2024-01-17 Nr. AB-1298-3-64-3-02141-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-12-520-2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02141-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. U. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (Šiaulių tardymo izoliatoriaus teisių ir pareigų nuo 2023 m. sausio 1 d. perėmėja), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėja – Lietuvos kalėjimų tarnyba) (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2022 m. vasario 21 d. buvo laikomas Šiaulių TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjui ploto kamerose teko žymiai mažiau, nei nustato teisės aktai, kadangi atmetus plotą, kurį užėmė baldai, sanitarinis mazgas, nebuvo užtikrinama pakankama judėjimo laisvė. Pareiškėjo įsitikinimu, jam turėjo tekti ne mažiau kaip 5 kv. m laisvo, neužstatyto kameros ploto. Pareiškėjas taip pat neturėjo galimybės apsipirkti parduotuvėje, kamerose nebuvo užtikrinamas vėdinimas (nebuvo ventiliacijos), natūralus apšvietimas, o tai kenkė pareiškėjo regėjimui. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė pažeminimą, depresiją, emocinį sukrėtimą, baimę ir kitus neigiamus išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą, kurią vertino 5 000 Eur.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Šiaulių TI išvardijo kameras, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, nurodė jų plotą ir kartu su juo buvusių asmenų skaičių ir pažymėjo, kad vienam asmeniui tekęs plotas atitiko nustatytus reikalavimus, t. y. pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Šiaulių TI teigimu, kadangi minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

5. Šiaulių TI nurodė, kad mechaninės oro ventiliacijos sistemos įrengimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Šiaulių TI kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus), kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, iš visų kamerų išvestos vėdinimo angos į koridorių, kurių pagalba patalpose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.

6. Šiaulių TI paaiškino, kad natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje HN 134:2015 nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reguliavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, dėl kurio pareiškėjas pretenzijų nereiškia. Nors natūralaus apšvietimo reikalavimai nenustatyti, visose gyvenamosiose kamerose yra po vieną skaidraus stiklo langą.

7. Šiaulių TI vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai dėl negalėjimo apsipirkti parduotuvėje nekonkretizuoti. Šiaulių TI tvirtino, jog pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka. Nenustačius Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo T. U. skundą atmetė.

9. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trūkumo kameroje, teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020 m. vasario 45 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2. punktu, taip pat Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2 punktu ir nurodė, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2022 m. vasario 21 d., Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 29 (21,48 kv. m), Nr. 88 (18,73 kv. m), Nr. 8 (16,72 kv. m), Nr. 6 (22,55 kv. m), Nr. 44 (17,92 kv. m), Nr. 10 (16,26 kv. m), Nr. 26 (16,96 kv. m), Nr. 5 (12,69 kv. m), Nr. 19 (17,62 kv. m), Nr. 28 (17,62 kv. m), Nr. 86 (17,78 kv. m), Nr. 66 (22,6 kv. m). Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtinto, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui ribos, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

11. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose minimalų plotą, tenkantį vienam asmeniui laisvės atėmimo vietų gyvenamojoje kameroje, nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. Atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, teismas apskaičiavo, jog išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas, taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

12. Vertindamas pareiškėjo argumentų dėl nepakankamos ventiliacijos ir apšvietimo pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad bylai aktualiu laikotarpiu duomenų apie patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (pareiškėjo laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po pareiškėjo patalpinimo į šias patalpas), atliktus sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimus, nėra, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą higienos normų reikalavimams.

13. Vadovaudamasis Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 2 punktu, teismas pažymėjo, kad šios taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Teismas konstatavo, kad Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl darė išvadą, kad skundžiamu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo kameroje įrengti mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitiko teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 p., higienos normos HN 134:2015 17 p. ).

14. Teismo vertinimu, pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė. Pareiškėjas teikė skundą dėl kitų aplinkybių (dėl perkėlimo į kameras ir kontaktų su sergančiais Covid-19 asmenimis), tačiau Šiaulių TI administracijai teiktame skunde pareiškėjas nenurodė tų aplinkybių, dėl kurių jis prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nenustatęs, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų, teismas pažymėjo, kad teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklę. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas atkreipė dėmesį, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių TI administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leido teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos reikalavimų.

15. Dėl pareiškėjo teiginių, kad buvo atimta galimybė pirkti prekes parduotuvėje, teismas nurodė, kad šie pareiškėjo argumentai deklaratyvūs, abstraktūs, pareiškėjas nedetalizavo, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė, kada jis pageidavo pirkti prekes ir ar jam nebuvo leista tai padaryti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog jis yra nemokus ir neturi pinigų, taip pat pareiškėjas pateikė teismui nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštį už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d., iš kurio matyti, kad tuo laikotarpiu pareiškėjo sąskaitoje pinigų nebuvo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų dėl neužtikrintos galimybės pirkti prekes parduotuvėje.

16. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją, ir atsižvelgęs į tai, jog nėra vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo reikalavimą priteisti jam 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmetė.

III. 17. Pareiškėjas T. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti ir priteisti jam 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

18. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, konstatuodamas, kad jam (pareiškėjui) tekęs kameros plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų byloje esančių įrodymų. Pareiškėjas pažymi, kad teismui buvo žinoma, jog EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą.

19. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas nevertino, kad Šiaulių TI į bylą pateiktoje 2022 m. gruodžio 9 d. pažymoje Nr. 60-27727 nenurodyti kamerose esančių sanitarinių mazgų plotai, kiek jose yra baldų ir kokį plotą jie užima. Teismas netyrė, ar iš kamerų plotų išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, buvo išlaikytas 3,6 kv. m minimalus standartas.

20. Pareiškėjas pabrėžia, kad byloje reikėjo spręsti, jog atsakovas nepateikė įtikinamų įrodymų dėl jo (pareiškėjo) įkalinimo sąlygų Šiaulių TI. Tai būtų leidę padaryti išvadą, kad jo nusiskundimai yra pagrįsti, pripažinti, kad jis buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės aktai, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai ir sanitarinis mazgas, kad jam nebuvo užtikrinama pakankama judėjimo laisvė, kad jis neturėjo galimybės pirkti prekes parduotuvėje, kad jam nebuvo užtikrintas vėdinimas pro ventiliaciją ir pakankamos galimybės mėgautis natūralia šviesa ir grynu oru, dėl ko buvo kenkiama jo regėjimui, kad buvo neužtikrintas pakankamas privatumas naudojantis tualetu, o dėl nesandarių langų – netinkamas šildymas.

21. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas visiškai nevertino, kiek dienų iš viso skundžiamu laikotarpiu (252 dienų), pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, kiek dienų jam teko mažiau nei 3,6 kv. m asmeninio kameros ploto. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas neteisingai vertino jo skundo teiginius, jog patalpos (gyvenamosios kameros), kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų – netinkamai įrengta ventiliacija, per mažas natūralus apšvietimas, dėl ko jam buvo sukeltos kančios, kurios yra didesnės už įprastas su įkalinimu susijusias kančias.

22. Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė neteisingas išvadas dėl kamerų atitikimo higienos reikalavimams. Šiuo atveju atsakovas privalėjo pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti nusiskundimus dėl netinkamai įrengtos ventiliacijos ir dėl per mažo natūralaus apšvietimo. Pareiškėjo vertinimu, faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad sanitariniai mazgai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos (sanitariniai mazgai buvo atitverti lubų nesiekiančiomis sienelėmis ir durimis bei užuolaida), beveik visą ginčo laikotarpį kamerose pareiškėjas buvo ne vienas (kamerose buvo nuo 3 iki 5 asmenų), ir padarė išvadą, kad kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas dėl to patyrė su tuo susijusius nepatogumus, t. y. patyrė netutinę žalą (žr., pvz., 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-370-502/2023). Nagrinėjamu atveju cituotoje byloje nustatytos aplinkybės, kad kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, tik patvirtina pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamai įrengtos ventiliacijos ir leidžia daryti išvadą, kad apeliantas dėl to patyrė neturtinę žalą.

23. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nustatė, jog jis teikė skundą atsakovui dėl perkėlimo į kitas kameras ir kontaktų su sergančiais Covid-19, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad jis Šiaulių TI administracijai teiktame skunde turėjo nurodyti aplinkybes, dėl kurių jis prašo priteisti neturtinę žalą. Atsakovas savo atsiliepime į skundą visiškai nepripažįsta savo kaltės dėl žmogaus orumą žeminančių sąlygų ir visiškai nepasisako dėl padaryto apelianto teisių, garantuojamų pagal Konvencijos 3 straipsnį, pažeidimo.

24. Pareiškėjas nurodo, kad dėl jo galimybės pirkti prekes parduotuvėje teismas vertino neaktualų apelianto pateiktą nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštį už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. Pareiškėjas paaiškina, kad jo uždarymo į Šiaulių TI dieną – 2021 m. birželio 10 d., jis turėjo apie 70 Eur, iš kurių tą pačią atvykimo dieną parduotuvėje jam buvo nuskaičiuota 18 Eur ir buvo pasakyta, kad prekės bus pristatytos kitą savaitę. Kitą savaitę pagal atsakovo nustatytą grafiką parduotuvėje jam skirtų prekių nepateikė, o tik pasakė, kad grąžins nuskaičiuotus 18 Eur, jeigu dar kitą savaitę nepateiks prekių. Dar kitą savaitę pareiškėjui parduotuvė skirtų prekių nepateikė ir 18 Eur negrąžino. Akivaizdu, kad dėl tokio parduotuvės elgesio pareiškėjas patyrė 18 Eur dydžio turtinę žalą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus – neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti atsakovas.

25. Pareiškėjas apibendrina, kad jo prašoma priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti suma yra proporcinga, ji atitinka pažeidimų pobūdį – konstatuotas minimalaus 3,6 kv. m ploto vienam kalinamam asmeniui nesilaikymas, blogai įrengta ventiliacija, blogas kvapas, drėgmė ir per mažas natūralus apšvietimas kamerose, nustatyti kiti kalinimo sąlygų pažeidimai (neužtikrinta pareiškėjo apsauga nuo kontakto su sergančiaisiais Covid-19 ir dėl parduotuvės veiksmų patirti neigiami išgyvenimai).

26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27. Atsakovas nurodo, kad teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs savo skunde ir kurias teismas sprendime detaliai įvertino. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl teismo sprendimo nepagrįstumo, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo T. U. skundo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Šiaulių TI teisių ir pareigų perėmėja), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, pagrįstumas ir teisėtumas.

29. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, nes nenustatė Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI (neužtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, kameros neatitiko higienos normų reikalavimų – netinkama ventiliacija ir nepakankamas natūralus apšvietima, nesudaryta galimybė pirkti prekes parduotuvėje) nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2022 m. vasario 21 d. yra nepagrįstos ir neįrodytos.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad jis Šiaulių TI buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis – kamerose jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, atsakovas neįrodė, kad kameros, kuriose jis buvo laikomas, atitiko higienos reikalavimus, pirmosios instancijos teismas nevertino, jog dėl nevisiškai atitvertų sanitarinių mazgų patalpose jautėsi nemalonus kvapas, kad atvykus į Šiaulių TI buvo nuo jo sąskaitos nuskaitytos lėšos, tačiau prekės nepristatytos, o lėšos pareiškėjui taip ir negrąžintos.

31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; kt.).

33. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl per mažo laisvo gyvenamojo ploto kamerose, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad atsakovas pateikė įrodymus, kurie paneigia, jog pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose buvo per maža gyvenamojo ploto.

34. Iš atsakovo pateiktos 2022 m. gruodžio 9 d. pažymos Nr. 60-27727 nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2021 m. birželio 10 d. iki 2022 m. vasario 21 d. buvo kalinamas kamerose Nr. 5, 6, 8, 10, 19, 26, 28, 29, 44, 66, 86 ir 88, kuriose buvo nuo vieno iki 6 asmenų, t. y. pareiškėjui per visą šį laikotarpį teko nuo 3,77 kv. m iki 12,7 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto). Iš minėtos pažymos bei Sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-145 nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių TI kamerose, kai vienam asmeniui tekęs kameros plotas buvo mažesnis nei 3 kv. m, nebuvo laikomas (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą).

35. Pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2 punktą, 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

36. Jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, ir Konvencija, vienam asmeniui turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; kt.). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; kt.).

37. Iš byloje pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotą ir kartu laikytų asmenų skaičių, matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,77 kv. m iki 12,7 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m vienam asmeniui) nebuvo pažeista. Taigi, remdamasis atsakovo pateiktais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, susijusios su minimalaus ploto reikalavimu.

38. Vertinant pareiškėjo bendro pobūdžio argumentus, kad kamerose buvo netinkama ventiliacija, nepakako natūralaus apšvietimo, pažymėtina, kad vertinant higienos sąlygas tardymo izoliatoriuose analizuojami byloje esantys duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (dažniausiai visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-822/2018; kt.). Šiuo aspektu svarbu pažymėti ir tai, kada tokie patikrinimai bei atitinkami aktai surašomi (pareiškėjo kameroje buvimo metu, iki ar po to) ir kokiu pagrindu. Visa tai turi įtakos tokių įrodymų patikimumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017; kt.). Šiems duomenims nepatvirtinus pažeidimų, o pareiškėjui savo teiginių dėl kameros neatitikimo higienos normų reikalavimams nedetalizavus, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018; kt.). Tokiais atvejais vertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų būtų skundęsis įkalinimo įstaigos administracijai, kreipęsis dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017; kt.).

39. skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo nusiskundimus minėtu aspektu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi higienos normos HN 134:2015 nuostatomis, įvertino tai, kad Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris), kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Šiaulių TI administraciją ar kitą kompetentingą instituciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, t. y. kad nesiskundė, jog kameros netinkamai vėdinamos, nėra galimybės patalpas išvėdinti natūraliu būdu, kad pareiškėjui trūko natūralaus apšvietimo. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl netinkamos ventiliacijos ir apšvietimo nedetalizuoti, be to, jis negrindė skundo aplinkybe, kad dirbtinis apšvietimas buvo nepakankamas (ar kad neveikia atitinkami apšvietimo prietaisai). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog higienos normoje HN 134:2015 reikalavimai, keliami natūraliam apšvietimui, nėra nustatyti.

40. Dėl apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo dėl to, jog dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo kamerose buvo blogas kvapas, taip pat dėl to, kad netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo galimybe apsipirkti Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018; kt.).

41. Primintina, kad pareiškėjas skunde savo teisių pažeidimą siejo su nepakankamu gyvenamuoju plotu, netinkama ventiliacija, netinkamu natūraliu apšvietimu, ribojama galimybe apsipirkti parduotuvėje, tačiau savo reikalavimo negrindė nei neužtikrinamu privatumu, naudojantis kamerose įrengtais sanitariniais mazgais, nei sanitarinių mazgų įrengimu, nei sklindančiu blogu kvapu dėl nevisiško sanitarinių mazgų izoliavimo. Skunde taip pat nedetalizuota, kad iš pareiškėjo sąskaitos nuskaitytos lėšos už ketinamas įsigyti prekes parduotuvėje jam nebuvo grąžintos ir prekės nepateiktos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tirti šių aplinkybių, o apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjami nauji argumentai, kuriais nebuvo grindžiamas skundas.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo kitas išnagrinėtas administracines bylas, kuriose nustatyti pažeidimai dėl neizoliuotų sanitarinių mazgų, iš kurių jautėsi nemalonus kvapas, siekdamas pagrįsti, jog jo kamerose buvo netinkamai įrengta ventiliacija, tačiau tokio pobūdžio argumentai, kai pareiškėjas byloje neįrodinėjo, kad jo kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, nesudaro jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog kamerose buvo netinkamai įrengta ventiliacija. Pareiškėjas taip pat pirmosios instancijos teismui neteikė įrodymų, kad 2021 m. birželio 10 d. jis turėjo apie 70 Eur, iš kurių tą pačią dieną jam nuskaičiuota 18 Eur už prekes, tačiau prekės nebuvo pristatytos ir pinigai negrąžinti.

43. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-169-822/2021; kt.).

44. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms bei įrodymų vertinimui. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad šis teismas aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, įvertino byloje pateiktus įrodymus, nurodė argumentus, dėl kurių pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų nepripažįsta pagrįstais, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė pareiškėjo skunde nurodytas pretenzijas dėl kalinimo sąlygų bei aplinkybes ir jas įvertino ginčui aktualių teisės aktų kontekste, atsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką.

45. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. U. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė