990c2118-e8a3-4cdb-acf7-057a8989601e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2212-562/2010(Proceso Nr. 3-61-3-01372-2010-9)Procesinio sprendimo kategorija 16.5;74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. liepos 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. V. skundÄ atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM)Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,           N u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas J. V. (toliau – ir PareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b.l. 1-5), praÅ¡ydamas priteisti jam solidariai iÅ¡ atsakovų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės ir Lietuvos valstybės 267,20 Lt darbo užmokesčio nepriemokÄ . Skunde nurodant, kad dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės (toliau – ir VSAT prie LR VRM IAE apsaugos rinktinė, Rinktinė, Atsakovė) Specialiosios paskirties skyriaus vyresniojo pasieniečio pareigose.

Pagal iki 2007-10-01 galiojusiÄ Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) redakcijÄ , valstybės tarnautojų darbo užmokesčio viena iÅ¡ sudedamųjų dalių buvo priemokos ir priedai, kurių suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos (23 str. 2 d.). Dėl Å¡io ribojimo, PareiÅ¡kėjui nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 nebuvo iÅ¡mokėta 267,20 Lt priemokų ir priedų suma, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnyje įtvirtintus principus, nes Å¡ios teisės yra garantuojamos, saugomos ir ginamos kaip nuosavybės teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas byloje Nr.51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03).

Pažymi, kad valstybės tarnautojams nustatomas apmokėjimo už darbÄ dydis (darbo užmokestis) yra esminis kiekvieno piliečio teisės gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ elementas ir turi bÅ«ti nustatomas įstatymu. Kadangi valstybės tarnautojų profesinė veikla turi bÅ«ti atlyginama iÅ¡ valstybės (savivaldybių) biudžeto, biudžete turi bÅ«ti numatytos lėšos valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui.Skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui pripažinus buvusį teisinį reguliavimÄ antikonstituciniu, atsakovų veiksmai laikytini neteisėtais, todėl jiems kyla pareiga iÅ¡mokėti negautÄ darbo užmokesčio dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, pripažintina, kad darbdavys yra Lietuvos valstybė. Todėl bÅ«tent valstybei, kaip darbdaviui, kilo pareiga numatyti tokį teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį bÅ«tų teisingai atlyginama už darbÄ tai atvejais, kai iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo VTÄ® 23 str. 2 d. nustatytÄ ribÄ . Lietuvos valstybė taip pat turėjo pareigÄ iÅ¡ biudžeto skirti lėšas, bÅ«tinas teisingo apmokėjimo, už pareigÅ«nų atliktÄ darbÄ , užtikrinimui.

Atsižvelgiant į tai, PareiÅ¡kėjo teigimu, tinkamu atsakovu Å¡ioje byloje yra ir Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Vyriausybės. Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinė (toliau – ir VSAT prie LR VRM IAE apsaugos rinktinė, Rinktinė, Atsakovė) atsiliepimu į PareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 20-21), prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime nurodant, kad PareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, kadangi Atsakovė, kaip valstybės valdžios institucija turėjo pareigÄ vykdyti įstatymus ir negalėjo atsisakyti juos vykdyti motyvuodama akto nekonstitucingumu.

IÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui. Atsiliepime taip pat pažymima, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti, t.y. nesukėlę realių teisinių pasekmių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas taip pat laikosi pozicijos, kad teisės aktas, kuris pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, negalioja tik ateičiai (ex nunc). Todėl teismo sprendimas, kuris buvo priimtas, vadovaujantis įstatymu ar kitu teisės aktu, vėliau Konstitucinio Teismo pripažintu prieštaraujančiu Konstitucijai arba įstatymams, yra teisėtas ir pagrįstas ir negali būti dėl šios priežasties naikinamas apeliacine ar kasacine tvarka.Taip pat nurodė, kad remiantis DK 298 str. nuostatomis Pareiškėjo piniginiai reikalavimai gali būti tenkinami nuo skundo teismui padavimo dienos.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM, ir trečiasis suinteresuotas asmuo - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM atsiliepime į PareiÅ¡kėjo skundÄ (b.l. 14-15) atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodant, kad IAE apsaugos rinktinė, kaip valstybės valdžios institucija turėjo pareigÄ vykdyti įstatymus ir negalėjo atsisakyti juos vykdyti motyvuodama akto nekonstitucingumu. IÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui.

Atsiliepime taip pat pažymima, kad kaip yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal Konstitucijos 107 straipsnį ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti -nesukėlę realių teisinių pasekmių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas taip pat laikosi pozicijos, kad teisės aktas, kuris pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, negalioja tik ateičiai (ex nunc). Todėl teismo sprendimas, kuris buvo priimtas, vadovaujantis įstatymu ar kitu teisės aktu, vėliau Konstitucinio Teismo pripažintu prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai arba įstatymams, yra teisėtas ir pagrįstas ir negali bÅ«ti dėl Å¡ios priežasties naikinamas apeliacine ar kasacine tvarka.Atsiliepime taip pat pažymėjo, kad siekiant nepažeisti konstitucinio visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principo teismų praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose formuojama vieninga linkme, todėl atsižvelgiant į visuotinai žinomÄ aplinkybę - sunkiÄ Lietuvos valstybės turtinę padėtį, jei Teismas priimtų palankų PareiÅ¡kėjui sprendimÄ , vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi ir CPK 284 straipsnio 1 dalimi, prašė teismo sprendimo vykdymÄ atidėti 1 metams.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčas kilęs dėl statutinio valstybės tarnautojo darbo užmokesčio apskaičiavimo teisėtumo ir neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo J. V. už 2007 m. (gegužės, rugsėjo mėnesius) neiÅ¡mokėta – 103,17 Lt, už (b.l. 7), už 2008 m. (kovo, gruodžio mėnesius) – 164,03 Lt (b.l. 8), iÅ¡ viso – 267,20 Lt.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio nepriemokos 267,20 Lt sumÄ .Bylos duomenys patvirtina, kad PareiÅ¡kėjas dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės (toliau - Rinktinė) Specialiosios paskirties skyriaus vyresniojo pasieniečio pareigose, todėl jam, kaip statutiniam valstybės tarnautojui, apskaičiuojant darbo užmokestį yra taikomos LR Valstybės tarnybos įstatymo (toliau- VTÄ®) VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, reglamentuojančios darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkÄ (VTÄ® 4 str.).

Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 23 str.1 d. buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o šio straipsnio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnautojams mokami tokie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ (VTÄ® 25 str. 1 d.). VTÄ® 25 str. 7 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. VTÄ® 26 straipsnio 3 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) buvo nustatyta, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.

Seimas 2007 m. birželio 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo bei papildymo ir Ä®statymo papildymo 221, 481, 501 straipsniais įstatymÄ , kuris įsigaliojo (su tam tikromis iÅ¡imtimis) 2007 m. spalio 1 d. Å iuo įstatymu buvo papildyta VTÄ® 23 str. 2 d. nustatant, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomi Å¡io Ä®statymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Atitinkamai 25 str. 2 d. buvo papildyta nauju 5 punktu, kad valstybės tarnautojui taip pat gali bÅ«ti mokamas ir vienkartinis pareiginės algos dydžio priedas. Tokiu bÅ«du, pagal Valstybės tarnybos įstatymo (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯ valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumÄ , kuri negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, buvo neįskaitomas priedas už tarnybos staÅ¾Ä ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, tačiau nuostata, kuria buvo ribojama valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma iÅ¡liko.

Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) nuostatos, reguliuojančios valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų rÅ«Å¡is, jiems mokamų priedų dydžio (sumos) bei priemokų dydžio (sumos) apribojimÄ ., buvo iÅ¡ esmės pakartotos ir 2003 m. balandžio 29 d. Seimo priimtame Vidaus tarnybos statute (toliau – ir Statute). Statute (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) buvo (ir yra) nustatytos vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priedų rÅ«Å¡ys. Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams galėjo bÅ«ti mokami priedai už laipsnius (Statuto 35 straipsnis), kvalifikacines kategorijas (Statuto 36 straipsnis), staÅ¾Ä (Statuto 37 straipsnis).

Priedų už kvalifikacinę kategorijÄ ir laipsnį bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos (Statuto 36 straipsnio 6 dalis). Statutas (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) taip pat nustatė vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų rÅ«Å¡is. Buvo nustatyta, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamos priemokos už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu (Statuto 38 str. 1 d. 1 p.); už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis (Statuto 38 str. 1 d. 2 p.); už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ (Statuto 38 str. 1 d. 3 p.).

PareigÅ«nams mokamų priemokų bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos (Statuto 38 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga tai, kad Vidaus tarnybos statute nebuvo numatyta vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams buvo taikomos VTÄ® nuostatos, reglamentuojančios darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkÄ , inter alia ir 23 str. 2 d., todėl Å¡iems pareigÅ«nams, kaip ir kitiems valstybės tarnautojams, mokamų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. 2008 m. gruodžio 9 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu buvo pakeistas ir papildytas 2 dalimi 23 straipsnis, nustatant, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos;

į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai (23 straipsnio 2 dalis). Taigi apmokėjimas valstybės tarnautojams, inter alia vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , pagal VTÄ® 26 str. 1 d. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ buvęs jiems iÅ¡mokamų priemokų dalimi, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ tapo atskira valstybės tarnautojų, inter alia vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų, darbo užmokesčio sudedamÄ ja dalimi.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .

Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, jog nurodytu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti reglamentuota, kokiais bÅ«dais atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tuo atveju, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. Kadangi tai nebuvo padaryta, pripažintina, kad atsakovė VSAT prie LR VRM IAE apsaugos rinktinė už PareiÅ¡kėjo faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaičiusi, Atsakovė neneigia ir neginčija tos aplinkybės, kad skundu reikalaujamos priteisti sumos, PareiÅ¡kėjui nėra iÅ¡mokėjusi.

Bylos duomenys patvirtina, kad J. V. už 2007 m. (gegužės, rugsėjo mėnesius) neiÅ¡mokėta – 103,17 Lt, už (b.l. 7), už 2008 m. (kovo, gruodžio mėnesius) – 164,03 Lt (b.l. 8), iÅ¡ viso – 267,20 Lt. Ä®vertinus Å¡iuos nagrinėjamos bylos duomenis ir tai, kad atsakovė VSAT prie LR VRM IAE apsaugos rinktinė už PareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, nėra tinkamai (pilnai) atsiskaičiusi, pripažintina, kad yra pagrindas PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, priteisiant 267,20 Lt sumÄ iÅ¡ atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės.DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maksimalus bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iÅ¡ darbo teisinių santykių, yra treji metai, jei darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieÅ¡kinio senaties terminų atskiriems reikalavimams.

Nagrinėjamu atveju J. V. į teismÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo kreipėsi 2010-05-14 (b. l. 1-5). LR CK 1.127 straipsnyje nustatyta, kad teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (1.127 str. 1 d.). Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (LAT senato 2002-12-20 nutarimas Nr. 39, “Teismų praktika” Nr. 18, 2003 m.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-12-20 nutarimas Nr. 39 „Dėl ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismo praktikoje” 7.1 p.). Darbo teisinių santykių pobÅ«dis ir specialusis imperatyvusis teisinis reguliavimas lemia tai, kad nagrinėjamu atveju subjektyvusis ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo kriterijus sutampa su objektyviuoju kriterijumi. Atsakovo pateiktos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus Reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės darbo tvarkos taisyklės (b. l. 27-28) nustato, kad rinktinės pareigÅ«nams ir darbuotojams darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį; už pirmÄ mėnesio pusę nuo kiekvieno mėnesio 15 iki 25 dienos mokamas 40 proc.darbo užmokesčio dydžio avansas; kita atlyginimo dalis iÅ¡mokama kiekvienÄ mėnesį nuo 3 iki 10 dienos.

Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad reikalavimo dėl 43,18 Lt darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo ieškinio senaties termino pradžia yra 2007-06-11; reikalavimo dėl 59.99 Lt darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo ieškinio senaties termino pradžia – 2007-10-11; dėl reikalavimo 57.07 Lt priteisimo- ieškinio senaties termino pradžia yra 2008-04-11; dėl reikalavimo 106.96 Lt priteisimo -2009-01-11. Įvertinus šias teismo nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. V. nėra praleidęs LR DK 27 str. 2 d. nustatyto bendrojo 3 metų ieškinio senaties termino ginti savo pažeistas teises.

Atsakovės nurodo, kad PareiÅ¡kėjas neturi teisės į nepriemokos priteisimÄ , kadangi įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki PareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ . Konstitucijos 107 str. 1 d. ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo (72 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2003-12-30 nutarime yra nurodęs, kad Konstitucijos 107 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė nėra absoliuti, aiÅ¡kinant jos turinį atsižvelgtina ir į kitas Konstitucijos nuostatas, inter alia į Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalį, į Konstitucijos 110 straipsnį, taip pat į konstitucinį teisinės valstybės principÄ .

Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendimo priėmimo procedÅ«roje nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimÄ , kuris jau negali bÅ«ti ginčijamas. Iki Å¡io momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs bÅ«tino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedÅ«ra nėra baigta.

Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219-2004, publikuota Administracinių teismų praktikoje Nr. 5, 2004 m.).

Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme sprendimu įvykdymu reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta, todėl iki Å¡io momento negalima remtis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-913-2004).

Iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-638/2005) IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei tai, kad Konstitucinio teismo 2009-12-11 nutarimas, kuriuo VTÄ® 23 str. 2 d. pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, įsigaliojo dar neužsibaigus teisės normos taikymo procedÅ«rai, t.y. iki teismo sprendimo, iÅ¡ kurio teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, priėmimo, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nekyla taikymo problema.

Nagrinėdamas šį ginÄÄ teismas turi taikyti sprendimo priėmimo metu galiojančius įstatymus (ABTÄ® 4 str. 1 d.), todėl Konstituciniam teismui nutarimu pripažinus VTÄ® 23 str. 2 d. nuostatas antikonstitucinėms Atsakovė neteko teisės jomis remtis, todėl argumentai, kad neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio nepriemoka negali bÅ«ti priteisiama, kadangi skundas teismui paduotas po 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo, atmestini kaip nepagrįsti.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, jog bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies (nepriemokos) priteisimo yra taikytinos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuojančios, o ne civilinės teisės normos.

Todėl laikotarpis, už kurį PareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti priteisiama neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis LR DK 298 str.( 2009-01-23 nutartis byloje Nr. A822-790/2009; 2009-08-24 nutartis byloje Nr. A756-859/2009; 2009-12-23 nutartis byloje Nr. A756-1285/2009). Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Taigi, LR DK 298 str. imperatyviai apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas trejais kalendoriniais metais.Taikant nurodytus PareiÅ¡kėjui priteistinos neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio sumos apskaičiavimo kriterijus bei atsižvelgiant į PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 ir byloje esančius duomenis apie PareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos dalį (b.l. 7-8), konstatuotina, kad PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 267,20 Lt suma susidarė per laikotarpį, nevirÅ¡ijantį trejų metų, todėl priteistina (DK 298 str.).Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 267,20 Lt sumÄ iÅ¡ VSAT prie LR VRM IAE apsaugos rinktinės tenkintinas.PareiÅ¡kėjas skunde atsakove taip pat nurodo Lietuvos valstybę. PareiÅ¡kėjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su VSAT prie LR VRM IAE apsaugos rinktine, tai yra subjektu, privalančiu mokėti PareiÅ¡kėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus.

Todėl bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, t. y. VSAT prie LR VRM IAE apsaugos rinktinė, o ne Lietuvos valstybė.Pagal ABTÄ® 15 str. 1 d. 3 punktÄ , Civilinio kodekso (CK) 6.271 str.1 dalį, 6.273 str. 1 dalį, 2001-07-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 932 “Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo” 1 punktÄ , Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės ar institucijos, dėl kurios arba dėl kurios pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, yra atsakovu teisniuose santykiuose dėl žalos, padarytos valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais, atlyginimo, o ne dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.

CK 6.246 str. 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Pagal CK 6.271 str. 1 dalies normÄ bÅ«tinoji darbo užmokesčio nepriemokos pripažinimo atlygintina žala sÄ lyga yra pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo faktas, o pagal CK 6.271 str. 4 dalį neteisėtais valstybės institucijų ir pareigÅ«nų aktais laikoma Å¡ių subjektų neteisėta veika – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Nustatyta, kad VSAT prie LR VRM IAE apsaugos rinktinė, apskaičiuodama ir išmokėdama Pareiškėjui darbo užmokestį, vadovavosi tuo laikotarpiu galiojusios redakcijos VTĮ 23 str. 2 dalimi, dėl ko Pareiškėjui buvo neišmokėta 267,20 Lt darbo užmokesčio dalis. Pareiškėjui priklausantis darbo užmokestis buvo ribojamas įstatymo nuostatomis. Byloje nenustatyta, kad VSAT prie LR VRM IAE apsaugos rinktinė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl, Lietuvos valstybės atsakomybė šiuo atveju negalima.

Å ios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti praÅ¡omÄ sumÄ solidariai ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, todėl skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VSAT prie LR VRM bei trečiasis suinteresuotas asmuo prašė atidėti teismo sprendimo vykdymÄ vieneriems metams, atsižvelgiant į sunkiÄ Lietuvos valstybės finansinę padėtį. Vadovaujantis ABTÄ® 4 straipsnio 6 dalimi ir CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti.

Tačiau tai yra teismo teisė, bet ne pareiga. Todėl įvertinus tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių pobÅ«dį, kad iÅ¡ darbo santykių kylantiems reikalavimams paprastai yra taikytinas skubus priimtų teismo sprendimų vykdymas, priteistinos sumos dydį bei siekiant užtikrinti tinkamÄ darbuotojo, kaip silpnesnės Å¡alies, teisių įgyvendinimÄ , jo interesų apsaugÄ , pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti sprendimo vykdymÄ . Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str. ir 129 str., teisėja N u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo J.

V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti J. V. iÅ¡ Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės 267,20 Lt (du Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis litus dvideÅ¡imt centų) neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos.Kitoje dalyje J. V. skundÄ atmesti             Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

         Teisėja                                                                                                                      Rosita Patackienė