98fffe86-3aea-4290-8bde-d623fc7f5c36 · Vilniaus apygardos teismas

                 Civilinė byla Nr. e2A-1505-450/2016                       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37943-2015-3   Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21.; 3.4.4.2.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 1 apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kimas atmestas, civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 1 pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims VÄ® Registrų centras, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybei bei Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl juridinio fakto nustatymo, ir n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė PareiÅ¡kėja Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija Nr. 1 kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė pripažinti, jog Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 1 nariams priklausančių garažų boksų statybai buvo iÅ¡duoti statybų leidimai dėl statinio, kurio unikalus Nr. 4400-3848-3879, esančio Kalno g. 9, Nemenčinė, Vilniaus r., ir statinio, kurio unikalus Nr. 4400-3848-3880, esančio Kalno g. 9A, Nemenčinė, Vilniaus r. PareiÅ¡kimÄ grindė tuo, kad Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 1 nariams priklauso nebaigti statyti garažai, adresu Kalno g. 9, Nemenčinės m., Vilniaus r., ir adresu Kalno g. 9A.

Nemenčinės m., Vilniaus r., kuriems 1989-1991 m. buvo išduoti statybos leidimai garažams statyti. 1997 m. gegužės 12 d. buvo įsteigta Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija Nr. 1. 2015 m. birželio 5 d. buvo sudaryta nekilnojamojo turto objekto – garažų - kadastrinių matavimų byla, kurioje užfiksuota statinių būklė ir statybos pradžios metai - 1997 m. Kadastrinių matavimų atlikimo metu (2015 m. birželio 5 d.) pastato, unikalus Nr. 440038483879, baigtumas buvo 43%, o pastato, unikalus Nr. 440038483888, baigtumas buvo 37%.

Minėtų statinių statybų teisėtumÄ patvirtinantys dokumentai - statybų leidimai - nėra iÅ¡likę. PareiÅ¡kėjos atstovas kreipėsi į Vilniaus apskrities archyvÄ dėl 1986-1991 m. iÅ¡duoto leidimo statyti mÅ«rinius garažus, tačiau buvo informuotas, kad Vilniaus apskrities archyve tokie dokumentai nėra saugomi, nes Vilniaus rajono architekto dokumentai saugoti nebuvo perduoti, todėl pareiÅ¡kėjas negali gauti ar ne teismo tvarka atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija su pareiÅ¡kimu sutiko.Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su pareiÅ¡kimu nesutiko.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėja pateikė nepakankamai duomenų, patvirtinančių statybos teisės turėjimÄ . Be to, neiÅ¡naudotos visos galimybės įrodyti turėtÄ teisę statyti remiantis kitais dokumentais. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu atmetė pareiÅ¡kėjos Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 1 pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo. Teismas nustatė, kad 1997 m. gegužės 12 d.

Juridinių asmenų registre buvo įregistruota Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija Nr.

1. Bendrija 1991 m. parengė projektÄ statyti 100 vietų garažus lengviesiems automobiliams, esančius Kalno g. 9, Nemenčinė, Vilniaus r., ir Kalno g. 9A, Nemenčinė, Vilniaus r. 1997 m. pradėta garažų statyba. Tam, kad pareiÅ¡kėjai galėtų tęsti statybas ir baigtus pastatus įregistruoti, reikalinga nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad statyboms vykdyti buvo iÅ¡duoti leidimai, kurie nėra iÅ¡likę. Teismui, iÅ¡tyrus pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, liko neaiÅ¡ku, kas buvo atsakingas už leidimų gavimÄ 1986 – 1991 m., kur leidimai buvo laikomi, kodėl jie nebuvo perduoti archyvui.

PareiÅ¡kėja nenurodė aplinkybių, kurios leistų teigti, kad leidimai apskritai buvo, t. y. nenurodė, kad kreipėsi dėl jų iÅ¡davimo, kokia institucija iÅ¡davė leidimus ir kokiomis aplinkybėmis jie dingo, t. y. buvo pamesti, sunaikinti ar pan. PareiÅ¡kėja teismui kaip įrodymÄ pateikė 1986 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ Nr. 102, 1989 m. vasario 27 d. sprendimÄ Nr. 60 bei 1990 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ . Sprendimuose yra minimas Garažų statybos kooperatyvas „Rytas“ bei 1989 m. vasario 27 d. sprendime nurodyta, kad leidžiama įkurti metalinių garažų statybos ir eksploatacijos kooperatyvÄ Nemenčinės m.

PareiÅ¡kėja, teikdama dokumentus, nepagrindė kaip Å¡ie dokumentai yra susiję su jos praÅ¡ymu, nes yra minima kita bendrija ir metaliniai garažai, kas teismo manymu, nesusiję su byla.Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja, Å¡alindama teismo nustatytus trÅ«kumus pareiÅ¡kimui, taip ir nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad garažų statybos buvo pradėtos gavus leidimus, t. y. garažai pradėti statyti legaliai. IÅ¡tyręs įrodymus, nustatyta, kad į bylÄ pateikti statinio planai, kurie yra sudaryti Janinos Filistovič įmonės, tačiau ant planų nėra atsakingos už leidimų iÅ¡davimÄ institucijos žymos (atspaudo, rezoliucijos ar pan.), kuri patvirtintų, kad pagal planus buvo leista pradėti statybas.

Teismas, iÅ¡tyręs iÅ¡dėstytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, sprendė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė pakankamai duomenų juridiniam faktui nustatyti, todėl esant abejonėms, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija Nr. 1 praÅ¡o panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1) RaÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad administravimo subjektai, sprendžiantys dėl statybų leidimo iÅ¡davimo, 1986-1991 m. priėmė sprendimus, leidžiančius Nemenčinės miesto gyventojų garažų statybas (sprendimai dėl sklypo paskyrimo garažų statybai, garažų statybos projekto parengimo, garažų statybos projekto parengimo ir patvirtinimo, atsiskaitymo už jį), ir vėliau, kai statybos buvo pradėtos, pripažino statomų garažų teisėtumÄ (gretimo žemės sklypo ribų nustatymo planas), kas sudaro nuosekliÄ aplinkybių sekÄ , kuri leidžia spręsti, kad buvo iÅ¡duoti individualÅ«s statybų leidimai gražų bendrijos mÅ«riniams garažams statyti.

Statybos leidimų iÅ¡davimo faktÄ bÅ«tų patvirtinęs pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas apklausti M. Borusevič, buvęs Nemenčinės miesto meru 1990 - 1995 m., o nuo 1995 m. liepos mėn. iki Å¡iol einantis Nemenčinės miesto seniÅ«no pareigas, ir Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 1 atstovas pirmininkas V. Lipski.2) 1986 m. lapkričio 25 d., 1989 m. vasario 27 d. bei 1990 m. rugpjūčio 14 d. sprendimai rodo, kad Nemenčinės miesto savivaldos administracijos subjektai (Nemenčinės miesto vykdomasis komitetas, Taryba) sklypÄ , esantį Kalno g., Nemenčinėje, skyrė Nemenčinės gyventojų garažams statyti, o bendrija buvo nurodyta atsižvelgiant į tai, kokias bendrijas tuo metu Nemenčinės gyventojai buvo įkÅ«rę.

Tačiau iki tada, kai buvo suderinti statybų dokumentai ir pradėtos vykdyti statybos, susikÅ«rė naujos garažų bendrijos. Asmenys, kuriems buvo iÅ¡duoti statybų leidimai garažams, adresu Kalno g., Nemenčinė, pradėję statyti garažus, 1997 m. įkÅ«rė Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijÄ Nr. 1.3) Teismas nepagrįstai akcentavo, kad 1989 m. vasario 27 d. sprendime yra minimi metaliniai, o ne mÅ«riniai garažai, nes priimant sprendimÄ nebuvo įvertinos statybos techninės galimybės. Sprendimo tikslas buvo paskirti žemės sklypÄ Nemenčinės miesto gyventojams lengvųjų automobilių garažams statyti.4) OriginalÅ«s suderinti garažų statybos dokumentai buvo perduoti Vilniaus rajono savivaldybės architektÅ«ros skyriaus vyriausiajam architektui, tačiau savivaldybė neiÅ¡saugojo Å¡ių dokumentų.

Å ias aplinkybes patvirtina Vilniaus apskrities archyvo ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raÅ¡tai.5) Teismas, pakartodamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsiliepimo atsikirtimus, nurodė, kad į bylÄ pateikti statinio planai, kurie yra sudaryti J. Filistovič įmonės, tačiau ant planų nėra atsakingos už leidimų iÅ¡davimÄ institucijos žymos (atspaudo, rezoliucijos ar pan.), kuri patvirtintų, kad pagal planus buvo leista pradėti statybas, tačiau minėti planai pateikti į bylÄ kaip pagrindžiantys įvykusių statybų faktÄ , laikÄ ir bÅ«klę.

Taip pat kyla pagrįstų abejonių, kad teismas neįsigilino į pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, o vidinį įsitikinimÄ dėl byloje nustatinėjamų aplinkybių susidarė iÅ¡imtinai pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsiliepimÄ , taip pažeisdamas įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas.6) Teismas pažeidė CPK 443 str. 8 d., nes netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo apklausti liudytojais Mečislav Borusevič, Valenty Lipski ir iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija sutinka su apeliaciniu skundu.Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:

1) PareiÅ¡kėja naudojasi statiniais, kurie buvo pastatyti 1986-­1991 m. žemės sklype, esančiame Nemenčinės m. Ginčo pastatų statyba buvo vykdoma teisėtai, savavaliÅ¡kos statybos požymių nenustatyta, nes Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai buvo suteiktas žemės sklypas, buvo atliktas planavimas, kliūčių iÅ¡duoti statybos leidimÄ nebuvo. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 1) Tiek 1986 m. liepos 15 d.

Ministrų Tarybos 1986 m. liepos 15 d. nutarimas Nr. 249 „Dėl garažų statybos kooperatyvų“, tiek LR Vyriausybės 1991 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. 83 „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų pavyzdinių įstatų“ numatė, kad esami garažų statybos kooperatyvai galėjo bÅ«ti reorganizuojami į garažų eksploatavimo kooperatyvus, tačiau tokiu atveju apeliantė turėjo pateikti dokumentus, pagrindžiančius kooperatyvo reorganizavimo faktÄ ir pagrindžiančius pateiktų dokumentų susietumÄ . 2) Apeliantės argumentas, kad nors buvo leista statyti metalinius garažus, garažų statybai galėjo bÅ«ti parinktos kitos statybos medžiagos, atmestinas, kadangi iÅ¡ esmės skiriasi mÅ«rinių ir metalinių garažų statybos bÅ«das.

Jeigu buvo leista statyti metalinius garažus, vadinasi, turėjo būti statomi metaliniai, ne mūriniai garažai. Kitu atveju tai būtų traktuojama kaip neteisėta statyba.

3) Nors apeliantė teigia, kad nėra pagrindo abejoti, jog sklypo Kalno g., Nemenčinėje, paskirtis – Nemenčinės gyventojų automobilių garažams – iÅ¡liko ta pati, tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenų, patvirtinančių nekilnojamojo turto įregistravimÄ , nėra. Suinteresuoti asmenys VÄ® Registrų centras bei Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimų į pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ nepateikė. Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti atitinkamÄ juridinį faktÄ (CPK 444 str.). Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Taigi bet kuris juridinę reikÅ¡mę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sÄ lygoms.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 1 nariams priklausančių garažų boksų statybai buvo iÅ¡duoti statybų leidimai dėl statinio, esančio Kalno g. 9, Nemenčinė, Vilniaus r., ir statinio, esančio Kalno g. 9A, Nemenčinė, Vilniaus r., teigdama, jog administravimo subjektai, sprendžiantys dėl statybų leidimo iÅ¡davimo, 1986-1991 m. priėmė sprendimus, leidžiančius Nemenčinės miesto gyventojų garažų statybas ir vėliau pripažino statomų garažų teisėtumÄ , kas sudaro nuosekliÄ aplinkybių sekÄ , kuri leidžia spręsti, kad buvo iÅ¡duoti individualÅ«s statybų leidimai gražų bendrijos mÅ«riniams garažams statyti.

Pagal suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ viena iÅ¡ sÄ lygų nustatyti pastato valdymo nuosavybės teise faktÄ yra ta, kad bÅ«tina įrodyti, jog nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylu skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010). Taigi, teismas privalo nustatyti, ar statinys buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. turi iÅ¡tirti, ar statyba sukuriant ginčo statinį buvo teisėta, nes iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. savavalinės statybos, negali atsirasti teisė.

Pažymėtina, kad kreipiantis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo bÅ«tų apeinama administracinė procedÅ«ra, kurios metu statiniai pripažįstami tinkamais naudoti ir yra įregistruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 metų gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėja byloje neįrodė, jog statiniai buvo sukurti įstatymų nustatyta tvarka.

Nors kaip jau minėta, pareiÅ¡kėja teigia, kad ji statybų leidimų pateikti negali, jų taip pat nėra iÅ¡likę ir Vilniaus apskrities archyve, nes Vilniaus rajono architekto dokumentai saugoti nebuvo perduoti, tačiau sutiktina su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja nenurodė aplinkybių, kurios leistų teigti, kad leidimai apskritai buvo, t. y. nenurodė, jog kreipėsi dėl jų iÅ¡davimo bei kokia institucija iÅ¡davė leidimus. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių, jog neteismine tvarka gautų prarastÄ leidimÄ ar patvirtinimÄ , kad jis buvo, bet Å¡iuo metu yra dingęs, nesiaiÅ¡kino, ar statybos leidimo kopijas gali turėti bendrijos nariai ir pan.

Be to, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, tiek iÅ¡ 1991 m. parengto 100 vietų garažų projekto, tiek ir iÅ¡ 2015 m. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ant planų nėra atsakingos už leidimų iÅ¡davimÄ institucijos žymos (atspaudo, rezoliucijos ar pan.), kuri patvirtintų, kad pagal planus buvo leista pradėti statybas.Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 1997 m. gegužės 12 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija Nr. 1, tačiau iÅ¡ 1986 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 102, 1989 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 60 bei 1990 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo matyti, kad juose minimas Garažų statybos kooperatyvas „Rytas“ bei, kad leidžiama įkurti Metalinių garažų statybos ir eksploatacijos kooperatyvÄ Nemenčinės mieste.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su suinteresuotu asmeniu Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kad garažų statybos klausimus nuo 1986 m. liepos 15 d. reglamentavo Ministrų Tarybos 1986 m. liepos 15 d. nutarimas Nr. 249 „Dėl garažų statybos kooperatyvų“, kurio 6 p. numato, kad garažų statybÄ kooperatyvas gali pradėti tik tada, kai nustatytÄ ja tvarka patvirtinama projektinė - sÄ matinė dokumentacija, skiriamas sklypas, gaunamas leidimas statyti, įmokamos lėšos, kiek kainuoja statyba, ir įforminamas finansavimas TSRS statybos banko arba TSRS valstybinio banko įstaigose; kooperatyvo pastatyti garažai priklauso jam kooperatinės nuosavybės teise ir negali bÅ«ti paimti, perduoti arba perleisti nei iÅ¡tisai, nei dalimis (boksais, stovėjimo vietomis) organizacijoms arba atskiriems asmenims, iÅ¡skyrus, perdavimÄ , likviduojant arba pertvarkant kooperatyvÄ (14 p.).

Nuo 1991 m. kovo 1 d. garažų statybos klausimus reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. 83 „Dėl garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvų pavyzdinių įstatų“, kurių 7 p. nurodoma, kad garažų statybÄ kooperatyvas gali pradėti tik tada, kai nustatytÄ ja tvarka skiriamas sklypas, patvirtinama projektinė - sÄ matinė dokumentacija, gaunamas leidimas statyti, įmokamos lėšos, kiek kainuoja statyba, ir įforminamas finansavimas; baigtų statyti ir priimtų naudoti garažų kooperatyvų nariai įgyja nuosavybės teisę į garaÅ¾Ä (39 p.).

Esant nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad garažų statybos kooperatyvai galėjo bÅ«ti reorganizuojami į garažų eksploatavimo kooperatyvus, darytina iÅ¡vada, jog apeliantė nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė aplinkybių ir nepateikė duomenų apie kooperatyvo reorganizavimo faktÄ , taip pat kokiu pagrindu ji perėmė ir naudoja ginčo statinius bei sklypus.Apeliantė taip pat nurodė, kad teismas netenkino jos praÅ¡ymo apklausti liudytojus ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad teismas neapklausė pareiškėjos prašomų apklausti liudytojų dėl aplinkybių, susijusių su statybos leidimų išdavimu, nedaro byloje esančių įrodymų tyrimo netinkamu ir neleidžia teigti, kad nebuvo įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės. Be to, bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo apylinkės teisme nagrinėjamos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus „Bendrosios nuostatos“ nustatyta tvarka.

Å io skyriaus 443 str. 5 d. nustatyta, kad Å¡iame skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡io Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. BylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečiÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas, neturėdamas pareigos nagrinėti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ Å¾odinio proceso tvarka ir nenustatęs, kad Å¡iuo atveju yra tokia bÅ«tinybė, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ nagrinėjo raÅ¡ytinio proceso tvarka pagal nustatytas proceso taisykles.Be to, pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai.

Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ (CPK 445 str.), todėl į Å¡iÄ aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ . Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė bÅ«tų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo G.

K. L. (teisių perėmėja – E. L.) pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-340/2009; 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. G. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Z. K. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-147/2005). Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).

O teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baltijos grupė“ v. UAB ,,Koralita“, bylos Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v.

E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010;2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip bÅ«tų palankiau apeliantei, nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar kad teismas padarė procesinių pažeidimų.Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                              Asta Radzevičienė