98f92cd4-cfab-48ee-8433-bec2e8a5eb80 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1130-208/2016Proceso Nr. 3-61-3-05360-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. G. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro, ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo,              n u s t a t ė:             pareiÅ¡kėjas R.

G. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–4), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro, ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro (toliau – ir PKTC) darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ nuo 2009-08-01 iki 2012-09-04.PareiÅ¡kėjas nurodo, jog statutiniu valstybės tarnautoju PKTC jis dirbo iki 2012-09-04. Darbo užmokestis jam buvo mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas, VTÄ®).

Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – ir Seimas) 2009 m. priėmus VTÄ® 25 str. ir 1 priedo pakeitimus, jo pareiginė alga buvo sumažinta. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarime teisės aktų nuostatas, kurios buvo taikomos apskaičiuojant pareiÅ¡kėjo darbo užmokestį, pripažino prieÅ¡taraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), todėl pareiÅ¡kėjas 2013-09-27 kreipėsi į PKTC praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti jam darbo užmokesčio nepriemokÄ , tačiau PKTC pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atsisakė tenkinti.

Pažymi, jog Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nustatė įstatymų leidėjui pareigÄ numatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo įpareigota iki 2014-05-01 parengti ir pateikti Seimui patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo projektÄ , tačiau iki skundo padavimo teismui dienos toks mechanizmas nėra patvirtintas, todėl pareiÅ¡kėjas turi teisę į nepagrįstai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį. Atsakovas PKTC, kuris atstovauja ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o jį atmesti (b. l. 8–10).PaaiÅ¡kina, kad Seimas, vykdydamas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimÄ 2013-09-19 priėmė VTÄ® 25 str. 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 str. pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 str. pakeitimo įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 str. pakeitimo įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 str. pakeitimo įstatymo 3 str., pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymÄ (Nr. XII-523), kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė įpareigota iki 2014-05-01 parengti ir pateikti Seimui dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projektÄ .

Atsakovas neturi teisės perimti atitinkamam teisėkÅ«ros subjektui numatytų įgaliojimų spręsti dėl pareiÅ¡kėjui susidariusių sumų iÅ¡mokėjimo sÄ lygų, bÅ«do ir laikotarpio, nes tokį sprendimÄ priima įstatymų leidėjas. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad kol nėra teisinio reglamentavimo, kokiomis sÄ lygomis ir periodiÅ¡kumu turi bÅ«ti iÅ¡mokėta darbo užmokesčio nepriemoka pareiÅ¡kėjui, atsakovas neturi teisės jam iÅ¡mokėti darbo užmokesčio nepriemokÄ .

PKTC taip pat praÅ¡o taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 str. 2 d. nuostatÄ , nustatančiÄ bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Skundas atmetamas. Ginčas byloje kilo dėl pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio sumažinimo teisėtumo ir pagrįstumo, susidariusios nepriemokos pareiÅ¡kėjui R. G.. Atsakovas PKTC teigia, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje turi bÅ«ti taikomas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nustatytu DK 27 str. 2 d. (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Atsižvelgiant į tai, kad PKTC nagrinėjamu atveju praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o pareiÅ¡kėjas nenurodė aplinkybių, dėl kurių jis delsė kreiptis į teismÄ â€“ ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡ioje byloje taikytinas. PareiÅ¡kėjas R. G. praÅ¡o teismo priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ nuo 2009-08-01, tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2013-10-18, todėl yra praleidęs terminÄ kreiptis į teismÄ iki 2010-10-18 ir nėra pagrindo jį atnaujinti.Byloje nėra ginčo, kad PKTC, vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui mokėjo sumažintÄ darbo užmokestį.

PareiÅ¡kėjas, manydamas, kad jo teisė gauti teisingÄ atlygį už atliktÄ darbÄ yra pažeista, kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o jam priteisti visÄ darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento. Å iai bylai aktualus Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, kuriame buvo konstatuota, kad teisinis reguliavimas, kuriuo buvo neproporcingai nustatyti sumažinti pareiginių algų koeficientai, prieÅ¡taravo Konstitucijai, taip pat konstatuota, kad valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to valstybei negalint visa apimtimi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų visuomenės nariams, konstitucinis socialinio solidarumo principas suponuoja proporcingÄ dėl tokios padėties patiriamų praradimų paskirstymÄ visuomenės nariams.

Konstitucinis socialinio solidarumo principas, aiÅ¡kinamas konstitucinio asmenų lygiateisiÅ¡kumo principo kontekste, suponuoja įstatymų leidėjo pareigÄ nustatyti nediskriminacinį atlyginimų mažinimo mastÄ , kuriuo atlyginimai bÅ«tų proporcingai mažinami visoms Å¡ių asmenų kategorijoms neatsižvelgiant į tai, kuriose valstybės institucijose ir kokias pareigas jie eina. Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime, be kita ko, nurodė, kad Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų sumažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, iÅ¡ Konstitucijos 23 str.

įstatymų leidėjui kyla reikalavimas be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .Kad bÅ«tų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimÄ Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo, kuriame pažymėjo, kad:

1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu;

2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Konstitucinis Teismas nagrinėjamu atveju aktualiame 2015-11-19 nutarime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Teismas pažymi, jog, atsižvelgus į susiklosčiusios situacijos panaÅ¡umÄ (dėl ekonomikos krizės neproporcingai atlyginimas buvo sumažintas tiek valstybės tarnautojams, tiek statutiniams valstybės tarnautojams), Å¡ios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus iÅ¡nagrinėta administracinė byla Nr. Nr. A-602-1403/2014 (naujas bylos Nr. A-669-602/2016) (proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2), todėl Å¡iuo atveju yra teisinis pagrindas vadovautis LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuota praktika minėtoje administracinėje byloje.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo, 2014-04-16 sprendimo, 2015-11-19 nutarimo nuostatas, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį 2015-09-01.

GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatos taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis.Teismas, atsižvelgęs į paminėtus Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatas, laiko, kad pareiÅ¡kėjo dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ . PareiÅ¡kėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį mokėjusiai institucijai – PKTC, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus.

Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmo taikymas atitinka ir LVAT formuojamÄ praktikÄ nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016, A602-669/2016, kuriose LVAT nurodė, kad „patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu“. Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra jokio pagrindo.Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju, jau galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmui, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu negali bÅ«ti tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo R. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                   Donatas Vansevičius