990f1a32-b117-4efc-a428-e4076c489e23 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1-666-426/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02217-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. A., žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. A. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) (buvusio LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) teisių perėmėjos) 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. pareiÅ¡kėjui neužtikrintÄ privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu;

2) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), 10 000 Eur dėl neturtinės žalos, patirtos dėl to, kad buvo perkeltas iÅ¡ Alytaus pataisos namų į LukiÅ¡kių TI-K atlikti drausminę nuobaudÄ . PaaiÅ¡kina, kad nuo 2019 m. kovo 9 d. Kalėjimų departamento nurodymu už skundų raÅ¡ymus buvo paskirtas į bÅ«rius, kuriuose negalėjo atlikti bausmės, o atsisakius gyventi paskirtuose bÅ«riuose, buvo skiriamos drausminėmis nuobaudomis.

Nurodo, kad 2019 m. vasario 13 d. Alytaus PN paskyrė nuobaudÄ ir 2019 m. kovo 28 d. Kalėjimų departamento nutarimu buvo perkeltas į LukiÅ¡kių TI-K. PareiÅ¡kėjas teigia, kad Kalėjimų departamentas, žinodamas, jog LukiÅ¡kių TI-K neatitinka kalinimų sÄ lygų, perkeldamas atlikti tolimesnę bausmę, pažeidė jo teises. PaaiÅ¡kina, kad kiti nuteistieji diskriminavo, jam buvo sudarytos blogesnės sÄ lygos. Atvykus į LukiÅ¡kių TI-K, buvo apgyvendintas karantino kameroje Nr. 112, kurioje neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu.

PareiÅ¡kėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimÄ pažymi, jog skunde nekėlė reikalavimų dėl minimalaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui neužtikrinimo. Akcentuoja, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintos sÄ lygos privačiai naudotis sanitariniais įrenginiais, sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Taip pat nurodo, kad nuobaudos buvo skiriamos už tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl savo saugumo atsisakydavo atlikti bausmę paskirtuose bÅ«riuose. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundo reikalavimus, papildomai nurodė, jog Alytaus PN apie 70 nuteistųjų atisakė nurodytose kamerų tipo ptalpose, tačiau tik jį perkėlė į LukiÅ¡kių TI-K atlikti nuobaudÄ .

Kiti liko bausmę toliau atlikti Alytaus PN. ŠįfaktÄ pareiÅ¡kėjas laiko jo diskriminavimu. Mano,kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. jam turėjo bÅ«ti sudarytos laikymo sÄ lygos kaip pataisos namuose, nes LukiÅ¡kių TI-K buvo reorganizuotas į Vilniaus PN. PraÅ¡o nesiremti pateiktomis fotografijomis kaip įrodymais, kad sanitarinis mazgas buvo atitvertas užuolaida, nes jam neaiÅ¡ku, kada kamerų vaizdai jose užfiksuoti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pateikia gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d., plotus, asmenų skaičių jose, įskaitant ir patį pareiÅ¡kėjÄ . Tvirtina, kad pateikti duomenys įrodo, jog nurodytu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Ä®sakymas Nr. V-124) reikalavimus.

Pažymi, kad vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardindamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Nurodo, jog Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) III skyriuje reglamentuotas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas, tačiau šiose taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s. BÅ«tina įrodyti, jog tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi LukiÅ¡kių TI-K trÅ«kumai turėjo tiesioginės įtakos pareiÅ¡kėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai, paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Mano, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiÅ¡kėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas.

Å iuo atveju, atsakovės atstovo manymu, nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Kalėjimų departamentas, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad nuteistųjų perkėlimÄ iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69 straipsnio nuostatos.

Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teisė perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ turi Kalėjimų departamento direktorius, kuris nustato nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkÄ . Nuteistųjų perkėlimo tvarka detalizuojama Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡e (toliau – ApraÅ¡as), patvirtintame Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-01-24 įsakymo Nr. V-43 redakcija).

Pažymi, kad pataisos įstaigos direktorius, priimdamas nutarimÄ dėl nuobaudos – perkėlimo į kamerų tipo patalpas – skyrimo ir atsižvelgdamas į pataisos įstaigos tikslus – užtikrinti įstatymų nustatytÄ Ä¯staigoje laikomų nuteistųjų apsaugÄ , priežiÅ«rÄ ir Å¡ių asmenų izoliavimo reikalavimus, turi teisę kreiptis į Kalėjimų departamentÄ dėl ApraÅ¡o 3 punkto įgyvendinimo. PaaiÅ¡kina, kad 2019 m. kovo mėn. iÅ¡ įvairių pataisos įstaigų nuobaudai atlikti į LukiÅ¡kių TI-K buvo perkelti 73 asmenys, todėl jokios diskriminacijos pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo, su juo elgtasi kaip su visais kitais nuteistaisiais.

Nurodo, kad Kalėjimų departamento direktorius, atsižvelgdamas į Alytaus PN pateiktÄ nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo į kitÄ pataisos įstaigÄ projektÄ ir kitÄ medžiagÄ konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas sistemingai ir itin piktybiÅ¡kai pažeidinėja bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus, nereaguoja į taikomas resocializacijos bei drausminio poveikio priemones, demonstratyviai ignoruoja nustatytÄ tvarkÄ ir draudimus, todėl nutarė perkelti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Alytaus PN į LukiÅ¡kių TI-K.

Kalėjimų departamentas, priimdamas 2019 m. kovo 21 d. nutarimÄ Nr. NN- 384, vadovavosi galiojančiais teisės aktai, veikė teisėtai, pagristai, o minėti teisės aktai nėra panaikinti ar kitokiu bÅ«du pripažinti neturinčiais teisinės galios. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas su skundais dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu LukiÅ¡kių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu į Kalėjimų departamentÄ nesikreipė. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas netenkintinas. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiÅ¡kėjo reikalavimų iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN ir Kalėjimo departamento, priteisti iÅ¡ viso 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ pagrįstumas Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019).

Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3693-502/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-232-822/2018, 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-552/2019, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1570-629/2019).

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad Kalėjimų departamentas atliko neteisėtus veiksmus t. y. 2019 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. NN-384 jį perkėlė iÅ¡ Alytaus PN į Vilniaus PN. Pagal BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatas nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visÄ bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tęsti bausmės atlikimÄ leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistÄ jį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais Å¡iame Kodekse nustatytais atvejais.

Pagal BVK 69 straipsnio 4 dalį, teisę perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 „Dėl Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi Nutarimo priėmimo momentu, nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.) (toliau – ApraÅ¡as) 3 punktas nustato pagrindus, kuriems esant, leidžiama perkelti nuteistuosius iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ .

ApraÅ¡o 3.8 papunktyje nurodyta, kad nuteistuosius, pataisos namuose perkeltus į kamerų tipo patalpas Lietuvos Respublikos BVK 142 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju, galima perkelti atlikti nuobaudÄ kalėjime. Minėto įsakymo 12 punkte numatyta, kad nuteistasis iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ gali bÅ«ti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus pasiraÅ¡ytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo. Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundÄ pridėjo dokumentus, susijusius su pareiÅ¡kėjo perkėlimu iÅ¡ Alytaus PN į Vilniaus PN.

Alytaus PN direktoriaus 2019 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 49-260 pareiÅ¡kėjui paskirta nuobauda jam atsisakius gyventi paskirtame bÅ«ryje. Nustatyta, kad konkrečių atsisakymo priežasčių pareiÅ¡kėjas nenurodė (b. l. 31– 32). Alytaus PN drausmės komisijos 2019 m. vasario 15 d. teikime Nr. 5.8-82 nustatyta, kad M. A. drausmine tvarka baustas 127 kartus. Visos drausminės nuobaudos galiojančios. (b. l. 35). Kalėjimų departamento direktorius 2019 m. kovo 21 d. nutarime Nr. NN-384 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitÄ pataisos įstaigÄ â€œ nurodė, kad atsižvelgdamas į faktus, jog nuteistasis M.

A. sistemingai ir itin piktybiÅ¡kai pažeidinėja bausmės atlikimo reikalavimus, į taikomas resocializacijos bei drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytÄ tvarkÄ ir drausmę, todėl nutarė perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ Alytaus PN į Vilniaus PN (b. l. 26– 27). Nuteistojo perkėlimas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tęsti bausmės atlikimÄ Ä¯statymų leidėjo numatytas kaip iÅ¡imtis iÅ¡ minėtos bendrosios taisyklės. Ä®statymų leidėjas BVK 69 straipsnio 1 dalimi, suteikdamas teisę kompetentingam bausmių vykdymo sistemos subjektui vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka taikyti iÅ¡imtį iÅ¡ bendrosios taisyklės, nustatė vienÄ konkretų atvejį, kuriuo leidžiama perkelti nuteistÄ jį tęsti bausmės atlikimÄ Ä¯ kitÄ pataisos įstaigÄ (dėl ligos), o įstatymo nuostata „arba kitų iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių nuteistÄ jį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje“ suteikia diskrecijÄ kiekvienu konkrečiu atveju vertinti, ar nustatytos aplinkybės gali bÅ«ti traktuojamos kaip iÅ¡imtinės ir suteikiančios pakankamÄ pagrindÄ perkelti nuteistÄ jį tęsti bausmės atlikimÄ Ä¯ kitÄ pataisos įstaigÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-662/2016).

BVK 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ dėl iÅ¡imtinių aplinkybių galima tik tada, kai Å¡ios aplinkybės kliudo nuteistÄ jį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Teismas atkreipia dėmesį, kad Kalėjimų departamento direktorius, vadovaudamasis aukščiau minėtų teisės aktų nuostatomis, tinkamai ir teisėtai pareiÅ¡kėjÄ perkėlė iÅ¡ Alytaus PN į Vilniaus PN. PareiÅ¡kėjas buvo perkeltas dėl iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios kliudė nuteistÄ jį toliau laikyti Alytaus PN (sistemingas ir itin piktybiÅ¡kas bausmės atlikimo reikalavimų pažeidinėjimas).

Minėtos aplinkybės pripažintinos BVK 69 straipsnio 1 dalies prasme kaip iÅ¡imtinėmis, todėl Å¡iuo atveju, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad gyvenamojoje kameroje įrengtas sanitarinis mazgas neužtikrino jo privatumo. Ginčui aktuali HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Eksploatavimo taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 28 d.) 14.5 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.

Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pastebėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 punktas).

Ä®vertinus aktualų teisinį reguliavimÄ , nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus PNveiksmų dėl sanitarinio mazgo įrengimo. Tačiau Å¡i aplinkybė neatleidžia Vilniaus PN nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas. Pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ (žr., pvz., 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09).

EŽTT ne vienoje byloje yra nurodęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ / akutę (žr., pvz., sprendimÄ byloje Makarov prieÅ¡ RusijÄ ir byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ , 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02), 2002 m. liepos 15 d. sprendimÄ byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99), 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05)), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (minėtas EŽTT sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).

Ä® Å¡iÄ EŽTT praktikÄ LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, kuriose ne kartÄ yra pažymėta, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr., pvz., 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5030-556/2017, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2018 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-249-822/2018).

Pagal naujausiÄ ir vyraujančiÄ LVAT praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mÅ«rine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2345-442/2016, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2264-1062/2018, 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2096-415/2018).

Teismas, vadovaudamasis minėta LVAT praktika, atsižvelgdamas į Vilniaus PN pateiktus duomenis (b. l. 70–87), iÅ¡ kurių matyti, kad gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpose įrengtos užuolaidos, uždengiančios sanitarinio mazgo matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse. PareiÅ¡kėjas neginčijo, kad kamerose esančiame sanitariniame mazge buvo įrengta užuolaida. Tik teismo posėdyje jis pradėjo šį faktÄ neigti, todėl teismas nurodo, jog jo teisės į privatumÄ nebuvo pažeistos, naudojantis užuolaida nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu.

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumÄ ir nepažengiant jos nagrinėjimo ribų, konstatuotina, kad atsakovo Vilniaus PN atstovas 2019 m. kovo 28 d. – 2019 m. rugpjūčio 12 d. nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisės Vilniaus PN bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis. Atsižvelgiant ir į tai, kad nenustatytos sÄ lygos, kurios leidžia konstatuoti, jog atsakovo Kalėjimų departamento veiksmai buvo neteisėti, taip pat į tai, jog pareiÅ¡kėjas nesugebėjo pagrįsti praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių įrodymų, rėmėsi subjektyviais faktais, o skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja RÅ«ta Miliuvienė