2017-03-30 Nr. AB-7338-3-61-3-02291-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

A. Tilindė

Administracinė byla Nr. eA-1243-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02291-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.10.3; 12.10.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad terminas skundui paduoti dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 68-143 yra nepraleistas; 2) nustačius, kad terminas skundui paduoti dėl šio Inspekcijos sprendimo yra praleistas, atnaujinti skundo padavimo terminą; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2015 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. S-46(7P-1/2015); 4) įpareigoti Komisiją iš esmės išnagrinėti pareiškėjo skundą.

Nurodė, jog nesutinka su Komisijos skundžiamu sprendimu, kadangi Inspekcija turėjo pranešti apie jo teisėms ir pareigoms turinį įtakos sprendimą. Pabrėžė, kad pašto siuntos neatsiėmė, o ne atsisakė atsiimti. Pareiškėjo manymu, praleisto termino skundui dėl Inspekcijos priimti sprendimo paduoti atsakomybė bei neigiamos pasekmės negali daryti įtakos tik pareiškėjui, už tai atsakinga ir pati Inspekcija. Be to, skundo padavimo terminas, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką yra skaičiuotinas nuo faktinio įteikimo.

Atsakovas Inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad sutinka su Komisijos 2015 m. kovo 31 d. sprendime Nr. S-46(7P-1/2015) išdėstytais motyvais, jog nėra pagrindo pareiškėjo nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis atnaujinti skundo padavimo terminą ginčo sprendimams apskųsti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 164 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, teismas sprendė, kad MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Teismo vertinimu, teismų praktika aiškinant MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nuostatas yra iš esmės nuosekli, t. y. MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė turėtų būti taikoma tada, kai byloje nėra duomenų apie faktinį įteikimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju, duomenų apie faktinį registruoto laiško įteikimą pareiškėjui nėra. Priešingai, byloje neginčijamai nustatyta, kad registruotas laiškas nebuvo įteiktas.

Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas žinojo apie Inspekcijos pareigą pakartotinai išnagrinėti skundą dėl Utenos apskrities VMI 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr.(10.15)-10.1-29. Atitinkamai – žinojo apie terminus, per kuriuos turi būti priimtas Inspekcijos sprendimas. Tai, teismo vertinimu, rodo, kad nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesidomėjo priimtu sprendimu arba net vengė susipažinti su juo. Be kita ko, pareiškėjas pateikė tik abstrakčius teiginius, kad dėl AB „Lietuvos pašto“ galimai neteisėtų veiksmų nebuvo įteikta pašto siunta. Šie pareiškėjo teiginiai, teismo vertinimu, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl teismo atmesti. Teismas sutiko su Komisijos padarytomis išvadomis, kad mokesčių mokėtojas praleido Inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 68-143 apskundimo terminą.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas, pasirinkdamas tokį elgesio variantą ir nesiimdamas priemonių, praleido Inspekcijos sprendimo apskundimo terminą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas būtų praleidęs Inspekcijos neveikimo apskundimo terminą. Teismo vertinimu, tai rodo pasyvų pareiškėjo elgesį, nerūpestingai ir aplaidžiai ginamas galimai pažeistas teises. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios trukdė kreiptis į Inspekciją dėl jo skundo nagrinėjimo eigos. Išdėstytos aplinkybės teismui sudarė pagrindą spręsti, kad pareiškėjas, turėdamas pakankamai žinių ir patirties ginčuose su mokesčių administratoriais, elgėsi pasyviai, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, iš esmės nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kodėl nesidomėjo skundo Inspekcijoje nagrinėjimu.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti, kad terminas skundui pateikti yra nepraleistas, nustačius, kad terminas yra praleistas, atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas nurodo panašias teisines ir faktines aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui; vadovaujasi Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kad nebuvo informuotas apie pašto siuntą. Inspekcija, žinodama, kad pareiškėjui pašto siunta nebuvo įteikta, nesiėmė kitų būdu informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą. Atkreipia dėmesį, kad turėjo būti taikoma MAĮ 164 straipsnio 5 dalis, be to, pažymi, kad Inspekcijai buvo žinomas pareiškėjo telefono numeris bei atstovo kontaktiniai duomenys.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą bei sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl termino skundui paduoti, mokestinėje byloje, skaičiavimo sąlygų ir tvarkos bei dėl šio termino atnaujinimo.

Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 152 ir 164 straipsniai.

Byloje nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. rugpjūčio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 68-143, kuriuo patvirtino Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-11-03 sprendimo Nr.(10.15)-10.1-29 dalį, o tuo pačiu nurodė pareiškėjui į biudžetą sumokėti atitinkamas pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio ir valstybino socialino draudimo mokesčio sumas bei su jomis susijusias delspinigių ir baudų sumas.

Šį 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą atsakovas pareiškėjui 2013 m. rugsėjo 6 d. išsiuntė registruotu laišku jo gyvenamosios vietos adresu. Laiškas 2013 m. spalio 14 d. pašto įstaigos buvo grąžintas atsakovui, kaip neįteiktas pareiškėjui, nurodant neįteikimo priežastį, jog pareiškėjas jo neatsiėmė.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas, tokiais atvejais, kai sprendimas, kuriuo patvirtinamas vietos mokesčio administratoriaus sprendimas, siunčiamas registruotu laišku ir grąžinamas neįteiktas mokesčio mokėtojui, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 5 dalies nuostatos. Šioje teisės normoje nustatyta, kad „Tais atvejais, kai dokumentų įteikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma (mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre), mokesčių administratorius Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje dieną. Šioje dalyje nurodytų procedūrų mokesčių administratorius neprivalo taikyti, jeigu mokesčių mokėtojui įteiktinas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas priimtas išnagrinėjus mokesčių mokėtojo skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus priimto sprendimo.“

Iš Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 5 dalies matyti, kad joje yra įtvirtinta bendra taisyklė ir numatyta išimtis iš jos.

Pagal bendrąją taisyklę prioritetas yra teikiamas faktiniam dokumentų įteikimui, nes kai nepavyksta siunčiamų dokumentų įteikti mokesčio mokėtojui, mokesčių administartorius yra įparegojamas Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbti pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos nuo pranešimo paskelbimo dienos) turi pasiūlyti atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento jį įteikiant jam tiesiogiai.

Išimtis iš šios taisyklės yra nustatyta tik tiems atvejams, kai mokesčių mokėtojui yra siunčiamas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas priimtas išnagrinėjus mokesčių mokėtojo skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus priimto sprendimo. Tokių dokumentų siuntimo atveju, mokesčių administratorius neprivalo paskelbti minėto pranešimo Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje (www.vmi.lt), o dokumentų įteikimo laikas mokesčių mokėtojui nustatomas pagal taisykles nustatytas Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje.

Kartu pažymėtina ir tai, kad šioje teisės normoje, kiek tais susiję su išimties taikymu, vartojama sąvoka „nurodytų procedūrų mokesčių administratorius neprivalo taikyti“ reiškia, jog mokesčių administratoriui nėra draudžiama taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 5 dalyje numatytos procedūros, t. y., nėra draudžiama papildomai informuoti mokesčių mokėtoją, bandant tiesiogiai jam įteikti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą. Tokiais atvejais mokesčių administratoriui yra suteikta teisė pasirinkti – informuoti papildomai mokesčių mokėtoją apie priimtą sprendimą arba to nedaryti.

Byloje nustatyta, kad atsakovas pareiškėjo papildomai apie 2013 m. rugpjūčio 26 d. priimtą sprendimą Nr. 68-143, Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 5 dalyje numatytu būdu, neinformavo.

Kadangi tokie atsakovo veiksmai atitiko aptartą teisinį reglamentavimą, todėl ginčą nagrinėjusios institucijos pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog termino eiga, apskųsti Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. rugpjūčio 26 d. priimtą sprendimą Nr. 68-143, prasidėjo 2013 m. rugsėjo 13 d., kai praėjo penkios darbo dienos nuo aptariamos korespondencijos perdavimo paštui dienos (2013 m. rugsėjo 6 d.).

Ši aplinkybė savo ruožtu lemia, kad pareiškėjas paduodamas skundą Mokestinių ginčų komisijai 2015 m. vasario 3 d., praleido Mokesčių administravimo įstatymo 152 strtaipsnio 2 dalyje nustatytą 20 dienų terminą, per kurį mokesčių mokėtojas gali užginčyti centrinio mokesčių administratoriaus sprendmą.

Dėl šių priežasčių apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad pareiškėjas nepraleido šio termino, bei kad jis turi būti skaičiuojamas nuo 2015 m. sausio 14 d., kai jam ginčijamas sprendimas buvo įteiktas tiesiogiai, yra nepagrįsti ir neteisingi.

Mokesčių administravimo įstatymo 152 strtaipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Minėtas prašymas turi būti išnagrinėtas per skundui, paduodamam dėl mokestinio ginčo, išnagrinėti nustatytą terminą.“

Administracinių teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra išaiškinta, kad būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra ta, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kaip taisyklė, yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios. Pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, neraštingumas ir pan..

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (pvz., LVAT 2010-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-757/2010).

Iš bylos matyti, kad šis mokestinis ginčas vyksta nuo 2006 m., iki šiol jis keturis kartus buvo nagrinėjamas tiek ikiteisminėse, tiek teisminėse institucijose. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo šio ginčo nagrinėjeme ir daugeliu atvejų jo iniciatyva vyko ginčo nagrinėjimo procedūros. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas iki dabartinės ginčo nagrinėjimo stadijos, t. y., iki atsakovui priimant 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, buvo aktyvus šio proceso dalyvis ir aktyviai naudojosi jam įstatymu suteikta teise ginčyti mokesčių administratoriaus sprendimus.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas mokestinis ginčas centrinio mokesčių administratoriaus institucijoje yra nagrinėjamas bei sprendimas dėl ginčo esmės priimamas, neinformavus mokesčio mokėtojo apie jo skundo svarstymo bei sprendimo priėmimo laiką (MAĮ 154 str.). Šiuo atveju įstatymas ikiteisminę mokestinius ginčus nagrinėjančią instituciją tik įpareigoja įteikti priimtą sprendimą dėl mokestinio ginčo mokesčių mokėtojui (MAĮ 157 str.).

Minėta, kad ginčijamas 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas pareiškėjui buvo įteikinėjamas jį siunčiant registruotu laišku ir buvo grąžintas centriniam mokesčių administratoriui, kaip neįteiktas pareiškėjui.

Šis teisinis reglamentavimas bei faktinės bylos aplinkybės šiuo klausimu iš esmės patvirtina pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie laiką kada atsakovas priims sprendimą dėl ginčo baigties bei kad jis laukė kada jam atsakovas įteiks šio sprendimo nuorašą.

Iš bylos taip pat matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu 2014 m. gruodžio 31 d. buvo pradėti priverstinio išieškojimo, pagal 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, veiksmai. Pareiškėjo iniciatyva ginčijamas sprendimas jam buvo įteiktas tiesiogiai 2015 m. sausio 14 d., pastarajam atvykus į centrinio mokesčių administratoriaus instituciją. Skundas Mokestinių ginčų komisijai dėl 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo, kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą, buvo pateiktas 2015 m. vasario 3 d., t. y., neviršijant nustatyto 20 d. termino tokio pobūdžio skundams paduoti.

Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad pareiškėjas po to, kai jam išaiškėjo, jog yra priimtas ginčijamas 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas bei kad jis galimai praleido terminą jam užginčyti, ėmėsi aktyvių ir operatyvių veiksmų, kuriuos būtina atlikti pagal teisės aktų reikalavimus, norint apginti tikrai ar tariamai pažeistas savo teises mokestinių teisinių santykių srityje.

Pagal Pašto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą „Pašto paslaugos teikėjas, pateikdamas pašto siuntas gavėjui asmeniškai pasirašytinai, privalo <...> pateikti pašto siuntą gavėjui asmeniškai pasirašytinai; jeigu pateikti pašto siuntos gavėjui asmeniškai pasirašytinai nėra galimybės (siuntėjo nurodytu adresu nerandama gavėjo ir panašiai), pašto paslaugos teikėjas privalo informuoti gavėją apie pašto siuntą, palikdamas pranešimą gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutėje arba elektroninėmis priemonėmis, užtikrinančiomis tokio pranešimo gavimą“.

Byloje duomenų, kurie patvirtintų, kad nepavykus pareiškėjui įteikti aptariamo registruoto laiško pasirašytinai, jam palikta pašto paslaugos teikėjo informacija apie šios siuntos gavimą, pasiekė pareiškėją, nėra surinkta. Šiuo atveju gali būti daroma tik pakankamai pagrįsta prielaida, jog ši informacija galėjo pasiekti pareiškėją, tačiau tuo nėra paneigiamas pareiškėjo aiškinimas, kad jis tokios informacijos negavo.

Visa tai įvertinus visumoje – pareiškėjo aktyvių bei operatyvių veiksmų, kurie yra būtini norint apginti tikrai ar tariamai pažeistas savo teises, atlikimą tiek iki 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo priėmimo, tiek po jo priėmimo bei atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą prioritetą faktiniam dokumentų įteikimui, ir vertinant visas abejones mokesčio mokėtojo naudai, darytina išvada, kad pareiškėjas įrodė, jog terminą laiku užginčyti 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą praleido dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nedisponavo informacija apie priimtą šį sprendimą.

Šios aplinkybės savo ruožtu paneigia šį ginčą nagrinėjusių institucijų išvadas, kad pareiškėjas buvo pasyvus, nerūpestingas bei kad aplaidžiai realizavo jam suteiktas teises, mokestinių ginčų srityje, dėl ko ir praleido terminą 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimui apskųsti.

Dėl paminėto pareiškėjo apeliacinis skundas dalyje dėl termino atnaujinimo yra tenkinamas, o šį ginčą nagrinėjusių institucijų sprendimai šiose dalyse yra naikinami, byloje priimant naują sprendimą, kuriuo tenkinamas pareiškėjo prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą pakeisti:

panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta pareiškėjui A. S. atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 68-143 ir priimti šioje dalyje naują sprendimą.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. S-46(7P-1/2015) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjui A. S. atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 68-143.

Pareiškėjui A. S. atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 68-143 ir perduoti mokestinį ginčą Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nagrinėti iš naujo.

Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas