Legislator Case Law & Legislation
98e9aa0b-4c8e-400e-914d-a8afc7aa58dd AI generated

98e9aa0b-4c8e-400e-914d-a8afc7aa58dd · Utenos apylinkės teismas

Case Number 98e9aa0b-4c8e-400e-914d-a8afc7aa58dd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovėms L. J. ir R. L. dėl naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės L. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui V. K. bei atsakovei R. L. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo; trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos; taip pat civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį atsakovei L. J. dėl įpareigojimo nugriauti statinį ir statinio teisinės registracijos panaikinimo, bei pagal atsakovės L.

Legislator headnote

AI generated

98e9aa0b-4c8e-400e-914d-a8afc7aa58dd · Utenos apylinkės teismas: Sprendžiant ginčus teisme dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, svarbiÄ reikÅ¡mę turi nusistovėjusi faktinė žemės sklypu naudojimosi tvarka. Atsakovės teigė, jog ieÅ¡kovas siÅ«lo nustatyti naudojimosi tvarkÄ , pagal kuriÄ aiÅ¡kiai apibrėžtos tik jam tenkančios naudoti dalys, tuo tarpu likusios žemės sklypų dalys paliekamos atsakovėms naudoti bendrai. Atsakovės taip pat nurodė, jog nepagrįstas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl žemės sklypų dalių pakeitimo, nes ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas jam viename sklype nustatyti didesnę žemės sklypo dalį, nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu tai gali bÅ«ti padaryta, be to tai prieÅ¡tarauja konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2-14-228/2020 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00231-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5.; 2.4.2.12.2.; 3.2.6.1. (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 10 d. Utena Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. K., jo atstovui advokatui Pauliui Bružui, atsakovėms L. J. ir R. L., jų atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

K. ieÅ¡kinį atsakovėms L. J. ir R. L. dėl naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės L. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui V. K. bei atsakovei R. L. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo; trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos; taip pat civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį atsakovei L. J. dėl įpareigojimo nugriauti statinį ir statinio teisinės registracijos panaikinimo, bei pagal atsakovės L.

J. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui V. K. dėl valdymo pažeidimų paÅ¡alinimo; tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, R. L. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teismas nustatė: ieÅ¡kovas V. K. 2018-02-21 pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, kuriuo prašė nustatyti jam ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu 1,7 ha ploto žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančiu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkÄ pagal 2018-02-05 IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ parengtÄ naudojimosi žemės sklypu planÄ .

Vėliau ieÅ¡kinį tikslino (2019-04-17, 2019-07-23, 2019-10-09 pateikė alternatyvų reikalavimÄ ). Po minėto žemės sklypo kadastrinių matavimų, kuriuos atlikus, buvo suformuoti du žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,9373 ha ploto ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7647 ha ploto, ieÅ¡kovas 2019-07-23 pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypais tvarkÄ pagal IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ 2019-07-15 parengtus naudojimosi žemės sklypais planus, taip pat prašė pakeisti žemės sklypų:

Nr. (duomenys neskelbtini), 0,9373 ha ploto ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7647 ha ploto bendrosios dalinės nuosavybės dalis. 2019-10-09 ieÅ¡kovas pateikė patikslintÄ reikalavimÄ , kuriame nurodė alternatyvų ieÅ¡kinio reikalavimÄ nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypais tvarkÄ pagal IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ 2019-10-07 parengtus naudojimosi žemės sklypais planus. Galutiniame patikslintame ieÅ¡kinyje, pateiktame 2019-07-23 bei 2019-10-09 pateiktame alternatyviame ieÅ¡kinio reikalavime ieÅ¡kovas prašė nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypais tvarkÄ pagal IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ parengtus naudojimosi žemės sklypais planus, taip pat prašė pakeisti žemės sklypų:

Nr. (duomenys neskelbtini), 0,9373 ha ploto ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7647 ha ploto bendrosios dalinės nuosavybės dalis atskiruose sklypuose, 2019-10-09 pateikė alternatyvų reikalavimÄ nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypais tvarkÄ pagal IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ 2019-10-07 parengtus naudojimosi žemės sklypais planus. Å iuos du pateiktų reikalavimų variantus ieÅ¡kovas palaikė ir posėdžių metu. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir posėdžių metu nurodė, jog atlikus buvusio vieno ieÅ¡kovui ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusio 1,7 ha ploto žemės sklypo kadastrinius matavimus, sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus ir Å¡ie sklypai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti taip: 0,9373 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nustatant, jog atsakovei L.

J. priklauso 2536/9373 dalys, R. L. – 1930/9373, ieškovui V. K. – 4907/9373 dalys žemės sklypo; 0,7647 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nustatant, jog atsakovei L. J. priklauso 2069/7647 dalys, R. L. – 1575/7647, ieškovui V. K. – 4003/7647 dalys žemės sklypo. Kadangi po kadastrinių matavimų atsakovės pasikeitė žemės sklypais tokiomis dalimis, kad pažeistų ieškovo interesus, šiame procese ieškovo interesai buvo eliminuoti.

Todėl ieÅ¡kovas priverstas keisti reikalavimus dėl nustatytinų naudojimosi žemės sklypais dalių, iÅ¡skirdamas tik jo naudojamas žemės sklypų dalis. IeÅ¡kovas prašė nustatyti, jog žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal jo pateiktÄ 2019-07-15 parengtÄ naudojimosi žemės sklypu planÄ atsakovės naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, kurios plotas 0,5495 ha, o pats ieÅ¡kovas naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, kurios plotas 0,2152 ha, o žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, kurios plotas 0,2615 ha, ieÅ¡kovas naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, kurios plotas 0,1199 ha ir dalimi, pažymėta indeksu „C“, kurios plotas 0,5559 ha.

IeÅ¡kovas taip prašė pakeisti žemės sklypų bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis, nustatant, kad ieÅ¡kovui priklauso 2152/7647 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys, ir 6758/9373 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys. 2019-10-09 teismui pateiktu alternatyviu reikalavimu ieÅ¡kovas prašė nustatyti žemės sklypais tvarkÄ pagal 2019-10-07 parengtus žemės sklypų planus: naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,7647 ha, atsakovė R.

L. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu „A“, kurios plotas 0,3505 ha, atsakovė L. J. – žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu „B“, kurios plotas 0,0139 ha, ieškovas naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu „C“, kurios plotas 0,4003 ha, taip pat naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,9373 ha, atsakovės naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, kurios plotas 0,4468 ha, ieškovas naudojasi žemės sklypo dalimis, kurios plane pažymėtos indeksais „A“, kurios plotas 0,1000 ha, ir „C“, kurios plotas 0,3907 ha.

Atsakovės L. J. ir R. L. teikė atsiliepimus tiek į pirminį ieškovo ieškinį, tiek į patikslintus ieškinius, nurodydamos, jog su ieškovo pozicija nesutinka, šios nuomonės laikėsi visoje bylos dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo eigoje. Atsakovės atsiliepimuose ir posėdžių metu nurodė, jog nesutinka su ieškovo samprotavimais, kad jų sudarytas žemės sklypų dalių mainų sandoris kažkaip pažeidžia jo interesus, nes yra atsakovėms naudingas, kadangi jie yra nepagrįsti ir byloje teisinės reikšmės neturi.

Mainų sandoris neturi jokios įtakos ieÅ¡kovo teisėms ir pareigoms, atsakovės apsimainė idealiosiomis žemės sklypų dalimis, kadangi R. L. faktiÅ¡kai jokia žemės sklypo dalimi (duomenys neskelbtini) nesinaudojo ir nesinaudoja, naudojasi tik žemės sklypo dalimi (duomenys neskelbtini). Pagal Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatas ir teismų suformuotÄ praktikÄ daikto naudojimosi tvarka turi kuo labiau atitikti to daikto nuosavybės teise turimas dalis. Pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ tvarkÄ keičiasi nuosavybės dalys, ir prieÅ¡ingai atsakovės siÅ«loma naudojimosi žemės sklypais tvarka atitinka turimas idealiÄ sias nuosavybės dalis.

Sprendžiant ginčus teisme dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, svarbiÄ reikÅ¡mę turi nusistovėjusi faktinė žemės sklypu naudojimosi tvarka. Atsakovės teigė, jog ieÅ¡kovas siÅ«lo nustatyti naudojimosi tvarkÄ , pagal kuriÄ aiÅ¡kiai apibrėžtos tik jam tenkančios naudoti dalys, tuo tarpu likusios žemės sklypų dalys paliekamos atsakovėms naudoti bendrai. Atsakovės taip pat nurodė, jog nepagrįstas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl žemės sklypų dalių pakeitimo, nes ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas jam viename sklype nustatyti didesnę žemės sklypo dalį, nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu tai gali bÅ«ti padaryta, be to tai prieÅ¡tarauja konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui.

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos posėdžiuose nedalyvavo, pateikė atsiliepimÄ , kuriame pasisakė dėl ieÅ¡kovo teismui 2019-07-23 pateikto patikslinto ieÅ¡kinio. Atsiliepime nurodė, jog esant nesutarimams dėl naudojimosi tvarkos bendrai keliems savininkams priklausančiu žemės sklypu, kiekvienas bendraturtis turi teisę teikti pasiÅ«lymus dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo pagal kiekvienam tenkančias nuosavybės teisės dalis, pagrįsdamas siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ , nepažeisdamas kitų bendraturčių nuosavybės teisių, žemės sklypų dalių ir bendraturčių interesų.

Atsakovė L. J. su ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kiniu nesutiko, be atsiliepimų pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį vėliau tikslino ir 2019-06-18 pateikė galutinį patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. Galutiniu patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu, kurį pateikė po kadastrinių matavimų atlikimo bei mainų tarp abiejų atsakovių žemės sklypų dalimis atlikimo, ir kurį palaikė posėdžių metu, atsakovė L. J. prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypais, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal matininko J.

D. 2019-05-24 parengtus planus bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nurodė, jog po atliktų iki tol buvusio vieno žemės sklypo kadastrinių matavimų, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti du žemės sklypai, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2019-04-29 atsakovės sudarė žemės sklypų mainų sutartį, pagal kuriÄ apsikeitė turimomis žemės sklypų dalimis. Po mainų sutarties L. J. žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turi 4466/9373 dalis, R.

L. šiame žemės sklype žemės nuosavybės teise nebeturi. Žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), L. J. turi 139/7647 dalis, R. L. turi 3505/7647 dalis. Ieškovui V. K. žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso 4907/7647 dalys žemės sklypo, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso 4003/7647 dalis žemės sklypo. Atsakovė L. J. nurodė, jog žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jos faktiškai naudojama dalis buvo įsiterpusi tarp ieškovo V.

K. dalies ir atsakovės R. L. dalies ir toliau praÅ¡oma jai nustatyti naudotis ta dalimi, kuri yra tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės R. L. žemės dalių pagal turimÄ plotÄ . IeÅ¡kovui V. K. Å¡iame sklype nustatytina naudojimosi tvarka, pagal kuriÄ jis ir toliau naudotųsi pietrytine žemės sklypo dalimi, kurios dydis sudaro 4003/7647 dalis. Atsakovė nurodė, jog po mainų sutarties sudarymo žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,9373 ha, jos nuosavybė sudaro 4466/9373 dalis. Å iame sklype yra ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantys statiniai: dalis gyvenamojo namo, Å«kinis pastatas, malkinė, daržinė, tvartas, lauko tualetas, vandentiekio tinklai.

IeÅ¡kovui priklauso 4907/9373 dalys, Å¡iame sklype jam nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, daržinė, tvartas, Å«kinis pastatas. Atsakovė nurodė, jog ji siÅ«lo du alternatyvius žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos variantus, kurie skiriasi tik nežymiai. Pagal abu siÅ«lomus variantus ieÅ¡kovui V. K. aplink jo turimo namo dalį ir prie jo prijungtÄ Å«kinį pastatÄ siÅ«loma nustatyti 607 kv. m ploto naudotinÄ Å¾emės sklypo dalį, ir 4300 kv. m pietrytinėje sklypo dalyje aplink turimus statinius – daržinę ir tvartÄ , kurie yra sujungti į vienÄ statinį.

Atsakovė nurodė, jog siÅ«loma tvarka maksimaliai atitinka faktinę nusistovėjusiÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ . Aplink gyvenamojo namo dalį V. K. visÄ laikÄ faktiÅ¡kai naudojosi tik 6 arais. Tai patvirtina tas faktas, kad L. J. dar 2015 metais įsirengė vandens gręžinį, buvo įsirengusi vaiko sÅ«pynes, smėlio dėžę, dar iki 2015 metų buvo pasodinusi medelius. Tačiau dar iki bylos nagrinėjimo pradžios V. K. nugriovė sÅ«pynes, smėlio dėžę, iÅ¡kasė medelius ir jų vietoje savavaliÅ¡kai pastatė malkinę be pamatų, kuri niekur nėra registruota ir kuriai statyti bendraturčiai nedavė sutikimo.

Dėl Å¡io statinio ji kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ . IeÅ¡kovas V. K. nesiėmė jokių veiksmų nei dėl vaiko žaidimų aikÅ¡tės įrengimo, nei dėl vandens gręžinio įrengimo, nei dėl vaismedžių sodinimo, tokiu bÅ«du sutikdamas su faktine žemės sklypo naudojimosi tvarka, o Å¡iuo metu teigia, jog naudojosi didesne dalimi, Tačiau niekas, iÅ¡skyrus nelegaliai pastatytÄ malkinę, nepatvirtina, jog V. K. naudojosi ta žemės sklypo dalimi.

IeÅ¡kovas V. K. su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, jog atsakovės, žinodamos, kad teisme yra byla ne tik dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, bet ir dėl nuosavybės dalių kiekviename žemės sklype nustatymo, susikeitė sklypų dalimis, taip faktiÅ¡kai inicijuodamos naujÄ ginÄÄ dėl tokios sutarties pripažinimo negaliojančia, tokie atsakovių veiksmai yra laikytini akivaizdžiu siekiu piktnaudžiauti savo tariamomis teisėmis ieÅ¡kovo interesų sÄ skaita.

Toks sandorio įforminimas pažeidžia ieÅ¡kovo teises ir galimo jam palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ Å¡ioje byloje, nes jis jau daugiau kaip metus laiko siekia, kad bÅ«tų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka ir nuosavybės dalys kiekviename sklype, kuris anksčiau buvo vienas sklypas, pagal nusistovėjusiÄ naudojimosi tvarkÄ ir teisėtai pastatytus statinius jame. IeÅ¡kovas taip pat tvirtina, jog po kadastrinių matavimų atsakovės pasinaudojo situacija, ir pasikeitė žemės sklypais tokiomis dalimis, kad jie labiausiai pažeistų ieÅ¡kovo interesus.

IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovės L. J. siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka, kadangi prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, jog vandens gręžinio įrengimas, jo naudojimas 3 metus be ieÅ¡kovo pretenzijų, vaiko žaidimų aikÅ¡telės įrengimas, medžių sodinimas patvirtina, kad ji faktiÅ¡kai naudojosi ta žemės sklypo dalimi, kuri yra aplink vandens gręžinį ir toliau Å¡iaurinės sklypo ribos. IeÅ¡kovas teigia, jog gręžinys yra įrengtas neteisėtai, negavus ieÅ¡kovo sutikimo, o žodžiu jis ne kartÄ ragino jį paÅ¡alinti.

Atsakovės siÅ«loma naudojimosi tvarka subalansuota tik jos naudai, o ne abiejų bendraturčių naudai. IeÅ¡kovas atsiliepime nurodo, jog savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka idealiÄ jÄ jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Nurodyto pagrindu ieÅ¡kovas tvirtina, jog jo pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra kur kas racionalesnė ir maksimaliai atitinkanti bendraturčių realiai valdomas dalis bei nuosavybės teise turimas idealiÄ sias žemės sklypo dalis užtikrina bendrasavininkams priklausančių gyvenamųjų namų bei statinių naudojimÄ si, o atsakovės siÅ«lomoje tvarkoje įžvelgiamas piktnaudžiavimas susiklosčiusia padėtimi, nes ji siekia priskirti sau patogesnę ir kur kas didesnę sklypo dalį prie jiems abiems priklausančio gyvenamojo namo.

Atsakovė R. L. atsiliepime ir posėdžių metu sutiko su atsakovės L. J. prieÅ¡ieÅ¡kiniu, nurodė, jog iÅ¡ visų bendrasavininkų ji vienintelė 14 metų faktiÅ¡kai gyvena dabartinio ginčo vietoje, todėl žino, kokia yra nusistovėjusi faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka ir faktinio naudojimosi tvarkÄ atitinka L. J. pateiktas matininko J. D. 2018-04-03 parengtas planas. Plane nurodyta tvarka geriausiai atitinka faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ , kuri susiklostė per 15 metų laikotarpį.

Tai patvirtina netgi paties V. K. elgesys dėl vandens gręžinio. Atsakovė kaip nesÄ Å¾iningÄ ieÅ¡kovo V. K. elgesį vertina malkinės pasistatymÄ Å¡alia L. J. vandens gręžinio jos naudojamo žemės sklypo dalyje, taip „pažymint“ neva savo teritorijÄ . IeÅ¡kovas dėl vandens Å¡ulinio nereagavo ilgÄ laikÄ , o L. J. dėl malkinės statybos kreipėsi 2018 m. sausio mėnesį į Statybos inspekcijÄ . Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos posėdyje nedalyvavo, 2018-10-05 pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės pirminį prieÅ¡ieÅ¡kinį, tačiau atsakovei L.

J. po kadastrinių matavimų įregistravimo ir sklypų dalių mainų sutarties sudarymo pateikus patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡iÅ¡kinį, atsiliepime nurodytos aplinkybės nebeatitinka ieÅ¡kinio aplinkybių, todėl plačiau nebeaptariamas atsiliepimas. Nors trečiasis asmuo į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atsiliepimo nepateikė, o bendrÄ pozicijÄ dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypais nustatymo iÅ¡dėstė 2019-08-07 gautame atsiliepime į ieÅ¡kovo V. K. 2019-07-17 (teisme gautas 2019-07-23) patikslintÄ ieÅ¡kinį.

Ieškovo V. K. ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo atmestinas, atsakovės L. J. priešieškinis tenkintinas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (2017-03-13 išrašas) ieškovui V. K. ir atsakovėms L. J. bei R. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė 1,7 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra visiems trims savininkams nuosavybės teise priklausantys statiniai.

Po šio sklypo kadastrinių matavimų buvo suformuoti du žemės sklypai: 0,9373 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 0,7647 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Abu šie sklypai (Nekilnojamojo turto registro 2019-08-07 duomenimis) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui V. K. bei atsakovėms L. J. ir R. L. 0,7647 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams nuosavybės teise iki mainų sutarties priklausė tokiomis dalimis: ieškovui V.

K. – 4003/7647 dalys, atsakovei L. J. - 2069/7647 dalys, R. L. – 1575/7647 dalys. 0,9373 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams nuosavybės teise iki mainų sutarties priklausė tokiomis dalimis: ieškovui V. K. – 4907/9373 dalys, atsakovei L. J. - 2536/9373 dalys, R. L. – 1930/9373 dalys. Po žemės sklypų dalių mainų sutarties tarp atsakovių sudarymo 0,7647 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams nuosavybės teise priklauso: ieškovui V.

K. – 4003/7647 dalys, atsakovei L. J. - 139/7647 dalys, R. L. – 3505/7647 dalys, 0,9373 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams nuosavybės teise priklauso tokiomis dalimis: ieškovui V. K. – 4907/9373 dalys, atsakovei L. J. - 4466/9373 (arba 638/1339) dalys, atsakovė R. L. šiame žemės sklype nuosavybės teise žemės nebeturi. Tarp ieškovo V. K. ir atsakovės L. J. yra kilęs ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų naudojimosi tvarkos.

Minėta, jog pagal paskutinį patikslintÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį (teisme gautas 2019-07-23) ieÅ¡kovas kėlė reikalavimus nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypais tvarkÄ pagal IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ 2019-07-15 parengtus naudojimosi žemės sklypais planus, taip pat prašė pakeisti žemės sklypų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,9373 ha ploto ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7647 ha ploto bendrosios dalinės nuosavybės dalis. IeÅ¡kovas prašė nustatyti, jog žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal jo pateiktÄ 2019-07-15 parengtÄ naudojimosi žemės sklypu planÄ atsakovės naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, kurios plotas 0,5495 ha, o pats ieÅ¡kovas naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, kurios plotas 0,2152 ha, o žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, kurios plotas 0,2615 ha, ieÅ¡kovas naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, kurios plotas 0,1199 ha ir dalimi, pažymėta indeksu „C“, kurios plotas 0,5559 ha.

IeÅ¡kovas taip prašė pakeisti žemės sklypų bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis, nustatant, kad ieÅ¡kovui priklauso 2152/7647 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys, ir 6758/9373 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys. 2019-10-09 ieÅ¡kovas pateikė alternatyvų ieÅ¡kinio reikalavimÄ nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypais tvarkÄ pagal IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ 2019-10-07 parengtus naudojimosi žemės sklypais planus: naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7647 ha, atsakovė R.

L. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu „A“, kurios plotas 0,3505 ha, atsakovė L. J. – žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu „B“, kurios plotas 0,0139 ha, ieškovas naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu „C“, kurios plotas 0,4003 ha, taip pat naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,9373 ha, atsakovės naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, kurios plotas 0,4468 ha (atsakovės dalis sudaro 0,4466/9373), ieškovas naudojasi žemės sklypo dalimis, kurios plane pažymėtos indeksais „A“, kurios plotas 0,1000 ha, ir „C“, kurios plotas 0,3907 ha.

Pažymėtina, kad pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ yra neteisingai (sumaiÅ¡yti) nurodyti unikalÅ«s sklypų numeriai Bendrosios nuosavybės teise suprantama dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Ä®statyme nustatyta, kad viena iÅ¡ bendrosios nuosavybės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybė, kurios pagrindinis požymis – iÅ¡ anksto nustatyta kiekvieno savininko (bendraturčio) nuosavybės teisės dalies apimtis (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Kadangi yra ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali bÅ«ti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos dalies bendrojoje nuosavybėje dydžio. Tai reiÅ¡kia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti.

Vis dėlto, jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bendraturčių ginčus, teismų praktikoje yra suformuotos principinės nuostatos, užtikrinančios, kad bendraturčiai visų pirma iÅ¡naudotų visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektÄ Ä¯gyvendinimo.

Tai pasiekti padeda bendraturčių kooperavimasis. Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad vienų bendraturčių teisės nebÅ«tų įgyvendinamos per kitų bendraturčių teisių suvaržymÄ . Tai atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, turi bÅ«ti vadovaujamasi ir Žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi bÅ«ti naudojama racionaliai, iÅ¡saugant ir gerinant gamtinę aplinkÄ ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamÄ praktikÄ bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginÄÄ sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

Siekdamas Å¡ių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo Å¡alys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, Å¡ios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktÅ«ros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, maÅ¡inų stovėjimo vietų ir kt.) keitimÄ .

Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, Å¡aliai, inicijuojančiai ginÄÄ teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektÄ , kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp Å¡alių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarkÄ , kiekvienam naudotojui turi bÅ«ti užtikrintas priėjimas iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, Å«kiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimÄ su vieÅ¡aisiais keliais.

Nagrinėjamu atveju žemės sklypų savininkai V. K. ir L. J. nesutarė dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais dviem žemės sklypais tvarkos nustatymo. Pažymėtina, jog atsakove įtraukta ir trečioji Å¡ių sklypų bendrasavininkė R. L., kuri po mainų sutarties sudarymo savo turėtÄ Å¾emės dalį sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleido L. J., jos ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu su kitais savininkais nėra. IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo eigoje keletÄ kartų keitė savo pozicijÄ dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo.

Kai kuriais atvejais tai buvo grynai jo subjektyvios nuomonės dėl naudojimosi tvarkos nustatymo rezultatas: vertinant konkrečius atvejus, tai buvo atsakovo nesutikimas su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir naudojimosi tvarkos buvusiame viename sklype, kurio ribos nustatytos pagal preliminarius matavimus, nustatymo, vėliau nesutinkant su mainų sutarties pagrindu atsakovių L. J. ir R. L. nuosavybės teise valdomų žemės dalių abiejuose sklypuose pasikeitimu, keliant reikalavimÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ne pagal turimas dalis bei praÅ¡ant pakeisti žemės nuosavybės dalis.

Minėta, jog ieÅ¡kovas 2019-07-23 pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarkÄ pagal IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ 2019-07-15 parengtus abiejų žemės sklypų planus, pagal kurių duomenis neatitiko savininkams tenkančių dalių dydis kiekviename sklype, todėl ieÅ¡kovas kėlė reikalavimÄ pakeisti žemės sklypų bendrosios dalinės nuosavybės dalis atskiruose sklypuose, kas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam fundamentaliajm nuosavybės neliečiamumo principui, taip pat Civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 daliai, 4.73 straipsnio 1 daliai.

Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovo V. K. reikalavimai nustatyti naudojimosi žemės sklypais tarp bendrasavininkų tvarkÄ pagal IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ 2019-07-15 planus bei reikalavimas pakeisti bendrasavininkų žemės sklypų bendrosios dalinės nuosavybės dalis (šį reikalavimÄ ieÅ¡kovas palaikė bylos nagrinėjimo eigoje) atskiruose sklypuose atmestini kaip nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys aukščiau nurodytoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Civilinio kodekso nuostatoms.

Taip pat minėta, jog ieÅ¡kovas V. K. 2019-10-09 pateikė alternatyvius ieÅ¡kinio reikalavimus dėl abiejų žemės sklypų naudojimosi tvarkos (reikalavimuose yra neteisingai nurodyti žemės sklypų unikalÅ«s numeriai). Pagal vienÄ iÅ¡ pateiktų reikalavimų, bÅ«tent dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas prašė nustatyti Å¡iuo sklypu naudojimosi tvarkÄ pagal IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ 2019-10-07 parengtÄ naudojimosi Å¡iuo žemės sklypu planÄ , kuris identiÅ¡kai atitinka atsakovės L.

J. pagal patikslintÄ ieÅ¡kinį praÅ¡omÄ nustatyti naudojimosi Å¡iuo žemės sklypu tvarkÄ , kuris buvo pateiktas dar 2019-06-18 (tai yra po kadastrinių matavimų atlikimo ir žemės sklypų dalių tarp atsakovių mainų sutarties sudarymo) pagal matininko J. D. 2019-05-24 parengtÄ planÄ , su kuriuo iÅ¡ esmės ieÅ¡kovas nesutiko 2019-07-23 teismui pateiktame patikslintame ieÅ¡kinyje, praÅ¡ydamas netgi pakeisti bendrasavininkams priklausančius nuosavybės dalis atskiruose sklypuose. Taigi bylos nagrinėjimo eigoje nebeliko ginčo dėl 0,7647 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos, ieÅ¡kovui pateikus tokį alternatyvų reikalavimÄ .

Teismas vertina, jog ieÅ¡kovas, pateikdamas alternatyvų reikalavimÄ tiesiog tik sutiko su atsakovės L. J. patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal matininko J. D. 2019-05-24 parengtÄ Å¡io žemės sklypo naudojimo planÄ , todėl tenkintinas atsakovės J. J. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl Å¡io žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir nustatytina žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka pagal atsakovės L.

J. pateiktÄ matininko J. D. 2019-05-24 parengtÄ Å¡io žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis). Didžiausi nesutarimai Å¡ioje byloje yra kilę dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,9373 ha, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos. Minėta, kad po kadastrinių matavimų atlikimo ir įregistravimo buvo suformuoti du sklypai. Po žemės sklypų turimų dalių mainų sutarties tarp atsakovių L. J. ir R. L. sudarymo, žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,9373 ha, bendrasavininkams nuosavybės teise priklauso: ieÅ¡kovui V.

K. – 4907/9373 žemės sklypo dalys, atsakovei L. J. - 4466/9373 (arba 638/1339) žemės sklypo dalys, atsakovė R. L. Å¡iame žemės sklype žemės dalies nuosavybės teise nebeturi. IeÅ¡kovas V. K. patikslinto ieÅ¡kinio 2019-10-09 pateiktu alternatyviu reikalavimu prašė nustatyti naudojimosi 0,9373 ha ploto žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ 2019-10-07 parengtÄ naudojimosi Å¡iuo žemės sklypu planÄ , pagal kurį ieÅ¡kovo naudojamÄ Å¾emę sudaro dvi dalys: 1000 m2 dydžio žemės sklypas prie jo gyvenamojo namo dalies ir 3907 m2 dydžio žemės sklypas prie ieÅ¡kovo kitų statinių.

Atsakovė L. J. teikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, pagal kurį prašė nustatyti naudojimosi 0,9373 ha ploto žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal matininko J. D. 2019-05-24 parengtÄ naudojimosi Å¡iuo žemės sklypu planÄ , pagal kurį ieÅ¡kovo naudojamÄ Å¾emę sudaro dvi dalys: 607 m2 dydžio žemės sklypas prie jo gyvenamojo namo dalies ir 4300 m2 dydžio žemės sklypas prie ieÅ¡kovo kitų statinių. Atsakovė pateikė du naudojimosi Å¡iuo žemės sklypu planus, kurie skiriasi tik ieÅ¡kovui skirtos žemės sklypo dalies prie Å«kinių pastatų iÅ¡dėstymu.

Ginčas kilo dėl ieÅ¡kovo žemės dalies, esančios prie gyvenamojo namo, kuris po ½ dalį nuosavybės teise priklauso V. K. ir L. J.. IeÅ¡kovas teigė, jog pagal faktinę naudojimosi tvarkÄ jis naudojosi tokio dydžio dalimi, kokia nurodyta ir plane, tai yra apie 1000 m2, atsakovė teigia, jog ieÅ¡kovas visÄ laikÄ naudojosi prie gyvenamojo namo apie 600 m2. Abi Å¡alys teigė, jog naudojimosi tvarkÄ praÅ¡o nustatyti, remiantis suklosčiusia tarp bendrasavininkų ilgalaike faktine naudojimosi žemės sklypu tvarka.

Aplinkybes, kad tarp bendrasavininkų buvo nusistovėjusi faktinė naudojimosi Å¡iuo žemės sklypu tvarka, patvirtino ir atsakovė R. L., nurodydama, jog tarp bendrasavininkų apie 15 metų yra susiklosčiusi faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka, taip pat patvirtino, jog susiklosčiusiÄ ilgalaikę naudojimosi tvarkÄ atitinka atsakovės L. J. planas, kadangi ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai prie savo gyvenamojo namo dalies visada naudojosi ne didesne kaip 6 arų ploto žemės dalimi. IeÅ¡kovas posėdžių metu bei 2019-11-26 pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose teigė, jog pagal susitarimÄ tarp savininkų ieÅ¡kovo naudojama dalis tokia, kokia yra jo pateiktame praÅ¡yme jam skirti naudotis žemės sklypo dalį.

IeÅ¡kovas taip pat teigė, jog atsakovės siÅ«loma tvarka pažeidžia jo galimybę naudotis malkine, kuriÄ jis pasistatė 2016-2017 metais. Jo malkinė pastatyta faktiÅ¡kai jo naudojamoje žemės dalyje, tam neprieÅ¡taravo atsakovės 2004 metais pasiraÅ¡ydamos notariÅ¡kai patvirtintus sutikimus statyboms. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, jog pagal atsajos kovės planÄ nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , jam bus užkirstas kelias patogiam ir racionaliam gyvenamojo namo dalies ir malkinės naudojimui, automobilio laikymui bei poilsio organizavimui, nes ieÅ¡kovas atsidurtų nedideliame plote, kuris bÅ«tų apsuptas L.

J. nustatyta naudotis žeme. IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo grindė savo paaiÅ¡kinimais žodžiu, raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, malkinės statybos duomenimis, raÅ¡ytiniais atsakovių sutikimais dėl statybų, liudytojų A. P. M., E. K., J. R., K. Å ., A. K. ir B. K. parodymais. Atsakovė L. J. savo reikalavimÄ grindė savo paaiÅ¡kinimais žodžiu, raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, liudytojų S. J., I. M. parodymais, nuotraukų, žemėlapių duomenimis ir kitais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje nurodė, jog faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendrasavininkų buvo tokia, kokia nurodyta atsakovės teikiamame plane. V. K. visada naudojosi tokia dalimi žemės prie gyvenamojo namo, kokia teikiama naudojimosi žemės sklypu plane. Savo naudojamoje žemės sklypo dalyje atsakovė 2015 metais įsirengė artezinį Å¡ulinį, kurio įrengimo faktÄ Ä¯registravo registruose. IeÅ¡kovas V. K. dėl aplinkybių dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymui pagal jo reikalavimÄ teigė, jog jis savo naudojamoje dalyje 2016-2017 metais pasistatė malkinę.

Tačiau šių aplinkybių nepatvirtino patikimais įrodymais. Atsakovių L. J. ir R. L. pateikti įrodymai: nuotraukos ir 2017-11-20 elektroninis laiškas bendraturčiams dėl sodinuko vagystės, pateiktas atsakovių 2018-05-08 kartu priešieškiniu, nuotraukos, pateiktos atsakovių 2019-09-05, SMS žinučių išklotinė, pateikta 2019-11-27, 2018-08-06 pateiktos nuotraukos civilinėje byloje Nr. e2-3662-228/2018 (šiuo metu prijungtoje), patvirtina, jog ieškovas malkinę ginčo sklypo dalyje pasistatė 2017 metų pabaigoje, 2018 metų pradžioje.

Byloje esančiais duomenimis malkinės teisinė registracija nėra atlikta. Atsakovė L. J. aplinkybių dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymui pagal jos reikalavimÄ tvirtino, jog artezinį gręžinį pasistatė 2015 metais, tačiau vėliau jį įregistravo Žemės gelmių registre ir Nekilnojamojo turto registre. IÅ¡ byloje esančių Nekilnojamo turto registro duomenų matyti, jog artezinis gręžinys Žemės gelmių registre įregistruotas 2017-08-18, kÄ patvirtina 2018-04-12 kartu su atsakovių atsiliepimu pateikti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenys, kuriuose užfiksuota gręžinio įrengimo data - 2017-06-20.

Nekilnojamojo turto registre gręžinys įregistruotas 2018-04-09, registro duomenyse nurodyta gręžinio statybos pradžia ir statybos pabaiga – 2017 metai. Nors kai kurie atsakovės L. J. pateikti įrodymai leidžia daryti prielaidÄ , kad gręžinio įrengimo darbai galėjo vykti 2015 metais (nuotraukos, giluminio siurblio pirkimo dokumentai), tačiau teismas vertina, jog gręžinio įrengimo darbai atlikti 2017 metais, kadangi esami Nekilnojamojo turto registro duomenys yra tokie ir jie nenuginčyti, o tokia teisinį registravimÄ vykdančios institucijos kompetencija užtikrina įraÅ¡ytų duomenų patikimumo principÄ , kuris įtvirtintas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje – visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Spręsdamas klausimÄ dėl naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo teismas vertina, jog atsakovė L. J. visoje bylos nagrinėjimo eigoje laikėsi vienodos pozicijos dėl faktinės žemės sklypo naudojimosi tvarkos, teikė tai patvirtinančius aukščiau nurodytus įrodymus. IeÅ¡kovas dėl faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos bylos nagrinėjimo eigoje keitė savo nuostatas, čia teigdamas, kad prie jo dalies gyvenamojo namo jis visada naudojosi apie 10 - 12 arų žemės sklypo dalimi, čia posėdžio metu nurodo, jog jis leido naudotis atsakovei L.

J. ginčo žemės sklypo dalimi. Minėta, jog abi šalys savo nurodytas aplinkybes įrodinėjo liudytojų parodymais. Ieškovas įrodinėjo liudytojų J. R., A. P. M., E. K., K. Š. parodymais (apklausti 2019-10-24 posėdžio metu). Taip pat ieškovas nurodytas aplinkybes įrodinėjo savo sutuoktinės A. K. ir sūnaus B. K. parodymais (apklausti 2020-01-21 posėdyje). Atsakovė L. J. nurodytas aplinkybes įrodinėjo savo sutuoktinio S. J. ir motinos I. M. parodymais (apklausti 2019-10-24 posėdyje).

IeÅ¡kovo liudytojai J. R. bei A. P. M. negalėjo nurodyti, kokia buvo tarp bendrasavininkų susiklosčiusi faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka. Liudytojo E. K. parodymai dėl faktinės naudojimosi tvarkos dalyje prie gyvenamojo namo nebuvo labai konkretÅ«s, liudytojas parodė, kad V. K. ten, kur eina namo linija, taip pat parodė, jog nuo 2015 metų pasikeitė naudojimosi tvarka, iki tol kiemÄ dalijosi bendrai, nurodė, jog iki naujos malkinės ten nebuvo nieko, ieÅ¡kovas pjaudavo žolę, už naujo namelio buvo sÅ«pynės, smėlio dėžė.

Liudytojas K. Å . parodė, kad kol nebuvo sandėliuko (malkinės), ta dalimi naudojosi ieÅ¡kovas, parodė, jog sÅ«pynės buvo iki namuko statybos, nuo 2012 metų nebuvo sÅ«pynių, dėl sodinukų nieko negalėjo pasakyti. Nors paprastai Å¡alys skeptiÅ¡kai žiÅ«ri į sutuoktinių, giminaičių parodymus, tačiau Å¡iuo atveju laikytina, kad Å¡eimos nariai geriausiai žino apie faktinę žemės sklypo dalies prie gyvenamojo namo naudojimosi tvarkÄ . IeÅ¡kovo sutuoktinė parodė, jog prie namo faktiÅ¡kai naudojosi apie 12 arų, patvirtino, kad atsakovei buvo leidę naudotis dalimi žemės, pasidaryti sÅ«pynes, smėlio dėžę, už malkinės atsakovės daržas, neprašė, bet leido naudotis, parodė, jog jų žemės riba eina per namo vidurį.

Liudytojas B. K. – ieškovo sūnus parodė, jog jų naudojama prie namo apie 12 arų, tai žino iš tėvų, taip pat parodė, jog ginčas kilo, kai atsakovė pasistatė šulinį. Taip pat liudytojas parodė, jog ten, kur dabar naujas ūkinis pastatas, buvo sūpynės, smėlio dėžė, ta žeme naudojosi L., ji šienavo ten iki malkinės statybos, ta žeme naudojosi L., ji naudojosi ta žeme ir iki sūpynių bei smėlio dėžės pastatymo. Atsakovės liudytojai motina I. M. ir sutuoktinis S. J.

I. M. parodė, kad vidinė tvarka nebuvo žymima J. R., tik kampiniai sklypų taÅ¡kai, per namo vidurį ribos linija iki didelės obels yra ieÅ¡kovo ir tai yra atskaitos taÅ¡kas. IeÅ¡kovas atvažiuodavo prie savo namo dalies, iÅ¡kraudavo krepÅ¡ius, maÅ¡inÄ pastatydavo prie savo Å«kinio pastato kitoje pusėje. Liudytojas S. J. parodė, jog giluminis gręžinys yra pastatytas jų faktiÅ¡kai naudojamoje žemės dalyje, ta dalimi iki miÅ¡ko jie faktiÅ¡kai visÄ laikÄ naudojasi, Å¡iÄ dalį Å¡ienaudavo, sodino medelius, įrengė vaikui smėlio dėžę, sÅ«pynes, suarė vietÄ daržui, apie gręžinio įrengimÄ ieÅ¡kovui buvo žinoma.

Teismas vertina, jog Å¡ioje byloje nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , prioritetas teiktinas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Nustatant, kokia buvo faktinė susiklosčiusi žemės sklypu naudojimosi tvarka, atsižvelgtina į ieÅ¡kovo V. K. paaiÅ¡kinimus, atsakovių L. J. ir R. L. paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, byloje esančių fotonuotraukų duomenis, sms žinutės turinį, elektroninio laiÅ¡ko bendrasavininkams turinį, ieÅ¡kovo ir atsakovės pateiktus naudojimosi žemės sklypu planus, kitus byloje esančius duomenis, sprendžia, jog ieÅ¡kovas V.

K. neįrodė, kad ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai naudojosi tokia žemės sklypo dalimi, kokia yra nurodyta jo pateikiamame naudojimosi tvarkos plane. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro remdamasis Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų S. J., I. M., taip pat ieÅ¡kovo sÅ«naus B. K. parodymais. Visi Å¡ie duomenys yra patvirtinami kitais įrodymais, o bÅ«tent nuotraukų duomenimis, sms žinutės turiniu, elektroninio laiÅ¡ko turiniu. IeÅ¡kovas liudytojų duotų parodymų dėl faktinio naudojimosi žemės sklypu jokiais kitais įrodymais nepatvirtino.

Priešingai, paties ieškovo nurodytos aplinkybės dėl to, kad jis laikinai buvo leidęs atsakovei naudotis neva jam priklausančia žemės dalimi neatitinka jokių loginių kriterijų, kadangi bendrasavininkai nebuvo kokiu nors rašytiniu dokumentu susitarę dėl naudojimosi žeme tvarkos, todėl jis negalėjo nei leisti, nei neleisti atsakovei naudotis ta dalimi, kuri kaip ir kitos dalys yra bendroji dalinė nuosavybė, o tai, kaip bendrasavininkai faktiškai naudojasi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia žeme, ir yra vertinama kaip susiklosčiusi faktinio naudojimosi žeme tvarka.

Tai, kad atsakovė su šeima buvo įsirengę sūpynes, smėlio dėžę vaikui, sodino sodinukus, rodo, kad taip jau eilę metų yra faktiškai naudojamasi žemės sklypu. Taip pat pažymėtina, jog ginčo žemės dalyje abi šalys yra pasistatę statinius: atsakovė artezinį gręžinį, kuris yra teisiškai įregistruotas, teisinė registracija nėra nuginčyta, taigi šie duomenys yra teisingi, ieškovas, išrovęs atsakovės sodinukus, nugriovęs ten buvusias sūpynes, išardęs vaiko smėlio dėžę, pasistatė malkinę, kurios teisinė registracija nėra atlikta.

Taip pat pažymėtina, jog ieÅ¡kovas, teigdamas, jog laikinai leido atsakovei naudotis jo dalies žeme, kas nepatvirtinta jokiais įrodymais, bei žinodamas apie ginčo žemės sklype pastatytas sÅ«pynes, įrengtÄ smėlio dėžę, apie prieÅ¡ keletÄ metų atsakovės pasodintus vaismedžius, nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog bÅ«tų prieÅ¡taravęs tokiems atsakovės veiksmams jo faktiÅ¡kai naudojamos žemės dalyje. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinęs, jog tarp Å¡alių susiklosčiusi faktinio žemės naudojimo tvarka atitinka atsakovės pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ , pagal atsakovės pateikiamÄ planÄ abiems savininkams yra sudarytos galimybės privažiuoti prie visų statinių, užtikrinta galimybė susisiekti su vieÅ¡uoju keliu, todėl tenkintinas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis ir nustatytina naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka pagal atsakovės L.

J. pateiktÄ matininko J. D. 2019-05-24 parengtÄ naudojimosi žemės sklypu planÄ (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis). Atsakovė kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateikė du matininko J. D. 2019-05-24 parengtus naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planus. Kadangi planai neturi jokių pavadinimų ar numerių, jie laikytini: planas Nr.1, kuriame nurodyti koordinačių taÅ¡kai nuo 1 iki 30, ir planas Nr. 2, kuriame koordinačių taÅ¡kai nuo 1 iki 27. Teismas vertina, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal planÄ Nr. 2, kurio koordinačių taÅ¡kai nuo 1 iki 27, yra racionalesnė ir patogesnė, sklypų dalyse mažiau posÅ«kio taÅ¡kų bei nesusidaro tokia sklypo linijų konfigÅ«racijų įvairovė, todėl naudojimosi 0,9373 ha ploto žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka nustatytina pagal atsakovės L.

J. pateiktÄ matininko J. D. 2019-05-24 parengtÄ naudojimosi žemės sklypu planÄ Nr. 2, kuriame nurodyti koordinačių taÅ¡kai nuo 1 iki 27. Å ioje byloje, sutinkant Å¡alims, kartu buvo iÅ¡nagrinėti ir ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinys atsakovei L. J. dėl statinio registracijos panaikinimo ir įpareigojimo nugriauti statinį; tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybinė statybos ir teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir R. L. bei ieÅ¡kovės L. J. ieÅ¡kinys atsakovui V.

K. dėl valdymo pažeidimų paÅ¡alinimo; tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, R. L. Sujungus visas tris civilines, ieÅ¡kovės L. J. ieÅ¡kinys laikomas atsakovės L. J. prieÅ¡ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovui V. K. IeÅ¡kovas V. K. ieÅ¡kinyje ir posėdžio metu prašė įpareigoti atsakovę L. J. paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos artezinio gręžinio statybos padarinius – nugriauti minėtÄ statinį bei nustatyti, kad jeigu per nustatytÄ terminÄ teismo sprendimas neįvykdomas, ieÅ¡kovas turi teisę įvykdyti teismo sprendimÄ atsakovės lėšomis, panaikinti artezinio gręžinio teisinę registracijÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškovas ieškinyje ir posėdžio metu nurodė, jog jam, atsakovei ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys iki kadastrinių matavimų). Civilinėje byloje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atsakovė L. J. savo atsikirtimus remia jos savavališkai ieškovo naudojamoje žemės sklypo dalyje įrengtu arteziniu gręžiniu. Vėliau paaiškėjo, jog šis gręžinys buvo įregistruotas VĮ Registrų centre.

IeÅ¡kovas nurodė, jog pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkto nuostatas savavaliÅ¡ka statyba yra statinio statyba, neturint galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, pagal 27 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatas statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti turi bÅ«ti pateikti žemės sklypo bendraturčių raÅ¡ytiniai sutikimai, jeigu žemės sklypas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, ieÅ¡kovo sutikimo atsakovė L.

J. neturėjo, taigi negalėjo gauti ir leidimo tokio statinio statybai. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo nuostatos nustato galimybę dėl pažeistų teisėtų interesų kreiptis į teismÄ . Teismas gali priimti sprendimÄ , nurodytÄ 14 straipsnio 9 dalyje: įpareigoti atsakovÄ savo lėšomis per nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ bei gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , Å¡alinantį savavaliÅ¡kos statybos padarinius arba nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

IeÅ¡kovas teigia, jog žemės sklypo dalyje tokio statinio statyba nėra galima (ieÅ¡kovas Å¡iÄ Å¾emę naudoja ir neduos sutikimo atsakovei įteisinti gręžinį), todėl teismas turi taikyti įpareigojimÄ nugriauti statinį. Atsakovė L. J. su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime ir posėdžio metu nurodė, jog pirmas ieÅ¡kovo reikalavimas grindžiamas viena prielaida, kad artezinis gręžinys įrengtas savavaliÅ¡kai. TokiÄ prielaidÄ paneigė trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, savo atsiliepime, su kuriuo atsakovė pilnai sutinka.

Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, jog antrasis reikalavimas yra iÅ¡vestinis iÅ¡ pirmojo reikalavimo, todėl atmetus pirmÄ jį reikalavimÄ , iÅ¡nyksta materialinis teisinis pagrindas antrojo reikalavimo tenkinimui. Atsakovė taip pat nurodė, jog reikalavimas panaikinti artezinio gręžinio teisinę registracijÄ byloje nukreiptas į netinkamÄ atsakovÄ , kadangi statinių registracijÄ vykdo VÄ® Registrų centras. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog praÅ¡omas nugriauti artezinis gręžinys yra registruotas ne tik Nekilnojamojo turto registre, bet ir Žemės gelmių registre.

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, R. L. atsiliepime ir posėdžio metu su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, jog ji, ieÅ¡kovas V. K. ir atsakovės L. J. motina dar 2001 metais žodžiu sutarė dėl sklypo naudojimosi tvarkos. 2003 metais atsakovės motina savo dalį padovanojo atsakovei L. J., kuri pagal 2001 metais sutartÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ ginčo vietoje buvo įsirengusi vaikiÅ¡kas sÅ«pynes, smėlio dėžę, pasodinusi vaismedžių, 2015 metais įsirengė vandens gręžinį.

Apie savo planus daryti gręžinį informavo, ji davė savo sutikimÄ . V. K. nenurodė, kaip gręžiniu yra pažeidžiamos jo teisės, jis tik nurodė, kad Å¡io statinio statyba ginčo vietoje negalima, nes Å¡iuo metu ginčo vieta naudojasi jis, nepaisydamas dar 2001 metais sutartos ir nusistovėjusios žemės sklypo naudojimo tvarkos. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime ir atstovas posėdžio metu nurodė, jog pagal V.

K. skundÄ atlikusi patikrinimÄ , 2018-06-13 surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Akte fiksuota, jog žemės sklypas yra kitos naudojimo paskirties, priklauso trims savininkams, sklype įrengtas ginčo objektas – artezinis gręžinys, įregistruotas Žemės gelmių registre ir Nekilnojamojo turto registre. IÅ¡ L. J. paaiÅ¡kinimų nurodyta, jog gręžinys buvo pradėtas ir baigtas statyti 2015 metais, iÅ¡ bendrasavininkų nebuvo gautos pretenzijos, gręžinys įregistruotas aukščiau minėtuose registruose.

Trečiasis asmuo taip pat nurodė, jog pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas. 3 priedo 1.1. punktÄ Å¾emės sklypas nepatenka į Å¡iame punkte nurodytų teritorijų sÄ raÅ¡Ä , todėl statant I grupės nesudėtingus statinius, neprivaloma rengti projektÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Savininkų sutikimas nelaikomas statybÄ leidžiančiu dokumentu, o statyba be sutikimo nelaikoma savavaliÅ¡ka, kai statybÄ leidžiantis dokumentas neprivalomas, dėl to artezinis gręžinys nelaikomas savavaliÅ¡ka statyba. Atsakovė L. J. teikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui V. K., kuriuo prašė pripažinti V. K. veiksmus be bendraturčių sutikimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pasistačius malkinę, neteisėtais ir įpareigoti V. K. paÅ¡alinti atsakovės L. J. valdymo teisių pažeidimÄ â€“ per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti (iÅ¡ardyti) malkinę, už Å¡io įpareigojimo įvykdymo kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nustatant 50 Eur baudÄ L.

J. naudai. Atsakovė nurodė, jog žemės sklypas, kuriame yra ginčo malkinė, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė trims asmenims. IeÅ¡kovas V. K. malkinės statybÄ atliko, pažeisdamas galiojančių teisės aktų reikalavimus, tai yra neturėdamas žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo. IeÅ¡kovas malkinę pasistatė atsakovės L. J. ilgÄ laikÄ pagal nusistovėjusiÄ faktinę naudojimosi tvarkÄ naudotoje žemės sklypo dalyje, vykdydamas statybÄ , jis iÅ¡ardė atsakovei priklausiusias sÅ«pynes, sulaužė smėlio dėžę, iÅ¡kasė vaismedžių sodinukus.

Kadangi V. K. veiksmai be sutikimo pasistatant malkinę L. J. naudojamoje žemės sklypo dalyje, sugadinant jos turtÄ , yra neteisėti, todėl ieÅ¡kovas turi bÅ«ti įpareigotas paÅ¡alinti savo neteisėtos statybos padarinius, perkeliant malkinę iÅ¡ L. J. naudojamos žemės sklypo dalies. IeÅ¡kovas V. K. atsiliepime ir posėdžio metu su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodomais faktais sutiko iÅ¡ dalies. Jis pripažino, kad pasistatė malkinę be jos raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo, tačiau nemanė, jog toks sutikimas yra bÅ«tinas.

Nurodė, jog malkinė yra pastatyta jo jau ilgÄ laikÄ naudojamoje sklypo dalyje, bet ne atsakovės, todėl pažeidimas yra tik formalus. Be to atsakovė sodinukus pasodino, smėlio dėžę su sÅ«pynėmis įsirengė taip pat nederinusi su juo. IeÅ¡kovas nurodė, jog jo statinys yra nesudėtingų statinių kategorijos statinys, jo statybai nereikėjo projekto bei statybÄ leidžiančio dokumento. Statydamas statinį savo naudojamoje sklypo dalyje negalvojo, kad reikia sutikimo. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, R.

L. atsiliepime ir posėdžio metu nurodė, jog dar 2001 metais ji, V. K. ir L. J. motina I. M. žodžiu susitarė dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Nuo tada žemės sklypÄ naudojo pagal tuo metu sutartÄ naudojimosi tvarkÄ . Ta dalimi, kur ieÅ¡kovas vykdė malkinės statybos darbus naudojosi L. J., ten įsirengdama vaikiÅ¡kas sÅ«pynes, smėlio dėžę, vandens gręžinį, toje dalyje pasodino vaismedžių. R. L. taip pat nurodė, jog jokio sutikimo ieÅ¡kovui malkinės statybai ji nebuvo davusi.

Posėdžio metu taip pat nurodė, jog 2004 metais sutikimas buvo duotas statiniui, kuris yra sklype prie ežero, bet ne malkinei. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime ir posėdžio metu nurodė, jog skundo dėl ginčo objekto nėra gavusi, mano jog Å¡alys turi pačios įrodinėti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ ar nepagrįstumÄ . Taigi tiek ieÅ¡kovas V. K., tiek atsakovė L. J. teikė negatorinius ieÅ¡kinius dėl valdymo pažeidimų paÅ¡alinimo.

Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė L. J. artezinį gręžinį įsirengė 2017 metais, Žemės gelmių registre gręžinys įregistruotas 2017-08-18, Nekilnojamojo turto registre gręžinys įregistruotas 2018-04-09. Statybos techninis reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ VI skyriaus „Nesudėtingi statiniai“ nuostatas abu ginčo statiniai priklauso nesudėtingų I grupės statinių kategorijai, žemės sklypui netaikomos jokios apsaugos, todėl pagal nuo 2017-01-01 galiojančiÄ Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalies, kurioje nurodyta, jog savavaliÅ¡ka statyba yra statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, statybÄ leidžiantis dokumentas apibrėžtas kaip dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektÄ , todėl artezinio gręžinio statyba nelaikytina savavaliÅ¡ka statyba, nes nuo 2017-01-01 galiojančioje Statybos įstatymo redakcijoje bendraturčio sutikimas, kai jis reikalingas pagal teisės aktus, nebelaikomas statybÄ leidžiančiu dokumentu (iki 2017-01-01 redakcijos 2 straipsnio 92 dalis nustatė, jog bendraturčių raÅ¡ytinis sutikimas buvo laikomas statybÄ leidžiančiu dokumentu), o statyba be tokio sutikimo nelaikoma savavaliÅ¡ka tais atvejais, kai apskritai statybÄ leidžiantis dokumentas neprivalomas.

Tačiau pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalį jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

O Civilinio kodekso 4.98 straipsnis nustato, kad savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovė tvirtino, jog statydama artezinį gręžinį, ji buvo gavusi žemės sklypo bendrasavininkų žodinius sutikimus, tai patvirtino trečiasis asmuo R. L., tačiau ieÅ¡kovas neigė davęs sutikimÄ Å¡iai statybai, o raÅ¡ytinio ieÅ¡kovo sutikimo Å¡iai statybai atsakovė nepateikė. IeÅ¡kovas pateikė teismui negatorinį ieÅ¡kinį, nurodydamas, jog atsakovė L.

J. pasistatydama artezinį gręžinį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio trims savininkams žemės sklypo jo naudojamoje dalyje, nesant jo raÅ¡ytinio sutikimo, pažeidė jo teises, todėl prašė teismÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovę nugriauti šį statinį ir panaikinti jo teisinę registracijÄ . Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas taikyti priemonę – statinio nugriovimÄ , nenurodė jokių kitų priežasčių, kurios patvirtintų, kad artezinis gręžinys kaip nors kitaip pažeidžia jo teises, iÅ¡skyrus, kad gręžinys yra naudojamoje žemės sklypo dalyje ir yra iÅ¡kilęs virÅ¡ žemės. Esant nurodytam teisiniam statybų reglamentavimui, atsakovės L.

J. artezinio gręžinio statyba nelaikytina savavaliÅ¡ka, tačiau tai, kad atsakovė neturėjo žemės sklypo bendrasavininkų raÅ¡ytinio sutikimo, leidžia konstatuoti, jog artezinis gręžinys įrengtas, pažeidžiant Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį. Tačiau nuo 2017-01-01 esant aukščiau nurodytam savavaliÅ¡kos bei neteisėtos statybos reglamentavimui, tai yra esant galimybei nebegriauti tokių statinių, o paÅ¡alinti pažeidimus kitais bÅ«dais, taip pat teismui įvertinus, jog artezinis gręžinys nėra savavaliÅ¡ka statyba, nustačius naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokiÄ tvarkÄ , pagal kuriÄ Å¾emės sklypo dalis, kurioje stovi atsakovės artezinis gręžinys, atiteko naudotis atsakovei, atsižvelgiant į tai, kad artezinis gręžinys kaip daiktas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, taip pat įregistruotos ir atsakovės nuosavybės teisės į šį statinį, ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti atsakovę nugriauti statinį kaip savavaliÅ¡kos statybos objektÄ laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas, žinodamas, jog atsakovės nuosavybės teisės į šį statinį yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nesikreipė nustatyta tvarka dėl statinio teisinės registracijos nuginčijimo, jo reikalavimas panaikinti gręžinio teisinę registracijÄ yra tik kaip pirmojo reikalavimo, tai yra neteisėtos statybos griovimo pasekmė, bet ne savarankiÅ¡kas reikalavimas dėl neteisėto statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo. Pažymėtina, jog pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį – visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka Todėl atmetus ieÅ¡kovo reikalavimÄ nugriauti artezinį gręžinį, atmestinas ir reikalavimas panaikinti artezinio gręžinio teisinę registracijÄ .

Kartu Å¡ioje byloje buvo nagrinėjamas ir atsakovės L. J. prieÅ¡ieÅ¡kinis ieÅ¡kovui V. K. pripažinti V. K. veiksmus be bendraturčių sutikimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pasistačius malkinę, neteisėtais ir įpareigoti V. K. paÅ¡alinti atsakovės L. J. valdymo teisių pažeidimÄ â€“ per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti (iÅ¡ardyti) malkinę, už Å¡io įpareigojimo įvykdymo kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nustatant 50 Eur baudÄ L. J. naudai.

Minėta, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovas V. K. malkinę ginčo sklypo dalyje pasistatė 2017 metų pabaigoje, 2018 metų pradžioje, malkinės teisinė registracija nėra atlikta. Atsakovė ieÅ¡kinį grindė tuo, jog ieÅ¡kovas pasistatė malkinę jos faktiÅ¡kai naudojamoje žemės sklypo dalyje, prieÅ¡ tai iÅ¡rovęs Å¡iame žemės sklype jos Å¡eimos sodintus vaismedžius bei vaiskrÅ«mius, nugriovęs sÅ«pynes, iÅ¡ardęs smėlio dėžę, malkinės statybai ieÅ¡kovas nėra gavęs jos kaip žemės sklypo bendrasavininkės raÅ¡ytinio sutikimo, tuo buvo pažeistos jos kaip bendrasavininkės teisės. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog aukščiau minėtų teisės aktų pagrindu malkinė priklauso nesudėtingų I grupės statinių kategorijai, todėl pagal nuo 2017-01-01 galiojančiÄ Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalies nuostatas malkinės statyba taip pat nelaikytina savavaliÅ¡ka statyba, tačiau ieÅ¡kovas statydamas malkinę, nesant kitų žemės sklypo bendrasavininkų raÅ¡ytinio sutikimo, kaip to reikalauja Civilinio kodekso nuostatos, bei sunaikindamas atsakovės turtÄ â€“ sÅ«pynes, smėlio dėžę, sodinukus, pažeidė įstatymÄ , todėl malkinės statyba laikytina neteisėta (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo eigoje laikėsi nevienodos pozicijos kai kuriais klausimais. Atsiliepime į atsakovės ieÅ¡kinį (byloje laikomÄ prieÅ¡ieÅ¡kiniu) jis teigė, jog malkinę pasistatė be atsakovės sutikimo, nes nežinojo, kad toks sutikimas reikalingas. Bylos nagrinėjimo eigoje, taip pat 2019-11-26 pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose jis ėmė tvirtinti, jog tokį sutikimÄ Å¾emės sklypo bendrasavininkės buvo davusios dar 2004 metais. Atsakovė ir trečiasis asmuo R. L. su tuo nesutiko, nurodė, jog 2004 metais sutikimas buvo duotas statiniui, kuris yra pastatytas kitame sklype (po kadastrinių matavimų) Nekilnojamojo turto registro duomenimis V.

K. vardu registruotas pastatas svirnas, kurio statybų pradžia 2004 metai, pabaiga – 2018 metai. Pažymėtina, jog bendraturčių sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, bet atlikti konkrečius statybos darbus, todėl negalima sutikti su ieÅ¡kovu, jog 2004 metų bendrasavininkų sutikimai statyboms galioja visoms statyboms. Pažymėtina, jog sutikimas reiÅ¡kia ne abstraktų, o konkretizuotÄ bendraturčio sutikimÄ . Taigi pripažinus ieÅ¡kovo malkinės statybÄ neteisėta, atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovo malkinė yra pastatyta žemės sklypo dalyje, kuri pagal naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo rezultatus atiteko atsakovei L.

J., vertinant, jog Å¡iuo atveju galimas tik vienas atsakovės L. J. pažeistų teisių gynimo bÅ«das, ieÅ¡kovas V. K. įpareigotinas per mėnesį (toks terminas teismo nuomone laikytinas pakankamu tokio nesudėtingo statinio nugriovimui) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytÄ malkinę (Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalis, 3 dalis), tokiu bÅ«du tenkinant atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį. Atsakovė prašė nustatyti už įpareigojimo paÅ¡alinti malkinę įvykdymo kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nustatyti 50 Eur baudÄ L.

J. naudai. Pagal Civilinio proceso kodekso 273 straipsnio 3 dalį teismas už įpareigojimo paÅ¡alinti statybos pažeidimus nevykdymÄ gali nurodyti, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytÄ terminÄ neįvykdys sprendimo. Remiantis minėta įstatymo nuostata, nustatytina, kad už kiekvienÄ pradelstÄ neteisėtos malkinės statybos paÅ¡alinimo termino praleidimo dienÄ ieÅ¡kovui V. K. skirtina 20 Eur dydžio bauda atsakovės L. J. naudai. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268 270, 273 straipsniais, nusprendžia:

IeÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį dėl naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkos nustatymo bei ieÅ¡kinį dėl įpareigojimo nugriauti statinį ir statinio teisinės registracijos panaikinimo atmesti. Atsakovės L. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo patenkinti ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal atsakovės pateiktÄ matininko J.

D. parengtÄ naudojimosi žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), planÄ ir pagal atsakovės pateiktÄ matininko J. D. parengtÄ naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), planÄ Nr. 2, kuriame nustatyti koordinačių taÅ¡kai nuo 1 iki 27. Atsakovės L. J. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl valdymo pažeidimų paÅ¡alinimo patenkinti ir įpareigoti ieÅ¡kovÄ V. K. per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytÄ malkinę.

Nustatyti, kad ieÅ¡kovui V. K. už kiekvienÄ pradelstÄ neteisėtos malkinės statybos paÅ¡alinimo termino praleidimo dienÄ yra skiriama 20 Eur dydžio bauda atsakovės L. J. naudai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mus. Teisėja Irena Stacevičienė