2017-04-05 Nr. AB-7808-3-62-3-02622-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-360-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02622-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Č. skundą atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjos A. Č. (toliau – ir pareiškėja) skundas atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai, kuriuo prašoma panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos sprendimą, kurio priėmimo data ir numeris pareiškėjai nežinomi, ir įpareigoti atsakovą kompensuoti pareiškėjos patirtus nuostolius – socialinę pašalpą už 3 mėnesius – 183,60 Eur, ir šildymo išlaidų kompensaciją – 121,24 Eur.

Pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) keliamų reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2017 m. sausio 13 d. skundo trūkumams pašalinti. Minėtoje teismo nutartyje pareiškėjai buvo siūlyta pateikti skundžiamą aktą, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, dokumentus ir kiti įrodymus, kuriais pareiškėja grindžia savo reikalavimus (ABTĮ 25 str. 1 d.), patikslinti skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.), pridėti kreipimąsi į Marijampolės savivaldybės administraciją dėl paminėtų įpareigojimų bei iš šios institucijos gautus atsakymus, kurie galbūt pareiškėjos netenkina (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p., 25 str. 1 d.), įrodymus dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, pateikti reikiamą skundo ir priedų kiekį (ABTĮ 25 str. 3 d.).

Kauno apygardos administraciniame teisme 2017 m. sausio 10 d. gautas pareiškėjos prašymas pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, kadangi nutarties nuorašą pareiškėja gavo tik 2017 m. sausio 9 d., o 2017 m. sausio 10 d. ji raštu kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją dėl skundžiamo akto gavimo. Taip pat nurodė, jog turėtų būti atnaujintas socialinės pašalpos mokėjimas, tuomet pareiškėja turės galimybę padaryti reikiamą skaičių skundo ir dokumentų kopijų, kuriuos turi pateikti teismui.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartimi pratęstas Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti iki 2017 m. sausio 30 d.

2016 m. sausio 26 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas patikslintas pareiškėjos skundas atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos aktą, kurio priėmimo data ir numeris pareiškėjai nežinomi; 2) įpareigoti atsakovą kompensuoti pareiškėjos patirtus nuostolius – socialinę pašalpą už 3 mėnesius – 183,60 Eur, ir šildymo išlaidų kompensaciją – 121,24 Eur; 3) įpareigoti atsakovą atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Pareiškėjos patikslintas skundas neatitiko įstatyme keliamų reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2017 m. vasario 23 d. skundo trūkumams pašalinti. Minėtoje teismo nutartyje pareiškėjai buvo siūlyta pateikti skundžiamą aktą, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais pareiškėja grindžia savo reikalavimus (ABTĮ 25 str. 1 d.), nurodyti konkrečią sumą tiek turtinės žalos atlyginimui, tiek neturtinės žalos atlyginimui, t. y. patikslinti skundo reikalavimą, konkrečiai nurodant prašomos turtinės ir neturinės žalos dydį (ABTI 24 str. 2 d. 8 p.), skunde aiškiai ir konkrečiai išdėstyti skundo dalyką ir pagrindą, t. y. reikalavimą ir jį pagrindžiančias aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (ABTI 24 str. 2 d. 7–8 p.), konkrečiai ir aiškiai nurodyti konkrečias teisės aktų nuostatas, kurių atsakovas galbūt nevykdė ar netinkamai vykdė ir tuo galbūt pažeidė pareiškėjos teises ar teisėtus interesus, dėl kurių pareiškėjai kilo prašoma priteisti turtinė žala (ABTI 24 str. 2 d. 7 p.; 25 str. 1 d.).

Kauno apygardos administraciniame teisme 2017 m. vasario 22 d. gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriuo prašoma patenkinti pareiškėjos 2017 m. sausio 24 d. patikslintą skundą ir įpareigoti atsakovą atlyginti jos patirtą turtinę žalą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 3 d. nutartimi nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teismas konstatavo, kad pareiškėja skundo tikslinime nepatikslino pirminio skundo reikalavimų, nepateikė skundžiamo akto, nepatikslino skundo reikalavimo, konkrečiai nenurodė prašomos priteisti turtinės ir neturinės žalos dydžio, skunde aiškiai ir konkrečiai neišdėstė skundo dalyko ir pagrindo, t. y. reikalavimo ir jį pagrindžiančių aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, konkrečiai ir aiškiai nenurodė konkrečių teisės aktų nuostatų, kurių atsakovas galbūt nevykdė ar netinkamai vykdė ir tuo galbūt pažeidė pareiškėjos teises ar teisėtus interesus, dėl kurių pareiškėjai kilo prašoma priteisti turtinė žala.

Pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundas turi būti surašytas aiškiai ir suprantamai, jame turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyti skundžiami atitinkamos institucijos (viešojo administravimo subjekto) veiksmai (neveikimas) ar aktai (sprendimai), nurodytas aiškus ir konkretus skundo reikalavimas bei aiškiai ir konkrečiai išdėstytos skundą pagrindžiančios faktinės aplinkybės. Iš skundo turi būti aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš konkretaus atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-830/2012).

Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1086-552/2015).

Teismas pastebėjo ir tai, kad ABTĮ 50 straipsnio normos, suteikiančios pareiškėjui teisę tikslinti skundą, t. y. pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką, administraciniame teisme neturėtų būti aiškinamos pernelyg plačiai, būtent neturėtų būti pernelyg plačiai vertinamas reiškiamų reikalavimų tapatumas. Administracinio sprendimo priėmimas sukelia asmenims konkrečias teisines pasekmes, administracinis sprendimas gali būti vykdomas, taigi skirtingi administraciniai sprendimai, nors ir analogiški pagal savo turinį, negali būti vertinami kaip tapatūs, kai jų priėmimo laikas, galiojimas, vykdymas skiriasi, todėl jų ginčijimui administraciniame teisme negali būti taikomos tam tikros supaprastintos taisyklės (nesant tam teisinio pagrindo), kitaip gali kilti neapibrėžtumas dėl administracinių sprendimų galiojimo, vykdymo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-683-602/2015, 2017 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-82-552/2017).

Pažymėtina, kad negalima situacija, kai skundas, paduotas su trūkumais, yra priimamas, iškeliama byla ir nagrinėjama iš esmės, įtraukiant į procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką bei lėšas. Todėl laikytina, kad pareiškėja tinkamai neįvykdė jai keliamos pareigos, nepašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, dėl to skundas laikytas nepaduotu ir grąžintinas ji padavusiam asmeniui (ABTĮ 33 str. 1 d.). Ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus (ABTĮ 33 str. 4 d.).

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir išnagrinėti skundą iš esmės.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi pareiškėja pagal galimybes įvykdė visus teismo nurodymus.

Atsakovas Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad teismas teisingai atkreipė dėmesį, jog pareiškėja aiškiai nesuformulavo savo reikalavimo viešojo administravimo subjektui. Reikalavimas atlyginti patirtą žalą formuluojamas neaiškiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Tikrinamoje byloje pareiškėja atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundą nutarta laikyti nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Tikrinamu atveju iš bylos dokumentų nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 29 d. ir 2017 m. vasario 6 d. nutartyse išsamiai paaiškino pareiškėjos skundo ir patikslinto skundo, gautų teisme, trūkumus, be kita ko, pasiūlė pateikti skundžiamą aktą, dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais pareiškėja grindžia savo reikalavimus, patikslinti skundo reikalavimą, konkrečiai nurodant prašomos turtinės ir neturinės žalos dydį, skunde aiškiai ir konkrečiai išdėstyti skundo dalyką ir pagrindą, t. y. reikalavimą ir jį pagrindžiančias aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą.

Iš pareiškėjos patikslinto skundo turinio nustatyta, kad pareiškėja nepaisė teismo nutartyse dėl skundo trūkumų šalinimo išdėstytų išaiškinimų. Pareiškėja, šalindama paskutine teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, 2017 m. vasario 22 d. pateikė patikslintą skundą suformuluodama tokį reikalavimą – patenkinti pareiškėjos 2017 m. sausio 24 d. patikslintą skundą ir įpareigoti atsakovą atlyginti jos patirtą turtinę žalą. Pareiškėja pateiktame skunde deklaratyvaus pobūdžio teiginiais išdėstė savo poziciją dėl žalos atlyginimo. Tokia pareiškėjos pozicija neatitinka ABTĮ reikalavimų. Be to, prašydama patenkinti pareiškėjos prieš tai pateiktą 2017 m. sausio 24 d. patikslintą skundą, skundo trūkumų, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismas, neištaisė.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja nepašalino skundo trūkumų, o tai sudaro objektyvias kliūtis pradėti administracinį teisminį procesą byloje.

Pareiškėja skunde aiškiai ir konkrečiai neišdėstė skundo dalyko ir pagrindo, o tai yra esminis trūkumas. Todėl vien šio trūkumo nepašalinimas sudarė pagrindą priimti pareiškėjos ginčijamą teismo nutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio esminio skundo trūkumo pašalinimas nereikalavo specifinių teisinių žinių, nes pirmosios instancijos teismas pakankamai aiškiai pareiškėjai išaiškino jos skundo trūkumus ir kaip jie turėtų būti pašalinti (ABTĮ 12 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius