99170800-2df2-4aed-9b5b-bc37c3dd8a1b · Lietuvos apeliacinis teismas

?Pranešėjas L Baudžiamoji byla Nr. 1A-304-449/2019 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00381-2015-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2; 1.2.18.10; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, gynėjui Algirdui Miškiniui, nuteistajai R.

M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ir nuteistosios R. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažinta kalta padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 30 MGL dydžio (1 129,50 Eur) bauda. R. M. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

UAB „X“ civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. Å ioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Tuo pačiu nuosprendžiu pagal 222 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinta J. K., dėl jos apeliacinis skundas nepaduotas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. R. M. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad nuo 2004 m. birželio 10 d. iki 2014 m. rugsėjo 26 d., eidama UAB „Y“ (nuo 2014 m. kovo 31 d. įmonės pavadinimas pakeistas į UAB „X”), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorės pareigas ir užimamų pareigų pagrindu pagal 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ â€žUž apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas”, tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje atspausdino, pasirašė ir perdavė UAB „Y“ (UAB “X”) vyr. buhalterei J. K. įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitÄ Å¾inomai netikrÄ dokumentÄ : 2014 m. kovo 21 d. UAB „Y“ kasos pajamų orderį Serija Y Nr. YXX, kuriame melagingai nurodyta, kad iÅ¡ R.

M. į įmonės kasÄ paimta 45 000 Lt „akcininko įnaÅ¡as įmonės įstatinio kapitalo didinimui“, nors realiai minėti pinigai į įmonės kasÄ Ä¯neÅ¡ti nebuvo, po ko vyr. buhalterė J. K., nežinodama, kad minėtas orderis yra netikras, įtraukė jį į UAB „X“ 2014 m. kovo 21 d.–2014 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio buhalterinės apskaitos registrus, tuo buvo pažeista 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostata, numatanti, kad „ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“, dėl ko buvo iÅ¡kraipyta tikroji UAB „X“ Å«kinė, komercinė, finansinė bÅ«klė, įmonės įsipareigojimai ir duomenys apie turtÄ , dėl to nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. iÅ¡ dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros.

Taip pat ji tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje pasirašė vyr. buhalterės J. K. atspausdintus netikrus dokumentus: 2014 m. vasario 13 d. kasos išlaidų orderį Nr. X1 2 000 litų, 2014 m. gegužės 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. X2 3 000 litų, 2014 m. gegužės 12 d. kasos išlaidų orderį Nr. X3 15 600 litų, 2014 m. birželio 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. X4 5 020 litų, 2014 m. birželio 16 d. kasos išlaidų orderį Nr. X5 2 260 litų, 2014 m. liepos 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. X6 4 250 litų, 2014 m. rugsėjo 24 d. kasos išlaidų orderį Nr. X7 2 000 litų, minėtuose kasos išlaidų orderiuose nurodant, kad minėti pinigai išduoti R.

M. įneÅ¡ti į banko sÄ skaitÄ , nors realiai pinigai iÅ¡ kasos jai iÅ¡mokėti nebuvo, o minėtomis dienomis minėtos pinigų sumos realiai buvo pervestos iÅ¡ R. M. asmeninės banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „X“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ir perdavė Å¡iuos žinomai netikrus dokumentus J. K. įtraukti į apskaitÄ , o pastaroji Å¡iuos žinomai netikrus dokumentus įtraukė į UAB „X“ buhalterinę apskaitÄ . Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d.

Nr. IX-574 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ 1 ir 3 dalis, numatančias, kad ,,Å«kio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama“;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“, dėl ko nėra galimybės iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto (grynųjų pinigų), nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Å iais savo veiksmais R. M. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinių skundų ir atsikirtimų argumentai 2. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o nuosprendį pakeisti: paÅ¡alinti R.

M. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį R. M. paskirti 100 MGL dydžio baudÄ . KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Prokuroras nurodo, kad teisme R. M. pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti parodymus ir atsisakė paaiÅ¡kinti savo pozicijos keitimÄ . Teismas Å¡iÄ aplinkybę įvertino kaip pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ , kurios ji neprivalo aiÅ¡kinti. Kaltinamoji turi teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau Å¡iuo atveju jos prisipažinimas, kuriuo patvirtino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , buvo sÄ lygotas surinktų įrodymų, o ne savo noru duodant iÅ¡samius ir teisingus parodymus.

Todėl toks prisipažinimas negalėjo bÅ«ti įvertintas kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas turėjo nustatyti ir įvertinti ne tik vienintelę aplinkybę, kad R. M. prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , tačiau ir kitÄ vienÄ iÅ¡ alternatyvų aplinkybių, o bÅ«tent, jog ji nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Å i atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumÄ , o ne pagal bendrus kaltininko pareiÅ¡kimus.

Teismas nurodė tik tai, jog R. M. patvirtino padariusi visus jai inkriminuojamus veiksmus, tačiau nenurodė kokia kita aplinkybė, iÅ¡skyrus minėtÄ aplinkybę, sudaro aplinkybių visumÄ , suteikiančiÄ pagrindÄ taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Dėl to teismas, padaręs nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistosios R. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Prokuroras nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog teismas nepagrįstai nustatė nuteistosios R.

M. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, netinkamai įvertino ir nuteistosios bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kas sÄ lygojo nuteistajai aiÅ¡kiai per Å¡velnios bausmės paskyrimÄ . Teismas, skirdamas R. M. bausmę, parinko ne tik Å¡velniausiÄ jos rūšį, bet ir tokios bausmės dydį nustatė daugiau nei tris kartus mažesnį nei bausmės vidurkis. Teismas, grįsdamas savo sprendimÄ dėl bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo, nurodė, kad bausmės tikslai, siekiant paveikti asmenį, kad jis bÅ«tų nubaustas už padarytÄ veikÄ ir vėl nenusikalstų, bus pasiekti skiriant baudÄ .

Aplinkybės dėl bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo neginčijamos, tačiau prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimo dėl baudos dydžio teismas nemotyvavo, jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių ir argumentų, kurių pagrindu bÅ«tų pripažintina, kad BK 41 straipsnio2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant daugiau nei tris kartus mažesnę, nei BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas baudos vidurkis, baudÄ nenurodė.

3. Nuteistoji R. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį panaikinti ir jÄ iÅ¡teisinti. Nurodo, jog teismas konstatavo, kad dėl jos buhalterinės apskaitos pažeidimų kilusių padarinių negalima nustatyti įmonės tikrosios finansinės bÅ«klės ir turtinių įsipareigojimų, tačiau toks padarinys BK 222 straipsnyje nenumatytas. Asmens veika kriminalizuojama pagal šį BK straipsnį tik tais atvejais, kai kyla Å¡io straipsnio dispozicijoje iÅ¡vardinti konkretÅ«s padariniai, t. y. negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Teismas netiksliai vartojo baudžiamosios teisės terminus, iš formuluotės, jog nebuvo galima nustatyti tikrosios įmonės finansinės būklės, neaišku, koks konkrečiai padarinys, įtvirtintas BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, šiuo atveju kilo. Kaltinamas asmuo turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir dėl ko nuteistas, t. y. asmeniui turi būti aiškiai išdėstytos jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybės (vieta, laikas, esmė) bei šių faktinių aplinkybių teisinis vertinimas, kvalifikavimas.

Apeliantė, nesuprasdama dėl ko yra nuteista, negali veiksmingai realizuoti savo teisės į gynybÄ . Dėl skundžiamame nuosprendyje nurodyto kito padarinio, kad dėl apeliantės buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima nustatyti įmonės įsipareigojimų, teismo iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės neturi teisinio ir loginio ryÅ¡io su jų juridiniu kvalifikavimu. J. K. apeliantės pateikti kasos pajamų (dėl įstatinio kapitalo didinimo) ir iÅ¡laidų (dėl pinigų paėmimo iÅ¡ kasos ir įneÅ¡imo į bankÄ ) orderiai nedaro jokios įtakos įmonės turtiniams įsipareigojimams.

Kasos pajamų 2014 m. kovo 21 d. orderyje, serija Y Nr. YXX užfiksuota Å«kinė operacija nėra niekaip susijusi su įmonės įsipareigojimais, jų nei didina, nei mažina, todėl jos įtraukimas į buhalterinę apskaitÄ nedaro jokios įtakos įsipareigojimams. Ä®monės įsipareigojimai – tai mokėtinos sumos tiekėjams, mokesčiai valstybei, atlyginimai ir pan., o įstatinio kapitalo didinimas nėra įmonės įsipareigojimas. Dėl įstatinio kapitalo didinimo įmonės turtiniai įsipareigojimai (mokėtinos sumos) lieka nepakitę, o keičiasi tik įmonės turtas.

Akivaizdu, kad turto pokyčiai nedaro įtakos nei įmonės įsipareigojimų dydžiui, nei struktÅ«rai. Tas pats pasakytina ir apie kitų kasos iÅ¡laidų orderių įtraukimÄ Ä¯ apskaitÄ , kuriais įforminamas tik pinigų judėjimas įmonės viduje (iÅ¡ kasos į bankÄ ). Tokia Å«kinė operacija irgi nedaro jokios įtakos nei įmonės įsipareigojimų dydžiui, nei struktÅ«rai. Dėl minėtų orderių įtraukimo į apskaitÄ tretiesiems asmenims mokėtinos sumos nepasikeitė.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, įmonės įsipareigojimai iki kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderių iÅ¡raÅ¡ymo/įtraukimo ir po jų iÅ¡raÅ¡ymo/įtraukimo liko nepasikeitę. Todėl apeliantės veiksmai dėl Å¡ių orderių įtraukimo į buhalterinę apskaitÄ negalėjo sukelti tokių padarinių, kad dėl jų nebÅ«tų galima nustatyti įmonės turtinių įsipareigojimų. Nors teismas konstatavo, kad minėti kasos dokumentai darė įtakÄ Ä¯monės turtiniams įsipareigojimams, tačiau negalėjo daryti iÅ¡vados, jog dėl jų suraÅ¡ymo ir įtraukimo į apskaitÄ negalima nustatyti įmonės turtinių įsipareigojimų.

Jei į buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukta buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka, vargu ar pateisinama bÅ«tų iÅ¡vada dėl negalimumo visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011). Å iuo konkrečiu atveju neginčijamai yra žinomas įmonės įstatinis kapitalas iki sprendimo jį padidinti (2014 m. kovo 21 d. kasos pajamų orderis, serija Y Nr. YXX).

Neginčijamai žinoma suma (piniginė iÅ¡raiÅ¡ka), kuria ji kaip akcininkė, siekė padidinti įmonės įstatinį kapitalÄ minėtu kasos pajamų orderiu – 45 000 Lt. Neginčijamai žinoma ir kokiu buhalterinės apskaitos dokumentu buvo įformintas neįvykęs grynųjų pinigų įneÅ¡imas į įmonės kasÄ â€“ 2014 m. kovo 21 d. kasos pajamų orderiu, serija Y Nr. YXX. Nors teismas ir vertina, kad pagal kasos pajamų orderį, serija Y Nr. YXX pinigai (45 000 Lt) nebuvo 2014 m. kovo 21 d.

įneÅ¡ti į įmonės kasÄ , tačiau tiksliai žinant neįvykusios Å«kinės operacijos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , negalima daryti iÅ¡vados dėl negalėjimo nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Tokios iÅ¡vados negalima daryti, nes tokiÄ Å«kinę operacijÄ stornavus (likvidavus klaidingÄ buhalterinį įraÅ¡Ä ) galima detaliai nustatyti įmonės veiklÄ , turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ . Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ be pagrindo padidinto įmonės įstatinio kapitalo stornavus (koregavus eliminavimo bÅ«du) 45 000 Lt, kuriuos neva įnešė ji, ir 45 000 Lt, kuriuos neva įnešė A.

V., bus gaunama ta pati įstatinio kapitalo suma, kuri buvo iki įstatinio kapitalo didinimo. Jokio kito alternatyvaus rezultato negalima gauti. Taigi, visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad dėl 2014 m. kovo 21 d. kasos pajamų orderio serija Y Nr. YXX įtraukimo į buhalterinę apskaitÄ nekyla BK 222 straipsnio dispozicijoje nurodytas padarinys, o, prieÅ¡ingai, galima tiksliai nustatyti įmonės turtinių įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ . AnalogiÅ¡ka situacija ir su iÅ¡raÅ¡ytais bei į apskaitÄ Ä¯trauktais kasos iÅ¡laidų orderiais.

Neginčijamai žinoma, kokiais buhalterinės apskaitos dokumentais buvo įformintos neįvykusios grynųjų pinigų išėmimo iÅ¡ kasos operacijos, neginčijamai žinoma ir iÅ¡laiduota suma (aiÅ¡ki piniginė iÅ¡raiÅ¡ka), įforminta minėtais orderiais, t. y. 34 130 Lt. Teismui vertinant, kad pagal minėtus kasos iÅ¡laidų orderius pinigai nebuvo iÅ¡laiduoti iÅ¡ įmonės kasos, tačiau tiksliai žinant neįvykusių Å«kinių operacijų piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , negalima daryti iÅ¡vados dėl negalėjimo nustatyti įmonės veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Tokias Å«kines operacijas stornavus (likvidavus klaidingÄ buhalterinį įraÅ¡Ä ) galima detaliai nustatyti įmonės veiklÄ , jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ . Taigi, dėl minėtų kasos iÅ¡laidų orderių įtraukimo į buhalterinę apskaitÄ nekyla BK 222 straipsnio dispozicijoje nurodytas padarinys, bet prieÅ¡ingai, galima tiksliai nustatyti įmonės turtinių įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ . Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kasos iÅ¡laidų orderių suklastojimas lemia ne sunkumus nustatant įmonės veiklÄ , jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ , o realų pinigų judėjimÄ <...> .

Pačios operacijos, kuriomis buvo iÅ¡mokėti pinigai, atsispindėjo buhalterinėje apskaitoje, todėl, kasacinio teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad dėl to negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017). Tam, kad teismas padarytų iÅ¡vadÄ dėl negalimumo visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, turi bÅ«ti nustatyta, jog padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų, kuriuose įtvirtinti buhalterinės apskaitos reikalavimai, pažeidimų, t. y.

į apskaitÄ neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdeÅ¡imt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitÄ neįtraukta viena ar kelios buhalterinės operacijos ir tiksliai žinoma jų piniginė iÅ¡raiÅ¡ka, vargu ar pateisinama bÅ«tų iÅ¡vada dėl negalimumo visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su teismo iÅ¡vada, kad kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai. Akivaizdu, jog pagal bendrovės buhalterinius dokumentus (kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderius) į bendrovės buhalterinę apskaitÄ Ä¯trauktos tik kelios realiai neįvykusios Å«kinės operacijos, kurių pinginės iÅ¡raiÅ¡kos, kaip minėta, yra tiksliai žinomos, todėl darytina iÅ¡vada, kad analizuojant bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus neabejotinai galima nustatyti bendrovės veiklÄ , jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ .

Be to, apeliantės padarytais buhalterinės apskaitos pažeidimais nepadaryta jokia žala valstybės finansų sistemai, o įstatinio kapitalo didinimo įforminimas ir pinigų įneÅ¡imas į įmonės banko sÄ skaitÄ neturėjo įtakos įmonės mokėtiniems mokesčiams valstybės biudžetui, nepagrįstai atvaizduotos buhalterinėje apskaitoje sumos nedidelės. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad apeliantė veikė tiesiogine tyčia, nes ji nėra buhalterė ir jos gebėjimai tvarkyti buhalterinę apskaitÄ teismo nuosprendžiu nenustatyti.

Akivaizdu, kad nebÅ«dama buhaltere, vyr. buhalterės paruoÅ¡tų kasos iÅ¡laidų orderių pasiraÅ¡ymÄ suprato ne kaip apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ , o Å«kinės operacijos tinkamÄ Ä¯forminimÄ (pinigų pervedimÄ Ä¯ bankÄ ), nes bÅ«tent įmonės buhalterė J. K. siekė įforminti finansinių operacijų atlikimÄ ir tuo tikslu paruošė kasos iÅ¡laidų orderius. Apeliantė kasos iÅ¡laidų orderius pasirašė turėdama tikslÄ teisingai pagal faktus, remiantis įmonės vyr. buhalterės patarimu, sutvarkyti buhalterinę apskaitÄ Ä¯monėje, todėl tyčios Å¡iuose jos veiksmuose nėra.

Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad kasos iÅ¡laidų orderiuose nurodyta, jog grynieji įmonės pinigai iÅ¡duodami R. M. tikslu įneÅ¡ti į įmonės banko sÄ skaitÄ . Ji iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos visas pinigų sumas pervedė į įmonės sÄ skaitÄ . Dėl to tyčios apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitÄ jos veiksmuose nebuvo. Teismas be pagrindo apeliantės veiksmus kriminalizavo, kadangi atsakomybės klausimas galėjo ir turėjo bÅ«ti sprendžiamas kitomis teisinės atsakomybės priemonėmis.

Svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus yra BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių atsiradimas, nes Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnyje numatyta atsakomybė už apskaitos pažeidimus, o padariniai nenumatyti. Nustačius apskaitos pažeidimus, bet nenustačius minėtų padarinių, gali būti keliamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 205 straipsnį.

Dėl apeliantės veiksmų nekilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, todėl už nustatytus apskaitos pažeidimus gali kilti tik administracinė atsakomybė. Nuteistoji nurodo, kad nuosprendyje liko neįvertintos aplinkybės dėl galimai nutrÅ«kusių ikiteisminio tyrimo terminų. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė L. G. pateikė aukÅ¡tesniajam prokurorui 2016 m. spalio 26 d. praÅ¡ymÄ pratęsti ikiteisminio tyrimo terminÄ iki 2016 m. spalio 30 d. Skyriaus vyriausiojo prokuroro M. V. 2016 m. spalio 26 d. rezoliucijos pagrindu ikiteisminis tyrimas buvo pratęstas iki 2016 m. lapkričio 30 d.

Dėl to darytina iÅ¡vada, kad terminas ikiteisminio tyrimo atlikimui buvo nustatytas ir jo nepratęstus baigėsi 2016 m. lapkričio 30 d. Vėlesnį praÅ¡ymÄ pratęsti ikiteisminio tyrimo terminÄ tyrimui vadovaujanti prokurorė L. G. aukÅ¡tesniajam prokurorui pateikė tik 2016 m. gruodžio 28 d., t. y. beveik po mėnesio, skaičiuojant nuo tada, kai terminas ikiteisminio tyrimo atlikimui jau buvo pasibaigęs. DetalÅ«s metaduomenys iÅ¡ Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos patvirtina, kad su tokiu prokurorės praÅ¡ymu aukÅ¡tesnysis prokuroras M.

V. susipažino 2016 m. gruodžio 28 d. 14.23 val. ir tos pačios dienos rezoliucija ikiteisminio tyrimo terminÄ pratęsė iki 2017 m. sausio 31 d. Taigi, 2016 m. lapkričio 30 d. pasibaigus ikiteisminio tyrimo terminui, nesant priimtų jokių kitų procesinių sprendimų, konstatuotina, kad galutinis terminas prokurorui atlikti BPK 218 straipsnyje numatytus veiksmus baigėsi 2016 m. lapkričio 30 d. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas tik 2017 m. gruodžio 29 d., t. y. praėjus daugiau kaip metams po nustatytos ikiteisminio tyrimo pabaigos.

Akivaizdu, kad nustatytu laiku nepratęsus termino ikiteisminiam tyrimui atlikti, tolimesnė ikiteisminio tyrimo tÄ sa Å¡ioje byloje tapo negalima. Teismų praktikoje nurodyta, kad tokiu atveju, kuomet dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo kreipiamasi jau pasibaigus ikiteisminio tyrimo terminui, toks terminas negali bÅ«ti pratęstas, o baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-895/2015).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į jos teismui teiktÄ 2018 m. kovo 12 d. praÅ¡ymÄ dėl baudžiamosios bylos Nr. XXX nutraukimo, teismas, priimdamas galutinį sprendimÄ , turėjo dėl jų pasisakyti ir jas įvertinti bei spręsti bylos apeliantės atžvilgiu nutraukimo klausimÄ .

4. Atsikirtimuose į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ nuteistoji R. M. praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad prokuroras apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog R. M. prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ Ä¯takotas surinktų įrodymų, o ne jos prisipažinimu duodant iÅ¡samius ir teisingus parodymus savo noru. Nagrinėjamu atveju nuteistoji viso bylos nagrinėjimo teisme metu davė iÅ¡samius, nuoseklius ir teisingus parodymus, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti galimus buhalterinės apskaitos pažeidimus, visas jai inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pripažino savo noru, neverčiama surinktų byloje įrodymų, tačiau nesutiko su teisiniu savo veiksmų vertinimu, t. y., kad jos veika yra vertinama kaip nusikalstama.

Tokių jos parodymų nėra pagrindo nevertinti kaip jos prisipažinimo ir to nepripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsikirtimuose nurodoma, kad prokuroras nepagrįstai nurodo ir tai, jog nėra nustatytų kitų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų alternatyvių aplinkybių. R. M. nurodo, kad visų jai inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pripažinimas, teisingų, nuoseklių ir iÅ¡samių parodymų dėl galimų buhalterinės apskaitos pažeidimų davimas, vienodų faktinių aplinkybių nurodymas turėjo esminės reikÅ¡mės nagrinėjant bylÄ bei padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti veikos aplinkybes, todėl egzistuoja vienas iÅ¡ alternatyvių pagrindų – kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , kuriam esant galima konstatuoti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Jos pripažinimas dėl visų jai inkriminuojamų veiksmų ir padėjimas iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ , sudaro aplinkybių visumÄ , pagal kuriÄ yra pagrindas taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , kÄ teismas pagrįstai ir padarė. Atsikirtimuose nurodoma, kad prokuroras nepagrįstai teigia, jog skiriant nuteistajai bausmę, teismas atsižvelgė tik į jos atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. PrieÅ¡ingai, teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, be to, vadovavosi BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Todėl, įvertinęs visas aplinkybes, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant mažesnę bausmę už BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Prokuroro apeliacinio skundo tenkinimas, t. y. didesnės baudos paskyrimas, pasiektų tik vienÄ tikslÄ â€“ nubaudimÄ , kuris Å¡ioje situacijoje, atsižvelgus į tai, kad jos padarytais buhalterinės apskaitos pažeidimais nepadaryta jokia žala valstybės finansų sistemai, o įstatinio kapitalo didinimo įforminimas ir pinigų įneÅ¡imas į įmonės banko sÄ skaitÄ neturėjo įtakos įmonės mokėtiniems mokesčiams valstybės biudžetui, nepagrįstai atvaizduotos buhalterinėje apskaitoje sumos nedidelės, yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas.

BÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias bausmės skyrimÄ , jeigu bÅ«tų kilę BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, tačiau Å¡iuo atveju tokie padariniai nėra kilę, todėl baudžiamoji atsakomybė jai negali bÅ«ti taikoma.

5. Teismo posėdyje prokurorė praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ patenkinti, o nuteistosios R. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistoji R. M. teismo posėdyje pasinaudojo savo teise baigiamųjų kalbų metu nepasisakyti. Jos gynėjas praÅ¡o nuteistosios R. M. apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 6. Prokuroro apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkinamas. Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl neteisingai paskirtos bausmės. Nuteistosios R. M. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegijos nuomone, R. M. kaltė dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo įrodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas nusikalstamos veikos aplinkybes, įvertino įrodymus, nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai dėl Å¡ios veikos priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant bausmę ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl ikiteisminio tyrimo termino ir teisės į gynybÄ 8. Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeisti ikiteisminio tyrimo pratęsimo terminai: prokurorė 2016 m. spalio 26 d. pateikė praÅ¡ymÄ pratęsti ikiteisminio tyrimo terminÄ iki 2016 m. spalio 30 d.; skyriaus vyriausiasis prokuroras praÅ¡ymÄ patenkino ir ikiteisminio tyrimo terminÄ pratęsė iki 2016 m. lapkričio 30 d.; vėlesnis praÅ¡ymas pratęsti ikiteisminio tyrimo terminÄ aukÅ¡tesniajam prokurorui buvo pateiktas tik 2016 m. gruodžio 28 d., t. y. beveik po mėnesio, kai terminas ikiteisminio tyrimo atlikimui jau buvo pasibaigęs (2016 m. lapkričio 30 d.).

Å is apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, nes jį paneigia objektyvÅ«s bylos duomenys. Ikiteisminio tyrimo terminų pratęsimo tvarka reglamentuojama BPK 176 straipsnio 2 dalyje. Å io baudžiamojo proceso įstatymo norma numato, kad dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro praÅ¡ymu gali pratęsti aukÅ¡tesnysis prokuroras rezoliucija. Nagrinėjamoje byloje, aukÅ¡tesniojo prokuroro rezoliucijomis ikiteisminis tyrimas buvo pratęstas Å¡eÅ¡iolika kartų (iki 2016 m. sausio 31 d., 2016 m. vasario 29 d., 2016 m. gegužės 31 d., 2016 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. spalio 31 d., 2016 m. lapkričio 30 d., 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. sausio 31 d., 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 30 d., 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. rugpjūčio 31 d., 2017 m. rugsėjo 30 d., 2017 m. lapkričio 30 d. ir paskutinį kartÄ â€“ iki 2017 m. gruodžio 31 d.).

Kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje suraÅ¡ytas 2017 m. gruodžio 29 d. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad minėtÄ klausimÄ dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo nuteistosios gynėjas kėlė nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, 2018 m. lapkričio 13 d. teisiamajame posėdyje prokurorė L. G., atsakydama į gynybos pastebėjimÄ , kad byloje nėra praÅ¡ymo pratęsti ikiteisminio tyrimo terminÄ , pateikė teismui 2016 m. lapkričio 28 d. praÅ¡ymÄ pratęsti ikiteisminio tyrimo terminÄ ir rezoliucijos lapÄ , kuriame vyriausiasis prokuroras M.

V. pratęsė ikiteisminio tyrimo terminÄ iki 2016 m. gruodžio 31 d. (t. 13, b. l. 27–29). Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė dar kartÄ teismui pateikė analogiÅ¡kus dokumentus, įrodančius, kad ikiteisminio tyrimo terminas nebuvo nutrÅ«kęs. Taigi, procesinių pažeidimų, pratęsiant ikiteisminio tyrimo terminÄ , nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo terminai buvo tęsiami nepažeidžiant BPK 176 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

9. Nepagrįstas nuteistosios R. M. apeliacinio skundo teiginys, jog teismui netiksliai vartojant baudžiamosios teisės terminus buvo suvaržyta jos teisė į gynybÄ , nes ji nesuprasdama dėl ko yra nuteista, negali tinkamai gintis. Pagal BPK 255 straipsnio nuostatas byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta.

Å ios Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos yra susijusios su kaltinamo asmens teisėmis žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gintis nuo atitinkamo kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis). Kaltinamajame akte R. M. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis aktas perskaitytas 2018 m. kovo 12 d. teisiamajame posėdyje, R. M. patvirtino kaltinamÄ jį aktÄ gavusi, su juo susipažinusi ir nurodė savo kaltės nepripažįstanti (t. 11, b. l. 116).

Skundžiamu nuosprendžiu R. M. nuteista tik pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – išteisinta. Teismas nustatė, kad dėl R. M. neteisėtų veiksmų, t. y. apgaulingo apskaitos tvarkymo, atitinkamais laikotarpiais iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Tokie dėl nuteistosios apgaulingo apskaitos tvarkymo atsiradę padariniai įtvirtinti BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, todėl nuteistoji apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad iš skundžiamo nuosprendžio neaišku už kokius dėl jos veiksmų atsiradusius padarinius ji nuteista.

ApraÅ¡omojoje skundžiamo nuosprendžio dalyje teismo teiginys, kad dėl nuteistosios veiksmų nebuvo galima nustatyti įmonės tikrosios finansinės bÅ«klės ir turtinių įsipareigojimų, negali trukdyti suprasti, dėl ko ji pripažinta kalta. Be to, nuosprendžio suprantamumÄ Ä¯rodo ir nuteistosios pakankamai iÅ¡samus apeliacinis skundas. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nuteistosios R. M. teisė į gynybÄ nebuvo suvaržyta. Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo 10.

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. M., bÅ«dama UAB „X“ (ankstesnis pavadinimas – Y) direktore, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , t. y. atspausdino, pasirašė ir perdavė bendrovės vyr. buhalterei įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitÄ Å¾inomai netikrÄ dokumentÄ â€“ kasos pajamų orderį Serija Y Nr. YXX, kuriame melagingai nurodyta, kad iÅ¡ R. M. į įmonės kasÄ paimta 45 000 Lt, nors realiai minėti pinigai į įmonės kasÄ Ä¯neÅ¡ti nebuvo, po ko vyr. buhalterė, nežinodama, kad minėtas orderis yra netikras, įtraukė jį į UAB X“ 2014 m. kovo 21 d.–2014 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio buhalterinės apskaitos registrus, dėl ko buvo iÅ¡kraipyta tikroji bendrovės Å«kinė, komercinė, finansinė bÅ«klė, įmonės įsipareigojimai ir duomenys apie turtÄ , dėl to nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. iÅ¡ dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros; taip pat R.

M. pasirašė vyr. buhalterės atspausdintus netikrus dokumentus – septynis kasos iÅ¡laidų orderius, kuriuose nurodytos pinigų sumos iÅ¡duotos R. M. įneÅ¡ti į banko sÄ skaitÄ , nors realiai pinigai iÅ¡ kasos jai iÅ¡mokėti nebuvo, o minėtomis dienomis minėtos pinigų sumos realiai buvo pervestos iÅ¡ R. M. asmeninės banko sÄ skaitos į bendrovės sÄ skaitÄ , ir perdavė Å¡iuos žinomai netikrus dokumentus vyr. buhalterei įtraukti į apskaitÄ , o pastaroji Å¡iuos žinomai netikrus dokumentus įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitÄ , dėl ko nėra galimybės iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto (grynųjų pinigų), nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Pagal tokias teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas R. M. pripažino kalta ir nuteisė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

11. Nuteistoji R. M. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir teigia, kad ji nepagrįstai nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes jos padaryta veika nėra tokio pavojingumo, dėl kurio turėtų kilti baudžiamoji atsakomybė.

12. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymÄ :

1) apgaulingÄ teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , 2) apskaitos dokumentų paslėpimÄ , 3) apskaitos dokumentų sunaikinimÄ , 4) apskaitos dokumentų sugadinimÄ . Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl Å¡io straipsnio dispozicijoje iÅ¡vardintų veikų padarymo atsiranda alternatyvÅ«s padariniai (bent vienas iÅ¡ jų): negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Å i nusikalstama veika padaroma veikiant tyčia. Nagrinėjamoje byloje aktuali viena iÅ¡ Å¡ių alternatyvių nusikalstamų veikų – apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sÄ moningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba Å¡ios apskaitos tvarkymas, sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus (pvz., dalies ar visų Å«kinių operacijų bei Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

13. Nuteistosios R. M. nusikalstama veika pasireiÅ¡kė tuo, kad ji, bÅ«dama UAB „X“ direktore ir užimamų pareigų pagrindu pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį (,,už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“) bÅ«dama atsakinga už tinkamÄ Ä¯monės buhalterinės apskaitos organizavimÄ pateikė bendrovės vyr. buhalterei įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitÄ Å¾inomai netikrus dokumentus (kasos pajamų orderį Serija Y Nr. YXX ir kasos iÅ¡laidų orderius Nr. X1, X2, X3, X4, X5, X6, X7), kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Tai sukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius. Dėl apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę padariniai byloje nustatyti, remiantis specialisto iÅ¡vadomis bei specialistės ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiÅ¡kinimais.

14. Ikiteisminio tyrimo metu specialistei buvo pavesta atsakyti į klausimÄ dėl pinigų realaus įneÅ¡imo, didinant įmonės įstatinį kapitalÄ , t. y., ar ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad pagal kasos pajamų orderius (X Nr. X1 ir X Nr. X2) pinigai į įmonės kasÄ Ä¯neÅ¡ti nebuvo UAB ,,X“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų? Ar pagal tyrimui pateiktus UAB ,,X“ dokumentus galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti UAB ,,X“ veiklÄ , jos turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ ? Specialistė paaiÅ¡kino, jog bendrovės nurodytos pinigų įneÅ¡imo į kasÄ Å«kinės operacijos vyko ne kasos apskaitoje nurodytomis sÄ lygomis, kad 90 000 Lt suma pagal 2014 m. kovo 21 d. kasos pajamų orderį Nr. X1 (45 000 Lt) ir Nr. X2 (45 000 Lt) į bendrovės kasÄ faktiÅ¡kai nebuvo įneÅ¡ta, o tik suraÅ¡yti kasos dokumentai, iÅ¡kraipyta 272 sÄ skaita „Kasa“ skirta įmonės turimiems gryniesiems pinigams apskaityti, tai daro įtakÄ visai apskaitai bei atskaitomybės sistemai, sudėtinga atlikti realų lėšų įvertinimÄ Ä¯monėje.

Informacija yra iÅ¡kreipta vidaus ir iÅ¡orės vartotojams. Jeigu bus nustatyta, kad įmonės „X“ darbuotojas (ja) suklastojo tikrÄ dokumentÄ , ir kadangi minėtų kasos pajamų orderių duomenys neatitinka tikrovės, todėl nebuvo laikomasi Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, kuriame nurodomas vienas iÅ¡ apskaitos dokumentų privalomas rekvizitas „ūkinės operacijos arba Å«kinio įvykio turinys“. UAB „X“ pažeidė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatas, numatančias, kad „ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“, nes laikotarpiu 2014-03-21 (jeigu bus nustatyta, kad į kasos pajamų orderius įraÅ¡yta tikrovės neatitinkančia informacija) – 2014-09-30 įraÅ¡ai (likučiai ir apyvartos) kasos buhalterinėje sÄ skaitoje (272 Kasa), didžiosios knygos atitinkamų sÄ skaitų (kasos) įraÅ¡ais, t. y. kasos likučiai pradžiai, atitinkamų mėnesių kasos pajamų ir iÅ¡laidų sumos bei likučiai laikotarpio pabaigai neatitinka perkeltų į didžiosios knygos kasos sÄ skaitos likučiams bei pajamų ir iÅ¡laidų apyvartoms.

Jeigu bus nustatyta, kad įmonės „X“ darbuotojas (ja) suklastojo tikrÄ dokumentÄ , t. y. 2014 m. kovo 21 d. kasos pajamų orderyje Nr. X1, kasos pajamų orderyje Nr. X2 įraÅ¡yta tikrovės neatitinkančia informacija (KPO serija Y Nr. X1 (45000 Lt) ir KPO serija Y Nr. X2 (45000 Lt)) ir pagal kasos pajamų orderius grynieji (90 000 Lt) nebuvo įmokami į kasÄ , bendrovės pajamų įtraukimas į apskaitÄ pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus pakeičia bendrovės Å«kinę, finansinę bÅ«klę.

Å iuos duomenis įtraukus į UAB „X“ 2014 m. kovo 21 d.–2014 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio buhalterinės apskaitos registrus, buvo iÅ¡kraipyta tikroji UAB ,,X“ Å«kinė, komercinė, finansinė bÅ«klė, įmonės įsipareigojimai ir duomenys apie turtÄ , dėl to nuo 2014-03-21 iki 2014-09-30 iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros. Dėl į apskaitÄ Ä¯trauktų neįvykusių Å«kinių operacijų, buvo pakeistas turto dydis, nustačius, kad pinigai pagal 2014-03-21 Kasos pajamų orderį serija Y Nr. X1 (45 000 Lt) ir 2014-03-21 Kasos pajamų orderį serija Y Nr. X2 (45 000 Lt) nebuvo įmokėti į bendrovės „X“ kasÄ ir nustačius, kad jų faktiÅ¡kai nebuvo įmonės kasoje, nėra galimybės iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės veiklos, nuosavo kapitalo, turto (grynųjų pinigų), įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

UAB „X“ buhalterinė apskaita nuo 2014-03-21 iki 2014-09-30 nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, todėl nėra galimybės iš dalies nustatyti bendrovės nuosavo kapitalo, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 6, b. l. 132–133).

15. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 133 nurodyta, kad pagal UAB „X“ tvarkomos buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-02-13 iki 2014-09-24 iÅ¡ bendrovės kasos iÅ¡mokėti grynieji pinigai 34 130 Lt (9 884,73 eurų) įneÅ¡imui į UAB „X“ banko atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ . Ä®vertinus UAB „X“ banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (sÄ skaitos 27101 sÄ skaita V bankas) lėšų judėjimÄ nustatyta, kad iÅ¡ kasos iÅ¡mokėti grynieji pinigai apskaityti kaip įnaÅ¡ai iÅ¡ UAB „X“ kasos, nurodant kasos iÅ¡laidų orderius Nr. X1, X2, X3, X4, X5, X6, X7.

Patikrinus, kaip atvaizduotas 2014 metų (nuo vasario 13 iki rugsėjo 24) iÅ¡ R. M. asmeninės banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „X“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas, kuriame nurodyta kad tai „atskaitingo asmens įnaÅ¡as“ nustatyta, kad iÅ¡ asmeninės R. M. banko sÄ skaitos įnaÅ¡ai „Didžiosios knygos sÄ skaitoje (27101 – sÄ skaita V banke)“ kaip įmokos atskaitingo asmens neatvaizduoti. „Didžiosios knygos sÄ skaitoje (2435 – Atskaitingi asmenys)“ įsiskolinimas atskaitingo asmens R.

M. neapskaitytas (ji neskolinga kaip atskaitingas asmuo). Dokumentų, kokiu pagrindu vadovė R. M. iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į įmones „X“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant „atskaitingo asmens įnaÅ¡as“ pervedė pinigus 34 130 Lt (9 884,73 eurų), patikrinimui nepateikta. Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių bendrovės UAB „X“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma vadovaujantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d.

Nr. IX-574 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ 1 ir 3 dalimis: „Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“. Pirminių kasos dokumentų patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „X“ įmonės piniginių lėšų apskaita tvarkoma nesivadovaujant norminių aktų reikalavimais. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį Å«kio subjekto vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ . UAB „X“ direktorės R. M. pareiga kontroliuoti, kad bÅ«tų atliekamos tik teisėtos finansinės – buhalterinės operacijos, kad jos bÅ«tų įformintos pagal norminių aktų, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 reikalavimu.

Byloje surinkti ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad UAB „X“ buhalterinė apskaita nuo 2014-02-13 iki 2014-12-31 nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, todėl nėra galimybės iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto (grynųjų pinigų), nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 6, b. l. 139–142).

16. Nuteistoji R. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad jai inkriminuotų kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderių įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitÄ negali sukelti tokių padarinių, kad dėl jų nebÅ«tų galima nustatyti įmonės įsipareigojimų, nes tiksliai žinant neįvykusių Å«kinių operacijų piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ ir Å¡ias Å«kines operacijas stornavus (likvidavus klaidingÄ buhalterinį iÅ¡raÅ¡Ä ) galima detaliai nustatyti įmonės veiklÄ , jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ .

Toks apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, nes jis prieÅ¡tarauja byloje apklaustos specialistės G. K. parodymams. Apklausiama pirmosios instancijos teisme specialistė G. K. paaiÅ¡kino, kad tuo atveju, jeigu akcininkai nusprendžia padidinti įmonės įstatinį kapitalÄ , jie įneÅ¡a pinigus ir Å¡iam įnaÅ¡ui turi bÅ«ti iÅ¡raÅ¡omas kasos pajamų orderis. Direktorė, Å¡iuo atveju R. M., turėjo perduoti kasos pajamų orderius finansininkei, kuri turėjo įtraukti juos į apskaitÄ ir pasiraÅ¡yti kasos pajamų orderius, patvirtindama, kad tie kasos pajamų orderiai atitinka tikrovę.

Kasos pajamų orderiai neturi juridinės galios, nes jie neatitinka reikalavimų. Å ioje įmonėje nebuvo atliktos finansinės operacijos, kurios patvirtintų, kad pinigai buvo įneÅ¡ti į įmonę realiai. Dėl pinigų, kuriuos R. M. pervedė iÅ¡ asmeninės sÄ skaitos į įmonės sÄ skaitÄ , specialistė paaiÅ¡kino, kad įmonės vadovė ar kitas akcininkas galėjo pervesti pinigus į įmonės sÄ skaitÄ , tačiau turėjo bÅ«ti sudaryta paskolos sutartis, kuri liudytų, kad asmuo skolina pinigus įmonei.

PrieÅ¡ iÅ¡raÅ¡ant kasos iÅ¡laidų orderius, turėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡omi kasos pajamų orderiai, t. y. pradžioje turėjo bÅ«ti fiksuota, kad į kasÄ Ä¯neÅ¡ami gryni pinigai, o po to – kasos iÅ¡laidų orderiai, patvirtinantys, kad tie pinigai kažkam iÅ¡mokėti. Jeigu pinigai buvo perversti tik iÅ¡ banko vienos sÄ skaitos į kitÄ sÄ skaitÄ , tai pinigai ir yra banke, o ne kasoje. Dėl padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų nebuvo galima nustatyti įmonės grynųjų pinigų, trumpalaikio turto.

Jeigu finansinė operacija buvo įforminta, o pinigai nebuvo iÅ¡mokėti, t. y. jeigu įforminta finansinė operacija nebuvo atlikta, tai tokia operacija neteisinga ir iÅ¡kreipia apskaitÄ . Nuteistoji R. M. pripažino, kad jokie pinigai natÅ«roje, siekiant padidinti įmonės įstatinį kapitalÄ , nebuvo įneÅ¡ti, o kasos pajamų orderiai buvo iÅ¡raÅ¡yti tik tam, kad įforminti įstatinio kapitalo didinimÄ , sukomplektuoti dokumentus ir juos pristatyti notarui t. y. įstatinis kapitalas buvo didinamas fiktyviai.

Tačiau ji teigė ketinusi pinigus, skirtus įstatinio kapitalo didinimui, įneÅ¡ti vėliau. Taip pat patvirtino, kad pagal jai inkriminuotus kasos iÅ¡laidų orderius, pinigai nebuvo jai iÅ¡mokėti, tačiau ateityje ji ketino iÅ¡taisyti visus buhalterinius netikslumus. Skunde apeliantė nurodo, kad likvidavus klaidingÄ buhalterinį įraÅ¡Ä galima detaliai nustatyti įmonės veiklÄ , turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ . Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė G. K. bÅ«tent Å¡iÄ aplinkybę ir akcentavo, kad bet koks buhalterinis netikslumas galėjo bÅ«ti iÅ¡taisytas metų laikotarpiu, tačiau tai padaryta nebuvo.

Å iuo atveju vien tik nuteistosios ketinimas ir noras tai padaryti nepateisina jos elgesio įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitÄ Å¾inomai netikrus dokumentus.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog tam, kad teismas padarytų iÅ¡vadÄ dėl negalimumo visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, turi bÅ«ti nustatyta, jog padaryta daug buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitÄ neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdeÅ¡imt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitÄ neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka, vargu ar pateisinama bÅ«tų iÅ¡vada dėl negalimumo visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2011).

Nagrinėjamoje byloje užfiksuota ne viena, o aÅ¡tuonios realiai neįvykusios Å«kinės operacijos, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių buvimo. Remdamasis specialisto iÅ¡vadomis, teisiamajame posėdyje specialistės duotais paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesuabejojo, kad dėl R. M. veikos kilę padariniai visiÅ¡kai atitinka BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apraÅ¡ytus padarinius.

18. Nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė kaltės formÄ . Pažymėtina, kad įstatymas reikalauja tiesioginės ar netiesioginės tyčios dėl BK 222 straipsnyje numatytų buhalterinės apskaitos pažeidimų, t. y. reikalaujama, kad kaltininkas suvoktų, jog jis apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitÄ , numato, kad tai iÅ¡kreipia buhalterinę apskaitÄ ir dėl jo veikos bus neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir Å¡ių padarinių nori arba tiesiog yra abejingas dėl jų kilimo.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė subjektyvųjį veikos požymį – kaltę, kuri pasireiÅ¡kė tiesiogine tyčia. Nekyla jokių abejonių, kad R. M. žinojo, kad pagal kasos pajamų orderį (Serija Y Nr. YXX) grynieji pinigai įneÅ¡ti nebuvo, suvokė, kad duodama minėtÄ dokumentÄ Ä¯traukti į įmonės buhalterinę apskaitÄ , savo veiksmais iÅ¡kreipia įmonės buhalterinę apskaitÄ , numatė, kad dėl to negalima bus teisingai nustatyti įmonės veiklos rodiklių, ir to norėjo.

Skundo argumentas, kad vyr. buhalterės paruoÅ¡tų kasos iÅ¡laidų orderių pasiraÅ¡ymÄ ji suprato ne kaip apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ , o Å«kinės operacijos tinkamÄ Ä¯forminimÄ , nes bÅ«tent įmonės buhalterė J. K. siekė įforminti finansinių operacijų atlikimÄ ir tuo tikslu paruošė kasos iÅ¡laidų orderius, nepaneigia tyčios buvimo apeliantės veiksmuose. Pirmosios instancijos teisme vyr. buhalterė J. K. neneigė, kad iÅ¡rašė tuščius iÅ¡laidų orderių blankus ir perdavė juos R.

M., kuri juos pasirašė ir grÄ Å¾ino, tačiau teigė tai dariusi vykdydama R. M. nurodymus. Ji kaip vyr. buhalterė paruoÅ¡davo iÅ¡laidų orderių blankus, o juos realizuodavo pati R. M., dirbusi su įmonės grynais pinigais. Kasos iÅ¡laidų orderiai pagal kuriuos R. M. buvo iÅ¡duoti pinigai įneÅ¡ti į įmonės banko sÄ skaitÄ buvo sudaryti remiantis jai pateiktu praėjusio mėnesio įmonės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u. Tuo tarpu R. M. žinodama, kad pagal vyr. buhalterės iÅ¡raÅ¡ytus kasos iÅ¡laidų orderius (Nr. X1, X2, X3, X4, X5, X6, X7) pinigai nebus iÅ¡mokėti ir Å¡iuos orderius pasiraÅ¡ydama, suprato, kad pasiraÅ¡o faktinių aplinkybių neatitinkančius dokumentus, norėjo tai daryti ir darė.

19. Nuteistoji apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017, kurioje konstatuota, kad kasos iÅ¡laidų orderių suklastojimas lemia ne sunkumus nustatant įmonės veiklÄ , jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ , o realų pinigų judėjimÄ , t. y. nustatant, kas realiai gavo pinigus pagal buhalterinėje apskaitoje užfiksuotas operacijas. Pačios operacijos, kuriomis buvo iÅ¡mokėti pinigai, atsispindėjo buhalterinėje apskaitoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl to negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Teisėjų kolegijos nuomone, skunde cituojama byla savo aplinkybėmis iÅ¡ esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, nes nagrinėjamoje byloje įmonės buhalterinėje apskaitoje atsispindėjo operacijos pagal netikrus dokumentus, Å¡iuo atveju nėra pagrindo kalbėti apie realų pinigų judėjimÄ , nes nei pagal kasos pajamų orderį, nei pagal kasos iÅ¡laidų orderius realiai pinigai nebuvo įneÅ¡ti/iÅ¡mokėti.

20. Nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, kad už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ jai turėtų bÅ«ti taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Pažymėtina, kad svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus yra BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių atsiradimas, nes ANK 205 straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už apskaitos pažeidimus, padariniai nenumatyti. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , kai per tikrinamÄ laikotarpį dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo sumokėta tam tikra suma mokesčių, o baudžiamoji atsakomybė asmeniui pagal BK 222 straipsnį kyla tada, kai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Taigi, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, kad dėl R. M. apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, jai administracinė atsakomybė netaikytina. Taigi, esant tokioms baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms, nuteistajai pagrįstai taikyta baudžiamoji, o ne administracinė atsakomybė. Dėl to R. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančios aplinkybės 21. Prokuroras apeliaciniame skunde skundžia tik per Å¡velniÄ bausmę, praÅ¡ydamas panaikinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei padidinti paskirtos baudos dydį iki vidurkio. Motyvuodamas praÅ¡ymÄ griežtinti bausmę, prokuroras apeliaciniame skunde nurodo teismÄ be pagrindo pripažinus R. M. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos duomenis, nuteistosios parodymų turinį, jos asmenybę, visas kitas bylos aplinkybes, konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti nuteistosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

22. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Vadinasi, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę, laikytina bet kuri iÅ¡ Å¡ių situacijų:

1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi;

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ;

3) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡ioje veikoje dalyvavusius asmenis. Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių – kaltininko nuoÅ¡irdų gailestį arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iÅ¡ nurodytų momentų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali bÅ«ti konstatuota.

23. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu; kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.

Å i aplinkybė parodo asmens požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Pažymėtina, kad nuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015).

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2011, 2K-412/2014). Tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jos prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , tačiau visiÅ¡kai nepasisakė dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos vienos iÅ¡ alternatyvių aplinkybių (nuoÅ¡irdžiai gailėjosi arba padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ), kuri yra bÅ«tina norint konstatuoti buvus BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę.

25. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. M. buvo pareikÅ¡tas įtarimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji į įmonės buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukė žinomai netikrus dokumentus:

1) kasos pajamų orderį Serija Y Nr. YXX, kuriame melagingai nurodyta, kad ji į įmonės kasÄ Ä¯nešė 45 000 Lt;

2) kasos iÅ¡laidų orderius Nr. X1, X2, X3, X4, X5, X6, X7, kuriuose nurodyta, kad R. M. buvo iÅ¡duotos orderiuose nurodytos pinigų sumos įneÅ¡imui į įmonės banko sÄ skaitÄ , nors realiai pinigai jai nebuvo iÅ¡mokėti;

3) kasos iÅ¡laidų orderius Nr. Y1, Y2, Y3, Y4, Y5, Y6, Y7, kuriuose nurodyta, kad orderiuose įraÅ¡ytos pinigų sumos jai iÅ¡mokėtos kaip darbo užmokestis, nors realiai minėti pinigai jai iÅ¡mokėti nebuvo. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu dėl jai pareikÅ¡to įtarimo, ji savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad 45 000 Lt į įmonės kasÄ neįnešė, tačiau yra įsitikinusi, kad orderis yra tikras, nes ji planavo tuos pinigus ateityje įneÅ¡ti, tačiau to padaryti jai nepavyko; realiai jokių pinigų pagal kasos iÅ¡laidų orderius Nr. X1, X2, X3, X4, X5, X6, X7 ji negavo, taip pat jai nebuvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis pagal įtarime nurodytus kasos iÅ¡laidų orderius Nr. Y1, Y2, Y3, Y4, Y5, Y6, Y7.

Tokia jos pozicija nesikeitė ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tik baigiantis įrodymų tyrimui, R. M. pakeitė savo pozicijÄ ir pareiÅ¡kė, kad pinigus pagal kaltinime nurodytus kasos iÅ¡laidų orderius Nr. Y1, Y2, Y3, Y4, Y5, Y6, Y7 vis dėlto yra gavusi, tačiau pasinaudodama teise atsisakyti duoti parodymus, ji atsisakė iÅ¡samiau paaiÅ¡kinti savo parodymų keitimo aplinkybes. Nors prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ momentas neturi lemiamos reikÅ¡mės, t. y. jis galimas ir bylÄ nagrinėjant teisme, tačiau Å¡iuo atveju tokio R.

M. prisipažinimo padarius nusikaltimÄ negalima laikyti savanoriÅ¡ku. R. M. teisme dėl jai iÅ¡mokėto darbo užmokesčio prisipažino tik po to, kai Å¡ias aplinkybes jau patvirtino kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai (J. K. parodymai, specialistės G. K. paaiÅ¡kinimai, valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistoji R. M. prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ne laisva valia, o dėl byloje surinktų įrodymų.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, norint konstatuoti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, reikia nustatyti ne tik savanoriÅ¡kÄ prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , bet ir nuoÅ¡irdų gailestį arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Tokių duomenų pirmosios instancijos teismas nenustatė. Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.

Å i aplinkybė parodo asmens požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pirmosios instancijos teismas net neanalizavo, ar kaltininkas nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nors BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog bÅ«tina nustatyti ne tik kaltininko prisipažinimÄ , bet ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si. Be to, nuteistoji R. M. tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje linkusi menkinti savo kaltę teigdama, kad dėl visko kaltas yra A.

V., jai inkriminuota nusikalstama veika yra A. V. neteisėtų veiksmų pasekmė. Tai rodo nuteistosios nenuoÅ¡irdumÄ . Nėra pagrindo sutikti su nuteistosios teiginiu, kad ji padėjo nustatyti tiesÄ baudžiamojoje byloje. PrieÅ¡ingai, nuteistosios formalus savo kaltės pripažinimas nepadėjo teismui nustatyti tiesos baudžiamojoje byloje.

27. Dėl iÅ¡dėstytų motyvų teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginiais ir konstatuoja, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, R. M. pripažinta nepagrįstai, todėl iÅ¡ nuosprendžio Å¡alinama. Nepagrįstai pripažindamas R. M. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . O kadangi atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės yra tarp tų aplinkybių, į kurias pagal BK 54 straipsnio 2 dalį atsižvelgiama skiriant bausmę, teisėjų kolegija iÅ¡ dalies tenkina prokuroro apeliacinį skundÄ ir dėl R.

M. paskirtos bausmės ir jai paskirtos baudos padidinimo. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas skiriant bausmę reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus, nuteistajai R. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį skiriama mažesnė savo dydžiu, negu prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, bauda. Tokiam sprendimui priimti turi įtakos nuteistosios asmenybę teigiamai charakterizuojantys duomenys. Skiriant didesnę bausmę vadovaujamasi tuo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo 37,66 euro.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Nuteistajai R. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę 50 MGL dydžio (1 883 Eur) baudÄ .

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Nuteistosios R. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Aloyzas Kruopys Justas Namavičius Linas Å iukÅ¡ta