2025-03-26 Nr. AB-5164-3-62-3-01854-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-35-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01854-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 19 d. sprendimo pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Kalėjimas), 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2023 m. kovo 10 d. iki dabar Pravieniškių 1-ame kalėjime, būrio kamerose yra įrengti stebėjimo langai. Duryse įrengtos stebėjimo akutės. Stebėjimo langai sienose iš pareiškėjo atėmė privatumą, nes koridoriumi nuolat vyksta judėjimas, praeina daug žmonių, kurie galėjo stebėti kaip jis vaikšto pusnuogis / nuogas, tenkina savo lytinę aistrą. Dėl tokių neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas teigė patyręs neigiamus išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, t. y. jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 1 000 Eur suma ir kurią prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Atsakovas paaiškino, kad Pravieniškių 1-mo kalėjimo kamerinio tipo patalpų duryse esantys langeliai ir akutės yra įrengti teisėtai ir nepažeidžiant jokių teisės aktų nuostatų. Stebėjimo langelis skirtas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, taip pat skirti ir dėl pačių pataisos pareigūnų saugumo, t. y. prieš užeinant į kamerinio tipo patalpą, kurioje yra nuteistieji, pareigūnai įsitikina, ar yra saugu įeiti. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, stebėjimo ir kontrolės langelis gali būti su tam tikromis apsaugomis, t. y. temdytas ir iš išorės turėti uždengimo funkciją, tačiau langeliui tam tikrų savybių užtikrinimas nėra būtinas, langelio įrengimas be stiklo tamsinimo ir uždengimo iš išorės įrenginio atitinka teisės aktų nuostatas. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis pataisos įstaigoje patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl mano, jog pareiškėjo skundas yra visiškai nepagrįstas.

II. 4. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturinę žalą kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 10 d. iki 2023 m. liepos 10 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis)).

6. Teismas išsamiai aptarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis dėl privatumo neužtikrinimo gyvenamosiose patalpose, esant sienoje įrengtiems stebėjimo langams, dėl ko kiti asmenys galėjo stebėti kaip pareiškėjas patalpoje vaikšto pusnuogis / nuogas, tenkina savo lytinę aistrą. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjas ginčija ne tiek techninius įrengimo parametrus, tačiau patį langelio įrengimo faktą ir privatumo neužtikrinimą.

8. Teismas įvertino BVK 114 straipsnio 1 dalies, Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija), 11.1 punkto, Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), 13.3 punkto nuostatas, ir pažymėjo, kad, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pataisos pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas privalo užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą, o langelio, kaip priemonės stebėjimui ir kontrolei vykdyti įrengimas, iš esmės yra galimas ir nepažeidžiantis teisės aktų reikalavimų.

9. Teismas nustatė, kad nuteistiesiems, esantiems kameros viduje, stebėjimui ir kontrolei vykdyti kameros duryse yra įmontuota akutė, o kameros duryse esančios akutės lygmenyje kameros sienoje yra įmontuotas langelis (langelis įmontuotas ne kaip alternatyvi stebėjimo priemonė, o kaip dar viena kontrolės vykdymui skirta priemonė). Teismas sprendė, kad vien tik langelio įrengimas ne duryse, o sienoje, negali būti laikomas iš esmės neteisėtu atsakovo veiksmu, savaime darančiu žalą nuteistiesiems: nors šis langelis įrengtas kaip dar viena nuteistųjų stebėjimo ir kontrolės priemonė ir atrodytų yra perteklinis, teismo vertinimu, vien tik ši aplinkybė neturi būti vertinama kaip institucijos neteisėtas veiksmas. Teismas akcentavo, kad dviejų stebėjimo priemonių įrengimas gali užtikrinti didesnę nuteistųjų kontrolę, o taip pat nuteistųjų bei pačių Pravieniškių 1-mo kalėjimo darbuotojų saugumą.

10. Teismas, vadovaudamasis Eksploatavimo taisyklių 13.3 punkto nuostatomis, pažymėjo, kad stebėjimo ir kontrolės langelis gali būti su tam tikromis apsaugomis, t. y. temdytas ir iš išorės turėti uždengimo funkciją, tačiau langeliui tam tikrų savybių užtikrinimas nėra būtinas (o tik galimas). Langelio įrengimas be stiklo tamsinimo ir uždengimo iš išorės įrenginio iš esmės atitinka Eksploatavimo taisyklių 13.3 punkto nuostatas.

11. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu atsakovas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias kameros stebėjimo ir kontrolės įrengimą, todėl nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytus Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo ir šios institucijos pareigūnų veiksmus neteisėtais bei konstatuoti faktą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nenustačius visų būtinų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmetamas kaip nepagrįstas, taip pat atmetamas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš Lietuvos valstybės atstovo 1 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13. Pareiškėjas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų.

13.2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas aplinkybe, kad Kalėjime esančiose gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, kadangi sienoje buvo neteisėtai ir nepagrįstai įrengtas papildomas stebėjimo langelis, kurio įrengimo nenumato teisės aktai, todėl atsakovas galėjo stebėti pareiškėją. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai papildomo langelio įrengimą vertino kaip teisės aktuose nustatytą kontrolės priemonę, nes tokiu būdu kamerose nėra užtikrinamas privatumas.

13.3. Nuolatinei elgesio kontrolei pareigūnams pakanka kameros duryse esančios akutės, todėl dviejų stebėjimo priemonių kamerose įrengimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Nuteistieji tokius langelius savavališkai dengia, ir už tai jiems taikomos atsakomybės priemones, taigi ši aplinkybė tik patvirtina, jog nuteistųjų privatumas nėra užtikrinamas. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokiu tikslu sienose įrengti langeliai, ar praeinantys pareigūnai ir kiti nuteistieji galėjo matyti pareiškėją ir jo veiklą patalpoje.

13.4. Pareiškėjas nuolat patiria realius dvasinius ir emocinius sukrėtimus, kurie nėra suderinami su Konvencijos 3 straipsnio nuostatomis.

14. Atsakovas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, bei skundą tenkinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės 1 000 Eur neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo sąlygų Pravieniškių 1-ame kalėjime laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 10 d. iki 2023 m. liepos 10 d.

16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymus dėl papildomų įrodymų – langelių Pravieniškių 1-ojo kalėjimo gyvenamosios patalpos sienoje nuotraukų – prijungimo. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neturėjo galimybių pateikti nurodytų įrodymų pirmosios instancijos teisme ir prašė teismo įpareigoti atsakovą pateikti tinkamus įrodymus (nuotraukas), siekdamas visapusiškai įvertinti bylos aplinkybes, tenkina pareiškėjo prašymą ir prijungia prie bylos pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktas nuotraukas.

18. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

19. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo pretenzijos dėl privatumo neužtikrinimo gyvenamosiose patalpose, esant sienoje įrengtiems stebėjimo langams, yra nepagrįstos.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad papildomo langelio įrengimas gyvenamojoje patalpoje yra vertintinas kaip teisės aktuose nustatyta kontrolės priemonė.

21. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija) 11 punktas nustato, kad asmenų, laikomų įstaigose, priežiūra užtikrinama nuolatine elgesio kontrole jų buvimo vietose (11.1 p.); techninėmis ir elektroninio stebėjimo programinėmis priemonėmis, kuriomis kontroliuojamas nuteistojo pareigų bei jam nustatytų draudimų laikymasis (11.5 p.). Eksploatavimo taisyklių (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija) 13.3 punktas nustato, kad viršutinėje išorinių durų dalyje, ne mažesniame kaip 150 cm aukštyje nuo grindų, įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė ir užskleidžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Stiklinis stebėjimo langelis apklijuojamas apsaugine plėvele ir gali būti užtemdytas. Išorinėje durų pusėje gali būti numatytas stebėjimo langelio uždengimas plieniniu lakštu, kuris uždarytoje ir atidarytoje padėtyse neturi išsikišti iš durų plokštumos. Užskleidžiamo langelio maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti durelės turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir turi būti rakinamos. Langelių konstrukcijos turi būti tokios, kad jų negalima būtų išmontuoti iš vidinės kameros pusės.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat atsakovo paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo gyvenamosios patalpos sienoje įmontuotas langelis vertintinas kaip dar viena kontrolės vykdymui skirta priemonė. Nors Eksploatavimo taisyklės numato alternatyvių stebėjimo priemonių įrengimą (arba langelis, arba akutė), tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad langelis įrengtas ne duryse, o sienoje, ar kad duryse taip pat yra įrengta stebėjimo akutė, negali būti laikomos iš esmės neteisėtu atsakovo veiksmu, savaime darančiu žalą nuteistiesiems. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai nenumato privalomo stebėjimo langelio užtemdymo (nurodo, kad langelis gali būti užtemdytas ar uždengiamas plieniniu lakštu), todėl aplinkybė, kad per stebėjimo langelį gali būti matomas gyvenamosios patalpos vidus, negali būti vertinama kaip tiesioginis gyvenamojoje patalpoje esančių asmenų privatumo pažeidimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu atsakovas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias kameros stebėjimo ir kontrolės įrengimą.

23. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo nurodyto privatumo pažeidimo, kuris pasireiškia tuo, kad pareiškėjas per kameros sienoje įrengtus langelius nuolat stebimas ne tik praeinančių pareigūnų, bet ir kitų asmenų, pažymi, kad pareiškėjas šių aplinkybių nedetalizavo, nenurodė kada, jo nuomone, jis pareigūnų ar kitų nuteistųjų buvo stebimas per langelį sienoje ir kokias pasekmes jam tai sukėlė. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų skundęsis kalėjimo administracijai dėl to, kad kiti nuteistieji jį stebi per kameros sienoje įrengtą stebėjimo langelį. Kadangi nei skunde, nei apeliaciniame skunde nėra detalizuotų argumentų dėl pareiškėjo privatumo pažeidimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu atmetė pareiškėjo nusiskundimus. Pažymėtina, kad pareiškėjo pateikti duomenys apie jam teiktą psichologinę pagalbą taip pat nepatvirtina, kad jo emocinė būklė pablogėjo dėl privatumo gyvenamojoje patalpoje neužtikrinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas taip pat neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.

24. Teisėjų kolegija nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota 2024 m. kovo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eTA-53-1047/2024, t. y. neišsiaiškino langelių paskirties, ar jie yra užtamsinti, ar pro juos matosi patalpų vidus ir kt., nes minėtos aplinkybės pirmosios instancijos teismo sprendime buvo įvertintos.

25. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

26. Byloje nenustačius Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų, taip pat neturtinės žalos fakto, t. y. nenustačius visų būtinųjų sąlygų valstybės deliktiniai atsakomybei kilti, nėra pagrindo spręsti dėl prievolės atlyginti pareiškėjui žalą pagal CK 6.271 straipsnį.

27. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nustatytų aplinkybių, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė