98fa0b3e-4f54-438d-9631-b17a6748066c · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos Respublikos GeneralinÄs prokuratÅ«ros, KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, treÄiasis asmuo PravieniÅ¡kių pataisos namai â atviroji kolonija dÄl žalos atlyginimo, n u s t a t Ä: IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje praÅ¡o priteisti jam 20 000 eurų neturtinÄs žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybÄs. Nurodo, kad 2003-05-25 apie 11 val. jis buvo sunkiai sužalotas PravieniÅ¡kių 1-osios SR pataisos darbų kolonijos maldos namų patalpose.
Legislator headnote
AI generated98fa0b3e-4f54-438d-9631-b17a6748066c · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: TeisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ atsiranda tik tuo atveju jei buvo įvykdyti neteisÄti veiksmai, ir tokie neteisÄti atitinkamų institucijų ir pareigÅ«nų veiksmai yra nustatyti bei konstatuoti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamu procesiniu sprendimu.             Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybÄs ar savivaldybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
CivilinÄ byla NrVILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS (S) S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 26 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄjas Gintaras Seikalis,sekretoriaujant Ernestai Perednienei,dalyvaujant ieÅ¡kovui M. K., ieÅ¡kovo atstovei advokatei Kristinai Äesnauskienei, atsakovÄs atstovui prokurorui Ernestui Vainui, treÄiojo asmens atstovei G. L.              vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjÄs civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo M.
K. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos Respublikos GeneralinÄs prokuratÅ«ros, KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, treÄiasis asmuo PravieniÅ¡kių pataisos namai â atviroji kolonija dÄl žalos atlyginimo, n u s t a t Ä: IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje praÅ¡o priteisti jam 20 000 eurų neturtinÄs žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybÄs. Nurodo, kad 2003-05-25 apie 11 val. jis buvo sunkiai sužalotas PravieniÅ¡kių 1-osios SR pataisos darbų kolonijos maldos namų patalpose.
IeÅ¡kovas mano, kad atliktas ikiteisminis tyrimas buvo neefektyvus, nes nenustatyti kalti asmenys per 10 metų. PažymÄjo, kad ikiteisminis tyrimas dÄl jo sumuÅ¡imo nutrauktas suÄjus patraukimo baudžiamojon atsakomybÄn senaties terminui. ŽalÄ ieÅ¡kovas vertina 20 000 EUR Teismui pateiktame patikslintame ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad jis buvo nuteistas už veikas nuo kurių padarymo praÄjo daugiau kaip 16 metų. Jis buvo apklaustas be gynÄjo, ikiteisminis tyrimas truko pernelyg ilgai, kaip ir teisminis nagrinÄjimas.
Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovÄ pažymÄjo, kad patikslintas ieÅ¡kinys pateiktas į Å¡iÄ bylÄ per klaidÄ , nes yra nagrinÄjamas kitoje byloje, todÄl praÅ¡Ä nagrinÄti pirminį ieÅ¡kinį ir jame pareikÅ¡tus reikalavimus, o Lietuvos Respublikai, atstovaujamÄ Teisingumo ministerijos paÅ¡alinti iÅ¡ bylos nagrinÄjimo.             Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybÄ, atstovaujama LR generalinÄs prokuratÅ«ros, teismui pateiktame atsiliepime nurodÄ, kad su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o juos atmesti.
Nurodo, kad, atsakovo nuomone, siekiant konstatuoti neteisÄtus veiksmus turi bÅ«ti įrodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir prokurorai padarÄ esminÄ klaidÄ , turÄjusiÄ lemiamÄ reikÅ¡mÄ ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Pažymi, kad nÄra visų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų.             TreÄiasis asmuo PravieniÅ¡kių pataisos namai â atviroji kolonija teismui pateiktame atsiliepime nurodÄ, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.
Nurodo, kad ieÅ¡kinyje keliami niekuo nepagrįsti deklaratyvÅ«s teiginiai. Pažymi, kad maldos namuose užtikrinamas žmogaus privatumas atliekant religinius ritualus, todÄl pareigÅ«nai neturÄjo galimybÄs užtikrinti ieÅ¡kovo saugumo. AtkreipÄ dÄmesį, kad treÄiojo asmens pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų nebuvo, todÄl negali kilti civilinÄ atsakomybÄ.              IeÅ¡kovas ir jo atstovÄ teismo posÄdžio metu praÅ¡Ä ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ esmÄs ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais.
Teismo posÄdžio metu žalÄ kildino tik iÅ¡ neteisÄtų ikiteisminio tyrimo veiksmų baudžiamojoje byloje, kurioje buvo jam sužalota sveikata ir jis buvo pripažintas nukentÄjusiuoju.              Atsakovo atstovas teismo posÄdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko iÅ¡ esmÄs atsiliepime nurodytais motyvais.             TreÄiojo asmens atstovÄ teismo posÄdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko iÅ¡ esmÄs atsiliepime nurodytais motyvais.                                       IeÅ¡kinys atmestinas.             Byloje surinkti įrodymai bei baudžiamosios bylos Nr. 03-1-753-03 medžiaga nustatyta, kad 2003 m. gegužÄs 25 d. apie 11 val.
PravieniÅ¡kių 1-osios SR PDK maldos namų patalpose rastas nuteistasis M. K. su kirstine žaizda galvoje bei kraujosruva ant veido, ant nugaros. Duomenų apie asmenį galimai įvykdžiusį nusikalstamÄ veikÄ nÄra pagal 2003-05-25 vidaus tyrimų tarnybos inspektorÄs tarnybinį praneÅ¡imÄ . TÄ paÄiÄ dienÄ buvo praneÅ¡ta prokurorui apie pradÄtÄ ikiteisminį tyrimÄ . IÅ¡ vidaus tyrimų tarnybos inspektorÄs 2003-07-04 praneÅ¡imo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apžiÅ«rÄta įvykio vieta, apie įvykį praneÅ¡ta prokuratÅ«rai, pavesta užduotis atlikti M.
K. tyrimÄ , apklausti 28 liudytojai, pavesta papildoma užduotis atlikti M. K. tyrimÄ , pavesta užduotis dÄl operatyvinių priemonių įtariamiesiems nustatyti, o nukentÄjusysis neapklaustas dÄl sunkios sveikatos bÅ«klÄs (baudžiamosios bylos I tomas, b. l. 3-4). 2003 m. liepos 10 d. buvo apklaustas ieÅ¡kovas (baudžiamojoje byloje â nukentÄjusysis) M. K.. Paklausos metu jis nurodÄ, kad kolonijoje gyveno apie mÄnesį, draugų ir priešų neturi, apie įvykį tikrai nieko neatsimena â negali pasakyti ar pats užsigavo ar buvo sumuÅ¡tas.
Pažymi, kad jo atmintis sutrikusi ir daug ko neatsimena. 2003-08-18 liudytojo M. K. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad vis dar neatsimena aplinkybių kaip buvo sužalotas. 2003-09-10 M. K. apklausos protokole konstatuota, kad jis nepažįstamo nuteistojo buvo pakviestas nuvykti pas âlyderiusâ, kuriems jis atsisakÄ mokÄti, todÄl buvo sužalotas peiliu. Nei sužalojusiojo nei kitų asmenų įvardinti tiksliai negali. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokoluose užfiksuota, kad nukentÄjusysis nei vieno asmens neatpažįsta. 2003 m. rugsÄjo 22 d. liudytojo papildomo apklausos protokole M.
K. parodÄ, kad jį sužalojÄs asmuo buvo jo kaimynas laisvÄje, gyvenÄs netoliese nuosavame name. Negali tiksliai atsakyti, kuriam bÅ«riui jis priskirtas. 2003 m. rugsÄjo 25 d. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokole nurodÄ, jog atpažįsta asmenį, jį sužalojusį peiliu. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad nuotraukoje ieÅ¡kovo parodytas asmuo įvykio metu nebuvo pataisos namuose, kadangi buvo etapuotas į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių â kalÄjimÄ . 2004-02-26 liudytojo M.
K. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad jam galvoje atrodÄ, kad jį sužalojo E. J., kurio kolonijoje tuo metu nebuvo. PažymÄjo, kad jei ir prisimintų, kas jį sužalojo, nelabai pasakytų, nes nori ramiai gyventi ir sulaukti bausmÄs pabaigos. 2005 m. ir vÄliau atliktose papildomose liudytojų apklausose Å¡ie asmenys nurodÄ neprisimenantys įvykių, įvykusių maždaug prie dvejus metus. 2014 m. balandžio 7 d. ikiteisminis tyrimas nutraukta suÄjus baudžiamosios atsakomybÄs senaties terminui.
 IeÅ¡kovas ir jo atstovÄ mano, kad atliktas ikiteisminis tyrimas buvo neefektyvus, nes nenustatyti kalti asmenys per 10 metų, todÄl jam padaryta neturtinÄ Å¾ala. CK 6.271 straipsnis reglamentuoja valstybÄs atsakomybÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å iame straipsnyje terminas âvaldžios institucijaâ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisÄs subjektÄ (valstybÄs ar savivaldybÄs institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybÄs tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas ( CK 6.271 straipsnio 2 dalis).
Å iame straipsnyje vartojamas terminas âaktasâ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisÄms, laisvÄms ir interesams (valstybÄs ar savivaldybÄs institucijų priimami teisÄs ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas žalÄ , atsiradusiÄ dÄl neteisÄto nuteisimo, neteisÄto suÄmimo, kardomosios priemonÄs taikymo tvarkos, neteisÄto sulaikymo, neteisÄto procesinÄs prievartos priemonių pritaikymo, neteisÄtos administracinÄs nuobaudos â areÅ¡to â paskyrimo, atlygina valstybÄ visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltÄs. Be turtinÄs žalos, atlyginama ir neturtinÄ Å¾ala.
             Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarime pabrÄžÄs, kad žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja tai, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 str. 1 d., kuri reiÅ¡kia, kad valstybÄ, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybÄs institucijas ir pareigÅ«nus, privalo užtikrinti, kad valstybÄs institucijos ir pareigÅ«nai veiktų teisÄtai.Pagal minÄtÄ Ä¯statymo normÄ valstybÄs pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygos â žala (CK 6.249 straipsnis), neteisÄti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltÄ (CK 6.248 straipsnis).
Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.NeteisÄti veiksmai CK 6.272 str. 1 d. prasme yra suvokiami, kaip atitinkamu įsiteisÄjusiu teismo procesiniu sprendimu (nuosprendžiu, nutartimi ir pan.) ar kito kompetentingo pareigÅ«no įstatymų nustatyta tvarka nustatyti BPK ar ATPK pažeidimai, kuriuos padarÄ atitinkamų institucijų pareigÅ«nai, priimdami sprendimÄ sulaikyti, suimti, nuteisti asmenį ir pan., o pagrindas žalai atlyginti yra dÄl Å¡ių neteisÄtų veiksmų atsiradusi turtinÄ ir (arba) neturtinÄ Å¾ala.
TeisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ atsiranda tik tuo atveju jei buvo įvykdyti neteisÄti veiksmai, ir tokie neteisÄti atitinkamų institucijų ir pareigÅ«nų veiksmai yra nustatyti bei konstatuoti įstatymų nustatyta tvarka atitinkamu procesiniu sprendimu.             Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybÄs ar savivaldybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti.
Kaip jau anksÄiau teismo sprendime minÄta, kasacinio teismo praktikoje pabrÄžiama, kad valstybÄs, savivaldybÄs civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos: neteisÄti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisÄtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryÅ¡ys. Nurodytas civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK178 straipsnis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-189/2010).             Asmens gyvybÄ ir sveikata â ypatinga, fundamentali vertybÄ.
Konstitucijos 21 straipsnyje garantuojamas žmogaus asmens nelieÄiamumas, 22 straipsnyje â žmogaus privataus ir Å¡eimos gyvenimo, garbÄs ir orumo nelieÄiamumas.             Žmogaus teisių pažeidimas ir su tuo susijÄ valstybÄs veiksmai turi bÅ«ti vertinami ne tik pagal nacionalinÄs teisÄs, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) reikalavimus (tiek, kiek atitinkama teisÄ yra garantuojama pagal Konvencijos nuostatas).             Valstybių pareiga pagal Konvencijos 3 straipsnį apima veiksmingÄ asmens (asmenų), kurio tapatybÄ yra žinoma, apsaugÄ nuo treÄiojo asmens nusikalstamų veikų, susijusių su draudžiamu pagal Å¡iÄ nuostatÄ elgesiu, taip pat pagrįstas priemones užkirsti keliÄ tokiam netinkamam (žiauriam) elgesiui, apie kurį valstybÄs institucijos žinojo arba turÄjo žinoti (2013 m. gegužÄs 28 d. sprendimas byloje Eremia prieÅ¡ Moldovos RespublikÄ , peticijos Nr. 3564/11, par. 49, su tolesnÄmis nuorodomis).
Kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio taikymo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo (sunkumo) lygį. Å io minimumo vertinimas yra reliatyvus ir priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio pobÅ«dis ir kontekstas, trukmÄ, fizinis ir psichinis poveikis, ir, kai kuriais atvejais, aukos lytis, amžius, sveikatos bÅ«klÄ. Pavyzdžiui, elgesys traktuojamas kaip nežmoniÅ¡kas, nes, be kita ko, jis buvo iÅ¡ anksto suplanuotas, taikytas iÅ¡tisas valandas ir sukÄlÄ kÅ«no sužalojimÄ arba stiprias fizines ir psichines kanÄias.
Elgesys traktuojamas kaip žeminantis, kai sukÄlÄ aukai baimÄ, sielvartÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , galÄjo pažeminti ir sumenkinti aukÄ ir galbÅ«t palaužti jos fizinį ar psichinį pasiprieÅ¡inimÄ .             Kasacinis teismas yra nurodÄs, kad neteisÄtais veiksmais kaip valstybÄs atsakomybÄs sÄ lyga gali bÅ«ti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso normas, taÄiau kuriais pažeista pareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis).
SprÄsdami tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinius teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 176â185 straipsniais, iÅ¡tiria įrodymus bei juos vertina kompleksiÅ¡kai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. rugsÄjo 30 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016 22 punktÄ ).             Be to, atskirai pasisakytina ir dÄl priežastinio ryÅ¡io.             PažymÄtina, kad pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktÄ priežastinio ryÅ¡io sampratÄ ir kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiesioginis, kai dÄl teisinÄ pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, taÄiau sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidÄti.
Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nÄra vienintelÄ Å¾alos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sÄ lygų Å¡iai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia Å¡ių padarinių atsiradimÄ . NustaÄius, kad teisinÄ pareigÄ pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidÄjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinÄ atsakomybÄ pagal deliktinÄ prievolÄ (žr., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje V.
P. prieÅ¡ D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-144/2014).Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryÅ¡ys yra tais atvejais, jeigu asmuo turÄjo pareigÄ kÄ nors atlikti, kokiu nors bÅ«du veikti, taÄiau neveikÄ, ir toks, neadekvatus susiklosÄiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidÄjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sÄ lygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryÅ¡io, teisinis priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje S. U. v.
Lietuvos valstybÄ, bylos Nr. 3K-3-91/2010). Tais atvejais, kai priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobÅ«dis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginÄ Å¾alos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turÄjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybÄ bus dalinÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-156/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-320/2013, kt.).             CK 6.283 str. 1 d. (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas.
Jo taikymas reiÅ¡kia, kad nukentÄjusįjį reikia grÄ Å¾inti į tokiÄ padÄtį, kokioje jis buvo iki neteisÄtų veiksmų padarymo. Be turtinÄs, Å¡iuo atveju atlyginama ir neturtinÄ Å¾ala (CK 6.250 str. 2 d.). Pagal CK 6.249 str. 1 d. ir CPK 178 str., Å¡alis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, jų dydį nustato teismas, t. y. žala nepreziumuojama, jos dydį turi įrodyti jÄ patyrÄs asmuo.             PravieniÅ¡kių pataisos namai â atviroji kolonija yra pavaldi KalÄjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos vyriausybei įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybei teisme, arbitraže atstovauja Lietuvos Respublikos VyriausybÄ ar jos įgaliota valstybÄs institucija (įstaiga), įstatymų nustatytais atvejais â kita institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisme, arbitraže atstovauja jos įgaliota valstybÄs institucija (įstaiga)             Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisÄti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedÅ«ras ir laikantis teisÄs aktais detalizuotos tvarkos, o neteisÄti tiek, kiek Å¡ių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje A.
B. ir kt. v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2002). Be to, Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra nurodÄs, kad pareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga nacionalinÄje teisÄje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, taÄiau turi bÅ«ti neginÄijamai įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarÄ klaidÄ , turÄjusiÄ esminÄ ir lemiamÄ reikÅ¡mÄ ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.             Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinÄjimo taisyklÄmis, bet ir logikos dÄsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje J.
B. v. UAB âTELE-3â, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB ,,Geosprendimaiâ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011). Kasacinio teismo praktikoje pabrÄžiama, kad, iÅ¡tyrÄs ir įvertinÄs byloje esanÄius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi iÅ¡dÄstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodÄl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimÄ ir teisinį sprendimo pagrindimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009 m. lapkriÄio 24 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje PanevÄžio miesto savivaldybÄ v.
UAB âPanevÄžio miestprojektasâ, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje I. K. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybÄ ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012; 2015 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB âLiuksâ v. UAB âSaulius ir Kristupasâ ir kt., bylos Nr. 3K-3-98/2015; kt.).             IeÅ¡kovas nurodo, kad neteisÄti pareigÅ«nų veiksmai pasireiÅ¡kÄ tuo, kad nebuvo nustatyti asmenys (asmuo), kurie (kuris) padarÄ nusikaltimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu.
             Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad iÅ¡ karto po įvykio ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai atliko visus bÅ«tinus ir neatidÄliotinus veiksmus: apžiÅ«rÄjo įvykio vietÄ , apklausÄ liudytojus, o pagerÄjus ieÅ¡kovo sveikatai â apklausÄ ir šį. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad vieta, kur buvo rastas sužalotas ieÅ¡kovas nÄra filmuojama dÄl kalinÄių asmenų privatumo, leidžiant jiems nestebimiems atlikti religinius ritualus, jokių objektyvių galimybių nustatyti kaltÄ asmenį ar kaltus asmenis nebuvo.
Teismas atsižvelgia į tai, kad pats ieÅ¡kovas nebendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais, savo 2004-02-26 papildomos apklausos protokole nurodydamas, kad âjei ir prisimintų, kas jį sužalojo, nelabai pasakytų, nes nori ramiai gyventi ir sulaukti bausmÄs pabaigos.â TodÄl įvykio metu nenustaÄius kitų liudytojų, kurie bÅ«tų matÄ Ä¯vykį ir tai, kad nukentÄjusysis atsisako atskleisti asmenį ar asmenys, kuris (kurie) galimai jį sužalojo, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams užkirstas kelias atskleisti nusikaltimÄ ir jį padariusį ar padariusius asmenis.             DÄl ikiteisminio tyrimo trukmÄs. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pasisakyta, kad pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis turi bÅ«ti vertinama baudžiamojo proceso trukmÄ, yra Å¡ie: konkreÄios bylos sudÄtingumas; asmens, dÄl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesÄ .
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad konkreÄios bylos aplinkybÄs, faktų gausa bei įvairovÄ, galimos jų kombinacijos lemia teismo diskrecijos ribas konkreÄiose bylose, vertinant, ar buvo pažeista asmens teisÄ Ä¯ įmanomai trumpiausiÄ procesÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-7-7/2007). NagrinÄjamu atveju proceso trukmÄ lÄmÄ ir ieÅ¡kovo veiksmai, todÄl vien faktas, kad baudžiamoji byla nutraukta, suÄjus baudžiamosios atsakomybÄs senaties terminui, nereiÅ¡kia, kad baudžiamasis procesas truko per ilgai.
Byloje nÄra duomenų, kurie leistų sprÄsti, kad ikiteisminis tyrimas užtruko dÄl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų, nepagrįsto delsimo ar neveikimo. Nors nagrinÄjamu atveju negalima daryti vienareikÅ¡mÄs iÅ¡vados, kad tyrimas baudžiamojoje byloje buvo atliktas per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , pripažintina ir tai, kad įtakos jo trukmei turÄjo pirmiausia paties ieÅ¡kovo elgesys â tai yra, atsisakymas bendradarbiauti ir nurodyti jį galimai sužalojusį ar sužalojusius asmenis.
Jokių kitų duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti nusikaltimÄ galimai padariusį ar padariusius asmenis baudžiamojoje byloje nÄra ir, teismo nuomone, nebuvo galimybÄs gauti.              CivilinÄs bylos teismuose nagrinÄjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Å is principas reiÅ¡kia, kad įrodinÄjimo dalykÄ byloje nustato ginÄo Å¡alys, o teismas, sprÄsdamas bylÄ , vertina tik Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinÄjimo pareigos taisyklÄ Ä¯tvirtinta CPK 178 straipsnyje.
Jame nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybÄmis, kurių Å¡io kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinÄti. IeÅ¡kinio reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Ä®rodymai civilinÄje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžianÄių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs bylai teisingai iÅ¡sprÄsti, arba kad jų nÄra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).             Protingumo principas reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisÄmis ir pareigomis.
PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius.             Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad sprÄsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybÄms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinÄjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinÄjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikÄtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. rugsÄjo 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).
Teismas kiekvienoje konkreÄioje situacijoje turi sprÄsti dÄl byloje esanÄių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nÄra prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. lapkriÄio 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinÄjimo taisyklÄmis, bet ir logikos dÄsniais, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-103/2014).             TodÄl atsižvelgiant į tai, kas aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ jokių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų, nes ieÅ¡kinys grindžiamas vien deklaratyviais teiginiais, nenurodant konkreÄių motyvų.
PažymÄtina, kad Å¡iuo konkreÄių atveju jokių kitų veiksmų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai atlikti negalÄjo ir neturÄjo pareigos.              DÄl nurodytos priežasties, nenustaÄius visų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, nÄra pagrindo sprÄsti dÄl žalos ieÅ¡kovui atlyginimo principų bei dydžio.             Kiti Å¡alių argumentai ar pateikti įrodymai esminÄs reikÅ¡mÄs bylai neturi, todÄl teismas atskirai dÄl jų nepasisako.
             IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys visiÅ¡kai atmestas, todÄl jam nÄra atlyginamos jo patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos (CPK 88, 93, 98 str.).             Kadangi atsakovai ar treÄiasis asmuo teismui nepateikÄ Ä¯rodymų apie patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetus atsakovams ar treÄiajam asmeniui pastarosios nÄra atlygintinos (CPK 93, 98 str.).             IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinos, kadangi nevirÅ¡ija 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas âDÄl minimalios valstybei priteistinos bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymoâ, CPK 92 straipsnis).             Vadovaudamasis CPK 259, 260, 265, 268, 270 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a:
             IeÅ¡kovo M. K. ieÅ¡kinį dÄl žalos atlyginimo atmesti.             Šalys turi teisÄ per 30 dienų apskųsti sprendimÄ Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ . TeisÄjas                                                                                                            Gintaras Seikalis