2021-09-15 Nr. AB-18625-3-61-3-04352-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2047-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04352-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Antakalnio poliklinikos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Antakalnio poliklinikos skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – S. J.) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Antakalnio poliklinika (toliau – ir Poliklinika) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. gruodžio 4 d. įsakymą Nr. T4-302-(1.34) „Dėl pacientui S. J. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnyba netinkamai priėjo prie išvados, jog 2019 m. liepos 18 d. pacientui S. J. (toliau – ir pacientas) VšĮ Antakalnio poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: 2019 m. liepos 18 d. Poliklinikos Gydytojų konsultacinė komisija (toliau – GKK) nemotyvuotai konstatavo, jog tuo metu šio paciento ligos paūmėjimo nebuvo, nepagrįstai priėmė sprendimą nepratęsti nedarbingumo pažymėjimo; nevertinusi tuo metu buvusių paciento nusiskundimų ir objektyvios sveikatos būklės, neatsižvelgusi į buvusias gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijų išvadas dėl objektyvios paciento būklės ir galimos laikino nedarbingumo trukmės bei į 2019 m. liepos 17 d. šeimos gydytojo konsultacijos duomenis, buvus spręstinam klausimui dėl paciento būklės ir su ja susijusio laikino nedarbingumo trukmės.

3. Pareiškėjo manymu, pacientui 2019 m. liepos 18 d. sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, o atsakovas, priimdamas ginčijamą Įsakymą, neturėjo kompetencijos spręsti klausimų, susijusių su nedarbingumo pažymėjimų išdavimu. Įsakymo dalis (1.1–1.2 punktai) yra visiškai nemotyvuoti ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi nenurodyta, kokias konkrečias teisės aktų nuostatas pažeidė GKK 2019 m. liepos 19 d., vykdydama savo funkcijas.

4. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, konstatuodamas, kad Poliklinika pažeidė Sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Pažymėjimų išdavimo taisyklės) 10 punktą, viršijo savo kompetenciją, nes nepagrįstai vertino šio punkto pažeidimą. Tarnyba neturėjo kompetencijos ir įgaliojimų vertinti GKK veiksmų atsisakant pratęsti nedarbingumo pažymėjimą, o konstatuodama pažeidimą rėmėsi teisės aktų nuostatomis, kurios nereglamentuoja ginčo situacijos, todėl Įsakymas negali būti laikomas teisėtu.

5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovo nuomone, į Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Pacientų teisių ir žalos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta bendra paciento teisė gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, įeina ir bendra teisė gauti motyvuotas ir kompetentingas gydytojų išvadas. Šiuo atveju svarbu apibrėžti, dėl kokios sveikatos problemos pacientui buvo skirtas nedarbingumas. Jis serga tam tikromis lėtinėmis ligomis, dėl kurių nustatytas sumažintas darbingumo lygis, tačiau nedarbingumas jam buvo skirtas dėl pooperacinės būklės. Tarnybai nesuprantama, kaip paciento pooperacinė būklė, kuriai buvo planuotas 4–6 mėn. nedarbingumas, galėjo pasikeisti taip, kad kelioms dienoms nebuvo pagrindo tęsti nedarbingumo.

7. Tarnyba nesutiko su Poliklinikos aiškinimu, kad priimdama Įsakymą, ji veikė ne savo kompetencijos ribose. VšĮ Antakalnio poliklinika yra asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga, turinti Tarnybos išduotą licenciją teikti šias paslaugas, todėl Tarnyba, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, turi teisę patikrinti, ar Poliklinikos gydytojų darytos išvados buvo pagrįstos ir motyvuotos, tinkamai dokumentuotos.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ Antakalnio poliklinikos skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštu S. J. kreipėsi į Polikliniką, prašydamas išduoti nedarbingumo pažymėjimą atgaline data už 2019 m. liepos 18 d. Pareiškėjas, įvertinęs paciento įrašus atsiųstose dokumentų kopijose, įrašus medicinos dokumentuose Poliklinikos informacinėje sistemoje, 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 1-1.22-22 informavo pacientą, jog minėtas nedarbingumo pažymėjimas jam buvo išduotas iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) nedarbingumo lygio nustatymo dienos, t. y. iki 2019 m. liepos 17 d. Kadangi NDNT 2019 m. liepos 17 d. sprendime nustatytas bendras darbingumo lygis – 50 proc., šeimos gydytoja 2019 m. liepos 18 d., įvertinusi NDNT išvadą ir esamą paciento somatinę būklę, ligos, dėl kurios NDNT nustatytas darbingumo netekimas, paūmėjimas nebuvo nustatytas, dėl to nedarbingumo pažymėjimo neišdavė. Pacientas 2019 m. rugpjūčio 23 d. su skundu kreipėsi į Tarnybą. Tarnyba 2019 m. vasario 25 d.–2019 m. rugsėjo 10 d. Poliklinikoje atliko pacientui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą. Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyrius 2019 m. gruodžio 3 d. surašė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-281/2019 ataskaitą (toliau – Ataskaita). Įsakyme nustatyta, jog pacientui S. J. Poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. 2019 m. liepos 18 d. Antakalnio poliklinikos GKK, priimdama sprendimą, jog paciento ligos paūmėjimo nebuvo ir nereikėjo pratęsti nedarbingumo pažymėjimo, tinkamai jo nepagrindė: nevertino tuo metu buvusių paciento nusiskundimų ir objektyvios sveikatos būklės, neatsižvelgusi į buvusias gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijų išvadas dėl objektyvios paciento būklės ir galimos laikino nedarbingumo trukmės bei į 2019 m. liepos 17 d. šeimos gydytojo konsultacijos duomenis, buvus spręstinam klausimui dėl paciento būklės ir su ja susijusio laikino nedarbingumo trukmės.

10. Teismas, nesutikdamas su Poliklinikos teiginiu, kad Tarnyba, priimdama skundžiamą Įsakymą, veikė ne savo kompetencijos ribose, pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas) 1 straipsnis nustato sveikatos priežiūros įstaigų klasifikaciją, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, kontrolės priemones, valdymo ir finansavimo ypatumus, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų nomenklatūrą, sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų santykius, atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus pagrindus.

Sveikatos priežiūros įstaigų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę atlieka Tarnyba (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 str. 1 d. 2 p.). Skundų nagrinėjimo tvarką Tarnyboje reglamentuoja Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d.

įsakymu Nr. T1-137 (toliau – Aprašas), kuriame asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė apibrėžiama kaip Tarnybos atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimas, įskaitant pacientų teisių priežiūrą, kurio metu nustatoma juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams, paciento teisių pažeidimo ar nepažeidimo faktas; skundu laikomas asmens kreipimasis į Tarnybą, neatsižvelgiant į jo pavadinimą (antraštę), kuriame nurodoma, kad yra pažeistos teisės aktuose nustatytos paciento teisės ar teisėti interesai (4 p.).

Tarnyba, pagal kompetenciją nagrinėdama skundą, privalo atlikti pacientui suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę (23 p.). Nustačiusi, kad yra pažeisti įstatymai ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reguliuojančių sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, reikalavimai, Tarnyba pagal kompetenciją turi teisę įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58, 59 str.). Įvertinęs nurodytas teisės aktų nuostatas, teismas sprendė, jog nėra ginčo dėl to, kad Įsakymas priimtas kompetentingo subjekto.

11. Vertindamas, ar skundžiamas Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką vertinant skundžiamo įsakymo pagrįstumą, ataskaitoje nustatytos (išdėstytos) aplinkybės bei joje pateikta išvada laikytinos neatsiejama įsakymo dalimi. Įsakymo įžanginėje dalyje nurodyti konkretūs jo priėmimo teisiniai pagrindai. Be to, Įsakymo rezoliucinėje dalyje aiškiai suformuluota, už kokius pažeidimus (nuoroda į Ataskaitos išvadų 1 p.) Poliklinikai taikoma poveikio priemonė – įspėjimas. Taip pat išaiškinta šio akto apskundimo tvarka. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog Įsakymo 1.1–1.2 punktai yra visiškai nemotyvuoti.

12. Teismo vertinimu, Tarnyba Įsakyme pagrįstai nustatė Ataskaitoje nurodytų teisės aktų pažeidimus, pagrindė sankcijos – įspėjimo – skyrimo pagrindą, remdamasi faktinėmis aplinkybėmis, taip pat nurodė teisinį sankcijos skyrimo pagrindą, t. y. pakankamai ir aiškiai motyvavo, kodėl konstatavo aptariamų teisės normų pažeidimus ir įspėjo pareiškėją. Nustatęs, kad ginčijamas Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 13. Pareiškėjas VšĮ Antakalnio poliklinika apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas teigia, kad Tarnyba neturėjo kompetencijos spręsti dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo / neišdavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Atsakovas turi kompetenciją kontroliuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kokybę, tačiau nedarbingumo pažymėjimų išdavimas / neišdavimas nėra sveikatos priežiūros paslauga, o administravimo veiksmas. Teismo sprendime išvardijami teisės aktai, suteikiantys teisę atsakovui atlikti sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, tačiau nepasisakoma dėl Tarnybos faktiškai atliktos nedarbingumo pažymėjimų išdavimo kontrolės ir šioje srityje pripažinto Pažymėjimų išdavimo taisyklių 10 punkto pažeidimo.

15. Teismas, padarydamas išvadą, jog skundžiamas Įsakymas atitiko individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, neatsižvelgė į teismų praktiką, kad individualaus administracinio akto motyvavimo reikalavimas reiškia ne tik tai, jog turi būti nurodyti sprendimo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, bet ir sprendime nurodytos faktinės aplinkybės turi būti įrodytos ir pakankamos sprendimui pagrįsti. Tarnyba nurodė Poliklinikos padarytus teisės aktų pažeidimus, bet jie yra ne konkrečių aiškiai suformuluotų ir išreikštų elgesio normų pažeidimai, bet normų-principų pažeidimai. Teismo sprendime, vertinant Įsakymo motyvaciją, pakartota Ataskaitoje nurodyti faktai, pacituoti teisiniai pagrindai ir rezoliucinė dalis, teigiant, kad šių sprendimo rekvizitų (net ne motyvų) pakanka sprendimo motyvuotumui konstatuoti, tačiau visiškai nevertinta, ar sprendimo argumentais nurodytos aplinkybės (pvz., kad GKK nevertino paciento nusiskundimų) realiai egzistavo, kokie įrodymai jas patvirtina, o jei egzistavo, ar jos pakankamos normos-principo pažeidimui konstatuoti.

16. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Įsakyme pateikta išvada, jog GKK 2019 m. liepos 18 d. nevertino paciento nusiskundimų ir būklės, nepagrįsta nei objektyviais duomenimis, nei teisės aktų, reguliuojančių GKK veiklą, nuostatomis, o išvada padaryta tik pagal subjektyvų Tarnybos darbuotojų požiūrį į paciento sveikatos būklę. Išvada, kad neatsižvelgta į gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijų išvadas (turėtas sprendimo priėmimo metu) bei šeimos gydytojos 2019 m. liepos 17 d. konsultacijos duomenis nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamos pažeidimui konstatuoti, todėl toks vertinimas neatitinka tinkamo motyvavimo kaip individualaus administracinio akto požymio, kurio teismas sprendime nepagrįstai nekonstatavo.

17. Teismas nevertino teisės aktų nuostatų, nustatančių santykį tarp darbingų asmenų laikino nedarbingumo dėl ligos bei ribotą darbingumą / neįgalumą turinčių asmenų teisių užtikrinimo ir to nulemtų imperatyvų atitinkamai veikti GKK tiek vertinant paciento būklę, tiek sprendžiant dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo / neišdavimo.

18. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

19. VšĮ Antakalnio poliklinika yra asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga, turinti Tarnybos išduotą licenciją teikti šias paslaugas. Pacientui buvo teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos – jo sveikatos būklė buvo įvertinta ir priimtas atitinkamas sprendimas, todėl Tarnyba turėjo teisę patikrinti, ar Poliklinikos gydytojų darytos išvados buvo pagrįstos ir motyvuotos, tinkamai dokumentuotos. Tarnyba taikė Pažymėjimų išdavimo taisykles kaip teisės aktą, inter alia reglamentuojantį ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei juose dirbančių asmens sveikatos priežiūros specialistų veiksmus, pareigas, atitinkamų medicininių dokumentų pildymą ir kitus tiesiogiai su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susijusius reikalavimus. Tai, kad šį teisės aktą pagal savo kompetenciją taiko ir kitas viešojo administravimo subjektas, niekaip nelemia ir neapriboja Tarnybos kompetencijos turinio ir apimties.

20. Tarnyba pažymi, jog Įsakymo 1.1–1.3 papunkčiai yra neatsiejama Įsakymo 1 punkto dalis, todėl pareiškėjo argumentas, kad Įsakymo 1.1 ir 1.2 punktai yra visiškai nemotyvuoti, yra nepagrįstas, kadangi šių papunkčių motyvacija (tai yra už kokius veiksmus yra konstatuojami šių teisės aktų nuostatų pažeidimai) yra nurodyta Įsakymo 1 punkte.

21. Tarnyba konstatavo, jog GKK, 2019 m. liepos 18 d. priimdama sprendimą, jog paciento S. J. ligos paūmėjimo nebuvo ir pacientui nereikėjo pratęsti nedarbingumo pažymėjimo, tinkamai jo nepagrindė: nevertino tuo metu buvusių paciento nusiskundimų ir objektyvios sveikatos būklės, neatsižvelgusi į buvusias gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijų išvadas dėl objektyvios paciento būklės ir galimos laikino nedarbingumo trukmės bei į 2019 m. liepos 17 d. šeimos gydytojo konsultacijos duomenis, buvus spręstinam klausimui dėl paciento būklės ir su ja susijusio laikino nedarbingumo trukmės. 2019 m. liepos 19 d. gydytoja A. Š. pacientui paskyrė fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultaciją pagal gydytojo ortopedo-traumatologo rekomendacijas, išdavė nedarbingumo pažymėjimą 2019 m. liepos 19 d.–2019 m. liepos 23 d., nukreipė pacientą į GKK spręsti nedarbingumą klausimą. 2019 m. liepos 23 d. GKK įvertino paciento susirgimų anamnezę, nurodė, kad 2019 m. liepos 19 d. paciento sveikatos būklė pablogėjo, sustiprėjo skausmas kelio srityje, buvo konsultuotas koją operavusio gydytojo, kuris nurodė, jog pacientas nedarbingas dar 1,5 mėn., tačiau vėliau darbingumo prognozė palanki, rekomendavo tęsti paskirtą gydymą, nedarbingumo pažymėjimą pratęsė 2019 m. liepos 24 d.–2019 m. liepos 26 d., suformulavo išvadą – įvertinus kelio sąnarį operavusio gydytojo ortopedo traumatologo išvadas, pacientas laikinai nedarbingas iki 2019 m. rugsėjo 5 d. Taigi 2019 m. liepos 18 d. ir 2019 m. liepos 23 d. (keturių dienų laikotarpiu) GKK priėmė du absoliučiai skirtingus sprendimus: pirmą kartą pacientui nedarbingumas nebuvo tęsiamas, antrą kartą nedarbingumas buvo pratęstas dar pusantro mėnesio. Šiuos du sprendimus skiria tik 2019 m. liepos 19 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojo ortopedo-traumatologo (to paties gydytojo, kuris pacientui atliko 2019 m. vasario 27 d. operaciją) išvada. Tarnyba šį pagrindimą yra nurodžiusi Ataskaitoje, todėl pareiškėjo argumentas, jog Tarnybos konstatuoto pažeidimo motyvacija buvo nurodyta tik atsiliepime į skundą, laikytinas nepagrįstu.

22. Darbingumo lygio nustatymas automatiškai nereiškia, jog pacientui nebereikalingas laikino nedarbingumo pažymėjimas. Nagrinėjamu atveju pacientui nebuvo nustatytas visiškas nedarbingumas, po pilno pooperacinio gijimo laikotarpio pacientas galėjo sugrįžti į darbą sumažinto darbingumo apimtimi, tačiau jam vis dar buvo reikalingas laikinas nedarbingumas dėl atliktos operacijos. Pacientas, kuriam yra nustatytas sumažintas darbingumas, tam tikru laikotarpiu gali būti visiškai nedarbingas. Nagrinėjamu atveju paciento sveikatos istorijoje buvo nuosekliai dokumentuota, jog pacientui vėlesnė darbingumo prognozė yra palanki.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat jis prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, turi ne tik kompetenciją, bet ir pareigą teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti asmens skundą dėl teisės aktuose nustatytų paciento teisių ar teisėtų interesų pažeidimo ir dėl to priimti individualų administracinį aktą. Tarnybai suteikta kompetencija vertinti sveikatos priežiūros į staigų, šiuo atveju pareiškėjo, darbą suteikiant pacientui paslaugas. Pareiškėjas turi pareigą užtikrinti, kad pacientams būtų teikiamos kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, užtikrinant kokybišką gydymo ir sveikimo periodą ne tik taikant būtinas kokybiškas medicinines priemones, bet ir išduodant nedarbingumo pažymėjimus gydymo laikotarpiui.

25. Tarnyba, priimdama skundžiamą Įsakymą, be kita ko, rėmėsi Ataskaitoje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Vertinant Įsakymą kartu su Ataskaitoje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, akivaizdu, kad skundžiamas Įsakymas visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas. Įsakyme yra aiškiai nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis priimtas Įsakymas (preambulė); aiškiai nurodyti argumentai ir motyvai, kurie lėmė Įsakymo priėmimą (1 punktas); nurodyti teisės aktai ir konkrečios jų nuostatos, kurias pažeidė pareiškėjas (1.1–1.3 punktai); nurodyta skiriama sankcija (2 punktas); nurodyta Įsakymo apskundimo tvarka (3 punktas).

26. Tarnyba padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad pacientui nebuvo suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Atsižvelgiant į tai, kad pacientui nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas ir tęsiamas ne dėl tos pačios priežasties, dėl ko nustatytas darbingumo lygis, GKK neturėjo pagrindo nutraukti paciento nedarbingumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. T4-302-(1.34) Dėl pacientui S. J. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Byloje ginčijamu Tarnybos 2019 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. T4-302-(1.34) „Dėl pacientui S. J. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ nustatyta, kad 2019 m. liepos 18 d. pacientui S. J. VšĮ Antakalnio poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: Pacientų teisių ir žalos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, VšĮ Antakalnio poliklinikos direktoriaus 2015 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 1-1.3-V-125 patvirtintų VšĮ Antakalnio poliklinikos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 5.1.1 papunkčio, Pažymėjimų išdavimo taisyklių 10 punkto reikalavimus. Dėl nustatytų pažeidimų VšĮ Antakalnio poliklinika buvo įspėta.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, jog Įsakymas buvo priimtas kompetentingo subjekto, taip pat Tarnyba Įsakyme pagrįstai nustatė Ataskaitoje nurodytų teisės aktų pažeidimus, pagrindė sankcijos – įspėjimo – skyrimo pagrindą, remdamasi faktinėmis aplinkybėmis, taip pat nurodė teisinį sankcijos skyrimo pagrindą, t. y. pakankamai ir aiškiai motyvavo, kodėl konstatavo aptariamų teisės normų pažeidimus ir įspėjo pareiškėją.

30. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog Tarnyba neturi kompetencijos nagrinėti nedarbingumo pažymėjimų išdavimą / neišdavimą. Taip pat teismas nepagrįstai sprendė, kad Įsakymas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 2 punktą, Tarnybai suteikti įgaliojimai atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę priežiūrą. Sveikatos priežiūros prieinamumas – tai valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei (Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 31 d.), o sveikatos priežiūros kokybė apibrėžiama kaip Lietuvos Respublikos įstatymų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų sveikatos priežiūros sąlygų, įskaitant sveikatos priežiūros tinkamumą ir priimtinumą, visuma (Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 30 d.).

33. Tarnybos atliekamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės priežiūros tikslas – nustatyti, ar sveikatos priežiūros įstaigos paslaugas teikia (teikė) pagal teisės aktų reikalavimus ir, atsižvelgiant į kontrolės rezultatus, pagal kompetenciją taikyti įstatyme numatytas kontrolės priemones bei siekti, kad būtų pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai ir kad jie nepasikartotų ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1287/2014; 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-635-146/2017). Dar daugiau, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad valstybės institucijoms, veikiančioms sveikatos apsaugos srityje, vykdant savo funkcijas keliami bendro pobūdžio reikalavimai, be kita ko, rūpestingumo pareiga, kuri sveikatos priežiūros srityje yra itin svarbi ir reikšminga (žr., pvz., 2014 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1033/2014; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1202-552/2018).

34. Kaip teisingai, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos sprendimo taikyti (netaikyti) asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų. Teismas kiekvienu atveju turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1287/2014; 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015).

35. Atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, turi pareigą teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti asmens skundą dėl teisės aktuose nustatytų paciento teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, ir dėl to priimti individualų administracinį aktą. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl Tarnybos, pagal savo kompetenciją atlikusios asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, priimto individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, turi patikrinti tokio sprendimo priėmimo procedūrą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo atlikto bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2583-520/2016).

36. Teisės aktai įpareigoja Tarnybą vertinti visus asmens sveikatos priežiūras paslaugas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pažymėjimų išdavimo taisyklės yra vienas iš tokių teisės aktų, kuris reglamentuoja tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistų veiksmus ir pareigas, atitinkamų medicininių dokumentų pildymą ir kitus tiesiogiai su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susijusius reikalavimus. Nedarbingumo pažymėjimai išrašomi asmens sveiktos priežiūros paslaugos suteikimo metu, todėl Tarnyba, atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, gali vertinti, ar buvo tinkamai taikytos Pažymėjimų išdavimo taisyklės ir konstatuoti nustatytus pažeidimus.

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštu S. J. kreipėsi į Polikliniką, prašydamas išduoti nedarbingumo pažymėjimą atgaline data už 2019 m. liepos 18 d. Poliklinika, įvertinusi paciento įrašus atsiųstose dokumentų kopijose, įrašus medicinos dokumentuose Poliklinikos informacinėje sistemoje, 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 1-1.22-22 informavo pacientą, jog minėtas nedarbingumo pažymėjimas jam buvo išduotas iki NDNT nedarbingumo lygio nustatymo dienos, t. y. iki 2019 m. liepos 17 d. Kadangi NDNT 2019 m. liepos 17 d. pacientui priėmė sprendimą dėl darbingumo lygio Nr. STS-2629, kuriame buvo nustatytas bendras darbingumo lygis – 50 proc., šeimos gydytoja 2019 m. liepos 18 d., įvertinusi NDNT išvadą ir esamą paciento somatinę būklę, ligos, dėl kurios NDNT nustatytas darbingumo netekimas, paūmėjimas nebuvo nustatytas, dėl to nedarbingumo pažymėjimo neišdavė. Pacientas 2019 m. rugpjūčio 23 d. su skundu kreipėsi į Tarnybą dėl Poliklinikos sprendimo nepratęsti ar neišduoti nedarbingumo pažymėjimo už 2019 m. liepos 18 d. Tarnyba paciento skundo pagrindu 2019 m. vasario 25 d.–2019 m. rugsėjo 10 d. Poliklinikoje atliko pacientui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą.

38. Tarnyba, atlikusi Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, surašė Ataskaitą, kurioje nustatyta: GKK nemotyvuotai konstatavo, jog tuo metu paciento S. J. ligos paūmėjimo nebuvo, nepagrįstai priėmė sprendimą nepratęsti nedarbingumo pažymėjimo: nevertinusi tuo metu buvusių pacientų nusiskundimų ir objektyvios sveikatos būklės, neatsižvelgusi į buvusias gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijų išvadas dėl objektyvios paciento būklės ir galimos laikino nedarbingumo trukmės bei į 2019 m. liepos 17 d. šeimos gydytojo konsultacijos duomenis, buvus spręstinam klausimui dėl paciento būklės ir su ja susijusio laikino nedarbingumo trukmės ir tuo pažeidė: Pacientų teisių ir žalos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Vidaus tvarkos taisyklių 5.1.1 papunktį, Pažymėjimų išdavimo taisyklių 10 punktą.

39. Tarnyba Ginčijamu Įsakymu, vadovaudamasi Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Pacientų teisių ir žalos įstatymo 23 straipsniu, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalimi bei 59 straipsniu, Aprašo 32 punktu, atsižvelgdama į atliktą patikrinimą dėl S. J. 2019 m. vasario 25 d.–2019 m. rugsėjo 10 d. VšĮ Antakalnio poliklinikoje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, 2019 m. lapkričio 25 d. Direktoriaus įsakymo dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų priėmimo ir kokybės patikrinimo atlikimo projekto svarstymo protokolą Nr. D3-127-(1.9.), VšĮ Antakalnio poliklinikos 2019 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. 1-1.23-13, 2019 m. lapkričio 28 d. Direktoriaus įsakymo dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo atlikimo projekto svarstymo protokolus Nr. D3-129-(1.9), parengtą Ataskaitą, nustatė, kad GKK, 2019 m. liepos 18 d. priimdama sprendimą, jog paciento S. J. ligos paūmėjimo nebuvo ir pacientui nereikėjo pratęsti nedarbingumo pažymėjimo, tinkamai jo nepagrindė: nevertino tuo metu buvusių pacientų nusiskundimų ir objektyvios sveikatos būklės, neatsižvelgusi į buvusias gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijų išvadas dėl objektyvios paciento būklės ir galimos laikino nedarbingumo trukmės (pagal šeimos gydytojo įrašus, pacientą konsultavęs gydytojas ortopedas-traumatologas 2019 m. gegužės 28 d. nurodė nedarbingumą 4–6 mėn., 2019 m. birželio 19 pateikė išvadą – nedarbingas; pagal Medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, savo nuostatą dėl laikino nedarbingumo patvirtino ir 2019 m. liepos 19 d. konsultacijos metu pažymėjęs, kad pacientas dar nedarbingas 1,5–2 mėn.) bei į 2019 m. liepos 17 d. šeimos gydytojo konsultacijos duomenis, buvus spręstinam klausimui dėl paciento būklės ir su ja susijusio laikino nedarbingumo trukmės, ir tuo pažeidė Pacientų teisių ir žalos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, Vidaus tvarkos taisyklių 5.1.1 papunktį, Pažymėjimų išdavimo taisyklių 10 punktą. Tarnybą Įsakymu įspėjo VšĮ Antakalnio polikliniką dėl teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumento pažeidimų.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Šios teisės normos aiškinimas kiekvienu atveju turi būti atliekamas konkrečių bylos faktinių aplinkybių ir atitinkamus ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekste. Tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia teisines pasekmes, yra priimamas tam tikros anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto dokumento pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente išdėstytus motyvus, toks dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi.

41. Iš skundžiamo Įsakymo turinio matyti, kad jis buvo priimtas atsižvelgus į Ataskaitoje nustatytas aplinkybes, taigi Ataskaitoje nustatytos (išdėstytos) aplinkybės bei joje pateikta išvada laikytinos neatsiejama Įsakymo dalimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamo Įsakymo pagrįstumą vertino kartu su Ataskaitoje nustatytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Įsakymo turinį, pažymi, jog Įsakymo įžanginėje dalyje aiškiai nurodyti konkretūs jo priėmimo teisiniai pagrindai (Sveiktos sistemos įstatymo, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, Pacientų teisių ir žalos įstatymo bei Aprašo atitinkamos nuostatos, Ataskaita ir kita patikrinimo metu surinkta medžiaga), nurodytos faktinės aplinkybės (Įsakymo 1 p.) bei pažeisti teisės aktai (Įsakymo 1.1, 1.2 ir 1.3 p.). Taip pat įsakyme nurodyta Poliklinikai taikoma poveikio priemonė – įspėjimas (Įsakymo 2 p.) bei Įsakymo apskundimo tvarka (Įsakymo 3 p.). Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčijamas Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo laikytas teisėtu ir pagrįstu.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad nėra pagrindo abejoti Ataskaitoje, kurios pagrindu priimtas ginčijamas Įsakymas, nurodomų aplinkybių tikrumu, todėl nėra pagrindo naikinti Įsakymą.

43. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

44. Pareiškėjas prašo teismo priteisti VšĮ Antakalnio poliklinikai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (3 883,25 Eur). Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.).

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 500 Eur mokėjimą patvirtinantį bankinio pavedimo išrašą.

46. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Kadangi šia nutartimi netenkintas pareiškėjo apeliacinis skundas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, pripažintina, kad šis sprendimas priimtas trečiojo suinteresuoto asmens naudai, todėl to S. J. turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

47. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Trečiojo suinteresuoto asmens pateikti dokumentai patvirtina, kad S. J. advokatei sumokėjo 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą 2020 m. spalio 31 d., t. y. 2020 metų IV ketvirtį. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2020 metų II ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, kuris buvo 1 398,5 Eur, į Rekomendacijų 8.11 punktą, nustatantį, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą koeficientas yra 1,3, maksimali priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą galėtų būti 1 818,05 Eur. Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti suma – 500 Eur. Teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašomos priteisti išlaidos būtų neprotingos, be to, jos neviršija Rekomendacijose nustatyto galimo priteisti maksimalaus dydžio, trečiojo suinteresuoto asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkina ir trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisia 500 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Antakalnio poliklinikos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo viešosios įstaigos Antakalnio poliklinikos trečiajam suinteresuotam asmeniui S. J. 500 (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ramutė Ruškytė