2020-04-09 Nr. AB-7194-3-62-3-01021-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-670-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01021-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Č. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. Č. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 55 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2013 m. iki 2018 m. gegužės 21 d. (skundo padavimo teismui dienos) kalėjo Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje pažeidžiant reglamentuojamą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Jam tekusį gyvenamąjį plotą santykinai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kitas inventorius. Dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus trūko sanitarinių įrenginių. Gyvenamosiose patalpose nebuvo ventiliacijos, 3–7 būrių bendrabučiuose nebuvo šildymo sistemos, administracijos išduoti elektriniai šildytuvai nebuvo pakankami, todėl patalpose buvo šalta, drėgna, langų kampuose, ant lubų buvo pelėsis, grybelis, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, buvo blogas, mirguliuojantis apšvietimas, todėl jis negalėjo rašyti ir skaityti, nuolat skaudėjo akis ir galvą, pablogėjo rega. Gyvenamosiose patalpose baldai nebuvo pritvirtinti prie žemės, dėl to nuolat kilo pavojus sveikatai ir net gyvybei, lipdamas į antrą lovos aukštą ar imdamas drabužius iš spintos ne kartą yra susižeidęs.

3. Pareiškėjo teigimu, gyvenamosiose patalpose buvo gausu parazitų (tarakonų, blakių), kurie trukdė išsimiegoti, jis kankinosi dėl jų sukandimų sukelto niežulio, tinimo. Dušuose-prausyklose buvo šalta, drėgna, gausu buitinių parazitų, buvo blogas apšveitimas, slidžios grindys, ant kurių ne kartą jis yra paslydęs ir susižeidęs. Nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos ir avarinio išėjimo, langai buvo grotuoti, todėl kilus gaisrui jis neturėtų galimybės išsigelbėti, dėl to jis nuolat jausdavo baimę, stresą. 3–6 būrių bendrabučiuose, prieš įkuriant gyvenamąsias patalpas ir po jų įkūrimo, buvo įrengtas rentgeno kabinetas, dėl kurio įtakos pareiškėją kankino galvos skausmai, buvo blogas apetitas, nemiga, susilpnėjusi potencija ir pan.

4. Pareiškėjas nurodė, kad kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė didelių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, fizinį skausmą, garbės ir orumo pažeminimą, stresą, depresiją, sveikatos pablogėjimą, kančias. Skundo reikalavimui neturi būti taikomas ieškinio senaties terminas, nes toks nenustatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje. Be to, pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 5 dalies nuostatas.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti, pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose vienam nuteistajam tekusi reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas nėra išskaičiuojamas iš bendrojo gyvenamosios patalpos ploto. Gyvenamosios patalpos baldais ir kitu inventoriumi buvo aprūpintos teisės aktuose numatyta tvarka. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacijos angas. Įstaiga užtikrina tinkamą apšvietimą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos keičiamos naujomis. Pravieniškių PN-AK užtikrino tinkamą temperatūros palaikymą gyvenamosiose patalpose. 3 sektoriaus gyvenamosiose patalpose tiekiamas centralizuotas šildymas, tačiau 2017–2018 metų šildymo sezonais patalpos buvo šildomos elektriniais šildytuvais. Pareiškėjas su skundais dėl netinkamos patalpų temperatūros nesikreipė. Buitiniai parazitai naikinami su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių pagrindu, informacija apie suteiktas paslaugas registruojama. Nuteistieji gyvenamąsias patalpas privalo tvarkyti patys, todėl tinkamai atliekant šią pareigą gyvenamosiose patalpose nebūtų atsiradę buitinių parazitų, pelėsio. Ginčo būrių sanitariniai mazgai aprūpinti sanitariniais įrenginiais pagal galiojantį teisinį reglamentavimą.

7. Atsakovo atstovas paaiškino, kad įstaigoje 2018 m. vasario 22 d. buvo atliktas patikrinimas, kurio metu buvo atlikti matavimai 3 būrio 2 patalpoje, 6 būrio 4 patalpoje, 5 būrio 5 ir 6 patalpose bei koridoriuje tarp šių patalpų ir įsitikinta, kad konstrukciniai elementai yra pakankami ir šiose patalpose gyvenantys nuteistieji jokios papildomos apšvietos, įstaigai vykdant veiklą su šaltiniu, nepatiria. Nuo 2018 m. kovo 14 d. rentgeno kabinetas nenaudojamas. Įstaigoje parengti evakuacijos planai ir gaisrinės instrukcijos, su kompetentinga institucija suderintas veiksmų planas kilus gaisrui, apsirūpinta pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Ginčo patalpos skundžiamu laikotarpiu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) specialistų nebuvo tikrintos, dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nesiskundė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo M. Č. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 260 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.

9. Teismas, akcentuodamas CK nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino taikymą ir atnaujinimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytų galimų pažeidimų pobūdį bei jam sukeltas pasekmes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo ginčo gyvenamosiose patalpose pradžios. Teismas sprendė, kad pareiškėjas visą skunde nurodytą laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie galbūt atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2018 m. gegužės 21 d., todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos, patirtos iki 2015 m. gegužės 20 d., atlyginimo priteisimo pareikšti. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimais dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, taikymo, pareiškėjo nurodytus teiginius dėl jo skundo reikalavimui netaikytinos ieškinio senaties atmetė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie šiuos pažeidimus, nenurodė šio termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą, neprašė atnaujinti skundo padavimo teismui terminą. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, todėl pripažino, kad nėra pagrindo ex officio (pagal pareigas) ieškinio senaties terminui atnaujinti.

10. Teismas, spręsdamas dėl skundo reikalavimų pagrįstumo, pareiškėją Pravieniškių PN-AK laikant nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. gegužės 21 d., akcentuodamas CK nuostatas, reglamentuojančias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktu, kuris nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Taisyklės neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, o į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. vasario 10 d. buvo paskirtas gyventi į 4 būrio 2 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 35,62 kv. m, joje įrengta 8 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 4,45 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. vasario 24 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 10 būrio 3 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas – 34 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3,4 kv. m; nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 21 d. pareiškėjas kalėjo 10 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas – 17,21 kv. m, joje įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 2,87 kv. m; nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. pareiškėjas gyveno 9 būrio 12 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas – 35,84 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,26 kv. m; nuo 2016 m. gegužės 12 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. pareiškėjas gyveno 5 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas – 17,36 kv. m, joje įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,47 kv. m.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nesutiko su atsakovo pateiktais duomenimis, detalizuodamas, jog jis negyveno 9 būrio 12 gyvenamojoje patalpoje, o šio būrio 7 gyvenamojoje patalpoje, kurioje buvo 15 miegamųjų vietų, 4 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje gyveno 21 nuteistasis, 5 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje buvo 6 miegamosios vietos. Teismas pažymėjo, kad šiuos teiginius patvirtinančių bei atsakovo atstovo pateiktus rašytinius įrodymus paneigiančių įrodymų (patalpų schemų, pažymų, kartu su juo kalėjusių asmenų duomenų, jų rašytinių paaiškinimų ir pan.) pareiškėjas nepateikė. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, dėl kurių būtų galima abejoti atsakovo atstovo pateiktais rašytiniais įrodymais apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, numerius, jų plotą, jose gyvenusių nuteistųjų skaičių.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint Pravieniškių PN-AK, reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, išskyrus laikotarpį, kuriuo jis kalėjo 10 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje (jam teko 2,87 kv. m gyvenamojo ploto), todėl už šį laikotarpį yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą.

13. Teismas, vadovaudamasis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Aprūpinimo normos), pagal kurias tualete turi būti po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų, pisuarą – dvylikai asmenų, nuo 2017 m. birželio 7 d. 1 klozetas arba pisuaras 15 nuteistųjų, Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis nustatė, kad 4 būrio sanitariniame mazge buvo įrengti 3 klozetai, 3 unitazai, jame pareiškėjo skyrimo gyventi į šį būrį dieną kalėjo 89 nuteistieji, 9 būrio sanitariniame mazge buvo 4 klozetai, 2 unitazai, jame pareiškėjo skyrimo gyventi dieną kalėjo 70 nuteistųjų, 10 būrio sanitariniame mazge buvo 10 klozetų, jame pareiškėjo skyrimo gyventi dieną kalėjo 70 nuteistųjų, 5 būrio sanitariniame mazge buvo 4 klozetai ir 4 pisuarai, jame pareiškėjo skyrimo gyventi dieną kalėjo 6 nuteistieji. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas pateikė teismui duomenis apie nuteistųjų faktinį skaičių tik pareiškėjo skyrimo gyventi į ginčo būrius dienomis, duomenų apie nuteistųjų skaičių minėtuose būriuose visu vertinamuoju laikotarpiu ar bendrą įrengtų gyvenamųjų vietų skaičių būriuose nepateikė, todėl vertino, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo sanitarinių mazgų įrengimo (aprūpinimo sanitariniais įrenginiais) (išskyrus 2016 m. gegužės 12 d.) nepaneigti.

14. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir higienos norma HN 76:2010) 22, 24, 26 ir 56 punktais, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir higienos norma HN 134:2015) 14, 16, 17 ir 39 punktais, vertino Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. birželio 14 d. pažymą Nr. 88-298, kurioje nurodyta, jog: įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, esant būtinumui, pagal jų prašymus nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai; 3 sektoriaus gyvenamosiose patalpose yra tiekiamas centralizuotas šildymas, tačiau 2017–2018 metų šildymo sezonais jos buvo šildomos elektriniais šildytuvais; pataisos namuose užtikrinama reglamentuota bendra dirbtinė apšvieta, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Teismas pažymėjo, kad jokių objektyvių įrodymų (patikrinimo aktų kopijų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų, nuotraukų ir pan.), patvirtinančių nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovas nepateikė. Teismas taip pat nesivadovavo pareiškėjo pateiktu NVSC 2018 m. liepos 31 d. raštu Nr. (2-22 4.80)2-32703, kuriame informuojama apie 2018 m. vasario 14 d. atliktą operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 5 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu šioje gyvenamojoje patalpoje negyveno.

15. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nenurodė, kokioje konkrečioje patalpoje ir kokiu metu buvo netinkama apšvieta, ventiliacija, oro temperatūra, drėgmė, pelėsis, slidžios grindys, dėl ko ne kartą yra paslydęs ir patyręs traumą ir pan., į bylą nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl nurodytų galimų pažeidimų pataisos namų pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai.

16. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad baldų (lovų, spintų) pritvirtinimas prie grindų nėra reglamentuotas, pareiškėjo pretenzijas dėl nepritvirtintų baldų atmetė. Teismas nenustatė, kad dėl nepritvirtintų baldų keliamų nepatogumų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į atsakovo atstovą, o šis į jo prašymus (skundus) nereagavo. Teismas sprendė, kad esant nedetalizuotiems pareiškėjo paaiškinimams, medicininiuose dokumentuose nurodytos pareiškėjo traumos negali būti susietos priežastiniu ryšiu su pareiškėjo nurodyta neturtine žala, patirta dėl slidžių grindų ar nepritvirtintų baldų.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentų dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo pagrįstumą, iš Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pažymos nustatė, kad siekiant užtikrinti tinkamą nuteistųjų evakavimą gaisro atveju, įstaiga parengė ir suderino su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui; parengti įstaigoje evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas neargumentavo pareiškėjo nurodytos pozicijos dėl priešgaisrinės sistemos ir evakuacinio išėjimo nebuvimo, nepateikė jokių šią aplinkybę galinčių paneigti įrodymų, todėl sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymo nepaneigtos.

18. Teismas, vadovaudamasis higienos normos HN 76:2010 60 punkte, higienos normos HN 134:2015 20 punkte įtvirtintais reikalavimais, nustatė, kad Pravieniškių PN-AK buvo sudarę kenkėjų kontrolės paslaugų sutartis su bendrovėmis „Utenos deratizacija“ ir „Dezinfa“, pagal kurių nuostatas kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Iš Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų, darbų atlikimo aktų teismas taip pat nustatė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu ginčo būrių patalpų kenkėjų kontrolės paslaugos buvo teikiamos nesilaikant sutartyse nustatytų įsipareigojamų atlikti šiuos darbus 2 kartus per mėnesį. Darbų atlikimo metu buvo aptikti buitiniai parazitai. Nešvarios 5 būrio gyvenamosios aplinkos faktas užfiksuotas ir į bylą pareiškėjo pateiktame NVSC 2018 m. liepos 31 d. rašte Nr. (2-22 4.80)2- 32703. Teismas vertino kaip tikėtiną pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl buitinių parazitų tam tikrais periodais buvimo gyvenamosiose patalpose.

19. Teismas atmetė skundo argumentus dėl 4–6 būrių patalpose įrengto rentgeno kabineto ir jo poveikio sveikatai, nes nustatė, kad 2018 m. vasario 22 d. buvo atliktas patikrinimas ir surašytas Radiacijos saugos reikalavimų vykdymo patikrinimo aktas. Patikrinimo metu buvo atlikti matavimai 3, 5 ir 6 būrių patalpose bei koridoriuje tarp šių patalpų ir nustatyta, kad konstrukciniai elementai yra pakankami ir šiose patalpose gyvenantys nuteistieji jokios papildomos apšvietos, įstaigai vykdant veiklą su šaltiniu, nepatiria.

20. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, konstatavo, jog pareiškėjas Pravieniškių PN-AK nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 21 d. 10 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, buvo netinkamai aprūpintas sanitariniais įrenginiais bei jam nebuvo užtikrinta švari ir saugi aplinka (dėl buitinių parazitų, priešgaisrinių reikalavimų).

21. Teismas iš duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę ginčui aktualiu metu nenustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojus dėl pablogėjusio regėjimo, buitinių parazitų sukandimų, patirtų psichinės sveikatos sutrikimų, nulemtų skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų. Teismas sprendė, kad nėra duomenų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

22. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs, kad dėl šių pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, nesant duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma. Teismas vertino, kad 260 Eur neturtinės žalos dydis yra adekvatus pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

III. 23. Pareiškėjas M. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 55 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

24. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, nesivadovavo žmogiškumo, teisingumo, sąžiningumo principais, netinkamai vertino bylos aplinkybes, neatsižvelgė į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį. Pravieniškių PN-AK turi užtikrinti tinkamą poilsį įstaigoje laikomiems asmenims, tačiau gultai, kuriuose nuteistieji negali gulėti tiesioje padėtyje ir kuriuose yra spyruoklių, tinkamo poilsio neužtikrina. Pravieniškių PN-AK patalpose yra blakių. Gyvenamąsias patalpas tvarko patys nuteistieji, tačiau jų nedezinfekuoja, buitinė chemija blakių neišnaikina. Pravieniškių PN-AK vykdoma dezinfekcija neefektyvi, dėl ko teko kentėti buitinių parazitų sukeliamus padarinius. Pravieniškių PN-AK turi užtikrinti nuteistųjų asmenų saugumą. Pareiškėjo teigimu, priešgaisrinė evakuacija Pravieniškių PN-AK užtikrinta netinkamai: priešgaisrinė sauga turi būti užtikrinta įrengiant dūmų detektorius ir priešgaisrinę gaisro gesinimo sistemą; išeinant iš būrio turi būti įrengti du išėjimai; langai turi būti be grotų. Gyvenamųjų patalpų apšildymas elektriniais šildytuvais nėra efektyvus, nes šiais prietaisais apšildyti didelio ploto patalpas neįmanoma, todėl patalpose drėgna ir šalta. Pareiškėjas teigia, kad jo nurodytos aplinkybės sukėlė jam neigiamus emocinius išgyvenimus.

25. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į minimalų asmeniui gyvenamojoje patalpoje tenkantį plotą galėjo būti pažeista retais periodais, tačiau tikslaus pažeidimo masto nustatyti neįmanoma, o šios teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmesti.

26. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas, konstatuodamas gyvenamojo ploto normos pažeidimą, asmenų skaičiaus patalpoje nenustatė, tačiau preziumavo, kad miegamųjų vietų skaičius nusako asmenų skaičių. Teismas nevertino fakto, jog gyvenamosiose patalpose asmenys nėra rakinami ir gali laisvai judėti bendrabučio tipo patalpose, koridoriuose ir pan. Teismas, nustatęs mažareikšmį minimalaus asmeniui tenkančio ploto pažeidimą, vertino jį kaip sukėlusį papildomus išgyvenimus, nors pareiškėjas į įstaigos administraciją dėl šios aplinkybės nebuvo kreipęsis, kas įrodo, jog papildomų juntamų išgyvenimų pareiškėjas nepatyrė. Teismas savo sprendime įvardijo faktą, jog yra žinoma, jog nuteistųjų skaičius yra nuolat kintantis, o judėjimo laisvė nėra suvaržyta, tačiau nevertino šių faktų kaip svarbių ir nustatė minimalaus asmeniui tenkančio ploto pažeidimą visu laikotarpiu. Iš teismo sprendimo galima daryti išvadą, jog pareiškėjui privataus gyvenamojo ploto norma buvo pažeista visu laikotarpiu, t. y. kiekvieną parą, 24 valandas. Toks vertinimas akivaizdžiai nepagrįstas, o nustatyta žalos atlyginimo suma neproporcinga ir nepagrįsta.

27. Atsakovo atstovas pažymi, kad Pravieniškių PN-AK pareiga paneigti pareiškėjo teiginius dėl neužtikrinto minimalaus asmeniui kameroje tenkančio ploto yra neproporcingai didelė, nes teisės aktai nenustato įstaigos pareigos fiksuoti asmenų skaičių kiekvienoje atskiroje gyvenamojoje patalpoje, lovų skaičiaus mažinimo ar inventoriaus išnešimo iš gyvenamųjų patalpų faktų. Dėl šios priežasties Pravieniškių PN-AK negali pateikti dokumentų, įrodančių tikslų nuteistųjų skaičių, priskirtą gyventi konkrečioje patalpoje konkrečiu metu.

28. Atsakovo atstovas vertina, kad teismo nustatytas minimalaus asmeniui tenkančio ploto pažeidimas buvo įvertintas formaliai ir neatitinka realybės, o Pravieniškių PN-AK nustatyta neproporcingai didelė pareiga paneigti nekonkrečius ir neindividualizuotus pareiškėjo teiginius apie pažeistą asmeniui tenkantį plotą gyvenamosiose patalpose. Dėl šios priežasties teismo sprendimas pripažinti, jog pareiškėjas patyrė išgyvenimus, viršijančius įprastai laisvės atėmimą patiriančių asmenų išgyvenimus ir taip patyrė neturtinę žalą, kurios dydis įvertintas pinigais, yra nepagrįstas ir turėtų būti pakeistas, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė galbūt buvo pažeista, tačiau jos pažeidimo masto nustatyti neįmanoma, todėl jos pripažinimas yra pakankama satisfakcija.

29. Atsakovo atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsniu, nurodo, kad teismas turėjo galimybę įspėti atsakovo atstovą dėl veiksmų neatlikimo pasekmių, nereikalavo pateikti duomenų apie asmenų skaičių būryje kiekvieną dieną. Teismas, vertindamas skundo argumentų dėl sanitarinių įrenginių trūkumo pagrįstumą, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų renkant įrodymus, todėl liko neįvertinti teisės aktuose nustatyti dokumentai (skaičiaus patikrinimo aktai) arba teismo atsakovui perkelta įrodinėjimo pareiga buvo neproporcinga. Neproporcinga pareiga paneigti visus pareiškėjo skundo argumentus turėtų būti taikoma tada, kai teisės aktai nenustato įstaigos pareigos rinkti ar sisteminti duomenis, reikalingus pareiškėjo teiginiams paneigti. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę vykdanti įstaiga privalo rinkti ir saugoti duomenis apie nuteistųjų skaičių atskiruose būriuose ar grupėse.

30. Atsakovo atstovo teigimu, teismas nenagrinėjo bylai svarbių aplinkybių ir nepagrįstai nustatė pažeidimą – sanitarinių įrenginių trūkumą, nepagrįstai įtraukė šį pažeidimą į žalą sukėlusių pažeidimų visumą, kas padidino neturtinės žalos dydį. Dėl šių priežasčių teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ir pripažinta, kad pažeidimas – sanitarinių mazgų trūkumas – nenustatytas, bei proporcingai mažinamas neturtinės žalos atlyginimo dydis.

31. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su teismo nustatytų pažeidimų dėl buitinių parazitų buvimo, pažymi, kad pateiktuose Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnaluose ir darbų atlikimo aktuose užfiksuota, kad darbų atlikimo metu buvo aptikti buitiniai parazitai, tačiau nedetalizuota kokiose patalpose. Teismas, įvertindamas šio pažeidimo faktą, taip pat nepagrįstai susiejo NVSC išvados turinį su nustatinėjamu pažeidimu. NVSC nustatė, kad 5 būrio gyvenamosios patalpos nešvarios. Šie duomenys negali būti vertinami kaip parazitų egzistavimo faktas, sukėlęs pareiškėjui žalą, nes pareiškėjas 5 būrio patalpose praleido tik 9 dienas, nuo 2018 m. gegužės 12 d. iki 2018 m. gegužės 21 d., kas nėra susiję su NVSC išvada, kuri patikrinimus atliko anksčiau. Atsakovo atstovo teigimu, teismas nenagrinėjo bylai svarbių aplinkybių ir nepagrįstai nustatė pažeidimą – švarios nuo buitinių parazitų gyvenamosios aplinkos neužtikrinimą, bei nepagrįstai įtraukė šį pažeidimą į žalą sukėlusių pažeidimų visumą, kas padidino neturtinės žalos dydį. Dėl šių priežasčių teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ir pripažinta, kad pažeidimas nenustatytas bei proporcingai mažinamas neturtinės žalos atlyginimo dydis.

32. Atsakovas vertina, kad teismui konstatavus tai, jog yra parengti evakuacijos planai ir gaisrinės instrukcijos, kurios yra suderintos su kompetentingomis institucijomis, nebelieka pagrindo konstatuoti priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus. Atsakovo atstovo teigimu, teismas nenagrinėjo bylai svarbių aplinkybių ir nepagrįstai nustatė pažeidimą – priešgaisrinių reikalavimų pažeidimą, bei nepagrįstai įtraukė šį pažeidimą į žalą sukėlusių pažeidimų visumą, kas padidino neturtinės žalos dydį. Dėl šių priežasčių teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ir pripažinta, kad pažeidimas – priešgaisrinių reikalavimų pažeidimas – nenustatytas bei proporcingai mažinamas neturtinės žalos atlyginimo dydis.

33. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad gyvenamojo ploto pažeidimas nustatytas vadovaujantis lovų skaičiumi ir nėra detalizuotas, todėl nėra tiksliai nustatytas, tačiau įvertinus tai, kad net preziumuojant pažeidimą, šio pažeidimo mastas yra itin nežymus bei nepaneigiamas, tačiau nepatvirtinus higienos sąlygų neužtikrinimo, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog teismo nustatyti pažeidimai yra tokie, kurie sukelia išgyvenimus ar kančias, t. y. neturtinę žalą, atlygintina pinigais. Teismas nepagrįstai konstatavo kelių pažeidimų visumą ir iš jų kylančią neturtinę žalą, kadangi dalis pažeidimų nepatikrinti, neanalizuoti, neįrodyti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 34. Byloje ginčas kilo dėl 55 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui M. Č. pagal CK 6.271 straipsnį iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2013 metų iki 2018 m. gegužės 21 d.

35. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog Pravieniškių PN-AK nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą (pareiškėjui 10 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 21 d. teko 2,87 kv. m gyvenamojo ploto), be to, nebuvo užtikrintas tinkamas sanitarinių įrenginių kiekis, saugi, švari nuo buitinių parazitų gyvenamoji aplinka. Kitos pareiškėjo skunde nurodytos pretenzijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų nebuvo pripažintos pagrįstomis ir įrodytomis. Pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos, patirtos nuo 2013 metų iki 2015 m. gegužės 20 d. (įskaitytinai), atlyginimą taikė sutrumpintą ieškinio senatį ir šį reikalavimą šiuo pagrindu atmetė.

36. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniais skundais apskundė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs pirmiau nurodytus pažeidimus, netinkamai nustatė pareiškėjui atlygintinos žalos dydį, taip pat tuo, kad patalpų apšildymo būdas elektriniais šildytuvais nėra efektyvus. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais pareiškėjo teisių pažeidimais, nurodo, kad dėl nustatyto gyvenamojo ploto pažeidimo remiantis lovų skaičiumi pareiškėjui neturėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija neturtinei žalai atlyginti.

37. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 10 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2016 m. kovo 21 d. nebuvo užtikrintas minimalus Taisyklių 111.1 punkte įtvirtintas 3,1 kv. m gyvenamasis plotas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui minėtu laikotarpiu teko tik 2,87 kv. m gyvenamojo ploto.

39. Vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13)), tuo atveju jeigu kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto pataisos namuose, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, net jei asmenims, laikomiems pataisos namuose, ir suteikiama judėjimo laisvė.

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016; 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015; kt.; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04); 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03); 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93)).

41. Iš pateiktos teismų praktikos matyti, jog pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie asmenims tenkantį plotą tenka būtent atsakovo atstovui, o šiam negalint pateikti konkrečių su ginču susijusių įrodymų, valstybės institucija privalo pagrįsti, dėl kokių priežasčių negali to padaryti. Pažymėtina, kad argumentas, jog įstaiga savo valia nesistemina ar nekaupia tam tikros informacijos ar dokumentų, negali pateisinti įrodymų nepateikimo ir atleisti atsakovą nuo pareigos įrodyti tam tikrus faktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-189-756/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1945-552/2019; kt.). Todėl Pravieniškių PN-AK nepateikus duomenų apie tai, kiek asmenų ginčo laikotarpiu kartu su pareiškėju buvo laikoma gyvenamosiose patalpose, bei nepaneigus pareiškėjo konkrečiai nurodytų aplinkybių dėl gyvenamosiose patalpose įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus, minimalų vienam asmeniui šiose patalpose tekusį plotą pirmosios instancijos teismas pagrįstai skaičiavo patalpų plotą padalydamas iš pareiškėjo nurodyto jose buvusių lovų skaičiaus.

42. Nagrinėjant atsakovo argumentus, kad netinkamai buvo nustatytos aplinkybės, susijusios su netinkamu aprūpinimu sanitariniais įrenginiais, buitinių parazitų buvimu, priešgaisrinių reikalavimų pažeidimu, pirmiausia pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

43. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais atsakovo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą neteisingą išvadą, kad dalis pareiškėjo skundo argumentų yra pagrįsti.

44. Atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų apie nuteistųjų skaičių būriuose, kuriuose kalėjo pareiškėjas, visu vertinamuoju laikotarpiu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad buvo įrengtas pakankamas kiekis sanitarinių mazgų. Atsakovas teisiškai nepagrindžia ABTĮ 12 straipsnio (apeliaciniame skunde nurodytas 10 str.) pažeidimo, nes atsakovas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti duomenis, paneigiančius pareiškėjo argumentus dėl sanitarinių įrenginių trūkumo.

45. Pirmosios instancijos teismas pažeidimą dėl buitinių parazitų buvimo pripažino, konstatavęs, kad bendrovės pagal sutartis turėjo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus, tačiau iš teismui pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų, darbų atlikimo aktų nustatyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu ginčo būrių patalpų kenkėjų kontrolės paslaugos buvo teikiamos nesilaikant sutartyse nustatytų įsipareigojamų atlikti šiuos darbus 2 kartus per mėnesį, o darbų atlikimo metu buvo aptikti buitiniai parazitai. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog minėti darbai nebuvo atliekami 2 kartus per mėnesį. Tai, kad pirmosios instancijos teismas papildomai rėmėsi ir tuo, jog nešvarios 5 būrio gyvenamosios aplinkos faktas užfiksuotas ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. liepos 31 d. rašte Nr. (2-22 4.80)2- 32703, nekeičia reikalo esmės, t. y. nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl buitinių parazitų.

46. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad nebuvo laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų, nes nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos ir avarinio išėjimo, langai buvo grotuoti. Atsakovas pateikė Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pažymą, kurioje nurodyta, kad siekiant užtikrinti tinkamą nuteistųjų evakavimą gaisro atveju, įstaiga parengė ir suderino su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui, parengti įstaigoje evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo argumentus pripažino pagrįstais dėl to, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog nebuvo priešgaisrinės sistemos ir evakuacinio išėjimo. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad yra parengti evakuacijos planai ir gaisrinės instrukcijos, tačiau nenurodo jokių įrodymų, kurie byloje patvirtina, kad buvo įrengti priešgaisrinė sistema ir evakuacinis išėjimas.

47. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su patalpų apšildymu elektriniais šildytuvais, pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodo jokių bylos įrodymais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kurie leistų konstatuoti, kad patalpos, kuriose kalėjo pareiškėjas, buvo netinkamai apšildomos, o pirmosios instancijos teismo išvadą šiuo aspektu pripažinti nepagrįsta ir neteisėta.

48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog jam nebuvo užtikrintas poilsis, nes yra netinkami gultai, nuteistasis negali gulėti tiesioje padėtyje, tačiau pareiškėjas tokiomis aplinkybėmis negrindė skundo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo nagrinėti ir vertinti tokių aplinkybių (ABTĮ 134 str. 6 d.). Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

49. Nagrinėjant apeliacinių skundų argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

50. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

51. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjui turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, ar tik pakanka pripažinti padarytą pareiškėjo teisių pažeidimą, pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

52. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).

53. Atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl jo poveikio pareiškėjo patirti negatyvūs išgyvenimai savo intensyvumu peržengia minimalias ribas ir sukelia neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama priteisiant kompensaciją.

54. Pareiškėjas prašo, kad jam būtų priteista 55 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

55. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, į tai, kad nenustatyta, jog buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 260 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

56. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, o apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. Č. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė