98f3b5db-e3ac-49d9-a049-b2ee17eaa088 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1711/2011Procesinio sprendimo kategorija: 44.2., 69. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Sviremsta“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1049-153/2011 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Sviremsta“ ieÅ¡kinį atsakovui KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijai dėl supaprastinto atviro konkurso procedÅ«ros nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Atsakovas KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracija 2008 m. gruodžio 5 d. paskelbė apie supaprastintÄ atvirÄ KaiÅ¡iadorių lopÅ¡elio-darželio „Žvaigždutė“ pastato iÅ¡orinių atitvarų bei Å¡ilumos Å«kio renovavimo pirkimo konkursÄ (toliau – konkursas). 2008 m. gruodžio 29 d. ieÅ¡kovas pateikė pasiÅ«lymÄ (1 t., 39-42 b. l.), kurį atsakovas 2009 m. kovo 4 d. atmetė, motyvuodamas tuo, kad pateiktame pasiÅ«lyme padarytos kainos skaičiavimo klaidos, kurios pateiktais paaiÅ¡kinimais nebuvo iÅ¡taisytos (1 t., 56 b. l.), ir informavo ieÅ¡kovÄ apie nustatytÄ preliminariÄ pasiÅ«lymų eilę (1 t., 57 b. l.).

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl pasiÅ«lymo atmetimo pripažinimo neteisėtu. Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-2455-264/2009) ieÅ¡kinį tenkino - pripažino UAB „Sviremsta“ pasiÅ«lymo atmetimÄ neteisėtu ir įpareigojo perkančiÄ jÄ organizacijÄ jį svarstyti. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ (1 t., 70-75 b. l.). IeÅ¡kovo nuomone, įsigaliojus teismo sprendimui, perkančioji organizacija turėjo nustatyti naujÄ pasiÅ«lymų eilę, kurioje pagal mažiausiÄ pasiÅ«lymo kainÄ (2 849 903,33 Lt) laimėtoju turėjo bÅ«ti pripažintas ieÅ¡kovas.

Tačiau perkančioji organizacija kreipėsi į savivaldybės tarybÄ dėl pirkimo papildomo finansavimo, kurio neskyrus, pirkimo procedÅ«ras nutraukė dėl atsiradusių nenumatytų aplinkybių ir apie tai pranešė ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas pateikė atsakovui pretenzijÄ dėl sprendimo nutraukti konkursÄ (1 t., 13 b. l.), kuriÄ perkančioji organizacija atmetė. IeÅ¡kovo nuomone, perkančioji organizacija nepagrįstai nurodė, kad Å¡iam konkursui finansavimas neskirtas, nes KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d., 2010 m. vasario 18 d. sprendimais patvirtintuose savivaldybės strateginiuose 2009-2011 metų veiklos planuose numatytas Å¡io projekto vykdymas ir 2 098 271 Lt finansavimas iÅ¡ Europos struktÅ«rinių fondų ir savivaldybės biudžeto.

IeÅ¡kovo teigimu, perkančioji organizacija neturėjo teisės nutraukti pirkimo procedÅ«rų, nes neatsirado jokių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. PrieÅ¡ skelbdama konkursÄ perkančioji organizacija privalėjo užtikrinti, kad Å¡iam objektui bÅ«tų skirtas tinkamas finansavimas, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų sudaryta galimybė piktnaudžiauti ir skirti finansavimÄ tik perkančiÄ jai organizacijai „tinkančiam“ tiekėjui. Konkursas buvo nutrauktas tik po atsakovui nepalankaus teismo sprendimo, kuriuo atsakovas įpareigotas vertinti ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ .

IeÅ¡kovas prašė teismo pripažinti supaprastinto atviro konkurso nutraukimÄ neteisėtu ir priteisti iÅ¡ atsakovo žalai atlyginti 145 608,66 Lt, kuriuos sudaro 50 Lt mokestis už dalyvavimÄ konkurse, 17 Lt mokestis už juridinių asmenų registro trumpÄ jį iÅ¡raÅ¡Ä , 36,55 Lt mokestis už žinybinio registro pažymos (iÅ¡raÅ¡o) iÅ¡davimÄ , 200 Lt mokestis už pasiÅ«lymo laidavimo – draudimo liudijimo iÅ¡davimÄ , 1 667,02 Lt atlygis už dokumentų konkursui paruoÅ¡imÄ ir 143 638,09 Lt negautų pajamų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį atmetė (3 t., 189-198 b. l.) ir iš ieškovo valstybei priteisė 39,62 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, atsakovui 3 000 Lt atstovavimo išlaidų ir 67,40 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad tiek viešųjų pirkimų komisijos teikimo, tiek savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo pagrindas – savivaldybės tarybos sprendimas neskirti projekto įgyvendinimui savivaldybės biudžeto lėšų.

Aplinkybės, kad Å¡iam projektui nebus skirtos lėšos savivaldybės administracija negalėjo numatyti. KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės strateginiame 2009–2011 m. veiklos plane asignavimai yra tik planuojami, o asignavimai priemonių ar projektų įgyvendinimui paskiriami tvirtinant metinį savivaldybės biudžetÄ arba atskiru savivaldybės tarybos sprendimu. Savivaldybės biudžeto tvirtinimas ir jo tikslinimas yra iÅ¡imtinė savivaldybės tarybos kompetencija, todėl KaiÅ¡iadorių savivaldybės tarybai priėmus 2010 m. balandžio 29 d. sprendimÄ Nr. V17-107 neskirti projektui papildomo finansavimo, savivaldybės administracijos direktorius kitaip pasielgti, nei nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras, negalėjo.

Teismas sprendė, kad atsakovas iki vokų atplėšimo negali žinoti, kokia bus pasiÅ«lyta mažiausia projekto kaina, todėl gavęs minimalų finansavimÄ pagrįstai pradeda pirkimo procedÅ«ras. Tuo atveju, jeigu mažiausia kaina yra didesnė nei gautas finansavimas ir nėra skiriamas trÅ«kstamas finansavimas, atsakovas privalo nutraukti pirkimo procedÅ«ras. Pasikeitusi projekto finansavimo suma, ir po pakartotinio svarstymo negautos lėšos projekto vykdymui yra aplinkybės, kurios priskirtinos prie nenumatytų aplinkybių, todėl konkursas galėjo bÅ«ti nutrauktas savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 20 d.

įsakyme Nr. V1-390 (2 t., 9 b. l.) nurodytais pagrindais. Teismas sprendė, kad nenuginčijus KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo, lėmusio ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo priėmimÄ , nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ konkurso nutraukimÄ pripažinti neteistu, o žalos atlyginimo klausimas galėtų bÅ«ti sprendžiamas tik konstatavus šį faktÄ . PasiÅ«lymo rengimo iÅ¡laidų teismas nelaikė ieÅ¡kovui padaryta žala, motyvuodamas tuo, kad rengdami pasiÅ«lymus tiekėjai visuomet veikia savo rizika, konkurso laimėtojas bÅ«na vienas, o iÅ¡laidų patiria visi rengusieji pasiÅ«lymus ir ne visi pirkimai gali pasibaigti sutarties sudarymu.

IeÅ¡kovo negautas pajamas teismas laikė neįrodytomis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „Sviremsta“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (3 t., 3-7 b. l.). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. SprendimÄ priėmęs teismas neįsigilino į bylos esmę, neiÅ¡analizavo byloje esančių įrodymų, neįvertino faktinių aplinkybių bei netinkamai taikė teisės aktus.

Teismas sprendimÄ grindė KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. V17-107, kuriuo nuspręsta nedidinti savivaldybės biudžeto asignavimų paskelbto konkurso projekto įgyvendinimui. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas atskleidė ydingÄ ir neteisėtÄ praktikÄ , kai biudžetÄ projektui savivaldybės taryba dažniausiai tvirtina po konkurso paskelbimo, kai yra aiÅ¡ku, kokiÄ projekto kainos dalį savivaldybė turėtų dengti. Jeigu biudžetas nepatvirtinamas, perkančioji organizacija priversta nutraukti pirkimÄ .

Apelianto nuomone, tokia tvarka yra ne tik ydinga, tačiau ir Å¡iurkščiai pažeidžia VPÄ® nuostatas, nes skelbdama konkursÄ savivaldybė neketina ir neįsipareigoja pirkti, t. y. nesiekia VPÄ® numatyto tikslo. Apelianto teigimu, taip sudaroma galimybė piktnaudžiauti – tinkamam tiekėjui skirti finansavimÄ , o laimėjus konkursÄ netinkamam tiekėjui - neskirti finansavimo. Apelianto nuomone, iki vieÅ¡ojo pirkimo paskelbimo perkančioji organizacija privalo iÅ¡analizuoti galimÄ pirkimo lėšų poreikį ir numatyti bei užsitikrinti finansavimo Å¡altinius ir konkursÄ skelbti siekiant įgyvendinti projektÄ , o ne nustatyti projekto kainÄ .

Apelianto teigimu, perkančioji organizacija gali nutraukti konkursÄ dėl lėšų tam tikram projektui neskyrimo tik tuomet, kai lėšų nebeskiria/finansavimÄ nutraukia su savivaldybe nesusijusi institucija. Kai pirkimas ir finansavimas yra „vienose rankose“, vieÅ¡ojo pirkimo konkurso nutraukimas turėtų bÅ«ti vertinamas kaip perkančiosios organizacijos įsipareigojimų (pareigos pirkti) nevykdymas ir VPÄ® pažeidimas.2. RuoÅ¡iant pastato renovavimo techninį projektÄ buvo privalomai paruoÅ¡ta ir projekto sÄ matinė dalis, kurioje buvo numatyta 6 464 325 Lt statybos montavimo darbų kaina.

Iki konkurso paskelbimo pasiraÅ¡iusi Å¡io projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir žinodama joje numatytÄ didžiausiÄ finansuojamÄ sumÄ , 2009 m. kovo 27 d. savivaldybė negalėjo nesuprasti ir neįvertinti bÅ«simo lėšų poreikio, o tiekėjų konkursiniai pasiÅ«lymai negalėjo bÅ«ti jai naujiena.3. IeÅ¡kovo pasiÅ«lymo kaina buvo daugiau kaip du kartus mažesnė už kitų pasiÅ«lymų kainas. Po vokų atplėšimo 2008 m. gruodžio 29 d. jau buvo aiÅ¡ku, jog nepriklausomai nuo to, kas bus pripažintas konkurso laimėtoju, mažesnės kainos, nei ieÅ¡kovo pasiÅ«lyta kaina, nebus.

Tačiau perkančioji organizacija, žinodama iÅ¡ ES struktÅ«rinių fondų lėšų skiriamÄ 2 218 934 Lt sumÄ , ir savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. VI7-60 projektui įgyvendinti skiriamÄ 101 996 Lt sumÄ , nuo pirkimo procedÅ«rų pradžios - 2008 m. gruodžio mėn., iki 2010 m. balandžio mėn. nekėlė lėšų trÅ«kumo klausimo ir tik įsiteisėjus nepalankiam teismo sprendimui, kuris nustatė atsakovo veiksmų ir sprendimo neteistumÄ bei įpareigojo įvertinti ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ , nusprendė kreiptis į savivaldybės tarybÄ dėl projekto finansavimo.

Apeliantas teigia, kad jis yra nepriimtinas atsakovui, todėl Å¡is ir iÅ¡kėlė finansavimo klausimÄ . 4. Apelianto nuomone, lėšų projekto įgyvendinimui atsakovas turėjo, nes 2010 m. gruodžio 25 d., t. y. praėjus 5 mėnesiams nuo ankstesnio konkurso nutraukimo, vėl paskelbė konkursÄ lopÅ¡elio-darželio „Žvaigždutė“ pastato renovavimo darbams pirkti. IeÅ¡kovui pasidomėjus apie pirkimui skirtÄ finansavimÄ , perkančioji organizacija neatsakė į paklausimÄ ir konkursÄ dar iki vokų atplėšimo nutraukė. 2011 m. sausio 17 d.

KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracija pakartotinai paskelbė Å¡io projekto įgyvendinimo pirkimo konkursÄ , pakeitusi konkurso sÄ lygas taip, kad ieÅ¡kovas negalėtų jame dalyvauti (neatitiko rangovui keliamų reikalavimų). Tai liudija, kad projekto finansavimas buvo numatytas, o 2010 m. balandžio 29 d. savivaldybės tarybos sprendimas neskirti lėšų buvo priimtas tik dėl subjektyvių priežasčių.

5. VieÅ¡ame pirkime ieÅ¡kovas neturėjo jokio statuso, todėl negalėjo bÅ«ti laikomas suinteresuotu asmeniu savivaldybės taryboje sprendžiant projekto finansavimo klausimÄ ir negalėjo skųsti savivaldybės tarybos sprendimo. Be to, pretenzijas pagal VPÄ® nuostatas tiekėjas gali reikÅ¡ti tik perkančiai organizacijai, t. y. KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijai, o ne savivaldybės tarybai. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracija praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (3 t., 20-24 b. l.).

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas tinkamai iÅ¡nagrinėjo ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad atsakovas atliko visus reikalingus veiksmus trÅ«kstamoms lėšoms gauti, tačiau jos nebuvo skirtos dėl objektyvių priežasčių.

2. Priešingai nei nurodo apeliantas, savivaldybė planavo projektui reikalingas lėšas ir siekė sudaryti pirkimo sutartį. Dar iki pirkimo procedūrų pradžios buvo užtikrintas dalinis projekto finansavimas paramos būdu, dalį lėšų skyrė savivaldybės taryba, likusi dalis turėjo būti skirta po vokų atplėšimo procedūros. Pirkimo procedūros prasidėjo 2008 m., pirkimas turėjo įvykti 2009 m., todėl tais metais ir turėjo būti tvirtinama reikalinga (trūkstama) suma savivaldybės biudžete.

Šias aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. VI7- 46 patvirtintame Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2009-2011 metų veiklos plane buvo numatytas projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų poreikis įvertinus jau skirtas lėšas pagal paramos skyrimo sutartį ir pirkimo dalyvių pateiktas paraiškas. Tačiau pirkimo procedūros užsitęsė ilgiau, nei protingai buvo galima planuoti.

Å iuo laikotarpiu prasidėjo ekonominė krizė, todėl trÅ«kstamas finansavimas po teisminių procesų 2010 m. nebuvo skirtas. Tinkamai įvertinęs teisminių ginčų trukmę ir ekonominės krizės padarinius, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas negalėjo bÅ«ti suplanavęs savo galimybių dėl objektyvių aplinkybių ir savivaldybės tarybai neskyrus trÅ«kstamų lėšų, turėjo pagrindÄ nutraukti pirkimÄ dėl nenumatytų aplinkybių. Apeliantui buvo žinomos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 22 punkto nuostatos, kad pirkimas gali bÅ«ti nutrauktas dėl aplinkybių, kurių atsakovas negalėjo numatyti, t.y. dėl to, kad nėra lėšų.

3. KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. VI7-46 patvirtintame KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos 2009-2011 metų veiklos plane buvo numatytas projekto įgyvendinti reikalingas lėšų poreikis, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovas nesiėmė jokių veiksmų ir/ar tikslingai neskyrė lėšų projektui dėl to, kad ieÅ¡kovas laimėjo konkursÄ .

4. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu, kad yra ydinga lėšas skirti po to, kai paskelbiamas konkursas. Atsakovo nuomone, jeigu savivaldybės taryba lėšas skirtų dar iki konkurso paskelbimo pagal projektinius skaičiavimus, susiklostytų tokia situacija, kad savivaldybė galėtų skelbti ir įgyvendinti ženkliai mažiau projektų ir pirkimų, lėšos būtų naudojamos neracionaliai ir neefektyviai. Nagrinėjamu atveju lėšos būtų buvę „užšaldytos“ nuo 2008 m. pabaigos iki 2010 m. vidurio, kai tuo tarpu turimos lėšos naudojamos kitiems projektams įgyvendinti.

Savivaldybės biudžetas yra tvirtinamas einamiesiems metams, paprastai kovo - balandžio mėnesį, todėl planuojamas ateityje investuoti lėšas galima numatyti tik veiklos plane, kas ir buvo padaryta, ir kas patvirtina, jog atsakovas tinkamai planuoja savo veiklÄ ir jai vykdyti reikalingas lėšas. Projektiniai skaičiavimai paprastai ženkliai skiriasi nuo siÅ«lomos kainos, todėl atsakovas pagrįstai tikisi, kad lėšų poreikis bus mažesnis ir bus galima nupirkti daugiau paslaugų. Dėl tokių priežasčių atsakovo patvirtintose supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse ir numatyta sÄ lyga, leidžianti perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimÄ kai nėra tam lėšų.

Tik tokiu bÅ«du galima racionaliai vykdyti pirkimus. Dažniausiai pirkimai įvyksta, nes planuotos lėšos yra skiriamos. Tačiau pasaulinė ekonominė finansinė krizė pakoregavo ne vienos savivaldybės ar valstybės institucijos, taip pat privačių asmenų planus. Dėl lėšų stygiaus teko perskirstyti prioritetus ir atsisakyti tam tikrų pirkimų. Nagrinėjamu atveju tikslus planavimas nebuvo galimas dėl užsitęsusių teisminių ginčų.5. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad naujai paskelbtame pirkime buvo pakeistos pirkimo sÄ lygos, siekiant apriboti jo galimybes dalyvauti konkurse.

Apeliantas nenurodė nei vienos sÄ lygos, kurios nebÅ«tų įprastos tokio pobÅ«džio konkursuose, kurios neatitiktų Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų, ir kurios tariamai ribotų bÅ«tent apelianto galimybes dalyvauti pirkime. Naujas pirkimas buvo paskelbtas pakeitus darbų apimtis, suskaidžius darbus į atskirus 3 etapus, kurių finansavimui buvo numatyti skirtingi Å¡altiniai.

6. Apeliantas pripažįsta perkančiosios organizacijos teisę nutraukti pirkimo procedÅ«ras dėl lėšų stygiaus tik tuomet, kai jų neskiria (finansavimÄ nutraukia) institucija, nesusijusi su savivaldybe. Tačiau ieÅ¡kovas neįvertina tai, kad prasidėjus vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«roms, LR Å«kio ministro, kuris nėra su savivaldybe susijusi institucija, 2009 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 4-62 projekto finansavimas buvo sumažintas nuo 2 218 934 Lt iki 2 098 271 Lt.

7. Apeliantas dalyvavo savivaldybės tarybos posėdyje, žinojo apie jos priimtÄ sprendimÄ ir pagal Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalį turėjo teisę jį skųsti. Kol savivaldybės tarybos sprendimas nėra pripažintas negaliojančiu, abejoti atsakovo ar savivaldybės tarybos Å¡aliÅ¡kumu, tikslingai siekiant nesudaryti pirkimo sutarties su apeliantu, nėra pagrindo. Tuo tarpu tik prielaidomis grindžiami apelianto teiginiai Å¡iuo aspektu laikytini neįrodytais. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos teisės ir pagrindų nutraukti supaprastinto pirkimo procedÅ«ras; dėl ieÅ¡kovo teisės ginčyti savivaldybės tarybos sprendimÄ nedidinti biudžeto asignavimų vykdomam vieÅ¡ajam pirkimui; dėl ankstesniu teismo sprendimu nustatyto perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo padarinių.

Dėl supaprastinto atviro konkurso finansavimo ir perkančiosios organizacijos teisės nutraukti supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ Pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ sprendimÄ grindė KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės Tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. V17-107, kuriuo nuspręsta nedidinti savivaldybės biudžeto asignavimų paskelbto konkurso projekto įgyvendinimui, ir pripažino perkančiosios organizacijos pareigÄ nutraukti pirkimo procedÅ«ras tuo atveju, kai tiekėjo pasiÅ«lyta mažiausia kaina yra didesnė už turimÄ finansavimÄ ir trÅ«kstamos lėšos neskiriamos, todėl nekonstatavo ginčo konkurso nutraukimo neteisėtumo.

Å ių teismo iÅ¡vadų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Atsakovo vykdytas supaprastintas KaiÅ¡iadorių lopÅ¡elio-darželio „Žvaigždutė“ pastato iÅ¡orinių atitvarų bei Å¡ilumos Å«kio renovavimo darbų pirkimo konkursas nutrauktas 2010 m. gegužės 20 d. (2 t. 9 b. l.), vadovaujantis VPÄ® 7 straipsnio 3 dalimi, KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. V1-1008 patvirtintų Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – taisyklių) 22 punktu, KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr.V17-107 „Dėl biudžeto asignavimų Å¡vietimo programai vykdyti nedidinimo“, bei atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų komisijos 2010 m. gegužės 20 d. teikimÄ .                          VPÄ® 7 straipsnio, reglamentuojančio pirkimo pradžiÄ ir pabaigÄ , 2 dalyje yra pateiktas baigtinis sÄ raÅ¡as pagrindų, kuriems esant pirkimas pasibaigia.

Vienu iÅ¡ pirkimo pasibaigimo pagrindų yra pirkimo procedÅ«rų nutraukimas (VPÄ® 7 str. 2 d. 3 p.). VPÄ® 7 straipsnio 3 dalis numato, kad perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimÄ , bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedÅ«ras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Taisyklių 22 punktas taip pat numatė, kad perkančioji organizacija turi teisę nutraukti supaprastintÄ pirkimÄ , jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (perkamas objektas tapo nereikalingas, nėra lėšų už jį apmokėti ir pan.) (1 t., 14-23, 155-184 b. l.).Byloje keliamas klausimas, ar trÅ«kstamas projekto finansavimas priskirtinas prie aplinkybių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti iki konkurso paskelbimo.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad lėšų pirkimui stygiaus atsakovas negalėjo numatyti iki konkurso paskelbimo, todėl pirkimo procedÅ«ras nutrauktė pagrįstai. Å ias teismo iÅ¡vadas apeliantas kvestionuoja pirkimo objekto techninio projekto sÄ matinėje dalyje numatyta 6 464 325 Lt statybos montavimo darbų kaina, kuri, ieÅ¡kovo teigimu, įpareigojo atsakovÄ užtikrinti tokios vertės projekto finansavimÄ iki vieÅ¡ojo konkurso paskelbimo. Taip pat apeliantas teikia samprotavimus, kad projekto finansavimo tvirtinimas prasidėjus pirkimo procedÅ«roms sudaro galimybę perkančiajai organizacijai piktnaudžiauti - konkursÄ laimėjus tinkamam tiekėjui skirti finansavimÄ , o laimėjus netinkamam tiekėjui, neskirti finansavimo.

Å iuos apelianto argumentus kolegija laiko nepagrįstais. Byloje nustatyta, kad LR Å«kio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 4-279 „Dėl paramos projektams, siekiantiems gauti Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų finansinę paramÄ pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos SÄ jungos struktÅ«rinės paramos panaudojimo strategijÄ , skyrimo“ (Informaciniai praneÅ¡imai, 2007-07-18, Nr. 55-838), KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos projekto „KaiÅ¡iadorių lopÅ¡elio-darželio „Žvaigždutė“ pastato iÅ¡orinių atitvarų bei Å¡ilumos Å«kio renovavimas“ vykdymo iÅ¡laidoms padengti buvo skirta iki 2 218 934 Lt.

KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės taryba 2007 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. V17-60 Å¡iam projektui įgyvendinti buvo skyrusi tik 101 996 Lt. VieÅ¡o rangos darbų pirkimo konkursas buvo paskelbtas 2008 m. gruodžio 5 d.; 2009 m. sausio 29 d. iÅ¡nagrinėjus tiekėjų pasiÅ«lymus, nustatyta, kad projekto vertė pagal mažiausios kainos ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ gali siekti 2 849 903,33 Lt. Tačiau pagal LR Å«kio ministro 2009 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 4-62 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų finansinę paramÄ pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos SÄ jungos struktÅ«rinės paramos panaudojimo strategijÄ ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programÄ , skyrimo“ 1 punktÄ , projekto finansavimas buvo sumažintas nuo 2 218 934 Lt iki 2 098 271 Lt (Informaciniai praneÅ¡imai, 2009-02-25, Nr. 15-184).

KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. V17-46 patvirtintame KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos strateginiame 2009-2011 m. veiklos plane buvo planuojamos 2 849 904 Lt projekto iÅ¡laidos (1 993 752 Lt iÅ¡ ES, 428 076 Lt 2009 m. ir 428 076 Lt 2010 m. iÅ¡ savivaldybės biudžeto) (2 t., 79-91 b. l.). Tačiau pagal projekto finansavimo ir administravimo 2009 m. kovo 27 d. sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-05-V-01-011, kuri 2010 m. rugsėjo 6 d. LR Å«kio ministro buvo pakeista (2 t., 18-41, 60 b. l.), iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų projekto finansavimui buvo skirta tik 1 783 530,35 Lt suma, ir iÅ¡ valstybės biudžeto buvo planuojama skirti 314 740,36 Lt (iÅ¡ viso 2 098 270,71 Lt). 2010 m. vasario 18 d.

KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės tarybai atnaujinus 2009 m. vasario 26 d. sprendimÄ Nr. V17-46, savivaldybės administracijos strateginiame 2009-2011 m. veiklos plane 2010 m. savivaldybės indėlis vykdant minėtÄ projektÄ buvo sumažintas iki 257 000 Lt (2 t., 92-102 b. l.).IÅ¡ aptartų valstybės ir savivaldybės institucijų priimtų administracinių aktų bei projekto finansavimo ir administravimo sutarčių matyti, kad pagrindinis projekto finansavimas buvo planuojamas iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų, kuris buvo sumažintas, o iÅ¡ savivaldybės biudžeto Å¡iam projektui įgyvendinti buvo numatyta tik nedidelė lėšų dalis (2007 m.

– 101 996 Lt; 2009 m. - 314 740,36 Lt; 2009 m. – 428 076 Lt; 2010 m. – 428 076 Lt ir KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. V17-30 sumažintas iki – 257 000 Lt). Nors pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ projekto įgyvendinimui reikėjo mažiausiai lėšų (2 849 903,33 Lt), tačiau nei vienų metų savivaldybės biudžete nebuvo planuojamos 850 000 Lt iÅ¡laidos Å¡io projekto finansavimui. Minėti administraciniai aktai ir vieÅ¡osios sutartys buvo svarstyti ir priimti iki Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo įsiteisėjimo (2010 m. balandžio 6 d.), todėl paneigia apelianto samprotavimus apie pakankamo finansavimo projektui neskyrimÄ tik dėl to, kad atsakovas buvo teismo įpareigotas įvertinti ieÅ¡kovo mažiausios kainos pasiÅ«lymÄ .

Akivaizdu, kad vykstant teisminiams ginčams dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ir veiksmų teisėtumo, tiek Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšos, tiek savivaldybės biudžete planuojamas finansavimas Å¡iam projektui 2009 metais nebuvo įsisavintas, nes dėl teisminių ginčų nebuvo žinoma projektui reikalinga galutinė lėšų suma. Ä®vertinus aplinkybę, jog iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų LR Å«kio ministro 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 4-62 projekto finansavimas buvo sumažinus iki 2 098 271 Lt, o pasibaigus teisminiam ginčui numatytas projekto įgyvendimo terminas taip pat buvo bepasibaigiantis, akivaizdu, kad tokiu atveju turėjo bÅ«ti sprendžiamas projekto finansavimo klausimas iÅ¡ naujo dėl objektyvių ekonominių aplinkybių (dėl ekonomikos nuosmukio procesų, mažėjančių savivaldybės pajamų ir pan.) (1 t., 97 b. l.), dėl paaiÅ¡kėjusios galutinės projekto kainos ir savivaldybei tenkančios ženkliai didesnės projekto finansavimo naÅ¡tos, nei buvo planuota ankstesniuose savivaldybės biudžetuose.

Savivaldybės administracijos strateginis veiklos planas yra tik planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į aplinkos ir iÅ¡teklių analizę, suformuluota institucijos misija, strateginiai tikslai, apraÅ¡omos institucijos vykdomos programos ir numatomi finansavimo Å¡altiniai joms įgyvendinti, tačiau asignavimai priemonių įgyvendinimui paskiriami tvirtinant metinį savivaldybės biudžetÄ arba atskiru savivaldybės tarybos sprendimu (Vietos savivaldos įstatymo 51 str.). Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės biudžeto tvirtinimas ir jo tikslinimas yra iÅ¡imtinė savivaldybės tarybos kompetencija (Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 15 p.), perkančioji organizacija negalėjo numatyti, jog savivaldybės taryba priims sprendimÄ nedidinti biudžeto asignavimų konkurso projektui, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad trÅ«kstamas projekto finansavimas priskirtinas prie aplinkybių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti iki konkurso paskelbimo.

Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas nutraukiant VPÄ® IV skyriuje reglamentuojamo pirkimo procedÅ«ras. Savivaldybės tarybai nusprendus nedidinti biudžeto asignavimų, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, pateisinančios ginčo pirkimo procedÅ«rų nutraukimÄ ir pirkimo pasibaigimÄ KaiÅ¡iadorių savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 20 d. įsakyme nurodytu pagrindu, teisėjų kolegijos vertinimu laikytinos pagrįstomis.                           Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog savivaldybės tarybai tvirtinant projekto biudžetÄ jau po konkurso paskelbimo, kai yra žinoma kokiÄ projekto kainos dalį savivaldybė turėtų dengti, sudaroma galimybė perkančiÄ jai organizacijai piktnaudžiauti - konkursÄ laimėjus tinkamam tiekėjui skirti finansavimÄ , o laimėjus netinkamam tiekėjui, neskirti finansavimo.

Minėta, kad savivaldybės projektų įgyvendinimui yra numatomi ilgalaikiai strateginiai veiklos planai. Savivaldybių biudžetas sudaromas ir tvirtinamas vieneriems metams, kurį tvirtina ir tikslina kolegiali institucija – savivaldybės taryba. Savivaldybių biudžetų turinį, pajamų sudarymo ir asignavimų naudojimo teisinius pagrindus, biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindines nuostatas, procedūras, asignavimų valdytojų pareigas, teises ir atsakomybę nustato Biudžeto sandaros įstatymas.

Savivaldybių biudžetų asignavimai yra naudojami Vietos savivaldos įstatymui ir kitiems įstatymams įgyvendinti: savivaldybėms įstatymų deleguotoms valstybės funkcijoms vykdyti; savivaldybių tarybų patvirtintoms programoms vykdyti, atsižvelgiant į finansuojamos veiklos (programų) prioritetus. Programos vykdomos vadovaujantis taip pat ir Projekto finansavimo ir administravimo taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443. Esant labai aiÅ¡kiam teisiniam reglamentavimui dėl savivaldybių biudžetų sandaros ir ilgalaikių savivaldybės strateginių veiklos planų, finansavimo ir administravimo, nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad savivaldybės tarybai tvirtinant trÅ«kstamÄ projekto finansavimo dalį po konkurso paskelbimo, perkančiÄ jai organizacijai sudaroma galimybė piktnaudžiauti ar pasirinkti „tinkamÄ â€œ tiekėjÄ .

Pažymėtina, kad 2008 m. gruodžio 5 d. skelbiant supaprastintÄ atvirÄ KaiÅ¡iadorių lopÅ¡elio-darželio „Žvaigždutė“ pastato iÅ¡orinių atitvarų bei Å¡ilumos Å«kio renovavimo pirkimo konkursÄ , galiojo LR Å«kio ministro 2008 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 4-265 patvirtintas projektų, finansuojamų iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų finansavimo sÄ lygų apraÅ¡as, pagal kurio 33 punktÄ , patvirtinus ir paskelbus valstybės projektų, finansuojamÄ iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų, sÄ raÅ¡Ä , pareiÅ¡kėjas (savivaldybės ar jos institucijų įsteigti vieÅ¡ieji juridiniai asmenys arba Å¡ių juridinių asmenų steigėjai) turėjo pradėti vykdyti vieÅ¡uosius pirkimus.

Minėtame apraÅ¡e buvo rekomenduojama vieÅ¡uosius pirkimus vykdyti iki paraiÅ¡kos Lietuvos verslo paramos agentÅ«rai pateikimo datos ir kad su atrinktu laimėtoju sutartis nebÅ«tų sudaryta, kol nėra priimtas sprendimas dėl projekto finansavimo iÅ¡ ES struktÅ«rinės paramos lėšų, o jeigu ji pasiraÅ¡oma, tai pareiÅ¡kėjas projektÄ pradeda vykdyti savo rizika. Taigi teisinis reglamentavimas numatė galimybę vykdyti vieÅ¡uosius pirkimus ir iki sprendimo dėl projekto finansavimo iÅ¡ Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų priėmimo.

Byloje nustatyta, jog pakartotinai paskelbus KaiÅ¡iadorių lopÅ¡elio-darželio „Žvaigždutė“ pastato iÅ¡orinių atitvarų bei Å¡ilumos Å«kio renovavimo darbų pirkimo konkursÄ , projektas buvo suskirstytas į tris etapus, numatant skirtingus Å¡ių etapų finansavimo Å¡altinius. IeÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių nepaneigė, todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog minėto projekto finansavimui KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybė turėjo lėšų, tačiau jos neskirtos tik dėl subjektyvių priežasčių.

Naujo konkurso sÄ lygų vertinimas nėra Å¡ios bylos dalykas. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad naujai paskelbto konkurso sÄ lygomis atsakovas siekia apriboti jo galimybes dalyvauti pirkime, todėl nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad nutraukdamas ginčo konkursÄ , atsakovas siekė eliminuoti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ pirkimo. Dėl ieÅ¡kovo teisės ginčyti savivaldybės tarybos sprendimÄ Apelianto teigimu, ieÅ¡kovas vieÅ¡ajame pirkime neturėjo jokio statuso, todėl negalėjo bÅ«ti laikomas suinteresuotu asmeniu savivaldybės taryboje sprendžiant projekto finansavimo klausimÄ ir negalėjo skųsti savivaldybės tarybos sprendimų.

Å iuos apelianto argumentus kolegija laiko nepagrįstais. Pagal Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSÄ®) 55 straipsnio 3 dalį, savivaldybės institucijų ir valstybės tarnautojų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys gyventojų, institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų teises, gali bÅ«ti skundžiami LR Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) nustatyta tvarka. ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

To paties įstatymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. IeÅ¡kovas dalyvavo vieÅ¡Ä jame pirkime tiekėjo teisėmis, todėl buvo suintersuotas perkamo projekto finansavimu ir pagal iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ turėjo teisę ginčyti tuo klausimu priimtÄ savivaldybės tarybos sprendimÄ .

Galiojantis savivaldybės tarybos sprendimas buvo pagrindas atsakovui spręsti dėl pirkimo procedÅ«rų nutraukimo. Å iuo aspektu pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados pripažintinos pagrįstomis. Dėl žalos atlyginimo IeÅ¡kiniu dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedÅ«ras pripažinimo neteisėtu ieÅ¡kovas reiÅ¡kė ir žalos atlyginimo reikalavimÄ , siekdamas žalos atlyginimo bÅ«du apginti savo pažeistas teises. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo žalai atlyginti 145 608,66 Lt, kuriuos sudaro 50 Lt mokestis už dalyvavimÄ konkurse, 17 Lt mokestis už juridinių asmenų registro trumpÄ jį iÅ¡raÅ¡Ä , 36,55 Lt mokestis už žinybinio registro pažymos (iÅ¡raÅ¡o) iÅ¡davimÄ , 200 Lt mokestis už pasiÅ«lymo laidavimo – draudimo liudijimo iÅ¡davimÄ , 1 667,02 Lt atlygis už dokumentų konkursui paruoÅ¡imÄ ir 143 638,09 Lt negautų pajamų.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad žalos atlyginimo klausimas galėtų bÅ«ti sprendžiamas tik pripažinus konkurso nutraukimÄ neteisėtu. Su tokia teismo iÅ¡vada kolegija nesutinka ir tai grindžia Å¡iais motyvais. Pagal kasacinio teismo praktikÄ peržiÅ«ros procedÅ«ros veiksmingumo principas suponuoja efektyvių perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų apskundimo priemonių buvimÄ ir galimybę jomis realiai pasinaudoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Mindoza“ v.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-119/2011). Veiksmingumo principas tiesiogiai iÅ¡plaukia iÅ¡ ginčo pirkimo metu galiojusio VPÄ® V skyriaus normų turinio ir tikslo, o Å¡iuo metu galiojančioje VPÄ® redakcijoje (VPÄ® 95 straipsnio 5 dalis) – ir tiesiogiai įtvirtintas. PeržiÅ«ros procedÅ«ros veiksmingumo, kurį užtikrina peržiÅ«ros institucija, vertinimui svarbios ne tik ginčo nagrinėjimo metu egzistavusias teisės normos (VPÄ®), kitos nuostatos (pirkimo sÄ lygas, konkurso taisyklės), bet ir į tai, koks rezultatas pasiektas Å¡ias normas pritaikius.

PeržiÅ«ros procedÅ«ros nuostatų teisėtas taikymas konkrečiu atveju gali lemti neveiksmingÄ , pernelyg suvaržytÄ pažeistų teisių gynybÄ . Tokiu atveju materialiosios ir proceso teisės normos teismo ex officio aiÅ¡kinamos ir taikomos taip, kad tiekėjui bÅ«tų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybÄ . VeiksmingÄ tiekėjų pažeistų teisių apsaugÄ užtikrina žalos atlyginimo institutas. Pagal pirkimo metu galiojusio VPÄ® 96 straipsnį, jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo VPÄ® ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ar jas įvykdo netinkamai arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti VPÄ®, nukentėjusi Å¡alis turi teisę kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo.

Žalos atlyginimo reikalavimÄ reiÅ¡kiantis asmuo privalo įrodyti žalos padarymo faktÄ ir dydį. Pagal Å¡iuo metu galiojančio VPÄ® 96 straipsnio 2 dalį, reikalaujantis žalos atlyginimo tiekėjas turi įrodyti, kad buvo pažeisti Å¡io įstatymo reikalavimai ir kad dėl Å¡io pažeidimo jis neteko galimybės sudaryti pirkimo sutartį. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti perkančiosios organizacijos veiksmais padarytÄ Å¾alÄ kildinamas iÅ¡ dvejopo pobÅ«džio perkančiosios organizacijos atliktų veiksmų.

Visų pirma, ieÅ¡kovas teigė, kad įsiteisėjusiu ankstesniu teismo sprendimu nustatytas atsakovo veiksmų, atmetant jo pasiÅ«lymÄ , neteisėtumas. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas įrodinėjo, kad teismui įpareigojus perkančiÄ jÄ organizacijÄ iÅ¡ naujo svarstyti ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ , atsakovas neteisėtai nutraukė pirkimo procedÅ«ras ir ieÅ¡kovas neteko galimybės sudaryti pirkimo sutartį. Pirmuoju atveju nustatyta, kad civilinėje byloje pagal UAB „Sviremsta“ ieÅ¡kinį atsakovui KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijai 2010 m. balandžio 6 d.

įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu pripažino atsakovo veiksmus, atmetant ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ , neteisėtais, prieÅ¡taraujančiais VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui, ir įpareigojo perkančiÄ jÄ organizacijÄ iÅ¡ naujo svarstyti ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ , kurį įvertinus su kitais pasiÅ«lymais bus galima nustatyti preliminariÄ pasiÅ«lymų eilę ir paskelbti laimėtojÄ . Nurodytoje civilinėje byloje konstatuotas perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas yra prejudicinis faktas ir jo nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 2 p.).

Todėl nustačius, kad dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovui padaryta žalos, perkančioji organizacija jÄ turėtų atlyginti. Nagrinėjamoje byloje nekonstatuotas atsakovo veiksmų, nutraukiant pirkimo procedÅ«ras dėl lėšų stygiaus, neteisėtumas, todėl Å¡iuo aspektu perkančiajai organizacijai atsakomybė nekyla.CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktrinÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus.

Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testÄ (ekvivalentinio priežastinio ryÅ¡io teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys. Å iame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryÅ¡io teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

B. v. Vilniaus universiteto SantariÅ¡kių klinikos, byla Nr. 3K-3-556/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, byla Nr. 3K-3-322/2008). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali bÅ«ti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti.

Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys reiÅ¡kia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L., V. L. v. Z. S. ir kt., byla Nr. 3K-3-764/2003; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. ir V. K. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, byla Nr. 3K-3-476/2008).Ä®siteisėjus ankstesnėje civilinėje byloje priimtam teismo sprendimui, perkančioji organizacija turėjo nustatyti naujÄ pasiÅ«lymų eilę, kurioje pagal mažiausiÄ pasiÅ«lymo kainÄ laimėtoju turėjo bÅ«ti pripažintas ieÅ¡kovas, tačiau savivaldybės tarybai neskyrus papildomo finansavimo, pirkimo procedÅ«ra buvo nutraukta.

Taigi planuotos Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšos, tiek savivaldybės biudžete planuotos lėšos nebuvo laiku įsisavintos dėl užsitęsusių pirkimo procedÅ«rų. TÄ pripažįsta ir atsakovas. Å iuo atveju užsitęsusiÄ pirkimo trukmę lėmė teismo sprendimu konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas, nes neatmetus ieÅ¡kovo pasiÅ«lymo, o jį tinkamai įvertinus su kitais pasiÅ«lymais, pirkimo procedÅ«ros bÅ«tų atliktos ir sutartis su laimėtoju bÅ«tų sudaryta konkurso sÄ lygose nustatytu terminu ir tuomet, kai buvo skirtas reikiamas perkamo projekto įgyvendinimo finansavimas.

Neigiamų padarinių, atsiradusių dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, rizika tenka perkančiajai organizacijai. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad teismo sprendimu konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas yra susijęs teisiškai reikšmingu netiesioginiu priežastiniu ryšiu su ieškovo reikalaujamu žalos atlyginimu, nes šie veiksmai nors tiesiogiai ir nelėmė, tačiau turėjo pakankamos įtakos tam, kad pirkimo sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta ir dėl to jis patyrė žalos.

Žalos ir nuostolių samprata ir jų nustatymo taisyklės suformuluotos CK 6.249 straipsnyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Galiojančio VPÄ® 96 straipsnio 2 dalis suteikia tiekėjui teisę reikalauti atlyginti žalÄ , kurios dydis siejamas su pasiÅ«lymo parengimo ar dalyvavimo pirkimo procedÅ«rose iÅ¡laidomis.

Tokiu atveju raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos tokio pobÅ«džio ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos, kurių bendra suma yra 1 970,57 Lt (50 Lt + 17 Lt + 36,55 Lt + 200 Lt + 1 667,02 Lt) ( 1 t., b. l. 109-120 b. l.), priteistinos iÅ¡ atsakovo.Reikalavimas priteisti 143 638,09 Lt negautų pajamų, kurias pagal pateiktÄ pasiÅ«lymÄ Â sudaręs ir įvykdęs pirkimo sutartį ieÅ¡kovas tikėjosi uždirbti, netenkintinas. Ä®statyme nustatytas netiesioginių nuostolių, t. y. negautų pajamų, atlyginimas. Nagrinėjamu atveju žala nepreziumuojama, todėl ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad negautos pajamos yra realios, bet ne tikėtinos.  Bendras ir vienas iÅ¡ svarbiausių reikalavimų, keliamas norint atlyginti bet kokius nuostolius, yra jų realumas.

Kadangi netiesioginiai nuostoliai nėra akivaizdūs lyginant su tiesioginiais, skiriasi tiesioginių ir netiesioginių nuostolių realumo, kurį reikia įrodinėti (CPK 178 str.), laipsnis. Nuostoliai negautų pajamų forma visada yra tik tikėtini ta prasme, kad pajamos de facto nebuvo gautos ir a priori nėra žinoma, ar nebūtų atsiradę nenumatytų aplinkybių, dėl kurių rangovas negalėtų gauti visų planuojamų pajamų. Realiomis laikomos ir turi būti atlyginamos tos rangovo pajamos, kurias jis būtų gavęs kokybiškai ir nustatytu laiku įvykdęs sutartį, neneigiant paties prievolių įvykdymo tinkamai ir laiku realumo bei esant tuometinei mokesčių bazei.

Atlygintinus netiesioginius nuostolius sudaro ne bendrasis, o grynasis pelnas, kuris yra apskaičiuojamas atėmus pelno mokestį, todėl negautos pajamos neprilygsta lokalinėse sÄ matose nurodytam pelnui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad negautos pajamos neturi bÅ«ti suprantamos kaip sÄ matoje nurodoma pelno norma ar pelnas. Negautos pajamos yra pagrįstai iÅ¡ statybos rangos sutarties tikėtinos gauti lėšos, kurios Å¡aliai liktų įvertinus visas sÄ naudas ir įplaukas. Taip gaunamas ikimokestinis pelnas.

Jis nesudaro negautų pajamų kaip netiesioginių nuostolių, nes nuo Å¡ios sumos turi bÅ«ti mokamas pelno mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.J. firma v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008). Nagrinėjamoje byloje negautų pajamų dydžiui pagrįsti ieÅ¡kovas remiasi 2008 m. kovo mėn. kainomis sudarytose lokalinėse sÄ matose ir plane pagal veiklos sÄ raÅ¡Ä (1 t., 121-154 b. l.) nustatytu pelno be PVM dydžiu.

Å i pelno suma negali bÅ«ti laikoma realiomis negautomis pajamomis, nes, pirma, iÅ¡ pateiktų įrodymų negalima nustatyti sÄ naudų ir įplaukų, kurias įvertinus gaunamas ikimokestinis pelnas, antra, nuo jo turi bÅ«ti mokamas pelno mokestis, kuris pateiktuose duomenyse neatspindėtas. Vertinant negautų pajamų priteisimo reikalavimÄ , atsižvelgtina ir į tai, kad ieÅ¡kovas turi naudos iÅ¡ aptariamo projekto įgyvendinimo, nes su atsakovu yra sudaręs statinių renovavimo darbų techninės priežiÅ«ros paslaugų pirkimo sutartį ( 2 t., 146-151 b. l.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos, kurios apibrėžtos CPK 88 straipsnio 1 dalyje (CPK 79 str.). Å ioje byloje už 145 608,66 Lt kainos ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas sumokėjo 4 044,27 Lt žyminį mokestį (1 t., 10 b. l.), už apeliacinį skundÄ â€“Â Â Â Â Â Â Â Â Â 4 051,27 Lt (3 t., 16, 18 b. l.). Duomenų apie ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti byloje nepateikta. Atsakovas sumokėjo 67,40 Lt žyminį mokestį už sprendimo už akių peržiÅ«rėjimÄ (2 t., 158 b. l.), patyrė 3 630 Lt teisinių paslaugų iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme (2 t., 62,180-181 b. l.), 3,45 Lt procesinio dokumento – tripliko siuntimo paÅ¡to iÅ¡laidų (2 t., 56 b. l.).

Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis apie patirtas1 512,50 Lt iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ (3 t., 28-32 b. l.). BylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose buvo patirtos iÅ¡ viso 46 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusios iÅ¡laidos (1 t., 2 b. l.; 2 t., 2 b. l.; 3 t., 2, 27 b. l.). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atlygina antroji Å¡alis; ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 ir 2 d.).

IÅ¡laidų advokato pagalbos apmokėjimo atlyginimo sÄ lygas ir dydį reglamentuoja CPK 98 straipsnis ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatos. Å ioje byloje ieÅ¡kovo turtiniai reikalavimai patenkinti 1,35 procento, Å¡is proporcijos dydis lemia dalies už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovo sumokėto žyminio mokesčio priteisimÄ iÅ¡ atsakovo.

Ä®vertinus bylos pobÅ«dį, kuris susijęs su perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padariniais, jos sudėtingumÄ , atsakovui atstovavusios advokatės darbo ir laiko sÄ naudas, bei atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus atlygio advokatams dydžio kriterijus, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistinos 2 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos abiejų instancijų teismuose. Vadovaujantis protingumo ir teisingumo principu, su procesinių dokumentų įteikimu teismų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ bylos Å¡alių lygiomis dalimis (CPK 96 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :                          Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimÄ pakeisti ir jį iÅ¡dėstyti taip:             IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti iÅ¡ atsakovo KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Sviremsta“ naudai 1 970,57 Lt (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt litų 57 ct) žalai atlyginti.             Kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti.             Priteisti iÅ¡ atsakovo KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Sviremsta“ naudai 118 Lt (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniolika litų) už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio.             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Sviremsta“ atsakovo KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos naudai 2 000 Lt (du tÅ«kstančius litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Sviremsta“ ir atsakovo KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos po 23 Lt (dvideÅ¡imt tris litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Teisėjos                                                                                                                             Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                                                                                                                                                                         Marytė Mitkuvienė                                                                                                                                                                                                                                                         Nijolė PiÅ¡kinaitė             Â