98fa7a5c-ebf9-4ecb-9b8d-b0075fdbe995 · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėja RBaudžiamoji byla Nr. 1T-143-1020/2023

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00335-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1.8

(S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

2023 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas Rimšelis, susipažinęs su K. K. 2023 m. spalio 16 d. prašymu dėl Klaipėdos apygardos teisme gautos baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti Kauno apygardos teismui,

n u s t a t ė :

1. K. K. Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. spalio 16 d. pateikė praÅ¡ymÄ (adresuotÄ ir kitoms institucijoms), kuriuo praÅ¡o baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal paduotus apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2023 m. rugsėjo 8 d. priimto nuosprendžio (baudžiamoji byla Nr. 1-228-607/2023), kuriuo K. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnį (4 nusikalstamas veikas), perduoti nagrinėti iÅ¡ Klaipėdos apygardos teismo kitam, t. y. Kauno apygardos teismui. Pateiktas praÅ¡ymas motyvuojamas tuo, kad Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«roje pagal Klaipėdos apygardos teismo pirmininko pareiÅ¡kimÄ yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl K. K. veiksmų įtariant jį padarius BK 232 straipsnyje nustatytas nusikalstamas veikas, t. y. pažeminus teisėjus, todėl Klaipėdos apygardos teisme negali bÅ«ti nagrinėjama minėta baudžiamoji byla.

Prašymas dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui paliekamas nenagrinėtas.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 229 straipsnyje nustatyta galimybė perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, nagrinėti kitam teismui. Tačiau minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamoji byla gali bÅ«ti perduota nagrinėti kitam teismui tik ypatingais atvejais, t. y. siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, vieÅ¡osios tvarkos ar teisingumo interesus. Kaip matyti, K. K. savo praÅ¡ymÄ dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui iÅ¡ esmės grindžia visų Klaipėdos apygardos teismo, kuris turi nagrinėti dėl apylinkės teismo priimto nuosprendžio paduotus apeliacinius skundus, teisėjų Å¡aliÅ¡kumu.

3. Visais atvejais teisingumo interesai reikalauja, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas ir nepriklausomas teismas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog proceso dalyviai teise pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ teisėjui ar teisėjams turi naudotis įstatymuose nustatyta tvarka.

4. Teisė į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ baudžiamajame procese yra užtikrinama taikant nuÅ¡alinimo institutÄ . BPK 58 straipsnyje įtvirtinti nuÅ¡alinimo pagrindai, o BPK 59 straipsnyje reglamentuojama nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimo ir pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo iÅ¡sprendimo teisme tvarka. Visais atvejais nuÅ¡alinimas yra reiÅ¡kiamas bylÄ nagrinėjančiam teismui, toks praÅ¡ymas turi bÅ«ti motyvuotas ir dėl to, teismas prieÅ¡ priimdamas procesinį sprendimÄ turi iÅ¡klausyti proceso dalyvių nuomones. Toks teisinis reguliavimas nustatytas BPK 253 straipsnio 1 dalyje („Nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus teismas iÅ¡sprendžia nutartimis, prieÅ¡ tai iÅ¡klausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylÄ teisme asmenų nuomones“). Atsižvelgiant į nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju nuÅ¡alinimas turi bÅ«ti pareikÅ¡tas konkrečiam bylÄ nagrinėjančiam teisėjui ar teisėjų kolegijai ir bylÄ nagrinėjantis teisėjas, kolegijos nariai, ir visa teisėjų kolegija, priklausomai nuo to kam pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas, turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindÄ tenkinti tokį praÅ¡ymÄ .

5. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra tam tikrų pagrįstų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. Objektyvusis neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-101-303/2020, Nr. 2K-100-387/2023 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Morice prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 29369/10). Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje panaÅ¡ioje situacijoje, kai iÅ¡ esmės nereiÅ¡kiant nuÅ¡alinimo konkrečiam bylÄ nagrinėjančiam teisėjui ar teisėjams, o praÅ¡oma bylÄ perduoti nagrinėti kitam teismui, jau buvo iÅ¡aiÅ¡kinta dėl nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui institutų skirtumų ir jų taikymo bei priimtas sprendimas tokį asmens praÅ¡ymÄ palikti nenagrinėtÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartis byloje Nr. 1T-40-449/2022).

6. Tokio aiÅ¡kinimo nepaneigia ankstesnė, K. K. praÅ¡yme nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis, kuria, esant panaÅ¡ioms aplinkybėms, buvo nutarta K. K. skundÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ Panevėžio apygardos teismo Å iaulių apygardos teismui, kadangi tuo atveju, prieÅ¡ingai nei Å¡ioje situacijoje, į Lietuvos apeliacinį teismas kreipėsi bylÄ nagrinėjantis teismas, o ne proceso dalyvis, formaliai remdamasis BPK 229 straipsnio nuostatomis dėl bylos perdavimo iÅ¡ vieno teismo kitam teismui ir tokiu bÅ«du apeidamas BPK 59 straipsnio nuostatas dėl nuÅ¡alinimo nagrinėjimo teisme.

7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visose teisės sistemose įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, t. y. negali bÅ«ti leidžiama asmeniui jam suteiktÄ teisę įgyvendinti nesÄ Å¾iningai piktnaudžiaujant, nes tokiu atveju atsiranda pavojus paneigti ne tik pačiÄ teisės prigimtį, bet ir jos saugomas vertybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra atkreipęs dėmesį į veiksmų sistemingumÄ kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2002; 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2007), be kita ko, ir dėl piktnaudžiavimo nuÅ¡alinimo institutu: „piktnaudžiauti procesu galima naudojant procesinę nuÅ¡alinimo teisę ne pagal jos paskirtį, t. y. veikiant prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , įtraukiant teismÄ Ä¯ nepagrįstų nuolatinių iÅ¡ esmės to paties turinio skundų svarstymÄ , o ne norint pagrįstai nuÅ¡alinti teisėjÄ , kuris neatitinka neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimų ir negali objektyviai iÅ¡nagrinėti bylos“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje, spręsdamas teisėjo Å¡aliÅ¡kumo klausimÄ , taip pat yra pasisakęs, kad skundai dėl tariamo Å¡aliÅ¡kumo neturėtų paralyžiuoti valstybės teisinės sistemos ir kad mažose jurisdikcijose pernelyg griežti standartai dėl teisėjams reiÅ¡kiamų nuÅ¡alinimų, praÅ¡ymų gali nepagrįstai trukdyti vykdyti teisingumÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas byloje Koulias prieÅ¡ KiprÄ , peticijos Nr. 48781/12).

8. Aptariamu atveju, yra susidariusi situacija kai dėl K. K. veiksmų žeminančiai vadinant valstybės pareigÅ«nus ir teisėjus, kurie nagrinėja ar ateityje gali nagrinėti jo praÅ¡ymus, skundus ar bylas, pradedami ikiteisminiai tyrimai pagal BK 232 straipsnį dėl teisėjų pažeminimo, o tuo pačiu remiantis paties iÅ¡sakytais teiginiais ir dėl to pradėtais ikiteisminiais tyrimais praÅ¡oma perduoti bylÄ nagrinėti kitam teismui. Toks asmens elgesys paprastai leidžia spręsti apie piktnaudžiavimÄ jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, nes tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne įstatyme nustatyta tvarka ir ne pagal jos paskirtį bei tikslus, o siekiant dirbtinai apsunkinti teismo ar visos Å¡alies teismų sistemos darbÄ . Be to, tokie asmens veiksmai paprastai jokiam objektyviam stebėtojui neturtėtų sukelti teismo Å¡aliÅ¡kumo regimybės, nes ir tokiam stebėtojui paties asmens veiksmai rodytų siekį paralyžiuoti teismų darbÄ apie kÄ nurodyta Å¡io sprendimo 8 pastraipoje cituojamoje Europos Žmogaus Teismų Teismo byloje. Minėtos teismo praktikos kontekste pabrėžtina, kad naudojantis teisėjų nuÅ¡alinimo institutu ar bandymu šį institutÄ apeiti naudojantis BPK 229 straipsnio nuostatose numatyta galimybe perduoti bylÄ iÅ¡ vieno teismo kitam, negali bÅ«ti siekiama sukurti situacijÄ , kai valstybėje neliktų nei vieno teisėjo, galinčio nagrinėti asmens bylÄ (skundus). IÅ¡ nuteistojo K. K. pateikto praÅ¡ymo turinio matyti, kad K. K. vertinimu Lietuvos Respublikoje yra likęs vienintelis Kauno apygardos teismas, kurio teisėjai Å¡iuo metu dar nėra jam suteikę konkretaus preteksto suabejoti jų žmogiÅ¡kumu, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jo paties abejonės yra pagrįstos ir tokios pat kaip situacijÄ vertintų bet koks kitas asmuo neutraliai ir objektyviai stebintis teisinį procesÄ jo byloje.

9. Tiek Å¡io, tiek kitų panaÅ¡ių praÅ¡ymų kontekste ir siekiant iÅ¡vengti dviprasmiÅ¡kos teismų praktikos panaÅ¡iose situacijose pabrėžtina, kad BPK 229 straipsnio nuostatos dėl bylos perdavimo iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, nesukuria asmens teisės kreiptis į BPK 229 straipsnyje numatytus subjektus, t. y. teismų vadovus, reiÅ¡kiant nuÅ¡alinimÄ teisėjui ar bylÄ nagrinėjančiam teismui ir taip apeiti ar dar kartÄ reikÅ¡ti praÅ¡ymus dėl nuÅ¡alinimo, kuriuos pagal BPK 59 straipsnio nuostatas sprendžia bylÄ nagrinėjantis teisėjas, teisėjų kolegijos nariai, ar visa teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobÅ«džio praÅ¡ymai negali bÅ«ti nagrinėjami BPK 229 straipsnio tvarka, nuteistojo K. K. praÅ¡ymas baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui paliekamas nenagrinėtas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, teisėjas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas,

n u t a r i a :

palikti nenagrinėtÄ K. K. 2023 m. spalio 16 d. praÅ¡ymÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1A-280-557/2023, kuri teisminga Klaipėdos apygardos teismui, perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas Rimšelis