2018-11-28 Nr. AB-21666-3-62-3-00223-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2330-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00223-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovams Kybartų pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (trečiajam suinteresuotam asmeniu Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl administracinių aktų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 5–17) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kybartų pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. 5/48-978 (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) patarėjo, atliekančio direktoriaus pavaduotojo funkcijas, 2017 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 2S-301 (toliau – ir Sprendimas); 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtu baudimu padarytą žalą; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kankinimą alkiu padarytą žalą; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už pareigūno atsisakymu vykdyti įstatymo nustatytas funkcijas padarytą žalą; 6) priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimu jam buvo paskirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje. Pažymėjo, kad jam suprantamai nebuvo paaiškinta, kokio pažeidimo padarymu jis buvo įtariamas, už ką buvo skiriama drausminė nuobauda. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. spalio 17 d. apie 17.30 val. Kybartų PN pareigūnai pasikvietė jį į kontrolės–praleidimo punktą ir pareikalavo rašyti abstraktų pasiaiškinimą. Pareigūnai nepaaiškino, kokia konkrečiai tema šis pasiaiškinimas turėtų būti rašomas ir kokio pažeidimo padarymu pareiškėjas buvo įtariamas, todėl pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad jog apie jokį bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą nebuvo informuotas, o visas pretenzijas prašė pateikti raštu. 2016 m. lapkričio 16 d. 20.45 val. Kybartų PN pareigūnas išsikvietė pareiškėją ir liepė rašyti paaiškinimą tema, ar nuteistiesiems yra leidžiama turėti elektroninio ryšio priemones – mobiliojo interneto modemus. Pareiškėjo nuomone, pareigūnas neturėjo teisės reikalauti rašyti abstraktų paaiškinimą, pareiškėjui neišaiškinus, kuo jis buvo įtariamas. 2016 m. lapkričio 21 d. jis buvo iškviestas į Kybartų PN drausmės komisiją, kurioje buvo informuotas apie ketinamą skirti drausminę nuobaudą. Pareiškėjas pažymėjo, kad jokio drausmės pažeidimo nepadarė, todėl, pareiškėjo nuomone, Nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas, o neteisėtais veiksmais padaryta žala turėjo būti atlyginta. Pareiškėjas nurodė, kad nepaisant to, kad Nutarimas buvo apskųstas, drausminė nuobauda buvo įvykdyta, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. pareiškėjui nebuvo leidžiama pasinaudoti teise apsipirkti pataisos namų parduotuvėje. Pareiškėjo nuomone, sprendimas uždrausti apsipirkti parduotuvėje yra neteisėtas iš esmės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje bei kituose tarptautiniuose aktuose įtvirtintoms nuostatoms. Pareiškėjo teigimu, jei ir koks nors hipotetinis bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimo faktas ir būtų buvęs, tai Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 143 straipsnio 4 dalyje nustatytas 10 parų terminas pasibaigė 2016 m. spalio 27 d.

3. Pareiškėjas nurodė, kad nesutikdamas su jam paskirta drausmine nuobauda kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris Sprendimu paskirtą nuobaudą panaikinti atsisakė. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu Kalėjimų departamentas atsisakė vykdyti BVK 142 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą pareigą nuobaudą panaikinti, jei ją paskyręs pareigūnas viršijo įgaliojimus, netinkamai įvertino aplinkybes ar nuobaudą paskyrė jos nepadariusiam asmeniui. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas buvo deklaratyvus, neteisėtas ir naikintinas, o neteisėtu neveikimu padaryta žala turėjo būti atlyginta. Pažymėjo, kad Kybartų PN maitinimas buvo nepakankamas, pareiškėjo poreikis maistui buvo didesnis, nei yra nustatytos fiziologinės mitybos normos, todėl jautėsi kankinamas, nes buvo alkanas.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 51–53) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Pažymėjo, kad 2016 m. spalio 17 d. buvo gautas Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo V. A. tarnybinis pranešimas Nr. 1276 apie tai, kad 2016 m. spalio 17 d. apie 17.00 val. V. A. kartu su Kybartų PN direktoriaus budinčiuoju padėjėju R. B. ir Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniaisiais prižiūrėtojais R. B. ir M. B. atliko planinę kratą ir apžiūrą gyvenamosios zonos 419–ame kambaryje. Kratos metu V. A. pas pareiškėją kojinėje rado ir paėmė mobiliojo interneto modemą su SIM kortele. Tokiais veiksmais nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 112 straipsnio, 4 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18 priedo reikalavimus. Kybartų PN direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Nutarimu pareiškėjui skyrė nuobaudą – draudimą vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Pažymėjo, kad pareiškėjui nuobauda buvo skirta pagrįstai, o jo padarytas rėžimo reikalavimų pažeidimas tinkamai užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje. Pareiškėjas buvo informuotas apie padarytą nusižengimą 2016 m. lapkričio 15 d. bei pateikė pasiaiškinimą raštu (b. l. 58), kuriame pažymėjo, kad 2016 m. spalio 17 d. apie 17 val. pareigūnai kratos metu iš jo paėmė USB modemą. Pažymėjo, kad pareigūnai jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl, Kybartų PN nuomone, skundas atmestinas kaip nepagristas.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 65–69) su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 15 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl Nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, konstatavo, kad Nutarimas buvo skirtas pagrįstai. Pažymėjo, kad dėl pareiškėjo padaryto režimo pažeidimo Kybartų PN pareigūnai 2016 m. spalio 17 d. surašė asmens kratos protokolą (b. l. 57) bei tarnybinius pranešimus (b. l. 58). Jokių pretenzijų dėl kratos atlikimo pareiškėjas neturėjo. Kybartų PN pateikti rašytiniai duomenys sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, kad 2016 m. spalio 17 d. pareiškėjas padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo pažeidimą. Kalėjimų departamento nuomone, pareiškėjui paskirta nuobauda buvo adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui, nuobauda paskirta laikantis nustatyto teisinio reglamentavimo, todėl jos panaikinti nebuvo pagrindo. Teigė, kad Kybartų PN ir Kalėjimų departamento pareigūnai, valstybės tarnautojai bei kiti darbuotojai neteisėtų veiksmų neatliko, priešingai, pareiškėjas pats atliko neteisėtus veiksmus, turėjo Taisyklių 18 priede leistinų nuteistiesiems turėti daiktų sąraše (toliau – ir Sąrašas) nenumatytus daiktus, dėl ko galimai vėliau jautė išgyvenimus, nepatogumus. Pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių dėl jam padarytos neturtinės žalos. Kalėjimų departamento nuomone, byloje nenustačius neteisėtų veiksmų, nebuvo sąlygų viešajai atsakomybei kilti.

II. 8. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu (b. l. 104–110) pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Nutarimo ir Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat atsakovų pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kybartų PN pareigūnų neteisėtų veiksmų – drausminės nuobaudos paskyrimo bei nepakankamo maitinimo, tai pat, dėl Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų – Nutarimo nepanaikinimo.

10. Teismas nustatė, kad Nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas nuobauda – uždraudimu vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad atliekant dalinę pareiškėjo kratą, jo kojinėje buvo rastas ir paimtas mobiliojo interneto modemas su SIM kortele. Nutarimu buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 112 straipsnio 4 dalies, Taisyklių 18 priedo reikalavimus. Pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų departamentui, tačiau Kalėjimų departamentas Sprendimu pareiškėjo skundo netenkino ir konstatavo, jog paskirta nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui.

11. Nutarimo nepagrįstumą ir neteisėtumą pareiškėjas grindė iš esmės keliomis aplinkybėmis: pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, kokio pažeidimo padarymu jis buvo įtariamas ir jam nesuteikta galimybė pasiaiškinti; nuobauda buvo paskirta asmeniui, kuris nepadarė jokio drausmės ar režimo reikalavimų pažeidimo; skiriant nuobaudą BVK 143 straipsnio 4 dalyje nustatytas 10 dienų terminas buvo pasibaigęs.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčijo paskirtos nuobaudos pagrįstumą, teigdamas, kad pažeidimų nepadarė, tačiau šį jo argumentą paneigė byloje surinkti įrodymai.

13. Išanalizavęs teisės aktų nuostatas bei byloje surinktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas su savimi turėdamas daiktus (mobiliojo ryšio SIM kortelę ir modemą), kurie nepatenka į Sąrašą, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą imperatyvią specialiąją pareigą nuteistiesiems laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir 112 straipsnio 4 dalyje numatytus pataisos įstaigos režimo reikalavimus.

14. Išanalizavęs teisės aktų nuostatas bei byloje surinktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad skiriant nuobaudą buvo laikomasi BVK 143 straipsnio 3 dalies reikalavimų – nuobauda skirta pažeidimą padariusiam nuteistajam, 4 dalies reikalavimų – nuobauda paskirta per dešimt parų nuo tarnybinio tyrimo pabaigos. Teismas vertinio, kad Kybartų PN direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, skirdamas pareiškėjui nuobaudą, atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, nuteistojo rašytinį paaiškinimą, laikėsi BVK 142 ir 143 straipsniuose nustatytos nuobaudų skyrimo tvarkos, nuobauda buvo adekvati padarytam pažeidimui, todėl ją naikinti nebuvo pagrindo.

15. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamentas, gavęs pareiškėjo skundą, įvertinęs surinktą medžiagą, patikrinęs nuobaudos skyrimo procedūrą ir tvarką, nenustatęs pagrindų jos panaikinimui, Sprendimu Nutarimą paliko nepakeistą. Teismas vertino, kad Kalėjimų departamento sprendimas atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, buvo teisėtas ir pagrįstas.

16. Dėl pareiškėjo reikalavimo prisiteisti iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą, teismas nurodė, kad nenustatė atsakovų neteisėtų veiksmų priimant ginčijamus aktus, todėl nebuvo pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei neturtinės žalos priteisimui, todėl šią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįsta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat grindė aplinkybėmis, kad Kybartų PN jam nepakako skiriamo maisto, pareiškėjas jautėsi alkanas, marinamas badu.

18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nedetalizavo, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės dėl nepakankamo maitinimo ir, ar dėl to pareiškėjas kreipėsi į Kybartų PN administraciją, o pagal pareiškėjo nurodytus abstrakčius teiginius dėl jo kankinimo badu, nebuvo galimybių nustatyti atsakovo veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams. Teismas darė išvada, jog teismui nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kad Kybartų PN savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.

19. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą ir teisės aktus, konstatavo, kad nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Nutarimą, Sprendimą bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 20. Pareiškėjas A. G. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 115–124), kuriame prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti visiškai. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, priėmė neteisėtą, nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą.

21. Pareiškėjas nurodo, kad buvo pažeistos ir apribotos jo prigimtinės teisės ir laisvės, kurių ribojimas yra negalimas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tarptautinius teisės aktus. Pareiškėjas taip pat remiasi bendraisiais teisės principais. Taip pat pažymi, kad įstatyme nustatytas specialusis nuteistų asmenų teisių ir laisvių apribojimų sąrašas, nuteistiems asmenims nustatytų specialių draudimų sąrašas, bei nuteistiesiems asmenims taikomų specifinių pareigų sąrašas yra eksplicitinis ir baigtinis. Kadangi nuteistuosius privaloma pasirašytinai supažindinti su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais, joks, net ir įstatyme įtvirtintas draudimas ar pareiga, pareiškėjo nuomone, nuteistajam asmeniui negalioja tol, kol apie susipažinimą su tokiu teisės aktu nuteistas asmuo nėra pasirašęs.

22. Pareiškėjo teigimu, jo, kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens, visi veiksmai yra teisėti, kol su tokius veiksmus uždraudžiančiais įstatymais pareiškėjas nėra supažindintas pasirašytinai. Be to, nurodo, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. BVK 1 priedas yra panaikintas, tokiu būdu yra panaikinta didžioji dalis nuteistiesiems anksčiau taikytų draudimų. Todėl elektroninio ryšio priemonės, tame tarpe ir mobiliojo interneto modemai, nuo 2016 m. balandžio 1 d. nebėra nuteistiesiems įstatymu uždraustais turėti daiktais. Anksčiau galiojusio draudimo panaikinimas, pareiškėjo nuomone, yra atitinkamų (anksčiau draustų atlikti) veiksmų legalizavimas ar atitinkamų (anksčiau draustų turėti) daiktų turėjimo legalizavimas.

23. Apeliaciniame skunde A. G. nurodo, kad atsisakydamas nagrinėti jo skundą, pateikdamas nemotyvuotus, faktams ir pareiškėjo skundui priešingus teiginius baigiamajame teismo akte, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo absoliučią teisę į teisingą teismą, absoliučią teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ką pareiškėjas prilygina deliktui.

24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 135 ir 136) su juo nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

25. Kybartų PN nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino visą jam pateiktą medžiagą, objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kybartų PN 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. 5/48-978, Kalėjimų departamento 2017 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 2S-301 teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos, kilusios dėl Kybartų PN ir Kalėjimo departamento neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad Nutarimas ir Sprendimas atitiko VAĮ 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus, yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra pagrindo. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjui drausminė nuobauda buvo skirta atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, todėl, nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, negali kilti atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.

28. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, pažymi, kad yra pažeidinėjamos jo absoliučios teisės. Akcentuoja, kad BVK norma, pagal kurią buvo draudžiama turėti mobiliojo interneto modemą, neteko galios nuo 2016 m. balandžio 1 d., todėl negalima pareiškėjo bausti remiantis šia norma. Papildomai pareiškėjas nurodo, kad jam pasirašytinai nesusipažinus su draudimais, šie draudimai negali būti jam taikomi.

29. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina (ABTĮ 142 str. 3 d.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

31. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

32. CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

33. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Kybartų PN ar Kalėjimo departamento veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

34. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nustatė, kad suimtiesiems leidžiama turėti Sąraše nurodytus daiktus (ginčui aktuali 2016 m. liepos 5 d. redakcija). Kitų daiktų turėti neleidžiama. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad turėdamas neleistinų daiktų, pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 112 straipsnio 4 dalies, Taisyklių 18 priedo reikalavimus.

35. Dėl drausminės nuobaudos skyrimo, teisėjų kolegija nurodo, kad nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį principą in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) visi neaiškumai vertinami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).

36. Teisėjų kolegija nurodo, jog byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 17 d. planinės kratos metu pareiškėjo kojinėje buvo rasti draudžiami turėti daiktai (b. l. 54 ir 55). Pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad apie jokį bausmės atlikimo režimo pažeidimą nebuvo informuotas ir prašė visas pretenzijas reikšti jam raštu (b. l. 57). Kratos metu buvo rastas mobiliojo interneto modemas ir SIM kortelė (b. l. 57). Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad BVK norma, pagal kurią buvo draudžiama turėti mobiliojo interneto modemą, neteko galios nuo 2016 m. balandžio 1 d., teisėjų kolegija pažymi, kad leidžiamų turėti daiktų sąrašą reglamentavimo kitas teisės aktas – Taisyklės (Taisyklių 18 priede nurodytas Sąrašas). Iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu nenustatė jokių neteisėtų valstybės institucijos ar jos pareigūnų veiksmų, draudžiami turėti daiktai iš pareiškėjo buvo paimti teisėtai ir pagrįstai. Atitinkamai, nenustačius valstybės institucijos ar jos pareigūnų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo vertinti ir kitų sąlygų egzistavimo (priežastinio ryšio, padarytos žalos).

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į bylos medžiagą akivaizdu, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimą, todėl jam turėjo būti skirta drausminė nuobauda. Dėl drausminės nuobaudos pasirinkimo teisėjų kolegija nurodo, kad BVK 142 straipsnyje nustatytos nuobaudų rūšys, kurios gali būti skiriamos nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus. BVK 143 straipsnio 7 dalyje nurodoma, jog nuobaudos – papeikimas, paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją – skiriamos žodžiu arba raštu tam įgalioto pareigūno įsakymu arba nutarimu. Kitos BVK 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Iš minėtų teisės aktų nuostatų matyti, kad laisvės atėmimo vietų įstaigai yra suteikia diskrecijos teisė spręsti nuobaudų skyrimo / neskyrimo klausimus.

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo skundžiamų Kybartų PN 2016 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. 5/48-978, Kalėjimų departamento 2017 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 2S-301 pareiškėjo nurodytais motyvais naikinti nėra pagrindo. Taigi, nenustačius neteisėtų pareigūnų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

39. Pareiškėjas nurodo, kad dėl paskirtos nuobaudos buvo kankinamas alkiu ir pateikia valgiaraščius, nurodydamas jų diskriminacinį pobūdį nedirbančių vyrų atžvilgiu.

40. Pasisakydama dėl šių pareiškėjo reikalavimų teisėjų kolegija nurodo, kad pagal BVK kodekso 173 straipsnio 4 dalį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 1 punktas numato atskirus valgiaraščio tipus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti pareiškėjo poreikį specifiniam maitinimui (gydytojų nurodymai ar religiniai įsitikinimai), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas privalėjo būti maitinamas pagal minėtus teisės aktus. Iš pareiškėjo į bylą pateiktų valgiaraščių matyti, kad jie atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai dėl kankinimo alkiu atmestini kaip nepagrįsti.

41. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. gegužės 6 d. nutarime yra išaiškinęs, kad diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, atskiroms subjektų grupėms įstatymu galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus. Tai reiškia, kad konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintas. Iš esmės diskriminacijos sampratą analogiškai aiškina ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (žr., pvz., 2013 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Varnas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42615/06)).

42. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad nedirbantys nuteistieji (kaip šiuo atveju pareiškėjas) diskriminuojami kitų nuteistųjų atžvilgiu, nes, kaip minėta, Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtinti valgiaraščiai sudaryti diferencijuojant tam tikras atskiras kalinamų asmenų grupes – dirbančius / nedirbančius vyrus, dirbančias / nedirbančias moteris, nepilnamečius, nėščias moteris, krūtimi maitinančias moteris, dirbančius / nedirbančius vyrus (vegetarus), dirbančias / nedirbančias moteris (vegetarės) bei asmenis, kuriems paskirtas dietinis maitinimas. Tarp šių grupių yra akivaizdus skirtumas, t. y. lyties, aktyvumo (dirba / nedirba), amžiaus ir skirtingo mitybos tipo prasme. Pareiškėjas neteisus, teigdamas, kad nedirbantys nuteistieji bei dirbantys nuteistieji yra tokioje pat padėtyje. Atsižvelgiant į tai, kad dirbantiems ir nedirbantiems asmenims būtinas maisto ir jo energetinės vertės kiekis skiriasi (vadovaujantis fiziologinėmis normomis), teisėtai ir pagrįstai nustatytas skirtingas reguliavimas, t. y. skirtingi valgiaraščiai nedirbantiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems. Taigi nėra pagrindo pripažinti, jog analogiškose situacijose buvusiems asmenims taikomas skirtingas reguliavimas. Šiuo atveju jis pateisinamas, atsižvelgiant į minėtus nuteistųjų grupių skirtumus.

43. Taigi pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė