2024-09-03 Nr. CB-5692-2-68-3-07077-2022-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3326

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07077-2022-6

(S)

(N)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. rugpjūčio 29 d. paduotu ieškovės E. N. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 25 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. N. ieškinį atsakovui D. N. dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo bei atsakovo D. N. priešieškinį ieškovei E. N. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo pakeitimo, vaiko išlaikymui sumokėtų lėšų priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismas, atsisakydamas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, pažeidė CPK 322 straipsnį, nenurodė prašymo netenkinimo priežasčių, nesilaikė CPK 322 straipsnio reikalavimų, apribojo galimybes įgyvendinti CPK 314 straipsnyje įtvirtintas procesines teises teikti (išreikalauti) naujus, bylos teisingam išnagrinėjimui svarbius įrodymus. Teismo siekis išnagrinėti bylą greitai pažeidė teisinį principą, kuris reikalauja, kad būtų išsamiai ir objektyviai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.

2. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeista jos teisės į nešališką teismą. Egzistavo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas spręsti dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Iš teismo vedamo proceso ir užduodamų klausimų, bendravimo pobūdžio, susidarė nuomonė, kad teismas turi išankstinę nuomonę ir yra tendencingas.

3. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kadangi tenkino atsakovo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nors atsakovas neįrodė, jog būtų iš esmės pasikeitusios aplinkybės, neįrodė, kad aplinka, kurioje vaikas auga, jam nebėra fiziškai ar emociškai tinkama. Apeliacinės instancijos teismo pažymėta aplinkybė, jog ieškovė kelis kartus pakeitė gyvenamąją vietą, negali būti vertinama kaip nuolatinis gyvenamosios vietos keitimas, tuo labiau, kad tai nepažeidė vaiko interesų.

4. Nustatyta bendravimo tvarka prieštarauja vaiko interesams ir teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020). Teismai, nesant teisėto pagrindo, drastiškai minimalizavo ieškovės bendravimą su nepilnamečiu vaiku, nustatydami, kad ieškovė turi teisę bendrauti su vaiku tik 2 valandas per savaitę. Patikslinta nepilnamečio vaiko ir motinos bendravimo tvarka pažeidžia silpniausios visuomenės grupės – nepilnamečio vaiko teises į ryšį ir bendravimą su motina.

5. Teismai nepagrįstai priteisė atsakovui iš ieškovės 22 144 Eur. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių 28 000 Eur sumokėjimą ieškovei, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių realų pinigų perdavimo faktą, o ne tik formalų tokių aplinkybių nustatymą civilinėje byloje Nr. e2YT-5749-979/2021. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad realiai disponavo tokio dydžio pinigų suma. Atsakovas turėjo įrodyti realų pinigų turėjimą bei perdavimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Žyminį mokestį už ieškovę sumokėjo advokatas V. M.. Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti V. M. (a. k(duomenys neskelbtini) 486 (keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. rugpjūčio 29 d., akcinės bendrovės „SEB bankas“ mokėjimo nurodymu Nr. 279.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Antanas Simniškis

Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė