9909cb6a-e236-4ba7-b810-5799b9b9afe6 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-16201-986/2021 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01130-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.10, 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 29 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų teisėjas Mindaugas NekraÅ¡as, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui G. S. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja D. S. pateiktu pareiÅ¡kimu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji, po sutuoktinio V. S. mirties priėmė palikimÄ sutuoktinio valiÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti ir tvarkyti jo turėtÄ turtÄ . PareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos sutuoktinis V. S. PareiÅ¡kėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise drauge su sutuoktiniu priklausė žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Po V. S. mirties pareiÅ¡kėja į notarÄ per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikėjo palikimui priimti nesikreipė, nes neturi teisinio iÅ¡silavinimo ir tikėjo, jog minėtas nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso tik pareiÅ¡kėjai, kadangi žemės sklypÄ pareiÅ¡kėja įgijo 1994 m. birželio 22 d. Aristavos apylinkės Tarybos sprendimo pagrindu, o pareiÅ¡kėjos ir V. S. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja ketino minėtÄ Å¾emės sklypÄ parduoti. 2021 m. birželio 3 d. kreipėsi į notarÄ dėl žemės sklypo pardavimo sandorio sudarymo, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad ji negali parduoti minėto žemės sklypo, nes teisiÅ¡kai žemės sklypas buvo įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2003 m. rugsėjo 19 d.

Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3-7142 ir 2003 m. rugsėjo 19 d. Priėmimo – perdavimo akto Nr. 396 pagrindu, pareiÅ¡kėjai jau bÅ«nant santuokoje su V. S. PareiÅ¡kėja tiek prieÅ¡ V. S. mirtį, tiek po jos iki pat dabar rÅ«pinasi žemės sklypu, jį valdo, nuomoja. Suinteresuotas asmuo G. S. 2021 m. birželio 14 d. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu sutinka visiÅ¡kai ir praÅ¡o jį tenkinti. Ä® tėvo pareiÅ¡kimÄ nepretenduoja, kadangi tėvui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiu nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu, tiek iki jo mirties, tiek po jo mirties rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo ir valdė tik jo motina D.

S. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Palikimo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu palikimas gali bÅ«ti priimtas ne tik paduodant pareiÅ¡kimÄ palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Taip priimant palikimÄ nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, tuo iÅ¡ esmės palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo bÅ«dų.

Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvÅ«s įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ . Kadangi pareiÅ¡kėja kita tvarka gauti reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų (gyventojų registro pažymos, santuokos liudijimo, mirties liudijimo) matyti, kad palikėjas V. S. (miręs (duomenys neskelbtini) buvo pareiškėjos D. S. sutuoktinis ir suinteresuoto asmens G. S. tėvas. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad po V. S. mirties liko jam priklausęs turtas – ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), įgyta santuokoje su D. S. (įregistravimo pagrindas 2003 m. rugsėjo 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 3-7142, 2003 m. rugsėjo 19 d.

Priėmimo – perdavimo aktas Nr. 396, 2018 m. vasario 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas). Iš pateiktos 1997 m. vasario 2 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento pažymos matyti, kad pareiškėjai Aristavos Tarybos 1994 m. birželio 22 d. sprendimu asmeniniam ūkiui suteikta 1,95 ha žemės ūkio naudmenų. Iš pateiktų 2004 m. sausio 1 d., 2005 m. sausio 1 d. 2008 m. sausio 2 d., 2012 m. sausio 2 d., 2021 m. kovo 29 d.

žemės nuomos sutarčių matyti, kad nuo 2004 m. sausio 1 d. iki dabar pareiškėja savo vardu sudaro žemės nuomos sutartis su nuomininku. Mirus sutuoktiniui, iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojo pareiškėjos su nuomininku 2008 m. sausio 2 d. sudaryta Privačios žemės sklypo nuomos sutartis. 2021 m. gegužės 5 d. pareiškėjai buvo išduotos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus pažymos dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties sklypo.

Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarė 2021 m. birželio 3 d. iÅ¡davė nutarimÄ dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ , kuriame nurodyta, kad V. S. palikimui priimti yra praleistas trijų mėnesių terminas, paveldėjimo byla notaro biure neužvesta. PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime, suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiÅ¡kėja D. S. po savo sutuoktinio V. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti: tiek iki sutuoktinio mirties, tiek po jos (trijų mėnesių laikotarpyje), rÅ«pinosi ir nuomojo sutuoktiniui priklausiusiÄ Å¾emės sklypo ½ dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad D. S. su palikėjo V. S. turtu po jo mirties elgėsi kaip su savu, iÅ¡ esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkė, tai atliko aktyviais veiksmais, iÅ¡reiÅ¡kiančiais jos valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sÄ lygos tam, kad bÅ«tų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiÅ¡kai pradedant turtÄ valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios (5,00 Eur dydžio) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymas Nr. 1R-19/1K-2). Teismas, vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ po jos sutuoktinio V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties nuo (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdama valdyti mirusiajam V.

S. priklausiusį turtÄ . Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mus. Teisėjas Mindaugas NekraÅ¡as