98ee0723-949b-4b89-a4e0-8802d49a46aa · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Danutė Kutrienė

Civilinė byla Nr

Pranešėja

Danutė Kutrienė                                                               Â

Civilinė byla Nr. 2A-897-275/2010

Teisėjas Andrius Ignotas                                               Procesinio

sprendimo kategorija 30.4.1.; 128.2.;

128.15.1.; 128.19.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. spalio 20 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos

Danutės Kutrienės,

kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Marijono

Greičiaus,

sekretoriaujant G.Blažinauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjai T.

J., jos atstovei adv. E.Jankovskai, suinteresuoto asmens LR Generalinės

prokuratūros atstovei S.Vasiliauskienei, suientersuotiems asmenims M. K. ir V. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos

T. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo

apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje

pagal pareiÅ¡kėjos T. J. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto

nustatymo, termino dokumentams pateikti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys

Vilniaus apskrities viršininko administracija, M. K., V. K., J. K., T. J.,

A. R. ir V. G.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-06-10

sprendimu tenkino pareiÅ¡kėjos T. J. pareiÅ¡kimÄ ir nustatė

juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad iki nacionalizacijos K.

K., N., (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdė 13,27 ha ploto

žemės sklypÄ . Atnaujino terminÄ papildomiems nuosavybės teises ir giminystės

ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti į K. K. nuosavybės

teisių atkÅ«rimo bylÄ .

2008-12-16 teismas, tenkindamas Lietuvos Respublikos

Generalinio prokuroro praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , atnaujino civilinės bylos Nr.

2-299-656/2009 nagrinėjimÄ .

PareiÅ¡kėja T. J. nurodė, kad K. K. 13,27 ha ploto žemės sklypÄ padovanojo tėvas N. K. 1937 m., kai pastaroji susituokė su I.

K. Ši žemė buvo tuometinio (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, šalia tuometinio

(duomenys neskelbtini) kaimo, kur Å¡iuo metu yra Vilniaus miesto (duomenys

neskelbtini) mikrorajonas. Pati K. K. gyveno (duomenys

neskelbtini), kur taip pat turėjo žemės, gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus.

Laikotarpio iki žemės nacionalizavimo 1940 m. dokumentų apie K.

K. (duomenys neskelbtini) valdytÄ Å¾emę archyvuose nėra, tačiau Vilniaus

apskrities žemės ūkio skyriaus dokumentų fonde (duomenys neskelbtini) 1947-1948

m. žemės apskaitos žiniaraščių byloje, 1948-11-13 žemės apskaitos žiniaraštyje

įrašyta žemės naudotoja K. K., N., turėjusi viso žemės

13,27 ha. Skiltyje „kiek valdytojas turėjo žemės prieš tarybinį žemės

pertvarkymÄ â€œ įraÅ¡yta - 13,27 ha. PareiÅ¡kėja nurodė, kad žiniaraÅ¡tyje atlikti

taisymai galėjo būti padaryti pildžiusio asmens žiniaraščio pildymo

laikotarpiu. Buvo praktika, kad tokiuose žiniaraščiuose įrašai taisomi

iÅ¡trinant vienÄ Ä¯raÅ¡Ä ir ant virÅ¡aus užraÅ¡ant kitÄ teisingÄ Ä¯raÅ¡Ä .

Žiniaraščiuose yra ir kitų taisymų. Dabartinio Vilniaus miesto ribose buvo du (duomenys

neskelbtini) kaimai: dabartinio (duomenys neskelbtini) rajono ribose ir (duomenys

neskelbtini) rajono ribose buvo antras kaimas. Žiniaraštyje nurodyti asmenys

dėl vienodų kaimų pavadinimų galėjo bÅ«ti įtraukti į tÄ patį sÄ raÅ¡Ä , todėl

galėjo nepažinoti (duomenys neskelbtini) kaime gyvenusių žmonių. Aplinkybę, kad

K. K. turėjo žemę apklausos metu patvirtino visi

suinteresuoti asmenys ir liudytojas.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinis

prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , nurodė, kad teismas priimdamas 2008-06-20

sprendimÄ rėmėsi 1948-11-13 žemės apskaitos žiniaraÅ¡tyje įraÅ¡u apie žemės

naudotojÄ K. K. 2009 m. paaiÅ¡kėjo, kad žiniaraÅ¡tis

suklastotas. Šio dokumento įrašų teisingumo nepatvirtina kiti įrodymai.

Suinteresuotų asmenų ir liudytojų parodymai prieštaringi, dėl šių asmenų jauno

amžiaus tuo laikotarpiu, apie kurį jie duodÄ parodymus teisme, nes jie galėjo

neteisingai suvokti aplinkybes. Jie skirtingai nurodė, žemės įsigijimo pagrindÄ

ir buvimo vietÄ . PareiÅ¡kėjos pozicija nenuosekli, nes ji iÅ¡ pradžių įrodinėjo,

kad žemė buvo (duomenys neskelbtini) kaime, o po to (duomenys neskelbtini)

kaime. Prokuroro 2009-02-20 nutarime dėl proceso nutraukimo konstatuota, kad

apklausti asmenys, kurie gyveno buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime

dabartinio Lazdynų mikrorajono teritorijoje apklausti kaip liudytojai parodė,

kad buvo du (duomenys neskelbtini) kaimai, tačiau juose K. K.

negyveno ir žemės neturėjo, tačiau liudytojai patvirtino, kad kaimuose

gyveno keli R. ir turėjo žemės. Prokuroras prašė teismo panaikinti teismo

2008-06-10 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ pareiÅ¡kimÄ atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo

esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-12-17

sprendimu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-06-10 sprendimÄ panaikino

ir priėmė naujÄ sprendimÄ - pareiÅ¡kėjos T. J. pareiÅ¡kimÄ

dėl juridinio fakto nustatymo ir termino dokumentams pateikti atnaujinimo atmetė

visiškai. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas priimdamas

2008-06-10 sprendimÄ rėmėsi vieninteliu raÅ¡ytiniu įrodymu (duomenys

neskelbtini) kaimo 1947-1948 m. žemės apskaitos žiniaraščio įraÅ¡u apie K. K. 1948 m. valdytÄ 13,27 ha ploto žemę ir Å¡io įraÅ¡o

pagrindu paruoštu Vilniaus apskrities archyvo pažymėjimu 2002-06-18 Nr. K-71.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ

atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, Vyriausybės 1993-06-10 nutarime Nr. 407 „Dėl žemės

valdymo nuosavybės teise faktÄ Ä¯rodančių papildomų dokumentų“ nustatyta, kad

nuosavybės teisė, nesant iki nacionalizacijos sudarytų dokumentų, gali būti

įrodinėjama ir po 1940 m. valdžios įstaigų sudarytais dokumentais. Teismas

motyvavo, kad pareiškėjos nurodytas (duomenys neskelbtini) 1947-1948 m. žemės

apskaitos žiniaraštis gali būti netiesioginis rašytinis įrodymas, kad K. K. ir iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemę.

Tačiau prokuroro pateiktoje 2009-01-28 Lietuvos teismo ekspertizės specialistės

išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimo 1948-11-48 žemės apskaitos

žiniaraštyje įrašo „K. K. d. N.“ vietoje buvo kiti įrašai, kurie pašalinti

mechaniniu bÅ«du. Teismas, pareiÅ¡kėjos argumentÄ , kad tokia dokumentų taisymo

praktika (dokumente neaptartų taisymų darymas) buvo įprasta, laikė nepagrįstu,

nes pateiktuose dokumentų pavyzdžiuose atlikti taisymai yra padaryti ant vieno

įraÅ¡o užraÅ¡ant kitÄ Ä¯raÅ¡Ä , o ne mechaniniu bÅ«du iÅ¡ viso paÅ¡alinant senÄ Ä¯raÅ¡Ä .

Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojo daktaro G. V. rašytiniuose

paaiškinimuose nurodyta, kad žemės apskaitos žiniaraščiuose buvo daromi

taisymai, tačiau jie privalėjo būti aptarti, tačiau praktiškai buvo daug neaptartų

prierašų ir taisymų. Mokslo darbuotojo paaiškinimai iš viso nepatvirtina

pareiškėjos atstovės teiginio, kad buvo naudojamas taisymo būdas, kai

mechaniškai pašalinamas senas įrašas ir ant viršaus užrašomas naujas įrašas. Prokuroro

2009-02-20 nutarime dėl proceso nutraukimo konstatuota, kad apklausti asmenys,

kurie gyveno buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime dabartinio (duomenys

neskelbtini) mikrorajono teritorijoje apklausti kaip liudytojai parodė, kad

buvo du (duomenys neskelbtini) kaimai, tačiau juose K. K. negyveno

ir žemės neturėjo, tačiau liudytojai patvirtino, kad kaimuose gyveno keli R. ir

turėjo žemės. 2009-01-28 Lietuvos teismo ekspertizės specialistės išvadoje

nurodyta, kad vietoje K. K. vardo ir pavardės įrašo

galėjo būti įrašyta pavardė, kurioje yra raidės iš pavardės „R.“. Teismas sprendė,

kad galima pagrįstai manyti, jog vienintelis rašytinis įrodymas yra

suklastotas. Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų parodymus vertino kritiškai,

nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys. Konstatavo, kad pareiškėjos,

suinteresuotų asmenų ir liudytojų parodymai yra netikslūs ir prieštaringi. Šie

asmenys laikotarpiu, apie kurį duoda parodymus, buvo nepilnamečiai ir dėl jauno

amžiaus galėjo teisingai nesuvokti visų aplinkybių.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį

skundÄ teisiniai argumentai

Apeliantė T. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo

2009-12-17 sprendimÄ panaikinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai laikė byloje

esantį raÅ¡ytinį įrodymÄ , (duomenys neskelbtini) kaimo 1947-1948 m. žemės

apskaitos žiniaraÅ¡tį su įraÅ¡u apie K. K. 1948 m. valdytÄ 13,27 ha ploto žemę ir Å¡io įraÅ¡o pagrindu paruoÅ¡tÄ

Vilniaus apskrities archyvo pažymėjimÄ 2002-06-18 Nr. K-71, niekiniais,

neturinčiais įrodomosios galios. Teismas privalėjo atsižvelgti į ekspertės J. V. parodymus, kuri teismo posėdžio metu

paaiškino, kad tiriamas dokumentas - 1947-1948 m. žemės apskaitos žiniaraštis

turėjo įrašų šalinimo pėdsakų ir prie kitos pavardės, tai yra buvusio savininko

M. Š. Visi žiniaraščio įrašai padaryti

pieÅ¡tuku, mechaniniu bÅ«du buvo pakeistas įraÅ¡as ne tik apie žemės naudotojÄ K. K., bet ir apie M. Å . Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas

daktaras G. V. nurodė, kad žemės apskaitos žiniaraščiai

pirmiausia buvo orientuoti pagal žemės naudotojus. Daugelis žiniaraščių

taisyti. Šiaip jau šalia pataisymų turėjo būti prierašai, patvirtinantys

iÅ¡taisymų tikrumÄ , tačiau Å¡io reikalavimo dažniausiai nepaisyta. PareiÅ¡kėja

pateikė teismui įrodymus apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kaimai buvo du,

vienas šalia (duomenys neskelbtini), kur gyveno su vyru buvusi savininkė K. K., kitas (duomenys neskelbtini) kaimas yra (duomenys

neskelbtini) mikrorajono teritorijoje. Pareiškėja niekada nerealizavo

nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) mikrorajono

teritorijoje. Dėl ko suprantamai, kad apklausti liudytojai, (duomenys neskelbtini)

kaimo gyventojai apie (duomenys neskelbtini) kaime gyvenančiÄ K. K. nieko negirdėjo. PareiÅ¡kėja visada teigė,

kad jos motina gyveno su vyru (duomenys neskelbtini) kaime. Teismas visiškai

neatsižvelgė į liudytojų J. B., B. J. ir L. Š. parodymus, kad K. K. turėjo žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Apklaustas liudytoju B. J., (duomenys neskelbtini) kaimo senbuvis

teismui parodė, kad pažinojo K. K., kuri su

vyru gyveno (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad K. K. turėjo sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)

kaime. Žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) kaime K. K. padovanojo tėvas N. K. Liudytojas

labai plačiai papasakojo teismui ir apie kitus (duomenys neskelbtini) kaimo

gyventojus, išvardijo besiribojančių sklypų savininkus, jų valdomus žemės

plotus. Apklausti byloje suinteresuoti asmenys J. K., V. K., M. K., A. R., T. J. ir V. G. bei pareiškėja T. J. parodė, kad motina K. K. taip pat pasakojo apie tai, kad jos tėvas N. K. apie 1937 m. jai padovanojo apie 13 hektarų žemės (duomenys

neskelbtini) kaime, kur Å¡iuo metu yra (duomenys neskelbtini) mikrorajonas.

Žemės nedirbo ir buvo jÄ iÅ¡nuomavę. Kiekvienas iÅ¡ asmenų patvirtino, kad gali

parodyti sklypo buvimo vietÄ , kad visi Å¡iame sklype buvo, kad tėvai žemę dirbo.

Vilniaus apskrities viršininko administracija nepateikė teismui duomenų apie

tai, kad kartografuotas K.

K. sklypas iki

nacionalizacijos priklausė kitam asmeniui. Byloje esančių įrodymų visuma

patvirtina, kad K. K. žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini)

mikrorajono teritorijoje turėjo. Civilinėje byloje nėra pateikto nei vieno

įrodymo, paneigiančio šį faktÄ . Apeliantė yra pretendentė į nuosavybės teisių

atkÅ«rimÄ Ä¯ motinos žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) kaime. K. K. 13,27 ha ploto žemės sklypÄ padovanojo

tėvas N. K. 1937 m., kai pastaroji susituokė su I. K. Žemė buvo tuometinio (duomenys

neskelbtini) kaimo ribose, Å¡alia tuometinio (duomenys neskelbtini) kaimo, kur

Å¡iuo metu yra Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) mikrorajonas. Pati K. K. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, kur

taip pat turėjo žemės, gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus. Laikotarpio iki

žemės nacionalizavimo 1940 m. dokumentų apie K. K. (duomenys neskelbtini) kaime valdytÄ Å¾emę archyvuose nėra. Minėtos

aplinkybės yra pilnai patvirtintos liudytojų parodymais. Duomenų, kad

vienintelis rašytinis įrodymas, žemės apskaitos žiniaraštis yra suklastotas

nėra. Tai, kad yra įrašo mechaninio šalinimo pėdsakai patvirtina tik įrašo

keitimÄ . Beje, ekspertė negalėjo pasakyti, kada buvo pakeistas įraÅ¡as. Niekas

negalėjo atsakyti į klausimÄ , kodėl buvo keistas įraÅ¡as ir Å¡alia Å . pavardės.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos

Generalinis prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , atsiliepimu į apeliacinį

skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo

2009-12-17 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti kaip

nepagrįstÄ . Nurodo, kad teismui konstatavus,

jog yra pagrindas manyti, kad vienintelis rašytinis įrodymas yra suklastotas,

kad kritiškai vertintini pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų parodymai, nes

jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymai yra netikslūs ir prieštaringi,

kad šie asmenys laikotarpiu, apie kurį duoda parodymus, buvo nepilnamečiai ir

dėl jauno amžiaus galėjo teisingai nesuvokti visų aplinkybių, yra pagrįsta ir

teisėta teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ nustatyti

juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog iki nacionalizacijos K. K., N., (duomenys neskelbtini)

nuosavybės teisėmis valdė 13,27 ha ploto žemės sklypÄ . Apeliantė nepateikė

pagrįstų teisinių argumentų, kuriais remiantis galima būtų paneigti pirmosios

instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas, todėl tenkinti apeliacinį skundÄ jame

iÅ¡dėstytais motyvais ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nėra

pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j

a:

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad

pirmosios instancijos teismo pagrindiniu argumentu atmesti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ

buvo tai, kad vienintelis rašytinis įrodymas apie pareiškėjos nurodytos

savininkės – K. K. valdytÄ nuosavybės teisėmis žemę (duomenys

neskelbtini) – 1947-1948 m. žemės apskaitos žiniaraštis yra suklastotas, t.y.

įrašo „K. K., N.“ vietoje buvo kiti įrašai, kurie

paÅ¡alinti mechaniniu bÅ«du. Apeliantė teigia, kad teismas šį įrodymÄ laikė

niekiniu, tačiau tokios išvados sprendime nėra, jame teigiama, kad šis

įrodymas yra suklastotas. Teismas sprendime nurodė, kad suklastojimo faktÄ

patvirtina liudytojų parodymai apie tai, kad  (duomenys neskelbtini) kaime  K. K. negyveno ir žemės neturėjo. Pareiškimuose  teismui

(b.l. 2, t. I, ir b.l. 92, t. II) pareiÅ¡kėja prašė nustatyti juridinį faktÄ dėl K. K. turėtos žemės (duomenys neskelbtini) kaime,

nurodydama, kad kaimo pavadinimas pasikeitė į (duomenys neskelbtini) kaimÄ ir

1948 metais (duomenys neskelbtini) kaimo pavadinimas buvo (duomenys

neskelbtini) kaimas. Šį savo teiginį pareiÅ¡kėja turėjo įrodyti kitaisÂ

duomenimis, kadangi byloje buvo pateikti jos paaiÅ¡kinimÄ paneigiantys duomenys

– 2009-02-20 LR Generalinio prokuroro nutarime dėl proceso nutraukimo minima,

kad  2009-02-17  Vilniaus  apskrities archyvo rašte nurodyta, jog  nėra

duomenų, kad   (duomenys neskelbtini) kaimas buvo prijungtas prie (duomenys

neskelbtini) kaimo ( b.l.175, t. II).  Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , jog

liudytojai  nurodė buvus du (duomenys neskelbtini) kaimus, rėmėsi liudytojos A. G. ir I. V. parodymais, tačiau nei

viena jų nenurodė fakto, kad keitėsi (duomenys neskelbtini) kaimo pavadinimas

ir jis buvo pervadintas (duomenys neskelbtini) kaimu. Tai, kad liudytojai A. R., B. R., A. G.,

I. V. išvardijo visus gyventojus, kurie gyveno (duomenys

neskelbtini) kaime, nurodydami, kad tokie žmonės kaip K. K. ir K. A. jų kaime negyveno ir žemės neturėjo, leido priimti šių liudytojų paaiškinimus kaip įrodymus byloje, kurie netiesiogiai ir patvirtina

žemės apskaitos žiniaraščio klastojimo faktÄ . Tai, kad liudytojai nebuvo

kviečiami į pirmosios instancijos teismo posėdį ir nebuvo apklausiami šioje

byloje, nėra pagrindu abejoti jų parodymais, perraÅ¡ytais į LR GeneralinioÂ

prokuroro nutarimÄ . Prokuroro nutarimas yra oficialius dokumentas, turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ prieÅ¡ kitus įrodymus byloje (LR CPK 197 straipsnio 2 dalis), todėl jame

perrašytais liudytojų, apklaustų baudžiamojoje byloje, parodymais, teismas

rėmėsi pagrįstai, juos įvertino kaip atitinkančius tokį įrodymÄ , kaip taisymÄ

1947-1948 m. žemės apskaitos žiniaraščio. Teismas turėjo pagrindo šį taisymÄ

vertinti kaip  dokumento klastojimÄ , t.y. mechaniniu bÅ«du paÅ¡alinimÄ seno

įraÅ¡o ir įraÅ¡ymÄ naujo įraÅ¡o vietoje seno, specialistui - Lietuvos istorijos

instituto mokslo darbuotojui daktarui G. V. teigiant, kad

toks taisymo būdo kaip mechaninis pašalinimas seno įrašo ir ant viršaus rašymas

naujo, Â nebuvo naudojamas.

Apeliantė nepagrįstaiÂ

teigia, kad teismas neatsižvelgė į liudytojų J. B., M. J. ir

L. Š. parodymus. Šių liudytojų parodymai įvertinti,

darant iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos pakviesti į teismÄ Â liudytojai davė

prieštaringus, netikslius parodymus. Tuo laikotarpiu, apie kurį jie duoda

parodymus, jie buvo nepilnamečiai, todėl galėjo dėl amžiaus nesuvokti visų

aplinkybių.

Pareiškėja turi

atlyginti valstybei išlaidas, kurias turėjo apeliacinės instancijos tesimas,

išsiųsdamas proceso dalyviams dokumentus, šios išlaidos sudaro 26,65 Lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso

kodekso 326 str.1 d. 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio

17 d. sprendimÄ Â palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš pareiškėjos T. J. (asmens

kodas (duomenys neskelbtini)) 26,65 Lt pašto išlaidų, turėtų procesinių dokumentų išsiuntimui apeliacinės instancijos teisme, valstybei,

įpareigojant pareiÅ¡kėjÄ Â sumokėti Å¡iÄ sumÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai, į

AB Swedbank esančiÄ Â SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 5660.

Kolegijos pirmininkė                                                             Danutė

Kutrienė

Kolegijos teisėjai                                                                   Dalia

Višinskienė

                                                                                            Marijonas Greičius