2025-03-12 Nr. AB-4468-3-61-3-02607-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1420-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02607-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.2; 21.3.8; 21.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2024 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 1PE-2708 „Dėl A. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriaus pareigas; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo pareiškėjo atleidimo iš pareigų iki grąžinimo į jas.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pripažino pareiškėją kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskyrė 200 MGL (7 532 Eur) baudą bei konstatavo, jog pareiškėjo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-149 redakcija), BK 225 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d.

įstatymo Nr. X-272 redakcija), požymių, tačiau teismas nutraukė baudžiamąją bylą dėl šios dalies, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-9-851/2024 buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir jam paskirta 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda, bei pripažinta, kad jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X- 1233 redakcija), požymių, ir ši bylos dalis nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Taip buvo ištaisytas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytas rašymo apsirikimas bei panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje teismas konstatavo, kad A.

G. veiksmuose yra ir nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 225 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X 1233 redakcija), požymių, bei ištaisytas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantis rašymo apsirikimas bei nurodyta, jog pareiškėjo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII -1968 redakcija) ir 225 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija), požymių, ir baudžiamoji byla dėl šios dalies nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

3. Pareiškėjo vertinimu, jis yra neteistas ir atitinka Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nepriekaištingos reputacijos reikalavimą. Pareiškėjo atžvilgiu netaikytini Statuto 8 straipsnio 2 dalies numatomi atvejai, kai asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos. Įsakymas yra nepagrįstas, neteisėtas, pažeidžiantis pamatinius teisės sistemos principus.

4. Pareiškėjas nesutiko su Muitinės departamento pozicija, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje aprašyti duomenys apie pareiškėją, įvykiai, kurie vyko 2010 metais, galėtų būti laikomi pareiškėją kompromituojančiais duomenimis. Be to, dar 2013 m. kovo 25 d. Vilniaus teritorinei muitinei baudžiamojoje byloje pareiškus civilinį ieškinį, yra akivaizdu, jog atsakovas žinojo apie pareiškėjui pateiktus kaltinimus nuo pat tyrimo pradžios, todėl Įsakyme esantis teiginys „atsiradus pareigūną kompromituojančių duomenų“ yra klaidinantis ir neteisingas.

5. Pareiškėjas buvo atleistas po Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio priėmimo 2024 m. balandį, tačiau nuo 2010 metų jo veikla buvo vertinama (ar bent turėjo būti įvertinta), jis niekada negavo neigiamų įvertinimų, buvo vertinamas kaip tinkamas eiti pareigas. Kompromituojantys duomenys, kuriais remiasi Muitinės departamentas, negali būti pakankamas pagrindas atleisti pareiškėją iš pareigų, kadangi atsakovas žinojo tiek apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, tiek apie teisminį procesą pareiškėjo atžvilgiu.

6. Atsakovas, naudodamas keturiolikos metų senumo informacija, kuri, atsakovo manymu, kompromituoja pareiškėją, akivaizdžiai pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. Jeigu atsakovas ir ketino atleisti pareiškėją, jis turėjo padaryti tai, iškart sužinojęs atitinkamą informaciją.

7. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

8. Muitinės departamentas nurodė, kad, atleisdamas pareiškėją iš tarnybos, jis rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-9-851/2024.

9. Atsakovas paaiškino, kad per ilgą laiką buvo pakeistos kelios dešimtys teisės aktų, susijusių su muitinės pareigūnų veikla. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas, galiojęs iki 2018 m. gruodžio 31 d., nustatė muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje, atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas ir kt. ypatumus. Nuo 2019 m. sausio 1 d. muitinės pareigūnų veikla yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute. Pagal iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusį Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punktą, muitinės pareigūnas atleidžiamas iš pareigų, kai savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu diskredituoja muitinės pareigūno vardą, o pagal 20 punktą, muitinės pareigūnas atleidžiamas iš pareigų, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo muitinės pareigūnas nuteisiamas už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams arba korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką.

10. Civilinio ieškinio pateikimo metu (2013 metais) joks absoliutus pareiškėjo atleidimo pagrindas neegzistavo.

11. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas, vėliau gavus duomenų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, jis buvo sustabdytas iki kol bus priimtas sprendimas dėl pareiškėjo kaltės.

12. Ikiteisminis tyrimas užbaigtas 2014 m. gruodžio 16 d. kaltinamojo akto surašymu, baudžiamoji byla dėl veikų, turinčių BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių, nutraukta pareiškėjo atžvilgiu tik 2024 m. Atsakovo vertinimu, nuosprendžio priėmimo metu tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – skyrimo terminas buvo suėjęs.

13. Atsakovas pažymi, kad, pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 35 straipsnio 4 dalį, tarnybinio nusižengimo tyrimą galėjo tęsti tik po to, kai buvo nutraukta baudžiamoji byla arba ikiteisminis tyrimas. Kadangi ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas 2014 m. gruodžio 16 d. kaltinamojo akto surašymu, o baudžiamoji byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta tik 2024 m., atsakovas neturėjo jokių teisinių pagrindų skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, nesant atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo ar teismo konstatuotų pareiškėjo priešingų teisei veiksmų. Esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui ar nagrinėjamai bylai, atsakovas privalėjo sustabdyti pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą, jis negalėjo žinoti, jog pareiškėjas de facto (faktiškai) atliko veikas, kurios turi nusikalstamų veikų požymių. Muitinė, vadovaudamasi nekaltumo prezumpcija bei tikėdama A. G. sąžiningumu bei pareigingumu, nenušalino jo nuo tarnybos.

14. Įsigaliojus Statutui, pareiškėjas 2019 m. kovo 1 d. buvo nušalintas nuo pareigų, remiantis Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu imperatyvu, kuriame nustatyta, kad pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Šiuo atveju pareigūnas nušalinamas iki baudžiamojo proceso pabaigos.

15. Teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir nustačius, kad pareiškėjas buvo pagrįstai kaltintas atlikus nurodytas veikas (pareiškėjo veiksmuose yra nusikalstamų veikų požymių), kurios yra absoliutaus atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas (Statuto 74 str. 1 d.), atsakovas, remdamasis įsigaliojusiu teismo sprendimu nustatytais duomenimis ir vadovaudamasis Statuto 74 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata, atleido pareiškėją.

16. Atsakovas taip pat aptarė Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžio išvadas, teigdamas, jog nors ir suėjo senaties terminai priimti apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau teismui nepriėmus išteisinamojo nuosprendžio (kaip to reikalavo pareiškėjas), tapo aišku, jog pareiškėjas buvo pagrįstai kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje bei BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje. Todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėjas buvo pagrįstai kaltintas dėl organizuotoje grupėje padarytų nusikalstamų veikų: kontrabandos (nusikaltimas ekonomikai ir verslo tvarkai) ir kyšininkavimo (nusikaltimas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams).

17. Atsakovo manymu, nors pareiškėjas nebuvo nuteistas, tačiau tai nepaneigia fakto, jog pareiškėjas, tarnaudamas Lietuvos valstybei, atliko veikas, turinčias nusikalstamo pobūdžio elementus, būtent, eidamas muitinės inspektoriaus pareigas, susitarė su kitais pareigūnais dėl kyšio priėmimo, muitinio patikrinimo neatlikimo ir kt. Taigi duomenys apie pareiškėjo padarytas veikas yra pareiškėjo biografijos faktai, kuriais remiantis galima vertinti pareiškėjo asmenines savybes, jo tinkamumą vidaus tarnybai. Pareiškėjas buvo pagrįstai kaltintas padaręs nusikaltimą valstybės tarnybai, viešiesiems interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai. Todėl, nuosprendžiui įsiteisėjus, atsirado / paaiškėjo patvirtinti pareiškėją kompromituojantys duomenys.

18. Pareiškėjo tolimesnis buvimas tarnyboje yra nesuderinamas su pagrindiniais tarnybos principais, pareiškėjo grąžinimas į tarnybą sukels abejonių dėl muitinės sistemoje taikomų etikos principų ir reikalavimų bei sudarys precedentą formuojant neigiamą praktiką, susijusią su tarnautojų nepriimtinais veiksmais.

19. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jo vertinimu, netinkamą atsakovo elgesį, nepateikiant atsiliepimo į skundą per nustatytą terminą, taip pat nesutiko su atsiliepimo argumentais. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, turėdamas, atsakovo vertinimu, pareiškėją kompromituojančią informaciją, nesiėmė jokių veiksmų jo atžvilgiu. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas turėtų pateikti visą turimą medžiagą, susijusią su, atsakovo teigimu, pradėtu ir vėliau sustabdytu tarnybiniu patikrinimu (jeigu toks iš tikrųjų buvo pradėtas) pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjo įsitikinimu, joks tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas jo atžvilgiu, pareiškėjas nežino apie jokį tarnybinį patikrinimą, nes jis nebuvo pradėtas. Kadangi atsakovas pareiškėjo atžvilgiu buvo pareiškęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo dar 2013 metais, pareiškėjo nuomone, atsakovas manė, kad pareiškėjas yra kaltas. Todėl atsakovas turėjo visas galimybes pasinaudoti iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 35 straipsnio 2 dalimi ir paskirti tarnybinę nuobaudą per trejus metus, t. y. atleisti pareiškėją iš jo užimamų pareigų, tačiau jis nepadarė to.

20. Pareiškėjas iki pat 2019 metų toliau ėjo ir gerai atliko savo pareigas. Per šį laikotarpį pareiškėjas ne vieną kartą buvo paskatintas už gerai atliktą darbą. Šie duomenys yra svarbūs, teigiamai charakterizuojantys pareiškėją ir dar kartą patvirtina, jog atsakovas, nuo pat 2013 metų žinodamas, atsakovo vertinimu, pareiškėją kompromituojančią informaciją, nesiėmė jokių veiksmų, todėl pareiškėjas pagrįstai tikėjosi grįžti į pareigas, pasibaigus baudžiamajam procesui ir jo atžvilgiu nepriėmus apkaltinamojo nuosprendžio.

21. Atsakovas pateikė į bylą papildomus paaiškinimus.

22. Atsakovas paaiškino, kad jis pasinaudojo įstatymo suteikiama teise pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo, kurią valstybė patyrė dėl tuo metu galimai pareiškėjo ir kitų asmenų atliktų neteisėtų veiksmų. Ieškinys buvo pateiktas ne tik pareiškėjo, bet ir kitų kaltinamųjų asmenų atžvilgiu. Atsakovo civilinio ieškinio pateikimas yra teisinės gynybos būdas ir negali būti vertinamas kaip prielaida dėl pareiškėjo kaltės dar ikiteisminio tyrimo metu nustatymo. Toks atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindas, kaip civilinio ieškinio pateikimas valstybės tarnautojo atžvilgiu, nėra nustatytas įstatyme, kadangi tokio pagrindo įtvirtinimas būtų nesuderinamas su teisingumo, sąžiningumo ir kitais teisinės valstybės principais. Aplinkybė, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo pateiktas ieškinys, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas realiai buvo padaręs veiką, turinčią nusikalstamos veikos požymių. Tokios aplinkybės paaiškėjo tik Lietuvos apeliaciniam teismui galutinai išsprendus bylą ir 2024 m. balandžio 24 d. priėmus nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-9-851/2024.

23. Asmuo, padaręs teisės pažeidimus, nesuderinamus su muitinės veiklos principais ir pareigūno elgesio standartams keliamais reikalavimais, negali turėti teisėtų lūkesčių toliau tęsti tarnybą statutinėje valstybės tarnyboje.

II. 24. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. G. skundą kaip nepagrįstą.

24.1 Teismas nustatė, kad pareiškėjas A. G. dirbo Vilniaus teritorinėje muitinėje inspektoriumi. Pareiškėjas, būdamas Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto inspektoriumi, 2010 m. padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių jam ir kitiems muitinės pareigūnams buvo pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje. Pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų 2019 m. kovo 1 d.

24.2 Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-574/2022 (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00032-2011-3) pripažino A. G. kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskyrė 200 MGL (7 532 Eur) baudą; pripažino, kad A. G. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-149 redakcija), BK 225 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (2010 m. balandžio 9 d. epizodas), požymių, ir nutraukė baudžiamąją bylą dėl šios dalies, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

24.3 Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-9-851/2024 (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00032-2011-3) nusprendė panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir jam paskirta 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda, bei pripažino, kad A. G. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X- 1233 redakcija), požymių ir nutraukė šią bylos dalį, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui; ištaisė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio aprašomoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą bei panaikino nuosprendžio dalį, kurioje teismas konstatavo, kad A. G. veiksmuose yra ir nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 225 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio28 d. įstatymo Nr. X 1233 redakcija), požymių; ištaisė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantį rašymo apsirikimą bei nurodė, jog A. G. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 225 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), požymių, ir nutraukė baudžiamąją bylą dėl šios dalies, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

24.4 Muitinės departamento direktoriaus 2024 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. PE-2708 A. G. atleistas iš Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriaus pareigų, atsiradus pareigūną kompromituojančių duomenų. Įsakymas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 74 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 80 straipsniu ir atsižvelgiant į minėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-9-851/2024.

25. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai sprendė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo atliktų veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių (kontrabanda, kyšininkavimas), yra tokie duomenys, kurie pakankamai kompromituoja pareiškėją ir yra nesuderinami su statutine valstybės tarnyba, joje vyraujančiomis vertybėmis, veiklos skaidrumo politika bei teigiamo įvaizdžio formavimu. Pareiškėjas nebuvo nuteistas apkaltinamuoju nuosprendžiu, tačiau tai nepaneigia paties fakto, jog pareiškėjas, tarnaudamas valstybei, padarė nusikalstamas veikas, nurodytas nuosprendyje, kurios kvalifikuotos kaip apysunkiai nusikaltimai.

26. Pareiškėjas padarė nusikalstamas veikas, būdamas muitinės pareigūnas, jo padarytų tyčinių veikų pobūdis yra nesuderinamas su muitinės pareigūno pareigomis, muitinės paskirtimi bei tikslais. Pareiškėjo grįžimas į tarnybą būtų nesuderinamas su pagrindiniais tokios tarnybos principais (padorumo, pavyzdingumo, nešališkumo, atsakomybės ir kt.), etikos standartais. Pareiškėjo grąžinimas į tarnybą sukeltų tam tikrų abejonių dėl muitinės sistemoje taikomų etikos principų ir reikalavimų bei sudarytų negatyvų precedentą formuojant neigiamą praktiką, susijusią su tarnautojų elgesiu ir darbinių pareigų vykdymo skaidrumu.

27. Teismo įsitikinimu, duomenys, nustatyti baudžiamojoje byloje apie pareiškėjo padarytas veikas, yra pareiškėjo biografijos faktai, atsiradę dėl paties pareiškėjo veiksmų / neveikimo, kuriais remiantis galima vertinti pareiškėjo asmenines savybes, jo tinkamumą vidaus tarnybai. Pareiškėjas buvo pagrįstai kaltintas padaręs nusikalstamas veikas valstybės tarnybai, viešiesiems interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai. Atsakovas pagrįstai vertino, kad, įsiteisėjus nuosprendžiui, paaiškėjo patvirtinti pareiškėją kompromituojantys duomenys.

28. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog, įsiteisėjus 2024 m. balandžio 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiui, paaiškėjo kompromituojantys duomenys apie A. G., sudarę Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 74 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintus pagrindus atleisti pareiškėją iš tarnybos Muitinėje. Todėl skundo reikalavimas pripažinti atleidimą iš tarnybos neteisėtu yra atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui atmetus minėtą pagrindinį reikalavimą, atmestini ir kiti ir su tuo susiję išvestiniai skundo reikalavimai dėl grąžinimo į darbą bei darbo užmokesčio priteisimo.

29. Teismas nepasisakė dėl šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, susijusių su pareiškėjo atžvilgiu atliktu (ar neatliktu) tarnybiniu patikrinimu, tyrimo ir patraukimo drausminėn atsakomybėn terminu bei nušalinimu nuo pareigų, kadangi atsakovas yra pažymėjęs savo paaiškinimuose, jog pareiškėjui nebuvo taikyta drausminė atsakomybė ir paskirta tarnybinė nuobauda, jis buvo atleistas pagal absoliutų atleidimo pagrindą, faktinis pareiškėjo atleidimo pagrindas yra baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės. Minimoje baudžiamojoje byloje yra neginčytinai nustatyti tie esminiai faktai (reikšmingos aplinkybės), kurių pagrindu pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, todėl vien tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo atliktas, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl kurių Įsakymas turėtų būti panaikintas. Todėl byloje nėra reikšminga tirti aplinkybes, kodėl atsakovas netaikė drausminės atsakomybės pareiškėjui, kai pareiškėjas atleistas pagal Statuto 15 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir 74 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

30. Teismas vertino, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias prašoma priteisti iš pareiškėjo, nebuvo būtinos, todėl atsakovo Muitinės departamento prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą, netenkintas.

III. 31. Pareiškėjas A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

32. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai vertino pateiktus duomenis, išnagrinėjo skundą neišsamiai ir neobjektyviai, formaliai vertindamas aplinkybes, neatsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytus argumentus, neteisingai aiškino ir taikė Statuto nuostatas, susijusias su atleidimu iš vidaus tarnybos.

33. Įstatymų leidėjas nėra numatęs konkrečių kompromituojančių asmens veiksmų padarymo fakto termino, kuris turi būti taikomas, atleidžiant pareigūną pagal Statuto 74 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas. Todėl teismas turėjo vertinti ne tik kompromituojančių veiksmų padarymo faktą, bet ir visą terminą, praėjusį nuo nusikalstamos veikos padarymo fakto (2010 m. balandžio 9 d.), lėmusio kompromituojančių duomenų atsiradimą, iki atleidimo iš tarnybos (2024 m. balandžio 30 d.). Priešingu atveju bet kokių kompromituojančių duomenų buvimas ribotų ne tik asmens teises, bet ir prieštarautų teisinio saugumo principui, kuris yra viena iš teisinės valstybės pamatinių vertybių.

34. Teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes, jog pareiškėjas, būdamas Vilniaus teritorinės muitinės inspektorius, dar 2010 m. balandžio 9 d. padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu. Be to, nuo nusikalstamos veikos padarymo (2010 m. balandžio 9 d.) iki pat 2019 metų pareiškėjas toliau ėjo ir gerai atliko savo pareigas. Per šį laikotarpį pareiškėjas ne vieną kartą buvo skatintas už gerai atliktą darbą. Šios aplinkybės svarbios, vertinant tiek pareiškėjo asmenybę, tiek ir atsakovo neveikimą, nesiimant jokių priemonių pareiškėjo atžvilgiu pakankamai ilgą laiką (pareiškėjas buvo nušalintas tik 2019 m.). Atsakovas tuo metu vykusiame ikiteisminiame tyrime (dar 2013 metais) pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriame civiliniu atsakovu patraukė ir patį pareiškėją, todėl akivaizdu, jog atsakovas dar 2013 m. turėjo visas galimybes pasinaudoti iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusio Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 35 straipsnio 2 dalimi ir paskirti tarnybinę nuobaudą per trejus metus, t. y. atleisti pareiškėją iš jo užimamų pareigų. Atsižvelgiant į tai, kad nuo kompromituojančių duomenų atsiradimo (2010 m. balandžio 9 d.) iki atleidimo iš tarnybos (2024 m. balandžio 30 d.) praėjo daugiau kaip 14 metų, teismas turėjo vertinti šias aplinkybes ne tik teisinės valstybės, teisingumo, sąžiningumo, bet ir teisinio apibrėžtumo principų kontekste.

35. Pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pareiškėjas nepripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl atsakovas, atleisdamas pareiškėją iš tarnybos Statuto 15 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, privalėjo atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą, kuris yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebuvo informuotas apie tarnybinį pažeidimą ir jam nebuvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus.

36. Nagrinėjamu atveju teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų argumentų, susijusių su jo atžvilgiu atliktu (ar neatliktu) tarnybiniu patikrinimu, tyrimu ir patraukimo drausminėn atsakomybėn terminu bei nušalinimu nuo pareigų. Tai, kad savo paaiškinimuose atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjui nebuvo taikyta drausminė atsakomybė ir paskirta tarnybinė nuobauda, o jis buvo atleistas pagal absoliutų atleidimo pagrindą, neatleidžia teismo nuo pareigos išsamiai ir objektyviai vertinti pateiktus duomenis ir faktines aplinkybes.

37. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti jį, palikti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą nepakeistą.

38. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas iš esmės tik atkartoja visus argumentus, kurie buvo teikti pirmosios instancijos teismui ir kurie buvo įvertinti. Pareiškėjas nepateikia naujų argumentų. Pareiškėjas taip pat nepateikia argumentų, pagrindžiančių, kad teismas netinkamai taikė konkrečias materialiąsias teisės normas ar savo išvadomis nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, apsiriboja tik abstraktaus pobūdžio teiginiais, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Atsakovo nuomone, teismas įvertino visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes ir, išnagrinėjęs jas sistemiškai, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Vien faktas, kad pareiškėjas nesutinka su priimtu teismo sprendimu, nereiškia, kad teismo sprendimas iš esmės yra neteisėtas ir nepagrįstas.

39. Statuto 74 straipsnio 1 dalies 9 punktas yra savarankiškas atleidimo pagrindas, kuris šiuo atveju nėra siejamas su kokia nors papildomai reikalinga atlikti procedūra. Statuto 78 straipsnio 1 dalis numato, kad Statuto 74 straipsnio 1 dalies 2–10, 13 ir 15 punktuose nurodytais pagrindais pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Šiais pagrindais atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos galima ir jo laikinojo nedarbingumo, atostogų ar nušalinimo nuo pareigų metu. Minėtas atleidimo pagrindas nėra siejamas su tarnybinio patikrinimo procedūra ar su tarnybine nuobauda – atleidimu iš pareigų.

40. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo atliktų veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, yra tokie duomenys, kurie pakankamai kompromituoja pareiškėją ir yra nesuderinami su statutine valstybės tarnyba, joje vyraujančiomis vertybėmis, veiklos skaidrumo politika bei teigiamo įvaizdžio formavimu, todėl pareiškėjas nebegali toliau eiti pareigų vidaus tarnyboje.

41. Lietuvos Respublikoje galioja nekaltumo prezumpcija, todėl, Lietuvos apeliacinio teismui 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendyje konstatavus kompromituojančią informaciją apie pareiškėją, buvo imtasi atitinkamų veiksmų, o iki to momento, kol pareiškėjas buvo nuo pareigų nušalintas 2019 m., jis dirbo. Šio ginčo kontekste tai iš esmės turėtų būti vertinama kaip pareiškėjo padėties pagerinimas, nes jis turėjo galimybę dirbti ir už tai gauti darbo užmokestį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2024 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1PE-2708 „Dėl A. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“, teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo grąžinti pareiškėją į muitinės inspektoriaus pareigas bei darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo pareiškėjo atleidimo iš pareigų iki grąžinimo į jas priteisimo.

43. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad, įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžiui, paaiškėjo kompromituojantys duomenys apie A. G., sudarę Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 74 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintus pagrindus atleisti pareiškėją iš tarnybos Muitinėje.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimu.

45. Byloje ginčijamas Įsakymas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 74 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 80 straipsniu ir atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-9-851/2024.

46. Statuto 15 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra įtvirtinta, jog į vidaus tarnybą nepriimamas asmuo, apie kurį yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų.

47. Pagal Statuto 74 straipsnio 1 dalies 9 punktą, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai atsiranda arba paaiškėja (jei nebuvo žinomos pareigūną priimant į vidaus tarnybą) Statuto 15 straipsnyje nurodytos aplinkybės.

48. Statuto 78 straipsnio 1 dalis numato, kad Statuto 74 straipsnio 1 dalies 2–10, 13 ir 15 punktuose nurodytais pagrindais pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Šiais pagrindais atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos galima ir jo laikinojo nedarbingumo, atostogų ar nušalinimo nuo pareigų metu. Minėtas atleidimo pagrindas nėra siejamas su tarnybinio patikrinimo procedūra ar su tarnybine nuobauda – atleidimu iš pareigų.

49. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-9-851/2024 (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00032-2011-3) nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir jam paskirta 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda, bei pripažino, kad A. G. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X- 1233 redakcija), požymių ir nutraukė šią bylos dalį, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui; ištaisė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio aprašomoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą bei panaikino nuosprendžio dalį, kurioje teismas konstatavo, kad A. G. veiksmuose yra ir nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 225 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio28 d. įstatymo Nr. X 1233 redakcija), požymių; ištaisė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantį rašymo apsirikimą bei nurodė, jog A. G. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir 225 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), požymių, ir nutraukė baudžiamąją bylą dėl šios dalies, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad pareiškėjas apkaltinamuoju nuosprendžiu nebuvo nuteistas (teismas nutraukė baudžiamąją bylą dėl pareiškėjo padarytos veikos, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui), tai nepaneigia fakto, jog pareiškėjas, tarnaudamas valstybei, padarė nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-9-851/2024.

51. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-9-851/2024 nustatyti pareiškėjo veiksmai, patvirtinantys pareiškėjo dalyvavimą korupcinio pobūdžio veikose kartu su kitais muitinės sistemos pareigūnais, yra pakankamas pagrindas vertinti, kad nustatytos faktinės aplinkybės yra asmenį (šiuo atveju pareiškėją) yra kompromituojantys duomenys Statuto 15 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme.

52. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-9-851/2024 nustatytos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo atliktų veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių Lietuvos Respublikos ekonomikai ir verslo tvarkai (kontrabanda), taip pat nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (kyšininkavimas), yra tokie duomenys, kurie pakankamai kompromituoja pareiškėją ir yra nesuderinami su statutine valstybės tarnyba, vyraujančiomis joje vertybėmis, veiklos skaidrumo politika bei teigiamo įvaizdžio formavimu.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėją kompromituojančių duomenų paaiškėjimo momentas pagrįstai sietas su Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-9-851/2024, t. y. baigiamojo teismo procesinio sprendimo, priėmimu (šiuo teismo procesiniu sprendimu buvo baigtas baudžiamasis procesas dėl pareiškėjui inkriminuotų nusikalstamų veikų ir kuriuo pareiškėjo veiksmuose nustatyti nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams požymiai). Apkaltinamasis nuosprendis pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas iš esmės tik dėl procesinio pobūdžio aplinkybių, t. y. suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

54. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Aplinkybė, kad teismas vertino tam tikrus byloje esančius įrodymus kitaip, nei juos vertina pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai buvo įvertinti netinkamai. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

55. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nustatytų aplinkybių, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė