2018-07-10 Nr. AB-12778-3-62-3-00649-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedrašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutarties atsisakyti priimti atskirąjį skundą.
Legislator headnote
AI generated2018-07-10 Nr. AB-12778-3-62-3-00649-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. kovo 30 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu (b. l. 2–8), kurį vėliau patikslino (b. l. 13), prašydamas priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST).
Full text
Administracinė byla Nr. AS-488-662/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00649-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. liepos 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutarties atsisakyti priimti atskirąjį skundą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. kovo 30 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu (b. l. 2–8), kurį vėliau patikslino (b. l. 13), prašydamas priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST).
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi (b. l. 15) priėmė pareiškėjo skundą ir įpareigojo VST pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir visus turimus su ginčo dalyku susijusius dokumentus.
VST 2018 m. gegužės 18 d. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 17–19), prašydamas: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutartį; 2) įpareigoti minėtą teismą priimti naują nutartį dėl pareiškėjo skundo priėmimo, nurodant tinkamą Lietuvos valstybės atstovą – Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL).
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi (b. l. 22) VST atskirąjį skundą atsisakė priimti.
II. Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos 2018 m. gegužės 22 d. atskiruoju skundu (b. l. 24–28) prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartį ir įpareigoti minėtą teismą priimti naują nutartį dėl VST atskirojo skundo priėmimo.
VST nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje nenurodyta, kad ji neskundžiama, todėl, VST nuomone, minėta nutartis gali būti skundžiama. VST paaiškina, kad priėmė konvojuoti pareiškėją, remdamasi Laisvės atėmimo vietų ligoninės užpildytais dokumentais, kuriuose buvo aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas dėl savo sveikatos būklės gali vykti planiniu konvojumi į nurodytą paskirties vietą (Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą). Pasak VST, būtent dėl šių LAVL sprendimų pareiškėjas kelia ginčą, t. y. iš jų kildina neturtinės žalos atsiradimą. VST nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėją patikslinti skundą, valstybės atstovu nurodant ne LAVL, o VST.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.
Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarties priimti pareiškėjo skundą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dėl teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) gali būti duodamas atskirasis skundas. Taigi, atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tik tos pirmosios instancijos teismo nutartys (jų dalys), kuriomis atsisakoma priimti skundą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė, todėl ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Tai, kad minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodyta, jog nutartis yra neskundžiama, nereiškia, kad galima daryti priešingą išvadą. Dėl atsakovo teisės pateikti atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, skundų, kuriais yra inicijuojama administracinė byla, padavimas yra išimtinė skundą padavusio asmens (pareiškėjo) teisė (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-717-822/2017). Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant skundo priėmimo klausimą susiklosto procesiniai teisiniai santykiai tarp teismo ir pareiškėjo, todėl atsakovas negali pateikti atskirojo skundo ir ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai).
Dėl VST argumentų, susijusių su galimai netinkamu Lietuvos valstybės atstovu, teisėjų kolegija pastebi, kad VST minėtus argumentus turi teisę nurodyti atsiliepime į pareiškėjo skundą, o pirmosios instancijos teismas turi teisę priimti su tuo susijusią nutartį, joje nurodant, kas yra valstybės atstovas (ABTĮ 33 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas, kilus abejonių dėl tinkamo valstybės atstovo, į bylos procesą savo iniciatyva Lietuvos valstybės atstovais gali įtraukti ne vieną instituciją. Tai yra teismo diskrecija ir negali būti pagrindas apeliacijai, t. y. atskiruoju skundu tokio teismo sprendimo proceso dalyviai ginčyti negali. Atsižvelgiant į tai, kad ABTĮ nenustato teisės paduoti atskirąjį skundą dėl tokio teismo sprendimo (valstybės atstovo parinkimo), proceso dalyviai savo motyvus dėl galimai netinkamai byloje nustatytų ginčo šalių gali išdėstyti apeliaciniame skunde dėl teismo sprendimo.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas VST ginčijama 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti VST atskirąjį skundą dėl 2018 m. gegužės 16 d. nutarties panaikinimo. VST atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu ir 155 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Audrius Bakaveckas
Dalia Višinskienė