2025-09-17 Nr. CB-5190-2-55-3-01421-2023-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3066

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01421-2023-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (kolegijos pirmininkė), Agnės Tikniūtės ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 21 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 22 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 22 d. peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Metmedė“ dėl sutarties nutraukimo mokesčio priteisimo ir atsakovės „Metmedė“ priešieškinį ieškovei UAB „Elektrum Lietuva“ dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, paliko nepakeistą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai pažeidė pareigą įvertinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024 suformuoto precedento argumentacijos įtikinamumą. Nurodytoje byloje kasacinis teismas nukrypo nuo Europos Sąjungos teisės nuostatų, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikos ir kitų tarptautinių teismų praktikos, atsisakydamas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo ir jokia apimtimi nepagrindė tokio savo sprendimo. Nesant jokių ESTT prejudicinių sprendimų ir net neanalizavęs kitų valstybių narių teismų praktikos, kasacinis teismas tiesiog nusprendė, jog 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (toliau – Direktyva) ir jos nuostatų tikslai, kurie buvo įgyvendinti (perkelti) Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje, yra aiškiai suprantami. Tokiu būdu kasacinis teismas neabejotinai pažeidė savo pareigą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotų precedento taikymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2011).

2. Teismai taikė neteisėtas bei su Europos Sąjungos teisės aktais nesuderinamas nacionalinės teisės nuostatas. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 47 straipsnio 3 dalis buvo taikoma atsižvelgiant į visiškai klaidingai nustatytą Direktyvos tikslą ir taikant pačiai Europos Sąjungos teisės prieštaraujančias nuostatas. ESTT yra konstatavęs, kad, jeigu nacionalinės teisės aktų neįmanoma aiškinti laikantis Sąjungos teisės reikalavimų, pagal tas Europos Sąjungos teisės nuostatas nacionalinis teismas privalo minėtų nacionalinės teisės aktų netaikyti (ESTT 2025 m. sausio 28 d. sprendimas byloje Nr. C‑253/23).

3. Teismai nepagrįstai ir neteisėtai taikė neteisėtas Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas. Teismams, vertinant, jog Direktyva suteikia galimybę uždrausti nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams reikalauti ir iš anksto susitarti dėl minimalių patirtų nuostolių atlyginimo, teismas turėjo vertinti, ar tokios nuostatos yra suderinamos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) nustatytomis teisėmis ir laisvėmis, inter alia, su nuosavybės teise (Chartijos 17 straipsnis). Jei Direktyvos 12 straipsnio 2 dalis aiškintina taip, kaip kasacinis teismas išaiškino civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024, kyla klausimas dėl pačios šios nuostatos teisėtumo. Direktyvos 18a straipsnis įpareigoja tiekėjus taikyti apsidraudimo strategijas, tačiau kasacinio teismo nuomone, ji kartu draudžia reikalauti atlyginti nuostolius, patirtus dėl vartotojo vienašališko ir pirmalaikio sutarties nutraukimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Ieškovė taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą pateikiant šiuos klausimus:

1. Ar terminai „sutarties nutraukimo mokestis“ ir „tiekėjo pakeitimo mokestis“, įtvirtinti Direktyvos 2 straipsnio 16 ir 17 dalyse, apima ir iš anksto šalių sutartyje nustatytus elektros energijos tiekėjo minimalius nuostolius, skirtus kompensuoti nepriklausomų elektros energijos tiekėjų realiai patiriamus nuostolius dėl pirmalaikio (prieš terminą) terminuotos elektros energijos tiekimo sutarties nutraukimo, ar tik baudines netesybas (angl. punitive penalties), kurios viršija nepriklausomų elektros energijos tiekėjų realiai patirtus nuostolius arba iš viso nėra pagrįstos jokiais tiekėjo patirtais finansiniais nuostoliais?

2. Ar Direktyvos 12 straipsnio 3 dalis, leidžianti nukrypti nuo Direktyvos 12 straipsnio 2 dalies, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 288 straipsnį turi būti aiškinama taip, kad ši Direktyvos 12 straipsnio 3 dalis turi būti perkelta į nacionalinę teisę pažodžiui, nepriklausomai nuo valstybėje narėje jau galiojančio teisinio reglamentavimo (EEĮ 47 straipsnis bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 straipsnio ir 6.245 straipsnio nuostatos)?

3. Ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje įtvirtinta teisė į nuosavybę apima ir draudimą nustatyti reguliavimą, kuriuo panaikinamos verslo subjekto galimybės atgauti realiai patirtų nuostolių atlyginimą?

4. Jei atsakymai į pirmą ir antrą klausimus yra teigiami, ar Direktyvos 2 straipsnio 16 ir 17 dalių bei 12 straipsnio nuostatos yra galiojančios ir suderinamos su Chartijos 17 straipsnyje įtvirtinta teise į nuosavybę?

CPK 3 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Šioje nuostatoje taip pat reglamentuota, kad teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą, o teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.

Vadovaujantis SESV 267 straipsnio 1 dalimi, Teisingumo Teismas priima prejudicinius sprendimus dėl Sutarčių aiškinimo ir Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas kreipiasi į Teisingumo Teismą (SESV 267 straipsnio 3 dalis).

Nors pagal pirmiau nurodytas teisės normas galutinės instancijos teismas privalo prašyti prejudicinio sprendimo tuo atveju, jeigu taikant Europos Sąjungos teisės normas jam iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, ESTT praktikoje yra išaiškinta, kad tokio teismo pareiga kreiptis į ESTT nėra absoliuti.

Pagal ESTT praktikoje suformuluotą bendrąją taisyklę, iškilus klausimui dėl ES teisės aiškinimo, galiojimo teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti apskundžiamas, pastarasis privalo kreiptis prejudicinio sprendimo, tačiau ESTT suformulavo ir išimtis, kurioms esant neskundžiamus sprendimus priimantys teismai neprivalo kreiptis prejudicinio sprendimo. Taisyklė dėl privalomojo kreipimosi į ESTT prejudicinio sprendimo netaikoma, kai: 1) iškeltas klausimas nėra svarbus bylai, t. y. jeigu, nepriklausomai nuo atsakymo į šį klausimą, šis neturėtų jokios įtakos bylos baigčiai (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanit., C-283/81, 10 punktas); 2) dėl nagrinėjamos ES teisės nuostatos ESTT jau pateikė savo išaiškinimą tokioje pačioje byloje (ESTT 1963 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Da Costa en Schaake, 28/62) arba ESTT jau nagrinėjo tą patį teisės aspektą ir pateikė atsakymą, netgi jei svarstyti klausimai nėra visai identiški (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanit., C-283/81, 13, 14 punktai); 3) tinkamas ES teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl to negali kilti jokių pagrįstų abejonių (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanit., C-283/81, 16 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-381/2024, 91 punktas).

Be to, kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanit., C-283/81, 9 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-421/2021, 58, 59 punktai).

Ieškovė prašymą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024 suformuotų precedentų neįtikinamumu, kurį, jos nuomone, nulėmė tai, kad kasacinis teismas nepagrįstai atsisakė kreiptis į ESTT, kai apskritai galimas Direktyvos nuostatų prieštaravimas pačiai ES teisei, todėl šios bylos neįmanoma teisingai išnagrinėti nesikreipus į ESTT dėl prejudicinio sprendimo. Prašydama priteisti sutarties nutraukimo mokestį, ieškovė byloje kelia klausimą dėl EEĮ 47 straipsnio 3 dalies taikymo bei aiškinimo, kuris susijęs su nepriklausomų elektros energijos tiekėjų galimybe labai mažoms ir mažoms įmonėms taikyti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo mokestį.

Minėta, kad nacionalinis galutinės instancijos teismas neprivalo kreiptis prejudicinio sprendimo tais atvejais, kai dėl teisingo ES teisės aiškinimo byloje nekyla pagrįstų abejonių. Ieškovė prašyme nenurodė argumentų, kurie pagrįstų poreikį kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje. Ieškovės įvardytas teismo precedentų neįtikinamumas nėra pakankamas pagrindas tokį prašymą tenkinti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės prašyme iš esmės keliami tie patys klausimai (1 ir 2 klausimai), kurie buvo nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024 prašant kreiptis dėl prejudicinio sprendimo. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje yra konstatuota, kad Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 16, 17 dalyse reglamentuotų sutarties nutraukimo mokesčio ir tiekėjų pakeitimo mokesčio sąvokų aiškinimas nėra aktualus nagrinėjamai bylai dėl sutarties nutraukimo mokesčio priteisimo. Be to, įstatymų leidėjas yra nusprendęs nepasinaudoti Direktyvos 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtimi iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės ir neperkelti Direktyvos 12 straipsnio 3 dalies nuostatų į nacionalinę teisę. Taigi ginčo šalių teisinius santykius reglamentuoja speciali EEĮ 47 straipsnio 3 dalies norma, todėl spręsta, kad byloje nekilo klausimų dėl ES teisės normų taikymo. Analogiški klausimai keliami ir nagrinėjamoje byloje ir prašyme kreiptis prejudicinio sprendimo nurodomais teiginiais nepagrindžiama, kad nacionaliniai teismai negali savarankiškai atsakyti į byloje keliamus klausimus ir išspręsti ginčo byloje. Kitais ieškovės prašyme kreiptis prejudicinio sprendimo klausimais (3, 4 klausimai) taip pat nepagrindžiamas poreikis kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje. Taigi nagrinėjamoje byloje nekyla klausimų dėl ES teisės normų aiškinimo, siekiant išspręsti bylą.

Atrankos kolegija, įvertinusi ieškovės prašymo kreiptis į ESTT argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo ieškovės nurodomais klausimais.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį už ieškovę sumokėjo advokatų kontora, todėl žyminis mokesti grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 5 dalimi, 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatų kontorai Sorainen ir partneriai (j. a. k. 94000025) 5264 (penkis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. rugpjūčio 20 d. akcinės bendrovės „SEB bankas“ mokėjimo nurodymu Nr. 150828.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Agnė Tikniūtė

Irmantas Šulcas