991fcd7c-9eec-46d3-ab22-87472eb65fc0 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-2496-264/2014Proceso Nr. 2-22-3-00945-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 119.1; 122.2 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra Baubienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės VUAB „Bieltransa“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1230-673/2014pagal ieÅ¡kovės UAB „Bieltransa“ ieÅ¡kinį atsakovui T.

M. dėl nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė ieškovė UAB „Bieltransa“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo T. M. 6 242,15 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 187 Lt žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad pagal 2013-03-15 darbo sutartį Nr. 74 atsakovas iki 2014-03-16 dirbo bendrovėje vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Tuo pačiu metu su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

Pagal 2014-02-09 įsakymÄ Nr. 39 atsakovas buvo komandiruotas į Europos SÄ jungÄ nupirkti ir parvežti naudotus automobilius. 2014-02-14 su transporto priemonėmis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikos Konino mieste atsakovas sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo apgadinta tiek transporto priemonė, tiek vežamas krovinys. Kadangi dėl padarytų gedimų transporto priemonė nebegalėjo toliau pervežti krovinių, 2014-02-15 įsakymu Nr. 42 į Lenkijos RespublikÄ pargabenti sugadintas transporto priemones buvo komandiruotas kitas vairuotojas.

Dėl to bendrovė patyrė 3 242,15 Lt nenumatytų iÅ¡laidų, kurias sudaro 2 363,77 Lt sunaudotas kuras, 198,25 Lt kelių mokesčiai, 680,13 Lt iÅ¡mokėtas darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai. Be to, bendrovė dėl transporto priemonės sugadinimo bei jos remonto, kuris vyko iki 2014-03-23, negavo virÅ¡ 3 000 Lt pajamų. Tokiu bÅ«du bendrovė patyrė 6242,15 Lt žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti atsakovas. Ä® darbo ginčų komisijÄ nesikreipė, kadangi praleido terminÄ , praleisto termino atnaujinti neprašė, mano, kad kilęs ginčas priskirtinas prie DK 299 str. 2 d. 4 p. numatytų kitų atvejų, kai tiesiogiai teisme nagrinėjami individualÅ«s darbo ginčai.Atsakovas T.

M. paprašė ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , kadangi nebuvo laikytasi iÅ¡ankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 2 d. nutartimi ieÅ¡kovės UAB „Bieltransa“ ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu. IÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei, kad dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalÄ (nuostolius) ji turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė, t. y.

į Kauno darbo ginčų komisijÄ (L. Sapiegos g. 12, Kaunas). Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Bieltransa“ 1 000Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui T. M.. Ä®pareigojo Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Finansų ministerijos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei UAB „Bieltransa“ 168,78 Lt žyminio mokesčio.Teismas nurodė, kad buvo nesilaikyta DK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. IeÅ¡kovės reikalavimas atsakovui dėl nuostolių atlyginimo kildinamas iÅ¡ atsakovo netinkamo darbinių funkcijų vykdymo, reikalavimas grindžiamas atsakovo (darbuotojo) prisiimta visiÅ¡ka materialine atsakomybe, t. y. ginčas tarp Å¡alių kilo iÅ¡ darbo teisinių santykių.

Todėl sistemiÅ¡kai vertinant DK 257 str. 5 d., 258 str. 3 d. ir 299 str. nuostatas, tiek darbuotojas, tiek darbdavys dėl materialinės atsakomybės taikymo turėtų kreiptis bendra tvarka individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka į darbo ginčus nagrinėjantį organÄ , netaikant iÅ¡imties, kai ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra privaloma. Jei ieÅ¡kovas yra praleidęs DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , skaičiuotinÄ nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie galimai pažeistas jo teises, kreiptis į darbo ginčų komisijÄ dėl individualaus darbo ginčo nagrinėjimo, privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ieÅ¡kovas dar gali pasinaudoti, pateikiant Darbo ginčų komisijai praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ praÅ¡ymo nagrinėti individualų darbo ginÄÄ pateikimo terminÄ , tai yra Å¡io termino praleidimas neužkerta kelio ieÅ¡kovui kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ ir joje iÅ¡sispręsti kilusį ginÄÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ teisiniai argumentai IeÅ¡kovė atskirajame skunde ( b. l. 114 – 115) praÅ¡o panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirajame skunde nurodomi Å¡ie argumentai:

1. Teismas neteisingai nurodė nutartyje, kad apeliantė į darbo ginčų komisijÄ nesikreipė, kadangi praleido terminÄ praleisto termino atnaujinti neprašė. Darbo sutartis Nr. 74, buvo nutraukta 2014-03-14 įsakymu Nr. 13 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Atitinkamai 2014-04-04 ieÅ¡kiniu apeliantė kreipėsi į teismÄ dėl nuostolių atlyginimo ir DK 298 str. 1 d. numatytas praÅ¡ymo pateikimo nagrinėti individualų darbo ginÄÄ darbo ginčų komisijai trijų mėnesių terminas nebuvo pažeistas.

Pažymėtina, kad Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas trijų metų bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas taip pat nebuvo pažeistas. Todėl teismas akcentuoti savo nutartyje apeliantės atstovo nurodymus, kurių ir nebuvo, apie terminų praleidimÄ neturėjo jokio pagrindo.2. Apeliantės nuomone teismų nurodytas DK 285 str. iÅ¡aiÅ¡kinimas, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 30 str. 1 d. straipsniui. Toks iÅ¡aiÅ¡kinimas bei suvaržymas savo pažeistas teises ginti tiesiogiai teisme, pažeidžia ir Civiliniame kodekse nustatytus civilinės atsakomybės principus bei apeliantės teises remtis jais.

Pažymėtina ir tai, kad Å¡iuo atveju, be materialinės atsakomybės pagal Darbo kodekso nuostatas, yra taikytinos ir Civilinio kodekso nuostatos.3. Teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį, neturėjo pagrindo ir teisės remtis priimtais apeliacinės instancijos teismų sprendimais (nutartimis). Teismų įstatymo 23 str. yra įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetensija, taip pat yra nurodyta, kad Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ ir tai daro trimis Å¡iame straipsnyje numatytais bÅ«dais.

Å iuo atveju, nėra žinoma, kad tokiÄ praktikÄ privalomÄ ir žemesnės grandies teismams, yra suformavęs Aukščiausiasis Teismas.Atsakovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ( b. l. 117 – 118) praÅ¡o pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ , atskirÄ jį skundÄ atmesti bei priteisti 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas dėl atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ suraÅ¡ymo. Atsiliepime nurodo, kad pati ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindžia darbo santykiais, materialinės atsakomybės sutartimi, t. y. susijusiomis aplinkybėmis darbo santykiuose ir reikalavimais bei atsakomybe.

Pirmos instancijos teismo nutartis yra aiÅ¡ki ir motyvuota. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., str., 338 str.).Apeliacijos objektÄ sudaro Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu nesilaikius DK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir esant galimybei ja pasinaudoti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, ir apeliantas to neginčija, kad tarp Å¡alių yra kilęs individualus darbo ginčas, t. y. nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas įstatyme nustatyta tvarka (DK 285 str.).

Pagal DK 287 straipsnio 1 dalį darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Nagrinėjamas ginčas nepatenka į DK 299 straipsnio 2 dalyje reglamentuotus atvejus, kuomet ginčas nagrinėjamas tiesiogiai teisme. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 str. 1 d. 1 p.), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 str. 2 p.).Pirmos instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtu, konstatavęs, kad ieškovė nesilaikė DK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir yra galimybė ja pasinaudoti.

Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus dėl jos teisių kreiptis į teismÄ teisminės gynybos suvaržymo laiko nepagrįstais, kadangi teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms iÅ¡ankstinę privalomÄ sprendimo ne teisme tvarkÄ , asmuo gali kreiptis į teismÄ ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja Å¡ia iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Darbo kodekso 287 straipsnis įtvirtina, jog darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus (nesutarimus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo), jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Ä®statymų leidėjas DK 299 str. yra įtvirtinęs atvejus, kuomet nesikreipiant į darbo ginčų komisijÄ , tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualÅ«s darbo ginčai.

Asmuo be iÅ¡ankstinio kreipimosi į darbo ginÄÄ nagrinėjantį organÄ gali tiesiogiai kreiptis į teismÄ : dėl darbuotojo nuÅ¡alinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva; dėl darbuotojo nuÅ¡alinimo nuo darbo pareigÅ«nų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nuÅ¡alinimo nuo darbo teisę, iniciatyva; dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl materialinės atsakomybės teisės normų taikymo buvusiam darbuotojui, praÅ¡o priteisti iÅ¡ buvusio darbuotojo žalos atlyginimÄ .

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2013-01-01 įsigaliojusioje DK 299 str. 2 dalies redakcijoje (prieÅ¡ingai nei galiojusioje iki 2013-01-01) nėra įtvirtinta iÅ¡imtis nesikreipiant į Darbo ginčų komisijÄ tiesiogiai kreiptis į teismÄ tais atvejais, kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrÅ«kę. Pastebėtina, kad įstatymas nenumato iÅ¡imties, kad ginčai dėl žalos atlyginimo bÅ«tų sprendžiami tiesiogiai teismuose (pvz.: Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1560-390/2014;

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-693-227/2014 ir kt.). Kadangi aptarto DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato ir kitus įstatymo numatytus atvejus, galima manyti, jog toks sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Pavyzdžiui, pagal DK 96 straipsnį ginčai dėl įdarbinimo pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį ir pagal CK 6.250 straipsnį, ginčai dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal LR Lygių galimybių įstatymo nuostatas, klausimai dėl diskriminacijos darbo teisiniuose santykiuose – nagrinėjami tiesiogiai teismuose.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė dėl patirtos žalos 2014 m. balandžio 4 d. tiesiogiai kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismÄ . IeÅ¡kovės atstovas paaiÅ¡kino, kad į darbo ginčų komisijÄ nesikreipė, mano, kad kilęs ginčas priskirtinas prie LR DK 299 str. 2 d. 4 p. numatytų kitų atvejų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡sakyta pozicija, kad ieÅ¡kovės reikalavimas atsakovui dėl nuostolių atlyginimo kildinamas iÅ¡ atsakovo netinkamo darbinių funkcijų vykdymo, reikalavimas grindžiamas atsakovo (darbuotojo) prisiimta visiÅ¡ka materialine atsakomybe, todėl nagrinėjamu atveju ginčas yra iÅ¡ darbo teisinių santykių (DK 286 straipsnis), todėl Å¡is ginčas nagrinėtinas darbo ginčų komisijoje.

Teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu LR CPK 296 str. 1d. 1p. pagrindu t. y., jeigu ieÅ¡kovas ar pareiÅ¡kėjas, kurie kreipėsi į teismÄ , nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti Å¡ia tvarka. Nors ieÅ¡kovė ir yra praleidusi LR DK 289 str. 1 d. nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ nagrinėti individualų darbo ginÄÄ darbo ginčų komisijai, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, pateikiant Darbo ginčų komisijai praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ praÅ¡ymo pateikimo terminÄ (LR DK 289 str. 1 d.), tai yra Å¡io termino praleidimas neužkerta kelio ieÅ¡kovui kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ ir joje iÅ¡sispręsti kilusį ginÄÄ .

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Kiti atskirojo skundo teiginiai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas. Apelianto atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra įstatymo pagrindo, atskirasis skundas atmestinas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).AtskirÄ jį skundÄ atmetus iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Bieltransa“ priteistinos atsakovo apeliacinėje instancijoje turėtos iÅ¡laidos (CPK 98 str.). Atsakovas T.

M. už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ sumokėjo 500 Lt ir teismui pateikė tai pagrindžiančius įrodymus ( b. l. 119 – 120). Rekomendacijų 8.15 p. nustatytas koeficientas už atskirÄ jį skundÄ ar kitÄ dokumentÄ , kuriame raÅ¡ytinio proceso metu pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai, – 0.5. Taigi, atsakovo praÅ¡omos priteisti patirtos atstovavimo iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nevirÅ¡ina rekomendacijoje nustatyto maksimalaus iÅ¡laidų dydžio, todėl priteistinos 500 Lt patirtos iÅ¡laidos.Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :             atskirÄ jį skundÄ atmesti.Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ UAB „Bieltransa“ (į. k. 300713896) 500 Lt ( penkis Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, T.

M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento. Teisėja                                                                                                Aušra Baubienė