2018-03-14 Nr. AB-5179-3-61-3-04979-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-698-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04979-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (2015 m. spalio 14 d.) ir papildomą skundą (2015 m. gruodžio 14 d.), patikslintus skundus (2015 m. gruodžio 30 d. ir 2016 m. balandžio 18 d.), iš kurių, minėto teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi, buvo priimtas nagrinėti reikalavimas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir atsakovas), kaip viešojo administravimo subjekto, vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Kiti galutiniame patikslintame skunde išdėstyti reikalavimai, kurie cituojami ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartyje, įvardyti kaip procesiniai prašymai.

2. Iš visų nurodytų pareiškėjo teiktų skundų, papildomų ir patikslintų skundų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su tuo, kaip buvo atsakyta į jo prašymus, paduotus Konstituciniam Teismui, t. y. į 2015 m. liepos 28 d. ir rugpjūčio 31 d. kreipimusis, pavadintus konstituciniais skundais. Į šiuos pareiškėjo teiktus skundus atsakyta atitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kanclerio 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 14B-434(2.6) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko pasirašytu 2015 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 14B-524(2.6). Pareiškėjas su šiais raštais nesutinka, laiko juos vilkinimu spręsti keliamus klausimus, mano, kad jo skundai turėjo būti priimti ir nagrinėjami Konstituciniame Teisme. Pareiškėjo nuomone, šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – viešojo administravimo subjekto neveikimas, vilkinimas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir netinkamas viešasis administravimas (taip nurodyta patiksliname skunde).

3. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas dėl netinkamo viešojo administravimo neatliko Lietuvos Respublikos Konstitucijoje jam suteiktų įgaliojimų, funkcijų ir pareigų – neužtikrino Konstitucijos viršenybės ir konstitucinės santvarkos, toleravo Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų sisteminę, politinę, teisinę korupciją ir kitus nusikaltimus. Iki šios dienos neginamos šiurkščiai pažeistos jo ir kitų nurodytų asmenų konstitucinės teisės. Išreiškė savo nepasitenkinimą teismo procesu, kai pareiškėjui buvo nurodoma pašalinti skundo trūkumus, atsisakoma priimti jo skundą, taip pat daugelio teisėjų, kurie nurodomi skunde, veikla.

4. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundą ir procesinius prašymus. Aiškino, kad teismai netenkina jo prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijoje nurodyta, jog tai yra tiesiogiai taikomas aktas, jis yra įsitikinęs, kad turi teisę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, o nenagrinėdamas jo prašymų Konstitucinis Teismas pažeidė Konstitucijos 6, 18, 102, 103 ir kitus straipsnius. Paaiškino, kad, jo nuomone, Konstitucinis Teismas, gavęs prašymus, turėjo surinkti visas su jo keliamais ginčais susijusias bylas ir ištirti visus keliamus klausimus, tų bylų išnagrinėjimo teisingumą, o tai turėjo būti atlikta 9-ių teisėjų kolegijos. Taip pat Konstitucinis Teismas, pasak pareiškėjo, privalėjo ištirti kartu su prašymais pateiktus Seimo aktus.

5. Atsakovas Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo reikalavimų netenkinti.

6. Paaiškino, kad Konstituciniame Teisme 2015 m. liepos 28 d. gautas pareiškėjo prašymas Nr. 15B-50(2.6). L. e. Konstitucinio Teismo kanclerio pareigas I. D. 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 14B-434(2.6) pareiškėjas informuotas, kad jo prašymas nebus nagrinėjamas, šiame rašte paaiškinami Konstitucinio Teismo įgaliojimai. 2015 m. rugpjūčio 31 d. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjo prašymas Nr. 15B-50(2.6), kuriame jis kėlė analogiškus reikalavimus, papildomai prašė ištirti minėto kanclerio rašto atitiktį Konstitucijai. Į šį prašymą atsakyta 2015 m. rugsėjo 28 d. raštu.

7. Nurodė, kad pareiškėjo paaiškinimus, esą pagal Konstituciją piliečiai turi teisę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą su konstituciniu skundu, paneigia Konstitucijoje nustatyta Konstitucinio Teismo kompetencija ir įtvirtintas baigtinis teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą turinčių subjektų sąrašas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo prašymai nepriskirtini Konstitucinio Teismo – teisminę valdžią vykdančios institucijos – kompetencijai, jie buvo išnagrinėti viešąjį administravimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo prašymus, laikėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų viešo aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose, kitose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatytos asmenų prašymų nagrinėjimo tvarkos ir terminų.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, taip pat netenkino pareiškėjo prašymų sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas yra kilęs dėl Konstitucinio Teismo kanclerio 2015 m. rugpjūčio 21 d. administracinės procedūros sprendimo Nr. 14B-434(2.6.) „Dėl prašymo“ ir Konstitucinio Teismo pirmininko 2015 m. rugsėjo 28 d. administracinės procedūros sprendimo Nr. 14B-524(2.6) „Dėl Jūsų prašymo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas nurodytų aktų neginčijo, tačiau laikė gautus atsakymus neveikimu ir vilkinimu atlikti Konstitucinio Teismo kompetencijai priskirtus veiksmus. Pareiškėjas nesutiko su administracinės procedūros sprendimais, nes mano, jog juos pasirašę valstybės pareigūnai neturėjo įgaliojimų spręsti jo prašymų priėmimo klausimo, privalėjo perduoti prašymus nagrinėti Konstituciniam Teismui. Pareiškėjas kelia abejonę, ar Konstitucinio Teismo įstatymas, kuriame nurodyti subjektai, turintys teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, neprieštarauja Konstitucijai.

10. Teismas nustatė, kad 2015 m. liepos 28 d. pareiškėjas pateikė Konstituciniam Teismui prašymą, pavadintą konstituciniu skundu, kuriame iškėlė 20 reikalavimų, tarp kurių buvo prašymas garantuoti Konstitucijos viršenybę (dėl pateiktų Seimo aktų, dėl valstybės tarnautojų, pareigūnų, Seimo narių, prokurorų ir teisėjų veiklos ir kt.) ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl konstitucingumo kontrolės (dėl teisėjo nutarties). Konstitucinio Teismo kanclerio 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 14B-434(2.6) pareiškėjui atsakyta, jog Konstitucinis Teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą. Rašte nurodoma Konstitucinio Teismo kompetencija, įtvirtinta Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme. Pareiškėjas su 2015 m. rugpjūčio 31 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į atsakovą ir prašė garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, taip pat tinkamai, išsamiai ir kokybiškai išnagrinėti 2015 m. liepos 28 d. jo skundą. Konstitucinio Teismo pirmininkas 2015 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 14B-524(2.6) pareiškėjui pranešė, kad prašymas yra pakartotinis, todėl nenagrinėjamas vadovaujantis Taisyklių 12 punktu.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus ir bylos medžiagą, padarė išvadą, kad pareiškėjo, kaip fizinio asmens, Konstituciniam Teismui paduoti prašymai, įvardyti kaip konstituciniai skundai, akivaizdžiai neatitinka Konstitucijos 106 straipsnyje ir Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnyje nustatyto reguliavimo, todėl tokie prašymai, gauti Konstituciniame Teisme, pagal savo formą, turinį, atsižvelgiant į tai, kad juos padavė fizinis asmuo, pagrįstai nebuvo prilyginti Konstitucinio Teismo įstatyme nustatyta tvarka paduotiems prašymams, todėl jie negalėjo būti priežastis pradėti nagrinėti konstitucinės justicijos bylą.

12. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog Konstituciniame Teisme sprendžiant jo prašymų priėmimo klausimą nebuvo laikomasi Taisyklių. Visų pirma, pareiškėjas nepaaiškino, kokias šiuo aktu nustatytas taisykles, jo manymu, pažeidė atsakovas. Antra, jo nurodomas faktas, jog Konstituciniame Teisme nėra padalinio, kuris priimtų piliečius, norinčius sužinoti apie prašymų nagrinėjimo eigą, nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes pareiškėjui pavyko du kartus paduoti prašymus Konstituciniam Teismui (tą pačią dieną, kai jie buvo surašyti), prašymai priimti, keliami klausimai buvo tinkamai išnagrinėti ir pareiškėjui laiku pateikti administracinės procedūros sprendimai. Prašymų pateikimo laikotarpiu galiojo Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. sprendimu (2007 m. rugsėjo 22 d. redakcija (Žin., Nr.100-4082)) patvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamentas, kurio 54 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų laiškus ir raštus, kuriuos svarstyti nepriskirta Konstitucinio Teismo kompetencijai, nagrinėja Konstitucinio Teismo kancleris, atsakymus į tokius laiškus ir raštus pasirašo Konstitucinio Teismo kancleris arba jo pavedimu kitas Teismo valstybės tarnautojas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pirmasis prašymas netenkintas, nurodyti teisiniai argumentai, paaiškinta teisinio reguliavimo esmė, 2015 m. rugpjūčio 21 d. atsakymą pareiškėjui pasirašė įgaliotas asmuo. Taip pat tinkamai atsakyta į pareiškėjo pakartotinį prašymą, šį atsakymą pasirašė Konstitucinio Teismo pirmininkas. Atsakyme į pakartotinį prašymą papildomai paaiškinti Konstitucinio Teismo įgaliojimai, nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio ginčuose. Taigi, pareiškėjo teisė kreiptis į viešojo administravimo instituciją su prašymu buvo įgyvendinta tinkamai, prašymai išnagrinėti, pateikti argumentuoti, teisėti ir pagrįsti atsakymai į keliamus klausimus.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Konstitucija turi būti taikoma tiesiogiai, visų pirma, pažymėjo, kad šie pareiškėjo argumentai yra visiškai nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju Konstitucija ir taikoma tiesiogiai. Konstitucijos 105 straipsnyje yra aiškiai apibrėžta Konstitucinio Teismo kompetencija. Pareiškėjo prašymuose Konstituciniam Teismui daugiausia keliami klausimai ir prašoma ištirti, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų veiksmai, jų priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato taip: „Konstitucinis Teismas teikia išvadas: <...> 4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai“. Pagal Konstitucijos 106 straipsnį prašyti tokios išvados gali tik Seimas. Apkaltos bylas kelia Seimas. Šiame Konstitucijos straipsnyje išvardytas baigtinis sąrašas subjektų, kurie apskritai turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pareiškėjui yra žinoma (tai jis aiškino teisme), kad šiame straipsnyje nenustatyta teisė Lietuvos piliečiams kreiptis į Konstitucinį Teismą tiesiogiai. Taip pat Konstitucinis Teismas netiria tokių klausimų, kuriuos pareiškėjas kėlė teisme – jo manymu, vieni Konstitucijos straipsniai prieštarauja kitiems.

14. Teismas, atsižvelgęs į minėtą Konstitucinio Teismo veiklos konstitucinį reguliavimą, į faktines bylos aplinkybes, į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio nuostatas, kuriose aiškiai išdėstyta, kada teismas turi pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą („jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai“), šioje byloje nenustatė jokio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Visų pirma, dėl Seimo narių ir kitų pareiškėjo nurodomų pareigūnų, teisėjų, prokurorų veiklos atitikties Konstitucijai išvados gali prašyti tik Seimas. Antra, teisėjų kolegijai abejonių dėl Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio, kuriame nustatytas baigtinis subjektų, galinčių kreiptis į Konstitucinį Teismą, sąrašas, atitikties Konstitucijai nekyla. Taigi pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nė vienu pareiškėjo keliamu klausimu nėra, todėl visi prašymai stabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinami.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jo nurodomų pareigūnų veiksmuose (neveikime) yra nusikalstamos veikos požymių, pažymėjo, jog šie teiginiai niekuo nepagrįsti, todėl nėra jokio pagrindo taikyti ABTĮ 109 straipsnyje nustatytas priemones.

16. Teismas, atsižvelgęs į visas išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl buvo atmestas.

III. 17. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti, stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo bei teisėtumo kontrolei atlikti, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas, neteisingas, neargumentuotas ir nemotyvuotas. Jis kreipėsi į Konstitucinį Teismą su dviem konstituciniais skundais teisminės gynybos, tačiau šis teismas nei jo, nei G. K. teisių negynė, o tik atsiuntė Konstitucinio Teismo kanclerio 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštą Nr. 14B‑434(2.6) ir Konstitucinio Teismo pirmininko pasirašytą 2015 m. rugsėjo 28 d. raštą Nr. 14B-524(2.6). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas (šališkas, neteisėtos sudėties, sudarytas ne pagal įstatymą) skundžiamu sprendimu šią situaciją toleravo, neteisėtai pašalino iš bylos šalių Seimą, Vyriausybę, Prezidentę, leido nedalyvauti teismo posėdyje atsakovams bei jiems išvengti atsakomybės, taip pat nepriėmė ir neišreikalavo svarbių įrodymų bei jų netyrė. Taigi procesas vyko nesąžiningai ir šališkai.

19. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neturi kompetencijos aiškinti Konstituciją, netinkamai ją aiškino, todėl atėmė iš jo ir kitų Lietuvos piliečių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą.

20. Mano, kad administracinės bylos nagrinėjimas turėtų būti sustabdytas ir turėtų būti kreiptasi į Konstitucinį Teismą su prašymu oficialiai išspręsti: 1) pareiškėjo pateiktus konstitucinius skundus dėl įvairių valstybės institucijų pareigūnų bei kitų asmenų įvykdytų šiurkščių Konstitucijos pažeidimų, atsižvelgiant į minėtų asmenų atliekamus korupcinius bei kitus nusikaltimus, diskriminaciją jo ir G. K. atžvilgiu; 2) ar šioje byloje taikomi teisės, taip pat ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, tame tarpe ir 18 straipsnis, atitinka Konstituciją bei joje įtvirtintus principus; 3) ar šioje byloje skundžiamas Konstitucinio Teismo kanclerio 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštas Nr. 14B-434(2.6) ir Konstitucinio Teismo pirmininko pasirašytas 2015 m. rugsėjo 28 d. raštas Nr. 14B-524(2.6) bei šiuos raštus pasirašę pareigūnai nepažeidė Konstitucijos, jos principų bei duotų priesaikų; 4) ar atimant iš pareiškėjo teisę tiesiogiai ir netiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą nebuvo pažeisti tarptautiniai bei nacionaliniai teisės aktai, Konstitucija bei joje įtvirtinti principai.

21. Atsakovas Konstitucinis Teismas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, todėl prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju pareiškėjas iš esmės nesutiko su Konstitucinio Teismo kanclerio 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 14B-434(2.6), taip pat Konstitucinio Teismo pirmininko 2015 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 14B-524(2.6), kuriais atsakyta į pareiškėjo pateiktus prašymus (paties pareiškėjo įvardintus konstituciniais skundais). Skundžiamame teismo sprendime taip pat padaryta pagrįsta išvada, jog šiuo atveju pareiškėjas, neginčydamas minėtų administracinių aktų, tačiau vertindamas nurodytais atsakovo raštais pateiktus atsakymus į jo prašymus kaip atsakovo neveikimą ir vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, iš esmės nesutiko su tuo, kad jo prašymai buvo nagrinėjami ir į juos atsakyta vadovaujantis bendrąja prašymų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose tvarka (t. y. laikantis Taisyklių), o ne nagrinėjami pagal Konstitucinio Teismo įstatymą kaip prašymai ištirti teisės aktų konstitucingumą (paklausimai dėl išvados).

23. Atsakovo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai vertino, kad minėti pareiškėjo prašymai ir negalėjo būti prilyginti paduotiesiems Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka (t. y. kaip sudarantys prielaidas pradėti konstitucinės justicijos bylas), nes nei Konstitucija, nei Konstitucinio Teismo įstatymas nenumato galimybės fiziniams asmenims kreiptis tiesiogiai su konstituciniais skundais į Konstitucinį Teismą kaip konstitucinį teisingumą įgyvendinančią instituciją. Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijoje nustatytą Konstitucinio Teismo kompetenciją ir įtvirtintą baigtinį teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą turinčių subjektų sąrašą (numerus clausus), kuriais nėra suteikta galimybė piliečiams tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą (asmuo savo teisę gali įgyvendinti per teismus, nagrinėjančius jo individualią bylą), neprivalėjo priimti minėtų pareiškėjo prašymų ir juos išnagrinėti iš esmės. Šią išvadą patvirtina ir oficialioji konstitucinė doktrina: Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendime, aiškindamas Konstitucijos 106 straipsnio, nustatančio, be kita ko, subjektus, turinčius teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, nuostatas, konstatavo, kad pagal Konstitucijos 106 straipsnį asmenys neturi teisės tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo kompetencijai priskirtų Seimo, Respublikos Prezidento arba Vyriausybės aktų, kuriais galėtų būti pažeistos tokių asmenų teisės ir laisvės, teisėtumo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymai nepriskirtini Konstitucinio Teismo – teisminę valdžią vykdančios institucijos – kompetencijai, jie buvo pagrįstai išnagrinėti viešąjį administravimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

24. Sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu vertinimu, jog Konstitucinis Teismas, atsakydamas į pareiškėjo prašymus, laikėsi Taisyklėse nustatytos asmenų prašymų nagrinėjimo tvarkos ir terminų.

25. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai, kad jo skundą nagrinėjo ir skundžiamą sprendimą priėmė neteisėtos sudėties teismas, kuris dar ir padarė procesinės teisės normų pažeidimų, nėra pagrįsti, todėl negali sudaryti prielaidų naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, nepadarė procesinės teisės normų pažeidimų, kurie būtų pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 146 str. 1 d.).

26. Nurodo, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas pateikia prašymus kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įvairių teisės aktų, taip pat pareigūnų veiksmų konstitucingumo tyrimo. Tačiau atsižvelgiant į Konstitucijos 105 straipsnyje, Konstitucinio Teismo įstatymo 63, 73 straipsniuose įtvirtintą Konstitucinio Teismo kompetenciją, dalis pareiškėjo prašymų būtų nežinybingi Konstituciniam Teismui, o dėl kitų prašymų, atsakovo nuomone, nėra pagrindo kreiptis, prašant atlikti teisės aktų konstitucingumo tyrimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl atsakovo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, kaip viešojo administravimo subjekto, vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

28. Pareiškėjas 2015 m. liepos 28 d. pateikė Konstituciniam Teismui prašymą, pavadintą konstituciniu skundu.

29. Konstitucinio Teismo kanclerio 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 14B-434(2.6) pareiškėjui atsakyta, jog Konstitucinis Teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą. Rašte nurodoma Konstitucinio Teismo kompetencija, įtvirtinta Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme.

30. Pareiškėjas su 2015 m. rugpjūčio 31 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į atsakovą ir prašė garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, taip pat tinkamai, išsamiai ir kokybiškai išnagrinėti jo 2015 m. liepos 28 d. skundą.

31. Konstitucinio Teismo pirmininkas 2015 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 14B-524(2.6) pareiškėją informavo, kad jo 2015 m. rugpjūčio 31 d. prašymas netenkinamas.

32. Pareiškėjas su šiais raštais nesutinka, laiko juos vilkinimu spręsti keliamus klausimus, mano, kad jo skundai turėjo būti priimti ir nagrinėjami Konstituciniame Teisme.

33. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

34. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

35. Pareiškėjas dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame iš esmės buvo išnagrinėta ši administracinė byla, turėjo teisę reikšti prašymus, teikti paaiškinimus. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra tokios, dėl kurių bylą apeliacinės instancijos teisme reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

36. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

37. Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalis nustato, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams: 1) Respublikos Prezidento aktai; 2) Respublikos Vyriausybės aktai.

38. Konstitucijos 106 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad dėl Respublikos Prezidento aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą turi teisę kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių ir teismai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas.

39. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnyje nustatyta, kad prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai Konstituciniam Teismui turi teisę paduoti: 1) dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė, ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai; 2) dėl Respublikos Prezidento akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai; 3) dėl Vyriausybės akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas.

40. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą pareiškėjas nėra subjektas, turintis teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės aktų konstitucingumą, todėl pareiškėjo prašymai, adresuoti Konstituciniam Teismui, turėjo būti nagrinėjami ne pagal Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatas, o Viešojo administravimo įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų nustatyta tvarka.

41. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė.

42. Taigi atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo 2015 m. liepos 28 d. ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. prašymus, pagrįstai vadovavosi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875.

43. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo faktines aplinkybes dėl atsakovo 2015 m. rugpjūčio 21 d. rašto Nr. 14B-434(2.6) ir 2015 m. rugsėjo 28 d. rašto Nr. 14B‑524(2.6) pagrįstumo, vertindamas šių raštų teisėtumą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, savo išvadas pagrindė išsamiais ir detaliais motyvais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, nekartodama skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų argumentų, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo teisė kreiptis į viešojo administravimo instituciją su prašymu buvo užtikrinta tinkamai, prašymai išnagrinėti, pateikti argumentuoti, teisėti ir pagrįsti atsakymai į keliamus klausimus.

44. Atsakovas, laikydamasis įstatymų nustatytos tvarkos, išnagrinėjo pareiškėjo 2015 m. liepos 28 d. ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. prašymus, todėl konstatuoti, jog atsakovas, nagrinėdamas minėtus pareiškėjo prašymus, vilkino atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, nėra pagrindo.

45. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl teisėjų nešališkumo, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindas pripažinti, jog bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

46. ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

47. Apeliacinės instancijos teismui, įvertinus pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, nekyla jokių abejonių dėl nagrinėjamoje byloje taikytinų teisės aktų konstitucingumo, todėl pareiškėjo prašymas stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

48. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar pakeisti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Dainius Raižys Virginija Volskienė