2018-04-26 Nr. AB-8501-3-64-3-00432-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-238-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00432-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. G. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. A. G. (toliau – ir pareiškėja) Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams pateikė skundą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2017 m. lapkričio 17 d. raštą Nr. 2D-16138-(19.2) (toliau – ir Raštas Nr. 2D-16138-(19.2)); 2) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 28 d. ir 2017 m. lapkričio 2 d. skundus; 3) atnaujinti terminą skundui paduoti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą.

Teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 6 d. pareiškėja buvo susipažinusi ne tik su Departamento Rašto Nr. 2D-16/38 turiniu, bet ir su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. lapkričio 14 d. statybos patikrinimo aktu Nr. SPA-1419-(19.2), kurį prašė pateikti 2017 m. lapkričio 21 d. prašymu. Be to, pareiškėja 2018 m. sausio 5 d. pateikė prašymą Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministrui, kuriuo prašė imtis priemonių, kad tinkamai būtų išnagrinėti pareiškėjos skundai dėl atliekamų tvoros statybos darbų.

Remdamasis pateiktais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja beveik du mėnesius nesikreipė į administracinį teismą dėl 2017 m. lapkričio 17 d. skundžiamo akto panaikinimo, nors ginčui aktualiu laikotarpiu vyko pareiškėjos ir atsakovo susirašinėjimas dėl 2017 m. lapkričio 9 d. patikrinimo ir Departamento atsakyme nurodytų (nenurodytų) argumentų. Taigi pareiškėja į administracinį teismą nesikreipė dėl subjektyvių priežasčių, nes iš aptartų rašytinių įrodymų nebuvo galima daryti išvados, kad pareiškėjos prašyme nurodytos pareiškėjos ligos (negalavimai) buvo tokio pobūdžio, kad apribojo pareiškėjos galimybes pačiai arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jos teises.

Nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. sausio 23 d., kuomet buvo taikomas stacionarinis, reabilitacinis bei ambulatorinis gydymas, pareiškėja su skundais kreipėsi į atsakovą, todėl teismas konstatavo, kad jokių objektyvių priežasčių ar veiksnių, sukliudžiusių per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytą vieno mėnesio terminą efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise ir pateikti skundą dėl Departamento Rašto Nr. 2D-16138-(19.2) panaikinimo, pareiškėja nenurodė. Pareiškėja nepateikė neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jai laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus sutrukdė kokios nors objektyvios aplinkybės, kurios teismo galėtų būti pripažintos svarbiomis.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad antrasis pareiškėjos skundo reikalavimas (įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 28 d. ir 2017 m. lapkričio 2 d. skundus) yra išvestinis, neatnaujino termino skundui dėl Departamento Rašto Nr. 2D-16138-(19.2) panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti skundą.

II. Pareiškėja A. A. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti skundo padavimo terminą bei priimti jos skundą.

Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai įvertino prašyme atnaujinti terminą nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjos sveikatos būklės, jai diagnozuotų ligų ir taikomo gydymo poveikio psichinės sveikatos būklei. Pareiškėjai diagnozuotos ligos simptomai buvo kliūtis įsigilinti į atsakymo turinį ir jį tinkamai apskųsti. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad psichinės sveikatos sutrikimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomi svarbia priežastimi praleistam procesiniam terminui atnaujinti (2011 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-661/2011). Aplinkybė, kad pareiškėja Rašte Nr. 2D-16138-(19.2) nurodytu terminu teikė skundus įvairioms institucijoms, tik patvirtina, jog dėl pareiškėjai diagnozuotos ligos simptomų ji negalėjo tinkamai įvertinti ir suprasti Departamento atsakymo apskundimo tvarkos, tačiau, atsižvelgiant į pareiškėjos amžių ir sveikatos būklę, ji buvo pakankamai rūpestinga, sąžininga ir atidi. Savo veiksmais pareiškėja atsakovui nesuteikė pagrindo tikėtis, kad ji sutinka su atsakymu ir negins savo pažeistų teisių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 15 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (30 str. 2 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia (be kita ko), yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006, 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Remiantis byloje surinktais dokumentais, nustatyta, kad: Departamentas 2017 m. lapkričio 17 d. Raštu Nr. 2D-16138-(19.2) atsakė į pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 28 d. bei 2017 m. lapkričio 2 d. kreipimusis dėl (duomenys neskelbtini) vykdomų statybos darbų, paaiškino, kad šis atsakymas gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo gavimo; pareiškėja 2017 m. lapkričio 21 d., 2017 m. gruodžio 6 d. ir 2018 m. sausio 5 d. skundais bei prašymais dėl (duomenys neskelbtini) vykdomų statybos darbų kreipėsi į Departamentą bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministrą, prašydama imtis priemonių, kad jos skundai būtų tinkamai išnagrinėti, nustatytas kaltas asmuo ir pritaikytos poveikio priemonės, pareiškėja taip pat prašė pateikti 2017 m. lapkričio 9 d. atlikto statybų patikrinimo akto kopiją; pareiškėja 2018 m. vasario 1 d. skundu dėl Departamento 2017 m. lapkričio 17 d. Rašto Nr. 2D-16138-(19.2) panaikinimo kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde ir atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad ji į teismą kreipėsi praleidusi skundo dėl Departamento 2017 m. lapkričio 17 d. Rašto Nr. 2D-16138-(19.2) padavimo terminą, tačiau teigia, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, prašo jį atnaujinti.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą netenkino, nustatęs, kad pareiškėja beveik du mėnesius nesikreipė į administracinį teismą dėl skundžiamo Rašto Nr. 2D-16138-(19.2) panaikinimo, nors ginčui aktualiu laikotarpiu vyko pareiškėjos ir atsakovo susirašinėjimas dėl 2017 m. lapkričio 9 d. patikrinimo ir minėto Departamento rašto argumentų, t. y. pareiškėja į administracinį teismą nesikreipė dėl subjektyvių priežasčių, nes jos nurodytos ligos (negalavimai) neapribojo pareiškėjos galimybes pačiai arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis į teismą nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes, su kuriomis ji sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.

Iš kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pateiktų medicininių dokumentų išrašų matyti, kad: pareiškėja 2017 m. rugsėjo 12–14 d. buvo gydoma viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dėl (duomenys neskelbtini); nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. spalio 14 d. pareiškėja toliau tęsė gydymą uždarojoje akcinėje bendrovėje „Linas“; 2017 m. gruodžio 12 d. pareiškėja su siuntimu lankėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose dėl (duomenys neskelbtini); 2018 m. sausio 23 d. pareiškėjai VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje išrašytas siuntimas tyrimams dėl (duomenys neskelbtini).

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, fizinio asmens liga pati savaime nepripažįstama svarbia priežastimi praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad liga, sutrukdžiusi kreiptis į teismą, pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, jog jis pats negalėjo surašyti dokumento ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu (žr., pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-219/2006; 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-224-822/2018 ir kt.).

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjos sveikatos būklė nesutrukdė jai po ginčijamo Departamento Rašto Nr. 2D-16138-(19.2) priėmimo kreiptis į atsakovą dėl statybos darbų patikrinimo akto kopijos pateikimo. Be to, pareiškėja, nesutikdama su Raštu Nr. 2D-16138-(19.2), papildomai du kartus, t. y. 2017 m. gruodžio 6 d. bei 2018 m. sausio 5 d. skundais, kreipėsi į Departamentą bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministrą prašydama išnagrinėti jos skundus. Taigi pareiškėja akivaizdžiai galėjo išreikšti savo valią (nesutikimą) dėl atsakovo atliktų veiksmų, surašyti procesinį dokumentą (skundą) ir pateikti jį teismui ABTĮ nustatyta tvarka bei terminais. Atskirojo skundo argumentai dėl psichinės sveikatos sutrikimų, dėl kurių pareiškėja esą negalėjo tinkamai suprasti Departamento Rašto Nr. 2D-16138-(19.2) apskundimo tvarkos, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog atskirajame skunde minimi psichinės sveikatos sutrikimai yra tik vienas iš galimų pareiškėjai nustatytos (duomenys neskelbtini) simptomų, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai šie simptomai pasireiškė, taip pat kad pareiškėjai buvo nustatyti (diagnozuoti) kokie nors kitokio pobūdžio psichinės sveikatos sutrikimai. Be to, kaip minėta, siuntimas tyrimams dėl (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo išrašytas tik 2018 m. sausio 23 d., t. y. praėjus dviem mėnesiams nuo tada, kai baigėsi šioje byloje pareiškėjos ginčijamo Departamento Rašto Nr. 2D-16138-(19.2) apskundimo terminas, todėl sprendžiant dėl skundo padavimo termino atnaujinimo šie pareiškėjos argumentai nėra teisiškai reikšmingi.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad remiantis administracinių teismų praktika, aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-466-261/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju Departamento Rašte Nr. 2D-16138-(19.2) pareiškėjai buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. kad jis gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo gavimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau pareiškėja pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą – pakartotinai kreiptis į Departamentą bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministrą su analogišku prašymu dėl statybos darbų patikrinimo. Todėl tai vertintina kaip pareiškėjos nerūpestingumas, neaktyvumas ir neoperatyvumas ginant galbūt pažeistas savo teises ir interesus. Pareiškėja, nusprendusi kreiptis į kitas institucijas, o ne į teismą, pati pasirinko savo elgesio variantą, todėl skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių, nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies taikymo prasme.

Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja yra garbaus amžiaus, taip pat negali būti laikoma pagrindu atnaujinti ženkliai praleistą skundo padavimo teismui terminą. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-544/2011, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-489-756/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja tokia galimybe pasinaudojo – jai šioje byloje atstovauja advokatė Kristina Pugačienė. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėja negalėjo anksčiau kreiptis teisinės pagalbos į tokias paslaugas teikiančius asmenis.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad galėtų laiku įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Kaip minėta, siekdami įgyvendinti šią teisę, pareiškėjai turi būti rūpestingi, sąžiningi ir atidūs, o sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Nagrinėjamu atveju visiškas pareiškėjos pasyvumas ir procesinis neveikimas šio reikalavimo neatitinka. Jokių kitų aplinkybių ar įrodymų, kurie patvirtintų, jog skundo padavimo terminą pareiškėja praleido dėl objektyvių priežasčių, ar kurie pateisintų delsimą kreiptis į teismą, pareiškėja nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos nurodytos skundo pateikimo termino praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis aplinkybėmis, o pareiškėja negali būti laikoma sąžiningai procesinėmis teisėmis besinaudojančiu asmeniu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių, ar atsitiktinių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti jos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (ABTĮ 30 str. 1 d.) bei pagrįstai atsisakė skundą priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. A. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė