2020-02-05 Nr. AB-2456-3-62-3-01159-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1117-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01159-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (b. l. 2–7).

2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2017 m. liepos 20 d. netinkamomis sąlygomis. Nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje gyveno 22 asmenys, trūko ploto. Dėl gyventojų skaičiaus trūko oro, ventiliacija prasta. Buvo tarakonų ir blakių. Trūko pisuarų, klozetų ir praustuvių. Ryte 4 pisuarais ir 6 klozetais turėjo pasinaudoti apie 200 žmonių, praustuvai buvo tik 9. Gyvenamajame sektoriuje nėra dušo, todėl praustis galima tik vieną kartą per savaitę. Nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra kreipęsis žodžiu į būrio viršininką. Pasivaikščiojimo kiemas buvo tik 300 kv. m dydžio ir jame turėjo vaikščioti 200 nuteistųjų. Gyvenamosiose patalpose buvo prastas apšvietimas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui buvo sugadintas regėjimas, pareiškėjas patyrė emocinį stresą, buvo žeidžiamas pareiškėjo orumas, pareiškėjas nuolat patirdavo emocinių, psichologinių bei dvasinių išgyvenimų, psichologinį sukrėtimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–17).

4. Atsakovas nurodė, kad minimaliai tenkančio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Pažymėjo, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Be to, ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Karantino patalpose įrengtos 3 praustuvės, 3 dušo sieteliai, 4 klozetai, 7 būryje – 5 unitazai, 3 pisuarai, 6 praustuvės, 3 kojų plautuvės, 9 būryje – 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, 15–16 būriuose – 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės, 1 dušo sietelis.

Įstaigoje patvirtintas ir visuose stenduose viešai paskelbtas naudojimosi dušu grafikas. Jame numatyta, kad nuteistieji dušine gali naudotis kartą per savaitę. Įstaigos 2-o sektoriaus bendros dušinės plotas 67,48 kv. m, joje įrengta 15 purkštukų. Pareiškėjas skundais dėl inventoriaus trūkumo sanitariniuose mazguose, būtinybės laukti eilėse prie sanitarinių mazgų ir neveikiančių dušų, į Ūkio skyrių nesikreipė. 2-o sektoriaus 7, 9 ir 16 būriuose įrengtas dieninis apšvietimas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais.

Pareiškėjas skundais, kad gyvenamosiose patalpose tamsu, į Ūkio skyrių nesikreipė. 2-o sektoriaus 7, 9 ir 16 būrių gyvenamosios patalpos buvo vėdinamos per langus. Būrių sanitariniai mazgai vėdinami per langus ir ventiliacines angas. Įstaigos 2-ame sektoriuje prie 5, 6, 7, 8 būrių yra pasivaikščiojimo kiemas, kurio plotas 1 550 kv. m, o prie 9, 10, 11, 12 būrių yra pasivaikščiojimo kiemas, kurio plotas 3 800 kv. m, prie 15, 16 būrių yra pasivaikščiojimo kiemas, kurio plotas 551 kv. m. Įstaiga 2014 m. lapkričio 14 d. buvo sudariusi sutartį su UAB „Dezinfa“, nuo 2016 m. lapkričio 23 d.

– su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurias įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Darbai Įstaigoje atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Dezinfekcija, dezinsekcija ar deratizacija atliekama tik tose patalpos, kuriose būna pastebėti kenkėjai. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje.

Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2017 m. liepos 20 d. 2-o sektoriaus 7 būrio 3 brigados, 9 būrio 2 brigados, 16 būrio 6 brigados ir karantino patalpų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai netikrino. Apie nusiskundimus, susijusius su nemiga ar parazitų sukandžiojimu, asmens sveikatos istorijoje duomenų nėra. Pareiškėjo susirgimai nebuvo nulemtu blogų gyvenimo sąlygos pataisos namuose, o yra tik bendro pobūdžio susirgimai, kurių simptomai gali pasireikšti ir gyvenant laisvėje.

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl dvasinių sukrėtimų, neigiamų išgyvenimų, baimės, nerimo, emocinės depresijos, pažeminimo, streso ar kitų nepatogumų, orumo pažeminimo, kurių atsiradimą galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė. Atsakovo teigimu, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu (b. l. 67–73) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjo V. L. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 97 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Dėl likusios reikalavimų dalies pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 23 d. iki 2017 m. liepos 27 d. (iš viso 5 paras) pareiškėjui esant laikomam karantino patalpoje, jo teisė į jam priklausančią gyvenamojo ploto normą buvo pažeista (trūko 0,47 kv. m ploto). Teismas pažymėjo, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Todėl teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad esant nustatytiems gyvenamojo ploto normos pažeidimams, gyvenamojoje patalpoje esantys baldai dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

7. Teismas nustatė, kad sanitarinių įrenginių skaičiaus norma 7 ir 9 būriuose nebuvo pažeista. Tačiau 15 ir 16 būriams yra skirtas vienas sanitarinis mazgas, kuriame yra įrengti 6 unitazai ir 4 pisuarai, 8 praustuvės ir 1 dušo sietelis. Atsakovas pateikė į bylą duomenis, jog 16 būryje buvo 84 asmenys, tačiau nepateikė duomenų, kiek asmenų buvo 15 būryje, todėl teismas konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškėjui nebuvo užtikrintas sanitarinių įrenginių skaičius, tenkantis Patalpų aprūpinimo inventoriumi normose nurodytam atitinkamam skaičiui, todėl pripažintos pagrįstomis pareiškėjo skundo aplinkybės dėl jo neaprūpinimo kietuoju inventoriumi.

8. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nereglamentuoti lokalinio sektoriaus kiemelių dydžiai, todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemų ploto atmesti kaip nepagrįsti.

9. Dėl pareiškėjo teiginių, kad gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų ir blakių, teismas atsižvelgė į tai, kad Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus 2018 m. liepos 6 d. pažyma Nr. 88-390 patvirtina, jog 2014 m. lapkričio 14 d. Pravieniškių PN-AK buvo sudarę sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145 su UAB „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Taip pat atsakovas į bylą pateikė 2016 m. lapkričio 23 d. Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą su UAB „Utenos deratizacija. Taip pat atsakovas į bylą pateikė graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo kopijas. Byloje nebuvo duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Teismo vertinimu, šie įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų veisimosi gyvenamosiose patalpose. Be to iš 2018 m. liepos 3 d. medicininio pažymėjimo buvo matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nėra kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl parazitų sukandžiojimo.

10. Dėl pareiškėjo teiginių, kad gyvenamosiose patalpose buvo prastas apšvietimas, prasta ventiliacija, teismas atsižvelgė į tai, kad į bylą atsakovo atstovas pateikė teismui Pataisos įstaigos Ūkio skyriaus 2018 m. liepos 4 d. pažymą Nr. 88-390, kurioje nurodyta, jog 2-o sektoriaus 7, 9 ir 16 būrių gyvenamuosiuose būriuose įrengtas dieninis apšvietimas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, ar sugadintus šviestuvus jie nedelsiant keičiami naujais. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Jokių objektyvių įrodymų (patikrinimo aktų kopijų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų, nuotraukų ir pan.), patvirtinančių nurodytas aplinkybes, į bylą nėra pateikta. Teismas nurodė, kad iš esmės galimas atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu konstatavimas, tačiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiga pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą tenka pareiškėjui. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė, kokioje konkrečioje patalpoje ir kokiu metu buvo netinkama apšvieta, ventiliacija, į bylą nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl pažeidimų pataisos namų pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai.

11. Teismas pažymėjo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Atsakovo atstovo pateiktoje 2018 m. liepos 4 d. pažymoje Nr. 88-390 nurodyta, kad įstaigoje patvirtintas ir visuose stenduose viešai paskelbtas naudojimosi dušu grafikas. Jame numatyta, kad nuteistieji dušine gali naudotis kartą per savaitę. Pats pareiškėjas neneigė, jog turėjo galimybę kartą per savaitę pasinaudoti dušu, todėl nebuvo jokio pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

12. Teismas iš Pravieniškių PN-AK 2018 m. birželio 29 d. pažymos Nr. 73(2)-567 nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl dvasinių sukrėtimų, neigiamų išgyvenimų, baimės, nerimo, emocinės depresijos, pažeminimo, streso ar kitų nepatogumų, orumo pažeminimo, kurių atsiradimą galėjo nulemti blogos gyvenimo sąlygos, į psichologus nesikreipė. 2018 m. liepos 3 d. medicininis pažymėjimas Nr. 81(2)389 patvirtino, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į gydytojus kreipėsi dėl sveikatos sutrikimų, kurie yra būdingi ir laisvėje esantiems asmenims, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, jog juos sąlygojo netinkamos kalinimo sąlygos (gyvenamojo ploto trūkumas ir sanitarinių įrenginių trūkumas). Todėl spręsta, jog byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

13. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas netinkamomis sąlygomis buvo laikomas neilgą laikotarpį (5 paras pareiškėjui nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma karantino patalpose, 29 paras trūko sanitarinių įrenginių), byloje nebuvo duomenų, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas kankinančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį sąlygomis.

14. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto, sanitarinių įrenginių trūkumo), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir jų trukmę, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 97 Eur ir ši suma priteista iš atsakovo.

III. 15. Pareiškėjas V. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo 11 000 Eur (b. l. 75–76).

16. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik bendrą patalpų plotą, nevertindamas, kad patalpoje buvo lovos, stalai, šaldytuvas, spintelės, spintos, kurie plotą dar labiau mažino. Prašo įvertinti perteklinių baldų buvimą.

17. Pareiškėjo manymu, pats faktas, kad yra buitinių parazitų naikinimo sutartis ir yra atliekamų darbų žurnalas, patvirtina parazitų buvimą.

18. Pareiškėjas nesutinka, kad nepateikė detalaus kalinimo sąlygų apibūdinimo, nes jis nurodė trūkumus ir pažeidimus. Teismas turėjo atsižvelgti į sunkumus pateikiant įrodymus, dėl pareiškėjo statuso ir padėties.

19. Pareiškėjas prašo išreikalauti iš atsakovo jo sveikatos istoriją, nes ten yra užfiksuotos visos pablogėjusios sveikatos problemos, kurių iki kalinimo neturėjo.

20. Teismas nevertina, kaip pataisos namų aplinka ir sąlygos žaloja žmogaus psichiką, sveikatą, žlugdo asmenybę ir tuo itin apsunkina vėlesnę resocializaciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas V. L. sieja su tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2017 m. liepos 20 d. neužtikrinimu, atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad 5 paras pareiškėjo teisė į jam priklausančią gyvenamojo ploto normą buvo pažeista, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. nebuvo užtikrintas sanitarinių įrenginių skaičius, o kitus pareiškėjo skundo teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Teismas, atsižvelgęs į nustatytus pažeidimus, nusprendė pareiškėjui iš atsakovo priteisti 97 Eur neturtinei žalai atlyginti.

23. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo sprendžiant dėl gyvenamojo ploto įvertinti patalpoje esančių baldų užimamą plotą, mano, kad turėjo būti nustatytas pažeidimas dėl parazitų buvimo, bei teigia, jog teismas turėjo atsižvelgti į pareiškėjo sunkumus pateikiant įrodymus.

24. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su asmeniui tenkančio ploto pataisos įstaigos gyvenamosiose patalpose apskaičiavimu, pažymi, kad Taisyklių 111.1 punkte nustatyta, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis nei 3,1 kv. m vienam žmogui. Taisyklių 111.2 punkte nustatytas ne mažesnis kaip 3,6 kv. m plotas asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

26. Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamą plotą teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių 111 punktas neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių, baldų užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimamas baldų užimamas plotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje A-1686-502/2016). Ši pozicija atspindi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06)). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių (išskyrus sanitarinį mazgą) užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

27. Atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2015 m. liepos 27 d. (teismo sprendime nurodyti 2017 m. laikytini akivaizdžia korektūros klaida), kai pareiškėjas buvo laikomas karantino patalpoje, kurioje vienam asmeniui teko 3,13 kv. m (13 miegamųjų vietų 40,69 kv. m patalpoje), Taisyklių 111.2 punkte įtvirtina minimalaus gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m) buvo pažeista. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šį pažeidimą, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai.

28. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pats faktas, jog yra sudaryta buitinių parazitų naikinimo sutartis, patvirtina parazitų buvimą, nagrinėjamu atveju konstatuoti pažeidimą šiuo aspektu nebuvo pagrindo. Į bylą pateiktas Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas, iš kurio duomenų matyti, kad priežiūros ir, esant poreikiui, naikinimo darbai Pravieniškių PN-AK buvo atliekami. Iš šio žurnalo duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo gyvenamosiose patalpose tuo laikotarpiu, kai jis jose buvo laikomas, buvo randami parazitai.

29. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su jam kylančiais sunkumais pateikiant įrodymus, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016 ir kt.; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93)).

30. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skunde nurodytus teiginius dėl sąlygų Pravieniškių PN-AK, atsižvelgė į nurodytas įrodinėjimo taisykles. Kaip minėta, iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Todėl buvo pagrindas pareiškėjo bendro pobūdžio, apibendrintus teiginius, kurie nebuvo detalizuoti jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis, atmesti kaip nepagrįstus.

31. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pabrėžia, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

33. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

34. Nors pareiškėjas prašo išreikalauti iš atsakovo jo sveikatos istoriją, tam nebuvo pagrindo. Pažymėtina, jog byloje yra pateiktas Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos Medicininis pažymėjimas (b. l. 19), kuriame nurodyta, dėl kokių nusiskundimų pareiškėjas kreipėsi į gydytojus laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2017 m. liepos 20 d. Iš šio Medicininio pažymėjimo matyti, kad dėl sveikatos sutrikimų, kurie būtų susiję su netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šiame Medicininiame pažymėjime pateikta informacija neišsami ar neteisinga. Taip pat pareiškėjas apeliaciniame skunde nedetalizavo jokių konkrečių sveikatos sutrikimų, kurie ginčo laikotarpiu jam būtų kilę.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (5 paras pažeista minimalaus ploto norma, sanitarinių įrenginių trūkumas), tačiau taip pat atsižvelgusi į įkalinimo įstaigą, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu (pataisos namai, kuriuose bausmę atliekantys nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę), į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 97 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti. Pareiškėjas nepagrindė, kad jam turėtų būti priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas.

36. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškinęs ir taikęs procesinės ir materialiosios teisės normas, priėmė procesinį sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan