98ea0fae-43c3-4e16-aedb-0431bc296a4e · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-539/2012Proceso Nr. 1-78-1-00150-204-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.3; 2.1.7.4.                           (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Elenos Vainienės,teisėjų: Rūtos Mickevičienės, Lino Žukausko, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekiš,gynėjams advokatams Algirdui Gurauskui, Gintarei Leškevičienei, Romanui Lupeikai, išteisintajam E. G.,nuteistiesiems A.

L., D. L.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro ir nuteistųjų D. L. bei A. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo:- E. G. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ ;- D. L. nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 170 MGL (22 100 Lt) dydžio bauda;- A.

L. nuteista pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda.IÅ¡ D. L. ir A. L. nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti lygiomis dalimis 180,15 litų proceso iÅ¡laidoms valstybei atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ir Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro bei nuteistųjų D. L. ir A. L. apeliacinius skundus, n u s t a t ė: A. L. ir D. L. nuteisti už tai, kad pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ , laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ :        2011 m. balandžio 7 d., veikdami bendrininkų grupe, pažeisdami Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d.

įsakymu Nr. 4- 200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2007 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 4-312, 2010 sausio 19 d. įsakymo Nr. 4-31, 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-443 redakcija) 2 punkto 2.1, 2.1.1 papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (iÅ¡skyrus Å¡ių taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto 3.1, 3.1.2 papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis – nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos RespublikÄ <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui nevirÅ¡ija <...> 20 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iÅ¡ kitų valstybių, iÅ¡skyrus Europos SÄ jungos valstybes nares“, savo gyvenamojoje vietoje, namo rÅ«syje ir palėpėje, esančiuose (duomenys neskelbtini) rajone, laikė cigaretes su Rusijos Federacijos banderolėmis – 300 pakelių cigarečių „LD Pink“, 990 pakelių cigarečių „Saint George“, 1630 pakelių cigarečių „NZ Black“, 565 pakelius cigarečių „Maksim“, 690 pakelių cigarečių „Compliment“, 630 pakelių cigarečių „Minsk“, 5 pakelius cigarečių „Marshal“, 180 pakelių cigarečių „Fest“, 10 pakelių cigarečių „LM“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 38 686 litai.

           E. G. buvo kaltinamas ir perduotas teismui už tai, kad pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ , laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ : 2011 m. balandžio 7 d., veikdamas bendrininkų grupe su A. L. ir D. L., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4- 200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2007 m. liepos 19 d.

įsakymo Nr. 4-312, 2010 sausio 19 d. įsakymo Nr. 4-31, 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-443 redakcija) 2 punkto 2.1, 2.1.1 papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (iÅ¡skyrus Å¡ių taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“ 3 punkto 3.1, 3.1.2 papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos RespublikÄ <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui nevirÅ¡ija <...> 20 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iÅ¡ kitų valstybių, iÅ¡skyrus Europos SÄ jungos valstybes nares“, savo gyvenamojoje vietoje, namo rÅ«syje ir palėpėje, esančiuose (duomenys neskelbtini) rajone, laikė cigaretes su Rusijos Federacijos banderolėmis – 300 pakelių cigarečių „LD Pink“, 990 pakelių cigarečių „Saint George“, 1630 pakelių cigarečių „NZ Black“, 565 pakelius cigarečių „Maksim“, 690 pakelių cigarečių „Compliment“, 630 pakelių cigarečių „Minsk“, 5 pakelius cigarečių „Marshal“, 180 pakelių cigarečių „Fest“, 10 pakelių cigarečių „LM“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 38 686 litai.Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 12 d. nuosprendžiu E. G. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

Teismas konstatavo, kad byloje nėra pakankamai duomenų teigti, kad surastos cigaretės buvo ir E. G. žinioje. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad E. G., duodamas parodymus, prisiėmė kitų kaltinamųjų kaltę ir taip save dėl nusikalstamos veikos padarymo apkalbėjo. Teismas nustatė, kad E. G. A. L. namuose gyveno kaip pagalbinis darbininkas ir buvo nuo jos finansiÅ¡kai priklausomas, todėl negalėjo įsigyti ir jos namuose laikyti didelį kiekį cigarečių. Teismo nuomone, E. G. priklausomumas nuo A.

L. turėjo įtakos tam, kad jis prisiėmė kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Teismas neatmetė galimybės, kad E. G. žinojo apie D. L. ir A. L. namuose laikytas cigaretes, tačiau konstatavo, kad to nepakanka iÅ¡vadai, kad jis tas cigaretes bendrininkų grupe su D. L. ir A. L. laikė, nes nėra duomenų, kad jis Å¡ias prekes turėjo savo žinioje. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nuosprendžio dalį E. G. iÅ¡teisinimo dalyje panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:

E. G. pripažinti kaltu pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 130 MGL (16 900 Lt) dydžio baudÄ .Apelianto manymu, skundžiamas teismo nuosprendis dalyje dėl E. G. iÅ¡teisinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus duomenis, todėl padarė nepagrįstas ir bylos aplinkybių neatitinkančias teismo iÅ¡vadas.Apeliantas mano, kad nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad telefoninių pokalbių, užfiksuotų tarp D.L. ir A. L., turinys įrodo, kad E. G. save apkalbėdamas prisiėmė kaltė dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

Minėtuose telefoniniuose pokalbiuose kalbama apie tai, kad E. G. prisipažino, jog laikė kratos metu rastas cigaretes, o tai, kad A. L. informavo D. L. apie tai, kas prisiėmė kaltę ir kokios pozicijos jam reikia laikytis, reiškia, kad taip buvo siekiama padėti bendrininkams išvengti baudžiamosios atsakomybės. E. G. nuo pat tyrimo pradžios tvirtino, kad jis žinojo apie savo gyvenamojoje vietoje laikomas cigaretes ir tvirtino pats jas įsigijęs bei paslėpęs tose vietose, kur jos buvo rastos kratos metu.

E. G. parodė, kad apie įgytas cigaretes žinojo ir sugyventinė A. L. TÄ pačiÄ dienÄ apklausta kaip įtariamoji A. L. iÅ¡ esmė patvirtino E. G. parodymus. Ji parodė, kad kartu su sugyventiniu E. G. įsigijo cigaretes, už kurias sumokėjo E. G.. A. L. teigimu cigarečių pirkimu daugiausia rÅ«pinosi E.G., o ji tik žinojo, kad namuose Å¡ios cigaretės buvo laikomos. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme E. G. ir A. L. parodymai iÅ¡ dalies pasikeitė. Tiek E. G., tiek A. L. ėmė tvirtinti, kad pastaroji apie cigarečių įsigijimÄ ir jų laikymÄ jos namuose nieko nežinojo, tačiau pats E. G. ir toliau tvirtino žinojęs apie namuose esamas cigaretes ir pats jas laikęs.Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad vėlesnių įtariamųjų duotų parodymų metu pasikeitė ir G. statusas A.

L. Å¡eimoje. Apklausiami pirmÄ kartÄ abu įtariamieji nurodė esantys sugyventiniai bei tai, kad jie gyvena kartu, tačiau vėlesnių apklausų metu ir teisme tiek E. G., tiek A. L. tvirtino, jog jie kartu negyvena, bendro Å«kio neveda, o E. G. tik už gyvenamÄ jį plotÄ , maistÄ bei cigaretes padeda prižiÅ«rėti gyvulius ir jie gyvena atskiruose kambariuose. Tokiais parodymais buvo siekiama įtikinti teismÄ , kad Darius ir A. L. su E. G. jokių artimesnių asmeninių santykių neturi ir dėl to pastarieji galėjo nežinoti apie E. G.

įsigytas ir laikytas namuose cigaretes. Teismas patikėjo tokia, tikrovės neatitinkančia, aplinkybe ir visiÅ¡kai nevertino A. L. ir E. G. parodymų, duotų pirminių jų apklausos metu, kur jie abu tvirtino esantys sugyventiniai. Teismas, nepagrįstai konstatavęs, kad E.G. A. L. namuose gyvena kaip pagalbinis darbininkas ir dirba už jos suteiktÄ pastogę, maitinimÄ ir priežiÅ«rÄ , padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad neįtikima, jog tokioje situacijoje E. G. bÅ«tų įsigijęs ir laikęs tuose namuose didelį kiekį cigarečių, ir net ketinęs iÅ¡ tų namų jomis prekiauti.

Apeliantas pažymi, kad byloje nebuvo nustatyta kas, kada ir už kokiÄ tiksliai pinigų sumÄ Ä¯gijo kratos metu rastas cigaretes. Teismo padarytos iÅ¡vados apie E. G. galimybę nusipirkti rastÄ cigarečių kiekį nepaneigia jo galimybės padaryti jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , t. y. savo žinioje laikyti cigaretes. Teismas konstatavo, kad cigaretes neteisėtai laikė D. L. ir A. L., veikdami bendrininkų grupe. IÅ¡ to seka, kad ir įsigyti cigaretes turėjo bÅ«tent Å¡ie asmenys, o tai rodo, kad E.G., veikiant kartu su D.

L. ir A. L., nebuvo bÅ«tina turėti pakankami finansinių galimybių cigaretes nupirkti. Pakanka to, kad jie visi trys cigaretes laikė savo žinioje, t. y. gyvenamojo namo rÅ«syje ir kitose patalpose. Apelianto teigimu, sprendžiant E. G. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , reikia įvertinti ne tik paties E. G. ir A. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2011-04-07, tačiau įvertinti Å¡iuos parodymus kitų nustatytų aplinkybių kontekste. E. G. gyvena viename name su A. L., ten dirba įvairius Å«kio darbus.

Dalis kratos metu surastų cigarečių buvo paslėptos gyvenamojo namo rūsyje, kur dirbdamas ūkio darbus ir nuolat gyvendamas tuose namuose, E. G. dažnai lankėsi, todėl jis negalėjo nežinoti apie ten laikomas cigaretes. Apelianto manymu, visuma surinktų ir ištirtų duomenų patvirtina, kad E. G. ne tik žinojo apie namuose laikomas cigaretes, bet kartu su D. L. bei A. L. laikė jas savo žinioje, todėl jis turi būti pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 1992 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Skiriant bausmę E. G. atsižvelgtina į tai, kad jis yra teisiamas pirmÄ kartÄ , padarė sunkų tyčinį nusikaltimÄ , prisipažįsta kaltu, tačiau nuoÅ¡irdžiai nesigaili, nes savo parodymais siekia padėti kitiems bendrininkams iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe. Todėl E. G. skirtina bauda. Nustatant jos dydį atsižvelgtina į neteisėtai disponuotų prekių mastÄ bei iÅ¡vengtų sumokėti mokesčių dydį ir E. G. skirtina bauda Å¡iek tiek mažesnė nei sankcijos vidurkis, numatytas už tokio nusikaltimo padarymÄ .Nuteistieji D.

L. ir A. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 12 d. nuosprendžio dalį jų nuteisimo pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį dalyje panaikinti ir priimti jiems iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliantai teigia, kad jie yra nepagrįstai ir neteisėtai nuteisti, nes nusikaltimo nepadarė. Ikiteisminis tyrimas byloje atliktas tendencingai ir neobjektyviai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės iÅ¡tirtos nepilnai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai. Byloje nėra neginčijamų jų kaltės įrodymų.

Teismas, priimdamas jiems apkaltinamÄ jį nuosprendį, vadovavosi tik prielaidomis ir spėjimais bei duomenimis, kurie kelia pagrįstas abejones ir nėra patikimi, todėl jiems yra netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ir procesinės teisės normos.Apeliantas nuteistasis D. L., nesutikdamas su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria jis nuteistas, teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingas ir nepagrįstas iÅ¡vadas. Klaidinga yra teismo iÅ¡vada, kad jis nuskalstamos veikos fiksavimo metu gyveno motinos A.

L. gyvenamajame name. Byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų patvirtinančių šį faktÄ . Å ios aplinkybės nepatvirtino nei vienas teisme apklaustas liudytojas, jos neįrodo ir telefoniniai įraÅ¡ai. Jis teismui logiÅ¡kai ir nuosekliai paaiÅ¡kino apie jo motinos namuose surastÄ jo uniformÄ ir dokumentus, ir tai patvirtino kiti asmenys. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir padarė prieÅ¡ingas iÅ¡vadas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad policijos uniforma buvo jau nenaudojama, ji buvo be policijos atributų.

Jo motinos namuose rastus policijos veikoje naudojamus dokumentus jis buvo palikęs, kai lankė motinÄ . Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ie daiktai nebuvo surasti prie paslėptų name cigarečių, jie buvo sudėti atvirai ir visiems matomoje vietoje. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis bÅ«tų gyvenęs motinos namuose, kad juose bÅ«tų jo ir jo žmonos asmeniniai daiktai, drabužiai ir kt. Telefoniniai pokalbiai taip pat neįrodo, kad jis gyveno motinos namuose. Motina jam yra artimas žmogus, todėl ji skambino jam norėdama jo patarimo ir dėl to jam negali kilti atsakomybė, nes pagal BK 237 straipsnio 2 dalies nuostatas už nusikalstamas veikas neatsako nusikaltimÄ padariusio asmens artimieji giminaičiai ir Å¡eimos nariai.Apeliantė nuteistoji A.

L., nesutikdama su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria ji nuteista, teigia, kad po 2011-04-07 atliktos kratos ji skambino savo sūnui D. L., norėdama pasakyti, kad jos namuose rado jos sugyventinio E. G. paslėptas cigaretes, apie kurias ji nieko nežinojo, ir norėdama sužinoti, ar dėl to jam, dirbant policijoje, nekils problemų. Teigia, jog nei ji, nei jos sūnus D. L. su rastomis cigaretėmis nieko bendro neturėjo ir apie tai ji paaiškino teisme. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos L. A. surašyto jos (apeliantės) paaiškinimo ji pati neskaitė, nes neturėjo akinių, be to, ji buvo labai susijaudinusi dėl jos namuose rastų paslėptų sugyventinio E. G. cigarečių, tačiau teismas šių aplinkybių teisingai neįvertino.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ , o nuteistųjų apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistieji A. L. ir D. L. bei jų gynėjai prašė tenkinti nuteistųjų apeliacinį skundÄ .IÅ¡teisintasis E. G. ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro bei nuteistųjų D. L. ir A. L. apeliaciniai skundai atmestini. Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu E. G. iÅ¡teisino pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Prokuroras, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir iÅ¡tirtus duomenis ir padarė nepagrįstÄ ir bylos aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad E. G. nedalyvavo padarant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apelianto manymu, visuma surinktų ir iÅ¡tirtų duomenų patvirtina, kad E. G. žinojo apie A. L. namuose laikomas cigaretes ir kartu su D. L. bei A. L. jas laikė savo žinioje, todėl praÅ¡o E. G. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį.

Toks apelianto praÅ¡ymas netenkintinas, nes tam nėra įstatyminio pagrindo. Prokuroro skunde iÅ¡dėstyti motyvai ir juos pagrindžiantys argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų.BK 1992 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių įgijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ , siuntimÄ , naudojimÄ ar realizavimÄ pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ . E. G. buvo kaltinamas ir perduotas teismui už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe, pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ , laikė akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .

Akcizais apmokestinamų prekių laikymu pripažįstami bet kokie tyčiniai veiksmai, susiję su faktiniu prekių buvimu kaltininko žinioje pažeidžiant teisės aktais Å¡ių prekių laikymui nustatytÄ tvarkÄ . Prekių buvimo vieta reikÅ¡mės neturi, svarbu, kad jos bÅ«tų kaltininko žinioje, t. y. kad kaltininkas identifikuotų save kaip pastovų ar laikinÄ prekių turėtojÄ ir su tomis prekėmis galėtų daryti kÄ nori.Prokuroras teigia, jog aplinkybę, kad akcizais apmokestinamos prekės - cigaretės buvo E. G.

žinioje, įrodo jo paties prisipažinimas padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nuteistosios A.L. parodymai bei iÅ¡teisintojo statusas A. L. Å¡eimoje. Tokie apelianto teiginiai prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Nors E. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino iÅ¡ nepažįstamų asmenų įgijęs ir A. L. namuose laikęs kratos metu rastas cigaretes, tačiau pirmosios instancijos teismo toks prisipažinimas neįtikino ir teismas konstatavo, kad E. G. prisiėmė kitų kaltinamųjų kaltę, o save dėl nusikalstamos veikos apkalbėjo, todėl tokiais parodymais apkaltinamasis nuosprendis E. G. negali bÅ«ti grindžiamas.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.5. punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo iÅ¡vados nuosprendyje negali bÅ«ti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ parodymais, jei jo nepatvirtina kiti įrodymai.

Teisėjų kolegijos nuomone, aptariamoje byloje objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų iÅ¡teisintojo prisipažinimÄ padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nėra. Nors nuteistoji A. L. patvirtino E. G. parodymus apie neva pastarojo jos namuose laikytas cigaretes, tačiau nuteistosios parodymai negali bÅ«ti laikomi objektyviais ir patikimais. A. L., bÅ«dama įtariama, vėliau kaltinama ir nuteista už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ , akivaizdžiai yra suinteresuota duoti iÅ¡teisintÄ jį kaltinančius parodymus ir tokiu bÅ«du pati iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, be to, jos parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys.

Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų apelianto teiginį, kad iÅ¡teisintasis ir nuteistoji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sugyventiniai pagal įstatymÄ . Tai, kad iÅ¡teisintasis ir nuteistoji, duodami parodymus, įvardijo save sugyventiniais, dar nereiÅ¡kia, kad jie yra vienos Å¡eimos nariai (partneriai). Byloje nėra duomenų, kad iÅ¡teisintasis ir nuteistoji bÅ«tų vedę bendrÄ Å«kį ar turėję bendro turto. IÅ¡teisintasis ir nuteistoji neigia sugyventinių statusÄ . E. G. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis virÅ¡ 10 metų gyvena A.

L. priklausančiuose namuose ir yra tų namų samdomas darbininkas. Jis padeda Å«kininkauti, už tai turi kur gyventi, gauna pavalgyti, cigarečių , pinigų už darbÄ negauna. Jis gyvena namo antrame aukÅ¡te, o namo pirmame aukÅ¡te gyvena A. L. (3 t., 128-129 b. l.). Nuteistoji A. L. parodė, kad E. G. yra pagalbinis darbininkas, padeda Å«kyje, jos namuose turi lovÄ , gauna valgyti, ji darbužius jam iÅ¡plauna, ir už tai jis dirba, ji duodavo kartais jam kapeikÄ nusipirkti cigarečių, alaus. Jie kaip vyras ir žmona negyvena (3 t., 129-130 b.l.).

Nuteistasis D. L. patvirtino, kad mama (A. L.) ir E. G. atskirai gyvena, E. G. tik padeda jai (3 t. 130 b. l.). Tokie iÅ¡teisintojo ir nuteistųjų parodymai bei kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės duoda pagrindÄ teigti, kad E. G., bÅ«damas A. L. namuose tik pagalbiniu darbininku, dirbdamas už jam suteiktÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , maistÄ ir priežiÅ«rÄ , buvo priklausomas nuo nuteistosios A. L. Todėl logiÅ¡ka yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad E. G., gyvendamas A. L. priklausančiuose namuose kaip samdomas darbininkas, negalėjo be jos žinios įsigyti ir laikyti jai priklausančiuose namuose (dviejuose skirtingose vietose) tokį didelį kiekį cigarečių.

Aplinkybė, kad iÅ¡teisintasis galimai žinojo apie A. L. namuose laikomas cigaretes, neduoda pagrindo teigti, kad tos cigaretės buvo jo žinioje, nes, kaip jau buvo minėta, konstatuojant tokiÄ aplinkybę yra bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas su tomis prekėmis galėjo daryti kÄ nori. Tokios aplinkybės aptariamoje byloje nenustatytos. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad byloje nėra pakankamai duomenų leidžiančių teigti, kad namuose, kuriuose su A. L. ir D.

L. kartu gyveno E. G., buvusios ir surastos cigaretės buvo pastarojo žinioje. Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog neįrodyta, kad E. G. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â BK 1992 straipsnio 1 dalyje. Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra pagrįsta byloje surinktų, teisme iÅ¡tirtų ir skundžiamame nuosprendyje aptartų ir įvertintų įrodymų visetu, todėl skundžiamas teismo nuosprendžio dalis dėl E. G. iÅ¡teisinimo yra pagrįsta ir teisėta, naikinti jį Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegijai pripažinus, kad skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl E. G. išteisinimo yra teisėta ir pagrįsta, nenagrinėjami prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl bausmės E. G. skyrimo. Dėl nuteistųjų D. L. ir A. L. apeliacinio skundo argumentų. Apeliantai nuteistieji D. L. ir A. L., nesutikdami su skundžiamu teismo nuosprendžiu, teigia, kad jie nusikaltimo nepadarė. Ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas tendencingai ir neobjektyviai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ištirtos nepilnai ir paviršutiniškai.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, vadovavosi tik prielaidomis ir spėjimais bei duomenimis, kurie kelia pagrįstas abejones ir nėra patikimi, todėl jiems yra netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ir procesinės teisės normos. Nuteistieji praÅ¡o skundžiamo teismo nuosprendžio dalį dėl jų nuteisimo panaikinti ir priimti jiems iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Toks apeliantų praÅ¡ymas atmestinas, nes tam nėra įstatyminio pagrindo. Apeliantai teigdami, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas tendencingai ir neobjektyviai, o nuskalstamos veikos padarymo aplinkybės iÅ¡tirtos nepilnai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai, tokio savo teiginio detaliau ir iÅ¡samiau neargumentuoja.

Apeliantai skunde nenurodo, kokios konkrečiai aplinkybės ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo ištirtos ir kokios procesinės teisės normos buvo pažeistos, todėl teisėjų kolegija neturi galimybės patikrinti ir įvertinti apeliantų teiginių pagrįstumo. Iš nuteistųjų apeliacinio skundo turinio matyti, kad jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstė visus teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir pateikė iÅ¡samius jų vertinimo motyvus.

Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis, nereiškia, kad teismas byloje surinktus įrodymus įvertino netinkamai ar kad netinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija aptariamoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė.             Apeliantas nuteistasis D. L., nesutikdamas su jo nuteisimu, apeliaciniame skunde akcentuoja iš esmės vienintelę aplinkybę, kad jis nuskalstamos veikos padarymo metu motinos A.

L. gyvenamajame name negyveno, todėl negali atsakyti už artimųjų padarytÄ nusikaltimÄ . Pirmosios instancijos teismas kruopščiai iÅ¡tyrė Å¡iÄ aplinkybę ir dėl jos skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai pasisakė. Tikrinant nuteistojo teiginius apie jo gyvenamÄ jÄ vietÄ nusikaltimo padarymo metu, teisiamajame posėdyje buvo apklausti liudytojai V. B., S. L., D. P., K. R., V. V., iÅ¡analizuoti jų parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡tirtas nuteistųjų tarpusavio telefoninių pokalbių turinys, telefoninių skambučių analizės, kratos ir tarnybinio patikrinimo metu nustatyti duomenys ir visi jie įvertinti tiek atskirai, tiek jų visetas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis paminėtų duomenų visuma, padarė iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamos veikos padarymo metu ir iki jos D. L. gyveno namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos iÅ¡vada, nes ji pagrįsta byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų duomenų visetu. Be to, pastebėtina, kad apeliantas jokių konkrečių įrodymų, kuriais teismas pagrindė jo kaltę, savo apeliaciniame skunde ir neginčija, jis tik deklaratyviai teigia, kad byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų patvirtinančių jo gyvenimo pas motinÄ faktÄ .

Apeliantas skunde naujų aplinkybių, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, nenurodė. Jo skunde nurodyti teiginiai apie kratos metu rastų dokumentų, susijusių su jo tarnybine veikla, bei jo tarnybinės uniformos buvimo jo motinos namuose aplinkybes, nepaneigia jo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad D. L. gyveno A. L. priklausančiuose namuose, ir jie kartu, pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ , laikė akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .Apeliantė nuteistoji A.

L., nesutikdama su jos nuteisimu, teigia, kad nei ji, nei jos sūnus D.L. su rastomis cigaretėmis nieko bendro neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu ji tyrėjos surašyto paaiškinimo neskaitė, nes neturėjo akinių, be to, buvo labai susijaudinusi dėl jos namuose rastų cigarečių, tačiau teismas šių aplinkybių teisingai neįvertino. Tokie apeliantės teiginiai nepaneigia jos ir D. L. kaltės neteisėtai disponavus akcizais apmokestinamomis prekėmis. Apeliantės skunde nurodytos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos pirmosios instancijos teisme ir dėl jų išsamiai pasisakyta skundžiamame teismo nuosprendyje.

Teismas analizavo nuteistosios parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, juos lygino tarpusavyje bei kitų byloje surinktų duomenų kontekste bei padarė išvadas atitinkančias faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teisme buvo apklausta tyrėja L. A., kuri parodė, kad ji apklausinėjo įtariamuosius A. L. ir E. G., apklausa vyko normaliai ir viskas, kas pasakyta, buvo surašyta, perskaityta ir jų pačių pasirašyta. Įtariamieji parodymus davė laisva valia ir savanoriškai (4 t. 14 b.l.).

Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ios liudytojos parodymais. Be to, įtariamosios apklausos protokolas yra asmeniÅ¡kai jos pasiraÅ¡ytas (3 t. 38-39 b. l.). Todėl apeliantės skundo teiginys, kad ji pirminį savo apklausos protokolÄ pasirašė jo neskaičius, vertinamas kaip nuteistosios bandymas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliantės skundo teiginys, kad jos sÅ«nus D. L. su rastomis cigaretėmis neturėjo nieko bendro, yra deklaratyvus ir paneigtas skundžiamame teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytais įrodymais.

Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. L. ir D. L. namuose kratos metu buvusios ir surastos cigaretės buvo jų žinioje, ir kad Å¡ias akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ijo 250 MGL dydžio sumÄ , jie laikė pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ . Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistųjų nusikalstamai veikai teismas taikė tinkamÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ BK 1992 straipsnio 1 dalį, bei paskyrė teisingas, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkančias, bausmes.

Tenkinti nuteistųjų apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl jų apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro ir nuteistųjų D. L. bei A. L. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė                Elena Vainienė Teisėjai                RÅ«ta Mickevičienė                    Linas Žukauskas