2019-03-06 Nr. AB-5833-3-61-3-00634-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-479-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00634-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stamita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stamita“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Stamita“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2017 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. ATK2-09/17 taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus (toliau – ir Nutarimas), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad valdo uždarosios slidinėjimo trasos kompleksą „Snow arena“, esantį Druskininkuose. Arenoje 2016 m. lapkričio mėn. 5–6 dienomis vyko tarptautinės slidinėjimo varžybos, kuriose dalyvavo nepilnamečiai asmenys. Varžybų metu buvo uždėtas saugos tvorelės užtvaras, ant kurio buvo užrašyta „Latvijos lb balzams“. Pagal Baltijos taurės 2016 / 2017 kalnų slidinėjimo varžybų taisyklių 11 punktą visa reklaminė medžiaga turi būti derinama su organizaciniu komitetu. Latvijos slidinėjimo federacijos iš anksto iki varžybų rengtuose plakatuose „Latvijos lb balzams“ logotipo nebuvo. Latvijos slidinėjimo federacija pripažino, kad saugos užtvaras su užrašu „Latvijos lb balzams“ buvo pastatytas trasoje kaip apsauginė tvorelė, ja nebuvo siekiama reklamuoti alkoholinių gėrimų varžybų metu.

3. Pareiškėjas teigė, kad alkoholio reklama nelaikoma alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai ar jų registruoti prekių ženklai nereguliariai ar netikėtai matomi transliuojamose ar netransliuojamose programose. Tuo tarpu „Latvijas balzams“ yra bendrovei AS „Latvijas balzams“ priklausantis prekės ženklas, registruotas alkoholinių gėrimų ir maisto klasifikacijos klasėse. Alkoholinių gėrimų konkrečiu pavadinimu „Latvijas balzams“ ar „Latvijos lb balzams“ nėra. Pareiškėjas neturi jokių sudarytų susitarimų su įmone AS „Latvijas balzams“, iš šios įmonės nėra gavęs jokių apmokėjimų. Be to, pareiškėjo komercinė veikla nesusijusi su alkoholio produktų pardavimu. Nors Latvijos slidinėjimo federacija teigia, kad jie yra atsakingi už padarytą pažeidimą, atsakovas baudą skyrė pareiškėjui. Pareiškėjas neturėjo jokio tikslo pateikti šio pavadinimo varžybose, pažeidimas tęsėsi neilgą laiką, informacijos sklaida buvo nedidelė.

4. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo valdomos sporto arenos „SnowArena“ slidinėjimo trasose 2016 m. lapkričio 3–6 d. vyko pareiškėjo organizuotos tarptautinės slidinėjimo varžybos „Snow Baltic Cup 2016-2017“. Varžybose dalyvavo 154 nepilnamečių dalyvių grupė. Nors Lietuvoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, skirta vaikams ir paaugliams iki 18 m., varžybų metu slidinėjimo trasose buvo pateikta alkoholio reklama: ant saugos užtvaro buvo pakabintas reklaminis stendas su alkoholinius gėrimus gaminančios įmonės AS „Latvijas balzams“ pavadinimu „Latvijas balzams“. Šios įmonės gaminami įvairių pavadinimų alkoholiniai gėrimai parduodami ir Lietuvos Respublikos rinkoje. Konkretaus prekės ženklo demonstravimas yra alkoholio reklama. AS „Latvijas balzams“ pagrindinė veikla yra alkoholinių gėrimų gaminimas ir su tuo susijusi veikla, be to, pati AB „Latvijas balzams“ įvardija save kaip Baltijos šalyse lyderiaujančią alkoholinių gėrimų gamintoją. Nors pareiškėjas nurodo, kad nesiekė demonstruoti „Latvijas balzams“ pavadinimo varžybose, šiuo atveju pareiškėjo tikslai ir siekiai pažeidimo kvalifikavimui nėra reikšmingi. Pareiškėjas buvo ne tik sporto arenos valdytojas, bet ir vienas iš varžybų organizatorių, jis turėjo užtikrinti, kad jo valdomoje sporto arenoje nebūtų demonstruojama draudžiama alkoholio reklama. Taip pat nenustatyta, kad sporto arena varžybų metu buvo perduota valdyti Latvijos slidinėjimo federacijai. Todėl pareiškėjas yra atsakingas už įstatymo reikalavimų laikymąsi sporto arenoje. Be to, pareiškėjui skirta minimali bauda, skiriant baudą atsižvelgta į aplinkybę, jog įmonė pažeidimą padarė pirmą kartą.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad Departamentas 2016 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. S-(4.3-3)-2685 kreipėsi į UAB „Stamita“ prašydamas pateikti informaciją apie Latvijos įmonės „Latvijas Balzams“ reklamos demonstravimą tarptautinių slidinėjimo varžybų „Snow Baltic Cup 2016–2017“ metu. UAB „Stamita“ 2016 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. S16-166 informavo atsakovą, kad jokių sutarčių su Latvijos įmone „Latvijos balzams“ neturi, nėra iš šios įmonės gavusi jokių apmokėjimų, neturi ir šios įmonės reklaminių ar nereklaminių stendų / stovų.

Departamentas 2016 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. S-(4.3-3)-2826 kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti UAB „Stamita“ ir Latvijos slidinėjimo federacijos sutarties dėl sporto arenos naudojimo varžybų metu kopiją, taip pat nurodyti, koks juridinis asmuo varžybų metu buvo atsakingas už UAB „Stamita“ valdomoje arenoje esančių slidinėjimo trasų infrastruktūros priežiūrą ir įrengimą. Latvijos slidinėjimo federacija 2016 m. lapkričio 21 d. raštu informavo UAB „Stamita“, kad „SnowArena“ trasoje varžybų metu buvo vienas „Latvijas balzams“ plakatas, šis plakatas organizatorių buvo naudojamas 2014–2015 sezono metu, kai Latvijos slidinėjimo federacija turėjo reklamos sutartį su bendrove „Latvijos balzams“.

Tuo metu šio plakato tikslas buvo reklamuoti istorinį Latvijos gėrimų gamintoją bendrovę „Latvijos balzams“, tačiau šiuo plakatu nebuvo siekta reklamuoti alkoholinius gėrimus. UAB „Stamita“ 2016 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. S16-176 informavo atsakovą, kad Latvijos slidinėjimo federacija varžybų metu užtikrino trasų priežiūrą žodinio susitarimo pagrindu, jie pasistatė savo saugos užtvarus, reklaminius stendus trasoje, buvo už juos atsakingi ir prižiūrėjo varžybų metu. Departamento 2016 m. gruodžio 19 d. protokolu Nr. ATK2-198 nustatyta, kad UAB „Stamita“ valdomos sporto arenos „SnowArena“ trasose 2016 m. lapkričio 3–6 dienomis vyko UAB „Stamita“ organizuotos tarptautinės slidinėjimo varžybos „Snow Baltic Cup 2016–2017“.

Varžybose dalyvavo 154 nepilnamečių dalyvių grupė. Varžybų metu slidinėjimo trasose, kuriose rungtyniavo nepilnamečiai asmenys, buvo pateikta alkoholio reklama: ant saugos užtvaros buvo pakabintas reklaminis stendas su alkoholinius gėrimus gaminančios įmonės AB Latvijas balzams pavadinimu „Latvijas balzams“. Departamentas 2016 m. gruodžio 20 d. pranešimu Nr. S-(4.3-3)-3016 kreipėsi į UAB „Stamita“, informuodamas, kad 2017 m. sausio 19 d. Departamento patalpose bus nagrinėjama įmonės padaryto pažeidimo byla. Departamento 2017 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. ATK2-09/17 nuspręsta skirti UAB „Stamita“ 2 896 Eur baudą.

8. Teismas, vertindamas ginčijamo Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) kontekste, o būtent, vadovaudamasis šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, 29 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pažymėjo, kad konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar varžybose pateikta vaizdinė informacija laikytina alkoholio reklama. Teismas akcentavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką alkoholio reklamos sąvoką sudaro du elementai: informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas, ir tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla, kurie turi būti tiriami neatsiejamai, taikant vidutinio vartotojo suvokimo kriterijų pagal Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pateiktą apibūdinimą bei „pirmojo įspūdžio“ efektą. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus 2009 m. spalio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-926/2009 varžybų metu rodomas prekės ženklas turi įtakos vartotojo apsisprendimui bei skatina įsigyti ir vartoti alkoholinį gėrimą atitinkantį demonstruojamą ženklą.

9. Teismas vertino, kad pareiškėjui priklausančioje „SnowArena“ trasos slidinėjimo komplekse slidinėjimo varžybų metu saugos tvorelės užtvarai su užrašais „Latvijos lb balzams“ atitinka pirmąjį alkoholio reklamos elementą – informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholinius gėrimus, skleidimą. Teismas pažymėjo, kad UAB „Stamita“ valdomos sporto arenos „SnowArena“ trasose 2016 m. lapkričio 3–6 dienomis vyko UAB „Stamita“ organizuotos tarptautinės slidinėjimo varžybos „Snow Baltic Cup 2016–2017“.

Varžybose dalyvavo 154 nepilnamečių dalyvių grupė, o šių varžybų metu slidinėjimo trasose, kuriose rungtyniavo nepilnamečiai asmenys, buvo pateikta alkoholio reklama: ant saugos užtvaro buvo pakabintas reklaminis stendas su alkoholinius gėrimus gaminančios įmonės AB Latvijas balzams pavadinimu bei įregistruotu prekės ženklu „Latvijas lb balzams“. Tokie pavaizduoti užrašai nepilnamečiams asmenims galėjo daryti įtaką jų pasirinkimui vartoti atitinkamą alkoholinį gėrimą, taip pat įvertinus aplinkybę, kad nepilnamečiai asmenys ir paaugliai ženkliai imliau vertina informacijos turinį, kuris šiuo atveju yra priskirtinas kaip neigiamą poveikį daranti informacija.

Atsiradus galimybei, nepilnamečiai asmenys, sužinoję apie „Latvijas balzams“ įmonę ir jų vaizduojamą prekės ženklą, gali siekti ragauti ir vartoti įmonės prekiaujamais alkoholiniais gėrimais. Pavaizduoti užrašai didina tikimybę, kad varžybose dalyvaujantys asmenys, siekdami vartoti alkoholinius gėrimus rinksis būtent įmonės „Latvijas balzams“ gaminamą produkciją, o ne kitą, kurios užrašai pavaizduoti nebuvo. Ant saugos užtvarų pavaizduoti užrašai buvo aiškiai matomi, pavaizduoti didelėmis ir ryškiomis raidėmis, tuo labiau, kad varžybų dalyviai kiekvieną kartą slidinėdami šį užrašą galėjo aiškiai matyti.

Aplinkybė, kad užrašai buvo pavaizduoti ant saugos užtvarų, šiuo atveju nėra reikšminga, kadangi alkoholio reklamos draudimas nepilnamečiams yra absoliutus. Be to, pati Latvijos federacija patvirtino, kad „Latvijos balzams“ plakatai 2014–2015 m. sezono metu buvo demonstruojami siekiant reklamuoti istorinį Latvijos gėrimų gamintoją bendrovę „Latvijos balzams“. Todėl daryti išvadą, kad varžybose rodomi užrašai turėjo kitą tikslą, nėra pagrindo. Tokia informacija, pateikta ant saugos užtvarų, galėtų būti pripažinta AKĮ 29 straipsnyje nustatytų nutarime konkrečiai išvardytų ribojimų pažeidimu, tačiau tik tuo atveju, jei būtų pripažinta, jog ji tenkina ir antrąjį AKĮ numatytą alkoholio reklamos elementą – yra susijusi su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla.

10. Teismas sprendė, kad antrasis elementas – skleidžiamos informacijos sąsajos su įmonės komercine, ūkine ir finansine veikla, taip pat egzistuoja. Pažymėjo, kad Europos prekių ženklų duomenų bazėje pateikta informacija patvirtina, kad prekės ženklas „Latvijas balzams“ priklauso Latvijoje registruotai bendrovei AS „Latvijas balzams“. Šis prekės ženklas registruotas tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos 32 klasėje (alus, mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti nealkoholiniai gėrimai, vaisių gėrimai ir vaisių sultys, sirupai ir kiti komponentai gėrimams gaminti), 33 klasėje (alkoholiniai gėrimai (išskyrus alų)), 35 klasėje (alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai ir dalis didmeninių ir mažmeninių paslaugų), 43 klasėje (maisto ir gėrimų tiekimas, kavinės, restoranai ir barai). Visos prekės ženklo prekių ir paslaugų klasifikacijos klasės apima alkoholinius gėrimus. Todėl pareiškėjo komercinė veikla akivaizdžiai yra susijusi su alkoholinių produktų pardavimu. Pareiškėjas, kurio komercinė veikla yra susijusi su alkoholinių produktų pardavimu, yra suinteresuotas tokių produktų pardavimų skatinimu. Pareiškėjo vaizduojamas prekės ženklas turi sąsajų su įmonės ūkine komercine, ūkine ir finansine veikla, kuri apima alkoholio turinčių gėrimų platinimą. Atsižvelgiat į tai, varžybose „Snow Baltic Cup 2016-2017“ ant saugos užtvaros pakabintas reklaminis stendas su alkoholinius gėrimus gaminančios įmonės AB „Latvijas balzams“ prekės ženklu „Latvijas lb balzams“ laikytina alkoholio reklama AKĮ prasme.

11. Teismas pažymėjo, kad būtina įvertinti ar tokia reklama pažeidė konkrečius alkoholio reklamos ribojimus, jeigu taip, ar pareiškėjui pritaikyta ekonominė sankcija už šių ribojimų pažeidimą buvo pagrįsta. Akcentavo, kad ginčo dėl to, jog slidinėjimo varžybose dalyvavo nepilnamečiai, nėra. Nepilnamečių dalyvavimo varžybose faktas taip pat užfiksuotas atsakovo pateiktose nuotraukose naujienų portaluose. Alkoholio reklama buvo paskelbta tikslinei vaikų ir paauglių auditorijai, dalyvavusiai slidinėjimo varžybose, todėl yra pagrindas pripažinti AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą. Aplinkybė, kad trasų priežiūrą užtikrino ir saugos tvoreles su užrašais pastatė Latvijos federacijos atstovai pareiškėjo atsakomybės nepanaikina. Teismas, akcentuodamas AKĮ 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad pareiškėjas ne tik valdė „Snow arena“ patalpas, tačiau ir buvo vienas iš varžybų organizatorių, todėl turėjo užtikrinti, kad jo valdomoje arenoje nebūtų pažeisti AKĮ nustatyti ribojimai.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo akcentuojamoje AKĮ 29 straipsnio 6 dalies nuostatoje įtvirtinta išimtis netaikoma, nes ji taikoma tik tuo atveju, jeigu pavadinimai ar prekių ženklai matomi būtent transliacijų ar retransliacijų metų ir dėl to yra sudaroma galimybė juos netikėtai ar nereguliariai matyti transliacijas ar retransliacijas stebintiems asmenims. Nagrinėjamos bylos atveju varžybos nebuvo transliuojamos ar retransliuojamos per televiziją, jos vyko uždaroje patalpoje, taigi varžybas galėjo stebėti tik tie asmenys, kurie varžybų metu buvo slidinėjimo trasoje.

13. Teismas, vadovaudamasis AKĮ 34 straipsnio 1, 6–9 dalimis, nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įtikinamų argumentų, pagrindžiančių teiginį, kad skirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Pažymėjo, kad pareiškėjui UAB „Stamita“ už minėto pažeidimo padarymą buvo skirta minimalaus dydžio – 2 896 Eur bauda, nes buvo atsižvelgta į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kad UAB „Stamita“ pažeidimą padarė pirmą kartą, taip pat netrukdė tyrimui. Kitų aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjas užkirto kelią neigiamoms galimoms pasekmėms ar pašalino padarytą žalą, pagal pažeidimo pobūdį teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra papildomų aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti mažesnę nei AKĮ numatytą minimalią piniginę baudą už šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą, be to, pažeidimas buvo įvykdytas socialiai jautresnės grupės – nepilnamečių asmenų – atžvilgiu, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui pritaikyta sankcija yra teisėta ir pagrįsta, jos mažinti nėra pagrindo.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo nepilnai, neištyrė visų bylai esminę reikšmę turinčių aplinkybių, netinkamai aiškino byloje taikytinas normas, pažeidė ABTĮ 87 straipsnio 2 dalį. Teismo sprendimas yra be motyvų, priimtas pažeidžiant asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Nesutikimą su teismo sprendimu pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

15.1. pareiškėjas nėra tinkamas subjektas AKĮ numatytai atsakomybei, nes saugos tvorelės užrašą be pareiškėjo valios varžybų metu pastatė Latvijos slidinėjimo federacija, kuri buvo atsakinga už reklaminę medžiagą. Teismas nevertino, ar nagrinėjamos bylos kontekste pareiškėjas galėjo būti atsakingas už AKĮ pažeidimus, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas neveikė kito juridinio asmens vardu, jo naudai ir / ar interesais, pavedimu ir yra nesusijęs su jo savarankiškais ekscesiniais veiksmais. Nei atsakovas, nei teismas netyrė ir nenurodė, kokiais byloje surinktais įrodymais grindžiama pareiškėjo kaltė. Pareiškėjas nebuvo reklamos užsakovas, jam nebuvo žinoma, kad Latvijos slidinėjimo federacija varžybų metu panaudos užrašą, apie tai informuotas nebuvo, sutikimo dėl prekės ženklo naudojimo varžybose nedavė. Todėl pareiškėjo veiksmuose nėra teisės pažeidimo sudėties;

15.2. saugos tvorelės užrašas buvo nusuktas nuo trasa čiuožiančių asmenų į kitą pusę, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad tokia forma pateiktu užrašu buvo siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams. Latvijos slidinėjimo federacijos atsiprašymas bei išaiškinimas, jog konkrečiu atveju alkoholiniai gėrimai nebuvo reklamuoti, yra pateiktas 2016 m. lapkričio 21 d. rašte. Be to, Latvijoje registruotas prekės ženklas „Latvijas balzams“ skiriasi nuo Latvijos slidinėjimo federacijos pateikto užrašo „Latvijos lb balzams“. Jo žymėjimai pagal Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos klases neapima alkoholinių gėrimų platinimo. Be to, byloje nėra duomenų, kiek asmenų žino, ką reiškia šis užrašas ir kokias asociacijas šis užrašas jiems keltų. Nei atsakovas, nei teismas nevertino apsauginių tvorelių išdėstymo, nei kada bei kokiu momentu ginčo tvorelė Latvijos slidinėjimo federacijos buvo pastatyta, ir kas ją matė. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog varžybos nebuvo skirtos tikslinei vaikų ir paauglių auditorijai;

15.3. teismas nepagrįstai nagrinėjamą situaciją prilygino ginčo situacijai nagrinėtai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-926/2009, nes pastarojoje byloje informacijos sklaidos mąstąs ir priemonės buvo nepalyginamai didesnės, o sprendimas yra priešingas skundžiamam sprendimui;

15.4. teismo sprendimo dalis, jog konkrečiu atveju netaikoma AKĮ 29 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis, nes varžybos nebuvo transliuojamos ar retransliuojamos per televiziją, yra logikos dėsniams prieštaraujantis teiginys, nes konkrečiu atveju skiriasi pažeidimo mastas. Nagrinėjamu atveju varžybų dalyviai koncentruojasi tik į slidinėjimo trasą, o ne į užrašus ant apsauginių tvorelių kitos pusės, todėl teigti apie varžybų dalyvių užrašo „Latvijas balzams“ matymą šioje situacijoje nėra pagrindo;

15.5. teismas padarė nepagrįstas išvadas apie neįtraukto į procesą asmens – Latvijos slidinėjimo federacijos, tikslus. Teismo sprendime keliama versija apie analogiškus Latvijos slidinėjimo federacijos tikslus 2016 metais nepatvirtinta įrodymais, keliama neišklausius Latvijos slidinėjimo federacijos teismo posėdyje, neįtraukus jos į bylą, nevertinant, jog Latvijos slidinėjimo federacija patvirtino, kad neturi reklamos sutarties su AS „Latvijos balzams“ 2016–2017 metams ir sutikimo naudoti užrašo varžybų metu nedavė;

15.6. teismas nepagrįstai sutapatino Latvijos bendrovės veiklą su pareiškėjo veikla. Pareiškėjas ir Latvijos bendrovė AS „Latvijos balzams“ yra skirtingi juridiniai asmenys, jų veikla netapati ir jie tarpusavyje nesusiję. Pareiškėjas neturėjo ir neturi jokių sutarčių su Latvijos bendrove AS „Latvijas balzams“, kaip ir jokių Latvijos bendrovės AS „Latvijas balzams“ reklaminių ar nereklaminių stendų / stovų ar plakatų, nėra iš šios įmonės gavęs ir jokio apmokėjimo, ar bet kokios kitos naudos. Pareiškėjas nesiekė demonstruoti ir nedemonstravo „Latvijos LB balzams“ užrašo, šios bendrovės nereklamavo ir net neturėjo tokių galimybių. Pareiškėjo komercinė veikla nėra susijusi su alkoholio produktų pardavimu, pareiškėjas nėra suinteresuotas tokių produktų pardavimų skatinimu;

15.7. teismo išvados dėl sankcijos proporcingumo yra nepagrįstos, visų pirma, dėl to, kad teismas pripažino, jog informaciją apie Latvijos bendrovės prekės ženklą skleidė Latvijos slidinėjimo federacija, o ne pareiškėjas. Teismui taip pat buvo pateikti įrodymai, jog būtent pareiškėjas pateikė Departamentui tyrimui reikalingą medžiagą, tyrimui netrukdė. Skirta ekonominė sankcija neproporcingai didelė. Tuo labiau, jog pažeidimo padarymą sąlygojo ne pareiškėjo, o Latvijos slidinėjimo federacijos veiksmai.

15.8. teismas bylą išnagrinėjo greitai, nesulaukęs pareiškėjo atstovės, kuri vėlavo į posėdį dėl objektyvių priežasčių ir apie tai teismas buvo informuotas. Proceso operatyvumas neturėtų paneigti teismo veiklos principo. Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą apima ir teisę būti išklausytam.

16. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą, palaikydamas poziciją, išdėstytą 2017 m. sausio 19 d. nutarime ir atsiliepime į pareiškėjo skundą, prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais argumentais:

16.1. pareiškėjas buvo ne tik sporto arenos valdytojas, bet ir vienas iš varžybų organizatorių, todėl neabejotinai buvo atsakingas už AKĮ reikalavimų laikymąsi tiek savo valdomoje teritorijoje ar patalpose, tiek viso renginio metu, t. y. privalėjo užtikrinti, jog jo valdomoje sporto arenoje nebūtų demonstruojama draudžiamo turinio alkoholio reklama. Tokios pareiškėjo pareigos nepaneigia ir Latvijos slidinėjimo federacijos rašytiniai paaiškinimai. Be to, bylos nagrinėjimo Departamente metu pareiškėjo atstovė patvirtino, kad sporto arena nebuvo perduota valdyti Latvijos slidinėjimo federacijai;

16.2. konkrečiu atveju nuo pareiškėjo, kuris yra sporto arenos valdytojas ir vienas iš rungtynių organizatorių, priklausė galimybė prieinamai gauti draudžiamą informaciją apie prekių ženklą „Latvijas lb balzams“, todėl pareiškėjas yra tinkamas atsakomybės subjektas;

16.3. byloje neginčijama, kad stendas su prekių ženklu „Latvijas lb balzams“ buvo pateiktas sporto arenoje nepilnamečių grupių (154 nepilnamečiai) varžybų metu. Iš byloje esančių foto nuotraukų visumos matyti, kad iškaba su prekių ženklu buvo matoma įvairiais rakursais, prie jos buvo galima prieiti. AKĮ įtvirtintam pažeidimui nustatyti pakanka fakto, kad alkoholio reklama buvo pateikiama nepilnamečių grupių varžybų metu ir nereikia įrodinėti priežastinio ryšio tarp draudžiamos alkoholio reklamos pateikimo ir pasekmių;

16.4. pareiškėjas nurodo neteisingus Latvijos prekių ženklų registro duomenis. Prekių ženklai „Latvijas balzams“ ir „Latvijas lb balzams“ registruoti Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos 32 klasėje (alus), 33 klasėje (alkoholiniai gėrimai). Abiejų šių prekių ženklų savininkas AS „Latvijas balzams“, kuris savo internetinėje svetainėje skelbiasi esantis lyderiaujantis alkoholinių gėrimų gamintojas Baltijos šalyse. Todėl viešinant alkoholinių gėrimų gamintojo prekių ženklus buvo neabejotinai didinamas šio prekių ženklo žinomumas ir tokiu būdu skatinamas šio prekių ženklo savininko gaminamų alkoholinių gėrimų pardavimas ir vartojimas;

16.5. teismo cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika 2009 m. spalio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-261-926/2009 priešingai, nei teigia pareiškėjas, konkrečiu atveju yra reikšminga, nes joje, be kita ko, išaiškinama, kad prekių ženklas pats savaime yra reklamos priemonė;

16.6. pareiškėjas nepagrįstai remiasi AKĮ 29 straipsnio 6 punktu kaip išimtimi, kadangi Departamentas pareiškėjui AKĮ 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto pažeidimo neinkriminavo;

16.7. nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjo atsakomybės, o ne dėl Latvijos slidinėjimo federacijos atsakomybės. Kadangi byloje nėra ginčo dėl pateiktų Latvijos slidinėjimo federacijos dokumentų teisingumo, nebuvo pagrindo įtraukti į bylą Latvijos slidinėjimo federaciją. Be to, pareiškėjas prašymo kviesti liudytoju Latvijos slidinėjimo federacijos atstovą ar įtraukti šią federaciją trečiuoju suinteresuotu asmeniu nepateikė;

16.8. nagrinėjamu atveju alkoholinių gėrimų prekių ženklo demonstravimas, sutinkamai su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, neabejotinai turi įtaką šio prekių ženklo ir juo paženklintų prekių (alkoholinių gėrimų) žinomumui, populiarumui, todėl turi tiesioginę sąsają su pareiškėjo komercine, ūkine ir finansine veikla;

16.9. pareiškėjas nepateikė įtikinamų argumentų, pagrindžiančių teiginį, kad skirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Padarytas pažeidimas yra įvykdytas socialiai jautresnės grupės – nepilnamečių asmenų – atžvilgiu, todėl paskirta bauda yra teisėta ir pagrįsta, jos, atsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus, mažinti nėra pagrindo. Departamentas, nustatydamas baudos dydį, įvertino, kad pareiškėjas AKĮ pažeidė pirmą kartą, pažeidimų nustatymui ir tyrimui netrukdė, todėl, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, bei nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pagrįstai paskyrė minimalią baudą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. AKĮ 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus.

18. Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime konstatavo, kad ir pagal AKĮ, reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus. Būtent skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus rodo komercinį tokios informacijos tikslą: ja siekiama daryti palankią įtaką įmonių komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai. Nei mokslo darbai, nei informaciniai ar kiti leidiniai, kuriuose pateikiami alkoholio produktų savybių, vartojimo, gamybos, paplitimo tyrimo ar statistiniai duomenys, nei meno kūriniai, kuriuose atsispindi alkoholio produktų gamyba ar vartojimas ir panašūs dalykai, savaime nėra alkoholio reklama.

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant AKĮ įtvirtintą alkoholio reklamos sąvoką lingvistiniu, sisteminiu ir teleologiniu metodais, konstatuota, kad šią sąvoką sudaro du elementai: 1) informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas, ir 2) tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla. Kiekvienu atveju, šie abu elementai turi būti tiriami neatsiejamai vienas nuo kito, įvertinat visas turinčias reikšmės aplinkybes (2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-2644/2012; 2011 m. liepos 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1079/2011; 2013 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-327/2013; 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-398/2013).

20. Aiškindamas AKĮ 29 straipsnyje įtvirtintą alkoholio reklamos draudimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad jis yra absoliutus (2010 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-395/2010), taip pat pabrėžęs, kad juo draudžiamas ne tik skatinimas vartoti konkrečius alkoholio produktus, tačiau ir bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai (2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1160/2009). Nustatant, ar konkrečiu atveju tam tikra informacija laikytina alkoholio reklama, reikia atsižvelgti į jos pateikimo būdą ar formą, galimą poveikį vartotojui, t. y. kaip šiuos teiginius galėjo suprasti vidutinis vartotojas. Poveikis vartotojui turėtų būti vertinamas neatsietai nuo informacijos turinio, pateikimo būdo ir formos, atsižvelgiant į informacijos pateikimo sąsajas su įmonės komercine, ūkine ir finansine veikla (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-398/2013).

21. Šių teisės aiškinimų kontekste kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes (Nutarties 9-11 punktai).

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas tokias įstatymo normas, yra pažymėjęs (žr. 2006 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1171/2006), jog AKĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas visų formų alkoholio reklamos Lietuvos Respublikoje draudimas. Tokia Įstatymo nuostata suformuluota absoliutaus draudimo pavidalu. Tokiu būdu pateikti alkoholio reklamos draudimai yra siejami tik su alkoholio produkcijos vartotojams adresuota (draudžiama) informacija ir šios informacijos prieinamumu šios produkcijos vartotojams. Tai reiškia, kad asmenys, nuo kurių valios priklauso vartotojų galimybė prieinamai gauti draudžiamą informaciją apie alkoholį (alkoholio reklamą), yra nurodytų Įstatymo nuostatų veikimo, o tuo pačiu ir numatytos už šių nuostatų pažeidimą atsakomybės tinkami subjektai. Teismas atkreipia dėmesį, jog administracinių teismų praktikoje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1062/2009, 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2716/2011, 2012 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2644/2012) pripažįstama, kad, vertinant reklamos teksto visumą, dėl vienos neteisėtos frazės visa reklama pripažįstama pažeidžianti įstatymo ribojimus.

23. Pareiškėjas buvo sporto arenos valdytojas ir vienas iš varžybų organizatorių, todėl buvo atsakingas už AKĮ reikalavimų laikymąsi tiek priklausančioje teritorijoje ir patalpose viso renginio metu, t. y. jam teko pareiga užtikrinti, jog jo sporto arenoje nebūtų demonstruojama draudžiamo turinio alkoholio reklama.

24. Dėl Nutarties 15.2 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad byloje neginčijama, kad stendas su prekių ženklu „Latvijas lb balzams“ buvo pateiktas sporto arenoje nepilnamečių grupių (154 nepilnamečiai) varžybų metu. Foto nuotraukos liudija, kad iškaba su prekių ženklu matoma iš įvairių apžvalgos vietų, prie jos buvo galima prieiti. Tai vertintina kaip AKĮ 29 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

25. Byloje nepaneigta, kad reklamuotas prekių ženklas atitinka alkoholio gamintojui priklausantį prekių ženklą. Nutarties 16.4 punkte nurodyti pagrįsti atsakovo argumentai dėl prekių ženklų registro duomenų. Abu prekių ženklai registruoti Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos 32 klasėje (alus), 33 klasėje (alkoholiniai gėrimai).

26. Būtina pažymėti, kad nagrinėjamu atveju nespręsta dėl Latvijos slidinėjimo federacijos teisių ir pareigų šio ginčo kontekste, todėl federacija neturėjo būti įtraukta į šios bylos nagrinėjimą.

27. Dėl Nutarties 15.7 punkte išdėstytų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad minimali bauda atitinka tiek pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes (alkoholis reklamuotas nepilnamečiams asmenims), pareiškėjas AKĮ pažeidė pirmą kartą, pažeidimų nustatymui ir tyrimui netrukdė, todėl vertintina kaip atitinkanti proporcingumo principą ir yra teisėta.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stamita“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė