2025-09-03 Nr. AB-13636-3-61-3-00557-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2384-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00557-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2024 m. sausio 16 d. sprendimą (sprendimo numeris: 24S18509) (toliau – ir atsakovo 2024 m. sausio 16 d. sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė šias aplinkybes bei argumentus:

2.1. Atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027 m. sausio 15 d. ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą (toliau – ir SIS) apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje iki 2027 m. sausio 15 d., nes pareiškėjo turėtas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas.

2.2. Atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu netinkamai taikė 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) nuostatas.

2.3. Atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo individualios faktinės situacijos aplinkybes. Pareiškėjas įgijo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu. Gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką. Atvykęs į Lietuvos Respubliką, pareiškėjas 1 (vieną) mėnesį gyveno viešbutyje. Per minėtą laikotarpį darbdavys nesudarė su pareiškėju darbo sutarties ir nesuteikė pareiškėjui darbo vietos, todėl pareiškėjas išvyko atgal į kilmės valstybę. Pareiškėjui išvykus į kilmės valstybę, atsakovas priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas neskundė atsakovo sprendimo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes darbdavys nesuteikė pareiškėjui darbo vietos, ir pareiškėjas nebeturėjo teisinio pagrindo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau minėtos aplinkybės nesudaro jokio pagrindo spręsti, kad pareiškėjas atliko veiksmus, sudarančius atsakovui pagrindą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje.

2.4. Atsakovo 2024 m. sausio 16 d. sprendimu nustatytos poveikio priemonės yra neproporcingos. UTPĮ nuostatos nustato atsakovui diskrecijos teisę uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą apie asmeniui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje. Taip pat UTPĮ nuostatos įtvirtina pareigą atsakovui priimti motyvuotus sprendimus ir taikyti proporcingas poveikio priemones. Atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje neatsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas. Pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės yra neteisingos, nelogiškos ir neproporcingos pareiškėjo individualiai faktinei situacijai. Pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, sudarančių pagrindą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje. Vien leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo faktas nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjui minėtas poveikio priemones.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė šias aplinkybes bei argumentus:

4.1. 2023 m. spalio 4 d. vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, atsakovas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2023 m. spalio 16 d. atsakovas išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (leidimo galiojimo terminas: iki 2025 m. spalio 3 d.). 2023 m. lapkričio 3 d. atsakovas įteikė pareiškėjui minėtą leidimą per atsakovo išorės paslaugų tiekėją Indijos Respublikoje.

4.2. 2023 m. gruodžio 8 d. mažoji bendrija „Bionas“ (toliau – ir Įmonė) įteikė atsakovui pranešimą (pranešimo numeris: 2312-PRNŠ-1240) apie tai, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau Įmonė nesudarė su pareiškėju darbo sutarties, nes pareiškėjas neturi specialybės ir nemoka anglų kalbos). Atlikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenų patikrinimą, atsakovas nustatė, kad pareiškėjas nesudarė su Įmone darbo sutarties, taip pat pareiškėjas neturi anksčiau išduotos nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Duomenų apie pareiškėjo darbą ir (ar) pareiškėjo šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, taip pat apie pareiškėjo šeimos narius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje, nėra.

4.3. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, 2023 m. gruodžio 20 d. atsakovas priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (sprendimo numeris: 23S229954) (toliau – ir atsakovo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimas). Remdamasis 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu, atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027 m. sausio 15 d. ir įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje iki 2027 m. sausio 15 d.

4.4. Pareiškėjo skundo argumentai, kad atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu netinkamai taikė SIS reglamento ir UTPĮ nuostatas, yra nepagrįsti. Atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu tinkamai taikė aktualias teisės aktų nuostatas.

4.5. Pareiškėjo skundo argumentai, kad atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu netinkamai įvertino pareiškėjo individualios situacijos aplinkybes, yra nepagrįsti. Atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjo individualios faktinės situacijos aplinkybes. Atsakovas 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu jau įvertino turimą informaciją apie pareiškėjo darbo santykius su Įmone. Atsakovas nustatė, kad, atsiėmęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau nesudaręs darbo sutarties su Įmone, pareiškėjas siekė nepagrįstai įteisinti savo buvimą Šengeno acquis teritorijoje. Atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu įvardijo minėto sprendimo faktinį ir teisinį pagrindus bei minėto sprendimo motyvus. Atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu nurodė, kad pareiškėjas, kreipdamas į atsakovą su prašymu išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. pareiškėjas, atvykęs į Lietuvos Respubliką, nesudarė darbo sutarties su Įmone. Vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu (įsakymo numeris: 3K-33) (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), nuostatomis, atsakovas taip pat įvertino tai, kad pareiškėjas neturėjo anksčiau išduotos nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat pareiškėjas neturi jokių šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas gavo pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje.

4.6. Pareiškėjo skundo argumentai, kad atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu taikė pareiškėjui neproporcingas poveikio priemones, yra nepagrįsti. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įtraukimo į SIS priemonių tikslai yra susiję su valstybių narių siekiu užkirsti kelią užsieniečiams ateityje nesąžiningu būdu atvykti ir pasilikti kitose Šengeno acquis valstybėse ir piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno acquis erdvėje. 2025 m. vasario 17 d. atsakovas gavo iš Portugalijos Respublikos SIRENE biuro pranešimą apie tai, kad pareiškėjas pateikė Portugalijos Respublikos kompetentingoms institucijoms prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Portugalijos Respublikoje. Portugalijos Respublikos SIRENE biuras nenurodė jokių duomenų, leidžiančių spręsti apie tai, kad pareiškėjas atvyko į Portugalijos Respubliką, turėdamas nacionalinę Portugalijos Respublikos ar kitos Šengeno acquis teritorijos valstybės vizą. 2024 m. vasario 26 d. atsakovas gavo iš Vokietijos Federacinės Respublikos SIRENE biuro pranešimą apie tai, kad pareiškėjas, turėdamas negaliojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, mėgino neteisėtai vykti iš Prahos į Paryžių. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, atsakovas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju kyla pareiškėjo nelegalios migracijos rizika, ir sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje yra proporcingas. Pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis atitinka Tvarkos nuostatose nurodytus kriterijus. Atsakovas nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti pareiškėjui trumpesnį arba ilgesnį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu išsamiai įvertino pareiškėjo individualią situaciją, įskaitant minėtas aplinkybes, ir susiejo jas su aktualiomis teisės aktų nuostatomis.

4.7. Pareiškėjo skundo argumentai, kad atsakovo 2024 m. sausio 16 d. sprendimas yra nepagrįstas, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti. Atsakovo 2024 m. sausio 16 d. sprendimas atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu objektyviai ir nešališkai įvertino pareiškėjo individualios faktinės situacijos duomenis, juos susiejo su taikytinomis teisės aktų nuostatomis, ir motyvuotai pagrindė skundžiamo sprendimo priėmimą.

II. 5. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. liepos 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:

6.1. 2023 m. spalio 4 d. atsakovas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir atsakovo 2023 m. spalio 4 d. sprendimas).

6.2. 2023 m. spalio 8 d. Įmonė įteikė atsakovui pranešimą apie tai, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau Įmonė nesudarė su pareiškėju darbo sutarties, nes pareiškėjas neturi specialybės ir nemoka anglų kalbos. Atlikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenų patikrinimą, atsakovas nustatė, kad pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su Įmone, ir jokiose kitose Lietuvos Respublikos bendrovėse nedirba. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar kad pareiškėjo šeimos nariai turi dokumentus, suteikiančius jiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra.

6.3. 2023 m. gruodžio 20 d. atsakovas priėmė sprendimą (sprendimo numeris: 23S229954) panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (leidimo galiojimo terminas: iki 2025 m. spalio 3 d.), nes pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Atsakovo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo pareiškėjas neskundė, ir minėtas sprendimas įsigaliojo.

6.4. 2024 m. sausio 16 d. atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą (sprendimo numeris: 24S18509) 36 (trisdešimt šešių) mėnesių laikotarpiui uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti į SIS perspėjimą apie 36 (trisdešimt šešių) mėnesių laikotarpiui pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarijos Konfederacija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteino Kunigaikštystė, Islandijos Respublika), teritorijoje.

7. Vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1240, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) 1077/2011, (ES) 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624 ir (ES) 2017/2226, 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 (penkių) metų laikotarpiui.

8. Vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktų nuostatomis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: 1) pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas; 2) esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 3) tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas ir ar užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko; užsieniečiui, kurio leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 (trijų) metų draudimo atvykti laikotarpis.

9. Remdamasis bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu pagrįstai nusprendė 36 (trisdešimt šešių) mėnesių laikotarpiui uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.

10. Vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 7 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos SIS teikia atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

11. Remdamasis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu (nutarimo numeris: 436) (toliau – ir NAS taisyklės), nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad duomenys iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo yra teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais SIS reglamentu (toliau – ir SIS II reglamentas), 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį atsakovas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

12. Vadovaudamasis SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatomis, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Europos Sąjungos valstybės narės įveda perspėjimą į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai Europos Sąjungos valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis – pareiškėjas deklaravo siekį atvykti į Lietuvos Respubliką dirbti, tačiau, atvykęs į Lietuvos Respubliką, pareiškėjas nesudarė darbo sutarties ne dėl Įmonės kaltės, o dėl to, kad pareiškėjas neturi specialybės ir nemoka anglų kalbos. Nutraukęs studijas, pareiškėjas neišvyko į kilmės šalį, o siekė neteisėtai išlikti Šengeno acquis teritorijoje. Remdamasis Portugalijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos SIRENE biurų pateiktais duomenimis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas mėgino išvykti iš Prahos į Paryžių ir pateikė prašymą Portugalijos Respublikos kompetentingoms institucijoms išduoti jam leidimą laikinai gyventi Portugalijos Respublikoje. Paduodamas minėtą prašymą, pareiškėjas neturėjo jokių kitų dokumentų, patvirtinančių teisėtą pareiškėjo buvimą Šengeno acquis teritorijoje, išskyrus nebegaliojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Duomenų, paneigiančių minėtas aplinkybes, nėra.

14. Remdamasis nustatytais duomenimis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas piktnaudžiavo procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikos ir Šengeno erdvėje, ir ateityje išlieka rizika, kad pareiškėjas gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno acquis erdvei priklausančiose valstybėse. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu pagrįstai įtraukė į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje.

III. 15. Pareiškėjas D. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

16. Pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, nurodo aplinkybes ir argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, ir papildomai nurodo šiuos argumentus:

16.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai taikė SIS reglamento ir UTPĮ nuostatas. Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvados prieštarauja bylos duomenims.

16.2. Atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu netinkamai taikė SIS reglamento ir UTPĮ nuostatas, peržengė teisės aktų nuostatomis suteiktą kompetenciją ir nepagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukė į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje. Atsakovas nevertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikai. Pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nesiekė pažeisti teisės aktų reikalavimų. Atsakovo 2024 m. sausio 16 d. sprendimas nėra proporcingas, nes atsakovas akivaizdžiai peržengė diskrecijos ribas.

16.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su Įmone ne dėl Įmonės kaltės. 2023 m. spalio 8 d. Įmonės pateiktame pranešime nurodyti teiginiai nėra teisingi, ir jų pagrįstumas nebuvo patvirtintas. Paduodamas atsakovui prašymą išduoti leidimą laikinai Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nurodė, kad jis turi vidurinį išsilavinimą, t. y. jis niekada neteigė, kad jis turi specialų arba profesinį išsilavinimą. Pareiškėjo, kaip darbuotojo, žinios niekada nebuvo tikrinamos. Be to, prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimas nėra siejamas su konkrečiais kalbos mokėjimo reikalavimais. Pareiškėjas niekur neturėjo pareigos nurodyti duomenų apie anglų kalbos mokėjimo lygį. Pareiškėjas kalba anglų kalba, tarp pareiškėjo ir jo atstovių komunikacija taip vyksta anglų kalba. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių minėtas aplinkybes.

16.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino pareiškėjo elgesį po to, kai atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje. Ginčui spręsti yra aktualūs atsakovo 2024 m. sausio 16 d. sprendimo priėmimo motyvai ir minėto sprendimo priėmimo momentas. Ginčo nagrinėjimui neturi reikšmės aplinkybės, kaip pareiškėjas elgiasi šiuo metu. Aplinkybių, susijusių su pareiškėjo veiksmais kitose Europos Sąjungos valstybėse, atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu nevertino ir negalėjo vertinti. Be to, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Portugalijos Respublikos SIRENE biurų pateikti duomenys nėra išversti į lietuvių kalbą, ir minėtais duomenimis pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis. Atsakovo 2024 m. sausio 16 d. sprendimo priėmimo metu pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, sudarančių pagrindą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje.

17. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

18. Atsakovas, paduodamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodo aplinkybes bei argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į skundą, ir papildomai nurodo šiuos argumentus:

18.1. Atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu įvertino ne tik aplinkybę, kad pareiškėjui išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas, tačiau ir kitas reikšmingas aplinkybes. Norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas pateikė atsakovui tikrovės neatitinkančius duomenis. Atsakovui 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, minėto leidimo pareiškėjas negrąžino atsakovui. 2025 m. vasario 17 d. atsakovas gavo iš Portugalijos Respublikos SIRENE biuro pranešimą apie tai, kad pareiškėjas pateikė Portugalijos Respublikos kompetentingoms institucijoms prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Portugalijos Respublikoje. Portugalijos Respublikos SIRENE biuras nenurodė jokių duomenų, leidžiančių spręsti apie tai, kad pareiškėjas atvyko į Portugalijos Respubliką, turėdamas nacionalinę Portugalijos Respublikos ar kitos Šengeno acquis teritorijos valstybės vizą. 2024 m. vasario 26 d. atsakovas gavo iš Vokietijos Federacinės Respublikos SIRENE biuro pranešimą apie tai, kad pareiškėjas, turėdamas negaliojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, mėgino neteisėtai vykti iš Prahos į Paryžių. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, atsakovas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju kyla pareiškėjo nelegalios migracijos rizika, ir sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje yra proporcingas. Aplinkybė, kad Portugalijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos SIRENE biurai pateikė reikšmingą informaciją po to, kai jau atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukė į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje, nedaro reikšmės atsakovo 2024 m. sausio 16 d. sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

18.2. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad aplinkybės, jog pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su Įmone ir pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas, nesudaro pagrindo atsakovui taikyti pareiškėjui laisvo judėjimo ribojimus, yra nepagrįsti. Neteisėtai atvykdamas į Šengeno acquis erdvę, pareiškėjas neįgyja laisvo judėjimo teisės, ir todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nepagrįstai taikė pareiškėjui laisvo judėjimo ribojimus. Pareiškėjas nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir nepagrįstai naudojosi Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams suteikiama laisvo judėjimo teise, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo, kaip neteisėtai Šengeno acquis erdvėje esančio trečiosios valstybės piliečio, teisės buvo nepagrįstai apribotos.

18.3. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas peržengė teisės aktų nuostatomis suteiktą diskreciją, yra nepagrįsti. Nelegalios migracijos grėsmė Europos Sąjungoje yra pripažįstama visuotinai, todėl minėta aplinkybė pripažįstama kaip visuotinai žinoma ir ji neturi būti įrodinėjama. Duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas išvyko iš Šengeno acquis erdvės, nėra.

18.4. Atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu pagrįstai taikė pareiškėjui ginčijamas poveikio priemones, ir minėtos priemonės yra proporcingos bei motyvuotos. Atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu įvertino visas minėto sprendimo priėmimui reikšmingas faktines aplinkybes ir jas susiejo su taikytinomis teisės aktų nuostatomis. Atsakovo 2024 m. sausio 16 d. sprendimas atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. sausio 16 d. sprendimo (sprendimo numeris: 24S18509) pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Pareiškėjas, paduodamas skundą, prašė panaikinti atsakovo 2024 m. sausio 16 d. sprendimą uždrausti pareiškėjui 3 (trijų) metų laikotarpiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu netinkamai įvertino pareiškėjo individualios faktinės situacijos aplinkybes, netinkamai taikė aktualias teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai pritaikė pareiškėjui neproporcingas poveikio priemones.

21. Įvertinęs administracinės bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kreipdamas į atsakovą su prašymu išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Dėl šių priežasčių atsakovas 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovui 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas neišvyko į kilmės šalį, o siekė neteisėtai išlikti Šengeno acquis teritorijoje po atsakovo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo priėmimo. Pareiškėjas mėgino išvykti iš Prahos į Paryžių ir pateikė prašymą Portugalijos Respublikos kompetentingoms institucijoms išduoti jam leidimą laikinai gyventi Portugalijos Respublikoje. Paduodamas minėtą prašymą, pareiškėjas neturėjo jokių kitų dokumentų, patvirtinančių teisėtą pareiškėjo buvimą Šengeno acquis teritorijoje, išskyrus nebegaliojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Duomenų, paneigiančių minėtas aplinkybes, nėra. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukė į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje.

22. Pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai taikė aktualias teisės aktų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su Įmone ne dėl Įmonės kaltės ir nepagrįstai vertino aplinkybes, atsiradusias po atsakovo 2024 m. sausio 16 d. sprendimo priėmimo.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad administracinės bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka yra ne pakartotinis administracinės bylos nagrinėjimas, o yra priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas. Apeliacinis procesas nėra administracinės bylos, išnagrinėtos pirmosios instancijos teisme, nagrinėjimo pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali nagrinėti administracinę bylą tik ta apimtimi, kuria minėta byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-409-575/2025; kt.).

25. Remdamasi administracinės bylos duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad 2023 m. gegužės 12 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu. 2023 m. spalio 4 d. atsakovas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2023 m. spalio 8 d. Įmonė informavo atsakovą apie tai, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau Įmonė nesudarė su pareiškėju darbo sutarties, nes pareiškėjas neturi specialybės ir nemoka anglų kalbos. Atlikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenų patikrinimą, atsakovas nustatė, kad pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su Įmone, jokiose kitose Lietuvos Respublikos bendrovėse nedirba ir nedeklaravo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kad pareiškėjo šeimos nariai turi dokumentus, suteikiančius jiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ar kad pareiškėjas turi Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamąją vietą, nėra. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, 2023 m. gruodžio 20 d. atsakovas, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktų nuostatomis, priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (leidimo galiojimo terminas: iki 2025 m. spalio 3 d.). Atsakovo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo pareiškėjas neskundė, ir minėtas atsakovo sprendimas įsigaliojo. Remdamasis šiuo sprendimu, atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu 3 (trijų) metų laikotarpiui uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukė į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje.

26. Atsižvelgdama į atsakovo 2024 m. sausio 16 d. sprendimo pobūdį, teisėjų kolegija pasisakys dėl atsakovo sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje atskirai.

Dėl sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką

27. UTPĮ 133 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turi diskreciją spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo, tačiau, naudodamasis minėta diskrecija, kiekvienu atveju jis privalo tinkamai atsižvelgti į visas užsieniečio individualios situacijos aplinkybes. Atlikdamas šį vertinimą, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į UTPĮ tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024; 2025 m. gegužės 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1813-492/2025; kt.).

29. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tais atvejais, kai institucijos turi gana plačią veikimo laisvę (diskreciją) įgyvendinti teisės normas arba vykdyti politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik tai, ar institucijos, įgyvendindamos savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ir laikėsi procedūrinių taisyklių, tikslų bei uždavinių, dėl kurių institucijos buvo įsteigtos ir gavo atitinkamus įgaliojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024; 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2121-556/2025; kt.).

30. Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktas nustato, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: 1) pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 2) esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; 3) tai, ar per pastaruosius vienus metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: 3.1) jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; 3.2) užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktas įtvirtina, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 (trijų) metų draudimo atvykti laikotarpis.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad tais atvejais, kai sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo vertinamas teismo, ir administracinėje byloje yra vertinamas tik sprendimo uždrausti atvykti ir / ar įvesti perspėjimą į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje, teisėtumas ir pagrįstumas, teismas taip pat vertina Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo priežastis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1701-525/2025, 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1762-602/2025; kt.).

32. Vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų nuostatomis, atsakovas 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas, paduodamas prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir nesudarė darbo sutarties su Įmone.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vien aplinkybės, kad, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, užsienietis apskritai nepradėjo dirbti įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, ir neatvyko į Lietuvos Respubliką, taip pat duomenys dėl pareiškėjui mokėto / nemokėto darbo užmokesčio ir jo dydžio savaime nepatvirtina to, kad užsienietis, kreipdamasis į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2438-415/2024; 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025; kt.).

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, paduodamas atsakovui prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodė, jog jis turi plataus profilio statybininko specialybę ir moka anglų kalbą. 2023 m. spalio 8 d. Įmonė informavo atsakovą apie tai, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau Įmonė nesudarė su pareiškėju darbo sutarties, nes pareiškėjas neatitiko darbui Įmonėje keliamų reikalavimų, t. y. pareiškėjas neturėjo pateiktame prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje deklaruotos plataus profilio statybininko specialybės ir tinkamu lygiu nemokėjo anglų kalbos. Pareiškėjas, paduodamas apeliacinį skundą, nurodo, kad Įmonės nurodomi teiginiai apie darbo sutarties sudarymą yra klaidingi, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo poziciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, grįsdamas Įmonės teiginių nepagrįstumą, nepateikia jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje padavimo metu pareiškėjas atitiko visus darbui Įmonėje keliamus reikalavimus (t. y. pareiškėjas turėjo deklaruotą plataus profilio statybininko specialybę ir tinkamu lygiu mokėjo anglų kalbą) ir kad pareiškėjas nesudarė su Įmone darbo sutarties ne dėl pareiškėjo kaltės.

35. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo Įmonėje pagrindu, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie pareiškėjui anksčiau išduotas Šengeno acquis erdvei priklausančių valstybių nacionalines vizas ar leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat nėra jokių duomenų apie pareiškėjo šeimyninius, socialinius, ekonominius ir kito pobūdžio ryšius su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką ir iki skundo padavimo dienos buvo Lietuvos Respublikoje, tačiau Lietuvos Respublikoje nedeklaravo gyvenamosios vietos ir išvyko į kitą Šengeno acquis erdvei priklausančią valstybę.

37. Įvertinusi administracinės bylos duomenis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo elgesys nėra suderinamas su UTPĮ nuostatose įtvirtintais migracijos procedūrų tikslais. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas, paduodamas prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, siekė kitų nei darbo Įmonėje tikslų. Gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo Įmonėje tikslais, pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau nesudarė su Įmone darbo sutarties, nedeklaravo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir vėliau išvyko į kitą Šengeno acquis erdvei priklausančią valstybę, t. y. pareiškėjas, piktnaudžiaudamas migracijos procedūromis, iš tikrųjų tikslingai siekė išvykti į kitas Šengeno acquis erdvei priklausančias valstybes. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu pagrįstai 3 (trijų) metų laikotarpiui uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsakovo 2024 m. sausio 16 d. sprendimas neperžengia atsakovui teisės aktais nustatytos diskrecijos. Pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis atitinka UTPĮ, Kriterijų vertinimo tvarkos ir proporcingumo kriterijus.

Dėl sprendimo įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje

38. UTPĮ 133 straipsnio 7 dalis nustato, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

39. NAS taisyklių 15 punktas įtvirtina, kad duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS II reglamento 24 ir 25 straipsniuose ar SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

40. SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.

41. SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas nustato, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktas įtvirtina, situacijos, kurioms taikomas SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

42. Atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu įtraukė į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje, nes kyla rizika, jog ateityje pareiškėjas gali toliau mėginti nesąžiningai atvykti ir pasilikti kitose Šengeno acquis erdvei priklausančiose valstybėse ir piktnaudžiauti migracijos procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno acquis erdvėje.

43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien aplinkybė, jog valstybė narė yra priėmusi sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti ir apsigyventi valstybėje narėje, savaime nesudaro pagrindo įvesti į SIS perspėjimą apie užsieniečiui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje. Valstybės narės pirma turi pareigą nustatyti, ar, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalies ir 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis, individuali užsieniečio situacija sudaro adekvatų ir proporcingą pagrindą įtraukti į SIS perspėjimą apie užsieniečiui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023; kt.).

44. Atsižvelgdama į šios nutarties 32 – 37 punktų argumentus ir remdamasi administracinės bylos duomenimis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu pagrįstai 3 (trijų) metų laikotarpiui įtraukė į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje. Atsakovas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu įvertino visas aktualias pareiškėjo individualios situacijos aplinkybes ir kylančią pareiškėjo neteisėtos migracijos riziką, taip pat atsižvelgė į sprendimo įtraukti į SIS perspėjimą apie pareiškėjui nustatytą draudimą atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje padarinius ir nurodė motyvus, pagrindžiančius minėtą atsakovo sprendimą. Nustatytas perspėjimo įtraukimo į SIS laikotarpis yra adekvatus ir proporcingas individualiai pareiškėjo situacijai.

Dėl įrodymų, pateiktų ne valstybine lietuvių kalba, vertinimo

45. ABTĮ 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių kalba. ABTĮ 9 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti.

46. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad įstatymų nustatyta tvarka surinktų ir užfiksuotų įrodymų įrodomoji galia išlieka visose proceso stadijose ir jie iš naujo paprastai neperžiūrimi.

47. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo 2024 m. sausio 16 d. sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nepagrįstai vadovavosi Portugalijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos SIRENE biurų pranešimuose pateikta informacija. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo 2024 m. sausio 16 d. sprendimas nėra grindžiamas minėtuose Portugalijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos SIRENE biurų pranešimuose pateikiama informacija, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo 2024 m. sausio 16 d. sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, taip pat rėmėsi ir kitais administracinės bylos duomenimis, kurių visiškai pakanka galutiniam teismo procesiniam sprendimui priimti. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad padaryta pažaida galėtų lemti kitokio galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimą.

48. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje minimi Portugalijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos SIRENE biurų pranešimai nelaikyti faktiniais duomenimis (žr. šios nutarties 45 – 46 punktų nuostatas), ir todėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvai yra keičiami atsižvelgiant į šios nutarties 45–47 punktų nuostatose išdėstytus argumentus.

Dėl bylos procesinės baigties

49. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinį skundą ir palieka pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė