98e76bca-5212-47e7-8a09-dab0ba599ddb · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                  Administracinė byla Nr. ATP-42-354/2015                                                                                                                                                          Teisminio proceso Nr. 4-36-3-01004-2014-8                                                   Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                             52.5; 79.1.                     ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 11 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Kelių policijos grupės skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimo, kuriuo R.

R. administracinė byla dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nutraukta, ir n u s t a t ė : R. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 2 d. 16.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį parkuodamas, statydamas automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepaliko saugaus tarpo iki aikštelėje stovinčio automobilio, dėl ko su savo automobilio priekinės dalies dešinės pusės bamperio kampu, kliudė šalia stovėjusio automobilio Opel Vectra, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) galinio kairės pusės sparno dalį ir jį apgadino. Vairuotojas, nesilaikydamas kelių eismo taisyklių reikalavimų, įvykus eismo įvykiui iš jo pasišalino. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 132, 234 punktų reikalavimus bei padarė nusižengimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimu administracinė byla R. R. atžvilgiu dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., buvo nutraukta.

Nutarime konstatuota, kad R. R. kontakto su kitu automobiliu nejuto, jo ir nukentėjusiojo automobiliai nebuvo sugadinti žymiai, tik nubrėžtas Å¡onas. Teismas įvertino tai, kad nukentėjęs į policijos komisariatÄ atvyko po 19 val., o prieÅ¡ tai jis buvo prie kitos parduotuvės, taip pat prie (duomenys neskelbtini) upės, automobilis stovėjo kieme, todėl, teismo nuomone, bet kurioje iÅ¡ Å¡ių vietų minėtas automobilis galėjo turėti kontaktÄ su kitais automobiliais. Nutarime taip pat pažymima, kad filmuota medžiaga aiÅ¡kiai patvirtina tik tÄ faktÄ , kad R.

R. ir S. Ž. automobiliai buvo stovėjimo aikÅ¡telėje. Teismo nuomone, vien automobilio perstatymas į kitÄ vietÄ R. R. kaltės nepatvirtina. Be to, skundžiamame nutarime nurodoma, kad padaryti grubÅ«s pažeidimai vertinant R. R. padaryto pažeidimo esmę: nėra transporto priemonės apžiÅ«ros protokolo, nėra duomenų, kokia liniuote ir kokiu fotoaparatu buvo fiksuojami matavimai, neįvertinta tai, kad Audi A6 automobilis į aikÅ¡telę atvyko su trimis keleiviais.Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Kelių policijos grupė (toliau – ir institucija) pateikė skundÄ aukÅ¡tesnės instancijos teismui, praÅ¡ydama panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimÄ administracinėje byloje ir priimti naujÄ nutarimÄ , t. y. skirti ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, už ATPK 127 str. 2 d. skirti piniginę baudÄ arba atimti teisę vairuoti transporto priemones.Skunde teigiama, kad institucija nesutinka su teismo nutarimu administracinėje teisės pažeidimo byloje, nes mano, kad teismas netinkamai iÅ¡nagrinėjo administracinės teisės pažeidimo bylÄ ir priėmė neteisėtÄ nutarimÄ .Skunde nurodoma, kad apklausiant R.

R., jam nebuvo daromas joks psichologinis ar kitoks spaudimas, kiekvienas pirminėje apklausoje suraÅ¡ytas sakinys buvo su juo tikslinamas po kelis kartus, imant iÅ¡ R. R. paaiÅ¡kinimÄ , jis neneigė, bei pats pripažino, kad parkuodamas savo automobilį juto lyg bÅ«tų kÄ kliudęs, tačiau iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, apžiÅ«rėjo savo automobilį, ant kurio nebuvo jokių apgadinimų, apžiÅ«rėjo ir Å¡alia jo stovintį automobilį Opel, ant kurio matėsi apgadinimas kairėje pusėje galiniame sparne (arkoje), tačiau R.

R. Å¡is apgadinimas atrodė kaip iÅ¡ seniau, todėl nesijuto dėl Å¡io apgadinimo kaltas, tačiau nenorėdamas bÅ«ti apkaltintu tuo, ko jis nepadarė, savo automobilį perstatė į kitÄ vietÄ . Apelianto teigimu, suraÅ¡ius pareigÅ«nui paaiÅ¡kinimÄ , R. R. dar savo ranka papildė paaiÅ¡kinimÄ , jo nuomone, reikÅ¡mingais faktais, susijusiais su įvykiu. Institucijos teigimu, kadangi R. R. iÅ¡ pradžių neneigė dėl lyg buvusio kažkokio kontakto, bei peržiÅ«rėjus filmuotÄ medžiagÄ , kuriÄ pateikė prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai, kurioje akivaizdžiai matosi (esant galimybei filmuotÄ medžiagÄ pasididinus, prisiartinus), kaip Audi A6 vairuotojas, parkuodamas kliudė aikÅ¡telėje paliktÄ stovėti automobilį Opel (nuo kontakto automobilis sujudėjo), bei iÅ¡lipę asmenys iÅ¡ Audi automobilio apžiÅ«rėjo abi transporto priemones, ir po to R.

R. savo automobilį perstatė į kitÄ vietÄ . Remiantis Å¡iais faktais R. R. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Skunde pažymima, kad, pradėjus administracinę bylÄ nagrinėti teisme, R. R. kategoriÅ¡kai neigė savo kaltę. Apelianto manymu, R. R. pasakojamos versijos teisme, susijusios su eismo įvykiu, vienos kitoms prieÅ¡tarauja, t. y. nesutampa paaiÅ¡kinimai dėl Audi A6 automobilio parkavimo: vienu metu paaiÅ¡kino, kad automobilį perstatė, nes bijojo bÅ«ti apkaltintas, ko nepadarė, kitÄ kartÄ pasakojo, kad automobilį perstatė, nes nebuvo sÄ lygų tvarkingai pastatyti automobilio, nes trukdė palikti daiktai, tačiau kokie daiktai, nenurodė.

Atsakydamas į R. R. atstovo advokato D. D. pastabas dėl trÅ«kumų įforminant eismo įvykį, apeliantas nurodo, kad tai, ar prietaisai bÅ«tų „kinietiÅ¡ki“, ar kitos Å¡alies pagaminti, neturi tiesioginės reikÅ¡mės įvykusiam eismo įvykiui, kadangi abi transporto priemonės buvo matuojamos ir fiksuojamos tais pačiais prietaisais. Apeliantas pažymi, kad R. R. anksčiau yra baustas už administracinės teisės pažeidimus 23 kartus, iÅ¡ jų 21 kartÄ už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl įvykus eismo įvykiui turėjo numatyti kilsiančias pasekmes ir atlikti veiksmus, kaip nurodyta Kelių eismo taisyklėse.

Apelianto manymu, teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino byloje esančias aplinkybes, todėl visiÅ¡kai nepagrįstai R. R. atžvilgiu nutraukė administracinės teisės pažeidimo bylÄ pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Institucijos nuomone, ATPK 130 str. 1 d. numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymÄ turi bÅ«ti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje. Kitu atveju, institucijos teigimu, nebus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai ir, žinant administracinių nuobaudų iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybes, kuriama nebaudžiamumo už atliktÄ neteisėtÄ veikÄ iliuzija.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ R.

R. Å iaulių apygardos teismo praÅ¡o netenkinti Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Kelių policijos grupės apeliacinio skundo ir 2014 m. gruodžio 16 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimÄ administracinėje byloje palikti nepakeistÄ .Atsiliepime R. R. nurodo, kad su apeliacinio skundo motyvais nesutinka ir mano, kad Raseinių rajono apylinkės teismas ne per vienÄ posėdį pilnai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ , priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ administracinę bylÄ nutraukti, kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra jokio pagrindo.R.

R. teigimu, pareigÅ«nas A. K., praėjus savaitei po įvykio, paskambino jam ir pasakė, kad jis (R. R.) sudaužė automobilį. R. R. pažymi, kad, iÅ¡kvietus jį į policijÄ , jis paaiÅ¡kinimÄ rašė pats, dar prieÅ¡ video įraÅ¡o peržiÅ«rėjimÄ . Teigia, jog po tokio apkaltinimo galvojo tik apie tai, kad gali prarasti turimÄ ekologinį Å«kį, savo bei Å¡eimos vienintelį pragyvenimo Å¡altinį. Nurodo, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas, o paskui pasiremta vieninteliu įrodymu – jo paaiÅ¡kinimu.

Be to, R. R. teigia, kad, nors A. K. teisme neigė, jam žinoma, jog iÅ¡tisÄ savaitę pareigÅ«nai ieÅ¡kojo kitų galimai šį pažeidimÄ padariusių automobilių, tačiau nerado. Atsiliepime R. R. teigia, kad tik apsiraminęs ir peržiÅ«rėjęs įraÅ¡us, pamatė, kad jokio kontakto su kitu automobiliu nebuvo, kad jis nebuvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir yra kaltinamas vadovaujantis tik prielaidomis ir pareigÅ«nų įsivaizdavimu.R. R. pastebi, kad S. Ž. į policijÄ kreipėsi tik po 19 valandų, jo net nebuvo paklausta, kur ir kaip jis automobiliu važinėjo per tÄ laikÄ , kur jį laikė.

Pasak R. R., iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimo susidaro įspÅ«dis, kad grįžęs namo iÅ¡ prekybos centro, jau po 20 minučių pastebėjo automobilio apgadinimÄ . Tuo tarpu teisme jis paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ prekybos centro vyko į kitÄ parduotuvę, po to maudytis į (duomenys neskelbtini). Grįžęs naktį automobilį laikė prie namų, o ryte pastebėjo apgadinimus ir kreipėsi į policijÄ . Todėl, R. R. nuomone, nukentėjusiojo automobilis galėjo bÅ«ti apgadintas bet kurioje vietoje, tik ne prekybos centro aikÅ¡telėje.

Be to, atsileipime nurodoma, kad neįvertinta liko ir aplinkybė, kad S. Ž., lipdamas į automobilį kaip tik iš pažeidimo pusės, nepamatė apgadinimo iš karto, kad jis iš tariamo įvykio vietos išvažiavo net šiek tiek anksčiau nei jis, taigi, preziumuojant, kad kontaktas buvo, taip pat išvyko iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus. R. R. atkreipia teismo dėmesį, kad ne bet koks prisilietimas prie automobilio yra eismo įvykis, o tik toks, kai sugadinamas ar apgadinamas automobilis, o tai sietina su materialine žala.

R. R. nurodo, kad S. Ž. teismui paaiÅ¡kino, kad jam materialinė žala nepadaryta, į draudimÄ nesikreipė. Be to, tikint institucija, kad kontaktas buvo, bÅ«tina įrodyti, kad bÅ«tent to kontakto metu ir buvo padaryti minimi apgadinimai. O dėl to, R. R. teigimu, institucija jokių įrodymų nesurinko ir net nesiekė rinkti, t. y. ant jo automobilio neužfiksuota nei dažų, nei rÅ«džių, nei kitų pėdsakų.R. R. taip pat nurodo, kad, renkant ir fiksuojant įrodymus, institucijos pareigÅ«nai tai darė pažeisdami įstatymo reikalavimus: nors abu automobiliai buvo fotografuojami ir matuojami liniuote, neaiÅ¡ku, ar jos sertifikuotos naudojimui ir tinkamos, pagaliau ar patikimi gauti rezultatai, jo (R.

R.) automobilis tik nufotografuotas, tačiau nesuraÅ¡ytas transporto priemonės apžiÅ«ros protokolas, todėl neaiÅ¡kus ir pats automobilių apgadinimo mechanizmas, pažeidimų ilgis ir aukÅ¡tis bei kryptis. Taip pat atsiliepime pastebima, kad abu automobiliai buvo apžiÅ«rėti aikÅ¡telėje prie (duomenys neskelbtini) PK, bet ne toje pačioje aikÅ¡telės vietoje. Pasak R. R., pati aikÅ¡telė tokiems matavimams netinkama, nes neturi horizontalaus lygaus pavirÅ¡iaus, nes ne tik yra iÅ¡daužyta, tačiau pagal gatvės profilį turi didelius nuolydžius nuo horizontalaus pavirÅ¡iaus dviem kryptimis, o vietomis ir trimis, kÄ patvirtina ir jo pateiktos aikÅ¡telės nuotraukos.

R. R. pažymi, kad nors iÅ¡ padarytų įrašų matyti, kad jis į stovėjimo aikÅ¡telę atvyko su trimis Å¡eimos nariais, t. y. jo automobilis buvo pilnai pakrautas ir dėl to buvo apie 350 kg sunkesnis, neskaitant bagažinėje esančių pirktų (duomenys neskelbtini) noragų peilių, kurie svėrė dar apie 50 kg., matavimai buvo atliekami su tuščiu automobiliu. Ir netgi tokiomis aplinkybėmis bei pakreipus matavimo liniuotę (kas matyti nuotraukose), policija padarė iÅ¡vadÄ , kad apgadinimai sutapo.

R. R. teigimu, akivaizdu, kad taip bÅ«ti negalėjo, nes pilnai pakrautas automobilis dėl jo konstrukcijos ženkliai pažemėja.R. R. taip pat pastebi, kad apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės apraÅ¡omas vykęs tyrimas bei priekaiÅ¡taujama jo advokatui, kad pastarasis jį kvalifikuotai gynė. R. R. nurodo, kad teisę į gynybÄ , jis, kaip ir kiekvienas pilietis, turi, o situacijoje, kai nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡ta institucijos buvo perkelta jam, jis kitos iÅ¡eities neturėjo. Atsakydamas į skundo argumentus dėl jo per 11 metų padarytų 23 KET pažeidimų, R.

R. nurodo, kad yra ekologinio Å«kio savininkas, turi visų kategorijų transporto priemonių teises, daug važinėja Å«kio reikalais. Teigia, kad padarytų pažeidimų neiÅ¡sižada, tačiau mano, kad atskirais atvejais buvo galima apsiriboti ir žodiniais įspėjimais. Pažymi, kad tarp visų jo padarytų pažeidimų nėra nė vieno autoįvykio, pasiÅ¡alinimo iÅ¡ jo, vairavimo iÅ¡gėrus ir panaÅ¡iai, o dauguma jų mažareikÅ¡miai. IÅ¡ kitos pusės, apelianto teigimu, jeigu jis ir bÅ«tų kliudęs nukentėjusiojo automobilį, jam nebuvo jokio tikslo iÅ¡važiuoti iÅ¡ įvykio vietos, nes jo automobilis draustas, techninė apžiÅ«ra atlikta, vairuotojo pažymėjimÄ jis turi.

Nurodo, kad aikÅ¡telėje jis perstatė automobilį, nes negalėjo pilnai įvažiuoti į tuščiÄ tarpÄ dėl priekyje sukrautų kažkieno maiÅ¡elių, o ne norėdamas iÅ¡vengti atsakomybės.R. R. taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad administracinė byla jau kartÄ teismo buvo grÄ Å¾inta papildymui, tačiau jokių naujų papildymų nebuvo pateikta, o ilgas nagrinėjimas iÅ¡ esmės sietinas tik su A. K. neatvykimu į teismÄ mažiausiai tris kartus, nepaaiÅ¡kinant teismui neatvykimo priežasčių.

Skundas atmetamas. ATPK 9 str. nustatyta, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi privaloma nustatyti visus bÅ«tinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (taip pat ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iÅ¡ jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

IÅ¡ tiesų, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apklausiamas R. R. pripažino, jog statydamas automobilį juto lyg bÅ«tų prie ko prisilietęs, paaiÅ¡kino, kad automobilį perstatė, nes bijojo bÅ«ti apkaltintas tuo, ko nepadarė, tačiau pats R. R. atsiliepime nurodė, kad jis paaiÅ¡kinimÄ rašė dar prieÅ¡ video įraÅ¡o peržiÅ«rėjimÄ , kai buvo iÅ¡sigandęs, jog gali prarasti turimÄ ekologinį Å«kį, kuris yra jo ir jo Å¡eimos vienintelis pragyvenimo Å¡altinis. Teismo posėdyje (47 b. l.) R.

R. pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad jokio pažeidimo nebuvo, automobilio sparnas jau buvo surÅ«dijęs dėl druskų poveikio, o savo automobilį perstatė, nes nebuvo sÄ lygų tvarkingai jį pastatyti. Atsižvelgiant į R. R. duotus parodymus, taip pat į nukentėjusiojo paiÅ¡kinimÄ (10 b. l.), kad jis automobilio apgadinimus pamatė tik grįžęs namo, ir byloje esančiÄ medžiagÄ (39 b. l.), kurioje nurodyta, kad nukentėjusysis į draudimo bendrovę nesikreipė ir nereikalauja materialinės žalos atlyginimo, manytina, kad, jei automobilių kontaktas ir buvo, jis buvo labai nežymus, todėl pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad R.

R. kontakto su kitu automobiliu nejuto. Taigi, kadangi R. R. nesuprato sukėlęs eismo įvykį, jo veikoje nebuvo tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos.Nesutiktina su apelianto skundo argumentu, kad iÅ¡ filmuotos medžiagos, kuriÄ pateikė prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai, akivaizdžiai matosi (esant galimybei filmuotÄ medžiagÄ pasididinus, prisiartinus), kaip Audi A6 vairuotojas, parkuodamas automobilį, kliudė aikÅ¡telėje paliktÄ stovėti automobilį Opel (nuo kontakto automobilis sujudėjo).

PeržiÅ«rėjus priartintÄ filmuotÄ medžiagÄ , aiÅ¡ku tai, kad R. R. ir S. Ž. automobiliai buvo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog automobilio Audi A6 vairuotojas, parkuodamasis kliudė aikÅ¡telėje stovintį automobilį, ir nuo kontakto automobilis Opel net sujudėjo. Pažymėtina, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matosi, jog netoli įvykio vietos stovėjo žmonės, tačiau nė vienas iÅ¡ jų į galimÄ R.

R. ir S. Ž. automobilių kontaktÄ dėmesio neatkreipė, nors, jei kontaktas bÅ«tų buvęs toks stiprus, kad nukentėjusio automobilis bÅ«tų sujudėjęs, tai bÅ«tų sukėlę stiprų garsÄ , į kurį Å¡alia stovėję asmenys neabejotinai bÅ«tų sureagavę.Taip pat pažymėtina, kad, nors apeliantas teigia, jog tai, ar prietaisai bÅ«tų „kinietiÅ¡ki“, ar kitoje Å¡alyje pagaminti, neturi tiesioginės reikÅ¡mės įvykusiam eismo įvykiui, kadangi abi transporto priemonės buvo matuojamos ir fiksuojamos tais pačiais prietaisais, tačiau, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo apeliantas, nors abu automobiliai buvo fotografuojami ir matuojami liniuote, neaiÅ¡ku, ar jos sertifikuotos naudojimui, o tai kelia abejonių dėl matavimų rezultatų.

Be to, R. R. automobilis buvo tik nufotografuotas, tačiau nesurašytas transporto priemonės apžiūros protokolas, todėl neaiškus automobilių apgadinimo mechanizmas, rastų automobilių pažeidimų ilgis ir aukštis bei kryptis. Taip pat pažymėtina, kad, nepaisant to, jog R. R. į automobilių stovėjimo aikštelę atvyko kartu su trimis šeimos nariais, buvo atliekami tuščio automobilio matavimai, nors pats institucijos atstovas teismo posėdžio metu (62 b. l.) nurodė, kad keleivių svoris automobilio bendram svoriui turi įtakos.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė, kad buvo padaryti grubÅ«s pažeidimai, vertinant R. R. padaryto pažeidimo esmę.Atkreiptinas institucijos dėmesys, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog R. R. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.Ä®vertinus administracinio teisės pažeidimo bylos faktinę ir teisinę situacijÄ , apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė visas svarbias nagrinėjamai situacijai aplinkybes ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ , todėl naikinti skundžiamÄ nutarimÄ , apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo. Atkreipiamas dėmesys, kad nesant jokio galiojančio sprendimo skirti nuobaudÄ R.

R., jo atsakomybės klausimas dėl inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų Å¡iuo metu nebegali bÅ«ti sprendžiamas, nes yra suėjęs ATPK 35 str. numatytas bendrasis Å¡eÅ¡ių mėnesių nuobaudos skyrimo terminas (ATPK 250 str. 7 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Kelių policijos grupės apeliacinio skundo netenkinti ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                             Nijolė Matuzevičienė Â