9904804b-4298-4e77-a02a-3433b0ba040d · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedPraneÅ¡Äja NProcesinio sprendimo kategorijos: 36.2; 42.9; 50.10. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkriÄio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Neringa Å vedienÄ, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovÄs D. J. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje Nr. 2-11708-790/2012 pagal ieÅ¡kovo âSwedbank lizingasâ, UAB ieÅ¡kinį atsakovei D.
Legislator headnote
AI generated9904804b-4298-4e77-a02a-3433b0ba040d · Vilniaus apygardos teismas: Teismas pažymÄjo, jog byloje pateikti įrodymai, kad UAB âDairÅ«naâ nesumokÄtos įmokos pagal įmokų mokÄjimo grafikÄ už 2009 m. balandžio-birželio mÄn. sudaro 1407,48 Lt (b. l. 18). PrieÅ¡ingų įrodymų į bylÄ nepateikta. Ä®mokų grafikas (b. l.
Full text
PraneÅ¡Äja NProcesinio sprendimo kategorijos: 36.2; 42.9; 50.10. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkriÄio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Neringa Å vedienÄ, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovÄs D. J. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje Nr. 2-11708-790/2012 pagal ieÅ¡kovo âSwedbank lizingasâ, UAB ieÅ¡kinį atsakovei D.
J. dÄl skolos ir nuostolių priteisimo, treÄiasis asmuo BUAB âDairÅ«naâ.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs civilinÄ bylÄ ,                                                                                 n u s t a t Ä:                                       I. GinÄo esmÄIeÅ¡kovas âSwedbank lizingasâ, UAB kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovÄs 1407,48 Lt nesumokÄtų mokÄjimų, 2144,62 Lt nuotolių dÄl turto pardavimo, 1120,43 Lt dydžio papildomų iÅ¡laidų, viso 4672,53 Lt, 5 % metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 140 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
NurodÄ, kad su BUAB âDairÅ«naâ 2006-07-25 sudarÄ Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo iÅ¡ BUAB âDairÅ«naâ nurodyto pardavÄjo nupirkti sutartyje nurodytÄ turtÄ â naudotÄ Â automobilį âKIA CARNIVALâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduoti jį naudoti bei valdyti BUAB âDairÅ«naâ su sÄ lyga, kad pastarasis sutartyje numatytais terminais mokÄs sutartines įmokas. IeÅ¡kovas savo įsipareigojimus įvykdÄ tinkamai, 2006-07-25 pirkimo â pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo nuosavybÄs teise turtÄ ir perdavÄ jį BUAB âDairÅ«naâ valdyti ir naudotis sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka.
TreÄiasis asmuo nuolat vÄluodavo mokÄti įmokas, dÄl to susidarÄ Ä¯siskolinimas. Atsižvelgiant į tai, kad treÄiajam asmeniui per turto iÅ¡pirkimo laikotarpį buvo iÅ¡kelta bankroto byla, ieÅ¡kovas 2009-07-02 praneÅ¡imu Nr.01-30-4541 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukÄ sutartį ir pareikalavo sumokÄti susidariusį įsiskolinimÄ bei grÄ Å¾inti sutarties pagrindu valdytÄ ir naudotÄ turtÄ . BUAB âDairÅ«naâ įsipareigojimo padengti susidariusį įsiskolinimÄ nevykdÄ, tik grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui naudotÄ turtÄ . 2006-07-25 ieÅ¡kovas ir atsakovÄ sudarÄ Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovÄ Ä¯sipareigojo įvykdyti BUAB âDairÅ«naâ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles. 2010-06-14 praneÅ¡imu SL-SR-2983 atsakovÄs pareikalauta iki 2010-06-28 įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį.
AtsakovÄ Ä¯sipareigojimų nevykdÄ. NurodÄ, kad laidavimo sutartis nÄra daiktinių teisių suvaržymo sandoris ir ja nesuvaržomas Å¡eimos turtui priskiriamas nekilnojamasis daiktas. Lizingo sutarties įvykdymas nebuvo užtikrintas įkeitimu. Laidavimo sutarÄių sudarymas atitinka įprastinÄ verslo praktikÄ , kadangi yra vertinama finansinÄ padÄtis bei veiklos perspektyvos. D. J. buvo informuota, kad ieÅ¡kovas sutinka pasiraÅ¡yti lizingo sutartį tuo atveju, jeigu atsakovÄ pasiraÅ¡ys laidavimo sutartį.
AtsakovÄ laidavimo sutarties metu buvo UAB âDairÅ«naâ akcininkÄ ir direktorÄ, todÄl, kaip verslininkÄ, turi atitinkamus derybų įgÅ«džius ir galimybÄ pasikonsultuoti su teisininku. Atsižvelgiant į tai, kad UAB âDairÅ«naâ bankroto byla iÅ¡kelta dar iki ieÅ¡kinio atsakovei pateikimo, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas atskirai tik laiduotojai. Bankroto bylÄ nagrinÄjanÄiam teismui perduodamos tik tos bylos, kuriose reikalavimai reiÅ¡kiami bankrutuojanÄiai įmonei (LR CK 6.38 str., 6.59 str., 6.81 str., 6.217 str., 6.256 str.).AtsakovÄ D.
J. pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, nurodydama, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka. PažymÄjo, kad, nesuprasdama pasekmių ir neturÄdama kitos iÅ¡eities, pasiraÅ¡Ä laidavimo sutartį. IeÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai pasinaudojo tuo, kad atsakovÄ yra priklausoma, neinformuota ir nepatyrusi. PasiraÅ¡yta laidavimo sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms, nurodanÄioms, kad sandoriai su sutuoktinių turtu turi bÅ«ti patvirtinti teismo leidimu, kadangi atsakovÄ ir A. J. laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu turÄjo 4 nepilnameÄius vaikus.
Be to, lizingo sutarties įvykdymas buvo pilnai užtikrintas įkeitimu, todÄl pasiraÅ¡ant laidavimo sutartį buvo dvigubai užtikrintas prievolÄs įvykdymas. IÅ¡kÄlus bankroto bylÄ treÄiajam asmeniui, visos sutartys, kurių įvykdymo terminas nepasibaigÄs, laikomos pasibaigusiomis, o visi reikalavimai tenkinami Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Laidavimas neatsiejamas nuo pagrindinÄs prievolÄs, todÄl pasibaigus pagrindinei prievolei, pasibaigia ir pati laidavimo sutartis. Nutraukiant vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartį, atsakovÄ praÅ¡Ä ieÅ¡kovo leisti automobilį iÅ¡pirkti už likutinÄ vertÄ, taÄiau ieÅ¡kovas tai padaryti atsisakÄ.
IeÅ¡kovas taip pat neinformavo atsakovÄs, kada bus parduotas automobilis, nepasiÅ«lÄ jo įsigyti už numatomÄ pardavimo kainÄ (LR CK 6.76 str., 6.87 str.).TreÄiasis asmuo BUAB âDairÅ«naâ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikÄ. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilnius miesto 1 apylinkÄs teismas 2012-12-12 sprendimu nusprendÄ ieÅ¡kovo âSwedbank lizingasâ, UAB ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkinti; priteisti ieÅ¡kovui âSwedbank lizingasâ, UAB iÅ¡ atsakovÄs D. J. 1407,48 Lt nesumokÄtų įmokų, 2144,62 Lt nuostolių dÄl turto pardavimo, 925,97 Lt papildomų iÅ¡laidų, 5 % metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme (2012-06-18) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 134,16 Lt žyminio mokesÄio, likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti; priteisti valstybei iÅ¡ atsakovÄs D.
J. 18,43 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovas su treÄiuoju asmeniu UAB âDairÅ«naâ 2006-07-25 sudarÄ Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-10), kurios pagrindu ieÅ¡kovas įsipareigojo sudaryti su treÄiojo asmens nurodytu pardavÄju turto pirkimo-pardavimo sutartį ir perduoti turtÄ klientui valdyti ir naudoti, o treÄiasis asmuo - laiku mokÄti sutartines įmokas įmokų grafike nustatyta tvarka ir terminais. IeÅ¡kovas, vykdydamas lizingo sutartį, 2006-07-25 sudarÄ pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 13-14), kurios pagrindu nuosavybÄs teise įgijo naudotÄ automobilį âKIA KARNIVALâ ir perdavÄ jį valdyti ir naudotis treÄiajam asmeniui pagal minÄtÄ lizingo sutartį (b. l. 15).
Å iaulių apygardos teismo 2009-06-02 nutartimi treÄiajam asmeniui buvo iÅ¡kelta bankroto byla. IeÅ¡kovas, remdamasis Å¡ia aplinkybe ir vadovaudamasis lizingo sutarties bendrųjų sÄ lygų 11.1.4 punktu, nuo 2009-07-02 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukÄ lizingo sutartį ir pareikalavo treÄiÄ jį asmenį sumokÄti susidariusį įsiskolinimÄ bei grÄ Å¾inti sutarties pagrindu valdytÄ ir naudotÄ turtÄ (b. l. 16). BUAB âDairÅ«naâ ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino naudotÄ turtÄ (b. l. 49-50), taÄiau įsiskolinimo nesumokÄjo.
CK 6.574 straipsnis numato, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davÄjas turi teisÄ reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavÄjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davÄjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padÄtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavÄjas bÅ«tų tinkamai įvykdÄs sutartį. Lizingo sutarties bendrųjų sÄ lygų 11.2.2 punktas numato, kad lizingo bendrovÄ, esant esminiam kliento padarytam sutarties pažeidimui, turi teisÄ reikalauti grÄ Å¾inti turtÄ , sumokÄti visas iki sutarties nutraukimo nesumokÄtas sumas, netesybas, palÅ«kanų įmokas pagal įmokų grafikÄ , o taip pat pareikalauti apmokÄti iÅ¡laidas, kurias sukÄlÄ pirmalaikis sutarties nutraukimas bei kompensuoti turto rinkos vertÄs bei neiÅ¡pirktos turto vertÄs skirtumÄ .
Teismas pažymÄjo, jog byloje pateikti įrodymai, kad UAB âDairÅ«naâ nesumokÄtos įmokos pagal įmokų mokÄjimo grafikÄ už 2009 m. balandžio-birželio mÄn. sudaro 1407,48 Lt (b. l. 18). PrieÅ¡ingų įrodymų į bylÄ nepateikta. Ä®mokų grafikas (b. l.
6) patvirtina, kad iki lizingo sutarties pabaigos ieÅ¡kovas turÄjo gauti 5944,62 Lt turto iÅ¡pirkimo įmokų. IeÅ¡kovui grÄ Å¾intas automobilis 2010-01-11 buvo realizuotas už 3800 Lt be PVM (b. l. 20-21). Teismas nurodÄ, jog likusi nepadengta turto iÅ¡pirkimo įmokų suma sudaro 2144,62 Lt, kurie vertintini, kaip ieÅ¡kovo realiai patirti nuostoliai. Pagal CK 6.251 straipsnį nuostoliai turi bÅ«ti atlyginami visiÅ¡kai. CK 6.574 straipsnio nuostata suteikia teisÄ lizingo davÄjui į nuostolių, kurių jam, nors ir sÄ Å¾iningai bei protingai besielgiant, nepavyko iÅ¡vengti, atlyginimÄ .
IeÅ¡kovui pateikus duomenis apie jo realiai patirtÄ nuostolį ir galiojant bendrai civilinių teisinių santykių dalyvių sÄ Å¾iningumo prezumpcijai, pareiga įrodyti, kad ieÅ¡kovas, parduodamas turtÄ , nesielgÄ sÄ Å¾iningai ir protingai, nesiÄmÄ visų priemonių turtui parduoti didesne kaina, ir dÄl to negali reikalauti iÅ¡ atsakovo nurodyto kainų skirtumo, tenka savo atsikirtimÄ Å¡ia aplinkybe grindžianÄiam atsakovui. AtsakovÄ ir treÄiasis asmuo nepateikÄ Ä¯rodymų, kad 3800 Lt (be PVM) automobilio pardavimo kaina neatitinka automobilio rinkos vertÄs jo grÄ Å¾inimo metu ar kad ieÅ¡kovas, realizuodamas automobilį, elgÄsi neprotingai, nesÄ Å¾iningai.
IeÅ¡kovo pateikti įrodymai patvirtina, kad automobilis buvo grÄ Å¾intas nevažiuojantis, su dideliais trÅ«kumais (b. l. 49-52). Automobilis grÄ Å¾intas 2009-10-20, o parduotas 2010-01-11, t. y. praÄjus neilgam laiko tarpui. Lizingo davÄjas turi finansinį interesÄ , sudarydamas lizingo (finansinÄs nuomos) sutartį. Lizingo gavÄjo nemokumas, susigrÄ Å¾into lizingo objekto pardavimas ar antrinis iÅ¡nuomojimas nÄra lizingo davÄjo veikla, bet papildomos finansinÄs ir laiko sÄ naudos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012-01-27 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-1/2012).
Lizingo sutartyje pagrįstai numatyta lizingo gavÄjo prievolÄ atlyginti iÅ¡laidas, kurias sukÄlÄ pirmalaikis sutarties nutraukimas. DÄl pirmalaikio sutarÄių nutraukimo lizingo davÄjas patyrÄ papildomų iÅ¡laidų: 735,97 Lt (be PVM) iÅ¡laidų, susijusių su automobilio transportavimu (b. l. 23, 53) ir 190 Lt (be PVM) iÅ¡laidų, susijusių su automobilio realizavimu (b. l. 22, 54), viso 925,97 Lt (be PVM) iÅ¡laidų, susijusių su lizingo sutarties nutraukimu prieÅ¡ terminÄ . Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovo reikalavimas padengti paslaugų teikÄjams sumokÄtÄ PVM nepagrįstas, nes ieÅ¡kovas yra PVM mokÄtojas ir sumokÄtas PVM sumas turi teisÄ Ä¯traukti į PVM atskaitÄ , t. y. sumokÄtas tretiesiems asmenims PVM negali bÅ«ti vertinamas, kaip ieÅ¡kovo patirti nuostoliai, todÄl remiantis CK 6.574 straipsniu ir lizingo sutarties bendrųjų sÄ lygų 11.2.2 punktu, ieÅ¡kovas turi reikalavimo teisÄ treÄiojo asmens atžvilgiu į 1407,48 Lt nesumokÄtas įmokas, 2144,62 Lt nuostolių dÄl turto pardavimo ir 925,97 Lt papildomas iÅ¡laidas. 2006-07-25, t. y. tÄ paÄiÄ dienÄ , kuriÄ buvo sudaryta lizingo sutartis, ieÅ¡kovas su atsakove sudarÄ Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12), pagal kuriÄ atsakovÄ Ä¯sipareigojo vykdyti lizingo gavÄjo neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis pagal lizingo sutartį.
Laidavimo sutarties 3, 4 punktuose numatyta, kad klientui (treÄiajam asmeniui) neįvykdžius prievolÄs pagal lizingo sutartį, laiduotojas ir klientas (treÄiasis asmuo) atsako lizingo bendrovei, kaip solidariÄ jÄ prievolÄ turintys bendraskoliai, laiduotoja atsako tomis paÄiomis sÄ lygomis ir apimtimi, kaip ir klientas. Laidavimo sutarties 11, 13 punktuose numatyta, kad, jei lizingo bendrovÄ nutraukia lizingo sutartį klientui jÄ pažeidus, laiduotojas privalo apmokÄti kliento įsiskolinimus ir delspinigius, sumokÄti likutinÄ neiÅ¡pirkto turto vertÄ pagal lizingo sutartį bei įvykdyti kitus kliento įsipareigojimus, taip pat padengti lizingo sutarties nutraukimo, kitas lizingo bendrovÄs iÅ¡laidas, susijusias su sutarties vykdymu.
Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovas 2010-06-14 praneÅ¡imu (b. l. 17), remdamasis minÄtomis laidavimo sutarties nuostatomis, pagrįstai pareikalavo iÅ¡ atsakovÄs, kaip laiduotojos, sumokÄti pagal lizingo sutartį UAB âDairÅ«naâ nesumokÄtÄ Ä¯siskolinimÄ , nuostolius dÄl turto pardavimo, turto atsiÄmimo ir pardavimo iÅ¡laidas, taÄiau atsakovÄ Å¡io reikalavimo neįvykdÄ. Kadangi atsakovÄ pagal laidavimo sutartį atsako kartu su treÄiuoju asmeniu, kaip solidarios prievolÄs bendraskoliai tomis paÄiomis sÄ lygomis ir ta paÄia apimtimi, atsakovei geruoju neįvykdžius ieÅ¡kovo reikalavimo, jis tenkintinas teismine tvarka, priteisiant iÅ¡ atsakovÄs atitinkamas sumas.
AtsakovÄs argumentai, kad laidavimo sutartis niekinÄ pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, nes prieÅ¡tarauja CK 3.85 straipsnio 2 daliai, nepagrįsti. Kasacinis teismas savo praktikoje iÅ¡samiai atskleidÄ laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«do esmÄ. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų plenarinÄs sesijos 201-12-29 nutarime civilinÄje byloje Nr. 3K-P-537/2011 yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«das.
Skirtingai negu daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo atveju, laidavimas dÄl jo asmeninio pobÅ«džio sieja kreditorių su įsipareigojimÄ patenkinti laidavimu užtikrintÄ reikalavimÄ prisiÄmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne konkreÄiu turtu, o kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali bÅ«ti patenkinamas iÅ¡ viso laiduotojo turto. Laidavimo sutartimi nesuvaržomos jokios teisÄs į Å¡eimos nekilnojamÄ jį daiktÄ , todÄl Å¡ios sutarties sudarymui nÄra bÅ«tinas teismo leidimas, numatytas CK 3.85 str. 2 d.
NagrinÄjamu atveju, sudarant laidavimo sutartį, CK 3.85 str. 2 d. nebuvo pažeista. AtsakovÄ nurodo, kad, sudarant laidavimo sutartį, buvo pažeisti CK 1.5 str. numatyti protingumo, sÄ Å¾iningumo principai, nes sutarties įvykdymas buvo pilnai užtikrintas įkeitimu. Teismas atmetÄ minÄtus argumentus, kaip nepagrįstus, nes teismui nebuvo pateikti duomenys, jog lizingo sutarties įvykdymas buvo užtikrintas įkeitimu. AtsakovÄ nurodo, kad ieÅ¡kovas privertÄ sudaryti laidavimo sutartį, taÄiau atsakovÄ nÄra pateikusi prieÅ¡ieÅ¡kinio, laidavimo sutarties CK 1.91 str. numatytu sandorių negaliojimo pagrindu neginÄijo, todÄl jos argumentai dÄl valios trÅ«kumų, sudarant laidavimo sutartį, peržengia nagrinÄjamo ginÄo ribas.
Teismas nurodÄ, kad atsakovÄ buvo UAB âDairÅ«naâ akcininkÄ ir direktorÄ (b. l. 45-48), ji, bÅ«dama verslininke, turÄjo derybų įgÅ«džių. AtsakovÄ nenurodo, dÄl kokių priežasÄių UAB âDairÅ«naâ ir ji pati buvo priversta sudaryti lizingo ir laidavimo sutartis bÅ«tent su ieÅ¡kovu ir kodÄl negalÄjo kreiptis dÄl lizingo paslaugų į kitÄ bendrovÄ. Laidavimas yra įprasta lizingo paslaugas teikianÄių bendrovių verslo praktika. Laidavimas padidina tikimybÄ, kad prievolÄ kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimÄ pareikÅ¡ti laiduotojui.
Teismas konstatavo, jog nepagrįsti atsakovÄs argumentai, kad treÄiajam asmeniui iÅ¡kÄlus bankroto bylÄ , solidariems bendraskoliams reikalavimas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas tik Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir nagrinÄjamas tos įmonÄs bankroto byloje. Å is teiginys aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja kasacinio teismo formuojamai teismų praktikai, pagal kuriÄ , bankrutuojant skolininkui, kreditoriui iÅ¡lieka tiek teisÄ pareikÅ¡ti savo reikalavimÄ skolininkui jo bankroto byloje, tiek iÅ¡ solidariosios laiduotojo pareigos iÅ¡plaukianti teisÄ atskiroje civilinÄje byloje pareikÅ¡ti savo reikalavimÄ laiduotojui, tiek abiem kartu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų plenarinÄs sesijos 2011-12-29 nutarimas civilinÄje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
Bankroto byloje nagrinÄjamos tos bylos, kuriose reiÅ¡kiami turtiniai reikalavimai bankrutuojanÄiai įmonei. Å iuo atveju nagrinÄjamoje byloje kreditorius reiÅ¡kia reikalavimus ne bankrutuojanÄiai įmonei, o atsakovei, kaip laiduotojai. AtsakovÄs teiginius, kad ieÅ¡kovas neleido automobilio iÅ¡sipirkti už likutinÄ vertÄ, teismas atmetÄ, kaip neįrodytus (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymÄjo, jog atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dÄstyti argumentai patvirtina, kad atsakovÄ Å¾inojo sugrÄ Å¾into automobilio buvimo vietÄ , asmenį, kuris realizuoja automobilį, todÄl ji turÄjo galimybÄ pati ieÅ¡koti automobilio pirkÄjų ir pasirÅ«pinti, kad automobilis bÅ«tų realizuotas už didesnÄ kainÄ , taÄiau byloje nÄra įrodymų, kad atsakovÄ bÅ«tų atlikusi tokius veiksmus, todÄl teismas atmetÄ minÄtus argumentus, kaip neįrodytus (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d., 3.85 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai AtsakovÄ D. J. pateikÄ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2012-12-12 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - iÅ¡sprÄsti bylÄ iÅ¡ esmÄs. NurodÄ, kad ieÅ¡kovas lizingo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ pareikalavo laidavimo, kurį suteikÄ D. J.. Å is laidavimas neatitinka imperatyvių įstatymo normų, nurodanÄių, kad sandoriai su sutuoktinių turtu turi bÅ«ti patvirtinti teismo leidimu, nes sutuoktiniai D.
J. ir A. J. laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu turÄjo 4 nepilnameÄius vaikus. IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, negali remtis imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujanÄiu niekiniu sandoriu. AtsakovÄ Å¡ioje byloje yra silpnoji Å¡alis ir jai įstatymo nežinojimas yra lengvinanti bei atsakomybÄ naikinanti aplinkybÄ. IeÅ¡kovas, užsiimdamas sandorių sudarymu, kaip verslu, turÄjo žinoti apie sandorio negaliojimÄ dÄl imperatyvių įstatymo normų reikalavimų nesilaikymo. AtsakovÄ, nesuprasdama pasekmių bei neturÄdama kitos iÅ¡eities, pasiraÅ¡Ä laidavimo sutartį, nors buvo akivaizdu, jog ieÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai pasinaudojo tuo, kad atsakovÄ yra priklausoma, ekonomiÅ¡kai silpna, neinformuota bei nepatyrusi.
Teismas sprendime nevertino atsakovÄs parodymų dÄl automobilio iÅ¡pirkimo aplinkybių, pareikÅ¡damas, kad nepateikti įrodymai, patvirtinantys jos teiginius. IeÅ¡kovas nepaneigÄ, kad, nutraukiant sutartį, atsakovÄ praÅ¡Ä leisti automobilį iÅ¡pirkti už likutinÄ vertÄ. Visi ieÅ¡kovo veiksmai patvirtina norÄ pasipelnyti, nesilaikant protingumo, teisingumo ir proporcingumo principų. Sudarant laidavimo sutartį, nebuvo atsižvelgta į skolininko UAB âDairÅ«naâ ir laiduotojo interesus.
Kredito sutarties įvykdymas buvo pilnai užtikrintas įkeitimu, todÄl, pasiraÅ¡ant laidavimo sutartį, buvo dvigubai užtikrintas prievolÄs įvykdymas. Teismas, nepagrįsdamas sprendime teisiÅ¡kais motyvais, palaikÄ ieÅ¡kovÄ , nesilaikydamas imperatyvių įstatymo normų reikalavimų. AtsakovÄ laidavo už skolininkÄ UAB âDairÅ«naâ, taÄiau Å¡iam skolininkui iÅ¡kÄlus bankroto bylÄ , visos sutartys, kurių įvykdymo terminas dar nesibaigÄ, laikomos pasibaigusiomis, o dÄl Å¡ios priežasties visi atsiradÄ reikalavimai tenkinami tik LR Ä®monių bankroto įstatymo 35 str. nustatyta tvarka.
Laidavimas neatsiejamas nuo pagrindinÄs prievolÄs, todÄl, pasibaigus pagrindinei prievolei, pasibaigia ir pati laidavimo sutartis (LR CK 6.76 str. 3 d., 6.87 str.).IeÅ¡kovas âSwedbank lizingasâ, UAB pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas jį atmesti, kaip nepagrįstÄ , palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad, norÄdama ginÄyti laidavimo sutartį, atsakovÄ privalÄjo pateikti teismui atskirÄ reikalavimÄ ir sumokÄti nustatyto dydžio žyminį mokestį.
Å ios civilinÄs bylos atveju laidavimo sutartimi atsakovas nei perleido, nei įkeitÄ, nei kitaip suvarÅ¾Ä Å¡eimos turtui priskiriamÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , nebuvo suvaržytos ir daiktinÄs teisÄs. Laidavimo sutarties sudarymo faktu nÄra perleidžiamos daiktinÄs teisÄs į nekilnojamÄ jį daiktÄ . LR CK 3.85 str. 2 d. yra aiÅ¡kiai suprantamai apibrÄžtos sÄ lygos, kada bÅ«tinas teismo leidimas. Å ios civilinÄs bylos atveju nÄra net dviejų minÄtoje teisÄs normoje įtvirtintų sÄ lygų, nes ginÄo laidavimo sutartis nÄra sandoris dÄl nekilnojamojo turto, o sandorio objektas nebuvo Å¡eimos turtas.
GinÄo laidavimo sutartimi buvo siekiama užtikrinti lizingo davÄjÄ - ieÅ¡kovÄ , kad suteiktas finansavimas bus grÄ Å¾intas, t.y. laiduotojas įrodÄ savo tikÄjimÄ savo verslu, verslo perspektyvomis, kad lizingo bendrovÄs suteiktÄ finansavimÄ klientas grÄ Å¾ins ir ateityje lizingo bendrovei neteks reikalauti skolų ir nuostolių iÅ¡ laiduotojo. IeÅ¡kovas pažymÄjo, kad Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymas nebuvo užtikrintas įkeitimu. AtsakovÄ neįrodÄ bei neįrodinÄjo nei vienos iÅ¡ aplinkybių dÄl apgaulÄs, t.y. nepateikÄ jokių įrodymų, leidžianÄių daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad âSwedbank lizingasâ, UAB atliko tam tikrus tyÄinius, nesÄ Å¾iningus veiksmus, kurie turÄjo įtakos atsakovo valiai sudaryti laidavimo sutartį susiformuoti.
AtsakovÄ buvo informuota, kad lizingas sutinka pasiraÅ¡yti sutartį tik tuo atveju, jei atsakovas pasiraÅ¡ys laidavimo sutartį. IeÅ¡kovas nereikalavo pasiraÅ¡yti nei lizingo, nei laidavimo sutarties. AtsakovÄ su laidavimo sutartimi sutiko, kad klientas ir laiduotojas atsako lizingo bendrovei, kaip solidariÄ jÄ prievolÄ turintys bendraskoliai, todÄl laidavimo sutartimi atsakovÄ prisiÄmÄ pareigÄ atsakyti solidariai už UAB âDairÅ«naâ neįvykdytas prievoles ieÅ¡kovui (LR CK 6.6 str., 6.14 str., 6.81 str.).
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Lizingo (finansinÄs nuomos) sutartimi lizingo davÄjas įsipareigoja įgyti nuosavybÄs teise lizingo gavÄjo nurodytÄ daiktÄ iÅ¡ treÄiojo asmens ir perduoti jį lizingo gavÄjui valdyti ir naudoti verslo tikslais, o lizingo gavÄjas â naudoti daiktÄ pagal paskirtį bei mokÄti periodines įmokas. Pirkimo-pardavimo sandoris lizingo santykiuose yra ,,lydintisâ sandoris, sudaromas vykdant lizingo sutartį, ir dÄl tokios savo paskirties turi tam tikrų specifinių bruožų palyginus su atskira pirkimo - pardavimo sutartimi.LR CK 6.70 straipsnyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų sÄ raÅ¡as.
Laidavimas yra vienas iÅ¡ įstatyme numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų (CK 6.70 str. 1 d.). Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolÄs. Kai prievolÄ neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui, kaip solidariÄ jÄ prievolÄ turintys bendraskoliai, laidavusio asmens atsakomybÄ kreditoriui taip pat yra solidarioji, jei ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.6 str. 1 d., CK 6.81 str. 1 ir 3 d.).
Laiduotojas atsako tiek pat, kaip ir skolininkas (už palÅ«kanų sumokÄjimÄ , už nuostolių atlyginimÄ , už netesybų mokÄjimÄ ), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laidavimo sutartys yra papildomos (akcesorinÄs) sutartys, kurių paskirtis â užtikrinti prievolių pagal pagrindinÄ sutartį (Å¡iuo atveju â lizingo sutartis) tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Jos negali bÅ«ti sudarytos ir egzistuoti be pagrindinÄs sutarties. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas formuoja praktikÄ , kad kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarÄ, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko pagrindinÄs prievolÄs įvykdymo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. liepos mÄn. 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-261/2009, 2009 m. gegužÄs 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-229/2009).
Tai reiÅ¡kia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolÄ. Tokia sutartyje nustatyta laidavimo sÄ lyga neprieÅ¡tarauja CK nuostatoms, yra teisÄta, todÄl, atsižvelgiant į sutarties laisvÄs ir Å¡alių dispozityvumo principÄ , sutarties Å¡alims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiÅ¡ko užtikrintos prievolÄs įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo, kaip papildomos, Å¡alutinÄs ir nuo pagrindinÄs prievolÄs priklausanÄios prievolÄs pobÅ«dį.
ApeliacinÄs instancijos teismas nustatÄ, kad 2009-07-15 âSwedbank lizingasâ, UAB kreipÄsi į BUAB âDairÅ«naâ bankroto administratorių UAB âTytusâ su pareiÅ¡kimu dÄl âSwedbank lizingasâ, UAB reikalavimo pagal 2006-07-25 Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo 5944,62 Lt sumai (b.l. 129-13).Å iaulių apygardos teismas BUAB âDairÅ«naâ bankroto byloje 2009-08-24 nutartimi patvirtino BUAB âDairÅ«naâ kreditorių reikalavimus, tame tarpe âSwedbank lizingasâ, UAB treÄios eilÄs kreditorinį reikalavimÄ 5944,62 Lt sumai (b.l. 120-121).2010-07-07 âSwedbank lizingasâ, UAB kreipÄsi į BUAB âDairÅ«naâ bankroto administratorių UAB âTytusâ su pareiÅ¡kimu, informuodamas, jog lizingo reikalavimas UAB âDairÅ«naâ bankroto byloje yra nukreiptas į laiduotojÄ pagal sutartį, todÄl reikalavimų bankroto byloje nebeturi (b.l. 143).Å iaulių apygardos teismo 2010-09-02 nutartimi BUAB âDairÅ«naâ bankroto byloje nutarÄ iÅ¡braukti kreditorių âSwedbank lizingasâ, UAB iÅ¡ BUAB âDairÅ«naâ kreditorių sÄ raÅ¡o (b.l. 122).ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, jog pagrindiniam skolininkui bankroto byla iÅ¡kelta 2009-06-02, bet UAB âDairÅ«naâ dar iki bankroto bylos iÅ¡kÄlimo nevykdÄ prievolių pagal lizingo sutartį, kuri 2009-07-02 praneÅ¡imu buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta dÄl netinkamo jos vykdymo.
Galiojant laidavimo sutarÄiai, kuria laiduotojas įsipareigojo atsakyti su pagrindiniu skolininku solidariai nuo lizingo sutarties nutraukimo, laiduotojui atsirado pareiga įvykdyti prievoles bei atlyginti ieÅ¡kovui skolÄ ir nuostolius, kurie jį grÄ Å¾intų į tÄ padÄtį, jei pagrindinis skolininkas bÅ«tų tinkamai vykdÄs priimtus įsipareigojimus. Darytina iÅ¡vada, jog aplinkybÄ, kad UAB âDairÅ«naâ iÅ¡kelta bankroto byla, neatleidžia apeliantÄs nuo prievolių pagal Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo.ApeliacinÄs instancijos teismas nesutinka su apeliantÄs argumentu, jog, pasibaigus pagrindinei prievolei, pasibaigia ir pati laidavimo sutartis.
Teismas pažymi, jog, esant laidavimo sutarÄiai, kuria laiduotojas įsipareigojo atsakyti su pagrindiniu skolininku solidariai, nuo lizingo sutarÄių nutraukimo laiduotojui atsirado pareiga įvykdyti prievoles bei atlyginti ieÅ¡kovui skolÄ ir nuostolius, kurie jį grÄ Å¾intų į tÄ padÄtį, jei pagrindinis skolininkas bÅ«tų tinkamai vykdÄs priimtus įsipareigojimus. Å iuo atveju pasibaigÄ skolų mokÄjimo terminai nereiÅ¡kia prievolÄs pabaigos ir laiduotojo pareigos pagal laidavimo sutartis vykdyti prievoles iÅ¡nykimo (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad lizingo sutartyse nustatytos prievolÄs buvo netinkamai įvykdytos, o laiduotoja ir kreditorius Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)11 p. susitarÄ, kad tuo atveju, jeigu lizingo bendrovÄ nutraukia lizingo sutartį klientui jÄ pažeidus, laiduotojas privalo apmokÄti kliento įsiskolinimus ir delspinigius, sumokÄti likutinÄ neiÅ¡pirkto turto vertÄ pagal lizingo sutartį bei įvykdyti kitus kliento įsipareigojimus pagal lizingo sutartį, o 21 p. susitarÄ, jog laidavimo sutarties galiojimas pasibaigia tuo paÄiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolÄ pagal lizingo sutartį (b.l. 11-12).
Tai reiÅ¡kia, kad CK 6.88 str. 1 d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas nÄra taikomas, prievolÄs įvykdymo užtikrinimo priemonÄ galios tol, kol bus įvykdyta pagrindinÄ prievolÄ, nes laiduotojas laisva valia siekÄ tokių teisinių padarinių (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2009-05-18 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Teismas konstatuoja, jog tokia laidavimo sutartyje nustatyta sÄ lyga neprieÅ¡tarauja CK nuostatoms, yra teisÄta, todÄl, atsižvelgiant į sutarties laisvÄs ir Å¡alių dispozityvumo principÄ , sutarties Å¡alims sukuria atitinkamas teises ir pareigas.
Be to, laidavimo galiojimo iki visiÅ¡ko užtikrintos prievolÄs įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo, kaip aksesorinÄs (papildomos, Å¡alutinÄs ir nuo pagrindinÄs prievolÄs priklausanÄios) prievolÄs pobÅ«dį. Atmestini apeliantÄs argumentai, jog Å¡is laidavimas neatitinka imperatyvių įstatymo normų, kad sandoriai su sutuoktinių turtu turi bÅ«ti patvirtinti teismo leidimu, nes sutuoktiniai D. J. ir A. J. laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu turÄjo 4 nepilnameÄius vaikus. LR CK 3.85 str. nustatyta, jog, jeigu sutuoktiniai turi nepilnameÄių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra Å¡eimos turtas, sandoriams sudaryti bÅ«tinas teismo leidimas.
Teismo leidimas bÅ«tinas, sudarant sandorius dÄl daiktinių teisių, Å¡iuo atveju nagrinÄjami laidavimo teisiniai santykiai. ApeliantÄ neteisingai sutapatina daiktinius (įkeitimo) ir prievolinius (laidavimo) teisinius santykius ir nepagrįstai teigia, jog kredito sutarties įvykdymas buvo pilnai užtikrintas įkeitimu, kad, pasiraÅ¡ant laidavimo sutartį, buvo dvigubai užtikrintas prievolÄs įvykdymas. D. J. nepateikÄ teismui įrodymų, patvirtinanÄių jos argumentus dÄl įkeitimo, kaip lizingo sutarÄių vykdymÄ užtikrinanÄios daiktinÄs teisÄs, realaus įgyvendinimo.Teismas pažymi, jog apeliantÄ, bÅ«dama UAB âDairÅ«naâ vadovÄ, vykdanti komercinÄ veiklÄ , negali bÅ«ti vertinama, kaip silpnesnioji teisinių santykių Å¡alis.
AtsakovÄ D. J. nepateikÄ Ä¯rodymų dÄl jos valios neatitikimo, pasiraÅ¡ant laidavimo sutartį, nereiÅ¡kÄ reikalavimų laidavimo sutartį pripažinti negaliojanÄia, todÄl teismas neturi teisinio pagrindo ja abejoti ir remiasi, sprendžiant Å¡ioje byloje kilusį ginÄÄ .ApeliantÄs argumentai, jog teismas sprendime nevertino atsakovÄs parodymų dÄl automobilio iÅ¡pirkimo aplinkybių, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pažymÄjo, jog atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dÄstyti argumentai patvirtina, kad atsakovÄ Å¾inojo sugrÄ Å¾into automobilio buvimo vietÄ , asmenį, kuris realizuoja automobilį, ir turÄjo galimybÄ pati ieÅ¡koti automobilio pirkÄjų ir pasirÅ«pinti, kad automobilis bÅ«tų realizuotas už didesnÄ kainÄ , taÄiau byloje nÄra įrodymų, kad atsakovÄ bÅ«tų atlikusi tokius veiksmus.
NagrinÄjamu atveju lizingo davÄjas, nutraukÄs lizingo sutartį, pasirinko vienÄ iÅ¡ CK 6.574 str. nurodytų jo interesų gynimo bÅ«dų â iÅ¡sireikalauti lizingo sutarties dalykÄ ir iÅ¡ieÅ¡koti nuostolius, kurių dydį sudaro skirtumas tarp neiÅ¡pirktos pagal lizingo sutartį naudoto turto ir rinkos vertÄs (pinigų sumos, gautos, pardavus susigrÄ Å¾intÄ lizingo sutarties dalykÄ ). Teismas pažymi, kad lizingo sutarties nutraukimo atveju lizingo davÄjo patirtų nuostolių dydis yra siejamas su padÄtimi, kokia ji bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavÄjas bÅ«tų tinkamai įvykdÄs sutartį (CK 6.574 str.).
Tinkamo sutarties įvykdymo atveju lizingo davÄjas gautų visÄ lizingo sutartyje numatytÄ kainÄ . Tai pajamos, kurias lizingo gavÄjas sutartimi numato gauti iÅ¡ anksto ir esant normaliam sutarties vykdymui pagrįstai jų tikisi gauti. Nutraukus lizingo sutartį dÄl to, kad jÄ iÅ¡ esmÄs pažeidÄ lizingo gavÄjas, lizingo davÄjas negauna visų numatytų įmokų, o sugrÄ Å¾into lizingo sutarties dalyko vertÄ gali bÅ«ti pakitusi. BylÄ nagrinÄjÄs teismas nustatÄ ginÄui iÅ¡sprÄsti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes: sumokÄtų įmokų dydį, sugrÄ Å¾into lizingo dalyko rinkos vertÄ bei jo pardavimo kainÄ , taip pat su pardavimo procesu susijusių iÅ¡laidų dydį.
Tuo tarpu apeliantÄ nepateikÄ teismui objektyvių įrodymų apie realiÄ galimybÄ parduoti ginÄo turtÄ už didesnÄ kainÄ nei pardavÄ ieÅ¡kovas (CPK 178 str.).Byloje nÄra duomenų, kad ieÅ¡kovas, vykdydamas turto realizavimÄ , nepagrįstai padidino realizuojamo turto pardavimo iÅ¡laidas. Byloje nÄra duomenų, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai sumažino realizuojamo turto pardavimo kainÄ , nes atsakovÄ nepateikÄ Ä¯rodymų, kad buvo objektyvios galimybÄs didinti parduodamo turto kainÄ . Byloje nÄra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovo elgesys dÄl turto realizavimo neatitiko ekonomiÅ¡kumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų, nes atsakovÄ nepateikÄ Ä¯rodymų, sudaranÄių teisinį pagrindÄ mažinti priteistinus nuostolius ar atleisti jÄ nuo civilinÄs atsakomybÄs. Ta aplinkybÄ, kad atsakovÄ, kaip laiduotoja, laidavo tik tam tikram laikui, t.y. kiek galioja pagrindinÄ (lizingo) sutartis ir ieÅ¡kovui lizingo sutartis nutraukus, savaime nereiÅ¡kia, kad laidavimo terminas suÄjo, nes atsakovÄs laidavimas, nutraukiant lizingo sutartis, nesibaigÄ.
AtsakovÄs laidavimo sutartyje (11 p.) numatyta, jog nutraukus lizingo sutartis lizingo gavÄjui jÄ pažeidus, laiduotoja privalo apmokÄti lizingo gavÄjo įsiskolinimÄ , likutinÄ neiÅ¡pirkto turto vertÄ ir įvykdyti kitus lizingo gavÄjo įsipareigojimus pagal lizingo sutartis. Byloje nÄra duomenų, kad ieÅ¡kovas nebendradarbiavo su atsakove. Byloje nÄra duomenų, įrodanÄių priežastinį ryšį tarp kreditoriaus veiksmų, nutraukiant lizingo sutartį, ir treÄiojo asmens, kaip skolininko, negalÄjimo įvykdyti prievolÄ pagal lizingo sutartį.
Byloje nÄra duomenų, kad atsakovÄ, kaip laiduotoja, teikÄ pasiÅ«lymus ieÅ¡kovui dÄl asmenų, pageidaujanÄių įsigyti lizinguotÄ turtÄ . Tai, kad pati laiduotoja nebuvo pakankamai aktyvi ir rÅ«pestinga, neieÅ¡kodama asmenų, galinÄių įsigyti lizinguotÄ turtÄ , sukÅ«rÄ teisines pasekmes ir pagrindÄ ieÅ¡kovui savo nuožiÅ«ra realizuoti lizinguotÄ turtÄ . Byloje nÄra duomenų, kad ieÅ¡kovas neteisÄtu bÅ«du padidino nuostolių sumas, atsiradusias tarp lizinguojamo turto likutinÄs vertÄs ir realizuoto turto vertÄs.Laidavimo sutarties sÄ lygos su atsakove buvo suderintos ir jos priimtos, nes tokia jos valia buvo iÅ¡reikÅ¡ta, pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį ir patvirtinant, kad ji turi teisÄ sudaryti tokiÄ sutartį, prisiimti bei vykdyti visus joje numatytus įsipareigojimus, kad toks sutarties sudarymas neprieÅ¡tarauja laiduotojos interesams.
Byloje neįrodyta, kad atsakovÄ neturÄjo galimybių laisva valia apsisprÄsti dÄl sudaromos laidavimo sutarties sÄ lygų, įvertinti rizikÄ dÄl prisiimamų prievolių apimties bei turinio ir pasinaudoti pasirinkimo teise â sudaryti su ieÅ¡kovu laidavimo sutartį konkreÄiomis atsakomybÄs sÄ lygomis, ar jos nesudaryti. Teismas konstatuoja, kad atsakovÄ nepateikÄ Ä¯rodymų dÄl jos valios neatitikimo pasiraÅ¡ant laidavimo sutartį, nereikalavo Å¡ios sutartis pripažinti negaliojanÄia, todÄl teismas neturi teisinio pagrindo ja abejoti ir remiasi.AtsakovÄ neįrodÄ, kad ieÅ¡kovas neteisingai paskaiÄiavo nesumokÄtus mokÄjimus ir nuostolių dydį.
Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas įrodÄ aplinkybes, sudaranÄias teisinį pagrindÄ priteisti iÅ¡ atsakovÄs 1407,48 Lt nesumokÄtų įmokų, 2144,62 Lt nuostolių dÄl turto pardavimo, 925,97 Lt papildomų iÅ¡laidų, 5 % metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme (2012-06-18) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 134,16 Lt žyminio mokesÄio. Teismas konstatuoja, kad nagrinÄjamai bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos yra aplinkybÄs, kad Å iaulių apygardos teismas BUAB âDairÅ«naâ bankroto byloje 2009-08-24 nutartimi patvirtino BUAB âDairÅ«naâ kreditorių reikalavimus, tame tarpe âSwedbank lizingasâ, UAB treÄios eilÄs kreditorinį reikalavimÄ 5944,62 Lt sumai (b.l. 120-121), nes laiduotojos atsakomybÄs ribas apibrÄžia lizingo gavÄjo finansinio reikalavimo dydis.
NagrinÄjamoje byloje priteistas iÅ¡ atsakovÄs skolos ir nuostolių dydis nevirÅ¡ija lizingo gavÄjo Bankrutavusios UAB âDairÅ«naâ atžvilgiu nustatyto finansinio reikalavimo dydžio. Pagal CK 6.83 str. laiduotojas, įvykdÄs prievolÄ, perima kreditoriaus teises, t. y. įgyja teisÄ pareikÅ¡ti skolininkui regresinį reikalavimÄ , ir atsakovÄ, atlyginusi ieÅ¡kovui skolÄ ir nuostolius, turÄs teisÄ reikÅ¡ti finansinius reikalavimus Bankrutavusiai UAB âDairÅ«naâ.  Ta aplinkybÄ, kad Å iaulių apygardos teismas 2010-09-02 nutartimi BUAB âDairÅ«naâ bankroto byloje nutarÄ iÅ¡braukti kreditorių âSwedbank lizingasâ, UAB iÅ¡ BUAB âDairÅ«naâ kreditorių sÄ raÅ¡o (b.l. 122), atsižvelgiant į 2010-07-07 âSwedbank lizingasâ, UAB kreipimÄ si į BUAB âDairÅ«naâ bankroto administratorių UAB âTytusâ su pareiÅ¡kimu, informuojant, jog lizingo reikalavimas UAB âDairÅ«naâ bankroto byloje yra nukreiptas į laiduotojÄ pagal sutartį (b.l. 143), nepanaikina atsakovÄs prievolÄs vykdyti laidavimo sutartį.IeÅ¡kovas pagal LR CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. pareiÅ¡kÄ reikalavimus priteisti iÅ¡ atsakovÄs ieÅ¡kovo naudai 5 % dydžio metines palÅ«kanas t.y. procesines palÅ«kanas.
Å ie ieÅ¡kovo reikalavimai yra pagrįsti, nes pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra asmeninÄ skolininkÄs atsakomybÄ už tai, kad ji prievolÄs nevykdÄ geruoju, dÄl to kreditorius turÄjo kreiptis į teismÄ . Per bylinÄjimosi laikÄ skolininkÄ naudojosi kreditoriaus lÄÅ¡omis, gavo iÅ¡ to naudos, tuo pažeisdama kreditoriaus interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokÄti palÅ«kanas, kurios vertinamos kaip minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai. NagrinÄjamu atveju neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs, ar skolininkÄs prievolÄ grÄ Å¾inti priteistÄ sumÄ atsirado laidavimo, kaip papildomos (Å¡alutinÄs) prievolÄs, pagrindu, nes atsakovÄs, kaip laiduotojos, atsakomybÄ yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko, o procesinių palÅ«kanų mokÄjimas, kaip civilinÄ atsakomybÄ, kyla iÅ¡ laiduotojo neteisÄtų veiksmų â pinigų nesumokÄjimo geruoju, esant jos galiojanÄiai prievolei grÄ Å¾inti pinigus kreditoriui už kitÄ asmenį (LR CK 6.1 str. - 6.4 str., 6.6 str. 4 d., 6.70 str. 1 d., 6.76 str., 6.81 str., 6.189 str. 1 d., 6.193 str., 6.200 str. 1 d., 6.574 str., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d., CPK 7 str., 8 str., 12 str., 177 str. -179 str., 185 str.).
ApeliacinÄs instancijos teismas nevertina kitų argumentų ir raÅ¡ytinių įrodymų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų bylos nagrinÄjimo dalykui. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisÄtas ir pagrįstas, materialinÄs ir procesinÄs teisÄs normos pritaikytos tinkamai, nÄra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dÄl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turÄtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla iÅ¡sprÄsta teisingai (LR CK 6.1 str. - 6.4 str., 6.6 str. 4 d., 6.70 str. 1 d., 6.76 str., 6.81 str., 6.189 str. 1 d., 6.193 str., 6.200 str. 1 d., 6.574 str., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d., CPK 7 str., 8 str., 12 str., 177 str. -179 str., 185 str., 182 str. 2 p., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.). Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantei nÄra atlyginamos bylinÄjimosi iÅ¡laidos. IeÅ¡kovas nepateikÄ Ä¯rodymų, kad patyrÄ bylinÄjimosi iÅ¡laidas dÄl bylos vedimo apeliacinÄje instancijoje, todÄl atsakovÄ neįgijo pareigos jas atlyginti (CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismasn u t a r i a:Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ nepakeistÄ . TeisÄja                                                                                                                                Neringa Å vedienÄ