2023-02-07 Nr. AB-3256-4-28-3-00012-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1401-602/2023

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00012-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5; 59.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (kolegijos pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant N. P.,

dalyvaujant užsieniečiui K. B., jo atstovui advokatui R. S.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro atstovei E. R.,

vertėjaujant J. B.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio K. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl pakartotinio alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo svarstymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras, pareiškėjas) su teikimu kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus, prašydamas persvarstyti (duomenys neskelbtini) piliečiui K. B. (toliau – ir Užsienietis) paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. vasario 10 d., bet ne ilgiau, nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai pereidamas Lietuvos Respublikos sieną, todėl 2021 m. liepos 10 d. jis buvo sulaikytas VSAT pareigūnų.

3. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau –ir Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 31 d. dėl Užsieniečio priėmė sprendimą Nr. 21S53530, kuriuo nutarė Užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 5 metus ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 3 metus. Užsienietis sprendimą skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. kovo 21d. Užsieniečio skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ir perspėjimo Šengeno informacinėje sistemoje terminus. Šis sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė. 2022 m. rugpjūčio 30 d. Užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą.

4. Centras nurodė, kad Užsieniečiui 2022 m. lapkričio 11 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimu yra pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsienietis įpareigotas elektroninių ryšių priemonėmis kartą per savaitę darbo dienomis ir darbo valandomis informuoti Migracijos departamentą apie savo buvimo vietą iki 2023 m. vasario 9 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

5. Centras paaiškino, kad 2023 m. sausio 23 d. VSAT pareigūnai 48 val. sulaikė Užsienietį, kuris šiuo metu yra apgyvendintas Kybartų užsieniečių registracijos centre.

6. Centras informavo, jog VSAT 2023 m. vasario 8 d. kartu su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Frontex (toliau – Frontex) organizuoja jungtinę grąžinimo operacija į (duomenys neskelbtini), kurios metu bus vykdomas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgęs į tai, VSAT kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Vilniuje dėl Užsieniečio asmens grįžimo pažymėjimo į kilmės šalį išdavimo.

II. 7. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2023 m. sausio 24 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – pakeitė Užsieniečiui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės ribojimų į alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. vasario 10 d., bet ne ilgiau, iki kol bus įvykdytas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad aptariamu atveju yra pagrindas tenkinti teikimą dėl naujai paaiškėjusios išskirtinės aplinkybės – 2023 m. vasario 8 d. VSAT ir Frontex organizuojamo Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, tai, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikoje nesuteiktas prieglobstis, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirsdamas jos sieną. Teismas vertino, kad aptartų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad Užsienietis gali ir siekia pasislėpti ir išvengti jo grąžinimo į kilmės valstybę. Siekiant užtikrinti sprendimo dėl Užsieniečio išsiuntimo įvykdymą teismas darė išvadą, kad Užsieniečiui būtina taikyti griežtesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

III. 9. Užsienietis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė patikslintą apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. sausio 24 d. sprendimą ir pareiškėjo teikimą atmesti.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, nepagrįstas ir neproporcingai apriboja asmens judėjimo laisvę. Vilniaus regiono apylinkės teismui Ukmergės rūmams priimant teismo sprendimą, kuriuo Užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės ribojimų, buvo įvertinta aplinkybė, kad Užsienietis gali būti priverstinai išsiųstas, todėl ši aplinkybė nelaikytina naujai paaiškėjusia, nebuvo siejama su neteisėtos migracijos rizika. Tai, kad Užsieniečio sulaikymas nebūtinas patvirtina aplinkybė, kad turėdamas judėjimo laisvę Užsienietis nesislėpė, nebandė neteisėtai išvykti. Be to, pareiškėjas nepateikė byloje įrodymų apie numatomą Užsieniečio išsiuntimo datą ir išduotą kelionės dokumentą. Užsieniečio teigimu, tam, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas nereikia varžyti jo laisvės. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, nes griežčiausios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui pagrindžiančių argumentų sprendime nėra.

11. Užsieniečio teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės ir jo argumentų, kad prieglobsčio prašytojo negalima išsiųsti į kilmės valstybę, nes jam galioja 1951 m. Ženevos konvencijos ir kitų tarptautinių bei nacionalinių teisės aktų nuostatos, draudžiančios asmenų kankinimą ar nežmonišką elgesį ar asmenų išsiuntimą į valstybę jei joje jiems grėstų būti kankinamiems ar nežmoniškai su jais elgiamasi. Pateiktame prašyme dėl prieglobsčio suteikimo Užsienietis pateikė informaciją, ir ją patvirtina kilmės valstybės informacija, kad jo gyvybei kils reali individuali grėsmė, dėl kurios jis negali grįžti į kilmės šalį. Užsieniečio teigimu, Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos Nr. 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Direktyva) preambulės 8 punktas numato, kad „pripažįstama, kad valstybė narė turi teisę grąžinti neteisėtai esančius trečiųjų šalių piliečius su sąlyga, kad veikia teisinga ir veiksminga prieglobsčio sistema, kurioje visiškai atsižvelgiama į pabėgėlių negrąžinimo principą“. Pagal 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, trečiosios šalies pilietis, paprašęs prieglobsčio valstybėje narėje, neturėtų būti laikomas neteisėtai tos valstybės narės teritorijoje esančiu piliečiu, kol neįsigaliojo sprendimas nepatenkinti prašymo arba sprendimas, kuriuo jis netenka teisės likti šalyje kaip prieglobsčio siekiantis asmuo (Direktyvos preambulės 9 p.).

12. Užsieniečio teigimu, sprendžiant klausimus dėl laisvės judėti apribojimo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, su tam tikrų socialinių, psichologinių, medicininių paslaugų prieinamumu, t. y. atsižvelgti į individualią asmenų padėtį, taikomą teisinį rėžimą, jo trukmę bei tikslą bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį. Užsienietis nurodo, kad turi darbą, draugų, nuomojasi butą, išmoko lietuvių kalbą.

13. Užsienietis, vadovaudamasis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teisės į teisingą teismą apsauga, prašo teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo ar paskesnį prieglobsčio prašymą pateikusio prieglobsčio prašytojo išsiuntimas į kilmės valstybę nesuteikus galimybės apskųsti priimtą sprendimą ir jam neįsigaliojus yra suderinamas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu.

14. Centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo jį atmesti, o Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė tapačias faktines aplinkybes ir argumentus kaip ir teikime pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad sulaikytas Užsienietis 2023 m. sausio 23 d. buvo pakartotinai supažindintas su jo teisine padėtimi, pasiūlyta galimybė savanoriškai grįžti į kilmės šalį, tačiau jis kategoriškai atmetė šią galimybę. Užsieniečiui suteikus laisvą judėjimą ji bandytų vengti grąžinimo į kilmės šalį.

16. Centras pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad 2023 m. vasario 8 d. apie 3 val. yra organizuojama Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Frontex (toliau – ir Frontex) jungtinė grąžinimo operacija į (duomenys neskelbtini), kurios metu bus vykdomas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos ir nurodė numatomo skrydžio duomenis (skrydžių maršrutus, skrydžių datas ir laikus) ir pateikė 2023 m. sausio 30 d. išduotą Užsieniečio grįžimo dokumento į (duomenys neskelbtini) kopiją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Byloje nustatyta, jog Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio prieglobsčio prašymą, 2021 m. gruodžio 31 d. priėmė sprendimą Nr. 21S53530, kuriuo nutarė Užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis šį sprendimą ginčijo Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuris 2022 m. kovo 21 d. Užsieniečio skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo Šengeno informacinėje sistemoje terminus. Šis sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai Centro teikimu 2022 m. lapkričio 10 d. skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – jo įpareigojimą darbo dienomis ir darbo valandomis elektroninių ryšių priemonėmis informuoti Migracijos departamentą apie savo buvimo vietą iki 2023 m. vasario 9 d.

19. 2022 m. gruodžio 30 d. Užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą. 2023 m. vasario 3 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S12394, kuriuo nusprendė nesuteikti prieglobsčio Užsieniečiui Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis nepateikė naujos esminės informacijos, kuri sudarytų pagrindą Užsienietį vertinti vadovaujantis Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytais kriterijais. Tyrimo metu nenustatyta, kad grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualizuota persekiojimo rizika.

20. Centras, vadovaudamasis tuo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo neskundžiama nutartimi buvo nuspręsta, kad Užsieniečiui pagrįstai nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir vykdydamas Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimą dėl jo išsiuntimo, Užsienietį 2023 m. sausio 23 d. sulaikė ir kreipėsi su teikimu dėl alternatyvios sulaikymui priemonės ribojant jo teisę judėti, t. y., apgyvendinti Užsienietį VSAT ar kitoje pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. vasario 10 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

21. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą nustatęs, kad VSAT 2023 m. vasario 8 d. yra organizuojama Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Frontex jungtinė grąžinimo operacija į (duomenys neskelbtini), kurios metu bus vykdomas Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, todėl siekiant užtikrinti sprendimo dėl Užsieniečio išsiuntimo įvykdymą jam būtina taikyti griežtesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nei buvo paskirta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu.

22. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog Centras neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl Užsieniečiui pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės netaikant judėjimo laisvės ribojimų persvarstymo, nes tokia teise galėtų pasinaudoti tik tuo atveju, jei užsienietis būtų sulaikytas. Apelianto teigimu, Centras teikime nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams priimant 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą.

23. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje yra numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui priemonių taikymo, t. y., ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

24. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ir būtų pažeidęs apgyvendinimo tvarką, tačiau ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pritaikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę taikant judėjimo laisvės ribojimus, atsižvelgdamas į naujai paaiškėjusią aplinkybę, t. y., kad nustatyta konkreti grąžinimo data – 2023 m. vasario 8 d. Teismas sprendė, kad siekiant užtikrinti Užsieniečio grąžinimą į kilmės valstybę yra pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę.

25. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. vasario 8 d. yra numatytas Užsieniečio grąžinimas į kilmės valstybę, yra išduotas jo grįžimo į (duomenys neskelbtini) pažymėjimas, žinomos skrydžių datos ir laikas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Užsienietis prieglobsčio pasiprašė tik būdamas sulaikytas, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo amžių, t. y., prisistatydamas nepilnamečiu ir nurodydamas savo gimimo datą 2004 m. sausio 28 d., tačiau atlikus rentgeno tyrimus nustatyta, kad Užsieniečiui yra daugiau nei 23 metai. Byloje nustatyta, jog Užsienietis yra pažeidęs Centro Vidaus tvarkos taisykles, pavėluodamas grįžti į Centrą (žr. pvz. Centro specialisto R. M. 2022 m. spalio 10 d. ir 2022 m. spalio 24 d. tarnybinius pranešimus Nr. 13KMURC-5078 ir 13KMURC-5330). Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad VSAT vykdo Užsieniečio išsiuntimą ir pateikė tai patvirtinančią medžiagą, dėl to siekiant užtikrinti Migracijos departamento sprendimo įvykdymą būtų tikslinga ir toliau taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Teismo vertinimu, Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga ir būtina, o pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę kils rizika išsiuntimo įvykdymui.

26. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia faktiniais ir teisiniais argumentais dėl jo, kaip turinčio prieglobsčio prašytojo statusą, grąžinimo į kilmės valstybę pagrįstumo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 146 straipsnio nuostata, pažymi, kad apeliacijos administraciniame procese esmė – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas Centro teikimą, sprendė dėl Užsieniečiui taikytos alternatyvios sulaikymo priemonės pakeitimo kita paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos dalykas – konkrečios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrįstumas, todėl Užsieniečio teisinio statuso ir buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumo klausimai nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas, todėl toliau nebus vertinami.

27. Šiame kontekste akcentuotina, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika paskesnio prieglobsčio prašymo pateikimas nekeičia teisėjų kolegijos vertinimo dėl pareiškėjui 2023 m. sausio 24 d. teismo sprendimu taikytų priemonių tikslingumo, pagrįstumo ir proporcingumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3766-463/2022, 2022 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4128-502/2022 ir kt.). Akcentuotina ir tai, kad šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo išsiųsti užsienietį vykdymo sustabdymo, šis prašymas motyvuota teismo nutartimi atmestas.

28. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu į bylą įtraukti Migracijos departamentą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 46 straipsnį, tretieji suinteresuoti asmenys į bylą įtraukiami, kai byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, o ne apeliacinės instancijos teisme, todėl Užsieniečio prašymas į bylos nagrinėjimą įtraukti naują suinteresuotą trečiąjį asmenį (Migracijos departamentą), kuris nedalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, netenkintinas.

29. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) dėl prejudicinio sprendimo klausdamas, ar paskesnį prieglobsčio prašymą pateikusio prieglobsčio prašytojo išsiuntimas į kilmės valstybę nesuteikus galimybės apskųsti priimtą sprendimą ir jam neįsigaliojus yra suderinamas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu.

30. ABTĮ 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog, taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Pažymėtina, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2006 m. birželio 15 d. sprendimo Acereda Herrera, C–466/04, 47 p., taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-250/2012).

31. Kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pagrindas yra pagrįsta abejonė ne dėl bet kokios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos aiškinimo, bet dėl tokios nuostatos ar nuostatų, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje. Pareiškėjo prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, suformuluotas abstrakčiai ir nepagrįstas teisiniais argumentais, taigi, teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl pareiškėjo nurodytų Įstatymo nuostatų atitikimo Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio nuostatoms. Keliami klausimai sietini su Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, teisiniu statusu, ir kurie nėra sprendžiami šioje byloje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija netenkina Užsieniečio prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo.

32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio K. B. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius