Legislator Case Law & Legislation
9904804b-4298-4e77-a02a-3433b0ba040d AI generated

9904804b-4298-4e77-a02a-3433b0ba040d · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 9904804b-4298-4e77-a02a-3433b0ba040d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja NProcesinio sprendimo kategorijos: 36.2; 42.9; 50.10. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Å vedienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės D. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-11708-790/2012 pagal ieÅ¡kovo „Swedbank lizingas“, UAB ieÅ¡kinį atsakovei D.

Legislator headnote

AI generated

9904804b-4298-4e77-a02a-3433b0ba040d · Vilniaus apygardos teismas: Teismas pažymėjo, jog byloje pateikti įrodymai, kad UAB „DairÅ«na“ nesumokėtos įmokos pagal įmokų mokėjimo grafikÄ už 2009 m. balandžio-birželio mėn. sudaro 1407,48 Lt (b. l. 18). PrieÅ¡ingų įrodymų į bylÄ nepateikta. Ä®mokų grafikas (b. l.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja NProcesinio sprendimo kategorijos: 36.2; 42.9; 50.10. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Å vedienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės D. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-11708-790/2012 pagal ieÅ¡kovo „Swedbank lizingas“, UAB ieÅ¡kinį atsakovei D.

J. dėl skolos ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „DairÅ«na“.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,                                                                                 n u s t a t ė:                                       I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas „Swedbank lizingas“, UAB kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės 1407,48 Lt nesumokėtų mokėjimų, 2144,62 Lt nuotolių dėl turto pardavimo, 1120,43 Lt dydžio papildomų iÅ¡laidų, viso 4672,53 Lt, 5 % metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 140 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Nurodė, kad su BUAB „DairÅ«na“ 2006-07-25 sudarė Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo iÅ¡ BUAB „DairÅ«na“ nurodyto pardavėjo nupirkti sutartyje nurodytÄ turtÄ â€“ naudotÄ Â automobilį „KIA CARNIVAL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduoti jį naudoti bei valdyti BUAB „DairÅ«na“ su sÄ lyga, kad pastarasis sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas. IeÅ¡kovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, 2006-07-25 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo nuosavybės teise turtÄ ir perdavė jį BUAB „DairÅ«na“ valdyti ir naudotis sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka.

Trečiasis asmuo nuolat vėluodavo mokėti įmokas, dėl to susidarė įsiskolinimas. Atsižvelgiant į tai, kad trečiajam asmeniui per turto iÅ¡pirkimo laikotarpį buvo iÅ¡kelta bankroto byla, ieÅ¡kovas 2009-07-02 praneÅ¡imu Nr.01-30-4541 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ bei grÄ Å¾inti sutarties pagrindu valdytÄ ir naudotÄ turtÄ . BUAB „DairÅ«na“ įsipareigojimo padengti susidariusį įsiskolinimÄ nevykdė, tik grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui naudotÄ turtÄ . 2006-07-25 ieÅ¡kovas ir atsakovė sudarė Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo įvykdyti BUAB „DairÅ«na“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles. 2010-06-14 praneÅ¡imu SL-SR-2983 atsakovės pareikalauta iki 2010-06-28 įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį.

Atsakovė įsipareigojimų nevykdė. Nurodė, kad laidavimo sutartis nėra daiktinių teisių suvaržymo sandoris ir ja nesuvaržomas Å¡eimos turtui priskiriamas nekilnojamasis daiktas. Lizingo sutarties įvykdymas nebuvo užtikrintas įkeitimu. Laidavimo sutarčių sudarymas atitinka įprastinę verslo praktikÄ , kadangi yra vertinama finansinė padėtis bei veiklos perspektyvos. D. J. buvo informuota, kad ieÅ¡kovas sutinka pasiraÅ¡yti lizingo sutartį tuo atveju, jeigu atsakovė pasiraÅ¡ys laidavimo sutartį.

Atsakovė laidavimo sutarties metu buvo UAB „DairÅ«na“ akcininkė ir direktorė, todėl, kaip verslininkė, turi atitinkamus derybų įgÅ«džius ir galimybę pasikonsultuoti su teisininku. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „DairÅ«na“ bankroto byla iÅ¡kelta dar iki ieÅ¡kinio atsakovei pateikimo, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas atskirai tik laiduotojai. Bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui perduodamos tik tos bylos, kuriose reikalavimai reiÅ¡kiami bankrutuojančiai įmonei (LR CK 6.38 str., 6.59 str., 6.81 str., 6.217 str., 6.256 str.).Atsakovė D.

J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nurodydama, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka. Pažymėjo, kad, nesuprasdama pasekmių ir neturėdama kitos iÅ¡eities, pasirašė laidavimo sutartį. IeÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai pasinaudojo tuo, kad atsakovė yra priklausoma, neinformuota ir nepatyrusi. PasiraÅ¡yta laidavimo sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms, nurodančioms, kad sandoriai su sutuoktinių turtu turi bÅ«ti patvirtinti teismo leidimu, kadangi atsakovė ir A. J. laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu turėjo 4 nepilnamečius vaikus.

Be to, lizingo sutarties įvykdymas buvo pilnai užtikrintas įkeitimu, todėl pasiraÅ¡ant laidavimo sutartį buvo dvigubai užtikrintas prievolės įvykdymas. IÅ¡kėlus bankroto bylÄ trečiajam asmeniui, visos sutartys, kurių įvykdymo terminas nepasibaigęs, laikomos pasibaigusiomis, o visi reikalavimai tenkinami Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Laidavimas neatsiejamas nuo pagrindinės prievolės, todėl pasibaigus pagrindinei prievolei, pasibaigia ir pati laidavimo sutartis. Nutraukiant vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartį, atsakovė prašė ieÅ¡kovo leisti automobilį iÅ¡pirkti už likutinę vertę, tačiau ieÅ¡kovas tai padaryti atsisakė.

IeÅ¡kovas taip pat neinformavo atsakovės, kada bus parduotas automobilis, nepasiÅ«lė jo įsigyti už numatomÄ pardavimo kainÄ (LR CK 6.76 str., 6.87 str.).Trečiasis asmuo BUAB „DairÅ«na“ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilnius miesto 1 apylinkės teismas 2012-12-12 sprendimu nusprendė ieÅ¡kovo „Swedbank lizingas“, UAB ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkinti; priteisti ieÅ¡kovui „Swedbank lizingas“, UAB iÅ¡ atsakovės D. J. 1407,48 Lt nesumokėtų įmokų, 2144,62 Lt nuostolių dėl turto pardavimo, 925,97 Lt papildomų iÅ¡laidų, 5 % metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2012-06-18) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 134,16 Lt žyminio mokesčio, likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti; priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės D.

J. 18,43 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas su trečiuoju asmeniu UAB „DairÅ«na“ 2006-07-25 sudarė Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-10), kurios pagrindu ieÅ¡kovas įsipareigojo sudaryti su trečiojo asmens nurodytu pardavėju turto pirkimo-pardavimo sutartį ir perduoti turtÄ klientui valdyti ir naudoti, o trečiasis asmuo - laiku mokėti sutartines įmokas įmokų grafike nustatyta tvarka ir terminais. IeÅ¡kovas, vykdydamas lizingo sutartį, 2006-07-25 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 13-14), kurios pagrindu nuosavybės teise įgijo naudotÄ automobilį „KIA KARNIVAL“ ir perdavė jį valdyti ir naudotis trečiajam asmeniui pagal minėtÄ lizingo sutartį (b. l. 15).

Å iaulių apygardos teismo 2009-06-02 nutartimi trečiajam asmeniui buvo iÅ¡kelta bankroto byla. IeÅ¡kovas, remdamasis Å¡ia aplinkybe ir vadovaudamasis lizingo sutarties bendrųjų sÄ lygų 11.1.4 punktu, nuo 2009-07-02 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė lizingo sutartį ir pareikalavo trečiÄ jį asmenį sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ bei grÄ Å¾inti sutarties pagrindu valdytÄ ir naudotÄ turtÄ (b. l. 16). BUAB „DairÅ«na“ ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino naudotÄ turtÄ (b. l. 49-50), tačiau įsiskolinimo nesumokėjo.

CK 6.574 straipsnis numato, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį. Lizingo sutarties bendrųjų sÄ lygų 11.2.2 punktas numato, kad lizingo bendrovė, esant esminiam kliento padarytam sutarties pažeidimui, turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti turtÄ , sumokėti visas iki sutarties nutraukimo nesumokėtas sumas, netesybas, palÅ«kanų įmokas pagal įmokų grafikÄ , o taip pat pareikalauti apmokėti iÅ¡laidas, kurias sukėlė pirmalaikis sutarties nutraukimas bei kompensuoti turto rinkos vertės bei neiÅ¡pirktos turto vertės skirtumÄ .

Teismas pažymėjo, jog byloje pateikti įrodymai, kad UAB „DairÅ«na“ nesumokėtos įmokos pagal įmokų mokėjimo grafikÄ už 2009 m. balandžio-birželio mėn. sudaro 1407,48 Lt (b. l. 18). PrieÅ¡ingų įrodymų į bylÄ nepateikta. Ä®mokų grafikas (b. l.

6) patvirtina, kad iki lizingo sutarties pabaigos ieÅ¡kovas turėjo gauti 5944,62 Lt turto iÅ¡pirkimo įmokų. IeÅ¡kovui grÄ Å¾intas automobilis 2010-01-11 buvo realizuotas už 3800 Lt be PVM (b. l. 20-21). Teismas nurodė, jog likusi nepadengta turto iÅ¡pirkimo įmokų suma sudaro 2144,62 Lt, kurie vertintini, kaip ieÅ¡kovo realiai patirti nuostoliai. Pagal CK 6.251 straipsnį nuostoliai turi bÅ«ti atlyginami visiÅ¡kai. CK 6.574 straipsnio nuostata suteikia teisę lizingo davėjui į nuostolių, kurių jam, nors ir sÄ Å¾iningai bei protingai besielgiant, nepavyko iÅ¡vengti, atlyginimÄ .

IeÅ¡kovui pateikus duomenis apie jo realiai patirtÄ nuostolį ir galiojant bendrai civilinių teisinių santykių dalyvių sÄ Å¾iningumo prezumpcijai, pareiga įrodyti, kad ieÅ¡kovas, parduodamas turtÄ , nesielgė sÄ Å¾iningai ir protingai, nesiėmė visų priemonių turtui parduoti didesne kaina, ir dėl to negali reikalauti iÅ¡ atsakovo nurodyto kainų skirtumo, tenka savo atsikirtimÄ Å¡ia aplinkybe grindžiančiam atsakovui. Atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad 3800 Lt (be PVM) automobilio pardavimo kaina neatitinka automobilio rinkos vertės jo grÄ Å¾inimo metu ar kad ieÅ¡kovas, realizuodamas automobilį, elgėsi neprotingai, nesÄ Å¾iningai.

IeÅ¡kovo pateikti įrodymai patvirtina, kad automobilis buvo grÄ Å¾intas nevažiuojantis, su dideliais trÅ«kumais (b. l. 49-52). Automobilis grÄ Å¾intas 2009-10-20, o parduotas 2010-01-11, t. y. praėjus neilgam laiko tarpui. Lizingo davėjas turi finansinį interesÄ , sudarydamas lizingo (finansinės nuomos) sutartį. Lizingo gavėjo nemokumas, susigrÄ Å¾into lizingo objekto pardavimas ar antrinis iÅ¡nuomojimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sÄ naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012).

Lizingo sutartyje pagrįstai numatyta lizingo gavėjo prievolė atlyginti iÅ¡laidas, kurias sukėlė pirmalaikis sutarties nutraukimas. Dėl pirmalaikio sutarčių nutraukimo lizingo davėjas patyrė papildomų iÅ¡laidų: 735,97 Lt (be PVM) iÅ¡laidų, susijusių su automobilio transportavimu (b. l. 23, 53) ir 190 Lt (be PVM) iÅ¡laidų, susijusių su automobilio realizavimu (b. l. 22, 54), viso 925,97 Lt (be PVM) iÅ¡laidų, susijusių su lizingo sutarties nutraukimu prieÅ¡ terminÄ . Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovo reikalavimas padengti paslaugų teikėjams sumokėtÄ PVM nepagrįstas, nes ieÅ¡kovas yra PVM mokėtojas ir sumokėtas PVM sumas turi teisę įtraukti į PVM atskaitÄ , t. y. sumokėtas tretiesiems asmenims PVM negali bÅ«ti vertinamas, kaip ieÅ¡kovo patirti nuostoliai, todėl remiantis CK 6.574 straipsniu ir lizingo sutarties bendrųjų sÄ lygų 11.2.2 punktu, ieÅ¡kovas turi reikalavimo teisę trečiojo asmens atžvilgiu į 1407,48 Lt nesumokėtas įmokas, 2144,62 Lt nuostolių dėl turto pardavimo ir 925,97 Lt papildomas iÅ¡laidas. 2006-07-25, t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kuriÄ buvo sudaryta lizingo sutartis, ieÅ¡kovas su atsakove sudarė Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12), pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo vykdyti lizingo gavėjo neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis pagal lizingo sutartį.

Laidavimo sutarties 3, 4 punktuose numatyta, kad klientui (trečiajam asmeniui) neįvykdžius prievolės pagal lizingo sutartį, laiduotojas ir klientas (trečiasis asmuo) atsako lizingo bendrovei, kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, laiduotoja atsako tomis pačiomis sÄ lygomis ir apimtimi, kaip ir klientas. Laidavimo sutarties 11, 13 punktuose numatyta, kad, jei lizingo bendrovė nutraukia lizingo sutartį klientui jÄ pažeidus, laiduotojas privalo apmokėti kliento įsiskolinimus ir delspinigius, sumokėti likutinę neiÅ¡pirkto turto vertę pagal lizingo sutartį bei įvykdyti kitus kliento įsipareigojimus, taip pat padengti lizingo sutarties nutraukimo, kitas lizingo bendrovės iÅ¡laidas, susijusias su sutarties vykdymu.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas 2010-06-14 praneÅ¡imu (b. l. 17), remdamasis minėtomis laidavimo sutarties nuostatomis, pagrįstai pareikalavo iÅ¡ atsakovės, kaip laiduotojos, sumokėti pagal lizingo sutartį UAB „DairÅ«na“ nesumokėtÄ Ä¯siskolinimÄ , nuostolius dėl turto pardavimo, turto atsiėmimo ir pardavimo iÅ¡laidas, tačiau atsakovė Å¡io reikalavimo neįvykdė. Kadangi atsakovė pagal laidavimo sutartį atsako kartu su trečiuoju asmeniu, kaip solidarios prievolės bendraskoliai tomis pačiomis sÄ lygomis ir ta pačia apimtimi, atsakovei geruoju neįvykdžius ieÅ¡kovo reikalavimo, jis tenkintinas teismine tvarka, priteisiant iÅ¡ atsakovės atitinkamas sumas.

Atsakovės argumentai, kad laidavimo sutartis niekinė pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, nes prieštarauja CK 3.85 straipsnio 2 daliai, nepagrįsti. Kasacinis teismas savo praktikoje išsamiai atskleidė laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo esmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 201-12-29 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 yra išaiškinta, kad laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas.

Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo atveju, laidavimas dėl jo asmeninio pobÅ«džio sieja kreditorių su įsipareigojimÄ patenkinti laidavimu užtikrintÄ reikalavimÄ prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkrečiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali bÅ«ti patenkinamas iÅ¡ viso laiduotojo turto. Laidavimo sutartimi nesuvaržomos jokios teisės į Å¡eimos nekilnojamÄ jį daiktÄ , todėl Å¡ios sutarties sudarymui nėra bÅ«tinas teismo leidimas, numatytas CK 3.85 str. 2 d.

Nagrinėjamu atveju, sudarant laidavimo sutartį, CK 3.85 str. 2 d. nebuvo pažeista. Atsakovė nurodo, kad, sudarant laidavimo sutartį, buvo pažeisti CK 1.5 str. numatyti protingumo, sÄ Å¾iningumo principai, nes sutarties įvykdymas buvo pilnai užtikrintas įkeitimu. Teismas atmetė minėtus argumentus, kaip nepagrįstus, nes teismui nebuvo pateikti duomenys, jog lizingo sutarties įvykdymas buvo užtikrintas įkeitimu. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas privertė sudaryti laidavimo sutartį, tačiau atsakovė nėra pateikusi prieÅ¡ieÅ¡kinio, laidavimo sutarties CK 1.91 str. numatytu sandorių negaliojimo pagrindu neginčijo, todėl jos argumentai dėl valios trÅ«kumų, sudarant laidavimo sutartį, peržengia nagrinėjamo ginčo ribas.

Teismas nurodė, kad atsakovė buvo UAB „DairÅ«na“ akcininkė ir direktorė (b. l. 45-48), ji, bÅ«dama verslininke, turėjo derybų įgÅ«džių. Atsakovė nenurodo, dėl kokių priežasčių UAB „DairÅ«na“ ir ji pati buvo priversta sudaryti lizingo ir laidavimo sutartis bÅ«tent su ieÅ¡kovu ir kodėl negalėjo kreiptis dėl lizingo paslaugų į kitÄ bendrovę. Laidavimas yra įprasta lizingo paslaugas teikiančių bendrovių verslo praktika. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimÄ pareikÅ¡ti laiduotojui.

Teismas konstatavo, jog nepagrįsti atsakovės argumentai, kad trečiajam asmeniui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , solidariems bendraskoliams reikalavimas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas tik Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir nagrinėjamas tos įmonės bankroto byloje. Å is teiginys aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja kasacinio teismo formuojamai teismų praktikai, pagal kuriÄ , bankrutuojant skolininkui, kreditoriui iÅ¡lieka tiek teisė pareikÅ¡ti savo reikalavimÄ skolininkui jo bankroto byloje, tiek iÅ¡ solidariosios laiduotojo pareigos iÅ¡plaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikÅ¡ti savo reikalavimÄ laiduotojui, tiek abiem kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Bankroto byloje nagrinėjamos tos bylos, kuriose reiÅ¡kiami turtiniai reikalavimai bankrutuojančiai įmonei. Å iuo atveju nagrinėjamoje byloje kreditorius reiÅ¡kia reikalavimus ne bankrutuojančiai įmonei, o atsakovei, kaip laiduotojai. Atsakovės teiginius, kad ieÅ¡kovas neleido automobilio iÅ¡sipirkti už likutinę vertę, teismas atmetė, kaip neįrodytus (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymėjo, jog atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstyti argumentai patvirtina, kad atsakovė žinojo sugrÄ Å¾into automobilio buvimo vietÄ , asmenį, kuris realizuoja automobilį, todėl ji turėjo galimybę pati ieÅ¡koti automobilio pirkėjų ir pasirÅ«pinti, kad automobilis bÅ«tų realizuotas už didesnę kainÄ , tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovė bÅ«tų atlikusi tokius veiksmus, todėl teismas atmetė minėtus argumentus, kaip neįrodytus (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d., 3.85 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė D. J. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-12 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ esmės. Nurodė, kad ieÅ¡kovas lizingo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ pareikalavo laidavimo, kurį suteikė D. J.. Å is laidavimas neatitinka imperatyvių įstatymo normų, nurodančių, kad sandoriai su sutuoktinių turtu turi bÅ«ti patvirtinti teismo leidimu, nes sutuoktiniai D.

J. ir A. J. laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu turėjo 4 nepilnamečius vaikus. IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, negali remtis imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančiu niekiniu sandoriu. Atsakovė Å¡ioje byloje yra silpnoji Å¡alis ir jai įstatymo nežinojimas yra lengvinanti bei atsakomybę naikinanti aplinkybė. IeÅ¡kovas, užsiimdamas sandorių sudarymu, kaip verslu, turėjo žinoti apie sandorio negaliojimÄ dėl imperatyvių įstatymo normų reikalavimų nesilaikymo. Atsakovė, nesuprasdama pasekmių bei neturėdama kitos iÅ¡eities, pasirašė laidavimo sutartį, nors buvo akivaizdu, jog ieÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai pasinaudojo tuo, kad atsakovė yra priklausoma, ekonomiÅ¡kai silpna, neinformuota bei nepatyrusi.

Teismas sprendime nevertino atsakovės parodymų dėl automobilio iÅ¡pirkimo aplinkybių, pareikÅ¡damas, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys jos teiginius. IeÅ¡kovas nepaneigė, kad, nutraukiant sutartį, atsakovė prašė leisti automobilį iÅ¡pirkti už likutinę vertę. Visi ieÅ¡kovo veiksmai patvirtina norÄ pasipelnyti, nesilaikant protingumo, teisingumo ir proporcingumo principų. Sudarant laidavimo sutartį, nebuvo atsižvelgta į skolininko UAB „DairÅ«na“ ir laiduotojo interesus.

Kredito sutarties įvykdymas buvo pilnai užtikrintas įkeitimu, todėl, pasiraÅ¡ant laidavimo sutartį, buvo dvigubai užtikrintas prievolės įvykdymas. Teismas, nepagrįsdamas sprendime teisiÅ¡kais motyvais, palaikė ieÅ¡kovÄ , nesilaikydamas imperatyvių įstatymo normų reikalavimų. Atsakovė laidavo už skolininkÄ UAB „DairÅ«na“, tačiau Å¡iam skolininkui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , visos sutartys, kurių įvykdymo terminas dar nesibaigė, laikomos pasibaigusiomis, o dėl Å¡ios priežasties visi atsiradę reikalavimai tenkinami tik LR Ä®monių bankroto įstatymo 35 str. nustatyta tvarka.

Laidavimas neatsiejamas nuo pagrindinės prievolės, todėl, pasibaigus pagrindinei prievolei, pasibaigia ir pati laidavimo sutartis (LR CK 6.76 str. 3 d., 6.87 str.).IeÅ¡kovas „Swedbank lizingas“, UAB pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti, kaip nepagrįstÄ , palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad, norėdama ginčyti laidavimo sutartį, atsakovė privalėjo pateikti teismui atskirÄ reikalavimÄ ir sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį.

Å ios civilinės bylos atveju laidavimo sutartimi atsakovas nei perleido, nei įkeitė, nei kitaip suvaržė Å¡eimos turtui priskiriamÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , nebuvo suvaržytos ir daiktinės teisės. Laidavimo sutarties sudarymo faktu nėra perleidžiamos daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ . LR CK 3.85 str. 2 d. yra aiÅ¡kiai suprantamai apibrėžtos sÄ lygos, kada bÅ«tinas teismo leidimas. Å ios civilinės bylos atveju nėra net dviejų minėtoje teisės normoje įtvirtintų sÄ lygų, nes ginčo laidavimo sutartis nėra sandoris dėl nekilnojamojo turto, o sandorio objektas nebuvo Å¡eimos turtas.

Ginčo laidavimo sutartimi buvo siekiama užtikrinti lizingo davėjÄ - ieÅ¡kovÄ , kad suteiktas finansavimas bus grÄ Å¾intas, t.y. laiduotojas įrodė savo tikėjimÄ savo verslu, verslo perspektyvomis, kad lizingo bendrovės suteiktÄ finansavimÄ klientas grÄ Å¾ins ir ateityje lizingo bendrovei neteks reikalauti skolų ir nuostolių iÅ¡ laiduotojo. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymas nebuvo užtikrintas įkeitimu. Atsakovė neįrodė bei neįrodinėjo nei vienos iÅ¡ aplinkybių dėl apgaulės, t.y. nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad „Swedbank lizingas“, UAB atliko tam tikrus tyčinius, nesÄ Å¾iningus veiksmus, kurie turėjo įtakos atsakovo valiai sudaryti laidavimo sutartį susiformuoti.

Atsakovė buvo informuota, kad lizingas sutinka pasiraÅ¡yti sutartį tik tuo atveju, jei atsakovas pasiraÅ¡ys laidavimo sutartį. IeÅ¡kovas nereikalavo pasiraÅ¡yti nei lizingo, nei laidavimo sutarties. Atsakovė su laidavimo sutartimi sutiko, kad klientas ir laiduotojas atsako lizingo bendrovei, kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, todėl laidavimo sutartimi atsakovė prisiėmė pareigÄ atsakyti solidariai už UAB „DairÅ«na“ neįvykdytas prievoles ieÅ¡kovui (LR CK 6.6 str., 6.14 str., 6.81 str.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Lizingo (finansinės nuomos) sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise lizingo gavėjo nurodytÄ daiktÄ iÅ¡ trečiojo asmens ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais, o lizingo gavėjas – naudoti daiktÄ pagal paskirtį bei mokėti periodines įmokas. Pirkimo-pardavimo sandoris lizingo santykiuose yra ,,lydintis“ sandoris, sudaromas vykdant lizingo sutartį, ir dėl tokios savo paskirties turi tam tikrų specifinių bruožų palyginus su atskira pirkimo - pardavimo sutartimi.LR CK 6.70 straipsnyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų sÄ raÅ¡as.

Laidavimas yra vienas iÅ¡ įstatyme numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų (CK 6.70 str. 1 d.). Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui, kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, laidavusio asmens atsakomybė kreditoriui taip pat yra solidarioji, jei ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.6 str. 1 d., CK 6.81 str. 1 ir 3 d.).

Laiduotojas atsako tiek pat, kaip ir skolininkas (už palÅ«kanų sumokėjimÄ , už nuostolių atlyginimÄ , už netesybų mokėjimÄ ), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laidavimo sutartys yra papildomos (akcesorinės) sutartys, kurių paskirtis – užtikrinti prievolių pagal pagrindinę sutartį (Å¡iuo atveju – lizingo sutartis) tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Jos negali bÅ«ti sudarytos ir egzistuoti be pagrindinės sutarties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktikÄ , kad kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko pagrindinės prievolės įvykdymo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009, 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

Tai reiÅ¡kia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė. Tokia sutartyje nustatyta laidavimo sÄ lyga neprieÅ¡tarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir Å¡alių dispozityvumo principÄ , sutarties Å¡alims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiÅ¡ko užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo, kaip papildomos, Å¡alutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios prievolės pobÅ«dį.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2009-07-15 „Swedbank lizingas“, UAB kreipėsi į BUAB „DairÅ«na“ bankroto administratorių UAB „Tytus“ su pareiÅ¡kimu dėl „Swedbank lizingas“, UAB reikalavimo pagal 2006-07-25 Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo 5944,62 Lt sumai (b.l. 129-13).Å iaulių apygardos teismas BUAB „DairÅ«na“ bankroto byloje 2009-08-24 nutartimi patvirtino BUAB „DairÅ«na“ kreditorių reikalavimus, tame tarpe „Swedbank lizingas“, UAB trečios eilės kreditorinį reikalavimÄ 5944,62 Lt sumai (b.l. 120-121).2010-07-07 „Swedbank lizingas“, UAB kreipėsi į BUAB „DairÅ«na“ bankroto administratorių UAB „Tytus“ su pareiÅ¡kimu, informuodamas, jog lizingo reikalavimas UAB „DairÅ«na“ bankroto byloje yra nukreiptas į laiduotojÄ pagal sutartį, todėl reikalavimų bankroto byloje nebeturi (b.l. 143).Å iaulių apygardos teismo 2010-09-02 nutartimi BUAB „DairÅ«na“ bankroto byloje nutarė iÅ¡braukti kreditorių „Swedbank lizingas“, UAB iÅ¡ BUAB „DairÅ«na“ kreditorių sÄ raÅ¡o (b.l. 122).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagrindiniam skolininkui bankroto byla iÅ¡kelta 2009-06-02, bet UAB „DairÅ«na“ dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdė prievolių pagal lizingo sutartį, kuri 2009-07-02 praneÅ¡imu buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo.

Galiojant laidavimo sutarčiai, kuria laiduotojas įsipareigojo atsakyti su pagrindiniu skolininku solidariai nuo lizingo sutarties nutraukimo, laiduotojui atsirado pareiga įvykdyti prievoles bei atlyginti ieÅ¡kovui skolÄ ir nuostolius, kurie jį grÄ Å¾intų į tÄ padėtį, jei pagrindinis skolininkas bÅ«tų tinkamai vykdęs priimtus įsipareigojimus. Darytina iÅ¡vada, jog aplinkybė, kad UAB „DairÅ«na“ iÅ¡kelta bankroto byla, neatleidžia apeliantės nuo prievolių pagal Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog, pasibaigus pagrindinei prievolei, pasibaigia ir pati laidavimo sutartis.

Teismas pažymi, jog, esant laidavimo sutarčiai, kuria laiduotojas įsipareigojo atsakyti su pagrindiniu skolininku solidariai, nuo lizingo sutarčių nutraukimo laiduotojui atsirado pareiga įvykdyti prievoles bei atlyginti ieÅ¡kovui skolÄ ir nuostolius, kurie jį grÄ Å¾intų į tÄ padėtį, jei pagrindinis skolininkas bÅ«tų tinkamai vykdęs priimtus įsipareigojimus. Å iuo atveju pasibaigę skolų mokėjimo terminai nereiÅ¡kia prievolės pabaigos ir laiduotojo pareigos pagal laidavimo sutartis vykdyti prievoles iÅ¡nykimo (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad lizingo sutartyse nustatytos prievolės buvo netinkamai įvykdytos, o laiduotoja ir kreditorius Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)11 p. susitarė, kad tuo atveju, jeigu lizingo bendrovė nutraukia lizingo sutartį klientui jÄ pažeidus, laiduotojas privalo apmokėti kliento įsiskolinimus ir delspinigius, sumokėti likutinę neiÅ¡pirkto turto vertę pagal lizingo sutartį bei įvykdyti kitus kliento įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, o 21 p. susitarė, jog laidavimo sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį (b.l. 11-12).

Tai reiÅ¡kia, kad CK 6.88 str. 1 d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas nėra taikomas, prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus įvykdyta pagrindinė prievolė, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Teismas konstatuoja, jog tokia laidavimo sutartyje nustatyta sÄ lyga neprieÅ¡tarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir Å¡alių dispozityvumo principÄ , sutarties Å¡alims sukuria atitinkamas teises ir pareigas.

Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo, kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Atmestini apeliantės argumentai, jog šis laidavimas neatitinka imperatyvių įstatymo normų, kad sandoriai su sutuoktinių turtu turi būti patvirtinti teismo leidimu, nes sutuoktiniai D. J. ir A. J. laidavimo sutarties pasirašymo metu turėjo 4 nepilnamečius vaikus. LR CK 3.85 str. nustatyta, jog, jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas.

Teismo leidimas bÅ«tinas, sudarant sandorius dėl daiktinių teisių, Å¡iuo atveju nagrinėjami laidavimo teisiniai santykiai. Apeliantė neteisingai sutapatina daiktinius (įkeitimo) ir prievolinius (laidavimo) teisinius santykius ir nepagrįstai teigia, jog kredito sutarties įvykdymas buvo pilnai užtikrintas įkeitimu, kad, pasiraÅ¡ant laidavimo sutartį, buvo dvigubai užtikrintas prievolės įvykdymas. D. J. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jos argumentus dėl įkeitimo, kaip lizingo sutarčių vykdymÄ užtikrinančios daiktinės teisės, realaus įgyvendinimo.Teismas pažymi, jog apeliantė, bÅ«dama UAB „DairÅ«na“ vadovė, vykdanti komercinę veiklÄ , negali bÅ«ti vertinama, kaip silpnesnioji teisinių santykių Å¡alis.

Atsakovė D. J. nepateikė įrodymų dėl jos valios neatitikimo, pasiraÅ¡ant laidavimo sutartį, nereiÅ¡kė reikalavimų laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia, todėl teismas neturi teisinio pagrindo ja abejoti ir remiasi, sprendžiant Å¡ioje byloje kilusį ginÄÄ .Apeliantės argumentai, jog teismas sprendime nevertino atsakovės parodymų dėl automobilio iÅ¡pirkimo aplinkybių, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstyti argumentai patvirtina, kad atsakovė žinojo sugrÄ Å¾into automobilio buvimo vietÄ , asmenį, kuris realizuoja automobilį, ir turėjo galimybę pati ieÅ¡koti automobilio pirkėjų ir pasirÅ«pinti, kad automobilis bÅ«tų realizuotas už didesnę kainÄ , tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovė bÅ«tų atlikusi tokius veiksmus.

Nagrinėjamu atveju lizingo davėjas, nutraukęs lizingo sutartį, pasirinko vienÄ iÅ¡ CK 6.574 str. nurodytų jo interesų gynimo bÅ«dų – iÅ¡sireikalauti lizingo sutarties dalykÄ ir iÅ¡ieÅ¡koti nuostolius, kurių dydį sudaro skirtumas tarp neiÅ¡pirktos pagal lizingo sutartį naudoto turto ir rinkos vertės (pinigų sumos, gautos, pardavus susigrÄ Å¾intÄ lizingo sutarties dalykÄ ). Teismas pažymi, kad lizingo sutarties nutraukimo atveju lizingo davėjo patirtų nuostolių dydis yra siejamas su padėtimi, kokia ji bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 str.).

Tinkamo sutarties įvykdymo atveju lizingo davėjas gautų visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ . Tai pajamos, kurias lizingo gavėjas sutartimi numato gauti iÅ¡ anksto ir esant normaliam sutarties vykdymui pagrįstai jų tikisi gauti. Nutraukus lizingo sutartį dėl to, kad jÄ iÅ¡ esmės pažeidė lizingo gavėjas, lizingo davėjas negauna visų numatytų įmokų, o sugrÄ Å¾into lizingo sutarties dalyko vertė gali bÅ«ti pakitusi. BylÄ nagrinėjęs teismas nustatė ginčui iÅ¡spręsti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes: sumokėtų įmokų dydį, sugrÄ Å¾into lizingo dalyko rinkos vertę bei jo pardavimo kainÄ , taip pat su pardavimo procesu susijusių iÅ¡laidų dydį.

Tuo tarpu apeliantė nepateikė teismui objektyvių įrodymų apie realiÄ galimybę parduoti ginčo turtÄ už didesnę kainÄ nei pardavė ieÅ¡kovas (CPK 178 str.).Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas, vykdydamas turto realizavimÄ , nepagrįstai padidino realizuojamo turto pardavimo iÅ¡laidas. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai sumažino realizuojamo turto pardavimo kainÄ , nes atsakovė nepateikė įrodymų, kad buvo objektyvios galimybės didinti parduodamo turto kainÄ . Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovo elgesys dėl turto realizavimo neatitiko ekonomiÅ¡kumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų, nes atsakovė nepateikė įrodymų, sudarančių teisinį pagrindÄ mažinti priteistinus nuostolius ar atleisti jÄ nuo civilinės atsakomybės. Ta aplinkybė, kad atsakovė, kaip laiduotoja, laidavo tik tam tikram laikui, t.y. kiek galioja pagrindinė (lizingo) sutartis ir ieÅ¡kovui lizingo sutartis nutraukus, savaime nereiÅ¡kia, kad laidavimo terminas suėjo, nes atsakovės laidavimas, nutraukiant lizingo sutartis, nesibaigė.

Atsakovės laidavimo sutartyje (11 p.) numatyta, jog nutraukus lizingo sutartis lizingo gavėjui jÄ pažeidus, laiduotoja privalo apmokėti lizingo gavėjo įsiskolinimÄ , likutinę neiÅ¡pirkto turto vertę ir įvykdyti kitus lizingo gavėjo įsipareigojimus pagal lizingo sutartis. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas nebendradarbiavo su atsakove. Byloje nėra duomenų, įrodančių priežastinį ryšį tarp kreditoriaus veiksmų, nutraukiant lizingo sutartį, ir trečiojo asmens, kaip skolininko, negalėjimo įvykdyti prievolę pagal lizingo sutartį.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, kaip laiduotoja, teikė pasiÅ«lymus ieÅ¡kovui dėl asmenų, pageidaujančių įsigyti lizinguotÄ turtÄ . Tai, kad pati laiduotoja nebuvo pakankamai aktyvi ir rÅ«pestinga, neieÅ¡kodama asmenų, galinčių įsigyti lizinguotÄ turtÄ , sukÅ«rė teisines pasekmes ir pagrindÄ ieÅ¡kovui savo nuožiÅ«ra realizuoti lizinguotÄ turtÄ . Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas neteisėtu bÅ«du padidino nuostolių sumas, atsiradusias tarp lizinguojamo turto likutinės vertės ir realizuoto turto vertės.Laidavimo sutarties sÄ lygos su atsakove buvo suderintos ir jos priimtos, nes tokia jos valia buvo iÅ¡reikÅ¡ta, pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį ir patvirtinant, kad ji turi teisę sudaryti tokiÄ sutartį, prisiimti bei vykdyti visus joje numatytus įsipareigojimus, kad toks sutarties sudarymas neprieÅ¡tarauja laiduotojos interesams.

Byloje neįrodyta, kad atsakovė neturėjo galimybių laisva valia apsispręsti dėl sudaromos laidavimo sutarties sÄ lygų, įvertinti rizikÄ dėl prisiimamų prievolių apimties bei turinio ir pasinaudoti pasirinkimo teise – sudaryti su ieÅ¡kovu laidavimo sutartį konkrečiomis atsakomybės sÄ lygomis, ar jos nesudaryti. Teismas konstatuoja, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl jos valios neatitikimo pasiraÅ¡ant laidavimo sutartį, nereikalavo Å¡ios sutartis pripažinti negaliojančia, todėl teismas neturi teisinio pagrindo ja abejoti ir remiasi.Atsakovė neįrodė, kad ieÅ¡kovas neteisingai paskaičiavo nesumokėtus mokėjimus ir nuostolių dydį.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas įrodė aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 1407,48 Lt nesumokėtų įmokų, 2144,62 Lt nuostolių dėl turto pardavimo, 925,97 Lt papildomų iÅ¡laidų, 5 % metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2012-06-18) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 134,16 Lt žyminio mokesčio. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamai bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos yra aplinkybės, kad Å iaulių apygardos teismas BUAB „DairÅ«na“ bankroto byloje 2009-08-24 nutartimi patvirtino BUAB „DairÅ«na“ kreditorių reikalavimus, tame tarpe „Swedbank lizingas“, UAB trečios eilės kreditorinį reikalavimÄ 5944,62 Lt sumai (b.l. 120-121), nes laiduotojos atsakomybės ribas apibrėžia lizingo gavėjo finansinio reikalavimo dydis.

Nagrinėjamoje byloje priteistas iÅ¡ atsakovės skolos ir nuostolių dydis nevirÅ¡ija lizingo gavėjo Bankrutavusios UAB „DairÅ«na“ atžvilgiu nustatyto finansinio reikalavimo dydžio. Pagal CK 6.83 str. laiduotojas, įvykdęs prievolę, perima kreditoriaus teises, t. y. įgyja teisę pareikÅ¡ti skolininkui regresinį reikalavimÄ , ir atsakovė, atlyginusi ieÅ¡kovui skolÄ ir nuostolius, turės teisę reikÅ¡ti finansinius reikalavimus Bankrutavusiai UAB „DairÅ«na“.  Ta aplinkybė, kad Å iaulių apygardos teismas 2010-09-02 nutartimi BUAB „DairÅ«na“ bankroto byloje nutarė iÅ¡braukti kreditorių „Swedbank lizingas“, UAB iÅ¡ BUAB „DairÅ«na“ kreditorių sÄ raÅ¡o (b.l. 122), atsižvelgiant į 2010-07-07 „Swedbank lizingas“, UAB kreipimÄ si į BUAB „DairÅ«na“ bankroto administratorių UAB „Tytus“ su pareiÅ¡kimu, informuojant, jog lizingo reikalavimas UAB „DairÅ«na“ bankroto byloje yra nukreiptas į laiduotojÄ pagal sutartį (b.l. 143), nepanaikina atsakovės prievolės vykdyti laidavimo sutartį.IeÅ¡kovas pagal LR CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. pareiÅ¡kė reikalavimus priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai 5 % dydžio metines palÅ«kanas t.y. procesines palÅ«kanas.

Å ie ieÅ¡kovo reikalavimai yra pagrįsti, nes pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra asmeninė skolininkės atsakomybė už tai, kad ji prievolės nevykdė geruoju, dėl to kreditorius turėjo kreiptis į teismÄ . Per bylinėjimosi laikÄ skolininkė naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iÅ¡ to naudos, tuo pažeisdama kreditoriaus interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palÅ«kanas, kurios vertinamos kaip minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, ar skolininkės prievolė grÄ Å¾inti priteistÄ sumÄ atsirado laidavimo, kaip papildomos (Å¡alutinės) prievolės, pagrindu, nes atsakovės, kaip laiduotojos, atsakomybė yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko, o procesinių palÅ«kanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iÅ¡ laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jos galiojančiai prievolei grÄ Å¾inti pinigus kreditoriui už kitÄ asmenį (LR CK 6.1 str. - 6.4 str., 6.6 str. 4 d., 6.70 str. 1 d., 6.76 str., 6.81 str., 6.189 str. 1 d., 6.193 str., 6.200 str. 1 d., 6.574 str., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d., CPK 7 str., 8 str., 12 str., 177 str. -179 str., 185 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų ir raÅ¡ytinių įrodymų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla iÅ¡spręsta teisingai (LR CK 6.1 str. - 6.4 str., 6.6 str. 4 d., 6.70 str. 1 d., 6.76 str., 6.81 str., 6.189 str. 1 d., 6.193 str., 6.200 str. 1 d., 6.574 str., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d., CPK 7 str., 8 str., 12 str., 177 str. -179 str., 185 str., 182 str. 2 p., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.). Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantei nėra atlyginamos bylinėjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas dėl bylos vedimo apeliacinėje instancijoje, todėl atsakovė neįgijo pareigos jas atlyginti (CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismasn u t a r i a:Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                                Neringa Å vedienė