2024-12-18 Nr. AB-18609-3-61-3-03942-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2576-624/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03942-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 9.1; 9.2; 9.3

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. (S. A.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 24S153307 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir (ar) papildomos apsaugos); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė); penkerių metų laikotarpiui nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką; įvesti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 5 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba) įvykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę (toliau – ir 2024 m. birželio 25 d. sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jis tarnavo kilmės valstybės karinėse pajėgose. Pareiškėjas nurodė, kad šios informacijos jis neslėpė. 2020 metais pareiškėjas dalyvavo skirtingose protestų akcijose, nukreiptose prieš kilmės valstybės valdžios institucijas. Pareiškėjas teigė, kad minėtų protestų akcijose dalyvavusius asmenis kilmės valstybės valdžios institucijos aktyviai persekioja ir jiems taiko baudžiamąją atsakomybę. Siekdamos nustatyti minėtose protestų akcijose dalyvavusių asmenų tapatybę bei jų vykdomą veiklą, kilmės valstybės valdžios institucijos naudoja veido atpažinimo programinę įrangą ir dirbtinį intelektą.

3. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad jo sutuoktinė iki šiol dirba (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas patikslino, kad minėta organizacija nepripažįsta 2020 m. (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų rezultatų, palaiko kilmės valstybės opozicines politines jėgas, remia (duomenys neskelbtini) ir t.t. Kilmės valstybės valdžios institucijos uždraudė (duomenys neskelbtini) vykdyti veiklą kilmės valstybėje ir svarsto įtraukti minėtą organizaciją į ekstremistinių organizacijų sąrašą. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad, gyvendami kilmės valstybėje, jis bei jo sutuoktinė administravo socialinio tinklo „Telegram“ pokalbių kanalą ir pokalbių kambarį (duomenys neskelbtini). Administruodami minėtą pokalbių kambarį, pareiškėjas bei jo sutuoktinė skleidė informaciją apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jo bei jo sutuoktinės administruojamas pokalbių kambarys yra įtrauktas į kilmės valstybės skelbiamą ekstremistinių organizacijų sąrašą.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nuo (duomenys neskelbtini) jis, jo sutuoktinė bei jų nepilnametis vaikas gyvena Lietuvos Respublikoje.

5. Pareiškėjas įvardijo, kad, priimdamas 2024 m. birželio 25 d. sprendimą, Migracijos departamentas atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį (pabėgėlio statusą ir (ar) papildomą apsaugą). Migracijos departamentas nurodė, kad, teikdamas prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjas nepagrindė kylančio pavojaus grįžti į kilmės valstybę.

6. Prieštaraudamas 2024 m. birželio 25 d. sprendimo priėmimui, pareiškėjas skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

6.1. Priimdamas 2024 m. birželio 25 d. sprendimą, Migracijos departamentas neištyrė pareiškėjo profilio ir nepagrįstai nepriskyrė jo prie kilmės valstybės teritorijoje sistemingai persekiojamos asmenų grupės. Pareiškėjas pažymėjo, kad, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, jis teikė paramą (duomenys neskelbtini) ir aktyviai bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini). Minėta organizacija yra įtraukta į kilmės valstybės skelbiamą ekstremistinių organizacijų sąrašą. Pareiškėjas akcentavo, kad už šias veiklas kilmės valstybės valdžios institucijos vykdo baudžiamąjį persekiojimą.

6.2. Priimdamas 2024 m. birželio 25 d. sprendimą, Migracijos departamentas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui. Vertindamas pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, Migracijos departamentas nesilaikė nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikos, t. y. neįvertino individualios pareiškėjo situacijos ir padarė formalias išvadas. Pareiškėjas nurodė, kad karo tarnybą kilmės valstybėje jis baigė prieš 10 metų. Vykdydamas privalomąją karo tarnybą kilmės valstybėje, pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tvirtino, kad jis su tėvu palaiko minimalius ryšius, o su kitais kilmės valstybėje gyvenančiais pažįstamais asmenimis ryšių nepalaiko. Prieštaraudamas oficialiai kilmės valstybės valdžios institucijų vykdomai politikai ir bijodamas patirti šių institucijų persekiojimą, pareiškėjas pasirinko paprašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nurodė, kad aplinkybę, jog jis bei jo sutuoktinė buvo įtraukti į kirsti kilmės valstybės sieną negalinčių asmenų sąrašą, jis sužinojo iš pasienio pareigūno. Atvykęs į Lietuvos Respubliką, pareiškėjas nesusisiekė su jokiais kilmės valstybėje gyvenančiais asmenimis ir nemėgino gauti informacijos.

6.3. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad, nepagrįstai įvertinęs pareiškėjo keliamą grėsmę kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, Migracijos departamentas nepagrįstai nusprendė išsiųsti pareiškėją priverstine tvarka į kilmės valstybę bei nustatyti draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

6.4. Priimdamas 2024 m. birželio 25 d. sprendimą, Migracijos departamentas tinkamai neįvertino aplinkybės, ar, grįžęs į kilmės valstybę, pareiškėjas nebus kankinamas, ar su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi, ar nebus žeminamas jo orumas.

6.5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad, jam grįžus į kilmės valstybę, jis negalėtų bendrauti su savo su sutuoktine bei nepilnamečiu vaiku, negalėtų auklėti savo vaiko ir dalyvauti kasdieniniame šeimos gyvenime.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

8. Migracijos departamentas nurodė, kad, priimdamas 2024 m. birželio 25 d. sprendimą, jis nenustatė pagrįstos tikimybės pareiškėjui patirti persekiojimą kilmės valstybėje. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo rizika nukentėti ateityje grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe bei yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio. Dėl šių priežasčių Migracijos departamentas nelaikė pareiškėjo deklaruojamos baimės patirti persekiojimą visiškai pagrįsta.

9. Migracijos departamentas pažymėjo, kad, priimdamas 2024 m. birželio 25 d. sprendimą, jis įvertino visas pareiškėjo individualios situacijos aplinkybes, t. y. pareiškėjo šeiminius, socialinius, ekonominius ryšius.

10. Nesutikdamas su pareiškėjo skundo argumentais, atsiliepime į skundą Migracijos departamentas nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

10.1. Teikdamas skundą teismui, pareiškėjas nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių kilmės valstybės valdžios institucijų vykdomą asmeninį pareiškėjo persekiojimą bei pareiškėjo priklausomybę sistemingai persekiojamai asmenų grupei. Migracijos departamentas pažymėjo, kad pareiškėjas viešai nereiškė savo politinių įsitikinimų ar neapykantą skleidžiančios informacijos, nukreiptos prieš kilmės valstybės valdžios institucijų režimą ar teisėsaugą. Kreipdamasis į Migracijos departamentą su prašymu suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir (ar) papildomą apsaugą), pareiškėjas pateikė protesto akcijų metu užfiksuotas, tačiau viešai nepasiekiamas asmenines nuotraukas. Migracijos departamentas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pateiktų nuotraukų kokybė neleidžia identifikuoti paties pareiškėjo. Taip pat Migracijos departamentas atkreipė dėmesį, kad, gyvendamas kilmės valstybėje, pareiškėjas kreipėsi į kilmės valstybės teisėsaugos institucijas, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas pabrėžė, kad duomenų, jog pareiškėjas būtų sulaukęs kilmės valstybės teisėsaugos institucijų dėmesio, pareiškėjas nepateikė.

10.2. Teikdamas skundą teismui, pareiškėjas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei EŽTT praktika. Migracijos departamentas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei EŽTT išnagrinėtų bylų bei nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi.

10.3. Kreipdamasis į Migracijos departamentą su prašymu suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir (ar) papildomą apsaugą), pareiškėjas nenurodė, kad jis pats administravo „Telegram“ pokalbių kanalą ir pokalbių kambarį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad jis asmeniškai administravo minėtus pokalbių kanalą bei pokalbių kambarį. Migracijos departamentas pabrėžė, kad, vertindamas riziką pareiškėjui patirti persekiojimą kilmės valstybėje, jis įvertino šią riziką ir dėl jo sutuoktinės vykdytos veiklos. Migracijos departamentas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo sutuoktinė kilmės valstybėje nėra paieškoma, ji nėra įtraukta į kilmės valstybės sudarytą ekstremistinę veiklą vykdančių asmenų sąrašą. Migracijos departamentas pažymėjo, kad viešai nežinomo aktyvisto giminaičių persekiojimas kilmės valstybėje yra retas reiškinys.

10.4. Teikdamas skundą teismui, pareiškėjas pateikė nepatikimą informacija apie ekstremistinių organizacijų sąrašą. Migracijos departamentas pabrėžė, kad, tikrindamas pareiškėjo bei jo sutuoktinės administruojamą „Telegram“ pokalbių kanalą, jis nenustatė, jog minėtas pokalbių kanalas buvo įtrauktas į ekstremistinių organizacijų sąrašą. Taip pat Migracijos departamentas atkreipė dėmesį, kad jis nenustatė duomenų apie tai, jog pareiškėjas platino informaciją „Telegram“ pokalbio kanale.

10.5. Migracijos departamentas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo dalyvavimas (duomenys neskelbtini) veikloje nesudaro pagrįstos tikimybės pareiškėjui patirti persekiojimą kilmės valstybėje. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas su minėta organizacija nėra sudaręs jokios raštiškos sutarties.

10.6. Teikdamas skundą teismui, pareiškėjas pateikė nenuoseklius ir prieštaringus išaiškinimus apie pareiškėjo ryšius su NATO ar Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių teisėsaugos ir karinėmis institucijomis bei asmenimis. Kreipdamasis į Migracijos departamentą su prašymu suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir (ar) papildomą apsaugą), pareiškėjas nurodė, kad jis iki šiol palaiko ryšius su tėvu. Migracijos departamentas akcentavo, kad (duomenys neskelbtini). Apklausos metu pareiškėjas tvirtino, kad jokių ryšių su karinėmis kilmės valstybės institucijomis nepalaiko, tačiau nurodė, kad iš jėgos struktūrų gavo informaciją apie jam inicijuotas administracinio ar baudžiamojo pobūdžio bylas. Migracijos departamentas akcentavo, kad pareiškėjas ne tik tarnavo kilmės valstybės karinėse pajėgose, bet ir (duomenys neskelbtini) bei įgijo (duomenys neskelbtini) karinį laipsnį. (duomenys neskelbtini). Remdamasis nurodytais duomenimis, Migracijos departamentas priėjo pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas iki šiol gali palaikyti ryšius su kilmės valstybės karinėse pajėgose tarnaujančiais kolegomis. Toks pareiškėjo ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą ir sukelti realią grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės ir (ar) visuomenės saugumo interesams.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir Valstybės saugumo departamentas) atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

12. Valstybės saugumo departamentas nurodė, kad 2023 m. liepos 12 d. jis priėmė išvadą Nr. 18-7698 apie pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės nacionaliniam saugumui (toliau – ir 2023 m. liepos 12 d. Valstybės saugumo departamento išvada). Priimdamas minėtą išvadą, Valstybės saugumo departamentas nurodė, kad, tarnaudamas kilmės valstybės karinėse pajėgose, pareiškėjas privalėjo būti lojalus kilmės valstybės valdžios institucijoms ir palaikyti agresyvią šių institucijų vykdomą užsienio politiką. Siekdamos užtikrinti, kad kilmės valstybės institucijose nedirbtų kilmės valstybės valdančiajam režimui nelojalūs ir šio režimo vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys, kilmės valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos kontroliuoja kilmės valstybės karinėse pajėgose tarnaujančių asmenų patikimumą ir lojalumą. Įvertinęs turimą informaciją, Valstybės saugumo departamentas pažymėjo, kad kilmės valstybės žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos skatinti savo agentus išvykti gyventi į kilmės valstybės valdančiajam režimui priešiškas valstybes. Gyvendami priešiškose valstybėse, kilmės valstybės agentai įgyja geresnes galimybes rinkti kilmės valstybės žvalgybos tarnyboms reikalingą informaciją apie priešiškų valstybių politinius bei ekonominius procesus, strateginę reikšmę turinčius civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ir vykdyti kitas kilmės valstybės žvalgybos tarnybų paskirtas užduotis. Valstybės saugumo departamentas akcentavo, kad kilmės valstybės žvalgybos tarnybos tikėtinai gali išnaudoti kilmės valstybės piliečius specialių, karinę agresiją remiančių operacijų vykdymui. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, Valstybės saugumo departamentas darė išvadą, kad, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas gali būti išnaudotas kilmės valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.

13. Valstybės saugumo departamentas laikėsi pozicijos, kad, priimdamas 2024 m. birželio 25 d. sprendimą, Migracijos departamentas veikė pagal jam priskirtą kompetenciją, įvertino visus turimus duomenis apie pareiškėją bei 2023 m. liepos 12 d. Valstybės saugumo departamento rašte pateiktas išvadas, vadovavosi galiojančiais Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais teisės aktais ir teismų praktika. 2024 m. birželio 25 d. sprendimas yra pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis bei atitinka Lietuvos Respublikos valstybės nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Valstybės saugumo departamentas vertino, kad asmeniniai pareiškėjo interesai negali paneigti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo.

II. 14. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. spalio 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

15.1. 2022 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas suteikti jam prieglobstį (pabėgėlio statusą ir (ar) laikinąją apsaugą) Lietuvos Respublikoje. Atsakovas atliko pareiškėjo apklausas, taip pat kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, prašydamas pateikti išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės nacionaliniam saugumui.

15.2. 2023 m. liepos 12 d. Valstybės saugumo departamentas priėmė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės nacionaliniam saugumui. Valstybės saugumo departamentas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas atliko privalomąją karo tarnybą kilmės valstybės karinėse pareigose ir kilmės valstybės valdžios institucijų gali būti išnaudotas įvairių žvalgybos užduočių vykdymui.

15.3. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą bei 2023 m. liepos 12 d. Valstybės saugumo departamento išvadą, Migracijos departamentas 2024 m. birželio 25 d. priėmė sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir (ar) papildomos apsaugos); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; penkerių metų laikotarpiui nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką; įvesti į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą penkeriems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje; pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai įvykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę.

16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) bei Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, nagrinėdamas asmenų prašymus suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir (ar) laikinąją apsaugą) Migracijos departamentas įvertina, ar asmuo turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atlikdamas šį vertinimą, Migracijos departamentas vadovaujasi pagrįstos tikimybės principu. Pirmiausiai Migracijos departamentas nustato rizikos tikimybę asmeniui jo kilmės valstybėje patirti žalą bei šios žalos pobūdį. Nustatęs, kad asmeniui jo kilmės valstybėje gresianti žala prilygsta persekiojimui, Migracijos departamentas vertina, ar persekiojimas asmeniui gresia dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų.

17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, 2022 m. lapkričio 30 d. kreipdamasis į Migracijos departamentą su prašymu suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir (ar) laikinąją apsaugą), pareiškėjas nurodė, jog: 1) kilmės valstybėje pareiškėjas dalyvavo prieš kilmės valstybės valdžios institucijas nukreiptose protesto akcijose; 2) pareiškėjo sutuoktinė dirbo (duomenys neskelbtini) ir administravo pokalbių kambarį (duomenys neskelbtini); 3) kilmės valstybės teisėsaugos institucijos kvietė pareiškėją pasiaiškinti dėl vienos iš protesto akcijų (duomenys neskelbtini); 4) pareiškėjo sutuoktinės draugė atskleidė kilmės valstybės teisėsaugos institucijoms apie pareiškėjo ir jo sutuoktinės vykdytą veiklą; 5) pareiškėjo kaimynas pranešė pareiškėjui apie jam ir jo sutuoktinei inicijuotas baudžiamojo pobūdžio bylas.

18. Spręsdamas klausimą dėl Migracijos departamento sprendimo atsisakyti suteikti pareiškėjui prieglobstį (pabėgėlio statusą ir (ar) laikinąją apsaugą), pirmosios instancijos teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas neatitiko UTPĮ nuostatose numatytų sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomai apsaugai suteikti.

19. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad, kreipdamasis į teismą, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių realią tikimybę patirti persekiojimą kilmės valstybėje, ir nurodė nenuoseklias faktines aplinkybes. Teikdamas Migracijos departamentui prašymą suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir (ar) laikinąją apsaugą), pareiškėjas nurodė, kad informaciją apie kilmės valstybės teisėsaugos institucijų susidomėjimą pareiškėjo bei jo sutuoktinės veikla jis gavo maždaug (duomenys neskelbtini). Sužinojęs minėtą informaciją, pareiškėjas kartu su šeima kelis kartus nesėkmingai mėgino išvykti iš kilmės valstybės. 2022 m. balandžio 17 d., (duomenys neskelbtini), pareiškėjas bei jo šeima pabėgo iš kilmės valstybės. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, vos atvykę į Lietuvos Respubliką, pareiškėjas ir jo sutuoktinė prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir (ar) laikinosios apsaugos) neprašė. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad, kreipdamasis į teismą, pareiškėjas grėsmę patirti persekiojimą kilmės valstybėje siejo su kitu – (duomenys neskelbtini) – laikotarpiu. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jo pažįstamas neva buvo iškviestas kilmės valstybės teisėsaugos institucijų liudyti ir nurodė tyrėjui pateikęs informaciją apie pareiškėją ir jo sutuoktinę. Teikdamas Migracijos departamentui prašymą suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir (ar) laikinąją apsaugą), šių aplinkybių pareiškėjas nenurodė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas vertino, kad toks pareiškėjo pozicijos nenuoseklumas yra jo bandymas pateikti naują įvykių versiją.

20. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad, vykdydami tyrimą, kilmės valstybės teisėsaugos institucijų pareigūnai apklausė pareiškėją, rodė jam protestų metu užfiksuotas nuotraukas bei grasino paimti jo nepilnametį vaiką. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, atlikę minėtą tyrimą, kilmės valstybės teisėsaugos institucijų pareigūnai jokių administracinio ir (ar) baudžiamojo pobūdžio kaltinimų pareiškėjui nepareiškė, pareiškėjo nesulaikė ir jokių baudžiamojo pobūdžio priemonių jam nepritaikė.

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis nesikreipė į Migracijos departamentą su prašymu suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir (ar) laikinąją apsaugą), bijodamas netekti teisės dirbti. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės aktais, asmenys, kuriems yra suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir (ar) laikinoji apsauga), turi galimybę dirbti. Remdamasis šia aplinkybe, pirmosios instancijos teismas vertino, kad pats pareiškėjas savo situacijos nelaikė grėsminga ir kilmės valstybėje pareiškėjui negrėsė pavojus patirti persekiojimą.

22. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad, išvykę iš kilmės valstybės, pareiškėjas bei jo sutuoktinė kreipėsi į kilmės valstybės teisėsaugos institucijas, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad kilmės valstybėje pareiškėjas nėra paieškomas ar persekiojamas.

23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, priimdamas 2024 m. birželio 25 d. sprendimą, Migracijos departamentas įvertino Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos įteiktą informaciją ir detaliai aptarė pareiškėjo pateiktų nuotraukų reikšmę. Įvertinęs minėtas nuotraukas, Migracijos departamentas konstatavo, kad jos nėra viešai prieinamos ir nesukelia rizikos kilmės valstybėje pareiškėjui patirti persekiojimą. Nagrinėdamas pareiškėjo pateiktą papildomą socialinių tinklų medžiagą, pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ši medžiaga neįrodo pareiškėjui kylančios grėsmės kilmės valstybėje patirti persekiojimą. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pareiškėjo socialinio tinklo „Instagram“ profilis nėra viešas ir jame skelbiama su pilietine pozicija nesusijusi informacija, o pareiškėjo socialinio tinklo „Telegram“ kanale paskelbtos nuotraukos neleidžia identifikuoti jose užfiksuotų asmenų.

24. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, susiję su jam kylančia grėsme dėl jo sutuoktinės veiklos, yra deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjui prieglobstį (pabėgėlio statusą ir (ar) laikinąją apsaugą). Administruodama socialinio tinklo „Telegram“ pokalbių kanalą ir pokalbių kambarį (duomenys neskelbtini), pareiškėjo sutuoktinė pati niekada nesikreipė į Migracijos departamentą dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir (ar) laikinosios apsaugos) suteikimo. Remdamasis šia aplinkybe, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje yra hipotetinė. Priimdamas 2024 m. birželio 25 d. sprendimą, Migracijos departamentas įvertino, jog kilmės valstybėje aktyvią politinę veiklą vykdančių asmenų artimiesiems daromo spaudimo atvejai yra reti. Duomenų, kad pareiškėjo sutuoktinė būtų įtraukta į paieškomų asmenų sąrašą kilmės valstybėje ar būtų identifikuota kaip užsiimanti ekstremistine veikla, pareiškėjas nepateikė.

25. Įvertinęs pareiškėjo nurodytus argumentus dėl jo persekiojimo grėsmės, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, teikdamas skundą, pareiškėjas nepagrindė baimės kilmės valstybėje patirti persekiojimą. Kreipdamasis į Migracijos departamentą su prašymu suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir (ar) laikinąją apsaugą), pareiškėjas pateikė tik subjektyvų vertinimą, nepagrįstą objektyviais įrodymais bei duomenimis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, priimdamas 2024 m. birželio 25 d. sprendimą, Migracijos departamentas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę sprendimui priimti, įvertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes.

26. Nagrinėdamas klausimą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos valstybės nacionaliniam saugumui, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

27. Atsižvelgdamas į 2023 m. liepos 12 d. Valstybės saugumo departamento išvados nuostatas, pirmosios instancijos teismas įvardijo, kad kilmės valstybės karinėse pajėgose tarnaujančių ir (ar) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą kilmės valstybės valdančiajam režimui kontroliuoja kilmės valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos. Vykdydamos minėtą veiklą, kilmės valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos siekia užtikrinti, kad kilmės valstybės institucijose nedirbtų kilmės valstybės valdančiajam režimui nelojalūs ir minėto režimo vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

28. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad vien išviešinta pareiškėjo pozicija dėl (duomenys neskelbtini), pareiškėjo dalyvavimas protesto mitinguose, nukreiptuose prieš kilmės valstybės valdančiojo režimo vykdymą politiką ir (ar) aplinkybė, jog dėl humanitarinių priežasčių pareiškėjui buvo išduota Šengeno viza, nesudaro pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo kilmės šalies valdančiojo režimo vykdomai politikai, kurį jis privalėjo demonstruoti karo tarnybos metu. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, kreipdamasis į Migracijos departamentą su prašymu suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir (ar) laikinąją apsaugą), pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

29. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas siekia išvengti jam nepalankaus Migracijos departamento sprendimo ir kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės nacionaliniam saugumui.

30. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad, priimdamas sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamentas nurodė, jog pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai.

31. Įvertinęs 2024 m. birželio 25 d. sprendimo turinį bei byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad, (duomenys neskelbtini) kreipdamasis į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas išimtinai rėmėsi ekonominėmis bei šeiminėmis aplinkybėmis. Teikdamas minėtą prašymą, pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasis 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos dėl pabėgėlių teisinio statuso (toliau – ir Konvencija) nuostatomis, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėjo teisė į šeimos gyvenimą negali paneigti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai uždraudė penkerius metu atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką.

III. 32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2024 m. birželio 25 d. sprendimą bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir (ar) laikinąją apsaugą) Lietuvos Respublikoje iš naujo.

33. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja skunde pateiktus motyvus ir nurodo šiuos papildomus argumentus:

33.1. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad, teikdamas skundą, pareiškėjas nurodė nenuoseklias faktines aplinkybes bei argumentus. Pareiškėjas paaiškina, kad maždaug (duomenys neskelbtini) jis sužinojo tai, jog kilmės valstybės teisėsaugos institucijos pradėjo domėtis pareiškėjo šeima. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, pareiškėjas kartus su šeima nusprendė išvykti iš kilmės valstybės. Išvykti iš kilmės valstybės pareiškėjui ir jo šeimai pavyko tik trečią kartą. 2024 m. rudenį pareiškėjas sužinojo, kad jo sutuoktinės draugė pateikė kilmės valstybės teisėsaugos institucijoms informaciją apie pareiškėjo ir jo sutuoktinės vykdytą veiklą. Remdamasis šia aplinkybe, pareiškėjas pagrįstai priėjo išvadą, kad, jam grįžus į kilmės valstybę, kilmės valstybės teisėsaugos institucijos pradės persekiojimą. Pareiškėjas pabrėžia, kad, teikdamas Migracijos departamentui prašymą suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir (ar) papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, šią aplinkybę jis nurodė ir jo pozicija šiuo klausimu nesikeitė.

33.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad, teikdamas skundą, pareiškėjas nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo pagrįstą baimę kilmės valstybėje patirti persekiojimą. Pareiškėjas nurodo, kad, kreipdamasis į teismą su skundu, jis pateikė objektyvius duomenis, t. y. kilmės valstybės informaciją, pagrindžiančią realiai egzistuojančią grėsmę kilmės valstybėje pareiškėjui patirti persekiojimą. Remdamasis skunde nurodyta informacija, pareiškėjas pabrėžia, kad kilmės valstybės valdžios institucijos suima asmenis, dalyvavusius prieš kilmės valstybės valdančiojo režimo politiką nukreiptose protesto akcijose. Prašydamas Migracijos departamento suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir (ar) laikinąją apsaugą), pareiškėjas nurodė, kad, prieštaraudamas oficialiai kilmės valstybės valdančiojo režimo politikai, jis dalyvavo skirtingose protesto akcijose. Teikdamas prašymą suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir (ar) laikinąją apsaugą), pareiškėjas pateikė nuotraukas, patvirtinančias jo dalyvavimą minėtose protesto akcijose. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad, priimdamas 2024 m. birželio 25 d. sprendimą, Migracijos departamentas patvirtino šią aplinkybę. Minėtos nuotraukos yra paskelbtos viešai prieinamuose šaltiniuose. Pareiškėjas tvirtina, kad kilmės valstybės valdžios institucijos gali lengvai atrasti pareiškėjo paskelbtas nuotraukas bei nustatyti paties pareiškėjo tapatybę.

33.3. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo profilio ir jo nepriskyrė prie kilmės valstybėje sistemingai persekiojamos grupės. Pareiškėjas pažymi, kad jis dalyvavo prieš kilmės valstybės valdančiojo režimo politiką nukreiptose protesto akcijose. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei skunde nurodyta kilmės valstybės informacija, pareiškėjas tvirtina, kad jam kyla pagrįsta ir objektyvi rizika kilmės valstybėje patirti persekiojimą.

33.4. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visos kilmės valstybės informacijos bei pareiškėjo individualios situacijos. Pareiškėjas pažymi, kad jo sutuoktinė turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, administruoja kilmės valstybės ekstremistiniu pripažintą pokalbių kambarį (duomenys neskelbtini) ir dirba (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenagrinėjo pareiškėjo sutuoktinės vykdomos veiklos (duomenys neskelbtini), pareiškėjo sąsajų su minėta organizacija bei pokalbių kambariu (duomenys neskelbtini), nevertino pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę padarinių bei aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini).

33.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjui kylanti grėsmė kilmės valstybėje patirti persekiojimą dėl sutuoktinės veiklos yra hipotetinė. Pareiškėjas įvardija, kad jo sutuoktinė suvokia apie kylančią riziką kilmės valstybėje, į kilmės valstybę ji nebuvo grįžusi ir neketina grįžti. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas bei jo sutuoktinė nesikreipė į Migracijos departamentą su prašymu suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir (ar) laikinąją apsaugą, o prašė išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad, jiems grįžus į kilmės valstybę, pareiškėjas bei jo sutuoktinė nepatirs kilmės valstybės valdžios institucijų persekiojimo.

33.6. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nepatyrė kilmės valstybės institucijų persekiojimo. Pareiškėjas nurodo, kad minėta pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja kilmės valstybės informacijai.

34. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

35. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą pateiktus motyvus ir papildomai nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

35.1. Teikdamas apeliacinį skundą, pareiškėjas nurodo bendrinio pobūdžio bei Migracijos departamento jau surinktą kilmės valstybės informaciją.

35.2. Teikdamas apeliacinį skundą teismui, pareiškėjas nepagrįstai remiasi EŽTT praktika. Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo nurodytų EŽTT išnagrinėtų bylų bei nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi.

35.3. Migracijos departamentas pastebi, kad, teikdamas prašymą suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir (ar) laikinąją apsaugą), pareiškėjas nurodė, jog socialinio tinklo „Telegram“ pokalbių kanalą administravo tik jo sutuoktinė. Duomenų, kad kartu su sutuoktine socialinio tinklo „Telegram“ pokalbių kanalą administravo bei jame informaciją skleidė pats pareiškėjas, nėra. Taip pat Migracijos departamentas pažymi, kad socialinio tinklo „Telegram“ pokalbių kanalas yra susietas su lietuvišku telefono numeriu, todėl mažai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos gali identifikuoti lietuviško numerio savininką.

35.4. Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo veikla socialiniuose tinkluose savaime nesukelia pagrindo pagrįstai tikėtis pareiškėjui kilmės valstybėje patirti persekiojimą. Migracijos departamentas nurodo, kad kilmės valstybės valdžios institucijos neturi galimybių stebėti pareiškėjo socialinių tinklų profilio veiklos.

35.5. Migracijos departamentas akcentuoja, kad argumentus dėl (duomenys neskelbtini) tik teismo posėdžio metu, t. y. iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Teikdamas skundą teismui, minėtos aplinkybės pareiškėjas nenurodė.

35.6. Migracijos departamentas kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad, grįžęs į kilmės valstybę, pareiškėjas turės pranešti kilmės valstybės institucijoms apie pateiktą prašymą suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir (ar) laikinąją apsaugą). Migracijos departamentas nurodo, kad šie pareiškėjo argumentai yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio. Taip pat Migracijos departamentas pažymi, kad šią prielaidą paneigia paties pareiškėjo pateikta kilmės valstybės informacija.

35.7. Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad, bijodamas grįžti į kilmės valstybę, pareiškėjas būtų teikęs prašymą suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir (ar) laikinąją apsaugą), bet ne prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pats pareiškėjas subjektyviai kilusios situacijos nelaiko grėsminga. Pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad jis pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje siekdamas išsaugoti teisę dirbti. Migracijos departamentas nurodo, kad, teikdamas prašymą suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir (ar) laikinąją apsaugą), pagal Lietuvos Respublikos nacionalinius teisės aktus pareiškėjas išsaugo teisę dirbti bet kuriuo atveju.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 36. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 24S153307, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio, išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos, įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai įvykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Ginčijamas Migracijos departamento 2024 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. 24S153307 priimtas, konstatavus, jog:

37.1 nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, nulemtas jo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, kad rizika prieglobsčio prašytojui nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, įvertinus nustatytas aplinkybes, neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose;

37.2 užsieniečio ryšiai su kilmės valstybės valdžios institucijomis yra pakankamas pagrindas išvadai, kad prieglobsčio prašytojo ankstesni darbo santykiai ir kiti ryšiai su (duomenys neskelbtini) režimu gali būti laikoma aplinkybe, suponuojančia užsieniečio pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams;

37.3 tyrimo metu nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos savaime lemtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 8 straipsnio pažeidimą. Egzistuojantys faktiniai ryšiai tarp užsieniečio ir jo šeimos narių (žmonos ir nepilnamečio vaiko) nėra kliūtis išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini). UTPĮ 130 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, nenustatyta;

37.4 įvertinus tai, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, VSD prašo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių ryšių su Lietuvos Respublika, o šeiminiai ryšiai nėra laikytini aukščiau valstybės saugumo interesų, jam nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis;

37.5 įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dėl jo gyvenimu Lietuvos Respublikoje keliamos grėsmės valstybės saugumui, ir tai, jog pareiškėjas ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, jog šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, pareiškėjo duomenys, vadovaujantis NAS taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS.

38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

39. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su teismo išvadomis dėl ginčijamo atsakovo sprendimo dalies įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi teisėtumo: ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

36. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (UTPĮ 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (UTPĮ 87 str. 2 d.).

37. Aiškindamas aptariamas UTPĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad UTPĮ 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

38. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, jog asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

39. UTPĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju (UTPĮ 83 str. 2 d.). UTPĮ 83 straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (UTPĮ 83 str. 5 d.).

40. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba UTPĮ 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

41. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Tvarkos aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) UTPĮ 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

42. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo sprendimo dalies nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio išvadų (šios nutarties 37. 1 p.) teisėtumą ir pagrįstumą, pakankamai išsamiai išnagrinėjo ir atsakė į esminius pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamo jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėjimo. Išanalizavus pareiškėjo apklausų duomenis, sutiktina su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo paaiškinimai nebuvo detalūs ir nuoseklūs, jų (paaiškinimų) detalės kito, todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog nebuvo pagrindo šiuos pasakojimus laikyti nepatikimais, atmestini. Iš apklausos protokolo ir skundžiamo atsakovo sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjo apklausa vykdyta tinkamai, t. y. sudarant galimybę tiek savarankiškai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas prieglobsčio prašymas, tiek užduodant klausimus, siekiant patikslinti reikšmingas aplinkybes. Atsakovas pareiškėjo paaiškinimus vertino išsamios ir aktualios kilmės valstybės informacijos kontekste, padarytos išvados yra aiškios, grindžiamos įvertintų įrodymų visuma.

44. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu (šios nutarties 37.1 p.), be to, pažymi, kad pareiškėjo paaiškinimų, jog jis aktyviai dalyvavo protestuose ir jų organizavime (administravo pokalbių kambarį (duomenys neskelbtini) Telegram kanale) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veikloje Lietuvoje, o jo sutuoktinė – (duomenys neskelbtini) veikloje, nurodyti ir pateikti įrodymai nepatvirtina: nors skunde (19 p.) pateiktos fotonuotraukos patvirtina pareiškėją dalyvavus dviejose akcijose, nėra duomenų, kad šios nuotraukos galėtų būti prieinamos (duomenys neskelbtini) tarnyboms; kitose nurodytose ir pateiktose nuotraukose pareiškėjas fiksuotas ne protestuose, bet tik greta kažko, kas gali būti siejama su protestais: pievelėje, greta (duomenys neskelbtini) istorinės vėliavos su vyčiu; greta ant fontano krašto sėdinčių asmenų, apsigaubusių (duomenys neskelbtini) istorinėmis vėliavomis; greta ne protesto vykdymo vietoje stovinčio asmens, laikančio (duomenys neskelbtini) istorinę vėliavą; parke ar užmiestyje susirinkusių asmenų grupėje (nuotrauka, patalpinta apeliaciniame skunde (skundo 18 p.) (duomenys neskelbtini); pareiškėjo nurodytas pokalbių kambarys (duomenys neskelbtini) Telegram kanale, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde (skundo 32 p.), nėra nurodytas respublikiniame ekstremistinės medžiagos sąraše (byloje nėra pateikti duomenys iš šio sąrašo, o 2024 m. gruodžio mėn. šio sąrašo redakcijoje tokių duomenų nėra); byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie pareiškėjo sutuoktinės darbą ar bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste pažymėtina, kad iš viešai prieinamų duomenų (duomenys neskelbtini) nėra galima spręsti, jog ši organizacija turi ar turėjo padalinių (duomenys neskelbtini), kad betarpiškai vykdė veiklą šioje šalyje, todėl nėra aišku, kokiu būdu pareiškėjo sutuoktinė, kurios anglų kalbos žinias pareiškėjas (duomenys neskelbtini) prašyme dėl prieglobsčio apibūdino kaip itin ribotas („truputi“), bendradarbiavo su šia organizacija; pareiškėjas nenurodė jokių viešai prieinamų įrodymų, kurie patvirtintų jo ar jo sutuoktinės dalyvavimą (duomenys neskelbtini) veikloje Lietuvoje, todėl nėra pagrindo manyti, kad dėl tokios galimos veiklos jam galėtų kilti grėsmė būti persekiojamam kilmės šalyje.

45. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien pareiškėjo pasakojimai, kurie nėra nuoseklūs ir turi trūkumų, atsakovo išsamiai aptartų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių kontekste negali būti laikomi pakankamu pagrindu konstatuoti pareiškėjo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamu (duomenys neskelbtini) režimo, o pateiktų įrodymų įrodomoji vertė pagrįstai nustatyta kaip žema. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

46. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo Sprendimo dalies uždrausti pareiškėjui atvykti į šalį ir dėl jo išsiuntimo (šios nutarties 37.2–37.4 p.), teisėtumo ir pagrįstumo: bylos duomenys (duomenys neskelbtini), suponuoja išvadą apie užsieniečio pažeidžiamumą, o kartu – ir galimą grėsmę valstybės saugumui. EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; kt.). Ginčo atveju aptarta išvada yra pagrįsta bylos duomenimis; vertinant įrodymus, pagrįstai atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) politinio režimo priešiškumą Lietuvos Respublikai tiek kaip suvereniai šaliai, tiek kaip NATO ir Europos Sąjungos narei.

47. Konstatavęs, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, atsakovas turėjo pagrindą priimti sprendimą išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui (Įstatymo 126 str. 1 d. 3 p., 133 str. 5 d.). Atsižvelgiant tiek į draudimo atvykti į šalį pagrindą (galima grėsmė valstybės saugumui), tiek į galimą bei taikytą draudimo terminą, tokio sprendimo laikyti neproporcingu nėra pagrindo. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika, (duomenys neskelbtini), niekas nesieja, dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti Migracijos departamento išvadai, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Galiausiai, pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

48. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, pagrįstai sprendė, jog ginčijamas atsakovo sprendimas, išskyrus jo dalį į SIS įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, yra pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus, todėl naikinti aptartą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo.

49. Dėl ginčijamos Migracijos departamento sprendimo dalies į SIS įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 5 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pažymėtina, kad 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, 24 straipsnis, reglamentuojantis perspėjimų dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo sąlygas, be kita ko, nustato: valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: a) valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, arba b) valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB (Reglamento (ES) 2018/1861 24 str. 1 d.); situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai: a) trečiosios šalies pilietis yra nuteistas valstybėje narėje už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; b) yra svarių priežasčių manyti, kad trečiosios šalies pilietis yra padaręs sunkią nusikalstamą veiką, įskaitant teroristinį nusikaltimą, arba turima aiškių įrodymų, kad jis ketina padaryti tokią nusikalstamą veiką valstybės narės teritorijoje, arba c) trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje (Reglamento (ES) 2018/1861 24 str. 2 d.).

50. Reglamento (ES) 2018/1861 21 straipsnio („Proporcingumas“) 1 dalies („Prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.“) ir 2 dalies („Kai 24 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas sprendimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi yra susijęs su teroristiniu nusikaltimu, atvejis laikomas pakankamai adekvačiu, atitinkamu ir svarbiu, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS. Dėl su visuomenės ar nacionaliniu saugumu susijusių priežasčių išimtiniais atvejais valstybės narės gali neįvesti perspėjimo, kai dėl jo gali būti trukdoma atlikti oficialius ar teisinius paklausimus, tyrimus ar procedūras“), taip pat Reglamento (ES) 2018/1861 24 straipsnio 2 dalies nuostatos suponuoja išvadą, kad aplinkybė, jog yra Reglamento (ES) 2018/1861 24 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta sąlyga, savaime nėra pagrindas įvesti perspėjimą dėl draudimo trečiosios šalies piliečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, kadangi, prieš įvesdamos perspėjimą, valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, pagal kriterijus, aptartus Reglamento (ES) 2018/1861 21 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 2 dalyje, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą, kuris gali būti skundžiamas (Reglamento (ES) 2018/1861 24 str. 2 d.), tai nagrinėjamo ginčo atveju nėra padaryta (nėra motyvų, kodėl atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS), dėl to ši ginčijamo Migracijos departamento sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta. Sprendimas negali būti laikomas teisėtu, kadangi jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones – motyvuoti, todėl ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiama, Migracijos departamento sprendimo dalis įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi yra naikinama (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. A. (S. A.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo S. A. (S. A.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. 24S153307 dalį įvesti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo S. A. (S. A.) atvykti ir apsigyventi 5 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Kitą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. spalio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė