Legislator Case Law & Legislation
2023-08-23 Nr. AB-15418-3-62-3-02515-2021-2 AI generated

2023-08-23 Nr. AB-15418-3-62-3-02515-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2023-08-23 Nr. AB-15418-3-62-3-02515-2021-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. F. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. F. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2023-08-23 Nr. AB-15418-3-62-3-02515-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pirmą kartą pareiškėjas pripažintas antros grupės invalidu nuo 1991 m. gruodžio 11 d. iki 1993 m. sausio 1 d. Vėliau invalidumo grupė jam buvo tęsta daug metų ir 2021 m. kovo 19 d. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis neterminuotai. 2006 m. liepos 20 d., vykdant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. A1-89 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“, pareiškėjui pripažinta antra invalidumo grupė, kuri atitinka jam nustatytą vidutinį nedarbingumo lygį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-430-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02515-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. F. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. F. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (toliau – ir Alytaus skyrius) 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-13161 „Dėl šalpos neįgalumo pensijos skyrimo V. F.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-6527 „Dėl šalpos neįgalumo pensijos dydžio“ (toliau – ir Fondo valdybos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių priimti naują sprendimą – perskaičiuoti pareiškėjui V. F. skirtiną šalpos neįgalumo pensiją.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. gegužės 19 d. atsakovas Alytaus skyrius priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė skirti pareiškėjui 143 Eur šalpos neįgalumo pensiją nuo 2021 m. gegužės 1 d. neterminuotai. Pareiškėjas nesutiko su Alytaus skyriaus Sprendimu ir įstatymo nustatyta tvarka pateikė skundą Fondo valdybai, kuri išnagrinėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir 2021 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą Nr. (18.2E) I-6527. Fondo valdyba nustatė, kad pareiškėjas, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, šalpos neįgalumo pensijos gavimo laikotarpiu neprarado teisės gauti šalpos neįgalumo pensiją, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šalpos neįgalumo pensija turėjo būti ne skiriama Sprendimu, o turėjo būti priimtas sprendimas pratęsti šalpos neįgalumo pensijos skyrimo terminą. Tačiau Fondo valdyba nustatė, kad minėtas Sprendimo trūkumas neturi įtakos jo esmei – mokėti pareiškėjui 143 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensiją.

3. Pirmą kartą pareiškėjas pripažintas antros grupės invalidu nuo 1991 m. gruodžio 11 d. iki 1993 m. sausio 1 d. Vėliau invalidumo grupė jam buvo tęsta daug metų ir 2021 m. kovo 19 d. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis neterminuotai. 2006 m. liepos 20 d., vykdant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. A1-89 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių patvirtinimo“, pareiškėjui pripažinta antra invalidumo grupė, kuri atitinka jam nustatytą vidutinį nedarbingumo lygį.

4. Pareiškėjo nuomone, nustačius vidutinį nedarbingumo lygį, turėjo būti taikyta Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kurioje nustatyta, kad teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją turi asmenys, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumas. Taip pat turėjo būti taikyta Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, kurioje įtvirtinta, kad šio įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodytiems asmenims, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumas, mokamas 1,5 šalpos pensijos bazinis dydis. Taigi pareiškėjui turėjo būti skirta 214,50 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensija.

5. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ir atsakovas, Kauno skyrius) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas teigė, kad 2021 m. gegužės 18 d. pareiškėjas V. F. kreipėsi į Alytaus skyrių su prašymu paskirti šalpos neįgalumo pensiją. Pareiškėjui netektas 65 proc. darbingumas dėl ligos arba būklės (27.1 kodas) nustatytas 2006 m. liepos 20 d. (Darbingumo lygio pažyma (duomenys neskelbtini). Alytaus savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 1170 buvo paskirta šalpos neįgalumo pensija V. F. nuo 2017 m. sausio 1 d. neterminuotam laikotarpiui. Šalpos neįgalumo pensijos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Šalpos pensijų įstatymu (Nr. X-210, 2005 m. gegužės 19 d.). Šios pensijos dydis priklauso nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto šalpos pensijų bazės dydžio, kuris nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 143 Eur, ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) asmeniui nustatytų netekto darbingumo procentų. Šalpos neįgalumo pensijų dydžiai yra nurodyti Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnyje. Asmenims, pripažintiems netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo, yra mokama 1 šalpos pensijų bazės dydžio šalpos neįgalumo pensija (Šalpos pensijų įstatymo 8 str. 4 d.). Pagal Šalpos pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, kai nedarbingu ar iš dalies darbingu pripažintas asmuo senatvės pensijos amžių sukanka šalpos neįgalumo pensijos gavimo laikotarpiu, jam išlieka teisė gauti šalpos neįgalumo pensiją.

7. Alytaus skyrius, remdamasis V. F. 2021 m. gegužės 18 d. prašymu, kuriame pareiškėjas nurodė, kad jis pageidauja toliau gauti šalpos neįgalumo pensiją, 2021 m. gegužės 19 d. priėmė sprendimą Nr. VPE_SP1E-13161, kuriuo paskyrė pareiškėjui nuo 2021 m. gegužės 1 d. neterminuotam laikotarpiui 143 Eur (143 Eur x 1 = 143 Eur) dydžio šalpos neįgalumo pensiją, apskaičiuotą vadovaujantis Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Skunde teismui V. F. teigė, kad jam turėjo būti taikoma ne Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, o šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, nustatanti, kad Šalpos neįgalumo pensijos įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodytiems asmenims, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumas, mokamas 1,5 šalpos pensijos bazinis dydis.

Kauno skyrius nesutiko su tokia pareiškėjo pozicija. Neįgalumo lygio nustatymą ir darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Esminis šių lygių skirtumas yra pripažinimo neįgaliuoju momento sąsaja su amžiumi – neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 19 str. 1 d.), o darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 1 d.). Kaip savo skunde nurodė V.

F., pirmą kartą jis buvo pripažintas II grupės invalidu nuo 1991 m. gruodžio 11 d. iki 1993 m. sausio 1 d., t. y. būdamas vyresnis nei 24 metų. Socialinės paramos skyriaus 2017 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 1170 šalpos neįgalumo pensija pareiškėjui buvo skirta kaip asmeniui, pripažintam netekusiu 60–100 proc. darbingumo (arba iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintam I ar II grupės invalidu po 24 metų), o ne kaip asmeniui, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumas, ir Alytaus skyrius tik pratęsė paskirtos šalpos neįgalumo pensijos mokėjimą (Fondo valdybos sprendimu ištaisytas Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 19 d.

Sprendimo trūkumas, bet tai neturėjo įtakos sprendimo esmei – mokėti V. F. 143 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensiją). V. F. darbingumo lygio nustatymo priežastis yra liga arba būklės (27.1 kodas). Pareiškėjas pageidavo, kad šalpos neįgalumo pensija jam būtų paskirta remiantis kitu teisiniu pagrindu (t. y. kaip asmeniui, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumas, nors V. F. niekada neturėjo tokio statuso), tačiau Alytaus skyrius negalėjo veikti priešingai, nei numato teisės aktai.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Fondo valdyba nurodė, kad ji, išnagrinėjusi V. F. 2021 m. rugpjūčio 19 d. skundą, nustatė, kad pareiškėjas pateikė Fondo valdybos Alytaus skyriui (nuo 2021 m. liepos 1 d. Fondo valdybos Alytaus skyrius reorganizuotas prijungiant jį prie Fondo valdybos Kauno skyriaus) 2021 m. gegužės 18 d. prašymą skirti jam šalpos neįgalumo pensiją. Fondo valdybos Alytaus skyrius, remdamasis pareiškėjo prašymu, Sprendimu paskyrė pareiškėjui 143 Eur (143 Eur x 1 = 143 Eur) dydžio šalpos neįgalumo pensiją, apskaičiuotą vadovaujantis Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nuo 2021 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui suėjo senatvės pensijos amžius šalpos neįgalumo pensijos gavimo laikotarpiu ir jis neprarado teisės gauti šalpos neįgalumo pensiją, vadovaujantis Šalpos pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šalpos neįgalumo pensija pareiškėjui turėjo būti Sprendimu ne skiriama, o priimtas sprendimas pratęsti šalpos neįgalumo pensijos skyrimo terminą. Todėl Fondo valdyba 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pakeitė Alytaus skyriaus Sprendimo dalį dėl šalpos neįgalumo pensijos skyrimo. Minėtas Sprendimo trūkumas neturėjo įtakos jo esmei – mokėti pareiškėjui 143 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensiją. Fondo valdyba taip pat nustatė, kad pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo priežastis yra ligos arba būklės (27.1 kodas), todėl nėra teisinio pagrindo mokėti jam 1,65 šalpos pensijų bazės dydžio šalpos neįgalumo pensiją kaip asmeniui, kuriam darbingumo lygis nustatytas dėl ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų. Pagal Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 3 punktą, senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims yra mokama 1 šalpos pensijų bazės dydžio (143 Eur) šalpos senatvės pensija. Nesvarbu, kurios rūšies šalpos pensiją (šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją) pareiškėjas pasirinktų gauti, pensijos dydis nepasikeis – jam bus mokama 143 Eur dydžio šalpos pensija. Fondo valdyba konstatavo, kad nuo 2021 m. gegužės 1 d. pareiškėjui mokama teisingo dydžio (143 Eur) šalpos neįgalumo pensija.

10. Fondo valdyba pažymėjo, kad, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, pareiškėjui nuo 2006 m. liepos 20 d. (jam buvo 49 metai) pakartotinai nustatytas 65 procentų netektas darbingumas (darbingumo lygis – 35 procentai). Vadovaujantis sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo ir švietimo ministrų 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-188/A1-84/ISAK-487 patvirtintu Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašu, neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų. Gali būti nustatomas sunkaus, vidutinio arba lengvo neįgalumo lygis. Darbingumo lygis yra nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus. Darbingumas įvertinamas procentais, jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais. Fondo valdybos nuomone, esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo argumentas, kad šalpos neįgalumo pensija turėjo būti skiriama, taikant Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, laikytinas nepagrįstu.

11. Fondo valdybos teigimu, skundžiami ir prašomi panaikinti Alytaus skyriaus Sprendimas ir Fondo valdybos, kaip privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, sprendimas priimti išnagrinėjus faktines aplinkybes ir vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, yra argumentuoti, juose nurodyta apskundimo tvarka ir terminai, t. y. minėti sprendimai atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje keliamus reikalavimus.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas V. F., gim. (duomenys neskelbtini), pirmą kartą buvo pripažintas antros grupės invalidu nuo 1991 m. gruodžio 11 d. iki 1993 m. sausio 1 d., invalidumo priežastis – (duomenys neskelbtini). Vėliau antra invalidumo grupė tęsta: nuo 1992 m. gruodžio 21 d. iki 1995 m. sausio 1 d.; nuo 1995 m. sausio 16 d. iki 1997 m. vasario 1 d.; nuo 1997 m. sausio 29 d. iki 1998 m. vasario 1 d.; nuo 1998 m. sausio 21 d. iki 1999 m. vasario 1 d.; nuo 1999 m. vasario 2 d. iki 2000 m. kovo 1 d.; nuo 2000 m. vasario 29 d. iki 2001 m. kovo 1 d.; nuo 2021 m. kovo 19 d. neterminuotai. Pareiškėjas pripažintas iš dalies darbingu ir nuo 2006 m. liepos 20 d. dėl ligos (27.1 kodas) jam pakartotinai nustatytas 65 procentų netektas darbingumas (Darbingumo lygio pažyma (duomenys neskelbtini). Šalpos neįgalumo pensija V. F. nuo 2017 m. sausio 1 d. neterminuotam laikotarpiui buvo paskirta Alytaus savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 1170. Šalpos neįgalumo pensijos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Šalpos pensijų įstatymu (Nr. X-210, 2005 m. gegužės 19 d.). Alytaus skyrius, remdamasis pareiškėjo 2021 m. gegužės 18 d. prašymu, skundžiamu 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-13161 nuo 2021 m. gegužės 1 d. paskyrė jam 143 Eur (143 Eur x 1 = 143 Eur) dydžio šalpos neįgalumo pensiją, apskaičiuotą vadovaujantis Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

14. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Šalpos pensijų įstatymas ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas.

15. Skunde teismui pareiškėjas teigė, kad jam turėjo būti taikoma ne Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, o šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, nustatanti, kad Šalpos neįgalumo pensijos įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodytiems asmenims, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumas, mokamas 1,5 šalpos pensijos bazinis dydis.

16. Teismas sutiko su atsakovo taikytu teisiniu reglamentavimu ir padarytomis išvadomis. Neįgalumo lygio nustatymą ir darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Esminis šių lygių skirtumas yra pripažinimo neįgaliuoju momento sąsaja su amžiumi – neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų (19 str. 1 d.), o darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus (20 str. 1 d.). Pirmą kartą pareiškėjas pripažintas II grupės invalidu nuo 1991 m. gruodžio 11 d. iki 1993 m. sausio 1 d., t. y. būdamas vyresnis nei 24 metų. Socialinės paramos skyriaus 2017 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 1170 šalpos neįgalumo pensija pareiškėjui buvo skirta kaip asmeniui, pripažintam netekusiu 60–100 proc. darbingumo (arba iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintam I ar II grupės invalidu po 24 metų), o ne kaip asmeniui, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumas, ir Alytaus skyrius tik pratęsė paskirtos šalpos neįgalumo pensijos mokėjimą (Fondo valdybos sprendimu ištaisytas Alytaus skyriaus Sprendimo trūkumas, bet tai neturėjo įtakos sprendimo esmei – mokėti pareiškėjui 143 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensiją). Teismas darė išvadą, jog atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nėra pagrindo juos naikinti. Alytaus skyriaus Sprendimas, kurį ikiteismine tvarka pagal pareiškėjo skundą išnagrinėjo Fondo valdyba, sukelia teisines pasekmes pareiškėjui šioje byloje, todėl Fondo valdyba byloje buvo laikoma trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

17. Trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą Alytaus skyrių priimti naują sprendimą – perskaičiuoti pareiškėjui V. F. skirtiną šalpos neįgalumo pensiją. Teismas pažymėjo, jog šis reikalavimas yra išvestinis, todėl, netenkinus pirmojo ir antrojo skundo reikalavimų, nebuvo teisinio pagrindo tenkinti trečiąjį reikalavimą, taigi skundas atmestas visa apimtimi.

18. Teismas nustatė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (advokato padėjėja M. Š.) teikė teisinę pagalbą pareiškėjui. Byloje buvo pateiktas prašymas priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą – 342,96 Eur. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismas nurodė, kad, netenkinus pareiškėjo skundo, pareiškėjas nelaikytinas bylą laimėjusia šalimi, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintas (ABTĮ 40, 41 str.).

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurios buvo išdėstytos skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai akcentuodamas, kad:

21.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė galiojantį įstatymą. Pareiškėjo nuomone, nustačius vidutinį nedarbingumo lygį, jam turėjo būti taikytos Šalpos pensijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, tačiau pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai.

21.2. Pareiškėjas, kaip asmuo, turintis neįgalumą nuo 1991 m. gruodžio 11 d., ir būdamas tik iš dalies darbingas, tiek dėl sveikatos būklės, tiek dėl amžiaus negali dirbti papildomai, todėl jis neturi jokių sąlygų gauti papildomas pajamas. Paskirta nepagrįsto dydžio šalpos neįgalumo pensija yra pakankama tik būstui išlaikyti ir tik tuomet, kai gaunamos atitinkamos kompensacijos, pirmosios instancijos teismas neįvertino tai tinkamai.

21.3. Pirmosios instancijos teisme netinkamai buvo įvertintas pareiškėjui nustatytas neįgalumo lygis, netinkamai taikytos teisės aktų nuostatos, todėl nepagrįstai ir neteisėtai paskirta tik 143 Eur šalpos neįgalumo pensija.

25. Atsakovas Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovas nurodo, kad Kauno skyrius, palaikydamas 2011 m. lapkričio 9 d. atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, akcentuoja, kad Alytaus skyrius negalėjo veikti priešingai nei numato teisės aktai ir mokėti pareiškėjui didesnę šalpos neįgalumo pensiją, nei jam priklauso pagal įgytą teisinį statusą. Kauno skyriaus nuomone, Regionų apygardos administracinis teismas nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes, padarė teisingas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimas paliktinas galioti.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Fondo valdyba nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs teisinį reglamentavimą, faktines aplinkybes, proceso šalių paaiškinimus ir pareiškėjo skundo teismui argumentus, pagrįstai nusprendė, jog Alytaus skyrius negalėjo veikti priešingai, nei numato teisės aktai, ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo juos panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Alytaus skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-13161 „Dėl šalpos neįgalumo pensijos skyrimo V. F.“ ir Fondo valdybos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-6527 „Dėl šalpos neįgalumo pensijos dydžio“ teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Byloje nustatyta, kad 2021 m. gegužės 19 d. Alytaus skyrius priėmė Sprendimą, išnagrinėjęs V. F. 2021 m. gegužės 18 d. prašymą, kuriame pareiškėjas nurodė, kad jis pageidauja toliau gauti šalpos neįgalumo pensiją. Sprendimu pareiškėjui nuo 2021 m. gegužės 1 d. neterminuotam laikotarpiui paskirta 143 Eur (143 Eur x 1 = 143 Eur) dydžio šalpos neįgalumo pensija, apskaičiuota vadovaujantis Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

31. Fondo valdyba, išnagrinėjusi V. F. 2021 m. rugpjūčio 19 d. skundą, 2021 m. rugsėjo 16 d. priėmė Fondo valdybos sprendimą, kuriuo pakeitė Alytaus skyriaus Sprendimo dalį dėl šalpos neįgalumo pensijos skyrimo. Fondo valdyba nurodė, kad nustatytas Sprendimo trūkumas neturėjo įtakos jo esmei – mokėti pareiškėjui 143 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensiją.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais sprendimais, skunde pirmosios instancijos teismui teigė, kad jam turėjo būti taikoma ne Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, o šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, nustatanti, kad Šalpos neįgalumo pensijos įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodytiems asmenims, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumas, mokamas 1,5 šalpos pensijos bazinis dydis.

33. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad jam šalpos neįgalumo pensija būtų paskirta remiantis kitu teisiniu pagrindu (t. y. kaip asmeniui, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumas, nors tokio statuso pareiškėjas niekada neturėjo). Teismas darė išvadą, jog atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.

34. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir taikytu teisiniu reguliavimu.

35. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

36. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir, ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.)

37. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas laikėsi šių įrodymų vertinimo taisyklių.

38. Šalpos neįgalumo pensijos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Šalpos pensijų įstatymu. Šios pensijos dydis priklauso nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto šalpos pensijų bazės dydžio, kuris nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 143 Eur, ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos asmeniui nustatytų netekto darbingumo procentų. Šalpos neįgalumo pensijų dydžiai yra nurodyti Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnyje. Asmenims, pripažintiems netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo, yra mokama 1 šalpos pensijų bazės dydžio šalpos neįgalumo pensija (Šalpos pensijų įstatymo 8 str. 4 d.). Pagal Šalpos pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, kai nedarbingu ar iš dalies darbingu pripažintas asmuo senatvės pensijos amžių sukanka šalpos neįgalumo pensijos gavimo laikotarpiu, jam išlieka teisė gauti šalpos neįgalumo pensiją.

39. Neįgalumo lygio nustatymą ir darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 19 str. 1 d.), o darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 1 d.). Taigi, darbingumo lygis yra nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus. Darbingumas įvertinamas procentais, jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 7 d.). Vadovaujantis sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo ir švietimo ministrų 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-188/A1-84/ISAK-487 patvirtintu Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo 3 punkto nuostatomis, neįgalumo lygis nustatomas asmenims iki 18 metų, išskyrus tuos asmenis, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Minėto aprašo 1 punkte nurodyta, kad jis reglamentuoja sunkaus, vidutinio ir lengvo asmenų neįgalumo lygio nustatymo tvarką bei numato kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas neįgalumo lygis.

40. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Socialinės paramos skyriaus 2017 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 1170 šalpos neįgalumo pensija pareiškėjui buvo skirta kaip asmeniui, pripažintam netekusiu 60–100 proc. darbingumo (arba iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintam I ar II grupės invalidu po 24 metų), Alytaus skyrius pratęsė paskirtos šalpos neįgalumo pensijos mokėjimą (Fondo valdybos sprendimu ištaisytas Alytaus skyriaus Sprendimo trūkumas). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjui nustatytas šalpos neįgalumo pensijos dydis atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad šalpos neįgalumo pensija jam turėjo būti paskirta remiantis kitu teisiniu pagrindu, yra nepagrįstas.

41. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, objektyviai išanalizavo bei įvertino pateiktus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. F. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė