Legislator Case Law & Legislation
98fa0b3e-4f54-438d-9631-b17a6748066c AI generated

98fa0b3e-4f54-438d-9631-b17a6748066c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 98fa0b3e-4f54-438d-9631-b17a6748066c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, trečiasis asmuo PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė: IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje praÅ¡o priteisti jam 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės. Nurodo, kad 2003-05-25 apie 11 val. jis buvo sunkiai sužalotas PravieniÅ¡kių 1-osios SR pataisos darbų kolonijos maldos namų patalpose.

Legislator headnote

AI generated

98fa0b3e-4f54-438d-9631-b17a6748066c · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tuo atveju jei buvo įvykdyti neteisėti veiksmai, ir tokie neteisėti atitinkamų institucijų ir pareigÅ«nų veiksmai yra nustatyti bei konstatuoti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamu procesiniu sprendimu.             Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Keywords

AI generated
lack of procedural indigence lack of maintenance indigence implausible persecution claim remand detention compensation lack of entitlement
AI generated
f68ca9f5-317f-4a59-bd45-0e631ada582e
Court dismisses disciplinary warning due to failure to prove employee fault and excessive workload.
79d75d74-ca7d-4fad-be66-b3b759388d86
valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.
8847dec6-43e3-4ab0-9e23-ec2551fe8fcb
?Administracinė byla Nr.
0ed63677-7eae-41de-a6d5-b2a53592cca9
valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.
623b6640-e62c-4713-a43a-ab34c84db566
valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrVILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS (S) S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 26 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,sekretoriaujant Ernestai Perednienei,dalyvaujant ieÅ¡kovui M. K., ieÅ¡kovo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, atsakovės atstovui prokurorui Ernestui Vainui, trečiojo asmens atstovei G. L.              vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M.

K. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, trečiasis asmuo PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė: IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje praÅ¡o priteisti jam 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės. Nurodo, kad 2003-05-25 apie 11 val. jis buvo sunkiai sužalotas PravieniÅ¡kių 1-osios SR pataisos darbų kolonijos maldos namų patalpose.

IeÅ¡kovas mano, kad atliktas ikiteisminis tyrimas buvo neefektyvus, nes nenustatyti kalti asmenys per 10 metų. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas dėl jo sumuÅ¡imo nutrauktas suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. ŽalÄ ieÅ¡kovas vertina 20 000 EUR Teismui pateiktame patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad jis buvo nuteistas už veikas nuo kurių padarymo praėjo daugiau kaip 16 metų. Jis buvo apklaustas be gynėjo, ikiteisminis tyrimas truko pernelyg ilgai, kaip ir teisminis nagrinėjimas.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovė pažymėjo, kad patikslintas ieÅ¡kinys pateiktas į Å¡iÄ bylÄ per klaidÄ , nes yra nagrinėjamas kitoje byloje, todėl prašė nagrinėti pirminį ieÅ¡kinį ir jame pareikÅ¡tus reikalavimus, o Lietuvos Respublikai, atstovaujamÄ Teisingumo ministerijos paÅ¡alinti iÅ¡ bylos nagrinėjimo.             Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama LR generalinės prokuratÅ«ros, teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o juos atmesti.

Nurodo, kad, atsakovo nuomone, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti įrodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir prokurorai padarė esminę klaidÄ , turėjusiÄ lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Pažymi, kad nėra visų civilinės atsakomybės sÄ lygų.             Trečiasis asmuo PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Nurodo, kad ieškinyje keliami niekuo nepagrįsti deklaratyvūs teiginiai. Pažymi, kad maldos namuose užtikrinamas žmogaus privatumas atliekant religinius ritualus, todėl pareigūnai neturėjo galimybės užtikrinti ieškovo saugumo. Atkreipė dėmesį, kad trečiojo asmens pareigūnų neteisėtų veiksmų nebuvo, todėl negali kilti civilinė atsakomybė.              Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš esmės ieškinyje nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu žalÄ kildino tik iÅ¡ neteisėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų baudžiamojoje byloje, kurioje buvo jam sužalota sveikata ir jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju.              Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko iÅ¡ esmės atsiliepime nurodytais motyvais.             Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko iÅ¡ esmės atsiliepime nurodytais motyvais.                                       IeÅ¡kinys atmestinas.             Byloje surinkti įrodymai bei baudžiamosios bylos Nr. 03-1-753-03 medžiaga nustatyta, kad 2003 m. gegužės 25 d. apie 11 val.

PravieniÅ¡kių 1-osios SR PDK maldos namų patalpose rastas nuteistasis M. K. su kirstine žaizda galvoje bei kraujosruva ant veido, ant nugaros. Duomenų apie asmenį galimai įvykdžiusį nusikalstamÄ veikÄ nėra pagal 2003-05-25 vidaus tyrimų tarnybos inspektorės tarnybinį praneÅ¡imÄ . TÄ pačiÄ dienÄ buvo praneÅ¡ta prokurorui apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ . IÅ¡ vidaus tyrimų tarnybos inspektorės 2003-07-04 praneÅ¡imo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apžiÅ«rėta įvykio vieta, apie įvykį praneÅ¡ta prokuratÅ«rai, pavesta užduotis atlikti M.

K. tyrimÄ , apklausti 28 liudytojai, pavesta papildoma užduotis atlikti M. K. tyrimÄ , pavesta užduotis dėl operatyvinių priemonių įtariamiesiems nustatyti, o nukentėjusysis neapklaustas dėl sunkios sveikatos bÅ«klės (baudžiamosios bylos I tomas, b. l. 3-4). 2003 m. liepos 10 d. buvo apklaustas ieÅ¡kovas (baudžiamojoje byloje – nukentėjusysis) M. K.. Paklausos metu jis nurodė, kad kolonijoje gyveno apie mėnesį, draugų ir priešų neturi, apie įvykį tikrai nieko neatsimena – negali pasakyti ar pats užsigavo ar buvo sumuÅ¡tas.

Pažymi, kad jo atmintis sutrikusi ir daug ko neatsimena. 2003-08-18 liudytojo M. K. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad vis dar neatsimena aplinkybių kaip buvo sužalotas. 2003-09-10 M. K. apklausos protokole konstatuota, kad jis nepažįstamo nuteistojo buvo pakviestas nuvykti pas „lyderius“, kuriems jis atsisakė mokėti, todėl buvo sužalotas peiliu. Nei sužalojusiojo nei kitų asmenų įvardinti tiksliai negali. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusysis nei vieno asmens neatpažįsta. 2003 m. rugsėjo 22 d. liudytojo papildomo apklausos protokole M.

K. parodė, kad jį sužalojęs asmuo buvo jo kaimynas laisvėje, gyvenęs netoliese nuosavame name. Negali tiksliai atsakyti, kuriam bÅ«riui jis priskirtas. 2003 m. rugsėjo 25 d. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokole nurodė, jog atpažįsta asmenį, jį sužalojusį peiliu. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad nuotraukoje ieÅ¡kovo parodytas asmuo įvykio metu nebuvo pataisos namuose, kadangi buvo etapuotas į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių – kalėjimÄ . 2004-02-26 liudytojo M.

K. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad jam galvoje atrodė, kad jį sužalojo E. J., kurio kolonijoje tuo metu nebuvo. Pažymėjo, kad jei ir prisimintų, kas jį sužalojo, nelabai pasakytų, nes nori ramiai gyventi ir sulaukti bausmės pabaigos. 2005 m. ir vėliau atliktose papildomose liudytojų apklausose šie asmenys nurodė neprisimenantys įvykių, įvykusių maždaug prie dvejus metus. 2014 m. balandžio 7 d. ikiteisminis tyrimas nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

 IeÅ¡kovas ir jo atstovė mano, kad atliktas ikiteisminis tyrimas buvo neefektyvus, nes nenustatyti kalti asmenys per 10 metų, todėl jam padaryta neturtinė žala. CK 6.271 straipsnis reglamentuoja valstybės atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas ( CK 6.271 straipsnio 2 dalis).

Å iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo, kardomosios priemonės taikymo tvarkos, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžęs, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 str. 1 d., kuri reiÅ¡kia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigÅ«nus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai veiktų teisėtai.Pagal minėtÄ Ä¯statymo normÄ valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis).

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Neteisėti veiksmai CK 6.272 str. 1 d. prasme yra suvokiami, kaip atitinkamu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nuosprendžiu, nutartimi ir pan.) ar kito kompetentingo pareigÅ«no įstatymų nustatyta tvarka nustatyti BPK ar ATPK pažeidimai, kuriuos padarė atitinkamų institucijų pareigÅ«nai, priimdami sprendimÄ sulaikyti, suimti, nuteisti asmenį ir pan., o pagrindas žalai atlyginti yra dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų atsiradusi turtinė ir (arba) neturtinė žala.

Teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tuo atveju jei buvo įvykdyti neteisėti veiksmai, ir tokie neteisėti atitinkamų institucijų ir pareigÅ«nų veiksmai yra nustatyti bei konstatuoti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamu procesiniu sprendimu.             Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Kaip jau anksčiau teismo sprendime minėta, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryÅ¡ys. Nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).             Asmens gyvybė ir sveikata – ypatinga, fundamentali vertybė.

Konstitucijos 21 straipsnyje garantuojamas žmogaus asmens neliečiamumas, 22 straipsnyje – žmogaus privataus ir Å¡eimos gyvenimo, garbės ir orumo neliečiamumas.             Žmogaus teisių pažeidimas ir su tuo susiję valstybės veiksmai turi bÅ«ti vertinami ne tik pagal nacionalinės teisės, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) reikalavimus (tiek, kiek atitinkama teisė yra garantuojama pagal Konvencijos nuostatas).             Valstybių pareiga pagal Konvencijos 3 straipsnį apima veiksmingÄ asmens (asmenų), kurio tapatybė yra žinoma, apsaugÄ nuo trečiojo asmens nusikalstamų veikų, susijusių su draudžiamu pagal Å¡iÄ nuostatÄ elgesiu, taip pat pagrįstas priemones užkirsti keliÄ tokiam netinkamam (žiauriam) elgesiui, apie kurį valstybės institucijos žinojo arba turėjo žinoti (2013 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Eremia prieÅ¡ Moldovos RespublikÄ , peticijos Nr. 3564/11, par. 49, su tolesnėmis nuorodomis).

Kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio taikymo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo (sunkumo) lygį. Å io minimumo vertinimas yra reliatyvus ir priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio pobÅ«dis ir kontekstas, trukmė, fizinis ir psichinis poveikis, ir, kai kuriais atvejais, aukos lytis, amžius, sveikatos bÅ«klė. Pavyzdžiui, elgesys traktuojamas kaip nežmoniÅ¡kas, nes, be kita ko, jis buvo iÅ¡ anksto suplanuotas, taikytas iÅ¡tisas valandas ir sukėlė kÅ«no sužalojimÄ arba stiprias fizines ir psichines kančias.

Elgesys traktuojamas kaip žeminantis, kai sukėlė aukai baimę, sielvartÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , galėjo pažeminti ir sumenkinti aukÄ ir galbÅ«t palaužti jos fizinį ar psichinį pasiprieÅ¡inimÄ .             Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtais veiksmais kaip valstybės atsakomybės sÄ lyga gali bÅ«ti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso normas, tačiau kuriais pažeista pareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis).

Spręsdami tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinius teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–185 straipsniais, iÅ¡tiria įrodymus bei juos vertina kompleksiÅ¡kai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016 22 punktÄ ).             Be to, atskirai pasisakytina ir dėl priežastinio ryÅ¡io.             Pažymėtina, kad pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktÄ priežastinio ryÅ¡io sampratÄ ir kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidėti.

Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sÄ lygų Å¡iai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia Å¡ių padarinių atsiradimÄ . Nustačius, kad teisinę pareigÄ pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V.

P. prieÅ¡ D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-144/2014).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryÅ¡ys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigÄ kÄ nors atlikti, kokiu nors bÅ«du veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sÄ lygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryÅ¡io, teisinis priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. v.

Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-91/2010). Tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013, kt.).             CK 6.283 str. 1 d. (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas.

Jo taikymas reiÅ¡kia, kad nukentėjusįjį reikia grÄ Å¾inti į tokiÄ padėtį, kokioje jis buvo iki neteisėtų veiksmų padarymo. Be turtinės, Å¡iuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 str. 2 d.). Pagal CK 6.249 str. 1 d. ir CPK 178 str., Å¡alis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, jų dydį nustato teismas, t. y. žala nepreziumuojama, jos dydį turi įrodyti jÄ patyręs asmuo.             PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija yra pavaldi Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos vyriausybei įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybei teisme, arbitraže atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų nustatytais atvejais – kita institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisme, arbitraže atstovauja jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga)             Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

B. ir kt. v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2002). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, tačiau turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.             Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi iÅ¡dėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimÄ ir teisinį sprendimo pagrindimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v.

UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012; 2015 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liuks“ v. UAB „Saulius ir Kristupas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-98/2015; kt.).             IeÅ¡kovas nurodo, kad neteisėti pareigÅ«nų veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad nebuvo nustatyti asmenys (asmuo), kurie (kuris) padarė nusikaltimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu.

             Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad iÅ¡ karto po įvykio ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai atliko visus bÅ«tinus ir neatidėliotinus veiksmus: apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , apklausė liudytojus, o pagerėjus ieÅ¡kovo sveikatai – apklausė ir šį. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad vieta, kur buvo rastas sužalotas ieÅ¡kovas nėra filmuojama dėl kalinčių asmenų privatumo, leidžiant jiems nestebimiems atlikti religinius ritualus, jokių objektyvių galimybių nustatyti kaltÄ asmenį ar kaltus asmenis nebuvo.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pats ieÅ¡kovas nebendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais, savo 2004-02-26 papildomos apklausos protokole nurodydamas, kad „jei ir prisimintų, kas jį sužalojo, nelabai pasakytų, nes nori ramiai gyventi ir sulaukti bausmės pabaigos.“ Todėl įvykio metu nenustačius kitų liudytojų, kurie bÅ«tų matę įvykį ir tai, kad nukentėjusysis atsisako atskleisti asmenį ar asmenys, kuris (kurie) galimai jį sužalojo, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams užkirstas kelias atskleisti nusikaltimÄ ir jį padariusį ar padariusius asmenis.             Dėl ikiteisminio tyrimo trukmės. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pasisakyta, kad pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis turi bÅ«ti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, yra Å¡ie: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad konkrečios bylos aplinkybės, faktų gausa bei įvairovė, galimos jų kombinacijos lemia teismo diskrecijos ribas konkrečiose bylose, vertinant, ar buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausiÄ procesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007). Nagrinėjamu atveju proceso trukmę lėmė ir ieÅ¡kovo veiksmai, todėl vien faktas, kad baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, nereiÅ¡kia, kad baudžiamasis procesas truko per ilgai.

Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad ikiteisminis tyrimas užtruko dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, nepagrįsto delsimo ar neveikimo. Nors nagrinėjamu atveju negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad tyrimas baudžiamojoje byloje buvo atliktas per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , pripažintina ir tai, kad įtakos jo trukmei turėjo pirmiausia paties ieÅ¡kovo elgesys – tai yra, atsisakymas bendradarbiauti ir nurodyti jį galimai sužalojusį ar sužalojusius asmenis.

Jokių kitų duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti nusikaltimÄ galimai padariusį ar padariusius asmenis baudžiamojoje byloje nėra ir, teismo nuomone, nebuvo galimybės gauti.              Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Å is principas reiÅ¡kia, kad įrodinėjimo dalykÄ byloje nustato ginčo Å¡alys, o teismas, spręsdamas bylÄ , vertina tik Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje.

Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).             Protingumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis.

PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius.             Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).             Todėl atsižvelgiant į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė jokių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, nes ieÅ¡kinys grindžiamas vien deklaratyviais teiginiais, nenurodant konkrečių motyvų.

Pažymėtina, kad Å¡iuo konkrečių atveju jokių kitų veiksmų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai atlikti negalėjo ir neturėjo pareigos.              Dėl nurodytos priežasties, nenustačius visų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo spręsti dėl žalos ieÅ¡kovui atlyginimo principų bei dydžio.             Kiti Å¡alių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikÅ¡mės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

             Ieškovo ieškinys visiškai atmestas, todėl jam nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 98 str.).             Kadangi atsakovai ar trečiasis asmuo teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovo ieškinį atmetus atsakovams ar trečiajam asmeniui pastarosios nėra atlygintinos (CPK 93, 98 str.).             Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).             Vadovaudamasis CPK 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a:

             IeÅ¡kovo M. K. ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atmesti.             Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimÄ Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                            Gintaras Seikalis