2021-11-24 Nr. AB-25614-3-61-3-02188-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4036-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02188-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. (D. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 12PR-123 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

2. Pareiškėjas apžvelgė su prieglobsčio suteikimu susijusių teisės aktų reikalavimus bei teismų praktiką, manė, kad atsakovas nepakankamai įsigilino į faktines aplinkybes, susijusias su jo asmenine situacija bei situacija jo kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)), neatliko visų būtinų veiksmų šiai situacijai nustatyti, tyrimą atliko paviršutiniškai, remdamasis subjektyviomis prielaidomis. Pareiškėjas tvirtino, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju tikėtina, kad jis gali tapti smurto auka, būti pagrobtas ar kankinamas dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) sekėjams. Turėjo būti nustatyta, ar pareiškėjas turi politinius įsitikinimus (dėl šio fakto ginčo nėra), kokie šie politiniai įsitikinimai (pareiškėjo įsitikinimai yra opoziciniai (duomenys neskelbtini) režimo atžvilgiu) ir kas atsitinka asmenims, turintiems tokius politinius įsitikinimus (tokie asmenys yra persekiojami (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas atitinka reikalavimus pabėgėlio statusui arba bent papildomai apsaugai gauti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas abu prašymus suteikti prieglobstį grindė priklausymu (duomenys neskelbtini) grupei, o ne savo politiniais įsitikinimais, jis nepateikė duomenų apie valdžios kritikavimą ar priklausymą opoziciniam judėjimui. Pareiškėjas antrąjį prašymą iš esmės grindė tais pačiais motyvais bei identifikavo tą pačią grėsmę – teisėsaugos pareigūnų persekiojimą dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) grupei. Vienintelė „nauja“ aplinkybė yra pareiškėjo vardu gauti keturi šaukimai atvykti į policiją, tačiau, atsakovo nuomone, pateiktos atspausdintos šaukimų nuotraukos turi itin žemą įrodomąją galią. Atsakovas nenustatė jokių objektyvių, individualių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog, grįžus į kilmės valstybę, pareiškėjui grės kankinimai arba mirties bausmė. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo kilmės valstybėje nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, todėl vien dėl buvimo teritorijoje nekyla grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nagrinėjant pirmąjį pareiškėjo prašymą buvo įvertinta galimybė, jog, grįžęs į (duomenys neskelbtini), jis galėtų susidurti su reikalavimais (duomenys neskelbtini) (tuo atveju, jeigu nuspręstų toliau (duomenys neskelbtini)). Atsakovas daug kartų vertino (duomenys neskelbtini) ribojimų poveikį žmonėms bei kaskart prieidavo prie išvados, jog tokio pobūdžio grėsmės nelaikytinos nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimu, nei persekiojimu pabėgėlio apibrėžimo kontekste.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo D. S. skundą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 9 d. buvo pristatytas į Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą. 2020 m. balandžio 9 d. apklausos lape nurodyta, jog pareiškėjas iki 2019 m. gruodžio mėn. turėjo galiojančią darbo vizą, dirbo statybose Kaune, neprisiminė įmonės pavadinimo.

7. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 30 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. 2020 m. balandžio 30 d. apklausoje pareiškėjas nurodė, kad yra religingas žmogus, tačiau į tai niekas nežiūri rimtai. Pareiškėjas teigė, kad, grįžęs į kilmės valstybę, jis gali būti pasodintas į kalėjimą.

8. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus specialisto 2020 m. gegužės 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. 4T-182 nurodyta, kad pareiškėjas nebendradarbiauja, į klausimus atsako trumpai, nesiplėsdamas, tvirtina, kad išsamesnes priežastis papasakos Departamentui per papildomą apklausą.

9. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. gegužės 8 d. rašte Nr. 5-S-5951 nurodė, kad pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, tačiau 2019–2020 metais 8 kartus patrauktas administracinėn atsakomybėn už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus.

10. 2020 m. birželio 18 d. įvyko nuotolinė pareiškėjo apklausa.

11. Departamentas 2020 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. (15/6-8)12PR–133 nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, pavedė Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką vienerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvedė į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi vienerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl minėto Departamento sprendimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2929-756/2021 šį teismo sprendimą paliko nepakeistą.

12. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 27 d. pateikė naują prašymą suteikti prieglobstį. Prašyme nurodė, kad jo gyvybei gresia pavojus, nes jis prisijungė prie (duomenys neskelbtini) grupės, o (duomenys neskelbtini) ši grupė uždrausta; kilmės valstybėje jam buvo atsiųsti keturi šaukimai į policiją. 2021 m. birželio 3 d. apklausoje pareiškėjas pasakojo, kad į jo namus (duomenys neskelbtini) buvo atėję pareigūnai, kurie klausinėjo apie jo buvimo vietą bei grasino šeimai; pareiškėjas yra gavęs 4 šaukimus atvykti į policiją, kuriuos jam per mobilųjį telefoną persiuntė brolis.

13. Departamentas ginčijamu 2021 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 12PR-123 nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

14. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, taip pat teismų praktiką. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausos metu duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Pažymėjo, kad skunde iš esmės nurodomos tos pačios aplinkybės, kurios jau buvo išnagrinėtos Vilniaus apygardos administracinis teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendime. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje, pritardamas minėtam teismo sprendimui, konstatavo, jog pareiškėjo pateikta istorija apie jo priklausymą (duomenys neskelbtini) grupei yra abstrakti, nepasižymi nuoseklumu ir detalumu, yra prieštaringa, todėl Departamentas pagrįstai šios pasakojimo dalies nelaikė nustatytu faktu; byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjas yra ieškomas, įtrauktas į „teroristų ir ekstremistų sąrašą“ ar susijęs su (duomenys neskelbtini) uždraustomis organizacijomis; iš (duomenys neskelbtini) pareiškėjas išvyko teisėtai, jam nebuvo sudaromos kliūtys; byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog (duomenys neskelbtini) pareigūnai domisi pareiškėju; pareiškėjas nenurodė konkrečių epizodų, kuomet jis asmeniškai susidūrė su apribojimais dėl (duomenys neskelbtini); vien tik draudimas (duomenys neskelbtini) ir reikalavimas jas nusiskųsti neprilygintinas grėsmei pabėgėlio apibrėžimo kontekste, tokio pobūdžio grėsmės nelaikytinos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje nustatytų draudimų pažeidimu. Taigi, pareiškėjo argumentai jau buvo įvertinti ir pripažinti nepatvirtinančiais jo priklausymo (duomenys neskelbtini) grupei fakto, jam gresiančio persekiojimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nenustatė pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą.

15. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog kilmės valstybėje jį galbūt persekiotų dėl politinių įsitikinimų, visiškai nepagrįstos. Tiek teismas, tiek atsakovas nenustatė, jog pareiškėjas yra opozicinės partijos narys, valdžios kritikas ar asmuo, aktyviai dalyvaujantis politinėje veikloje. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis kritikavo valdžią. Pareiškėja nenurodė šių priežasčių (politinių įsitikinimų, už kuriuos jam grėstų persekiojimas) nei savo pirminiame, nei pakartotiniame prašyme suteikti prieglobstį, nei paaiškinimuose teismo posėdyje. Taigi nenustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu vykdomi persekiojimai dėl jo politinių įsitikinimų.

16. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas kaip naują aplinkybę (2021 m. gegužės 27 d. prašyme) nurodė atspausdintas nuotraukas, kuriose tariamai pavaizduoti pareiškėjo vardu gauti keturi šaukimai atvykti į policiją. Atsakovas pagrįstai įvertino ir kvalifikavo šias naujai pateiktas atspausdintas nuotraukas kaip nepatvirtinančias pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Šaukimų gavimas, net jei jie ir tikri, savaime nelemia pabėgėlio statuso suteikimo, o šaukimuose nenurodyta, kokiu tikslu kviečiamas pareiškėjas, kokia byla jam iškelta.

Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad tai – dėl priklausymo (duomenys neskelbtini), tačiau šaukimų turinys to nepatvirtina. Šaukimuose nurodyti (duomenys neskelbtini) baudžiamojo proceso kodekso straipsniai, tačiau nedetalizuojama, kurie būtent straipsniai taikomi pareiškėjui, neaišku, dėl ko vyksta tyrimas ir koks tyrimas yra vykdomas. Pareiškėjui nėra iškelti konkretūs kaltinimai. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių papildomų duomenų apie šaukimus (nei nuotraukų el. versijų, nei originalių šaukimų į policiją), o pateikė tik jų nuotraukas, dėl ko šaukimai negalėjo būti tinkamai ir visapusiškai ištirti, pareiškėjas nepateikė susirašinėjimo su broliu nei atsakovui, nei teismui.

Atsižvelgiant į šaukimų pateikimo laiką (įsiteisėjus Departamento sprendimui nesuteikti prieglobsčio), į laikotarpį, kiek pareiškėjas jau yra išvykęs iš kilmės valstybės, bei į faktą, kad pareiškėjas laisvas atvyko / išvyko į (duomenys neskelbtini) (buvo grįžęs trumpam, rinko dokumentus įsidarbinimui Lietuvoje, o, sutvarkęs reikiamus dokumentus vizai gauti, vėl išvyko), teismas konstatavo, kad gauti šaukimai nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) pareigūnai domisi pareiškėju dėl jo priklausymo (duomenys neskelbtini).

Be to, pareiškėjas nei vienoje iš apklausų (2020 m. balandžio 9 d. ir 30 d., 2020 m. birželio 18 d., 2021 m. birželio 3 d.), nei teismo posėdyje nepaaiškino papildomų aplinkybių, apsiribojo bendromis frazėmis, neteikė patikslinimų, klausė, ar gali teikti naują prašymą, žadėjo ateityje pateikti įrodymus. Teismas pritarė atsakovo Sprendime išdėstytai pozicijai, jog per susirašinėjimo programėles siunčiamos nuotraukos yra transformuojamos, o metaduomenys pašalinami. Paminėta ir tai, jog nuotraukos gali būti koreguojamos, be to, jose neatsispindi data ir laikas, kada jos buvo darytos.

Pareiškėjas 2021 m. birželio 3 d. apklausoje nurodė, kad gali gauti originalų laišką (policijos šaukimų), bet jo nei atsakovui, nei teismui nepateikė. Tariamo susirašinėjimo su broliu, kuris jam ir atsiuntė šaukimų nuotraukas, taip pat nei atsakovui, nei teismui negalėjo pateikti.

17. Teismas atmetė skundo argumentus, kad atsakovas tyrimą dėl pareiškėjo persekiojimo grėsmės atliko paviršutiniškai, abstrakčiai, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su pateiktais duomenimis. Pažymėta, kad aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo parengta informacinio pobūdžio pažyma apie kilmės valstybę, savaime nereiškia, kad nebuvo atsižvelgta į visuotinai žinomą informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę. Be to, atsakovas neprivalo visais atvejais rengti papildomas išvadas apie padėtį kilmės valstybėje. Svarbu, kad būtų surinkta pakankamai duomenų pareiškėjo nurodomoms faktinėms aplinkybėms įvertinti ir tinkamai išnagrinėti jo prašymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išspręstas dar 2020 m. spalio 7 d. sprendimu, kuriame detaliai išnagrinėta kilmės valstybės informacija. Minėtas sprendimas buvo apskųstas teismui, tačiau teismo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. 2021 m. gegužės 27 d. prašyme iš esmė nurodomos tos pačios priežastys (persekiojimas dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) grupei) kaip ir 2020 m. balandžio 30 d. prašyme, todėl laikytina, kad atsakovas jau anksčiau buvo tinkamai įvertinęs kilmės valstybės duomenis. Nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai koncentravosi į naujai paaiškėjusią aplinkybę, t. y. keturis šaukimus į policiją. Pastebėta, kad pareiškėjas naująjį prašymą suteikti prieglobstį pateikė praėjus kelioms savaitėms po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties priėmimo.

18. Teismas pabrėžė, kad nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio jam turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje irgi nėra. Taigi pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

19. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas atliko pakankamai išsamų tyrimą, surinktos informacijos pakako įvertinti pareiškėjo atitiktį Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatoms, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo – panaikinti Sprendimą, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį.

III. 20. Pareiškėjas D. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

21. Pareiškėjas mano, kad teismas vadovavosi tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi, iš esmės atkartojo jos turinį bei motyvus, tačiau nepagrįstai neanalizavo pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį, nes jis buvo paskesnis. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie tikėtiną persekiojimą kilmės valstybėje dėl politinių įsitikinimų yra nepagrįstos, ir pakartotinai pabrėžia, jog jis priklauso (duomenys neskelbtini) grupei, kuri yra persekiojama. (duomenys neskelbtini) yra uždraustas, o (duomenys neskelbtini) laikomi ekstremistais. Pareiškėjas vėliau pateikė naujus įrodymus (šaukimus), kurie patvirtina jam gresiantį persekiojimo pavojų. Minėti šaukimai turėjo būti kruopščiai ištirti bei įvertinti pareiškėjo pasakojimo ir informacijos apie kilmės valstybę kontekste, tačiau to nepadarė nei atsakovas, nei teismas. Šaukimuose buvo nurodyti baudžiamojo kodekso straipsniai, todėl atsakovas turėjo juos patikrinti. Pareiškėjas tvirtina, kad, atsižvelgiant į Aprašo 167 punkto nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2908-602/2021), nuo kurios teismas nukrypo, nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį nepakanka vien bendrai žinomos informacijos. Teismas nevertino, ar atsakovo rinkta informacija atitinka Apraše ir teismų praktikoje keliamus aukštus reikalavimus.

22. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

23. Atsakovas pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Tvirtina, kad Sprendime buvo nuosekliai ir detaliai įvertintas tiek šaukimų autentiškumas, tiek juose pateikta informacija. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nelaikytinas patikimu informacijos šaltiniu, kad pareiškėjas šaukimų nuotraukas pateikė praėjus kelioms savaitėms po minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo (įvykių chronologija), kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų, leidžiančių identifikuoti pateiktų nuotraukų šaltinį, bei į nuotraukose užfiksuotų dokumentų formos ir turinio paprastumą. Sprendime taip pat buvo įvardyti bei įvertinti šaukimuose nurodyti (duomenys neskelbtini) baudžiamojo proceso kodekso straipsniai. Atsakovo įsitikinimu, jis, atlikdamas pareiškėjo situacijos tyrimą, surinko visą aktualią kilmės valstybės informaciją, susijusią su pareiškėjo nurodytomis prašymo suteikti prieglobstį priežastimis, vadovavosi teisės aktų nuostatomis. Tai, kad nebuvo surinkta tokia informacija, kokia atrodo aktuali būtent pareiškėjui, nereiškia, jog atsakovo surinkta informacija buvo nepakankama išsamiam ir objektyviam sprendimui priimti. Dėl apeliaciniame skunde pacituotos teismų praktikos atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad nėra pagrindo pripažinti, jog situacija (duomenys neskelbtini) nepastovi ir nuolat kintanti, priešingai nei situacija Baltarusijoje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Departamento 2021 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. 12PR-123 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ bei įpareigojimo atsakovui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą teisėtumo bei pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualias Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas, jį atmetė. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

26. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėja apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

28. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

29. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

30. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

31. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

32. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). Europos Žmogaus Teisių Teismas 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

33. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, pažymi, kad atsakovas nevertino jo pateiktos „naujos informacijos“, kuri patvirtina, jog jis prisijungė prie (duomenys neskelbtini) grupės, o kadangi (duomenys neskelbtini) ši grupė yra uždrausta, jam kilmės valstybėje gresia pavojus patirti smurtinius veiksmus. Šią aplinkybę, pareiškėjo vertinimu, patvirtina į jo namus (duomenys neskelbtini) atsiųsti keturi šaukimai atvykti į policiją.

35. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

36. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėtas bei netenkintas Departamento 2020 m. spalio 7 d. sprendimu. Minimo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas Vilniaus apygardos administraciniame teisme bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, pastarasis 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2929-756/2021 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.

38. Pažymėtina, kad 2021 m. gegužės 27 d. pareiškėjas pateikė naują prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvoje. Pareiškėjas savo paskesnį prašymą grindė tuo, kad jo gyvybei gresia pavojus ir jo ieško policija, nes jis prisijungė prie (duomenys neskelbtini) grupės, o (duomenys neskelbtini) ši grupė yra uždrausta, bei tuo, jog į jo namus buvo atsiųsti keturi šaukimai atvykti į policiją.

39. Įstatymo 2 straipsnio 181 dalis nustato, kad paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – tai užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas. Įstatymo 2 straipsnio 64 dalis nustato, kad galutinis sprendimas – šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti. Pažymėtina, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, individualiai įvertinta pareiškėjo situacija, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo nurodyti „naujos informacijos“ argumentai, o ginčijamame Sprendime buvo nuosekliai ir detaliai įvertintas tiek pateiktų šaukimų autentiškumas, tiek juose pateikta informacija; Sprendimas priimtas įvertinus įvykių chronologiją, t. y. aplinkybę, kad pareiškėjo pateiktos šaukimų nuotraukos atsirado praėjus kelioms savaitėms po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, kuria jo apeliacinis skundas buvo atmestas, paskelbimo; pareiškėjas nesugebėjo pateikti įrodymų, leidžiančių identifikuoti jo pateiktų nuotraukų šaltinį, taip pat į nuotraukose užfiksuotų dokumentų formos ir turinio paprastumą; pats pareiškėjas nelaikytinas patikimu informacijos šaltiniu; Sprendime, priešingai nei teigia pareiškėjas apeliaciniame skunde, buvo įvardyti bei įvertinti visi (duomenys neskelbtini) baudžiamojo proceso kodekso straipsniai, nurodyti šaukimuose. Taigi atsakovas pagrįstai nustatė, kad nauji įrodymai neišeina už pareiškėjo pirmojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu vertintų motyvų ribų bei nelaikytini naujais duomenimis. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados padarytos visapusiškai ir išsamiai atlikto byloje surinktų įrodymų tyrimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija joms pritaria, tačiau šių motyvų iš naujo nekartoja.

41. Pažymėtina, kad visa informacija, susijusi su pareiškėjo religiniais įsitikinimais, buvo surinkta bei įvertinta nagrinėjant pareiškėjo pirminį prašymą suteikti prieglobstį.

42. Nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis bei pareiškėjo argumentus, konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos, leidžiančios spręsti, jog jis atitinka pabėgėlio statusui taikytinas nuostatas.

43. Pagal Tvarkos aprašo 168 punktą įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas, atlikdamas šio aprašo 35, 115, 138 ir 150 punktuose nurodytus veiksmus, vadovaujasi įgalioto Departamento valstybės tarnautojo parengta informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje (jeigu tokia pažyma parengta), kuri rengiama pagal specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinį poreikį, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus ir kitą informaciją, susijusią su nagrinėjamu prašymu suteikti prieglobstį. Tvarkos aprašas neįtvirtina Departamento pareigos kiekvienu atveju rengti pažymą apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje, todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad vien bendrai žinomos informacijos nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį nepakanka, o surinkta informacija turi atitikti tam tikrus kriterijus, nustatytus Tvarkos apraše, ir juos atmeta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021).

44. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2908-602/2021, nes faktinės bylos aplinkybės nėra tapačios. Šioje byloje nėra pagrindo išvadai, kad situacija (duomenys neskelbtini) yra nepastovi ir nuolat kintanti.

45. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prašymui suteikti prieglobstį išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. ne taip, kaip palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

46. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. S. (D. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė