98fd4a0c-fbcc-49fa-9ee7-29506f6104cd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. L., atsakovės atstovui Irmantui Markevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas R.

L. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1), kurį patikslino teismo posėdyje, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 200 (du Å¡imtus litų) Lt neturtinei žalai atlyginti.              PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2014-08-12 dėl nugaros skausmų buvo paguldytas į Ligoninę. Jo praÅ¡ymu 2014-08-13 buvo perkeltas į kitÄ kamerų tipo palatÄ , kurioje buvo 8 žmonės, jie nuolat kameroje rÅ«kė.

PareiÅ¡kėjas dėl vietos trÅ«kumo buvo priverstas miegoti antrame lovos aukÅ¡te, o, lipdamas ir iÅ¡lipdamas iÅ¡ lovos, jis nuolat jautė skausmÄ . Gydytojai pareiÅ¡kėjui rekomendavo kuo daugiau bÅ«ti gryname ore, tačiau jis buvo uždarytas į nuolat rakinamÄ kamerÄ ir tik vienai valandai iÅ¡vedamas į laukÄ .              Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Pabrėžė, kad yra nerÅ«kantis, sportuojantis.

Vertina, kad laikymas per mažoje palatoje ir su rÅ«kančiais asmenimis jam sukėlė žalÄ . Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimų vietų ligoninės, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 9–12). Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2014-08-12 iki 2014-08-14 Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 30, kurios plotas 15,45 kv. m ir joje yra 8 lovos. Pažymėjo, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma asmenų, Ligoninė neveda ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja.

Pabrėžė, kad Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis asmenų skaičiui, nes Ligoninėje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas kamerų tipo palatoje Nr. 30 buvo nepilnas 2 dienas, todėl trumpalaikis minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams negalėjo sukelti pareiškėjui papildomų nepatogumų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme.

Nurodė, kad nėra galimybės asmenis skirstyti į rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų kameras, kadangi asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kito bendro naudojimo patalpose, jei nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Informacija apie draudimÄ rÅ«kyti yra iÅ¡kabinta Ligoninėje. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodymais, tariamai patirtÄ Å¾alÄ grindžia bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io.Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Skundas tenkintinas. Remiantis raÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad R. L. Ligoninės Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 30 buvo gydomas nuo 2014-08-12 iki 2014-08-14. Jam buvo diagnozuota radikulopatija (b. l. 13, 15). Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos pareiÅ¡kėjui atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ jis kildina iÅ¡ to, kad Ligoninės kamerų tipo patalpoje Nr. 30 laikotarpiu nuo 2014-08-12 iki 2014-08-14 buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis ir pažeidžiant nustatytÄ minimalų vienam asmeniui kameros ploto reikalavimÄ .

             Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ .              Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas (ne mažiau 3,6 kv.

m) yra nustatytas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kamerose laikomiems asmenims. Teisinio reguliavimo spraga, kad šiuo norminiu teisės aktu nėra nustatytas minimalus plotas Ligoninėje gydomiems asmenims užpildyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A492-1600/2012, Nr. A556-1386/2012, Nr. A662-410/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad Ligoninė yra įstaiga, kurioje stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos asmenims, kurie pagal jų teisinę padėtį (nuteistasis, suimtasis), jei nebūtų reikalinga teikti jiems šias paslaugas, turėtų būti laikomi tardymo izoliatoriuje ar areštinėje, ir minėti asmenys Ligoninėje gydomi kamerų tipo palatose, Įsakymo Nr. V-124 nuostata dėl minimalaus ploto vienam asmeniui (ne mažiau 3,6 kv.

m) taikytina ir Ligoninei. Atsakovė neginčijo, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2014-08-12 iki 2014-08-14 buvo laikomas palatoje Nr. 30, kurios plotas 15,45 kv. m ir joje buvo laikomi aÅ¡tuoni asmenys, t. y. pažeidžiant nustatytÄ minimalų vienam asmeniui ploto reikalavimÄ . Dėl minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo pažeidimo, pareiÅ¡kėjui neiÅ¡vengiamai atsirado ir kiti nepatogumai, t. y. tai, kad jis turėjo miegoti dviaukÅ¡tės lovos antrame aukÅ¡te. Kamerų tipo palata Nr. 30, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, yra bendroji gyvenamoji patalpa, taigi, Ligoninės administracija turėjo pareigÄ užtikrinti gyvenamojo ploto vienam asmeniui normÄ ir kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais.Atsakovės atstovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo argumentų, kad jo gydymosi laikotarpiu, t. y. 2 paras, jam nebuvo užtikrintas minimalus plotas, turintis tekti vienam asmeniui (ne mažiau 3,6 kv. m), nes kameroje Nr. 30, kurios plotas 15,45 kv. m, kartu su pareiÅ¡kėju iÅ¡ viso gyveno aÅ¡tuoni asmenys.

Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta civilinė atsakomybė yra be kaltės. Atsakovės atstovo nurodyta aplinkybė, kad Ligoninė neturi galimybės reguliuoti atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistųjų srautus ir tokiu bÅ«du užtikrinti minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ vienam asmeniui, taip pat nurodyti izoliavimo reikalavimai, Ligoninės paskirtis ir pan. nepaneigia atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį ir nėra reikÅ¡mingi. Vilniaus visuomenės sveikatos centro iÅ¡duotas Ligoninei Leidimas–higienos pasas (b. l.

16) patvirtina tai, kad joje yra leista teikti Å¡iame dokumente nurodytų profilių antrines stacionarines sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, tačiau Å¡io dokumento turėjimas savaime nepatvirtina, kad Ligoninėje teikiamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos teikiamos asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka apribota laisvė (nuteistiesiems ir suimtiesiems), neturi bÅ«ti laikomasi Ä®sakymo Nr. V-124 reikalavimų dėl minimalaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui užtikrinimo. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad atsakovė neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to pareiÅ¡kėjui CK 6.250 straipsnio prasme kilo atitinkamos neigiamos pasekmės (fiziniai nepatogumai, neigiami iÅ¡gyvenimai), kurių nebÅ«tų kilę, jei atsakovė bÅ«tų užtikrinusi minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010, kurios 6 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Minėtos higienos normos 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Å io straipsnio 4 dalyje įtvirtinta juridinio asmens pareiga juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nerÅ«kančio asmens laikymas laisvės atėmimo įstaigos kameroje kartu su rÅ«kančiaisiais pažeidžia teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 dalies ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 ir 14 punktų) nuostatas bei nerÅ«kančio asmens teisę į jų sveikatai saugiÄ aplinkÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-152-14).

Pagal CK 6.271 straipsnyje nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Å iuo atveju įrodinėjimo naÅ¡ta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Ligoninės kamerų tipo palatoje Nr. 30 buvo laikomasi Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 dalies bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto reikalavimų tenka atsakovei.

Pareiškėjas teigė, kad jis, būdamas nerūkantis, buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo teiginius. Atsakovės pateiktos fotonuotraukų kopijos (b. l. 28–30) ir nurodoma aplinkybė, kad visose Ligoninės bendrojo naudojimo patalpose yra iškabinti draudžiantys rūkyti užrašai ir ženklai, nėra pakankama priemonė užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims būtų sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka ir kad nerūkantieji gyvenamosiose patalpose nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Taip pat atsakovės pateikti duomenys, t. y. tarp UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ ir Ligoninės 2014-01-02 sudaryta paslaugų teikimo sutartis (b. l. 18–20), tarp Ligoninės ir UAB „Švaros etalonas“ 2012-05-30 sudaryta skalbimo paslaugų pirkimo pardavimo sutartis (b. l. 22–24), Ligoninės 2013-07-23 darbų priėmimo aktas (b. l. 26–27), nesusiję su šiuo ginču. Atsakovė nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad jis 2014-08-12–2014-08-14 buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis kamerų tipo palatoje Nr.

30. Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė neužtikrino, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų laikomas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto ir Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalies reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis. Taigi, Ligoninės administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, todėl valstybei kyla pareiga atlyginti neturtinę žalÄ .Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal teismų suformuotÄ praktikÄ neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ir smulkmeniÅ¡ki. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas, dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti žalos dydžio nustatymo kriterijai. NerÅ«kančio asmens buvimas vienoje patalpoje kartu su rÅ«kančiais asmenimis sukelia jam nepatogumų, diskomfortÄ , gali pakenkti sveikatai ar jÄ pabloginti, nes nerÅ«kantis asmuo yra priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, o be to, laikomas pažeidžiant nustatytÄ minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ ir CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme patiria neturtinę žalÄ .

Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl diagnozuotos radikulopatijos atvyko atlikti rentgenologinį tyrimÄ ir dėl neurologo konsultacijos skyrimo (b. l. 15), buvo laikytas 2 paras (2014-08-12–2014-08-14) kameros tipo palatoje Nr. 30, neužtikrinant jam minimalios gyvenamojo ploto normos ir kartu su rÅ«kančiais asmenimis, nesant įrodymų, kurie paneigtų, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas vienoje kamerų tipo palatoje neužtikrinant minimalios gyvenamojo ploto normos bei kartu su rÅ«kančiais asmenimis patyrė diskomfortÄ ir nepatogumus, kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas anksčiau minėtų teisės aktų normų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis, jam nebuvo sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka gydymo laikotarpiu.

Teismas, įvertinęs nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, atsižvelgęs į medicininius duomenis apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, taip pat į tai, kad pažeidimų poveikis pareiÅ¡kėjui buvo trumpas, t. y. tik dvi paras, atsižvelgęs ir į Lietuvos ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti proporcinga suma yra 200 Lt. Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ (pvz. 2014-01-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2043/2013).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsniu, n u s p r e n d ė :R. L. skundÄ tenkinti.              Priteisti R. L. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 200 Lt (du Å¡imtus litų (piniginės iÅ¡raiÅ¡kos dydis eurais – 57,92 Eur (penkiasdeÅ¡imt septyni eurai 92 euro centai) neturtinei žalai atlyginti.                           Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                   Jolanta Malijauskienė