98f069d7-72fe-47bd-bf28-8b8d45d83fbd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3762-142/2013Proc. Nr. 3-61-3-01763-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.5; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. J., Teisingumo ministerijos atstovui RamÅ«nui Valatkai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. J. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, ir Vilniaus rajono apylinkės teismui dėl teisėjo atlyginimo dalies už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis priteisimo,n u s t a t ė:S. J. (toliau – pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o priteisti pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ atsakovo Vilniaus rajono apylinkės teismo 10 729,94 Lt (neatskaičius mokesčių) nesumokėtÄ atlyginimo dalį už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis ir 0,07 proc. delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ , t. y. nuo laiku neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, pradedant delspinigius skaičiuoti nuo 2012-01-08 ir baigiant iki pilno atsiskaitymo.PaaiÅ¡kina, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2010-04-16 dekretu Nr. 1K-341 „Dėl apylinkių teismų teisėjų skyrimo“ nuo 2010-04-16 pareiÅ¡kėjas paskirtas Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėju.

PareiÅ¡kėjas kreipiasi į teismÄ dėl to, kad bÅ«tų apgintos jo pažeistos teisės į teisingÄ atlyginimÄ už 2010–2012 m. atliktÄ darbÄ , t. y. už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis. Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarkÄ nustatė 2008-11-06 priimtas ir nuo 2008-11-15 įsigaliojęs Teisėjų atlyginimų įstatymas. Å io įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, iÅ¡mokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka.

Ji mokama nevirÅ¡ijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu Å¡ių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra iÅ¡dirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priemokų dydžių nustatymo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato Teisėjų taryba.

Konstitucinio Teismo 2011-02-14 nutarimu pripažinta, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , konstituciniam teisinės valstybės principui. Po Konstitucinio Teismo nutarimo Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, susijusios su ribojama teisėjų teise gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, nebuvo pakeistos, taip pat nebuvo priimtas kitas teisės aktas, kuriuo bÅ«tų nustatytas apmokėjimas teisėjams už 2010–2012 m. darbÄ dirbant virÅ¡valandžius, poilsio bei Å¡venčių dienomis iki pat Å¡iol.

Neužtikrinus Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , bÅ«tų pažeidžiama ne tik Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė, bet ir inter alia konstituciniai lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo ir teisinės valstybės principai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20, 2009-12-11 nutarimus). Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime taip pat nurodė, jog asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat, kad jis bÅ«tų sumokėtas įstatymų nustatytu laiku, Å¡i asmens teisė yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė; pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios teisinės situacijos, kai asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , už šį darbÄ nebÅ«tų mokama.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas (neiÅ¡skiriant nė legislatyvinės omisijos) galima užpildyti ad hoc, teismams pagal savo kompetencijÄ sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant bei aiÅ¡kinant teisę. Å iuo atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta teisėjų teisė gauti darbo užmokestį už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, atliekant teisėjų funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 4 straipsnio 6 dalies pagrindu Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatomis, reglamentuojančiomis apmokėjimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, kitus klausimus.

Mano, kad pareiÅ¡kėjo pažeistos teisės teisingai neatlyginant už atliktÄ darbÄ turi bÅ«ti ginamos už visÄ praÅ¡omÄ laikotarpį, t. y. ne tik po oficialaus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-02-14 nutarimo, bet ir iki Å¡io nutarimo oficialaus paskelbimo dienos, nes nėra praleisti tokio pobÅ«džio reikalavimui pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai (DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas). PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina dėl darbo užmokesčio už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis.

PareiÅ¡kėjui 2010–2012 m. ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigas buvo pavesta atlikti pagal grafikÄ Å¡iomis Å¡venčių ir poilsio dienomis: 2010-07-06 (Å¡ventinė diena, Lietuvos karaliaus Mindaugo karÅ«navimo diena); 2010-07-11 (sekmadienis, poilsio diena); 2010-08-29 (sekmadienis, poilsio diena); 2011-01-02 (sekmadienis, poilsio diena); 2011-03-12 (Å¡eÅ¡tadienis, poilsio diena); 2011-06-19 (sekmadienis, poilsio diena); 2011-12-25 (Å¡ventinė diena, Å v. Kalėdos); 2012-01-15 (sekmadienis, poilsio diena); 2012-02-05 (sekmadienis, poilsio diena); 2012-03-11 (Å¡ventinė diena, Lietuvos Nepriklausomybės atkÅ«rimo diena); 2012-04-15 (sekmadienis, poilsio diena); 2012-06-17 d. (sekmadienis, poilsio diena); 2012-08-12 (sekmadienis, poilsio diena); 2012-11-25 (sekmadienis, poilsio diena).

Buvo budima Vilniaus rajono apylinkės teismo Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininko 2011-09-20 įsakymu Nr. 50 (toliau - Vidaus tvarkos taisyklės), 11 punkte (ankstesnės, t. y. 2009-02-29 įsakymo Nr. V-10, redakcijos Vidaus tvarkos taisyklių 7a punkte) nustatyta tvarka. Budėjimo trukmė – 8 darbo valandos, kaip ir įprastos darbo dienos trukmė. Konkrečius ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus teko atlikti šiomis švenčių ir poilsio dienomis: 2011-01-02 (buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo įtariamajam R.

P. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 57-1-00001-11); 2012-03-11 (buvo sprendžiamas klausimas dėl procesinės prievartos priemonės skyrimo įtariamajam Z. J. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 57-1 - 00413-12) ir 2012-04-15 (buvo sprendžiami klausimai dėl procesinės prievartos priemonių skyrimo įtariamiesiems V. V. ir I. B. atitinkamai ikiteisminio tyrimo medžiagose Nr. 57-1-00678-12 ir 57-1-00677-12). Vadovaujantis DK 155 straipsnio 2 dalimi ir 194 straipsnio 2 dalimi, pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti sumokėtas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis už minėtÄ laikotarpį.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-03-29 pažyma apie priskaičiuotÄ darbo užmokestį Nr. (4.17)-1-11 patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 301,46 Lt (neatskaičius mokesčių). Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ viso nesumokėta 8 440,88 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už minėtÄ darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis. PaaiÅ¡kina dėl darbo užmokesčio už virÅ¡valandinį darbÄ . Pagal DK 150 straipsnio 1 dalį, virÅ¡valandiniais laikomi darbai, dirbami virÅ¡ijant nustatytÄ darbo laiko trukmę, t. y. nagrinėjamu atveju 40 valandų per savaitę (DK 144 straipsnio 1 dalis).

Konkreti darbo ir poilsio laiko trukmė Vilniaus rajono apylinkės teisme nustatyta Vidaus tvarkos taisyklėse. Pagal Å¡ių taisyklių 6 punktÄ nustatyta 40 valandų trukmės 5 darbo dienų savaitė; pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį dirbama nuo 8 valandos iki 17 valandos, o penktadienį - nuo 8 valandos iki 15 valandos 45 minučių; Å¡eÅ¡tadienis ir sekmadienis yra poilsio dienos; Å¡venčių dienų iÅ¡vakarėse darbas sutrumpinamas viena valanda; pertrauka pailsėti ir pavalgyti - nuo 12 valandos iki 12 valandos 45 minučių, ji į darbo laikÄ neįskaitoma (panaÅ¡i nuostata buvo įtvirtinta ir ankstesnės, t. y. 2007 m. kovo 21 d.

įsakymo Nr. V-8 redakcijos, Vidaus tvarkos taisyklėse, jų 6 punkte). Todėl Vilniaus rajono apylinkės teisme nustatyta tokia darbo laiko trukmė: pirmadieniais– ketvirtadieniais nuo 8 valandos iki 12 valandos, nuo 12 valandos 45 minučių iki 17 valandos, o penktadieniais – nuo 8 valandos iki 12 valandos, nuo 12 valandos 45 minučių iki 15 valandos 45 minučių; šventinių dienų išvakarėse dirbama viena valanda trumpiau. Tuo tarpu Vidaus tvarkos taisyklių 15 punkte nustatyta, kad penktadieniais ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigos atliekamos iki 17 valandos (iš esmės analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir ankstesnės, t. y. 2009-02-26 įsakymo Nr. V-10 redakcijos, Vidaus tvarkos taisyklėse, jų 7a punkte).

Todėl teisėjui, atliekančiam ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigas, penktadieniais yra nustatytas virÅ¡valandinis darbas - 1 valanda ir 15 minučių; Å¡ventinių dienų iÅ¡vakarėse – dar papildomai 1 valanda. Pagal DK 193 straipsnį, už virÅ¡valandinį darbÄ mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio. Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkės 2010 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-58 „Dėl specializacijos nustatymo teisėjams ir bylų skirstymo tvarkos“ pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas 2011 m. atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas (1.3 punktas).

Todėl ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigas atliko 2011 m. ir dirbo viršvalandžius šiais penktadieniais bei švenčių išvakarių dienomis: 2011-01-07 (penktadienis) - 1 h. 15 min.; 2011-01-14 (penktadienis) - 1 h. 15 min.; 2011-01-21 (penktadienis) - 1 h. 15 min.; 2011-01-28 (penktadienis) - 1 h. 15 min.; 2011-03-10 (ketvirtadienis, prieššventinė) - 1 h.; 2011-03-18 (penktadienis) - 1 h. 15 min.; 2011-03-25 (penktadienis) - 1 h. 15 min.; 2011-04-01 (penktadienis) - 1 h. 15 min.; 2011-04-08 (penktadienis) - 1 h. 15 min.; 2011-04-15 (penktadienis) - 1 h. 15 min.; 2011-04-22 (penktadienis) - 1 h. 15 min.; 2011-05-06 (penktadienis) - 1 h. 15 min.; 2011-05-13 (penktadienis) - 1 h. 15 min.; 05-20 (penktadienis) - 1 h. 15 min.; 2011-05-27 (penktadienis) - 1 h. 15 min.; 2011-06-03 (penktadienis) - 1 h. 15 min.; 2011-06-10 (penktadienis) - 1 h. 15 min.; 2011-06-17 (penktadienis) - 1 h. 15 min.; 2011-12-02 (penktadienis) - 1 h. 15 min.; 2011-12-09 (penktadienis) - 1 h. 15 min.; 2011-12-16 (penktadienis) - 1 h. 15 min.

Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkės 2011-12-30 įsakymu Nr. V-88 „Dėl specializacijos nustatymo teisėjams ir bylų skirstymo tvarkos“ pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas 2012 m. pavaduoti ikiteisminio tyrimo teisėjÄ I. P. (1 punktas, 1.3 punktas). Ikiteisminio tyrimo teisėjÄ I. P. 2012 m. pavadavo ir virÅ¡valandžius dirbo Å¡iais penktadieniais bei Å¡venčių iÅ¡vakarių dienomis: 2012-03-30 (penktadienis) – 1 h. 15 min.; 2012-04-20 (penktadienis) – 1 h. 15 min.; 2012-06-22 (penktadienis) – 1 h. 15 min.; 2012-06-29 (penktadienis) – 1 h. 15 min.; 2012-07-05 (ketvirtadienis, prieÅ¡Å¡ventinė) – 1 h.; 2012-08-10 (penktadienis) – 1 h. 15 min.; 2012-08-14 (antradienis, prieÅ¡Å¡ventinė) – 1 h; 2012-08-17 (penktadienis) – 1 h. 15 min.; 2012-08-24 (penktadienis) – 1 h. 15 min.; 2012-11-23 (penktadienis) – 1 h. 15 min.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas 2010 m. atliko Å¡iais penktadieniais, tuo pačiu ir dirbo virÅ¡valandžius (1 h. 15 min.): 2010-06-11 ir 2010-12-03. Vadovaudamasis Darbo kodekso 193 straipsniu pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kina, kad jam turi bÅ«ti sumokėtas ne mažesnis kaip pusantro dydžio darbo užmokestis už minėtÄ laikotarpį. PareiÅ¡kėjo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 301,46 Lt (neatskaičius mokesčių), o 1 h – 37,68 Lt (301,46 Lt / 8 h) (neatskaičius mokesčių); iÅ¡ viso dirbta virÅ¡valandžių penktadieniais ir prieÅ¡Å¡ventinėmis dienomis – 40 h. ir 30 min.

Todėl iÅ¡ viso nesumokėta 2 289,06 Lt (37,68 Lt x 40 h. ir 30 min. x 1,5) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už minėtÄ virÅ¡valandinį darbÄ penktadieniais ir prieÅ¡Å¡ventinėmis dienomis. Vilniaus rajono apylinkės teismas yra atsakingas už tinkamÄ teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis apskaičiavimÄ ir apmokėjimÄ (Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis ir kt. teisės aktai). Tai iÅ¡ esmės patvirtina ir naujausia teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-677/2013).

Laiku neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis turi bÅ«ti priteistas iÅ¡ Vilniaus rajono apylinkės teismo. Vadovaujantis Darbo kodekso 207 straipsnio ir Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymo 2 straipsnio nuostatomis, pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti sumokėti delspinigiai už laikotarpį, kai nebuvo priskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas visas priklausantis darbo užmokestis. Atsakovo kaltė neiÅ¡mokant viso priklausančio darbo užmokesčio pasireiÅ¡kė tuo, kad Konstituciniam Teismui 2011 m. vasario 14 d. paskelbus nutarimÄ , kuriuo buvo pripažinta Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, antikonstitucine, atsakovui atsirado pareiga šį darbo laikÄ tinkamai apskaičiuoti ir už jį sumokėti.

Konstitucija yra tiesioginio taikymo aktas, todėl net ir nesant žemesnės galios teisės aktų, kurie bÅ«tų nustatę atitinkamos konstitucinės nuostatos įgyvendinimÄ , turėjo bÅ«ti tiesiogiai remiamasi Konstitucija. Kita vertus, Teisėjų taryba – institucija, atsakinga už tokių priemokų dydžių nustatymo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas bei tvarkÄ (Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis), 2011-09-09 protokoliniu nutarimu rekomendavo teismams mokėti teisėjams už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis pagal DK reikalavimus (Teisėjų tarybos posėdžio protokolas Nr. 38P-10-(7.1)).

Todėl buvo visos prielaidos tinkamai apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti visÄ priklausantį darbo užmokestį. Tai, kad iÅ¡ valstybės biudžeto nebuvo tam skirta papildomai lėšų, taip pat nebuvo kliÅ«tis tinkamai apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti priklausantį visÄ darbo užmokestį. Teismas, kaip asignavimų valdytojas, yra atsakingas ne tik už jau patvirtinto savo biudžeto tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , bet ir planuojamo savo biudžeto projekto sudarymÄ (Teismų įstatymo 126–127 straipsniai). Be to, pavyzdžiui, 2012 m. darbo užmokesčio lėšų buvo susitaupę dėl teisėjų nedarbingumo ir pan.

Turėdamas pareigÄ tinkamai ir laiku apskaičiuoti bei iÅ¡mokėti darbo užmokestį atsakovas to nepadarė, taip pat tinkamai neinformavo teismų savivaldos institucijos (Teisėjų tarybos) ir negynė intereso apie darbo užmokesčio poreikį, dėl to darbo užmokesčio asignavimai Vilniaus rajono apylinkės teismui Teisėjų tarybos nutarimu buvo perskirstyti kitiems teismams. Todėl iÅ¡ atsakovo priteistini delspinigiai, kurių dydis yra 0,07 proc. už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ (socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-01-19 įsakymas Nr. Al-30 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“); delspinigiai skaičiuojami po 7 kalendorinių dienų, kai iÅ¡mokos teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo bÅ«ti sumokėtos, t. y. nagrinėjamu atveju nuo 2012-01-08, laikant, kad teisėjų darbo užmokestis už 2010–2011 m. už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis turėjo bÅ«ti sumokėtas ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio mėnesio paskutinės dienos (atitinkamai nuo 2013-01-08 pridedant neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2012 m. už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis ir t. t.), ir baigiant skaičiuoti iki pilno atsiskaitymo.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ .

Papildomai paaiÅ¡kino savo nesutikimo su Vilniaus rajono apylinkės teismo atsiliepimu motyvus. PareiÅ¡kėjas nesutiko, kad apmokama gali bÅ«ti pagal teisme vedamÄ signalizacijos įjungimo žurnalÄ , nes Vidaus tvarkos taisyklės nustatė, kad budėti reikia teisme, o žurnalÄ pildo tas, kuris pirmas įeina ir paskutinis iÅ¡eina iÅ¡ pastato. Žurnalo duomenys nerodo, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo darbe. Mano, kad teismo pareiga yra įrodyti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytomis dienomis ir valandomis nebuvo darbe.

Å is žurnalas atsirado tik 2012 m., todėl 2010 ir 2011 m. už papildomÄ darbÄ turi bÅ«ti mokama bet kokiu atveju. PareiÅ¡kėjas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad tik metų pabaigoje teismas galėjo žinoti, koks yra lėšų likutis. Administracija bet kuriuo momentu gali žinoti apie lėšų likutį darbo užmokesčio fonde. Likusios piniginės lėšos buvo paimtos ir perskirstytos kitiems teismams su teismo administracijos žinia, nes administracija galėjo apskaičiuoti, kokia yra skola už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, už virÅ¡valandžius, ir tik apskaičiavusi skolÄ teikti informacijÄ apie lėšų likutį.

Yra apylinkių teismų, kurie bÅ«tent taip apskaičiavo lėšų likutį (Jonavos, Å ilalės ir kt.). PareiÅ¡kėjas mano, kad lėšų trÅ«kumas atsirado dėl teismo aplaidumo, nes nenurodė apie įsiskolinimus teisėjams, o dėl to turi bÅ«ti priteisiami delspinigiai. Nesutiko su teismo nuomone, kad pagal Vidaus tvarkos taisyklių nuostatas po budėjimo, kai dirbami virÅ¡valandžiai, kitÄ dienÄ apie tai reikia praneÅ¡ti, nes tokio reikalavimo praneÅ¡ti nėra dirbant nei Å¡venčių, nei poilsio dienomis.

Be to, atsakovo nurodomos taisyklių nuostatos reglamentuoja visai kitus santykius – kai teisėjas lieka dirbti ne pagal grafikÄ , o savo nuožiÅ«ra. Ikiteisminio tyrimo teisėjas penktadieniais privalėjo dirbti iki 17 val., todėl negalima reikalauti, kad jis apie tai dar papildomai praneÅ¡tų. Å ie visi budėjimai buvo nustatyti vienoda tvarka, teisėjas ne pats savo noru lieka dirbti virÅ¡valandžius, todėl negali bÅ«ti jokių papildomų reikalavimų apie budėjimÄ praneÅ¡ti. PareiÅ¡kėjas sutiko, kad galima atimti po vienÄ valandÄ 2011 m. kovo 10 d., 2012 m. liepos 5 d. ir 2012 m. rugpjūčio 14 d., nes nebuvo reglamentuota, kad pareiÅ¡kėjas tomis dienomis turėjo dirbti iki 17 val.

Nesutiko su nuomone, kad nepažymėjus darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, už pareiÅ¡kėjo nurodomÄ darbÄ mokėti nėra pagrindo. PareiÅ¡kėjas nėra kaltas dėl to, kad žiniaraščiai pildomi ne taip, kaip pagal taisykles pareiÅ¡kėjas privalėjo dirbti.Vilniaus rajono apylinkės teismas (toliau – atsakovas, teismas) atsiliepime paaiÅ¡kina, su kokiais pareiÅ¡kėjo argumentais nesutinka (b. l. 29–32). PaaiÅ¡kina dėl darbo užmokesčio už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis.

Remiasi Teismų įstatymo 96 straipsnio 1 dalimi, 2008-11-06 priimto Teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X-1771 6 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Teisėjų tarybos 2009-04-24 nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2) patvirtintu Pavyzdiniu vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos apraÅ¡u (toliau – Priemokų mokėjimo apraÅ¡as), kuris galiojo ginčo laikotarpiu (neteko galios nuo 2013-05-03). Pagal Priemokų mokėjimo apraÅ¡o 3 punktÄ , Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininko įsakymus (2009-12-23 įsakymo „Dėl specializacijos nustatymo teisėjams ir bylų skirstymo tvarkos“ Nr. V-63 1.3.3 punktas; 2010-12-29 įsakymo „Dėl specializacijos nustatymo teisėjams ir bylų skirstymo tvarkos“ Nr. V-58 1.3.3 punktas, 2011-12-30 įsakymo „Dėl specializacijos nustatymo teisėjams ir bylų skirstymo tvarkos“ Nr. V-88 1.3.1 punktas), poilsio bei Å¡venčių dienomis ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigas teisėjai atliko budėdami pagal patvirtintÄ grafikÄ . 2010–2012 metų ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigų atlikimo grafikai ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2010 metais iÅ¡eiginėmis bei Å¡venčių dienomis budėjo 2010-07-06, 2010-07-11 ir 2010-08-29; 2011 metais – 2011-01-02, 2011-03-12, 2011-06-19, 2011-12-25; 2012 metais – 2012-01-15, 2012-02-05, 2012-03-11, 2012-04-15, 2012-06-17, 2012-08- 12, 2012-11-25.

Už Å¡ias budėjimo dienas su pareiÅ¡kėju nebuvo atsiskaityta, kadangi vadovaujantis galiojusiu teisiniu reglamentavimu vienkartinės priemokos už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas 2010–2012 metais nebuvo galimos dėl nepakankamų biudžeto Vilniaus rajono apylinkės teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Vilniaus rajono apylinkės teismui 2010 metams skirti asignavimai darbo užmokesčiui sudarė 1594,0 tÅ«kst. Lt, o poreikis – 1673,1 tÅ«kst.

Lt (trūko 79,1 tūkst. Lt). Nepakankant lėšų darbo užmokesčiui 2010 metais teismo darbuotojams suteiktos 64 dienos nemokamų atostogų. 2011 metams darbo užmokesčiui buvo skirta 1607 tūkst. Lt, o poreikis –1648,1 tūkst. Lt (trūko 41,1 tūkst. Lt). 2011 metais teismo darbuotojams suteiktos 48 dienos nemokamų atostogų. 2012 metams darbo užmokesčiui buvo skirta 1604 tūkst. Lt, o poreikis –1961,0 tūkst. Lt (trūko 357 tūkst. Lt). 2012 metais teismo darbuotojams suteikta 30 dienų nemokamų atostogų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 nutarimu Nr. 1526 „Dėl Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto asignavimų perskirstymo tarp teismų“ metų eigoje biudžeto asignavimai Vilniaus rajono apylinkės teismui sumažinti dar 79 tÅ«kst. litų (iÅ¡ jų 60 tÅ«kst. litų asignavimai darbo užmokesčiui). Taip dėl darbuotojų nedarbingumo ar motinystės atostogų sutaupytos lėšos buvo paimtos be teismo administracijos žinios ir sutikimo, dėl to ir 2012 metais nebuvo galimybės teisėjams iÅ¡mokėti priemokÄ už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis.

BÅ«tent dėl to, jog nebuvo pakankamai lėšų darbo užmokesčiui, su teisėjais už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis nebuvo atsiskaityta. Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarimu pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , konstituciniam teisinės valstybės principui.

Po Konstitucinio teismo nutarimo Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio pakeitimai nebuvo priimti, o papildomi asignavimai teisėjų darbo užmokesčiui už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis Vilniaus rajono apylinkės teismui nebuvo skirti. atsakovas iÅ¡ esmės sutinka su pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais argumentais, jog nesant kitokios Teisėjų atlyginimų įstatyme nustatytos užmokesčio už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis tvarkos, taikytinos DK normos, reguliuojančios panaÅ¡ius santykius.

Atkreipia dėmesį, jog nors Vilniaus rajono apylinkės teismo Vidaus tvarkos taisyklėse budėjimas poilsio ir Å¡venčių dienomis buvo nustatytas darbovietėje, tačiau faktiÅ¡kai nebuvo reikalaujama, kad nesant iÅ¡kvietimų atlikti konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, bÅ«tų budima darbo vietoje. PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas priteisti darbo užmokestį už virÅ¡valandinį darbÄ , vadovaujasi Vilniaus rajono apylinkės teismo Vidaus tvarkos taisyklių 15 punktu, kuriame nustatyta, kad penktadieniais ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigos atliekamos iki 17 valandos (ankstesnės 2009-02- 26 įsakymo Nr. V-10 redakcijos 7a (4) punktas), tačiau atkreipia dėmesį, jog faktiÅ¡kai Å¡is reikalavimas nebuvo taikomas ir duomenų, kad buvo bÅ«tina dirbti ir penktadieniais teisėjai dirbo iki 17 valandos, neturi.

Pažymi ir tai, kad Vidaus tvarkos taisyklių 14 punkte (ankstesnės 2009-02-26 įsakymo Nr. V-10 redakcijos 7a (3) punkte) nustatyta, jog teisėjai, dirbantys darbo dienomis po darbo, poilsio ir Å¡venčių dienomis, kiekvienÄ kitos savaitės pirmÄ darbo dienÄ turi pateikti teismo pirmininkui praneÅ¡imÄ apie virÅ¡valandinį darbÄ , nurodydami datÄ , dirbtų valandų skaičių ir darbo pobÅ«dį. Po darbo valandų vykdytų pareigų laikas žymimas darbo laiko apskaitos žurnale. PareiÅ¡kėjas praneÅ¡imų apie po darbo valandų dirbtÄ laikÄ skunde nurodytomis darbo dienomis (penktadieniais ir prieÅ¡ventinėmis dienomis) nepateikė, Å¡is laikas darbo apskaitos žurnale nepažymėtas.

Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas iki 17 valandos atliko ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigas prieÅ¡Å¡ventinėmis dienomis, neturi, toks reikalavimas nenumatytas ir Vidaus tvarkos taisyklėse. PaaiÅ¡kina dėl delspinigių priteisimo. Darbo teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų nustatytų delspinigių mokėjimas siejamas su darbdavio kalte dėl pavėluotai iÅ¡mokėto darbo užmokesčio (DK 207 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymas).

PareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti darbo užmokestis buvo neiÅ¡mokėtas ne dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo kaltės, o dėl galiojusio teisinio reglamentavimo bei nepakankamų biudžeto asignavimų skyrimo teisėjų darbo užmokesčiui, todėl mano, kad reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra nepagrįstas. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad tai, jog iÅ¡ valstybės biudžeto nebuvo tam skirta papildomai lėšų, nebuvo kliÅ«tis tinkamai apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti priklausantį visÄ darbo užmokestį, kadangi kito finansavimo Å¡altinio teismas neturi. 2013-07-02 pažyma Nr. (4.17)-1-128 patvirtina, kad teismui buvo skiriami mažesni asignavimai darbo užmokesčiui nei Vilniaus rajono apylinkės teismo nurodomas darbo užmokesčio fondo poreikis darbo užmokesčio veiklos plano projekte.

Tik metų pabaigoje yra aiÅ¡kus sutaupytų lėšų, kurias bÅ«tų buvę galima panaudoti atsiskaitymui už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, dydis, tačiau, kaip minėta, skirti biudžeto asignavimai 2012 m. darbo užmokesčiui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 nutarimu Vilniaus rajono apylinkės teismui buvo sumažinti 60 tÅ«kst. litų. Asignavimų perskirstymas su Vilniaus rajono apylinkės teismu nebuvo derintas, todėl ginti interesÄ apie darbo užmokesčio poreikį nebuvo galimybės. Informuoja, jog pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo Vidaus tvarkos taisykles darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį – penkioliktÄ ir paskutinę mėnesio dienÄ .

Jei mokėjimo diena sutampa su nedarbo diena, darbo užmokestis, esant galimybei, sumokamas paskutinę darbo dienÄ prieÅ¡ nedarbo dienÄ , kuri sutampa su darbo užmokesčio mokėjimo diena, o nesant lėšų - ne vėliau kaip pirmÄ darbo dienÄ po nedarbo dienos. PraÅ¡o bylÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.Teisingumo ministerija atsiliepime su skundu nesutinka (b. l. 26–27). Remiasi LVAT 2013-05-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-677/2013.

PaaiÅ¡kina, kad teismas yra atsakingas už tinkamÄ teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis apskaičiavimÄ bei apmokėjimÄ . Remiasi Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi. Pažymi, kad teismai yra asignavimų valdytojai ir yra atsakingi ne tik už jau patvirtintų savo biudžetų tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , bet ir planuojamų savo biudžetų sudarymÄ . Todėl tinkamu atsakovu Å¡ioje byloje turi bÅ«ti teismas. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų dėl papildomo darbo, nes toks darbas galėjo bÅ«ti organizuojamas tik teismo pirmininko sprendimu.Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepimÄ ir neturėjo nuomonės dėl skundo.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjo Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjo S. J. teisės gauti atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis 2010–2012 m. laikotarpiu.Teismas vadovaujasi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir LVAT 2013-05-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-677/2013.

Nurodytoje byloje taip pat buvo sprendžiama dėl apmokėjimo apylinkės teismo teisėjams už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis. LVAT dėl ginčo santykių teisinio reguliavimo pažymėjo, kad teisinius santykius dėl teisėjų dirbto virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis apmokėjimo reglamentuoja Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnis. Å i teisės norma specialiai skirta reglamentuoti nurodytus teisinius santykius, todėl pripažintina specialiÄ ja, t. y. turinčia prioritetinę prieÅ¡ kitų teisės aktų normas, reglamentuojančias panaÅ¡ius teisinius santykius, reikÅ¡mę norma, kuria bÅ«tina vadovautis, nagrinėjant šį administracinį ginÄÄ .

Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, iÅ¡mokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama nevirÅ¡ijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui.

Jeigu Å¡ių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra iÅ¡dirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad straipsnio 1 dalyje nurodytų priemokų dydžių nustatymo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato Teisėjų taryba.Kaip nurodo ir pareiÅ¡kėjas, Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarimu pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Todėl teismas privalo atsižvelgti į šį Konstitucinio Teismo nutarimÄ , vadovautis Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalimi ir nagrinėti Å¡iÄ bylÄ vadovaujantis Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi tiek, kiek Konstitucinio Teismo nebuvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai. Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnyje yra pateikiama teisėjų virÅ¡valandinio darbo bei darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis samprata: tai darbas, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose.

Tokio darbo apibÅ«dinimas yra pateikiamas ir Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarime. Atitinkamai LVAT 2012-05-14 nutartyje (apeliacinės bylos Nr. A756-193/2012) pateikiamas esminis tokio teisėjo darbo požymis (kriterijus), t. y. bÅ«tinumas iÅ¡spręsti jam (teismams) pavestus klausimus per įstatymuose nustatytus sutrumpintus terminus.Kadangi įstatymo leidėjas nepaÅ¡alino Konstitucinio Teismo nurodyto Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies trÅ«kumo, teismas privalo tiesiogiai taikyti Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , o įstatymo lygmeniu – taikyti įstatymų normas, reglamentuojančias panaÅ¡ius teisinius santykius (ABTÄ® 4 straipsnio 6 dalis).

Teismų įstatyme teisėjų darbo nenustatytu darbo laiku apmokėjimo klausimas nėra reguliuojamas, o į Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnyje nurodytÄ teisėjų atlyginimo sampratÄ apmokėjimas už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis nepatenka. Todėl teismas, apskaičiuodamas pareiÅ¡kėjui priklausantį atlyginimÄ už jo dirbtÄ darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, privalo vadovautis DK 194 straipsnio nuostatomis dėl darbo poilsio arba Å¡venčių dienomis apmokėjimo.

Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad Teisėjų taryba yra institucija, atsakinga už priemokų (už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas) dydžių nustatymo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ . Teisėjų tarybos 2011 m. rugsėjo 9 d. protokoliniu nutarimu rekomenduota teismams teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis apmokėjimui taikyti DK reikalavimus (Teisėjų tarybos posėdžio protokolas Nr. 38P-10-(7.1.).

Todėl teismas ir taikys DK nuostatas.PareiÅ¡kėjas pagrįstai reikalauja neiÅ¡mokėtÄ atlyginimo dalį priteisti iÅ¡ Vilniaus rajono apylinkės teismo. Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų mokėjimas pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra santykiai tarp Å¡ių iÅ¡mokų mokėtojo – teismo (Å¡iuo atveju Vilniaus rajono apylinkės teismo) ir jų gavėjo – Å¡io teismo teisėjo. Todėl, taikant DK normas, atsakovu Å¡ioje byloje turi bÅ«ti teismas.

Be to, kaip pažymėta ir minėtoje LVAT 2013 m. gegužės 9 d. nutartyje, Å¡is atsakovas (teismas) yra atsakingas už tinkamÄ teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis apskaičiavimÄ bei tokio darbo apmokėjimÄ (Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, Priemokų mokėjimo apraÅ¡o 3–6 punktai). LVAT pažymėjo, kad teismai, kaip asignavimų valdytojai, yra atsakingi ne tik už jau patvirtintų savo biudžetų tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , bet ir planuojamų savo biudžetų projektų sudarymÄ (Teismų įstatymo 126, 127 straipsniai).S. J.

Lietuvos Respublikos Prezidento 2010-04-16 dekretu Nr. 1K-341 „Dėl apylinkių teismų teisėjų skyrimo“ nuo 2010-04-16 paskirtas Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėju.Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo tvirtinami ikiteisminio tyrimo teisėjų pareigų atlikimo grafikai sekmadieniams ir švenčių dienomis (b. l. 8–18), iš kurių galima nustatyti, kokiomis dienomis 2010–2012 m. pagal šiuos grafikus sekmadieniais ir švenčių dienomis privalėjo budėti teisėjas S. J..

Šie pareigų atlikimo grafikai buvo skirti prokuratūrai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas privalėjo nurodytomis dienomis budėti tam, kad reikalui esant būtų atliekamos pareigos, kurioms atlikti Baudžiamojo proceso kodeksas ir kiti įstatymai (pvz. Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) nustato itin trumpus, skaičiuojamus valandomis ar dienomis, terminus.

Grafikuose privalomas dirbti laikas nenurodomas, todėl daroma iÅ¡vada, kad teisėjas privalėjo dirbti visÄ darbo dienÄ .Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkės 2007-09-26 įsakymu Nr. V-24 (pakeistas 2011-09-20 įsakymu Nr.

50) patvirtintos Vilniaus rajono apylinkės teismo vidaus tvarkos taisyklės (b. l. 42–47). Vidaus tvarkos taisyklių 11 punkte (nuo 2009-02-26 įsakymo Nr. V-10 iki 2011-09-20 įsakymo tai buvo 7a.

1. punktas) buvo nustatyta, kad budėjimÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis pagal patvirtintÄ budėjimo grafikÄ teisėjai atlieka savo darbo vietoje. Čia taip pat nenurodamos budėjimo pradžios ir pabaigos valandos. Tai, kad pareiÅ¡kėjo pateikti grafikai teisme buvo sudaryti, Vilniaus rajono apylinkės teismas nepaneigė. Tik posėdžių sekretoriai ir vertėjai į budėjimÄ iÅ¡kviečiami, kai to reikalauja procesas. Tai reiÅ¡kia, kad teisėjas gali budėti iÅ¡imtinai tik darbo vietoje, o kadangi darbo valandos nenurodytos, reiÅ¡kia budėti reikia visÄ budėjimui skirtÄ dienÄ pagal darbo dienai nustatytas valandas. Nurodytame punkte taip pat nustatyta, kad darbuotojų budėjimas poilsio ir Å¡venčių dienomis darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje žymimas sutartiniu žymekliu, pagal Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Vyriausybės 2004-01-27 nutarimu Nr.

78. Vidaus tvarkos taisyklių 15 punkte nustatyta, kad penktadieniais ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigos atliekamos iki 17 valandos. Teisėjams skirtas ir 14 punktas (tarp 2009-02-26 įsakymo ir 2011-09-20 įsakymo tai buvo 7a.3. punktas), kuriame nustatyta, kad teisėjai, dirbantys darbo dienomis po darbo, poilsio ir Å¡venčių dienomis, kiekvienÄ kitos savaitės pirmÄ darbo dienÄ pateikia teismo pirmininkui praneÅ¡imÄ apie virÅ¡valandinį darbÄ , nurodydami datÄ , dirbtų valandų skaičių ir darbo pobÅ«dį.

Nustatyta, kad po darbo valandų vykdytų pareigų laikas žymimas darbo laiko apskaitos žurnale, tačiau toks žurnalas teismui nebuvo pateiktas. Dėl Vidaus tvarkos taisyklių 14 punkte esančio reglamentavimo teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jis skirtas ne ikiteisminio tyrimo teisėjams, kurie budi pagal grafikÄ , o teisėjams, kurie dirba po nustatytų darbo valandų, atlikdami savo tiesiogines pareigas ir savo nuožiÅ«ra, kadangi yra akivaizdu, jog paskyrus teisėjÄ budėti (atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigas) pagal grafikÄ , ar pagal įsakymu patvirtintas Vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, teisėjas privalo bÅ«ti savo darbo vietoje, nes prieÅ¡ingu atveju jis pažeistų Vidaus tvarkos taisyklių 11 ir 15 punktus, už tai teisėjui grėstų drausminė atsakomybė.

Apie teisėjų budėjimus žino atitinkamos institucijos (prokuratÅ«ra, policijos komisariatai ir kt.) ir bÅ«tų nelogiÅ¡ka iÅ¡ teisėjo reikalauti dar kažkokio specialaus praneÅ¡imo, patvirtinančio, kad jis budėjo taip, kaip nustato teismo pirmininko įsakymu patvirtintų Vidaus tvarkos taisyklių 15 punktas ir grafikas. Teismas nepateikė duomenų, kad teisėjas S. J. nors kartÄ 2010–2012 m. laikotarpiu bÅ«tų nebuvęs darbo vietoje penktadienį iki 17 valandos.Teisėjų taryba 2009-04-24 priėmė nutarimÄ Nr. 13P-71-(7.1.2) „Dėl pavyzdinio vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, kuriuo sureglamentavo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, apskaitÄ ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas bei tvarkÄ , įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis, apskaitos ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas bei tvarkÄ .

Å io teisės akto 3 punkte nustatyta, kad Å¡venčių bei poilsio dienomis Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali bÅ«ti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisėjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintÄ teisėjų budėjimo grafikÄ ; 4 punkte nustatyta, kad teisėjai dirbti teisme po darbo valandų, taip pat poilsio ir Å¡venčių dienomis gali laikydamiesi teismo pirmininko nustatytos tvarkos (iÅ¡skyrus atvejus, kai nagrinėjama byla arba yra bÅ«tina atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus).

Teisėjų tarybos 2009-04-24 nutarimo Nr. 13P-71-(7.1.2) 5–6 punktuose iÅ¡dėstyta ne darbo metu dirbto laiko apskaitos tvarka. Teisėjo pagal nustatytÄ tvarkÄ dirbtų virÅ¡valandžių, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis ir budėjimo tikslus laikas žymimas nustatytos formos pavyzdiniame teisėjų virÅ¡valandžių, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis (budėjimų) apskaitos žurnale. Teisėjui, atliekant teisėjo funkcijas teisme poilsio ir Å¡venčių dienomis bei po teismo darbo valandų, žurnale pažymimas jo atvykimo, iÅ¡vykimo laikas ir kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti.

InformacijÄ apie darbÄ po teismo darbo valandų, darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis ir budėjimo laikÄ , taip pat apie atliktus veiksmus žurnale įraÅ¡o teisėjas.PanaÅ¡us reguliavimas buvo nustatytas Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininko 2009-05-12 įsakymu Nr. V-19 „Dėl vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos apraÅ¡as, b. l. 67–69). Å iame Tvarkos apraÅ¡e (5 punktas) buvo nustatyta, kad teisėjo pagal nustatytÄ darbo grafikÄ dirbtų virÅ¡valandžių, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis ir budėjimo tikslus laikas žymimas nustatytos formos teisėjų virÅ¡valandžių, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis (budėjimų) apskaitos žurnaluose.

Minėtu įsakymu patvirtinti tokių žurnalų pavyzdžiai. Pagal Tvarkos apraÅ¡o 7 punktÄ , iÅ¡ minėtų žurnalų įrašų duomenis mėnesio pabaigoje sutikrina teismo tarnautojas, atsakingas už darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymÄ , ir teisėjo dirbtas laikas apskaitomas papildomame teisėjų virÅ¡valandinio, poilsio ir Å¡venčių dienomis darbo bei budėjimų žiniaraÅ¡tyje prie bendrojo teismo darbuotojų laiko apskaitos žiniaraščio. Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme toks žurnalas nebuvo pildomas, nors taip pat nustatyta, kad budėjimai teisme poilsio ir Å¡venčių dienomis vyko ir tai buvo atžymima darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

PareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti atsakingas už tokį darbo organizavimo trÅ«kumÄ .Rengdamasis administracinės bylos nagrinėjimui teismas 2013-06-05 raÅ¡tu Nr. I-3762-142/2013 (b. l.

22) įpareigojo Vilniaus rajono apylinkės teismÄ pateikti raÅ¡te iÅ¡vardintus įrodymus. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bylos nagrinėjimui Vilniaus rajono apylinkės teismas pateikė visus turimus įrodymus. IÅ¡ pateiktų duomenų daroma iÅ¡vada, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme nebuvo pildomi Tvarkos apraÅ¡e nurodyti žurnalai (jie nurodomi ir Teisėjų tarybos nutarime), kuriuose bÅ«tų apskaitomas virÅ¡valandinis darbas, darbas poilsio ir Å¡venčių dienomis, nes tokie žurnalai, nors ir buvo praÅ¡oma, teismui nebuvo pateikti.

Teismui pateiktas signalizacijos perdavimo ir priėmimo žurnalas (b. l. 126–129), kuris neturi nieko bendro su Tvarkos apraÅ¡e esančiu reguliavimu, nes jame nenurodyta, kad tik budintis teisėjas gali pildyti šį signalizacijos žurnalÄ . Akivaizdu, kad jame įraÅ¡us daro pirmas atvykęs į darbÄ teisėjas ir paskutinis iÅ¡vykęs, tačiau Å¡io žurnalo duomenys nerodo, kokiu laiku dirbo budintis teisėjas, kuris privalėjo savo pareigas atlikti pagal Baudžiamojo proceso kodekso ir kitų įstatymų nuostatas, kai tiems veiksmams atlikti nustatomas labai trumpas terminas, skaičiuojamas valandomis ar keliomis dienomis.

Visiems žinoma aplinkybė, kad apylinkių teismų teisėjai dažnai savo tiesiogines pareigas atlieka po darbo valandų, poilsio ir Å¡venčių dienomis, todėl tie teisėjai, kurie savo nuožiÅ«ra atvykdavo į teismÄ , ir darė įraÅ¡us signalizacijos žurnale. PareiÅ¡kėjas patvirtino tokiÄ aplinkybę ir pats nesirėmė signalizacijos žurnalo duomenimis ir tuo, kad jis po darbo valandų, poilsio ir Å¡venčių dienomis taip pat dirbo savo tiesioginį darbÄ â€“ už šį darbÄ pareiÅ¡kėjas apmokėti nepraÅ¡o, praÅ¡o apmokėti tik už tÄ darbÄ , kuris dirbtas pagal teismo vadovybės įsakymais patvirtinamus ar nustatomus budėjimus (kiekvienÄ penktadienį) ir budėjimų grafikus, kurie buvo sudaromi poilsio ir Å¡venčių dienoms.Tas pats pasakytina apie tuos atvejus, kai teisėjo dirbtas laikas turėjo bÅ«ti apskaitomas papildomame teisėjų virÅ¡valandinio, poilsio ir Å¡venčių dienomis darbo bei budėjimų žiniaraÅ¡tyje prie bendrojo teismo darbuotojų laiko apskaitos žiniaraščio.

Pateikti teisėjų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 77–108), iš kurių pavadinimo ir turinio negalima teigti, kad tai yra specialūs papildomi žiniaraščiai. Tai yra mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Vilniaus rajono apylinkės teismo Vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai turi būti pildomi taip, kaip nustatyta Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 patvirtintame tvarkos apraše. Šiame teisės akte nustatyta, kaip pagal DK nuostatas turi būti žymimas darbo laikas – darbas poilsio ir švenčių dienomis (DK 194 straipsnis) turėjo būti žymimas DP, budėjimas namuose – BN, budėjimas darbe – BĮ (DK 143 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IÅ¡ pateiktų žiniaraščių matyti, kad teisėjo S. J. kai kurios poilsio ir Å¡venčių dienos pažymėtos užtuÅ¡uojant tos dienos langelį visiÅ¡kai. Žiniaraščiuose tos užtuÅ¡uotos dienos sutampa su pareiÅ¡kėjo skunde nurodytomis dirbtomis Å¡venčių ir poilsio dienomis, iÅ¡skyrus 2010 m. liepos 6 d. Tačiau 2010 m. liepos 6 d., kaip teisėjo S. J. budėjimo diena, nurodyta 2010 m. III ketvirčio pareigų atlikimo grafike (b. l. 18), tai patvirtina, kad teisėjas tÄ dienÄ privalėjo budėti.Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininko 2010 m. gruodžio 29 d.

įsakymu Nr. V-58 „Dėl specializacijos nustatymo teisėjams ir bylų skirstymo tvarkos“, punktu 1.3. ikiteisminio tyrimo teisėju nuo 2011 m. sausio 3 d. vieneriems metams skiriamas teisėjas S. J.. 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-88 S. J. paskirtas nagrinėti civilines bylas, tačiau nurodyta, kad jis pavaduoja ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , o 2012 m. ikiteisminio tyrimo teisėju paskirta teisėja I. P.. Tai, kad teisėjas S. J. 2010 m. ir 2012 m. atliko ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigas, patvirtina 2010 m.

III ketvirčio pareigų atlikimo grafikas ir 2012 m. grafikai, nes jų pavadinimuose taip ir nurodyta – tai ikiteisminio tyrimo teisėjų pareigų atlikimo grafikai.Atsižvelgdamas į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas dirbo (budėjo) Å¡venčių ir poilsio dienomis ne savo nuožiÅ«ra, o pagal teismo vadovybės patvirtintus ikiteisminio tyrimo teisėjų pareigų atlikimo grafikus sekmadieniais ir Å¡venčių dienomis, Å¡ie grafikai atitiko teismo pirmininko įsakymais patvirtintų Vidaus tvarkos taisyklių ir Tvarkos apraÅ¡o nuostatas, darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys iÅ¡ esmės patvirtina, kad teisėjas dirbo jo nurodytomis poilsio ir Å¡venčių dienomis.

Negalima paneigti tokios iÅ¡vados tuo, kad teismo administracija neužtikrino specialių, tiems budėjimams pažymėti skirtų žurnalų tinkamo užpildymo (jie nebuvo pildomi visiÅ¡kai), taip pat tuo, kad teisėjas privalo parodyti, kokias funkcijas jis vykdė budėjimo dienomis (nors dalis procesinių sprendimų yra pateikta, b. l. 109–125), kadangi bet kuriuo atveju teisėjas privalėjo vykdyti vadovybės nurodymÄ ir paskirtų budėjimų dienomis bÅ«ti darbo vietoje. Teismui nepateikta jokių duomenų, kad kokiais nors administracijos įsakymais bÅ«tų nustatyta, jog budėti galima ir namuose, Vidaus tvarkos taisyklėse tokie budėjimai buvo numatyti tik darbuotojams.DK 194 straipsnyje iÅ¡skiriami du darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis atlyginimo bÅ«dai atsižvelgiant į tai, ar asmuo dirbo pagal grafikÄ , ar ne pagal grafikÄ .

Kadangi pareiÅ¡kėjas budėjo pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ grafikÄ , jam turi bÅ«ti taikomos DK 194 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad už darbÄ Å¡venčių dienÄ pagal grafikÄ mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas DK 186 straipsnio 2 dalyje. DK 186 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu bÅ«du tiesiogiai darbdavio iÅ¡mokamus darbuotojui už jo atliktÄ darbÄ . Pažymėtina, kad už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis kompensavimas kita poilsio diena ar dienos pridėjimas prie kasmetinių atostogų galimas tik tada, kai asmens darbas poilsio ar Å¡venčių dienomis nėra numatytas pagal grafikÄ (DK 194 straipsnio 1 dalis).

Teismo nuomone, kaip tik Å¡ios teisės normos tinkamiausios nesureguliuotam teisėjų darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis budėjimo metu atlyginimo teisiniam santykiui, todėl turi bÅ«ti taikomos ABTÄ® 4 straipsnio 6 dalies pagrindu.Dėl darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis.Nustatyta, kad 2010 metais teisėjas S. J. dirbo pagal grafikÄ tris poilsio ir Å¡venčių dienas. Vienos dienos darbo užmokestis pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo pateiktÄ 2013 m. kovo 29 d. pažymÄ Nr. (4.17)-1-11 (b. l.

19) pažymos iÅ¡davimo dienÄ yra 301,46 Lt. Tačiau, teismo nuomone, už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis 2010 m. atlyginimas turi bÅ«ti apskaičiuojamas pagal 2010 m. vidutinį darbo užmokestį už vienÄ dienÄ . Å is dydis pateiktas 2013 m. liepos 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pažymoje Nr. (4.17)-4-47 (b. l. 33). Pagal pateiktus duomenis, 2010 m. vidutinis vienos dienos darbo užmokestis apskaičiuotas kiekvienai iÅ¡ budėtų dienų ir iÅ¡ viso sudaro 794,44 Lt. Padauginus teismo nurodytÄ sumÄ iÅ¡ 2, gaunama 1 594,88 Lt.Atitinkamai skaičiuojama ir už 2011 metus. Nustatyta, kad 2011 m. pareiÅ¡kėjas S. J. dirbo 4 poilsio ir Å¡venčių dienas, pagal minėtÄ teismo pažymÄ (b. l.

33) iÅ¡ viso už 2011 m. dirbtas poilsio ir Å¡venčių dienas vidutinis darbo užmokestis sudaro 1 132,08 Lt, padauginus iÅ¡ 2, gaunama 2 264,16 Lt.Atitinkamai skaičiuojama ir už 2012 metus. Dirbtos 7 poilsio ir Å¡venčių dienos. Vidutinį darbo užmokestį už visas dirbtas poilsio ir Å¡venčių dienas apskaičiavo teismas 2013 m. liepos 2 d. pažymoje Nr. (4.17)-4-47 ir iÅ¡ viso pareiÅ¡kėjui priklausytų 1 931,25 Lt, Å¡iÄ sumÄ padauginus iÅ¡ 2, gaunama 3 862,50 Lt.Teismo pažymoje nurodoma, kada teisėjas budėjo namuose, taikoma 4 val. darbo diena.

Tačiau, nei Vidaus tvarkos taisyklėse, nei darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nei kituose dokumentuose nėra pažymėta, kad teisėjas nurodytomis datomis budėjo namuose, todėl visi budėjimai apskaičiuojami kaip pilna darbo diena.IÅ¡ viso už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis priteistina 7 721,54 Lt suma.Dėl virÅ¡valandžių.DK 193 straipsnyje nustatyta, kad už virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje.

DK 150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad virÅ¡valandiniais laikomi darbai, dirbami virÅ¡ijant Å¡io kodekso 144 straipsnio 1 dalyje, 145, 146 straipsniuose ir 149 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytÄ darbo laiko trukmę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį darbdavys gali skirti dirbti virÅ¡valandinius darbus tik iÅ¡imtiniais atvejais, kuriuos nustato Darbo kodekso 151 straipsnis. Kitais atvejais virÅ¡valandiniai darbai gali bÅ«ti organizuojami tik gavus raÅ¡ytinį darbuotojo sutikimÄ arba raÅ¡ytinį darbuotojo praÅ¡ymÄ .Bet kuriuo atveju DK 150 bei 151 straipsniuose nurodoma, kad virÅ¡valandiniai darbai yra galimi tik esant darbdavio, kurio funkcijas Å¡iuo atveju atliktų teismo pirmininkas, kuris organizuoja teismo darbÄ , sprendimui paskirti dirbti virÅ¡valandinius darbus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-07-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011 pažymėta, kad virÅ¡valandiniai darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Darbuotojo buvimas darbe, virÅ¡ijantis jam nustatytÄ darbo laiko trukmę, nors galimai ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiÅ¡kia virÅ¡valandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Tokiu atveju neatsiranda darbdavio pareigos apmokėti už tokį buvimÄ darbo vietoje kaip už virÅ¡valandinį darbÄ .

Tačiau Å¡iuo atveju ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo pavesta teismo pirmininko įsakymu (2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-24, 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-10, 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 50, punktais 7.a.4, vėliau punktu 15) atlikti teisėjo pareigas penktadieniais iki 17 val., kai penktadieniais darbo laikas baigiasi 16 val. 45 min.T. y. pareiÅ¡kėjui tuo laikotarpiu, kai jam buvo pavesta atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjo darbÄ (pagal teisme nustatytÄ specializacijÄ ), pavesta teismo pirmininko įsakymu penktadieniais dirbti 1 val. ir 15 min. ilgiau, tai ir yra pavedimas dirbti virÅ¡valandžius, Å¡is pavedimas susijęs su teisėjo funkcijų, nurodytų Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, atlikimu, o ne su įprasto teisėjo darbo atlikimu (susipažinimas su bylomis, sprendimų ir kitų procesinių dokumentų raÅ¡ymas ir kt.).

Ikiteisminio tyrimo teisėjas negalėjo atsisakyti vykdyti teismo pirmininko įsakymų, duomenų, kad teisėjui bÅ«tų kaip nors kitaip kompensuota už nurodytas valandas, teismas nepateikė. Vidaus tvarkos taisyklių 16 punktas nustatė, kad už virÅ¡valandinį darbÄ mokama arba kompensuojama įstatymų nustatyta tvarka, Å¡iuo atveju jau buvo paaiÅ¡kinta, kad tokius santykius reglamentuoja tik DK. PareiÅ¡kėjas nurodė, kiek penktadienių 2010, 2011 ir 2012 m. jis dirbo viena valanda ir 15 minučių ilgiau: 2010 m. 2 penktadieniai, 2011 metais 20 penktadienių, 2012 m. 8 penktadieniai.

Vilniaus rajono apylinkės tesimas nepaneigė, kad teisėjas privalėjo nurodytomis dienomis vykdyti ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas. Kaip minėta, Vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad tik ikiteisminio tyrimo teisėjai privalo penktadieniais dirbti iki 17 val. Vilniaus rajono apylinkės teismas pateikė 2013 m. liepos 10 d. pažymÄ Nr. (4.17)-4-56 (b. l. 34), kurioje nurodė, kiek penktadienių dirbo kaip ikiteisminio tyrimo teisėjas S. J.. Teisėjas 2010 m. dirbo du penktadienius ilgiau nei nustatytas darbo laikas, už juos apskaičiuota 124,01 Lt.

Apskaičiuota suma jau buvo padauginta iÅ¡ 1,5.Pagal minėtÄ pažymÄ teisėjas 2011 m. dirbo 20 penktadienių. Teisėjas 2011 m. dirbo ir vienÄ prieÅ¡Å¡ventinę dienÄ (2011 m. kovo 10 d.), tačiau jokiais teismo pirmininko įsakymais nebuvo nustatyta, kad tÄ dienÄ ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo dirbti 1 val. ilgiau, negu nustatyta, todėl nurodytas laikas nepriskiriamas prie virÅ¡valandžių. Tokiu atveju atėmus nurodytÄ dienÄ gaunama 1 307,61 Lt suma.Pagal minėtÄ pažymÄ 2012 m. teisėjas dirbo 8 penktadienius ir dvi prieÅ¡Å¡ventines dienas, kurias reikia atimti, gaunama 514,98 Lt.IÅ¡ viso atlyginimo už virÅ¡valandžius, dirbtus pagal teismo pirmininko įsakymÄ ir taikant DK numatytÄ indeksavimÄ , suma yra 1 946,60 Lt (už dirbtus virÅ¡valandžius 2010–2012 metais penktadieniais).Netenkinamas pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti darbo užmokestį už 1 val. dirbtomis prieÅ¡Å¡ventinėmis dienomis, nes Vilniaus rajono apylinkės teismas nebuvo davęs tokio nurodymo dirbti 1 val. ilgiau.Dėl delspinigių.Teismas vadovaujasi LVAT 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-677/2013.

Å ioje nutartyje yra pažymėta, kad atsakovas teismas, Å¡iuo atveju Vilniaus rajono apylinkės teismas, yra atsakingas už tinkamÄ teisėjų virÅ¡valandinio darbo, darbo poilsio ir Å¡venčių dienomis apskaičiavimÄ ir, nors ir Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies taikymo požiÅ«riu apribotÄ , tokio darbo apmokėjimÄ . LVAT pažymėjo, kad teismai, kaip asignavimų valdytojai, yra atsakingi ne tik už jau patvirtintų savo biudžetų tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , bet ir planuojamų savo biudžetų projektų sudarymÄ (Teismų įstatymo 126, 127 straipsniai).

T. y., bet kuriuo atveju Vilniaus rajono apylinkės teismo paaiškinimai, kad dėl tam tikrų aplinkybių teismas neturėjo galimybių apskaičiuoti ir mokėti darbo užmokestį už viršvalandžius, poilsio ir švenčių dienas, nepanaikina šiuo atveju dalį darbdavio funkcijų vykdančio subjekto, t. y. teismo, atsakomybės, kaip ji yra nustatyta DK 207 straipsnio 1 dalyje: „Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai“.

Delspinigiai skaičiuojami pagal 1996 m. vasario 20 d. Delspinigių nustatymo už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymÄ . Å io įstatymo 2 straipsnis reglamentuoja delspinigių dydį ir mokėjimo sÄ lygas: „Kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai iÅ¡mokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos (iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas iÅ¡mokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai.

Delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios iÅ¡mokėti sumos už kiekvienÄ praleistÄ kalendorinę dienÄ , pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai iÅ¡mokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, - darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo bÅ«ti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų iÅ¡mokėjimo dienÄ . Ä®statymo nustatytas delspinigių dydis kartÄ per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksÄ per praėjusius kalendorinius metus“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2009-01-27 įsakymu Nr. A1-32 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“ nustatė nuo 2009-02-01 delspinigių dydį – 0,07 procentai, atitinkamai 2010-01-27 įsakymu Nr. A1-29, 2011-01-20 įsakymu Nr. A1-28, 2012-01-19 įsakymu Nr. A1-30 patvirtintas toks pats delspinigių dydis.Pagal minėtÄ teisėjų tarybos 2009 m. balandžio 24 d. nutarimÄ Nr. 13P-71-(7.1.2), taip pat Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, atlyginimas už virÅ¡valandžius, už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis mokamas metų pabaigoje, todėl delspinigių skaičiavimo pirmoji diena turi bÅ«ti pradedama skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų.

Atitinkamai už nepriemokÄ 2010 m. – nuo 2011 m. sausio 8 d., už nepriemokÄ 2011 m. – nuo 2012 m. sausio 8 d., už nepriemokÄ 2012 m. – nuo 2013 m. sausio 8 d.Tačiau Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimas, kuriuo Å¡iuo atveju vadovaujasi teismas, tiesiogiai taikydamas Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatÄ â€žKiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, įsigaliojo tik 2011 m. vasario 18 d. ir nuo tada turėjo bÅ«ti laikoma neatitinkančia Konstitucijos Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata, dėl kurios, kaip neatitinkančios Konstitucijai, pasisakė Konstitucinis Teismas: normos dalis neatitinka Konstitucijos tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis.IÅ¡ Vilniaus rajono apylinkės teismo pateiktos 2013 m. liepos 2 d. pažymos apie asignavimų poreikį darbo užmokesčiui 2010–2012 metais Nr. (4.17)-1-128 matyti, kad 2010 metais teismui trÅ«ko darbo užmokesčiui skirtų asignavimų, iÅ¡ viso 79,1 tÅ«kst. litų (2011 m. taip pat buvo lėšų trÅ«kumas).

Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis neleido mokėti priemokos, virÅ¡ijančios asignavimus. Todėl daroma iÅ¡vada, kad 2010 m. ir 2011 m. (iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo) nebuvo teismo administracijos kaltės dėl to, kad teisėjams už virÅ¡valandžius, darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis nebuvo mokama priemoka (nors ir ribota).Po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo teismui atsirado pareiga taip organizuoti darbÄ , kad nebÅ«tų lėšų trÅ«kumo mokėjimui už ikiteisminio tyrimo teisėjo darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, už virÅ¡valandžius, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ne dėl darbdavio funkcijas iÅ¡ dalies vykdančios teismo administracijos kaltės neiÅ¡mokėtos priemokos.Todėl delspinigiai skaičiuotini tik už sumas, kurios priklausė nuo 2011 m. vasario 18 d., pradedant juos skaičiuoti nuo kitų metų sausio 8 d.

Tokiu bÅ«du už 2011 m. neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį (iÅ¡ 1 132,08 Lt atimama 269,90 Lt (už 2011 m. sausio 2 d.), gaunama 862,18 Lt, dviguba suma yra 1 724,36 Lt (už poilsio ir Å¡venčių dienas); už virÅ¡valandžius – 1 054,57 Lt, gauta atėmus 2011 m. sausio 7 d.–2011 m. sausio 28 d., iÅ¡ viso 4 dienas, už kurias apskaičiuota suma yra 253,04 Lt, todėl iÅ¡ 1 307,61 Lt atėmus 253,04 Lt, gaunama nurodyta suma, iÅ¡ viso 2 778,93 Lt. Nuo Å¡ios sumos 0,07 proc. yra 1,94 Lt.

Nuo 2012 m. sausio 8 d. iki 2013 m. rugsėjo 24 d. yra 626 kalendorinės dienos, kurias padauginus iÅ¡ 1,94 Lt, gaunama 1 214,44 Lt delspinigių suma.PriemokÄ už 2012 m. teismas turėjo iÅ¡mokėti metų pabaigoje, todėl delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo 2013 m. sausio 8 d. nuo 2012 m. priklausančios sumos: (514,98 Lt ir 3 862,50 Lt) 4 377,48 Lt, nuo Å¡ios sumos 0,07 proc. yra 3,06 Lt. Nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2013 m. rugsėjo 24 d. yra 259 dienos, todėl tas dienas padauginus iÅ¡ 3,06 Lt, gaunama 792,54 Lt delspinigių suma.Nurodytu bÅ«du apskaičiuota delspinigių suma už neiÅ¡mokėtas priemokas nuo 2011 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos sudaro 2 006,98 Lt. (1 214,44 ir 792,54).

Nepriteisiama suma iki atsiskaitymo dienos, kadangi tokia diena negali bÅ«ti teismo nustatyta. Be to, Å¡iuo metu dar nėra žinoma, ar teismo administracija atsisakys mokėti delspinigius iki priemokų iÅ¡mokėjimo dienos.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjui S. J. priteisiama už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis: 2010 m. – 1 594,88 Lt, 2011 m. – 2 264,16 Lt, 2012 m. – 3 862,50 Lt. IÅ¡ viso už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis priteisiama 7 721,54 Lt suma. PareiÅ¡kėjui S. J. priteisiama už virÅ¡valandžius: 2010 m.

– 124,01 Lt, 2011 m. – 1 307,61 Lt, 2012 m. – 514,98 Lt. IÅ¡ viso – 1 946,60 Lt.Taip pat priteisiami nurodytu bÅ«du apskaičiuoti delspinigiai. Visos sumos apskaičiuojamos neatskaičius mokesčių, kurie iÅ¡skaitomi darbdavio iÅ¡mokant darbo užmokestį ir su juo susijusias sumas.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė :SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ Vilniaus rajono apylinkės teismo S. J. už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis – 7 721,54 Lt (septynis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ litÄ 54 centus), už virÅ¡valandžius – 1 946,60 Lt (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 60 centų), delspinigius – 2 006,98 Lt (tu tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is litus 98 centus).KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                       Halina Zaikauskaitė