2021-12-01 Nr. AB-26034-3-61-3-01448-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4124-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01448-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. J. (G. J.) ir K. J. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. J. (G. J.) ir K. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai G. J. ir K. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyrių suderinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų Nr. 719-1-1 (1,1241 ha), Nr. 719-1-2 (0,1998 ha) ir Nr. 719-2, kurie suprojektuoti Skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 49VĮ(14.49.2)-1665 patikslintame Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte, kadastrinių matavimų bylas; 2) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių atkurti nuosavybės teises į G. J. tenkančią nekilnojamojo turto dalį (0,52 ha) ir K. J. tenkančią nekilnojamojo turto dalį (2,29 ha), perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio žemės sklypus: Nr. 719-1-1, Nr. 710-1-2, Nr. 719-2, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus m.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino, įpareigojo NŽT Vilniaus miesto skyrių suderinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų Nr. 719-1-1 (1,1241 ha), Nr. 719-1-2 (0,1998 ha) ir Nr. 719-2, kurie suprojektuoti Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 49VĮ(14.49.2)-1665 patikslintame Vilniaus miesto kadastro vietovės (duomenys neskelbtini)kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte, kadastrinių matavimų bylas ir atkurti nuosavybės teises į G. J. tenkančią nekilnojamojo turto dalį (0,52 ha) ir K. J. tenkančią nekilnojamojo turto dalį (2,29 ha), perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeninio ūkio žemės sklypus: Nr. 719-1-1, Nr. 710-1-2, Nr. 719-2, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus m.

Atsakovas NŽT Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2021 m. lapkričio 22 d. gautas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) kol bus išnagrinėtas ginčas administracinėje byloje ir įsiteisės teismo priimtas sprendimas, uždrausti NŽT šios bylos ginčo dalyku esančius žemės sklypus, kurių projektiniai numeriai atsakovo rengiamame projekte Nr. 93, 94, 95 leisti pasirinkti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos projekto pretendentų susirinkimuose, taip pat priimti kitus sprendimus dėl šių žemės sklypų, išskyrus ginčo žemės sklypų perdavimą pareiškėjams; 2) įpareigoti atsakovą pateikti raštišką paaiškinimą dėl šiame pareiškime nurodytų veiksmų, kuriais galimai yra siekiama apsunkinti neįsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo įvykdymą, ir priėmus galutinį teismo sprendimą šioje byloje apie atsakovo veiksmus, jeigu teismas sutiktų su pareiškėjo atstovu, kad NŽT veiksmai šioje byloje yra netinkami valstybės institucijai, informuoti Žemės ūkio ministrą.

Pareiškėjai pateiktame prašyme nurodo, kad apskundęs pirmosios instancijos teismo spendimą atsakovas tuo pačiu priėmė 2021 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1784-(14.49.2.), kuriuo patvirtino Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra žemės sklypus Vilniaus apskrities, Vilniaus miesto savivaldybės, (duomenys neskelbtini) seniūnijose, Vilniaus miesto kadastro vietovėje, sąrašą. Po minėto įsakymo priėmimo NŽT Vilniaus miesto skyrius išsiuntė pranešimus sąraše esantiems asmenims apie 2021 m. lapkričio 15 d. ir 2021 m. lapkričio 22 d. organizuojamus pretendentų susirinkimus, kuriuose pretendentai turės išreikšti valią dėl pretendentams projektuojamo (ų) žemės sklypo (ų) vietos ir ribų. Kaip matyti iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. sausio 15 d. įsakymu patvirtino laisvo žemės fondo plano ir žiniaraščio, tarp projektuojamų žemės sklypų yra įtrauktos pareiškėjams suteiktos ir jų naudojamos asmeninio ūkio žemės teritorijos (ankstesniame projekte jų numeriai buvo Nr. 719-1-1, Nr. 710-1-2, Nr. 719-2), kurios 2021 m. Laisvos žemės fondo plane ir žiniaraštyje identifikuotos numeriais Nr. 93, 94, 95.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjai argumentuoja tuo, jog teisėtai suteiktoje ir naudojamo asmeninio ūkio žemės teritorijoje, kuri yra šios bylos ginčo dalykas, kurią atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimu yra įpareigotas perduoti pareiškėjams, atsakovas projektuojamus žemės sklypus siekia perduoti nuosavybės teisėmis Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra žemės sklypus Vilniaus apskrities, Vilniaus miesto savivaldybės, (duomenys neskelbtini) seniūnijose, Vilniaus miesto kadastro vietovėje, sąraše esantiems asmenims. Atsakovui atlikus tokius veiksmus pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba būtų apsunkintas, nes pareiškėjams tektų ginčyti būsimus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tokius sklypus, tokių sklypų perleidimo sandorius ir pan.

Pareiškėjų nuomone, kartu su šiuo prašymu teikiami dokumentai įrodo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius siekia kilusį teisminį ginčą išspręsti ne galutiniu teismo sprendimu, bet savo vienašališkais sprendimais sukurdamas tokią situaciją, kad pasibaigus teisminiam ginčui (duomenys neskelbtini) kaime nebebūtų žemės sklypų Nr. 719-1-1, Nr. 710-1-2, Nr. 719-2, kuriuos pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas įsipareigotas perduoti pareiškėjų nuosavybėn.

Pareiškėjų teigimu, Vilniaus apygardos administraciniam teismui tenkinus pareiškėjo skundą, atsakovas ne tik apskundė jį apeliaciniam teismui, nors nėra absoliučiai jokių argumentų naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bet taip pat pradėjo žemės reformos projekto pretendentų susirinkimus, kurių metu perduos šio administracinės bylos ginčo dalyku esančius žemės sklypus kitiems asmenims. Taigi, atsakovas akivaizdžiai siekia vilkinti šios bylos užbaigimą ir tuo pačiu siekia perduoti ginčo žemės sklypus kitiems asmenims. Tokie atsakovo veiksmai tikrai nedaro garbės Lietuvos Respublikai, kurios vardu veikia atsakovas.

Atsakovas NŽT pateikė nuomonę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kurioje nurodė, kad pareiškėjai jau pakartotinai teikia prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir ankstesniu teismo sprendimu (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-3255-535/2019) ji buvo pagrįstai netaikyta. NŽT nuomone, vien aplinkybė, kad (žiniaraštyje nurodyti žemės sklypai Nr. 93, 94, 95 ir pareiškėjo pažymėti raudonomis rodyklėmis) yra įtraukti į laisvos valstybinės žemės fondą, jokių NŽT ketinimų perduoti šią žemę kitiems subjektams nepasibaigus teisminiam ginčui dar neįrodo. Mano, kad kitoks valstybinės žemės patikėtinio elgesys šiuo atveju net ir nebūtų galimas, nes iškiltų klausimas – kokiu teisiniu pagrindu minėti žemės sklypai neįtraukiami į laisvos valstybinės žemės fondą.

NŽT pažymi, kad atsakovui yra žinoma kilusio ginčo administracinėje byloje Nr. eA-4124-602/2021 apimtis ir kol ši byla nebus pabaigta NŽT neketina rengti žemės reformos žemėtvarkos projektų, kurie „persidengtų“ su ginčo žemės sklypais Nr. 719-1-1, Nr. 710-1-2, Nr. 719-2 (žiniaraštyje nurodyti Nr. 93, 94, 95). NŽT nuomone, neatsirado jokių naujų aplinkybių, kurios leistų suabejoti tarnybos pozicija bei iš to kylančiu poreikiu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Atsakovas paaiškina, kad 2021 m. lapkričio 15 d. ir 2021 m. lapkričio 22 d. susirinkimai yra NŽT protokoluojami, o vėliau suderinus su atsakingais specialistais ir vadovais registruojami dokumentų valdymo sistemoje (DVS). Protokolo turinyje atsispindi potencialūs NŽT veiksmai ateityje. Jeigu pareiškėjai pateiktų tokį protokolą, kuriame būtų nurodomas koks nors sklypų Nr. 93, 94, 95 panaudojimas, tada pareiškėjai galimai turėtų teisinį pagrindą abejoti NŽT veiksmų nuoseklumu ir prašyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Šiuo metu (2021 m. lapkričio 29 d.) minėtas protokolas yra dar tik derinimo / vizavimo stadijoje ir tikėtina, kad šią savaitę bus pasirašytas bei registruotas. NŽT pamini, kad dar nepasirašytame protokolo projekte yra aiškiai ir nedviprasmiškai laikomasi pozicijos, kad kol nesibaigs teisminiai ginčai administracinėje byloje Nr. eA-4124-602/2021, žemėtvarkos projektai žemės sklypų Nr. 93, 94, 95 teritorijose nebus vykdomi. Protokolo projekto tekstas dar gali kisti, tačiau jo esmė ir pozicija dėl ginčo žemės sklypų neprojektavimo – ne, nes tokia pozicija buvo gyvai pristatyta vykusio susirinkimo metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo (pirmosios instancijos teismas jį nustatė), tačiau vienos iš dviejų būtinų sąlygų konstatavimas nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Padarius išvadą, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentuoja tuo, jog pareiškėjams suteiktoje ir naudojamoje asmeninio ūkio žemės teritorijoje, kuri yra šios bylos ginčo dalykas, ir kurią atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimu yra įpareigotas perduoti pareiškėjams, NŽT Vilniaus miesto skyrius projektuoja žemės sklypus ir siekia juos perduoti nuosavybės teisėmis kitiems asmenims. Pareiškėjo nuomone, kadangi tarp projektuojamų žemės sklypų yra įtrauktos pareiškėjams suteiktos ir jų naudojamos asmeninio ūkio žemės teritorijos (ankstesniame projekte jų numeriai buvo Nr. 719-1-1, Nr. 710-1-2, Nr. 719-2), kurios 2021 m. Laisvos žemės fondo plane ir žiniaraštyje identifikuotos numeriais Nr. 93, 94, 95, atsakovui perdavus ginčo teritorijoje esančius žemės sklypus, pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba būtų apsunkintas, nes pareiškėjams tektų ginčyti būsimus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tokius sklypus, tokių sklypų perleidimo sandorius ir pan.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjų prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdį, pareiškėjų argumentus, pateiktus dokumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjai nepagrindė būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžia iš esmės tuo, kad pareiškėjams galimai ateityje nebus perduoti ginčo teritorijoje esantys žemės sklypai ir todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas. Tačiau pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl NŽT šiuo metu atliekamų veiksmų pareiškėjai galimai patiria ar patirs kokius nors negrįžtamo poveikio nepatogumus, t. y kad neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Pareiškėjai nepateikė jokių dokumentų ir įrodymų, pagrindžiančių NŽT ketinimus projektuojamus ginčo teritorijoje žemės sklypus perduoti kitiems asmenims nelaukiant kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje. Tuo labiau, kad ir pats atsakovas teigia, jog jam yra žinoma ir jis tai įvertino 2021 m. lapkričio 15 d. ir 2021 m. lapkričio 22 d. susirinkimų metu, kad nesibaigus ginčui nagrinėjamoje administracinėje byloje, žemėtvarkos projektai žemės sklypų Nr. 93, 94, 95 teritorijose nebus vykdomi. Be to, atsakovas nurodo, kad neįtraukti į laisvos valstybinės žemės fondą ginčo teritorijos neturėjo jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, papildomai pažymi, kad laikinoji apsauga administraciniame ginče taikoma turint tikslą laikinai apsaugoti į administracinį teismą besikreipiančio asmens teises, jeigu galima tvirtinti, kad jos reikšmingai gali būti pažeidžiamos iš pirmo žvilgsnio neteisėtu administraciniu sprendimu, kuris yra ginčijamas teisme. Taigi laikinosios apsaugos taikymas tiesiogiai yra susijęs su byloje nagrinėjamos administracinės bylos dalyku, ko negalima tvirtinti nagrinėjamu atveju. Pareiškėjų prašomi atlikti veiksmai yra susiję su galimai ateityje kitų subjektų įgyjamomis teisėmis, kurios nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl pareiškėjų prašomos taikyti priemonės negali būti taikomos šioje byloje.

Pareiškėjai taip pat reiškia prašymą priėmus galutinį teismo sprendimą šioje byloje apie atsakovo veiksmus, jeigu teismas sutiktų su pareiškėjo atstovu, kad NŽT veiksmai šioje byloje yra netinkami valstybės institucijai, informuoti Žemės ūkio ministrą. Iš pareiškėjo pateikto prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones argumentacijos matyti, kad šiuo prašymu siekiama ateityje įvykdyti veiksmus, kurie nėra susiję su pareiškėjų byloje reiškiamais konkrečiais reikalavimais, o siekiama atlikti veiksmus, kurie nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku ir yra deklaratyvūs, todėl negali būti toks prašymas tenkinamas.

Kaip jau buvo nustatyta, byloje nėra jokių įrodymais pagrįstų duomenų, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjas patirs neproporcingą, sunkiai atitaisomą žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas taip pat nepateikė jokių išskirtinių aplinkybių ir įrodymų, kad patirs ženklius ir neproporcingus savo teisių suvaržymus. Vien formalus nurodymas, kad atsakovas ginčo teritorijoje galimai projektuojamus žemės sklypus perduos nuosavybėn kitiems asmenims, savaime nepagrindžia neatitaisomos (sunkiai atitaisomos) žalos pareiškėjams kilimo tikimybės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamo ginčo pobūdį, nustatytas bylos aplinkybes, pareiškėjo pateiktus argumentus, kuriais jis grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę, sprendžia, jog šiuo atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų G. J. (G. J.) ir K. J. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė