98f2bca1-4958-4e0f-a7a1-0f2ebf14aff6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                                                  Administracinė byla Nr. I-3803-562/2011                                                                                                                      Proceso Nr. 3-61-3-01964-2011-7                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 38;74. (S)                             VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rositos Patackienės, teisėjų Violetos Balčytienės ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui I.

U., atsakovo atstovei A.Urnavičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos B. S. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,                                                    n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja B. S. (toliau - PareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu (b.l. 1), kurį patikslino (b.l. 7-10) praÅ¡ydama panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2011-08-11 sprendimÄ Nr. (15/3-5)10K-22566 ir įpareigoti atsakovÄ PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo.

Skunde nurodė, kad Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Atsakovas, Departamentas) 2011-08-11 sprendimas Nr. (15/3-5)10K-22566, kuriuo PareiÅ¡kėjai atsisakyta iÅ¡duoti pažymėjimÄ dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę iÅ¡saugojimo, priimtas netinkamai aiÅ¡kinant ir taikant materialines teisės normas, nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjus reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl naikintinas. Atsakovas nepagrįstai atsisakė taikyti Pilietybės įstatymo (toliau – PÄ®, Ä®statymas) 9 str. 1 d.

Sprendime klaidingai nurodoma, kad PareiÅ¡kėjos atžvilgiu Å¡ios nuostatos negali bÅ«ti taikomos, kadangi ji 1991-10-08 įgijo Lietuvos pilietybę. Skunde pabrėžė, kad 1991-10-08 PareiÅ¡kėja Lietuvos pilietybės neįgijo. Ji atitiko 1989-11-03 Lietuvos TSR pilietybės įstatymo 1 str. 1 d., nustatančiÄ , kas yra Lietuvos TSR piliečiais, todėl pasirašė pasižadėjimÄ dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pagal to paties įstatymo 2 str. 3 d. Nuo 1989-11-03 iki 1991-12-05 buvo vadovaujamasi Tarybų SÄ jungos įstatymais.

PareiÅ¡kėjos teigimu, 1991-10-08 ji buvo Lietuvos Respublikos pilietė, o ne įgijo pilietybę pagal tuo metu galiojusius įstatymus. Tiek 1989-11-03 TSR pilietybės įstatymo 1 str. 1 d., tiek ir 1991-12-05 Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 str. 1 d. aiÅ¡kiai nurodoma, kokie asmenys įstatymo galiojimo laikotarpiu laikytini Lietuvos Respublikos piliečiais. Pilietybės įgijimo sÄ lygos įtvirtinamos atitinkamai 1989-11-03 įstatymo 10 str., 1991-12-05 įstatymo 11 str. PareiÅ¡kėjos teigimu, atsisakydamas iÅ¡duoti pažymėjimÄ dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę iÅ¡saugojimo, Migracijos departamentas vadovavosi neįsigaliojusiomis Pilietybės įstatymo nuostatomis.

Ä®statymo 44 str. 2 d. nustatyta, kad 12 str. įsigalioja nuo 2013-01-01. Kadangi Migracijos departamento sprendimas priimtas vadovaujantis negaliojančiomis teisės normomis, jis negali bÅ«ti laikomas teisiÅ¡kai pagrįstu. Skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamame sprendime pripažįstama PareiÅ¡kėjos teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau tokia teisė atimama netinkamai taikant ir aiÅ¡kinant Pilietybės įstatymo nuostatas. Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Atsakovas, Departamentas) atsiliepime į PareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ (b.l. 49-51) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė, kad PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas, iÅ¡duoti teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę iÅ¡saugojimo pažymėjimÄ , netenkintas, kadangi PareiÅ¡kėja neatitinka Pilietybės įstatymo 45 str. ir Vyriausybės 1992-03-30 nutarimo Nr. 198 1.1 punkto reikalavimų, t.y. kad toks pažymėjimas iÅ¡duodamas lietuvių kilmės asmenims ir asmenims, kurie pagal Pilietybės įstatymÄ turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. PareiÅ¡kėja nėra lietuvių kilmės asmuo, todėl pažymėjimas dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę iÅ¡saugojimo jai gali bÅ«ti iÅ¡duotas tik tuo atveju, jeigu ji pagal Pilietybės įstatymÄ turėtų teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Iš įstatymo 9 str. 1 d. įtvirtinto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisę atkurti pilietybę turi tik tie asmenys, kurie iki šiuo metu galiojančio Pilietybės įstatymo įsigaliojimo, Lietuvos pilietybės nėra turėję. Departamentas nustatė, kad Pareiškėja turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940-06-15, o 1991-10-08 įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal tuo metu galiojusio 1989-11-03 Pilietybės įstatymo 1 str. 1 d. 3 p. Lietuvos Respublikos pilietybės pareiškėja neteko Vidaus reikalų ministro 2000-02-01 sprendimu, kadangi įgijo Izraelio pilietybę.

Atsakovas nurodė, kad pagal 1989-11-03 Pilietybės įstatymo 1 str. 1 d. 3 p. Lietuvos TSR piliečiais laikyti asmenys, kurie iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos nuolat gyveno Respublikos teritorijoje ir turi joje nuolatinę darbo vietÄ arba nuolatinį legalų pragyvenimo Å¡altinį. Å ie asmenys, kol jie laisvai apsisprendžia dėl pilietybės, gali naudotis Lietuvos TSR piliečio teisėmis dvejus metus nuo įstatymo įsigaliojimo (35 str. 1 pastraipa). IÅ¡ to matyti, kad Pilietybės įstatymo 1 str. 1 d. 3 p. nurodyti asmenys nebuvo laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais ipso facto.

Tam kad jie įgytų ar priimtų pilietybę, turėjo įvykdyti įstatyme nustatytas sÄ lygas, t.y. apsispręsti dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir pasiraÅ¡yti pasižadėjimÄ . Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 1994-04-13 nutarime pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , PareiÅ¡kėja laikytina įgijusia Lietuvos Respublikos pilietybę pagal 1989-11-03 Pilietybės įstatymo 1 str. 1 d. 3 p. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad PareiÅ¡kėja neatitinka Ä®statymo 9 str. 1 d. sÄ lygos iki jo įsigaliojimo dienos nebÅ«ti įgijus Lietuvos Respublikos pilietybės. PareiÅ¡kėja taip pat neturi teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl jai negali bÅ«ti iÅ¡duotas pažymėjimas dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę iÅ¡saugojimo.

PareiÅ¡kėjos pilietybės klausimas galėtų bÅ«ti sprendžiamas taikant Lietuvos Respublikos pilietybės grÄ Å¾inimo procedÅ«rÄ . Atsiliepime taip pat paaiÅ¡kinama, kad skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis Pilietybės įstatymo 9 str. 1 d., o ne, kaip nurodoma skunde, 12 straipsniu. Å io straipsnio nuostatos PareiÅ¡kėjai nesukelia ir negali sukelti teisinių pasekmių.         Skundas atmestinas.Ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar pagrįstai Migracijos departamentas atsisakė iÅ¡duoti B.

S. pažymėjimÄ dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę iÅ¡saugojimo, t.y. dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2011-08-11 sprendimo Nr. (15/3-5)10K-22566 teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenys patvirtina, kad 1991-10-08 B. S. buvo iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimas (b.l. 25). Vidaus reikalų ministro 2000-02-01 sprendimu Nr. 6 B. S. pripažinta netekusia Lietuvos Respublikos pilietybės (b.l. 44). PareiÅ¡kėja 2011-07-18 kreipėsi į Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyrių praÅ¡ydama iÅ¡duoti pažymėjimÄ dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės iÅ¡saugojimo (b.l. 15).

IÅ¡nagrinėjęs PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , Migracijos departamentas 2011-08-11 sprendimu Nr. (15/3-5)10K-22566 atsisakė iÅ¡duoti teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę iÅ¡saugojimo pažymėjimÄ , kadangi PareiÅ¡kėja neatitinka Pilietybės įstatymo 9 str. 1 d. ir 12 str. reikalavimų. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu (b.l. 1, 7-10) praÅ¡ydama Migracijos departamento sprendimÄ panaikinti ir įpareigoti AtsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ . Ginčo teisiniams santykiam taikytini 2010-12-02 Pilietybės įstatymas Nr. XI-1196 (įsigaliojęs 2011-04-01), 1989-11-03 Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos pilietybės įstatymas Nr. XI-3329 (netekęs galios nuo 1991-12-11) ir Vyriausybės 1992-03-30 nutarimas Nr. 198 ,,Dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę iÅ¡saugojimo patvirtinančių dokumentų iÅ¡davimo“. 2010-12-02 Pilietybės įstatymo ( toliau ir – Ä®statymo) 9 straipsnis, reglamentuojantis Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo sÄ lygas, nustato, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotÄ teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

Nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal Å¡io įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktÄ gali bÅ«ti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Lietuvos Respublikos pilietybė neatkuriama, jeigu yra Å¡io įstatymo 22 straipsnio 1 ar 2 punkte nurodytų aplinkybių. Lietuvos Respublikos pilietybė gali bÅ«ti atkurta tik vienÄ kartÄ . Ä®statymo 12 straipsnyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, jų praÅ¡ymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iÅ¡duodami Å¡iÄ teisę patvirtinantys dokumentai.

Lietuvių kilmės asmenims jų praÅ¡ymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iÅ¡duodami jų lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai. Ä®statymo 12 straipsnis įsigalioja 2013 m. sausio 1 d., o iki Å¡io Ä®statymo 12 straipsnio įsigaliojimo asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, ir lietuvių kilmės asmenims jų praÅ¡ymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iÅ¡duodami teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę iÅ¡saugojimÄ patvirtinantys dokumentai (Ä®statymo 44,45 straipsniai).

Vyriausybės 1992-03-30 nutarimo Nr. 198 ( redakcija 2011- 04-13) „Dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę iÅ¡saugojimo patvirtinančių dokumentų iÅ¡davimo„ 1.1 p. nustatyta, kad asmenims, kurie pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymÄ turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ar yra lietuvių kilmės asmenys, jų praÅ¡ymu iÅ¡duodamas teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę iÅ¡saugojimo pažymėjimas. Asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, praÅ¡ymus iÅ¡duoti teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę iÅ¡saugojimo pažymėjimÄ paduoda vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, o asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, – vidaus reikalų ministro įgaliotai Å¡iuos praÅ¡ymus nagrinėti institucijai tiesiogiai arba per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas (toliau – konsulinė įstaiga).

Vidaus reikalų ministro įgaliota institucija asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, praÅ¡ymus iÅ¡duoti teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę iÅ¡saugojimo pažymėjimÄ kartu su pridėtais prie jų dokumentais siunčia vidaus reikalų ministro įgaliotai Å¡iuos praÅ¡ymus nagrinėti institucijai, o konsulinės įstaigos asmenų, nuolat gyvenančių užsienyje, praÅ¡ymus iÅ¡duoti teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę iÅ¡saugojimo pažymėjimÄ kartu su pridėtais prie jų dokumentais Å¡iai vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai siunčia tiesiogiai arba per užsienio reikalų ministro įgaliotÄ institucijÄ .

Prie praÅ¡ymo iÅ¡duoti teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę iÅ¡saugojimo pažymėjimÄ asmuo prideda Vyriausybės 1992-03-30 nutarimo Nr. 198 1.1.1.-1.1.6. nurodytus duomenis. PraÅ¡ymus iÅ¡duoti teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę iÅ¡saugojimo pažymėjimÄ nagrinėja ir sprendimus dėl Å¡io pažymėjimo iÅ¡davimo priima vidaus reikalų ministro įgaliota institucija, o juos iÅ¡duoda vidaus reikalų ministro įgaliota institucija arba konsulinės įstaigos( Vyriausybės 1992-03-30 nutarimo Nr. 198 1.2. p).    PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad 1991-10-08 ji buvo Lietuvos Respublikos pilietė, o ne įgijo pilietybę pagal tuo metu galiojusius įstatymus, kadangi ji atitiko 1989-11-03 Lietuvos TSR pilietybės įstatymo 1 str. 1 d., nustatančio, kas yra Lietuvos TSR piliečiais, todėl pasirašė pasižadėjimÄ dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pagal to paties įstatymo 2 str. 3 d.

 Nagrinėjamam ginčui aktualaus Pilietybės įstatymo (1989 m. lapkričio 3 d. redakcija) 1 straipsnyje buvo nustatyta, kad "Lietuvos TSR piliečiai" yra:

1) asmenys, kurie buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, jų vaikai ir vaikaičiai, taip pat kiti iki 1940 m. birželio 15 d. buvusieji nuolatiniai tuometinės Lietuvos TSR teritorijos gyventojai, jų vaikai ir vaikaičiai, nuolat gyvenantys Lietuvos TSR teritorijoje;

2) asmenys, turintys nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos TSR, jeigu jie yra patys gimę ar įrodę, kad bent vienas iÅ¡ tėvų ar seneliai yra gimę Lietuvos TSR teritorijoje ir jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai;

3) kiti asmenys, kurie iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos nuolat gyveno Respublikos teritorijoje ir turi čia nuolatinę darbo vietÄ arba nuolatinį legalų pragyvenimo Å¡altinį. Å ie asmenys per dvejus metus nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo laisvai apsisprendžia dėl pilietybės;

4) asmenys, įgiję Lietuvos TSR pilietybę pagal šį įstatymÄ . Pažymėtina, kad pagal Pilietybės įstatymo (1989 m. lapkričio 3 d. redakcija) 35 straipsnio 1 dalį "Å¡io įstatymo 1 straipsnyje nurodyti asmenys, kol jie laisvai apsisprendžia dėl pilietybės, gali naudotis Lietuvos TSR piliečio teisėmis dvejus metus nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo". Atsižvelgiant į nustatytÄ reglamentavimÄ , nepagrįsti pareiÅ¡kėjos motyvai, kad ji 1991-10-08 buvo Lietuvos Respublikos pilietė, o ne įgijo pilietybę pagal tuo metu galiojusius įstatymus, nes bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėja, turėdama garantuotÄ teisę laisvai apsispręsti dėl pilietybės, teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę realizavo 1991-10-08 (b.l.25).

Konstitucinis Teismas pasisakydamas dėl Pilietybės įstatymo 1 straipsnio nuostatų, susijusių su Lietuvos Respublikos piliečių korpuso sudėtimi, 1994 m. balandžio 13 d. nutarime inter alia konstatavo, kad kiekviename <...> straipsnio punkte nurodoma visiÅ¡kai skirtinga asmenų grupė, turėjusi specifinių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublika, todėl įstatymu jiems buvo numatyti ne tik bendri reikalavimai, bet ir skirtinga atskirų grupių asmenų įpilietinimo tvarka arba papildomos sÄ lygos pilietybei įgyti.

Bendri reikalavimai ir sÄ lygos visų grupių asmenims buvo Å¡ie: pradžioje visi jie buvo laikomi tik potencialiais piliečiais, nes jiems buvo garantuota teisė laisvai apsispręsti dėl pilietybės; visiems jiems bÅ«tina sÄ lyga tapti Lietuvos piliečiais buvo nuolatinis gyvenimas Lietuvos teritorijoje; apsisprendę dėl Lietuvos pilietybės, visi jie privalėjo duoti iÅ¡tikimybės Lietuvos Respublikai pasižadėjimÄ . Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodyti asmenys ex oficio (pagal turėtÄ teisę) tapo Lietuvos Respublikos piliečiais - jiems tik reikėjo įrodyti atitinkamas aplinkybes ir papraÅ¡yti iÅ¡duoti piliečio dokumentus.

Jų teisė apsispręsti dėl pilietybės iÅ¡ esmės reiÅ¡kė teisę atsisakyti Lietuvos pilietybės. Tuo požiÅ«riu visiÅ¡kai skirtinga buvo kitų grupių asmenų padėtis. 1 straipsnio 4 punkte minimi asmenys pilietybę galėjo įgyti pagal kitus Pilietybės įstatymo straipsnius: 7 (pilietybės suteikimas iÅ¡imties tvarka), 15 (pilietybės suteikimas natÅ«ralizacijos bÅ«du) ir kt. Skirtinga buvo ir asmenų, minimų 1 straipsnio 3 punkte, įpilietinimo sÄ lygos ir tvarka. Nuo asmenų, minimų 1 straipsnio 1 ir 2 punktuose, jie skyrėsi tuo, kad anksčiau nebuvo turėję tvirtų nuolatinių teisinių ryÅ¡ių su Lietuva <...>, iÅ¡ Å¡ių asmenų buvo reikalaujama nuolat gyventi Lietuvos teritorijoje, taip pat turėti čia nuolatinę darbo vietÄ arba nuolatinį legalų pragyvenimo Å¡altinį.

Jie per dvejus metus nuo Pilietybės įstatymo įsigaliojimo turėjo teisę laisvai apsispręsti dėl pilietybės, t.y.galėjo pasilikti Sovietų SÄ jungos pilietybę arba tapti Lietuvos piliečiais (Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 13 d. nutarimas, 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr.45/03-36/04). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja Lietuvos Respublikos pilietybės neteko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000-02-01 sprendimu, kadangi įgijo Izraelio pilietybę (b.l.26-33). Tokiu bÅ«du, nagrinėjamos bylos duomenys nustatyto reglamentavimo dėl pilietybės atkÅ«rimo kontekste patvirtina, kad atsakovas pagrįstai pripažino, jog nėra pagrindo iÅ¡duoti B.

S. pažymėjimÄ dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę iÅ¡saugojimo. Kartu pažymėtina, kad pagal Pilietybės įstatymÄ asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybė gali bÅ«ti grÄ Å¾inta. Lietuvos Respublikos pilietybės grÄ Å¾inimo pagrindai yra įtvirtinti Pilietybės įstatymo 21 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybė gali bÅ«ti grÄ Å¾inta pagal jo praÅ¡ymÄ .

Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybė gali bÅ«ti grÄ Å¾inta tik vienÄ kartÄ . Asmeniui, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta iÅ¡imties tvarka, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybė negali bÅ«ti grÄ Å¾inta (Pilietybės įstatymo 21 straipsnio 1 d.). Asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta arba suteikta supaprastinta tvarka ir kuris po to jos neteko, Lietuvos Respublikos pilietybė gali bÅ«ti grÄ Å¾inta, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis.

Šis reikalavimas netaikomas asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–4 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis(Pilietybės įstatymo 21 straipsnio 4 d.).Vertinant pareiškėjos argumentus, kad Migracijos departamento sprendimas priimtas vadovaujantis negaliojančiomis teisės normomis negali būti laikomas teisėtu, pažymėtina, kad skundžiamas sprendimas priimtas 2010-12-02 Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 d. pagrindu, todėl sprendime nurodant Pilietybės įstatymo 12 straipsnį, kuris ginčo metu dar nebuvo įsigaliojęs (Pilietybės įstatymo 44 str.2d.), nereiškia, kad toks sprendimas privalo būti panaikintas vien tik dėl minėtos priežasties.

Skundžiamas aktas gali bÅ«ti panaikintas tuo atveju, jeigu buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, tačiau ne kiekvienas formalios procedÅ«ros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtÄ administracinį aktÄ neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedÅ«ros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi bÅ«ti vertinama procedÅ«ros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl Å¡io pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416/2005 (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 131-138)).

Nagrinėjamu atveju tokioms iÅ¡vadoms konstatuoti pagrindo nėra. Kadangi atsakovas veikė savo kompetencijos ribose teisėtai bei pagrįstai, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimų panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2011-08-11 sprendimÄ Nr. (15/3-5)10K-22566 ir įpareigoti atsakovÄ Â praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo.           Teismo iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu skundas atmestinas kaip nepagrįstas.         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,                   n u s p r e n d ė :

         PareiÅ¡kėjos B. S. skundÄ atmesti.         Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                       Rosita Patackienė                                                                                                                                                   ArÅ«nas Dirvonas                                                                                        Violeta BalčytienėÂ