A-525-1340-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-1340/2012

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00408-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 28

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei Renatai Tuomienei,

atsakovo atstovui Igoriui Tkačenko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyriui dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Litesko“ skundu (b. l. 2–8) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyriaus 2011 m. gegužės 18 d. metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-1789(S11) (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Nurodė, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyrius (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. gegužės 18 d. atliko pareiškėjo filialo „Kelmės šiluma“ Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – ir Metrologijos įstatymas) ir kitų teisės aktų laikymosi kontrolę ir surašė Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-1789(S11). Pareiškėjas su priimtu Patikrinimo aktu buvo supažindintas 2011 m. birželio 28d. Patikrinimo aktu Inspekcija priėmė nurodymus pareiškėjui: atsiskaitant su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį, nenaudoti karšto vandens skaitiklių, kurių neatlikta (pasibaigusi) metrologinė patikra, laikytis sudaryto ir patvirtinto karšto vandens apskaitai naudojamų matavimo priemonių keitimo ir patikros grafiko, apie priimtus sprendimus dėl Patikrinimo akte minėtų pažeidimų pašalinimo iki šių metų liepos 29 d. raštu informuoti Inspekciją.

Pažymėjo, kad pareiškėjo filialas „Kelmės šiluma“ yra karšto vandens tiekėjas 57 daugiabučių namų butiniams vartotojams. Karšto vandens skaitiklius pareiškėjas įrenginėja teisės aktų nustatyta tvarka. Paaiškino, kad Patikrinimo akte nurodyta, kad karšto vandens tiekėjo dar nepakeisti karšto vandens skaitikliai, Patikrinimo akte nurodyti karšto vandens skaitikliai, taip ir kiti Patikrinimo akte nurodyti 2116 karšto vandens skaitikliai, nuosavybės teise priklauso vartotojams, o ne pareiškėjui. Rėmėsi Matavimo priemonių techninio reglamento, patvirtinto Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 30 d.

įsakymo Nr. V-31, priedo Nr. MP-001 „Vandens skaitikliai“ 24 punktu, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymo) 16 straipsnio 4 dalimi, Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105 (toliau – ir Metodika), 17, 23.1 punktais, ir darė išvadą, kad karšto vandens tiekėjas nėra ir negali būti laikomas atsakingu už vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių patikrą ar jų įvertinimą.

Nurodė, kad visiems Kelmės miesto bei rajono vartotojams buvo pasiūlyta perduoti pareiškėjui jiems nuosavybės teise priklausančius ir reikalavimus atitinkančius apskaitos prietaisus, tačiau vartotojai į šį pasiūlymą neatsiliepė. Teigė, kad gyventojams priklausančių skaitiklių metrologinės patikros vykdymui būtinos išlaidos nėra numatytos jokiose valstybės reguliuojamose kainose, todėl pareiškėjas negali teikti šių paslaugų neatlygintinai, nes tai prieštarautų būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo principui. Paaiškino, kad Kelmės rajono savivaldybės taryba 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu patvirtino pareiškėjo filialo „Kelmės šiluma“ veiklos plano vykdymo laikotarpiu iki 2012 m. gruodžio 31 d. atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčius, tuo pačiu patvirtindama karšto vandens skaitiklių keitimą ir patikrą iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Darė išvadą, kad nurodymą užtikrinti metrologinę skaitiklių patikrą Inspekcija turėjo adresuoti tų skaitiklių savininkams, o ne pareiškėjui, todėl nurodymas, susijęs su konkrečių karšto vandens skaitiklių naudojimu yra duotas netinkamam subjektui, todėl Patikrinimo aktas naikintinas. Paaiškino, kad Inspekcijos nurodymas pareiškėjui atsiskaitant su gyventojais už suvartotą karštą vandenį naudoti tik butuose įrengtų, metrologiškai patikrintų karšto vandens skaitiklių rodmenis šiuo metu gali būti įgyvendinamas tik dviem būdais: taikant teisės aktų nustatytą karšto vandens normatyvą, pagal bute/patalpoje deklaruotų asmenų skaičių arba vienu metu pakeičiant visus karšto vandens skaitiklius.

Įgyvendinant Inspekcijos nurodymą pirmuoju būdu, pareiškėjas būtų priverstas taikyti Vandens vartojimo normoje RSN 26-90, patvirtintoje Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 79/76 (toliau – ir Vandens vartojimo norma RSN 26-90), nustatytą normatyvą – 92 l. per parą vienam žmogui. Nurodė, kad toks taikymas neatspindėtų realaus karšto vandens sunaudojimo ir būtų pažeisti vartotojų teisėti interesai mokėti už jų suvartotą karšto vandens kiekį, taip pat tai užkirstų kelią tiksliam ir teisingam daugiabučių namų šilumos kiekio paskirstymui, dėl ko būtų pažeisti ne tik vartotojų, bet ir tiekėjo interesai gauti apmokėjimą už patiektą šilumą ar karštą vandenį.

Pažymėjo, kad su tokiu apskaitos principų pakeitimu turėtų būti supažindinti visi Kelmės miesto ir rajono šilumos ar karšto vandens vartotojai, Inspekcijai nustatant terminą pasikeisti arba metrologiškai pasitikrinti, jų nuosavybės teise valdomus skaitiklius, o tokie nurodymai vartotojams nėra pateikti. Nurodė, kad įgyvendinti Inspekcijos nurodymą antruoju būdu yra objektyviai neįmanoma. Remėsi Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Metodikos 17, 23.1 punktais ir nurodė, kad iš anksto sukaupti lėšų skaitliukams įrengti iš karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio neįmanoma.

Pabrėžė, kad tokia veikla negali būti subsidijuojama iš kitų pareiškėjo filialo „Kelmės šiluma“ vykdomų veiklų, nes tai pažeistų Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 3 dalį ir kitus teisės aktus. Paaiškino, kad visiems numatytiems apie 51 273 karšto vandens skaitiklių įrengimo darbai per 3 metus pareiškėjui kainuotų apie 27 mln. Lt. Teigė, kad šioms investicijoms pareiškėjas nuosavų lėšų neturi, todėl 2010 m. spalio mėnesį paskelbė viešą konkursą dėl paskolos šios investicijos įgyvendinimui, tačiau nesulaukus nei vieno pasiūlymo ar paraiškos, konkursas buvo nutrauktas.

Apie tai pareiškėjas yra informavęs valstybės institucijas. Nurodė, kad atsižvelgus į tai, karšto vandens skaitiklius pareiškėjas gali įrenginėti tik iš karšto vandens tiekėjo veiklos eigoje tam tikslui surinktų lėšų, todėl akimirksniu visų karšto vandens skaitiklių pakeitimas negali būti įgyvendintas, o pakeitimo procesas truks ne vienerius metus. Paaiškino, kad pareiškėjas objektyviai neturi galimybės per metus pakeisti 715 vienetų karšto vandens apskaitos prietaisus ir nurodė, kad šiuo metu yra įrengęs ir eksplotuoja 53 karšto vandens skaitiklius, kurie yra su galiojančia metrologine patikra.

Paaiškino, kad pagal Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. T-138, kuriuo buvo patvirtintas karšto vandens skaitliukų įrengimo/keitimo planas, skaitiklių pakeitimui yra numatyti trys metai, t. y. iki 2012 metų pabaigos. Pažymėjo, kad reikalavimas vienu metu pakeisti visus vartotojų karšto vandens skaitiklius prieštarauja bendriesiems teisės principams, draudžiantiems iš asmenų reikalauti to, kas neįmanoma įgyvendinti. Taip pat tai nėra įmanoma ir tuo atžvilgiu, kad dėl karšto vandens tiekimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų neišbaigtumo, nėra padengiamos būtinosios šios veiklos sanaudos, kas prieštarauja valstybės reguliuojamų veiklų būtinųjų sąnaudų padengimo principui.

Taip pat pabrėžė, kad karšto vandens skaitiklių įrengimo/pakeitimo terminai dar nėra pasibaigę, todėl Inspekcija negali reikalauti, kad pareiškėjas jau šiuo metu būtų pakeitęs/įrengęs visus karšto vandens skaitiklius, nes tai prieštarautų teisėtų lūkesčių principui. Darė išvadą, kad Inspekcijos Patikrinimo akto dalis, kurioje nurodoma, kad nuo Patikrinimo akto surašymo dienos pareiškėjas atsiskaitymui naudotų rodmenis šilumos ir karšto vandens skaitiklių tik su galiojančia metrologine patikra turi būti naikintina, kaip neteisėta ir nepagrįsta.

Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities skyrius pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 72-75), kuriuo nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka.

Paaiškino, kad pareiškėjo veiklos patikrinimo metu nustatė, kad karšto vandens apskaitai ir atsiskaitymui su vartotojais pareiškėjas naudoja vartotojų butuose įrengtus 2146 karšto vandens skaitiklius, iš kurių tik 30 yra su galiojančiais metrologinės patikros duomenimis. Atsižvelgus į nustatytus pažeidimus, 2011 m. gegužės 18 d. buvo priimtas pareiškėjo skundžiamas Patikrinimo aktas. Pažymėjo, kad Patikrinimo akte pateikti nurodymai buvo priimti vadovaujantis Metrologijos įstatymo ir kitų teisinę metrologiją reglamentuojančių teisės aktų, šilumos ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Rėmėsi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (toliau – ir Taisyklės), 173, 175 punktais ir nurodė, kad pareiškėjas turi pareigą tikrinti ir įrengti karšto vandens skaitiklius, jei vartotojai atsisako perduoti juos karšto vandens tiekėjui, tačiau pareiškėjas tik 30 iš 2146 vartotojams nuosavybės teise priklausančių karšto vandens skaitiklių pakeitė kitais – metrologiškai patikrintais. Teigė, kad pareiškėjo pasiūlymas vartotojams perduoti jiems priklausančius karšto vandens skaitiklius pareiškėjui, išspausdintas dienraštyje „Lietuvos rytas“, nėra pakankamas pareiškėjo pareigos, numatytos tiek Šilumos ūkio įstatyme, tiek ir Taisyklėse, įgyvendinimas.

Pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010 (toliau – ir nutartis administracinėje byloje A444-1178/2010) tenkino Lietuvos metrologijos inspekcijos apeliacinį skundą, toje dalyje, kurioje Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius įpareigojo UAB „Vilniaus energija“ atsiskaitant su karšto vandens vartotojais už sunaudotą karštą vandenį naudoti vandens skaitiklius, kuriems atlikta techninių reglamentų nustatyta metrologinė patikra.

Nutartyje teismas taip pat neatsižvelgė į UAB „Vilniaus energija“ argumentą, kad butuose sumontuoti karšto vandens skaitikliai buvo butų savininkų nuosavybė. Atsakovo vertinimu, sistemiškai analizuojant teisinę metrologiją reglamentuojančius teisės aktus, nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, jog karšto vandens tiekėjai neturi galimybių ir sąnaudų, reikalingų jiems nepriklausančių karšto vandens skaitiklių priežiūrai, nes negali įtraukti šių sąnaudų į nustatytas kainas ir kad karšto vandens tiekėjai būtų priversti teikti priežiūros paslaugas neatlygintinai.

Nėra pagrįstas ir pareiškėjo argumentas, jog būtų priverstas taikyti Vandens vartojimo normoje RSN 26-90 nustatytą normatyvą karšto vandens suvartojimo apskaičiavimui, nes pareiškėjas nepateikė duomenų, kad visi 2116 vartotojams priklausantys karšto vandens skaitikliai yra sugadinti.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (b. l. 107–113) pareiškėjo skundą atmetė, kaip nepagrįstą.

Teismas, remdamasis Šilumos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalimi, 28 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Taisyklių 38.11, 163, 173 174 punktais, Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių salygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289, 28.5 punktu, 31.4 punktu, padarė išvadą, kad karšto vandens skaitiklis turi būti su galiojančia metrologine patikra bet kokiu atveju, už kurios organizavimą atsakingas karšto vandens tiekėjas, nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso atitinkamas karšto vandens apskaitos prietaisas. Todėl pripažino, kad nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog Patikrinimo aktas surašytas netinkamam subjektui. Pažymėjo, kad pareiškėjas, pagal sudaryto ir patvirtinto karšo vandens naudojamų matavimo priemonių keitimo bei patikros planą, 2010 metais turėjo įrengti 715 karšto vandens skaitiklių su galiojančia metrologine patikra, tačiau įrengė tik 30 skaitiklių. Nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl finansinių galimybių įgyvendinti minėtą planą teismo nevertinami, nes teismas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalį nevertina aplinkybių ekonominio tikslingumo požiūriu. Konstatavo, kad Inspekcija, nustačiusi, jog pareiškėjas nesilaiko sudaryto ir patvirtinto karšto vandens apskaitai naudojamų matavimo priemonių keitimo ir patikros grafiko, kas priklauso metrologiniam teisiniam reglamentavimui, teisėtai ir pagrįstai davė privalomąjį nurodymą laikytis sudaryto ir patvirtinto karšto vandens apskaitai naudojamų matavimo priemonių keitimo bei patikros grafiko. Pripažino, kad taip pat pagrįstas ir teisėtas yra trečiasis Inspekcijos reikalavimas apie priimtus sprendimus dėl Patikrinimo akte minėtų pažeidimų pašalinimo iki šių metų liepos 29 d. raštu informuoti Inspekciją.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 115–122), kuriuo prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti, kaip nepagrįstą, ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą pilnai.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus. Papildomai nurodo, kad atsižvelgus į Taisyklių 177.4 punktą, darytina išvada, kad draudimas naudoti metrologiškai nepatikrintus, bet vartotojams priklausančius karšto vandens skaitiklius nėra numatytas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi nutartimi administracinėje byloje A444-1178/2010, nes šilumos bei karšto vandens tiekimo santykius reglamentuojantys teisės aktai ir faktinės aplinkybės yra iš esmės pasikeitę. Nurodo, kad Patikrinimo aktu pateikti nurodymai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems proporcingumo, objektyvumo principams.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 130–134), kuriuo prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą pateiktus argumentus. Remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi ir papildomai pažymi, kad pareiškėjo argumentas, dėl negalimumo taikyti šioje byloje nutarties administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010 yra nepagrįstas, nes šioje byloje buvo nagrinėjami analogiško turinio reikalavimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Narinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos surašyto 2011 m. gegužės 18 d. metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-1789(S11) (b. l. 9−12), kuriame pareiškėjui nurodyta laikytis teisinės metrologijos reikalavimų; atsiskaitant su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį, nenaudoti karšto vandens skaitiklių, kurie neatitinka (pasibaigusi) metrologinė patikra; laikytis sudaryto ir patvirtinto karšto vandens apskaitai naudojamų matavimo priemonių keitimo bei patikros grafiko; apie priimtus sprendimus dėl Patikrinimo akte minėtų pažeidimų pašalinimo iki 2011 m. liepos 29 d. raštu informuoti Inspekciją.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą Patikrinimo aktą panaikinti atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingo ir visapusiško bylos išnagrinėjimo, turi įvertinti Patikrinimo akto teisėtumą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, todėl padarė klaidingas išvadas.

Pažymėtina, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Svarbu pažymėti, kad administracinio teismo kompetencija neapima administracinio akto vertinimo ekonominio tikslingumo aspektu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.), todėl dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su ekonominiu Patikrinimo akto ir jame nustatytų nurodymų vertinimu, būdų ir ekonomių galimybių įvykdyti atsakovo nurodymus, tam panaudotų lėšų galimo kompensavimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo UAB „LITESKO“ filialas „Kelmės šiluma“, kurio patikrinimo pagrindu ir buvo surašytas Patikrinimo aktas, yra 57 daugiabučių namų, esančių Kelmės mieste bei rajone, karšto vandens tiekėjas.

Nagrinėjamam ginčui aktualaus Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi numatyta, kad karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo – vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams.

Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą.

Šilumos ūkio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta šilumos ir karšto vandens tiekėjo pareiga užtikrinti atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus.

Šilumos įstatymo 16 straipsnio 5 dalis nustato, jog atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas.

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 163 punktas nustato, jog karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą.

Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų, patvirtintų Lietuvos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 (redakcija, galiojanti nuo 2007 m. birželio 22 d.) 28.5 punktu taip pat nustatyta, jog šilumos tiekėjas <...> organizuoja atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų patikrą, o 31.4 punktas nustato, jog karšto vandens tiekėjas <...> užtikrina atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą, organizuoja patikrą.

Taisyklių 8 punktas nustato, kad atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas – vartotojui patiektos šilumos kiekio matavimo prietaisas, pagal kurio rodmenis atsiskaitoma su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą.

Nagrinėjamu atveju vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai laikytini atsiskaitomaisiais, kadangi jie naudojami atsiskaitymui su karšto vandens tiekėju, o ne karšto vandens išdalijimo proporcijoms nustatyti (neatsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vandens skaitiklis turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1288/2012).

Taisyklių 174 punktas nustato, jog pastato buto ar kitų patalpų savininkui <...> iki Taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens teikėjų nuosavybėn. Vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį (Taisyklių 175 p.). Įsigaliojus šioms Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai (Taisyklių 173 p.).

Pagal ginčijamo akto priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, šilumos tiekėjas iki 2010 m. lapkričio 1 d. privalėjo perimti vartotojams priklausiusių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Bet kuriuo atveju nuo 2010 m. lapkričio 1 d. karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius bei savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti karšto vandens tiekėjas.

Atlikusi nurodyto teisinio reglamentavimo sisteminę analizę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, daro išvadą, jog butuose esantys skaitikliai yra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai.

Byloje nustatyta, kad vartotojai už karšto vandens tiekimą atsiskaito pagal butuose įrengtų šių prietaisų rodmenis. Pareiškėjas ir pats pripažįsta skaitiklius, įrengtus 57 daugiabučiuose namuose, esančius Kelmės mieste ir rajone, kaip atsiskaitymui už karštą vandenį naudojamą matavimo priemonę, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad sąskaitos kiekvienam vartotojui išrašomos kiekvienam atsiskaitymo laikotarpiui sudaromo balanso pagrindu pagal pastatui pateiktos šilumos energijos įvadinio prietaiso apskaitymus ir vartotojams priklausančių šilumos apskaitos prietaisų parodymus, kuriuos deklaruoja patys vartotojai. Todėl aptariamų prietaisų įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakingas šilumos tiekėjas – pareiškėjas.

Šilumos ūkio įstatymo 5 dalis numato, kad atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Dėl šios priežasties atsakovas turėjo pareigą tikrinti ar naudojamų skaitiklių metrologinė patikra yra atlikta.

Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, turi teisę raštu apie tai įspėti tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoti juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą. Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 139 (2006 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 1R-400 redakcija) (toliau – ir Nuostatai) 10.1 punktas numato, kad Lietuvos metrologijos inspekcija prižiūri, kaip gamintojai, pardavėjai ir naudotojai laikosi Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo ir kitų teisinės metrologijos reikalavimų; pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja Metrologijos įstatymo pažeidimus. Nuostatų 11.5 punktas numato, kad Lietuvos metrologijos inspekcija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, turi teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus dėl nustatytų Metrologijos įstatymo reikalavimų pažeidimų ir reikalauti, kad tie nurodymai būtų laiku ir tiksliai įvykdyti.

Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas.

Pagal Taisyklių 177.4 punktą, draudžiama naudoti karšto vandens skaitiklio rodmenis, kai karšto vandens teikėjo įrengtas karšto vandens skaitiklis naudojamas be patikros ar viršytas naudojimo iki eilinės patikros laikas pagal Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytą apskaitos prietaiso patikros periodiškumą.

Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, kad karšto vandens apskaitos prietaisai yra įrengti pačių butų savininkų, vertintina kaip sudaranti tam tikras objektyviai sudėtingesnes sąlygas artimiausiu metu pakeisti ar organizuoti metrologinę patikrą didelio kiekio apskaitos prietaisų, tačiau neatleidžia pareiškėjo nuo šių teisės aktuose nustatytų pareigų įvykdymo.

Analogiškas faktinių aplinkybių teisinis vertinimas pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose Nr. A492-1722/2012, A261-2249/2012, A261-1585/2012, taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija yra saistoma anksčiau suformuotų precedentų. Bylos savo faktine situacija yra tapačios, aplinkybių, kurios būtų pagrindas nukrypti nuo suformuotos praktikos, nėra nustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Patikrinimo akte pareiškėjui pateiktas nurodymas atsiskaitant su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį nenaudoti karšto vandens skaitiklių, kuriems neatlikta ar yra pasibaigusi metrologinė patikra, yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl pirmojo patikrinimo akte nustatyto nurodymo – laikytis teisinės metrologijos reikalavimų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jis laikytinas teisėtu, tačiau bendro pobūdžio nurodymu, kurio beje neginčija ir pats pareiškėjas.

Trečiasis Patikrinimo akte nurodytas reikalavimas – laikytis sudaryto ir patvirtinto karšto vandens apskaitai naudojamų matavimo priemonių keitimo bei patikros grafiko, taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, paties pareiškėjo sudarytas Karšto vandens skaitiklių keitimo ir patikros planas, nepaisant pareiškėjo nurodomų argumentų dėl sudėtingų finansinių aplinkybių, trukdančių laiku jį įgyvendinti (kurios, kaip minėta, teismo negali būti vertintinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pagrindu), yra nepanaikintas, teisėtas ir turi būti vykdomas. Pareiškėjui šios pareigos nevykdant, atsakovas pagrįstai ir teisėtai Patikrinimo akte pareiškėją įpareigojo šį pažeidimą pašalinti.

Ketvirtasis Patikrinimo akto nurodymas – informuoti atsakovą apie Patikrinimo akte nurodytų pažeidimų pašalinimą iki 2011 m. liepos 29 d. − taip pat laikytinas teisėtu, nes vieno mėnesio terminas, nuo Patikrinimo akto įteikimo UAB „LITESKO“ filialo „Kelmės šiluma“ direktoriui (Patikrinimo aktas įteiktas 2011 m. birželio 28 d. (I t., b. l. 12)), laikytinas protingu ir pakankamu laiko tarpu sprendimams dėl užfiksuotų pažeidimų pašalinimo priimti. Pareiškėjo pozicija dėl pažeidimų pašalinimo per tokį trumpą laiką negalimumo, iš esmės grindžiama argumentais dėl sudėtingos finansinės būklės, todėl, kaip minėta, teismo negali būti vertintina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad Patikrinimo akte nustatyti nurodymai pareiškėjui yra teisėti ir pagrįsti. Likusi Patikrinimo akto dalis yra pagrįsta patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, teisės normomis, Patikrinimo akto turinys atitinka teisės aktų reikalavimus bei keliamus tikslus. Atsižvelgiant į tai, Patikrinimo aktas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė