(1.20)-GT2-14 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Byla Nr. GT1-6/2025

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 17 d. Nr. (1.20)-GT2-14

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Aleno Piesliako,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjui Arūnui Purvainiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo Arūno Purvainio skundą dėl dalies Teisėjų garbės teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 21P-2 panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Teisėjų taryba su teikimu kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją (toliau – ir Drausmės komisija), siūlydama iškelti drausmės bylą tuo metu Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas ėjusiam teisėjui A. Purvainiui (toliau – ir Teisėjas). Teisėjų tarybos teikimas surašytas ir perduotas Drausmės komisijai, vykdant Teisėjų tarybos 2025 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 13P-46-(7.1.2.E), kuriame pritarta Teisėjų tarybos 2024 m. lapkričio 15 d. protokoliniu nutarimu sudarytos komisijos (toliau – Tyrimo komisija) 2025 m. vasario 17 d. išvados Nr. 6TV-3-(7.6.4.E) daliai, susijusiai su Teisėjo galimai padarytais Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso pažeidimais, (toliau – Išvada) ir nutarta kreiptis į Drausmės komisiją su siūlymu iškelti drausmės bylą šiam teisėjui.

2. Teisėjų tarybos teikime nurodoma, kad Tyrimo komisija, vykdydama Teisėjų tarybos pavedimą ištirti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2024 m. lapkričio 5 d. pranešime apie pažeidimus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos S. 2024 m. rugsėjo 26 d. kreipimesi į Teisėjų tarybą nurodomas aplinkybes, Išvadoje nustatė, jog:

2.1. Teisėjo, tuo metu ėjusio teismo pirmininko pareigas, elgesys teismo teisėjų 2023 m. rugpjūčio 16 d. ir 2023 m. rugsėjo 27 d. (Teisėjų tarybos teikime padaryta rašymo apsirikimo klaida – susirinkimas įvyko 2023 m. rugsėjo 13 d.) susirinkimų metu nebuvo visiškai grįstas tarpusavio santykių pasitikėjimu, tolerancija, taktiškumu, mandagumu, nemenkinant kitų kolegų, ir kitais solidarumo bei padorumo, kaip pagrindinių teisėjo elgesio principų, reikalavimais. Pirmininko pareigas ėjęs Teisėjas tarnybiniuose santykiuose su teisėjais, teismo darbuotojais nevengė sudaryti tokių situacijų, dėl kurių teisėjai ir teismo darbuotojai tapdavo sistemingų neigiamų socialinių veiksmų taikiniu ir dėl to patirdavo psichologinio nesaugumo jausmą;

2.2. Teisėjas, tuo metu ėjęs teismo pirmininko pareigas, galimai davė nurodymus teisėjams dėl jų priimamų sprendimų ir (arba) netiesiogiai galimai bandė paveikti teisėjų priimamus sprendimus. Jo pasisakymai dėl teisėjų priimamų sprendimų motyvų, kritika, kaip turėtų būti elgiamasi bylose vienu ar kitu atveju, susirinkimų metu pareikšti priekaištai teisėjams dėl jų procesinės veiklos, jų gėdinimas ir menkinimas kitų kolegų akivaizdoje, akcentuojant, jo vertinimu, teisėjų procesiniuose sprendimuose daromas klaidas, peržengė dalykiškos ir nepersonalizuotos diskusijos, kuri iš esmės yra galima tik dėl teismų praktikos, ribas;

2.3. Teisėjas, tuo metu ėjęs teismo pirmininko pareigas, teisėjos S. atžvilgiu galimai yra nusiteikęs išskirtinai neigiamai, jo veiksmuose, nukreiptuose prieš šią teisėją, galbūt yra psichologinio smurto (mobingo) požymių;

2.4. Teisėjo, tuo metu ėjusio teismo pirmininko pareigas, draudimas teisėjams komentuoti savo priimtus sprendimus, kliūčių sudarymas teisėjams aktyviai dalyvauti teismo bei kitų institucijų organizuojamuose renginiuose galimai pažeidžia lygiateisiškumo, teisingumo, sąžiningumo ir nesavanaudiškumo, pavyzdingumo principus.

3. Teisėjų tarybos teikime nurodoma, kad tokiu elgesiu Teisėjas galbūt pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus teisingumo, nepriklausomumo, sąžiningumo ir nesavanaudiškumo, padorumo, pareigingumo ir pavyzdingumo principus.

4. Drausmės komisija 2025 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. 18P-3 (toliau – Drausmės komisijos sprendimas) Kauno apylinkės teismo teisėjui A. Purvainiui iškėlė drausmės bylą už tai, kad jis:

4.1. 2023 m. rugpjūčio 16 d. ir 2023 m. rugsėjo 13 d. susirinkimų metu bendraudamas su Kauno apylinkės teismo (visų rūmų) teisėjais, nagrinėjančiais baudžiamąsias, administracinių nusižengimų bylas ir atliekančiais ikiteisminio tyrimo funkcijas, Drausmės komisijos sprendimo 21, 23–25 punktuose nurodytais veiksmais galimai pažeidė Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio 1 punkte, 13 straipsnio 3–5 punktuose, 14 straipsnio 1, 3, 7, 8, 10 punktuose, 16 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtintus pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo ir solidarumo principus;

4.2. darbinėje aplinkoje bendraudamas su teismo teisėjais ir teismo personalu Drausmės komisijos sprendimo 32 punkte nurodytais veiksmais galimai pažeidė Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio 1 punkte, 13 straipsnio 1, 3–5 punktuose, 14 straipsnio 1, 2, 3, 7, 8, 10 punktuose, 16 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtintus pagarbos žmogui ir padorumo, pavyzdingumo ir solidarumo principus;

4.3. vidaus administravimo veikloje, laikydamasis nepriimtino požiūrio į teisėjų nepriklausomumo principą, savo elgesiu, nurodytu Drausmės komisijos sprendimo 53 punkte, galimai pažeidė Teisėjų etikos kodekso 9 straipsnyje įtvirtintą nepriklausomumo principą;

4.4. duodamas nurodymus tuometei teismo atstovei ryšiams su žiniasklaida ir visuomene, kad tam tikri teisėjai nekomentuotų savo priimtų sprendimų žiniasklaidos atstovams, taip pat sudaręs kliūtis vienai iš teisėjų dalyvauti policijos organizuotame renginyje (t. y. veiksmais, nurodytais Drausmės komisijos sprendimo 60, 65–66 punktuose), galimai pažeidė Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnio 3 punkte, 12 straipsnio 1 punkte, 13 straipsnio 5 punkte įtvirtintus teisingumo ir nešališkumo, sąžiningumo ir nesavanaudiškumo bei padorumo principus.

5. Drausmės komisija padarė išvadą, kad pirmiau nurodytas elgesys galėtų būti vertinamas kaip žeminantis teisėjo vardą ir kenkiantis teisminės valdžios autoritetui.

6. Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs Teisėjui iškeltą drausmės bylą, 2025 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 21P-2 pripažino, kad Teisėjo elgesys bendraujant darbinėje aplinkoje su teismo teisėjais ir darbuotojais, elgesys 2023 m. rugpjūčio 16 d. ir 2023 m. rugsėjo 13 d. teisėjų susirinkimų metu, pasisakymai bei kritika dėl kitų teisėjų priimtų procesinių sprendimų, draudimas teisėjams viešai komentuoti savo priimtus procesinius sprendimus pažeidžia Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo ir solidarumo principus. Už šiuos veiksmus Teisėjui pareikšta pastaba.

7. Teisėjų garbės teismas Teisėjo argumentus dėl drausminės atsakomybės taikymo procedūros neteisėtumo atskirais aspektais atmetė, pažymėdamas, kad teisėjo drausminės atsakomybės klausimo svarstymo iniciatyvos subjektas buvo ne Tyrimo komisija, kuri Teisėjų tarybos pavedimu atliko faktinių aplinkybių tyrimą, o Teisėjų taryba, kaip subjektas, pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 84 straipsnio 4 dalį turintis teisėjo drausminės atsakomybės taikymo iniciatyvos teisę. Būtent Teisėjų taryba pritarė Išvadai ir priėmė sprendimą kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją. Dėl to Teisėjo argumentai, kad Tyrimo komisija viršijo savo kompetencijos ribas, Teisėjų garbės teismo pripažinti neturinčiais pagrindo.

8. Dėl Teisėjų tarybos 2025 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. 13P-46-(7.1.2.E) priėmimo procedūros teisėtumo Teisėjų garbės teismas nurodė, kad Teisėjų tarybos pirmininkė minėtą nutarimą, kuris buvo priimtas neviešoje posėdžio dalyje, paskelbė viešai. Kadangi dėl viešai paskelbto nutarimo nė vienas iš Teisėjų tarybos narių prieštaravimų nepareiškė, Teisėjų garbės teismas laikė, kad šis Teisėjų tarybos nutarimas buvo priimtas bendru narių sutarimu. Nors procedūra, kai, pasibaigus neviešai Teisėjų tarybos posėdžio daliai ir tęsiant viešą posėdį, nebuvo paskelbti balsavimo rezultatai, ir tai, kad nebuvo nurodyta, jog nutarimą priimant bendru sutarimu buvo balsuojama už tokį balsavimo būdo pasirinkimą, stokojo nuoseklumo, tačiau, Teisėjų garbės teismo vertinimu, šis trūkumas nėra esminis, todėl nesudaro pagrindo šį Teisėjų tarybos nutarimą pripažinti neteisėtu.

9. Pasisakydamas dėl Teisėjo argumentų, susijusių su galimai peržengtomis Drausmės komisijos kompetencijos ribomis, Teisėjų garbės teismas pažymėjo, kad Tyrimo komisija atliko pirminį tyrimą, juo siekta surinkti faktinę informaciją ir pateikti Teisėjų tarybai išvadą, ar yra pagrindas kreiptis į Drausmės komisiją, kurios kompetencija yra savarankiška. Gavusi teikimą, Drausmės komisija neprivalo apsiriboti tik tomis aplinkybėmis, kurios pažodžiui išvardytos teikime ar Tyrimo komisijos išvadoje, o jos atliktas aplinkybių vertinimas ir jo pagrindu padarytos išvados apie Teisėjų etikos kodekso principų pažeidimų požymių buvimą Teisėjo veiksmuose gali nesutapti su subjekto, kurio iniciatyva iškelta drausmės byla, teikime pateiktu tų pačių aplinkybių vertinimu. Todėl Drausmės komisijos atliktas papildomų aplinkybių įvertinimas nėra procedūrinis pažeidimas, o veikiau būtina sąlyga siekiant užtikrinti visapusišką ir objektyvų tyrimą.

10. Teisėjų garbės teismas taip pat nurodė, kad teisėjo drausminės atsakomybės subjektu laikomas asmuo, turintis teisėjo statusą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, teismų pirmininkai, be jiems, kaip atitinkamo teismo teisėjams, priskirtų įgaliojimų vykdyti teisingumą – spręsti bylas, turi jiems, kaip atitinkamų teismų – institucijų vadovams, iš Konstitucijos ir įstatymų kylančius įgaliojimus organizuoti atitinkamo teismo darbą, tačiau teismo pirmininko pareigos laikomos tik papildoma funkcija, kurią atlieka teisėjas, be savo pagrindinės – teisingumo vykdymo – pareigos. Taigi, net ir pasibaigus paskyrimo į teismo pirmininko pareigas terminui, asmuo, atleistas iš šių pareigų, nepraranda teisėjo statuso ir jo, kaip teisėjo, drausminė atsakomybė už veiksmus, atliktus einant teismo pirmininko pareigas, išlieka. Drausmės bylos svarstymo procedūra negali būti nutraukta vien dėl to, kad Teisėjas buvo atleistas iš teismo pirmininko pareigų, pasibaigus paskyrimo į šias pareigas terminui.

11. Dėl Teisėjo ginčijamos Drausmės komisijos sudėties teisėtumo, vienam iš posėdyje dalyvavusių narių nepasirašius sprendimo iškelti drausmės bylą Teisėjui, Teisėjų garbės teismas pažymėjo, kad minėtas narys Drausmės komisijai priimant sprendimą nedalyvavo, tačiau sprendimas priimtas esant Drausmės komisijos narių kvorumui, jį pasirašė visi sprendimą priėmę Drausmės komisijos nariai. Dėl to konstatuota, kad sprendimas priimtas teisėtai. Tai, kad vienas Drausmės komisijos narys išėjo iš posėdžio prieš priimant sprendimą, taip pat nesudaro pagrindo abejoti Drausmės komisijos nešališkumu.

12. Teisėjų garbės teismas, pasisakydamas dėl Teisėjo neetiško bendravimo su kitais teisėjais ir teismo darbuotojais, nurodė neturintis pagrindo abejoti drausmės byloje surinktų duomenų (liudytojų parodymų) patikimumu, ypač atsižvelgiant į tai, kad dalis liudytojų parodymų dėl tuomečio teismo pirmininko nepagarbaus elgesio su kitais teisėjais yra patvirtinti ir kitais įrodymais – drausmės byloje esančiais 2023 m. rugpjūčio 16 d. ir 2023 m. rugsėjo 13 d. teisėjų susirinkimų garso įrašais, kuriuose užfiksuotas įsakmus ir pakeltas teismo pirmininko tonas, kitų teisėjų pertraukinėjimas bei galimybės pasisakyti ribojimas. Nors, Teisėjų garbės teismo nuomone, vertinant atskirai, kai kurie liudytojų paaiškinimuose nurodyti teiginiai dėl neetiškų tuomečio teismo pirmininko veiksmų galėtų būti kvestionuojami, tačiau jų visuma, taip pat faktas, kad iš esmės tas pačias arba labai panašias aplinkybes sutartinai patvirtino ne vienas teismo teisėjas ir darbuotojas, rodo tam tikrą teisėjo elgesiui keliamų aukštų standartų neatitinkantį Teisėjo, tuo metu ėjusio teismo pirmininko pareigas, elgesio modelį. Pažymėta, kad, net jei ne kiekviena liudytojų parodymuose nurodyta detalė buvo patvirtinta kitais įrodymais, visuma patvirtintų aplinkybių leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog Teisėjo nemandagus, nepagarbus elgesys su teisėjais ir teismo darbuotojais nebuvo vienkartinis, atsitiktinis atvejis.

13. Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad Teisėjo elgesys su teisėjais ir teismo darbuotojais neatitiko Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų aukštų elgesio standartų, keliamų teisėjams ir teismų pirmininkams. Drausmės byloje nustatyta, kad Teisėjas darbinėje aplinkoje su teismo teisėjais ir darbuotojais bendravo pakeltu, įsakmiu tonu, įžeidžiančiai atsiliepė apie teisėjus kitų asmenų akivaizdoje, nepagarbiai reiškė priekaištus teisėjams, netaktiškai vertino teisėjų veiklą bei netinkamai reagavo į išsakytas pastabas. Bendraudamas su teisėjais ir teismo darbuotojais, buvo nekorektiškas, nemandagus, negerbė kitų asmenų, juos įžeidinėjo, menkino kolegų darbą. Šiais veiksmais Teisėjas pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pagarbos žmogui ir padorumo reikalavimus, taip pat pavyzdingumo ir solidarumo principus.

14. Pasisakydamas dėl Teisėjo elgesio (bendravimo) 2023 m. rugpjūčio 16 d. ir 2023 m. rugsėjo 13 d. teisėjų susirinkimų metu, Teisėjų garbės teismas nurodė, kad, vertinant atskirai, dauguma šių susirinkimų metu Teisėjo išsakytų frazių nelaikytinos akivaizdžiai netinkamomis ar nederančiomis su teisėjų etikos principais, todėl nevertintinos kaip savaime lemiančios teisėjo drausminės atsakomybės pagrindą. Tačiau, kaip nurodė Teisėjų garbės teismas, šios frazės buvo pasakytos pakeltu, įsakmiu tonu, pertraukinėjant kolegas, neleidžiant jiems tinkamai pasisakyti. Toks Teisėjo bendravimo būdas, nors formaliai ir neperžengiantis leistinos leksikos ribų, rodo viršenybės demonstravimą, nepagarbą kitų teisėjų nuomonei ir neskatina dalykiškos, konstruktyvios diskusijos, o tai, ypač atsižvelgiant į teismo pirmininko pareigas, yra netinkamas, teisėjų etikos principų neatitinkantis elgesys. Pabrėžta, kad teismo pirmininkas, vadovaudamas teisėjų susirinkimui, turi teisę reikalauti, kad reikšmingi klausimai būtų aptariami koncentruotai, nenukrypstant nuo esmės, tačiau tai darydamas jis yra saistomas teisėjų etikos principų, t. y. turi kalbėti mandagiai, vengti pakelti balsą, nerodyti susierzinimo, pykčio, nemoralizuoti, turi išlikti oficialus, kantrus, tolerantiškas ir mandagus. Teisėjų garbės teismas pažymėjo, kad nors liudytojų paaiškinimuose nėra nurodytos kitų teisėjų susirinkimų datos, atsižvelgiant į pirmiau nustatytą netinkamą Teisėjo bendravimą su teisėjais ir teismo darbuotojais, tai sudaro pagrindą tvirtinti, kad Teisėjo neetiškas, pažeidžiantis teisėjų etikos principus elgesys su teisėjais susirinkimų metu nebuvo vienkartinis, atsitiktinis atvejis.

15. Nustatęs, kad tuomečio teismo pirmininko, Teisėjo bendravimas su kitais teisėjais 2023 m. rugpjūčio 16 d. ir 2023 m. rugsėjo 13 d. teisėjų susirinkimuose buvo nepagarbus, nekorektiškas ir nedalykiškas, Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad toks elgesys neatitiko teisėjo ir teismo pirmininko elgesiui keliamų itin aukštų etikos standartų ir pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo ir solidarumo principus.

16. Dėl Teisėjo pasisakymų apie kitų teisėjų priimtus procesinius sprendimus Teisėjų garbės teismas nurodė, kad teisėjos V. ir buvusios darbuotojos T. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės yra tik prielaidos, tačiau, vertindamas liudytojų nurodytas aplinkybes bendrame šios drausmės bylos aplinkybių kontekste, Teisėjų garbės teismas nusprendė, kad galėjo būti, jog tuometis teismo pirmininkas, Teisėjas nekorektiškai ir nepagarbiai kalbėjo apie kitų teisėjų priimtus procesinius sprendimus. Liudytojų paaiškinimais (kurie iš esmės sutampa) nustatytos aplinkybės dėl nekorektiškų, nepagarbių Teisėjo pasisakymų apie kitų teisėjų priimtus procesinius sprendimus, jų kritikos sudaro pagrindą tokį Teisėjo elgesį vertinti kaip pažeidžiantį Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pagarbos žmogui, padorumo ir pavyzdingumo principus. Tokiu elgesiu Teisėjas taip pat pažeidė Teisėjų etikos kodekso 16 straipsnio 1 punkte nustatytą pareigą teisėjų tarpusavio santykius grįsti pasitikėjimu, sąžiningumu ir tolerancija, taktiškumu ir mandagumu.

17. Vertindamas drausmės bylos aplinkybes, susijusias su Teisėjo draudimu kitiems teisėjams viešai komentuoti savo priimtus sprendimus, Teisėjų garbės teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti liudytojų paaiškinimais, kadangi jie yra nuoseklūs, juose nurodytos aplinkybės iš esmės panašios. Šiuose paaiškinimuose teigiama, kad tuometis teismo pirmininkas tam tikriems teisėjams uždraudė komentuoti priimtus teismo procesinius sprendimus, o teismo atstovėms ryšiams su žiniasklaida ir visuomene duodavo nurodymus, jog tam tikri teisėjai nekomentuotų savo priimtų sprendimų žiniasklaidos atstovams. Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog tuometis teismo pirmininkas, Teisėjas, duodamas nurodymus tuometei teismo atstovei ryšiams su žiniasklaida ir visuomene, kad tam tikri teisėjai nekomentuotų savo priimtų procesinių sprendimų žiniasklaidos atstovams, sudarė kliūtis šiems teisėjams komentuoti savo priimtus procesinius sprendimus. Teisėjų garbės teismas pripažino, kad tokiu elgesiu Teisėjas pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pavyzdingumo, solidarumo principus.

18. Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad kiekvienas iš pirmiau nurodytų Teisėjų etikos kodekso pažeidimų kenkia geram teisėjo vardui ir teismo autoritetui, todėl sudaro Teisėjo drausminės atsakomybės pagrindą, nustatytą Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

19. Teisėjų garbės teismas nurodė, kad, skirdamas drausminės atsakomybės poveikio priemonę – pastabą, atsižvelgė į aplinkybę, jog Teisėjas savo veiksmais pažeidė ne vieną Teisėjų etikos kodekso straipsnį, pažeidimai buvo padaryti jam einant teismo pirmininko pareigas. Taip pat atsižvelgta į tai, kad, nors Teisėjas iš dalies pripažino vieną iš nustatytų pažeidimų, sutikdamas, jog 2023 m. rugpjūčio 16 d. ir 2023 m. rugsėjo 13 d. teisėjų susirinkimuose jo pasakytos frazės nebuvo visiškai tinkamos, tačiau apskritai savo veiksmus jis vertina nepakankamai savikritiškai. Įvertinta ir ta aplinkybė, kad anksčiau Teisėjas drausmine tvarka baustas nebuvo.

20. Teisėjui iškeltos drausmės bylos dalys dėl Teisėjų etikos kodekso 9 straipsnyje įtvirtinto nepriklausomumo principo pažeidimo, Teisėjui nekorektiškai ir nepagarbiai pasisakant dėl kitų teisėjų priimtų procesinių sprendimų, Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų teisingumo ir nešališkumo, sąžiningumo ir nesavanaudiškumo, padorumo principų pažeidimo, Teisėjui kliudant teisėjams aktyviai dalyvauti teismo ir kitų institucijų organizuojamuose renginiuose, tuo pačiu Teisėjų garbės teismo sprendimu nutrauktos, nenustačius nurodytus pažeidimus patvirtinančių aplinkybių.

21. 2025 m. spalio 23 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktu skundu Teisėjas prašo panaikinti Teisėjų garbės teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria jam pareikšta pastaba, kitą Teisėjų garbės teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimo dalį, kuria drausmės byla jam nutraukta, prašo palikti nepakeistą. Skunde teigiama, kad Teisėjų garbės teismas, nustatęs drausminės atsakomybės pagrindą, įtvirtintą Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 1 punkte, priėmė aiškiai nepagrįstą ir neteisingą sprendimą dėl to, kad išsamiai ir visapusiškai neištyrė visų įrodymų, neteisingai juos įvertino patikimumo, teisėtumo ir leistinumo aspektais, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu, netinkamai aiškino ir pritaikė Teismų įstatymo, Teisėjų tarybos reglamento, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų nuostatas, dėl to šioje bylos dalyje padarė neteisingas išvadas dėl nustatyto drausminės atsakomybės pagrindo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Teisėjų garbės teismas, kaip ir Drausmės komisija, pažeidė nekaltumo prezumpciją, kadangi, nustatydamas Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų principų pažeidimą ir vertindamas su tuo susijusių aplinkybių pagrįstumą, Teisėjo kaltę preziumavo, o išvadas grindė prielaidomis ir spėjimais. Teisėjų garbės teismo atliktas įrodymų vertinimas, kai pripažįstama faktą esant įrodytu ar liudytojų parodymus dėl vienų ar kitų aplinkybių besąlygiškai teisingais vien tik dėl to, kad nėra juos paneigiančių įrodymų ir kad Teisėjas nepasirūpino tokiais įrodymais, reiškia kaltumo prezumpciją ir tai, kad Teisėjui buvo perkelta atsakomybė ją paneigti. Tiek Drausmės komisijos, tiek Teisėjų garbės teismo posėdžių metu Teisėjas nurodė, jog nebuvo apklausti visi jo paminėti liudytojai, galintys paneigti ar patvirtinti byloje pareikštus kaltinimus, tačiau nei Drausmės komisija, nei Teisėjų garbės teismas nesvarstė, ar juos apklausti. Drausmės komisija ir Teisėjų garbės teismas turėjo būti aktyvūs ir imtis visų įmanomų priemonių siekdami patikrinti, ištirti ir išsamiai įvertinti visus įrodymus.

21.2. Nebuvo tinkamai, visapusiškai ir išsamiai patikrintas liudytojų parodymų patikimumas. Nei Teisėjų garbės teismas, nei Drausmės komisija nevertino Teisėjo nurodytų aplinkybių dėl to, kad teisėja S. darė poveikį teisėjams liudyti Teisėjų tarybos sudarytoje Tyrimo komisijoje.

21.3. Liudytojų paaiškinimai buvo vertinami kaip vienokių ar kitokių faktų įrodymai, nors jie nei kiekvienas atskirai, nei kaip visuma nepatvirtina kartais nei laiko, nei vietos, nei konkrečių įvykių ar jų dalyvių. Tai rodo, kad Teisėjo elgesys ir priimti sprendimai buvo iš esmės vertinami ne pagal tai, kiek jie pagrįsti ir teisėti, objektyviai patvirtinti liudytojų parodymais, ar atitinka tuo metu galiojusius įstatymus ir kitus aukštesnės galios teisės aktus, o pagal tai, kiek jie pagal apklaustų teisėjos S. bei liudytojų subjektyvų suvokimą ir vertinimą yra „geri“ ar „blogi“, „tinkami“ ar „netinkami“.

21.4. Teisėjų garbės teismas nepagrįstai konstatavo, kad Teisėjas, darbinėje aplinkoje bendraudamas su teismo teisėjais ir darbuotojais, nesilaikė Teisėjų etikos kodekso reikalavimų. Teisėjų garbės teismo sprendime padarytos bendro pobūdžio visiškai neapibrėžtos išvados, kurios nėra pagrįstos objektyviais įrodymais, o paremtos subjektyviais liudytojų ar teisėjos S. vertinimais, todėl gali būti pernelyg plačiai interpretuojamos dėl savo neapibrėžtumo. Dėl to šios išvados negali būti kaltės, kaip būtinosios sąlygos taikyti drausminę atsakomybę, pagrindu.

21.5. Iš Drausmės komisijos ir Teisėjų garbės teismo sprendimų nėra aišku, kada vyko cituojami pokalbiai, ar tai buvo vieši, ar privatūs, neteisėtai fiksuoti, pokalbiai. Turėjo būti nustatyta, ar liudytojai, kurie davė parodymus apie neva nepagarbų Teisėjo elgesį, nederamą bendravimą su teisėjais ir darbuotojais, patys dalyvavo tokiame pokalbyje ar tiesiogiai girdėjo ir matė pokalbį, jei taip, tai su kuo, o jeigu nematė ir negirdėjo patys, tai kas yra tokios informacijos, kuria jie rėmėsi duodami parodymus, pirminis šaltinis. Kritiškai vertintini T., A., V. parodymai, kadangi jie panašūs į gandus arba nekonkretizuoti. Liudytojos V. paaiškinimas, kad Teisėjas nepagarbiai atsiliepė apie teisėjus, kai jie kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, nepagrįstas, kadangi tokio kreipimosi nebuvo, ši aplinkybė liko nepatikrinta. Nėra aišku, kaip Teisėjų garbės teismas savo išvadą dėl drausminės atsakomybės taikymo pagrindė A. paaiškinimais, kad Teisėjas susirinkime pretendentę į teisėjas pavadino „mergaite“, nors šio fakto Tyrimo komisija nepripažino įrodytu. Dėl šios aplinkybės nekonkretūs ir liudytojos P. paaiškinimai. 2023 m. rugpjūčio 16 d. ir 2023 m. rugsėjo 13 d. susirinkimų garso įrašai nėra susiję su minėtų liudytojų parodymais.

21.6. Išvada dėl sistemingo teisėjų etikos principų neatitinkančio elgesio padaryta nesusijusių įrodymų (2023 m. rugpjūčio 16 d. ir 2023 m. rugsėjo 13 d. teisėjų susirinkimų metu padarytų garso įrašų bei liudytojų parodymų) pagrindu. Per teisėjų susirinkimus kylantys klausimai yra jautrūs, todėl ir diskusijos susirinkimų metu neretai būdavo didesnės ir emocingesnės. Jų metu pasakyta viena ar kita kategoriškesnė, aštresnė ar griežtesnė tezė, mintis galėjo būti nulemta aptariamų klausimų pobūdžio ir išimtinai tik siekiant tų tikslų, kurie keliami administruojant teismo darbą. Kalbančiųjų nutraukimas ar teisės pasisakyti nesudarymas, įsakmiai pareikalaujant laikytis susirinkimo darbotvarkėje nurodytų klausimų ir tvarkos, neturėtų sudaryti drausminės atsakomybės pagrindo. Išvada, kad Teisėjas demonstravo viršenybę, nepagarbą kitų teisėjų nuomonei, neskatino konstruktyvios ir dalykiškos diskusijos, pagrįsta tik dviejų susirinkimų garso įrašais bei tikslingai atrinktomis frazėmis, todėl tai nepagrindžia elgesio sistemiškumo. Drausminė atsakomybė šiuo atveju yra aiškiai neadekvati ir neproporcinga. Drausmės komisija ir Teisėjų garbės teismas iš esmės analogiškoje situacijoje nepagrįstai nesivadovavo ankstesne Drausmės komisijos praktika (Drausmės komisijos 2020 m. gegužės 28 d. Nr. 18 P-4 sprendimu).

21.7. Teisėjų garbės teismas išvadą, kad Teisėjas nekorektiškai, nepagarbiai pasisakė apie kitus teisėjų priimtus procesinius sprendimus, padarė nepagrįstai remdamasis vien liudytojų V. ir T. paaiškinimais, kuriuose nėra detalizuoti nei konkretūs teisėjai, nei jų sprendimai. Minėtų liudytojų parodymai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina Teisėjo veiksmų, už kuriuos taikyta drausminė atsakomybė.

21.8. Skundžiamame sprendime taip pat padaryta nepagrįsta išvada, kad buvo įrodyta, jog Teisėjas sudarė kliūtis teisėjams komentuoti savo priimamus procesinius sprendimus. Padarant tokią išvadą, nebuvo vertinami Teisėjo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie objektyviai patvirtina jo veiksmus (sprendimus), taip pat parodymus davusių I. ir T. įgaliojimus ir atsakomybę šioje srityje, t. y. tai, kad atstovai spaudai yra savarankiški organizuojant visas reikalingas priemones šioje srityje. Tam, kad būtų tinkamai reglamentuotas darbas, Teisėjas yra priėmęs du įsakymus dėl organizacinės tvarkos šioje srityje. Juose nėra nurodytas joks draudimas teisėjams komentuoti, komunikuoti apie nagrinėjamas jų pačių bylas, priimtus procesinius sprendimus. Teisėjų, kuriems draudžiama bendrauti su žiniasklaida, sąrašas, apie kurį kalba liudytojos, į bylą nepateiktas. Tyrimo komisija, Drausmės komisija, Teisėjų garbės teismas nesiaiškino aplinkybių, kurios patvirtintų, kad, (duomenys neskelbtini) T. išėjus iš darbo, jokie draudimai teisėjams komentuoti sprendimus naujai darbuotojai nebuvo nurodyti.

21.9. Teisėjų garbės teismas neteisingai interpretavo Teisėjo iškeltą klausimą dėl Tyrimo komisijos kompetencijos ribų peržengimo. Tyrimo komisija turėjo teisę vertinti teisėjos S. pranešimą tik dėl tų aplinkybių, dėl kurių ji buvo pripažinta pranešėja Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, t. y. tik dėl šios teisėjos 2024 m. rugsėjo 26 d. ir 2024 m. spalio 17 d. skunduose nurodytų aplinkybių. Teisėja S. 2024 m. lapkričio 13 d. pateikė dar vieną skundą (įvardijo jį kaip tikslinantį ankstesniuosius), nors iš jo turinio ir priedų akivaizdžiai matyti, kad jame keliami nauji kaltinimai ir nurodomos naujos aplinkybės, dėl kurių, jai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sprendimu suteikiant pranešėjo statusą, nebuvo sprendžiama. Be to, Teisėjų tarybos 2024 m. lapkričio 15 d. protokoliniu nutarimu Tyrimo komisija buvo sudaryta 2024 m. lapkričio 5 d. raštu iš Generalinės prokuratūros pateiktai informacijai ištirti. Teisėjų tarybai ir (arba) Tyrimo komisijai savo nuožiūra išplėtus atliekamo tyrimo apimtį pagal teisėjos S. 2024 m. lapkričio 13 d. skundą ir jo priedus, galimai įsiterpta į Generalinės prokuratūros vykdomą veiklą (Pranešėjų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, 5 straipsnio 2 dalis). Tyrimo komisija pažeidė Teisėjų tarybos kompetencijos ribas, nes tyrimą atliko ir pagal teisėjos S. 2024 m. lapkričio 13 d. skundą bei jo priedus, nesant dėl to nei Generalinės prokuratūros, nei Teisėjų tarybos anksčiau priimto nutarimo. Dėl nurodytų priežasčių dalimi surinktų įrodymų nebuvo galima vadovautis ir jais grįsti išvadų drausmės byloje.

21.10. Pažeistas Teisėjų tarybos 2017 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 13P-30-(7.1.2) patvirtintas Teisėjų tarybos darbo reglamentas, kadangi Teisėjų taryba nebalsavo dėl pritarimo Tyrimo komisijos išvadai ir kreipimosi į Drausmės komisiją dėl drausmės bylos iškėlimo. Tai patvirtina Teisėjų tarybos posėdžio neviešos dalies garso įrašas, taip pat posėdžio protokolas. Šios aplinkybės rodo Teisėjų tarybos valios pritarti Išvadai trūkumą ar net jos nebuvimą. Teisėjų tarybos pirmininkės pasiūlymas priimti nutarimą posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių bendru sutarimu turėjo būti pateiktas viešoje posėdžio dalyje, kurioje būtų užfiksuotas ir Teisėjų tarybos narių neprieštaravimas ar pritarimas tokiam siūlymui. Tokia procedūra neužfiksuota nei vaizdo, nei garso įraše, nei protokole. Teisėjų tarybos 2025 m. vasario 21 d. nutarimas yra negaliojantis, teikimas negalėjo būti priimtas Drausmės komisijoje, drausmės byla neiškelta, o Teisėjų garbės teismo byla nutraukta. Šis trūkumas negali būti pripažintas neesminiu, nes tai neleidžia užtikrinti tinkamo teisinio proceso ir prieštarauja atsakingo valdymo principui.

21.11. Teisėjų garbės teismo sprendime konstatuoti pažeidimai susiję su Teisėjo, kaip teismo pirmininko, vykdytomis funkcijomis. Teisėjo, kaip teismo pirmininko, įgaliojimai baigėsi 2025 m. balandžio 10 d., todėl drausmės byla jam negalėjo būti iškelta. Teismų įstatymo 84 straipsnio 5 dalyje išvardijami drausminės atsakomybės subjektai: teismo pirmininkai, pirmininkų pavaduotojai, skyrių pirmininkai ir kiti teisėjai. Šie subjektai turi skirtingus įgaliojimus ir įgaliojimų laiką. Tai reiškia, kad ir drausminės atsakomybės pagrindai bet kuriam iš jų gali atsirasti už vienokį ar kitokį elgesį, sprendimus, kitokias veikas, prieštaraujančias Teisėjų etikos kodekse įtvirtintiems principams, einant atitinkamas pareigas. Drausminė atsakomybė ir yra galima tik tol, kol atitinkamas subjektas turi įgaliojimus vykdyti bet kurias pareigas iš Teismų įstatymo 84 straipsnio 5 dalyje nustatytų pareigų. Todėl nutrūkus (pasibaigus) įgaliojimams, nebeturint galimybės vykdyti atitinkamų funkcijų (eiti pareigų), nebėra galimybės ir padaryti kokios nors veikos, galinčios būti drausminės atsakomybės pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad Teisėjas yra atleistas iš Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigų, drausmės byla nutrauktina.

21.12. Teisėjų garbės teismas nepagrįstai nepripažino to fakto, kad Drausmės komisija, priimdama sprendimą iškelti drausmės bylą Teisėjui, buvo neteisėtos sudėties. Drausmės komisijos posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas drausmės bylos iškėlimo Teisėjui klausimas, dalyvavo visi Drausmės komisijos nariai. Iš posėdžio išėjęs Komisijos narys L. vėliau jame dalyvavo nuotoliniu būdu. Teisėjų tarybos 2019 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 13P-10-(7.1.2) patvirtintų Drausmės komisijos nuostatų 47 punkte įtvirtinta, kad sprendimą pasirašo visi Drausmės komisijos posėdyje dalyvavę nariai (visi nariai, kurie atvyko į Drausmės komisijos posėdį ir buvo pristatyti Drausmės komisijos pirmininko). Nors Drausmės komisijos narys L. dalyvavo posėdyje, priimant sprendimą jis nedalyvavo ir jo nepasirašė. Šis pažeidimas yra esminis, lemiantis viso tolesnio proceso neteisėtumą.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo posėdžio metu Teisėjas papildomai pažymėjo, kad pasiūlymą pateikti paaiškinimus dėl savo veiksmų jis gavo tik 2025 m. sausio mėn., tačiau net ir tada jam nebuvo aiškios tyrimo ribos. Teisėjų tarybos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad tyrimas atliktas dėl 19 kaltinimų. Šios aplinkybės rodo, kad Teisėjo veiksminga teisinė gynyba buvo neteisėtai apribota, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo parengtas Tyrimo komisijos išvados projektas, kaip to reikalaujama, taikant tiek pareigūnų drausmės pažeidimų tyrimo procedūras, tiek Administravimo teismuose nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 13P-157-(7.1.2), 25–26 punktus. Teisėjas tik Drausmės komisijos posėdžio metu turėjo teisę pateikti paaiškinimus, nors, Teisėjo vertinimu, ši teisė jam turėjo būti suteikta prieš iškeliant Teisėjui drausmės bylą.

23. Iš dviejų teisėjų susirinkimų negalima daryti išvados, kad buvo padaryti šiurkštūs pažeidimai. Teisėjų garbės teismas neatsižvelgė į susirinkimų kontekstą, į tai, kad Teisėjas jiems vadovavo. Teisėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad teisėjų sąrašo, apie kurį kalbama liudytojos T. paaiškinimuose Tyrimo komisijai ir kuriame nurodytiems teisėjams neva Teisėjas neleido viešai komentuoti priimtų procesinių sprendimų, drausmės byloje nėra. Nei Drausmės komisija, nei Teisėjų garbės teismas nepasisakė dėl Teisėjo pateikto susirašinėjimo su T. dėl darbo su žiniasklaida. Liudytojos T. paaiškinimai nėra nuoseklūs, nes nurodomi skirtingi laikotarpiai, kada, pasak jos, iš Teisėjo buvo gautas teisėjų, kuriems neva draudžiama komunikuoti su žiniasklaida, sąrašas. Kitų liudytojų paaiškinimai buvo paveikti teisėjos S. elektroninio laiško teisėjams ir jo turinio. Kaltinimai Teisėjui suformuluoti itin abstrakčiai, nenurodant konkrečių vietos, laiko bei kitų svarbių aplinkybių. Nei Drausmės komisija, nei Teisėjų garbės teismas papildomų įrodymų drausmės byloje nerinko, liudytojų apklausos neatliko.

24. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo posėdžio metu Teisėjas pateikė prašymą šioje byloje kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir konstituciniams teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principams neprieštarauja Teismų įstatymo 84 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad drausmės bylos negalima iškelti ir tais atvejais, kai pasibaigia teismo pirmininko, teismo pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko ir kitų teisėjų įgaliojimai, išskyrus atvejus, kai teismų pirmininkui, teismo pirmininko pavaduotojui ar skyriaus pirmininkui siūloma drausmės bylą iškelti dėl pagrindo, kuris buvo nustatytas dėl jų kaip teisėjų veiklos vykdant teisingumą, taip pat Teismų įstatymo 86 straipsnio 1 dalies 2 punktas tiek, kiek jame nenustatyta, kad Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, sprendimu gali nutraukti drausmės bylą ir tuomet, kai drausmės byla buvo iškelta pasibaigus teismo pirmininko, teismo pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko ir kitų teisėjų įgaliojimams, išskyrus atvejus, kai teismo pirmininkui, teismo pirmininko pavaduotojui ar skyriaus pirmininkui drausmės byla buvo iškelta dėl pagrindo, kuris buvo nustatytas dėl jų kaip teisėjų veiklos vykdant teisingumą. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Pagal Konstitucinio Teismo doktriną, visi teisėjai turi vienodą teisinį statusą tik vykdydami teisingumą ir tik tuo požiūriu, kad negali būti nustatomos nevienodos teisėjo nepriklausomumo vykdant teisingumą (sprendžiant bylas) savarankiškumo garantijos. Teisėjų ir teismo pirmininko, teismo pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko teisinė padėtis yra skirtinga, kadangi, be teisingumo vykdymo, šie teismo pareigūnai atlieka ir kitas teismo darbo organizavimo ir vadovavimo teismui funkcijas, t. y. turi platesnius įgaliojimus, kurių trukmė taip pat skirtinga. Nurodytų asmenų grupių teisinės padėties skirtumus taip pat lemia skirtingi atrankos užimti atitinkamas pareigas kriterijai, savarankiška skyrimo į teismo pirmininko pareigas ir atleidimo iš jų tvarka, palyginti su teisėjais skirtingas darbo užmokestis.

24.2. Dėl nurodytų subjektų teisinės padėties skirtumų Teismų įstatyme turi būti nustatytas drausminės atsakomybės pagrindas, taikytinas einant ne tik teisėjo pareigas, bet ir vykdant papildomas funkcijas tol, kol nepasibaigė įgaliojimai eiti atitinkamas teismo pirmininko, teismo skyriaus pirmininko, pirmininko pavaduotojo pareigas. Būtina diferencijuoti šių skirtingų pareigybių grupių drausminę atsakomybę ir jos galimo taikymo sąlygas pagal tai, kas lėmė drausminės atsakomybės pagrindo atsiradimą – teismo pirmininko, teismo pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko veikla, organizuojant teismo darbą ir vadovaujant teismui, ar jų, kaip teisėjų, veikla vykdant teisingumą.

24.3. Teismų įstatymo nuostatų aiškinimas (interpretavimas) taip, kad teismo pirmininkas, jo pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas yra drausminės atsakomybės subjektai tol, kol nesibaigė jų įgaliojimai vykdyti teisėjo funkcijas (net ir pasibaigus papildomų įgaliojimų laikui), turi diskriminavimo požymių ir prieštarauja visų lygybės prieš įstatymą principui. Teismo pirmininkas, pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas turi didesnę atsakomybę (dėl papildomų funkcijų atlikimo), tačiau yra traktuojamas vienodai kaip ir teisėjai, nors dėl nurodytų pareigybių grupių skirtumų toks vienodas traktavimas nėra objektyviai pateisinamas ir sukuria prielaidas teismo pirmininkui, pavaduotojui ar skyriaus pirmininkui atsidurti aiškiai nepalankesnėje situacijoje drausminės atsakomybės taikymo požiūriu nei bet kuris teisėjas, taip pat paneigia realias teismo pirmininko galimybes priimti administracinio, organizacinio pobūdžio sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

25. Teismų įstatymo 86 straipsnis reglamentuoja Teisėjų garbės teismo sprendimų rūšis ir jų apskundimo tvarką. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Teisėjų garbės teismo sprendimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tokius skundus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Nei šis, nei kiti Teismų įstatymo straipsniai nedetalizuoja, kokia tvarka – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ar kita specialia procesine tvarka – turėtų būti nagrinėjami skundai dėl Teisėjų garbės teismo sprendimų. Teismų praktikoje išaiškinta, jog nagrinėjant skundus dėl Teisėjų garbės teismo sprendimų mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytinos CPK normos, reglamentuojančios bylų procesą apeliacinės instancijos teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartį byloje Nr. GT1-11/2021).

26. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Antroje šio straipsnio dalyje, be kita ko, nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

27. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia Teisėjo skundo argumentai dėl Teisėjų garbės teismo sprendimo išvadų, kuriomis buvo konstatuoti Teisėjų etikos kodekso pažeidimai ir jam pareikšta pastaba.

Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą

28. Teisėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą grindžiamas abejone dėl Teismų įstatymo 84 straipsnio 2 dalyje ir 86 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.

29. Drausmės bylos teisėjui iškėlimą reglamentuojančioje Teismų įstatymo 84 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad drausmės bylos iškelti negalima praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo nusižengimo padarymo. Teismų įstatymo 86 straipsnio, kuriame reglamentuojami Teisėjų garbės teismo sprendimai, 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, sprendimu, be kita ko, gali nutraukti drausmės bylą, jei praleistas terminas šiai bylai iškelti. Taigi šiose Teismų įstatymo nuostatose įtvirtintas draudimas iškelti drausmės bylą ir ją nagrinėti Teisėjų garbės teisme, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos yra praėjęs įstatyme nustatytas laikas.

30. Teisėjo nuomone, nurodytos Teismų įstatymo nuostatos konstitucinių lygiateisiškumo, teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principų neatitinka tiek, kiek jose nėra įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų draudžiama iškelti drausmės bylą ir tais atvejais, kai pasibaigia teismo pirmininko, teismo pirmininko pavaduotojo ar teismo skyriaus pirmininko įgaliojimų laikas, taip pat tiek, kiek šiose Teismų įstatymo nuostatose nėra įtvirtinta, kad Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, sprendimu gali nutraukti drausmės bylą ir tais atvejais, kai drausmės byla buvo iškelta ir (arba) yra nagrinėjama pasibaigus teismo pirmininko, teismo pirmininko pavaduotojo ar skyriaus pirmininko įgaliojimams, išskyrus atvejus, kai teismo pirmininkui, teismo pirmininko pavaduotojui ar teismo skyriaus pirmininkui drausmės byla buvo iškelta dėl jų, kaip teisėjų, veiksmų vykdant teisingumą. Teisėjo teigimu, konstitucinį lygiateisiškumo principą atitiktų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas ar teismo skyriaus pirmininkas nebeturėtų atsakyti už profesinio elgesio ir etikos reikalavimų neatitinkantį elgesį, jeigu drausmės byla iškeliama pasibaigus šių teismo pareigūnų įgaliojimų laikui.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi Teisėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo konstitucingumo ir jame išdėstytus tokio prašymo argumentus, daro išvadą, kad prašyme pateikti samprotavimai ir teiginiai nesudaro pagrindo abejoti aptariamo teisinio reguliavimo atitiktimi konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.

32. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog pagal Konstituciją ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymą jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, taip pat kad tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus; jei įstatymuose yra neaiškumų, dviprasmybių, spragų, tai pašalinti yra įstatymų leidėjo pareiga (pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 20 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2007 m. rugsėjo 12 d., 2010 m. lapkričio 16 d., 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimai, 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas, 2012 m. gegužės 11 d. sprendimas). Prašymai išaiškinti, kaip turi būti taikomos įstatymo (ar kito teisės akto) nuostatos, yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 20 d., 2010 m. liepos 2 d., 2010 m. lapkričio 16 d., 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimai). Iš Teisėjo prašymo matyti, kad nurodomų Teismų įstatymo normų neatitiktį Konstitucijai jis, be kita ko, grindžia netinkamu jų aiškinimu ir taikymu. Toks prašymas, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, nelaikytinas tinkamai motyvuotu ir sudarančiu pagrindą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

33. Teisėjų kolegija, remdamasi esamu teisiniu reguliavimu, nustatančiu teisėjų ir teismo pirmininkų statusą bei drausminę atsakomybę (Teismų įstatymo 41, 43, 80, 84 straipsniai), pažymi, kad nėra pagrindo teigti, jog teisėjų profesinio elgesio ir etikos reikalavimų taikymo ir galiojimo prasme teisėjo, paskirto teismo pirmininku ir atliekančio papildomas teismo pirmininko funkcijas, ir teisėjo, neužimančio šių pareigų, teisinė padėtis aptariamu aspektu yra skirtinga. Nekvestionuodama teismo pirmininko pareigos įgyvendinti priemones, užtikrinančias teismo, teisėjų ir teismo personalo veiklos efektyvumą, teisėjų kolegija pažymi, kad šios priemonės turi būti įgyvendinamos laikantis ir teisėjo profesinės etikos standartų, kadangi tiek teisėjo, einančio vadovaujamas pareigas teisme, tiek tokių pareigų neužimančio teisėjo profesiniam elgesiui ir etikai galioja iš esmės vienodi reikalavimai (Teismų įstatymo 43 straipsnio 1, 2 dalys, 80 straipsnis). Tai, kad pagal Teismų įstatymą teismų pirmininkams yra taikoma skirtinga atskiruose straipsniuose reglamentuojama jų skyrimo ir atleidimo tvarka (Teismų įstatymo 74–791 straipsniai, 81–82 straipsniai), ar tai, kad dėl suteikiamų papildomų įgaliojimų jie turi papildomų procesinių teisių ir pareigų, administracinius įgaliojimus (Teismų įstatymo 80 straipsnis), nesuponuoja poreikio diferencijuoti drausminės atsakomybės taikymo jiems sąlygų tuo aspektu, kad turėtų būti taikoma didesnė teisinė apsauga teismo pirmininkui už jo elgesį, neatitinkantį teisėjų profesinio elgesio ir etikos reikalavimų.

34. Pagal Konstituciją, drausminės atsakomybės priemonės teisėjui gali būti taikomos už tam tikrą jo elgesį, kuriuo jis padaro nusižengimą vykdydamas savo, kaip teisėjo, įgaliojimus (vengimą atlikti pareigas ar netinkamą jų atlikimą, inter alia (be kita ko), aplaidų bylų nagrinėjimą), taip pat už teisėjo elgesį, nesusijusį su teisėjo įgaliojimų vykdymu (Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimas). Teisėjas, atlikdamas papildomas funkcijas, susijusias su teismo darbo organizavimu, nors tuo metu ir nevykdo tiesioginių teisingumo vykdymo pareigų, tačiau išlaiko teisėjo, inter alia, kaip drausminės atsakomybės subjekto, statusą, profesinio elgesio ir etikos reikalavimų taikymo požiūriu apimantį teisėjo elgesio ir veiksmų, nepriklausomai nuo srities, kurioje jie atliekami, visumą.

Teisėjo statuso teismo pirmininkas nepraranda ir pasibaigus šių įgaliojimų laikui. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, teisinis reguliavimas, pagal kurį visai teisėjo veiklai tiek tiesiogiai vykdant teisingumą (nagrinėjant bylas), tiek jam organizuojant teismo darbą, tiek jo elgesiui nevykdant tiesioginių teisėjo ar teismo pirmininko pareigų taikytinos drausminės atsakomybės už profesinio elgesio ir etikos reikalavimus pažeidžiantį elgesį sąlygos nėra diferencijuojamos Teisėjo nurodomu aspektu, nekelia abejonių atitiktimi Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui.

Jeigu būtų pritariama Teisėjo prašyme išdėstytai pozicijai, būtent ir susidarytų lygiateisiškumo požiūriu ydinga teisinio reguliavimo situacija, kai teismo pirmininko pareigas einantys teisėjai už teisėjų profesinio elgesio ir etikos reikalavimų pažeidimą galėtų išvengti teisinės atsakomybės vien dėl to, kad baigėsi jų, kaip teismo pirmininkų, įgaliojimų laikas. Nustačius teisinį pagrindą, pagal kurį tokiu atveju teisėjui nebūtų galima taikyti drausminės atsakomybės už profesinio elgesio ir etikos reikalavimų nesilaikymą einant teismo pirmininko pareigas, būtų nepagrįstai diferencijuojama teisėjų profesinio elgesio ir etikos reikalavimų jiems vykdant teisingumą ir užsiimant kita veikla apimtis.

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra nurodęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimai). Iš Konstitucijos 29 straipsnio nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neišplaukia reikalavimas nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismo vadovaujamas pareigas pabaigusiems eiti teisėjams nebūtų galima taikyti drausminės atsakomybės už profesinio elgesio ir etikos reikalavimų pažeidimus, padarytus einant pirmiau minėtas pareigas.

35. Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 3 dalimi, konkrečią bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą (pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jei teismas konkrečioje byloje neabejoja byloje taikytino teisės akto atitiktimi Konstitucijai, tai teismas taiko šį teisės aktą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Teisėjų kolegijai nekilus abejonių, kad Teismų įstatymo 84 straipsnio 2 dalis ir 86 straipsnio 1 dalies 2 punktas galėtų prieštarauti Konstitucijai Teisėjo prašyme nurodyta apimtimi ir aspektu, jo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Dėl drausminės atsakomybės subjekto

36. Teisėjas skunde teigia, kad drausmės byla turėjo būti nutraukta, nes buvo iškelta jau pasibaigus jo, kaip teismo pirmininko, įgaliojimams. Pasak Teisėjo, drausminė atsakomybė yra galima tik tol, kol atitinkamas subjektas turi įgaliojimus vykdyti bet kurias iš pareigų, nustatytų Teismų įstatymo 84 straipsnio 5 dalyje. Todėl, pasibaigus įgaliojimams, jei tokie pažeidimai buvo padaryti vykdant papildomai tenkančias funkcijas, turėtų būti pripažįstama, kad nebėra tokios papildomai buvusios drausminės atsakomybės subjekto, kuris išliktų, jeigu būtų nustatyta, kad padaryti pažeidimai buvo išimtinai susiję su teisėjo atliekamomis funkcijomis. Šie teisėjo argumentai nepagrįsti.

37. Teismų įstatymo 84 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismų pirmininkams, pirmininkų pavaduotojams, skyrių pirmininkams ir kitiems teisėjams drausmės bylas turi teisę iškelti Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje teisės normoje įtvirtintu teisiniu reguliavimu ne siekiama drausminės atsakomybės sąlygas susieti su teisėjo užimamomis pareigomis teisme, o nustatyti, kad visiems teisėjams, neišskiriant ir tų, kuriems suteikti papildomi vadovavimo teismui įgaliojimai, galėtų būti taikoma drausminė atsakomybė.

38. Teismų įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas privalo laikytis Konstitucijos ir kitų įstatymų, vykdyti Teisėjų etikos taisyklių reikalavimus. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už teisėjo pareigų nevykdymą teisėjas atsako Teismų įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalį, drausminė atsakomybė teisėjui taikoma už teisėjo vardą žeminantį poelgį, už kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą, taip pat už įstatymuose nustatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą. Šios teisės normos suponuoja, kad drausminės atsakomybės subjektu laikomas asmuo, turintis teisėjo statusą. Teismų įstatymo 84 straipsnio 5 dalis negali būti traktuojama kaip nustatanti savarankišką drausminės atsakomybės subjektą – teismo pirmininką. Teismų įstatyme įtvirtinta teisėjo drausminė atsakomybė siejama ne su papildomų pareigų ar funkcijų, inter alia, susijusių teismo darbo organizavimu, turėjimu, o su teisėjo statusu. Kaip nurodyta šios nutarties 33–34 punktuose, teisėjas, atlikdamas papildomas funkcijas, susijusias su teismo darbo organizavimu, nors tuo metu ir nevykdo tiesioginių teisingumo vykdymo pareigų, tačiau išlaiko teisėjo, inter alia, kaip drausminės atsakomybės subjekto, statusą, profesinio elgesio ir etikos reikalavimų taikymo požiūriu apimantį teisėjo elgesio ir veiksmų, nepriklausomai nuo srities, kurioje jie atliekami, visumą. Teisėjo statuso teismo pirmininkas nepraranda ir pasibaigus šių įgaliojimų laikui, todėl Teismų įstatymą aiškinant taip, kad pagal jį būtų draudžiama iškelti drausmės bylą buvusiam teismo pirmininkui už teisėjo profesinio elgesio ir etikos reikalavimų pažeidimus, galimai padarytus einant teismo pirmininko pareigas, būtų pažeidžiamas teisėjų lygiateisiškumo principas ir paneigta teisėjų drausminės atsakomybės taikymo esmė, sudarant sąlygas nepagrįstai jos išvengti teisėjams, kurių įgaliojimų vadovauti teismui laikas yra pasibaigęs.

39. Nagrinėjamoje drausmės byloje Teisėjui drausminė atsakomybė taikoma už teisėjo profesinio elgesio ir etikos reikalavimų neatitinkantį elgesį. Taigi faktas, kad, iškeliant drausmės bylą, Teisėjo, kaip teismo pirmininko, įgaliojimų laikas buvo pasibaigęs, nesudaro teisinio pagrindo nutraukti bylą, kadangi drausmės bylos iškėlimo metu Teisėjas teisėjo statuso nebuvo praradęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek visuomenė apskritai, tiek teismų sistemos bendruomenė vadovaujamas pareigas teisme užimantiems asmenims pagrįstai kelia aukštesnius etikos reikalavimus ir išties tikisi juos būsiant etiško elgesio pavyzdžiu. Tačiau prisiimti papildomi įsipareigojimai atliekant teismo pirmininko pareigas negali tapti privilegija, sudarančia galimybę vien dėl užimamų pareigų išvengti atsakomybės už netinkamą ir neetišką teisėjo, nors ir einančio (ėjusio) teismo pirmininko pareigas, elgesį.

Dėl drausminės atsakomybės taikymo procedūros

40. Teisėjas teigia, kad Tyrimo komisija neturėjo teisės atlikti tyrimo dėl aplinkybių, nurodytų teisėjos S., pripažintos pranešėja Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, 2024 m. lapkričio 13 d. rašte, kadangi pranešėjo statusas Generalinės prokuratūros sprendimu jai buvo suteiktas dėl jos 2024 m. rugsėjo 26 d. ir 2024 m. spalio 17 d. skundų. Taip pat Teisėjų tarybos 2024 m. lapkričio 15 d. protokoliniu nutarimu Tyrimo komisija buvo sudaryta tik Generalinės prokuratūros 2024 m. lapkričio 5 d. raštu pateiktai informacijai ištirti. Su šiais Teisėjo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir laiko juos nepagrįstais:

40.1. Neeilinio Teisėjų tarybos 2024 m. lapkričio 15 d. posėdžio protokole nurodyta, kad Teisėjų taryba nutarė sudaryti komisiją (Tyrimo komisiją) 2024 m. lapkričio 5 d. pranešime nurodytoms aplinkybėms ištirti. Generalinė prokuratūra 2024 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. SP-251 (1 t., b. l. 76) Teisėjų tarybai atsiuntė ištirti teisėjos S. pateiktą pranešimą apie pažeidimus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose. Prie šio rašto pridėtas teisėjos S. 2024 m. spalio 17 d. pranešimas Generalinei prokuratūrai (1 t., b. l. 77–80) ir Generalinės prokuratūros 2024 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. BV-114 pripažinti S. pranešėja, remiantis Pranešėjų apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 6 straipsnio 2 dalimi (1 t., b. l. 77–80).

40.2. Iš neeilinio Teisėjų tarybos 2024 m. lapkričio 15 d. posėdžio protokolo matyti ir tai, kad taip pat buvo panaikintas Teisėjų tarybos 2024 m. spalio 16 d. protokolinis nutarimas, kuriuo teisėjos S. 2024 m. rugsėjo 26 d. kreipimasis į Teisėjų tarybą administracinės veiklos priežiūros tvarka buvo perduotas nagrinėti Kauno apygardos teismo pirmininkui, ir šio klausimo, t. y. teisėjos S. 2024 m. rugsėjo 26 d. kreipimosi, nagrinėjimas perduotas Tyrimo komisijai.

40.3. Teisėja S. 2024 m. rugsėjo 26 d. pranešime Teisėjų tarybai (1 t., b. l. 152–162) pateikė informaciją apie Teisėjo galimai daromus etikos reikalavimų pažeidimus, ilgalaikį psichologinį smurtą prieš ją, netinkamai vykdomas teismo administravimo pareigas. Teisėja S. 2024 m. spalio 17 d. pranešimu Generalinei prokuratūrai (1 t., b. l. 81–83) pranešė apie galimai Teisėjo padarytus profesinės etikos pažeidimus, kitokio pobūdžio veiklą. Iš teisėjos S. 2024 m. spalio 17 d. pranešimo Generalinei prokuratūrai matyti, kad informacija apie galimai padarytus Teisėjo pažeidimus suformuluota apibendrintai, nenurodant konkrečių galimai padarytus pažeidimus apibūdinančių aplinkybių. Teisėjos S. 2024 m. rugsėjo 26 d. pranešime Teisėjų tarybai dėl galimai padarytų Teisėjų etikos kodekso pažeidimų išdėstyta daugiau faktinių aplinkybių. Teisėja S. 2024 m. lapkričio 13 d. Teisėjų tarybai pateikė raštą (1 t., b. l. 164–184), nurodydama, kad tikslina Teisėjų tarybai 2024 m. rugsėjo 26 d. pateiktą informaciją ir konkretizuoja aplinkybes.

40.4. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus duomenis, neturi pagrindo daryti išvados, kad Tyrimo komisijos atliktas tyrimas dėl Teisėjo galimai padarytų etikos pažeidimų buvo neteisėtas.

40.5. Pirmiausia, pažymėtina, kad Generalinės prokuratūros 2024 m. spalio 31 d. sprendime Nr. BV-114 suteikti teisėjai S. pranešėjo statusą nurodomi du jos pranešimai: 2024 m. rugsėjo 26 d. pranešimas Teisėjų tarybai ir 2024 m. spalio 17 d. pranešimas Generalinei prokuratūrai. Generalinės prokuratūros 2024 m. spalio 31 d. sprendime Nr. BV-114 atsižvelgiama į teisėjos S. 2024 m. rugsėjo 26 d. pranešimą Teisėjų tarybai, cituojama jame nurodyta informacija. Taigi Generalinės prokuratūros 2024 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. BV-114 faktiniu pagrindu buvo ir teisėjos S. 2024 m. rugsėjo 26 d. pranešime nurodomos aplinkybės apie galimai Teisėjo padarytus etikos pažeidimus. Antra, Teisėjų taryba 2024 m. lapkričio 15 d. posėdyje įgaliojo sudarytą Tyrimo komisiją ištirti tiek teisėjos S. 2024 m. rugsėjo 26 d. pranešime Teisėjų tarybai, tiek 2024 m. spalio 17 d. pranešime Generalinei prokuratūrai nurodytas aplinkybes. Teisėjos S. 2024 m. lapkričio 13 d. rašte tikslinamos Teisėjų tarybai 2024 m. rugsėjo 26 d. teiktos informacijos aplinkybės, be kita ko, susijusios su galimai padarytais Teisėjo etikos pažeidimais. Nors šiame S. 2024 m. lapkričio 13 d. pranešime nurodomos ir papildomos aplinkybės dėl galimų pažeidimų, ši informacija vertintina kaip tąsa to, dėl ko buvo pradėtas tyrimas, t. y., be kita ko, siekiant išsiaiškinti galimai profesinio elgesio ir etikos reikalavimų neatitinkančio Teisėjo elgesio aplinkybes. Kaip minėta, Teisėjų taryba jau 2024 m. spalio 16 d. protokoliniu nutarimu, t. y. iki Generalinės prokuratūros 2024 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. BV-114 suteikti teisėjai S. pranešėjo statusą, jos 2024 m. rugsėjo 26 d. kreipimąsi į Teisėjų tarybą perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismo pirmininkui, o vėliau, panaikinus 2024 m. spalio 16 d. protokolinį nutarimą, šį klausimą Teisėjų taryba 2024 m. lapkričio 15 d. protokoliniu nutarimu perdavė tirti Tyrimo komisijai.

40.6. Galiausiai, pagal Teismų įstatymo 84 straipsnio 4 dalį, inciatyvos teisė iškelti drausmės bylą, be kitų subjektų, priklauso Teisėjų tarybai. Teisėjų taryba 2025 m. vasario 21 d. posėdyje priėmė nutarimą Nr. 13P-46-(7.1.2.E) „Dėl pritarimo išvadai ir kreipimosi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją“, kuriuo nutarė pritarti Tyrimo komisijos išvados daliai, susijusiai su Teisėjo galimai padarytais profesinio elgesio ir etikos reikalavimų pažeidimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, Teisėjų tarybos teisė inicijuoti drausmės bylą būtų nepagrįstai varžoma, jeigu jai būtų draudžiama atsižvelgti į visas tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su galimai padarytais teisėjo profesinio elgesio ir etikos reikalavimų pažeidimais, ir dėl jų inicijuoti drausmės bylos iškėlimą. Tai, kad Tyrimo komisija tyrė faktines aplinkybes, nurodytas teisėjos S. 2024 m. lapkričio 13 d. rašte Teisėjų tarybai, taip pat nereiškia, kad buvo neteisėtai įsiterpta į Generalinės prokuratūros ar Teisėjų tarybos kompetencijos sritį. Generalinės prokuratūros atliekama asmens pripažinimo pranešėju procedūra nėra tiesiogiai susijusi su drausmės bylos inicijavimo procedūrų taikymu, o Teisėjų tarybos teisė inicijuoti drausmės bylos teisėjui iškėlimą gali būti įgyvendinama remiantis visa turima informacija apie aplinkybes, susijusias su galimai teisėjo padarytais profesinio elgesio ir etikos reikalavimų pažeidimais.

41. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir Teisėjų tarybos 2025 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. 13P-46-(7.1.2.E) „Dėl pritarimo išvadai ir kreipimosi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją“ teisėtumu. Vien tai, kad pagal Teisėjų tarybos darbo reglamento 41 punktą Teisėjų tarybos 2025 m. vasario 21 d. posėdžio protokole nėra nurodyti balsavimo rezultatai ar jie nėra užfiksuoti garso įraše, nereiškia, kad nutarimas nėra priimtas nustatyta tvarka (Teisėjų tarybos darbo reglamento 50, 51 punktai). Iš Teisėjų tarybos 2025 m. vasario 21 d. posėdžio protokolo matyti, kad Teisėjų taryba penktą darbotvarkės klausimą „Dėl Teisėjų tarybos 2024 m. lapkričio 15 d. protokoliniu nutarimu sudarytos komisijos išvados“ svarstė ir nutarimą priėmė neviešai, o pasibaigus neviešai posėdžio daliai ir tęsiant viešą posėdį, Teisėjų tarybos pirmininkė paskelbė nutarimo turinį, kuris buvo priimtas neviešoje posėdžio dalyje. Taigi Teisėjų tarybos neviešame posėdyje priimtas nutarimas buvo paskelbtas viešai, dalyvaujant Teisėjų tarybos nariams, kurie prieštaravimų dėl priimto nutarimo nepareiškė.

42. Teisėjas skunde nepagrįstai tvirtina, esą Drausmės komisijos 2025 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. 18P-3 iškelti drausmės bylą Teisėjui neteisėtas tuo aspektu, kad šį sprendimą pasirašė ne visi Drausmės komisijos posėdyje dalyvavę nariai, kaip to reikalauja Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 47 punktas. Komisijos 2025 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 18P-3 11 punkte nurodyta, jog Drausmės komisijos narys L. dėl svarbių priežasčių dalyvavo ne visame Drausmės komisijos 2025 m. balandžio 25 d. posėdyje ir kad jis priimant šį Drausmės komisijos sprendimą nedalyvavo. Vadinasi, kadangi Drausmės komisijos narys L. nedalyvavo posėdyje tuo metu, kai Drausmės komisija priėmė sprendimą iškelti Teisėjui drausmės bylą, jis neprivalėjo šio sprendimo pasirašyti. Pažymėtina, kad, pagal Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 34 punktą, Drausmės komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi Drausmės komisijos nariai, iš kurių bent vienas – visuomenės atstovas. Drausmės komisijos posėdyje, kuriame priimtas sprendimas iškelti drausmės bylą Teisėjui, dalyvavo reikiamas Drausmės komisijos narių skaičius, o Drausmės komisijos sprendimas buvo pasirašytas visų jos narių, dalyvavusių priimant minėtą sprendimą.

43. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ir Teisėjo teiginius, kad buvo pažeista drausminės atsakomybės taikymo procedūra, kadangi, prieš priimant galutinę Tyrimo komisijos išvadą, nebuvo parengtas jos projektas. Pažymėtina, kad Administravimo teismuose nuostatų 25–26 punktai, pagal kuriuos, baigus patikrinimą, surašomas patikrinimo akto projektas, kuris pateikiamas susipažinti tikrintam subjektui, taikytini atliekant teismo administracinės veiklos priežiūros patikrinimą (Administravimo teismuose nuostatų 23 punktas). Nagrinėjamu atveju Teisėjų tarybos sudaryta Tyrimo komisija atliko ne teismo administracinės veiklos priežiūros patikrinimą, bet Teisėjo veiklos ir elgesio pagal gautą pranešimą tyrimą, todėl nėra ir nebuvo teisinio pagrindo vadovautis pirmiau nurodytais Administravimo teismuose nuostatų punktais.

Dėl kitų skundo argumentų, susijusių su teisės į tinkamą procesą užtikrinimu

44. Skunde Teisėjas teigia, kad jam pateiktų kaltinimų deklaratyvumas ir nekonkretumas neleido Drausmės komisijai ir Teisėjų garbės teismui objektyviai įvertinti nei veikos pobūdžio, nei jos pavojingumo, atitinkamai ir Teisėjui realiai bei efektyviai gintis nuo tokio abstraktaus, neapibrėžto kaltinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo posėdžio metu Teisėjas papildomai pažymėjo, kad pasiūlymą pateikti paaiškinimus dėl savo veiksmų jis gavo tik 2025 m. sausio mėn., tačiau net ir tada jam nebuvo aiškios tyrimo ribos. Teisėjų tarybos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad tyrimas atliktas dėl 19 kaltinimų. Šios aplinkybės rodo, kad Teisėjo veiksminga teisinė gynyba buvo neteisėtai apribota. Šie Teisėjo argumentai yra nepagrįsti.

45. Drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus sprendžia Drausmės komisija, o procedūrą nustato Teisėjų tarybos 2019 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 13P-10-(7.1.2) patvirtinti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai. Vadovaujantis šiais nuostatais, teisėjas, kuriam siūloma iškelti drausmės bylą, turi teisę susipažinti su teikimo dėl drausmės bylos iškėlimo turiniu (52.1 papunktis); raštu ir žodžiu duoti paaiškinimus Drausmės komisijai, pateikti reikšmingas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (52.2 papunktis).

46. Pasisakydama dėl Teisėjo teiginių, kad jis nesuprato tyrimo ribų, jam nebuvo pateiktas susipažinti Tyrimo komisijos išvadų projektas, teisėjų kolegija pažymi, kad iš drausmės bylos medžiagos matyti, jog Teisėjas dalyvavo visuose drausminės atsakomybės procedūros etapuose. Teisėjas teikė paaiškinimus tiek raštu, tiek žodžiu Tyrimo komisijai, dalyvavo ir teikė paaiškinimus Teisėjų tarybos 2025 m. vasario 25 d. posėdyje, kuriame buvo svarstoma dėl pritarimo Išvadai, teikė rašytinius paaiškinimus Drausmės komisijai, pasisakė šios komisijos 2025 m. balandžio 25 d. posėdyje, dalyvavo ir teikė paaiškinimus Teisėjų garbės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. posėdyje. Pasisakydamas Teisėjų tarybos 2025 m. vasario 25 d. posėdyje, Teisėjas nurodė, kad jis yra susipažinęs su Tyrimo komisijos išvada, dėl neaiškių jam tyrimo ribų nepasisakė. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš 2025 m. vasario 17 d. Tyrimo komisijos išvados 7 punkto, buvo nuspręsta nevertinti įvykių, nurodytų pranešime ir patikslintame pareiškime, kuriuos galima identifikuoti kaip įvykusius anksčiau nei prieš 3 metus iki Tyrimo komisijos darbo pabaigos, t. y. įvykusius iki 2022 m. vasario 17 d., todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad Teisėjui buvo žinomas tiek tyrimo laikotarpis, tiek tyrimo ribos.

47. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad veiksminga teisių gynyba taikant Teisėjui drausminės atsakomybės procedūrą buvo tinkamai užtikrinta.

Dėl drausminės atsakomybės pagrindo ir elgesio vertinimo

48. Skundžiamu sprendimu Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad Teisėjas, darbinėje aplinkoje bendraudamas su teismo teisėjais ir teismo darbuotojais, buvo nekorektiškas, nemandagus, negerbė kitų asmenų, juos įžeidinėjo, menkino kolegų darbą, todėl padarė išvadą, jog Teisėjas pažeidė Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pagarbos žmogui principą, Teisėjų etikos kodekso 13 straipsnio 1, 3–5 punktuose įtvirtintą padorumo principą, Teisėjų etikos kodekso 14 straipsnio 1–3, 7, 8, 10 punktuose įtvirtintą pavyzdingumo principą ir Teisėjų etikos kodekso 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą solidarumo principą. Teisėjų garbės teismas pripažino, kad toks Teisėjo elgesys kenkia geram teisėjo vardui ir teismo autoritetui. Dėl pripažintų pažeidimų Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad Teisėjo drausminės atsakomybės pagrindas – teisėjo vardą žeminantis poelgis (Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis).

49. Teisėjas su tokiu Teisėjų garbės teismo vertinimu nesutinka ir skunde nurodo, jog Teisėjų garbės teismo išvados yra bendro pobūdžio, jos nėra pagrįstos objektyviais įrodymais, o paremtos subjektyviais liudytojų ar teisėjos S. vertinimais, todėl gali būti pernelyg plačiai interpretuojamos dėl savo neapibrėžtumo. Teisėjų garbės teismas neatliko visapusiško ir išsamaus liudytojų parodymų leistinumo, patikimumo ir sąsajumo patikrinimo, papildomo faktinių aplinkybių tyrimo.

50. Pagal Teismų įstatymo 83 straipsnio 3 dalį, teisėjo vardą žeminantis poelgis – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui. Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu taip pat pripažįstamas bet koks pareiginis nusižengimas – aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties.

51. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijoje nenustatyta, kokie teisėjo poelgiai priskirtini prie tokių, kuriais yra pažeminamas teisėjo vardas. Formuluotė „teisėjo vardą pažeminantis poelgis“ yra talpi, ji apima ne tik teisėjo elgesį, kuriuo jis teisėjo vardą pažemino vykdydamas savo kaip teisėjo įgaliojimus, bet ir teisėjo vardą pažeminusį elgesį, nesusijusį su teisėjo įgaliojimų vykdymu. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, taip pat teismų savivaldos institucijos turi diskreciją nustatyti, kokie teisėjo poelgiai yra priskirtini tokiems, kuriais pažeminamas teisėjo vardas, tačiau nei įstatymais, nei teismų savivaldos institucijų sprendimais negali būti nustatytas koks nors išsamus (baigtinis) poelgių, kuriais teisėjas pažemina teisėjo vardą, sąrašas. Ar teisėjo poelgis yra toks, kuriuo yra pažeminamas teisėjo vardas, kiekvieną kartą turi būti sprendžiama įvertinus visas su tuo poelgiu susijusias ir turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Konstitucijos 115 straipsnio 5 punkte nustatytas poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, suponuoja ne tik atitinkamų objektyvaus pobūdžio faktų nustatymą (konstatavimą), bet ir jų vertinimą (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

52. Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad Teisėjas savo elgesiu nesilaikė šių Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų reikalavimų: gerbti žmogų, jo teises ir laisves (6 straipsnio 1 punktas); būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti (13 straipsnio 1 punktas); darbinėje ir kitoje viešojoje veikloje bei privačiame gyvenime elgtis sąžiningai, korektiškai, mandagiai ir garbingai (13 straipsnio 3 punktas); netoleruoti asmens įžeidinėjimo ar žeminimo (13 straipsnio 4 punktas); nemenkinti kitų bendradarbių darbo, elgtis su jais bei kitais asmenimis pagarbiai, spręsti konfliktines situacijas taikiai ir mandagiai, nereikšti niekam paniekos, neįžeidinėti, neplūsti, nevartoti smurto (13 straipsnio 5 punktas); profesinėje veikloje ir privačiame gyvenime savo elgesiu, kalba, drausme, išvaizda rodyti pavyzdį, laikantis visuotinai pripažintų moralės normų ir etikos reikalavimų nežeminti teisėjo vardo (14 straipsnio 1 punktas); saugoti savo profesijos garbę ir prestižą (14 straipsnio 2 punktas); būti tolerantiškam ir paslaugiam (14 straipsnio 3 punktas); visada veikti profesionaliai ir humaniškai (14 straipsnio 7 punktas); pripažinti savo klaidas ir jas taisyti (14 straipsnio 8 punktas); tobulinti savo kalbos ir bendravimo kultūrą (14 straipsnio 10 punktas); teisėjų tarpusavio santykius grįsti pasitikėjimu, sąžiningumu, tolerancija, taktiškumu ir mandagumu (16 straipsnio 1 punktas).

53. Teisėjų garbės teismas nederamą Teisėjo elgesį patvirtinančiais įrodymais laikė buvusios Kauno apylinkės teismo darbuotojos, (duomenys neskelbtini) T. (Išvados 9.5 papunktis), teisėjos A. (Išvados 9.6 papunktis), teisėjos V. (Išvados 9.9 papunktis), teisėjos P. (Išvados 9.8 papunktis), teisėjos L. (Išvados 9.11 papunktis) Tyrimo komisijai duotus paaiškinimus, taip pat 2023 m. rugpjūčio 16 d. ir 2023 m. rugsėjo 13 d. teisėjų susirinkimų garso įrašus, kurių bendras vertinimas pagrindžia Teisėjų garbės teismo padarytas išvadas, kad Teisėjas su teisėjais ir teismo darbuotojais bendravo nekorektiškai, nemandagiai, negerbė kitų asmenų, juos įžeidinėjo ir menkino kolegų darbą.

54. CPK 176 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Vadovaujantis CPK 180 straipsniu, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 185 straipsnį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, Teisėjų garbės teismas pagrįstai rėmėsi pirmiau nurodytais liudytojų paaiškinimais, kadangi jie susiję su faktinėmis aplinkybėmis dėl Teisėjo elgesio tirtu laikotarpiu (CPK 180 straipsnis), yra leistini pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, taip pat atitinka patikimumo kriterijų, nes yra užfiksuoti Tyrimo komisijos išvadoje bei apklausų Tyrimo komisijoje garso įrašuose. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Tyrimo komisijos atliktų apklausų rezultatais ir pirmiau nurodytų liudytojų paaiškinimų teisingumu vien dėl to, kad viena iš teismo, kuriam tuo metu vadovavo Teisėjas, teisėja, Generalinės prokuratūros sprendimu pripažinta pranešėja pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą, išsiuntė to teismo teisėjams elektroninį laišką su visa jos pranešimų, kuriuos tyrė Tyrimo komisija, medžiaga. Ši faktinė aplinkybė savaime nepagrindžia, kad minėti liudytojų paaiškinimai yra melagingi. Teisėjų kolegija taip pat nepagrįstu laiko Teisėjo argumentą, kad buvusios darbuotojos T. paaiškinimai buvo paveikti teisėjos S., nes kaip galima liudytoja ji buvo nurodyta pranešimuose Teisėjų tarybai ir Generalinei prokuratūrai. Drausmės byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad T. buvo suinteresuota nurodyti neteisingus faktus, pateikti tendencingą informaciją apie darbo sąlygas ir Teisėjo bendravimo su teismo teisėjais bei darbuotojais kultūrą.

56. Teisėjų kolegija sutinka su Teisėjų garbės teismo pozicija, kad jis galėjo remtis ir teisėjos V. paaiškinimais, nors Drausmės komisija savo sprendime jais, kaip stokojančiais konkretumo, nesivadovavo. Pirma, ši liudytoja nurodė gana konkretų laikotarpį (2023 m. pabaiga – 2024 m. pradžia), kuriuo Teisėjas susirinkimų metu priekaištavo teisėjams, menkino juos. Antra, siekiant nuspręsti dėl tam tikrų aplinkybių buvimo, turi būti įvertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir įrodymų visuma. Teisėjos V. paaiškinimais pagrįstai galėjo būti patvirtinamos kitų liudytojų nurodytos aplinkybės dėl netinkamos Teisėjo bendravimo kultūros jam kalbant apie kitus teisėjus.

57. Teisėjas skunde nurodo nesutinkantis, kad Teisėjų garbės teismas laikė įrodytu faktą, jog 2024 m. lapkričio 6 d. susirinkime jis pretendentę į teisėjas pavadino „mergaite“ ir vėliau pašaipiai pakomentavo savo žodžius. Pažymėtina, kad šią aplinkybę savo paaiškinimuose nurodė dvi teisėjos (A. (Išvados 9.6 papunktis) ir P. (Išvados 9.8 papunktis), šia aplinkybe rėmėsi Drausmės komisija, iškeldama drausmės bylą Teisėjui (Drausmės komisijos sprendimo 32 punktas), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė kartu su kitomis nustatytomis aplinkybėmis galėjo būti Teisėjo drausminės atsakomybės pagrindu.

58. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su Teisėjo argumentu, kad Teisėjų garbės teismas, darydamas išvadas dėl jo elgesio bendraujant su teisėjais ir darbuotojais, negalėjo remtis teisėjų susirinkimų, vykusių 2023 m. rugpjūčio 16 d. ir 2023 m. rugsėjo 13 d., garso įrašais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors šiuose įrašuose užfiksuotos faktinės aplinkybės Teisėjų garbės teismo laikytos savarankišku Teisėjo drausminės atsakomybės pagrindu, jos patvirtina ne konkrečias paaiškinimus davusių asmenų nurodytas aplinkybes, tačiau gali būti vertinamos kartu su kitomis aplinkybėmis darant išvadą dėl Teisėjo elgesio bendraujant su teisėjais ir teismo darbuotojais tinkamumo, kadangi tiek asmenų paaiškinimais, tiek nurodytų susirinkimų garso įrašais įrodinėjamas nepagarbus Teisėjo elgesys. Dėl Teisėjo argumentų, kad kai kurie liudytojai nurodė tik savo vertinimus, teisėjų kolegija pažymi, kad asmenų paaiškinimais, kuriuose nurodoma, kaip Teisėjas bendravo su teisėjais ir teismo darbuotojais (įvertinamas Teisėjo elgesys), Teisėjų garbės teismas galėjo vadovautis, kadangi jais sustiprinamas įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, kad Teisėjas, bendraudamas su teisėjais ir teismo darbuotojais, vartojo nepagarbias, žeminančias frazes, buvimo.

59. Taigi Teisėjų garbės teismas nurodytais drausmės bylos duomenimis grindė skundžiamame sprendime padarytas išvadas dėl Teisėjo elgesio ir, išsamiai juos įvertinęs, pagrįstai laikė, kad jų pakanka Teisėjo drausminės atsakomybės pagrindui įrodyti. Teisėjų kolegija pritaria, kad drausmės byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių įvertinti Teisėjo elgesį, todėl nebuvo poreikio rinkti kitus įrodymus ir atlikti papildomą aplinkybių tyrimą Teisėjų garbės teisme. Drausmės byloje nustatyta, kad Teisėjas su kitais teisėjais ir darbuotojais bendravo pakeltu, įsakmiu tonu, įžeidžiančiai atsiliepė apie teisėjus kitų asmenų akivaizdoje, nepagarbiai reiškė priekaištus teisėjams, netaktiškai vertino teisėjų veiklą bei netinkamai reagavo į išsakytas pastabas. Skundžiamame sprendime Teisėjų garbės teismas padarė ne abstrakčias, bendro pobūdžio, o konkrečias išvadas, kad Teisėjas, bendraudamas su teisėjais ir teismo darbuotojais, buvo nekorektiškas, nemandagus, negerbė kitų asmenų, juos įžeidinėjo, menkino kolegų darbą. Šis Teisėjo elgesys pagrįstai pripažintas pažeidžiančiu Teisėjų etikos kodekso pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo ir solidarumo principų reikalavimus (žr. šios nutarties 52 punktą).

60. Teisėjų garbės teismas nustatė, kad Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo ir solidarumo principų reikalavimų Teisėjas nesilaikė ir bendraudamas su teisėjais 2023 m. rugpjūčio 16 d. ir 2023 m. rugsėjo 13 d. teisėjų susirinkimų metu. Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad taip Teisėjas pakenkė geram teisėjo vardui ir teismo autoritetui, todėl nustatė Teisėjo drausminės atsakomybės pagrindą – teisėjo vardą žeminantį poelgį (Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis).

61. Teisėjų garbės teismas iš minėtų susirinkimų garso įrašų padarė išvadą, kad Teisėjas, pakeltu, įsakmiu tonu išsakydamas tam tikras frazes, nutraukinėdamas kitus teisėjus ir neleisdamas jiems pasisakyti, bendravo nepagarbiai, nekorektiškai ir nedalykiškai. Teisėjas, nesutikdamas su tokiu vertinimu, pažymi, kad Teisėjų garbės teismas, pripažinęs, kad Teisėjo bendravimas (atskiros jo išsakytos frazės) neperžengė leistinos leksikos ribų, vien tik dėl bendravimo būdo negalėjo konstatuoti etikos reikalavimų pažeidimo.

62. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjo kalbos ir bendravimo kultūra – tai ne tik taisyklingas kalbėjimas, bet ir pagarbus, etiškas bendravimas. Todėl Teisėjų etikos kodekse įtvirtinti pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo, solidarumo principai reikalauja ne tik to, kad teisėjas kalbėtų taisyklinga kalba, aiškiais sakiniais, vengtų žargono, necenzūrinių žodžių, bet ir to, kad jis visada pagarbiai išklausytų kalbantįjį, bendraudamas parinktų tinkamą toną, nerodytų susierzinimo, pykčio, pagarbiai kreiptųsi į kitus, išliktų oficialus ir kantrus, naudotų tinkamą neverbalinę komunikaciją.

63. Teisėjo elgesį – jo kalbėjimo ir bendravimo kultūrą – parodo tiek 2023 m. rugpjūčio 16 d. ir 2023 m. rugsėjo 13 d. teisėjų susirinkimų metu išsakytos frazės, tiek jų išsakymo tonas, bendravimo būdas, todėl visi šie išvardyti dalykai gali būti vertinami tiek kartu, tiek atskirai. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta Teisėjų garbės teismo išvadą, kad Teisėjo kalbėjimo ir bendravimo būdas, net ir vertinamas atskirai nuo išsakytų frazių, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra tinkamos, demonstravo Teisėjo viršenybę, nepagarbą kitų teisėjų nuomonei, neskatino dalykiškos, konstruktyvios diskusijos. Tokia Teisėjo kalbėjimo ir bendravimo kultūra pripažintina neatitinkančia Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo ir solidarumo principų suponuojamų reikalavimų darbinėje veikloje elgtis sąžiningai, korektiškai, mandagiai, garbingai, nemenkinti kitų bendradarbių darbo, elgtis su jais pagarbiai, spręsti konfliktines situacijas taikiai ir mandagiai, nereikšti niekam paniekos, neįžeidinėti, būti tolerantiškam, visada veikti humaniškai, tobulinti savo kalbos ir bendravimo kultūrą, teisėjų tarpusavio santykius grįsti pasitikėjimu, tolerancija, taktiškumu ir mandagumu.

64. Teisėjų kolegija nesutinka, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d. ir 2023 m. rugsėjo 13 d. teisėjų susirinkimų kontekstas, juose aptariami klausimai ir Teisėjo, kaip pirmininkaujančio teismui ir susirinkimams, vaidmuo gali pateisinti etikos reikalavimų neatitinkantį Teisėjo elgesį. Minėta, kad teisėjų elgesio standartai galioja tiek teisėjams vykdant teisingumą, tiek atliekant kitą veiklą (be kita ko, vykdant kitas pareigas). Todėl Teisėjas, būdamas teismo vadovas, nėra atleidžiamas nuo pareigos teisėjų susirinkimus vesti ir tam tikrus organizacinius ar kitus su teismo veikla susijusius klausimus spręsti laikantis visų teisėjų etikos reikalavimų.

65. Teisėjas nesutinka su Teisėjų garbės teismo išvada, kad jo nepagarbus, netaktiškas, nemandagus elgesys teisėjų susirinkimų metu nebuvo vienkartinis atvejis. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, kad Teisėjo neetiškas elgesys kartojosi, patvirtina ir teisėjų paaiškinimai Tyrimo komisijai, t. y., pvz., teisėjos V. paaiškinimai (Išvados 9.9 papunktis), teisėjos P. paaiškinimai (Išvados 9.8 papunktis), teisėjos K. paaiškinimai (Išvados 9.10 papunktis), teisėjo D. paaiškinimai (Išvados 10.6 papunktis), kuriuose nurodytos aplinkybės dėl Teisėjo neetiško elgesio kitų susirinkimų metu.

66. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą Teisėjo argumentą, kad Teisėjų garbės teismas privalėjo vadovautis Drausmės komisijos 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 18P-4, kuriame, pasak Teisėjo, buvo sprendžiamas analogiškas klausimas, tačiau drausmės byla iškelta nebuvo. Teisėjų garbės teismas, išsamiai išanalizavęs šių dviejų atvejų skirtumus, juos paaiškinęs savo sprendime, konstatavo, kad šių drausmės bylų aplinkybės yra skirtingos, todėl negali būti lyginamos. Teisėjų kolegija pritaria tokiai Teisėjų garbės teismo išvadai. Drausmės komisijos 2020 m. gegužės 28 d. sprendime Nr. 18P-4 buvo vertinami kito teismo pirmininko pasisakymai vieno teismo darbuotojų susirinkimo metu. Kaip matyti iš šio sprendimo, buvo svarstoma dėl kelių teisėjo išsakytų frazių tinkamumo. Komisija šiame sprendime teisėjo toną įvertino kaip familiarų (nedalykišką). Nagrinėjamoje drausmės byloje teisėjų etikos reikalavimų pažeidimai konstatuoti dėl daugiau nei vieno Teisėjo neetiško elgesio epizodo (tiek dėl neetiško bendravimo su darbuotojais ir teisėjais apskritai darbinėje aplinkoje, tiek dėl neetiško bendravimo dviejų teisėjų susirinkimų metu), taigi toks Teisėjo elgesys pripažintas sistemingu. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje drausmės byloje yra iš esmės skirtingas pasisakymų turinys bei Teisėjo elgesys.

67. Apibendrinama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo ir solidarumo principų reikalavimų neatitinkantis Teisėjo elgesys darbinėje aplinkoje bendraujant su teisėjais ir teismo darbuotojais, jo elgesys 2023 m. rugpjūčio 16 d. ir 2023 m. rugsėjo 13 d. teisėjų susirinkimų metu pagrįstai įvertintas kaip žeminantis teisėjo vardą ir kenkiantis teismo autoritetui, todėl atitinka Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisėjų drausminės atsakomybės pagrindą.

68. Skundžiamame sprendime Teisėjų garbės teismas pripažino, kad Teisėjas, nekorektiškais, nepagarbiais pasisakymais atsiliepdamas apie kitų teisėjų priimtus procesinius sprendimus, juos kritikuodamas nesilaikė Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio „Pagarba žmogui“ 1 punkte įtvirtinto reikalavimo gerbti žmogų, jo teises ir laisves, 13 straipsnio „Padorumas“ 1, 3–5 punktuose įtvirtintų reikalavimų būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti, darbinėje ir kitoje viešojoje veikloje bei privačiame gyvenime elgtis sąžiningai, korektiškai, mandagiai, garbingai; netoleruoti asmens įžeidinėjimo ar žeminimo, nemenkinti kitų bendradarbių darbo, elgtis su jais bei kitais asmenimis pagarbiai, spręsti konfliktines situacijas taikiai ir mandagiai, nereikšti niekam paniekos, neįžeidinėti, neplūsti, nevartoti smurto, 14 straipsnio „Pavyzdingumas“ 1 ir 2 punktuose įtvirtintų reikalavimų profesinėje veikloje ir privačiame gyvenime savo elgesiu, kalba, drausme, išvaizda rodyti pavyzdį, laikantis visuotinai pripažintų moralės normų ir etikos reikalavimų nežeminti teisėjo vardo, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą. Atsižvelgdamas į tai, Teisėjų garbės teismas konstatavo, kad nustatytas Teisėjo drausminės atsakomybės pagrindas, įtvirtintas Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

69. Teisėjas nesutinka, kad išvadai, jog jis nepagarbiai kritikavo teismo procesinius sprendimus, padaryti pakako abstrakčių teisėjos V. ir buvusios darbuotojos T. paaiškinimų.

70. Teisėjų garbės teismas, nuspręsdamas dėl Teisėjo elgesio šiuo aspektu, rėmėsi teisėjos V. Tyrimo komisijai duotais paaiškinimais, kad ji nagrinėja rezonansinę bylą, kurioje kaltinamasis yra A. U. Teisėjas į jos procesinį sprendimą dėl kardomosios priemonės kaltinamajam paskyrimo nesikišo, tačiau jos akivaizdoje yra išreiškęs nepasitenkinimą dėl kitų teisėjų priimtų procesinių sprendimų šio kaltinamojo atžvilgiu (Išvados 10.3 papunktis). Teisėjų garbės teismas taip pat rėmėsi buvusios darbuotojos T. paaiškinimais, kad ji yra girdėjusi, kaip Teisėjas, kalbėdamas telefonu su teisėja, ją kritikavo dėl priimto procesinio sprendimo (tai buvo I. ir M. V. byloje), Teisėjui nepatiko, kad įtariamajai teisėja paskyrė per trumpą kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, jo manymu, kardomosios priemonės terminas turėjo būti ilgesnis (Išvados 10.8 papunktis).

71. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad Teisėjų garbės teismas šiuos paaiškinimus vertino visos drausmės bylos kontekste, t. y. atsižvelgdamas į kitus paaiškinimus apie visą Teisėjo elgesį bendraujant su teisėjais ir teismo darbuotojais tirtu laikotarpiu. Teisėjos V. ir buvusios darbuotojos T. paaiškinimai, kitų asmenų paaiškinimai rodo buvus tokį Teisėjo elgesį. Teisėjos V. ir buvusios darbuotojos T. paaiškinimai dėl nepagarbaus Teisėjo elgesio kritikuojant kitų teisėjų priimtus procesinius sprendimus iš esmės sutampa su teisėjos K. paaiškinimais, kad Teisėjas per teisėjų susirinkimus tyčiojasi iš teisėjų priimtų sprendimų, išsakydamas savo pasvarstymus dėl sprendimų motyvų (Išvados 10.4 papunktis), teisėjo D. paaiškinimais, kad Teisėjas tiek susirinkimų metu, tiek asmeniškai gėdina teisėjus kitų kolegų akivaizdoje iškeldamas, neva, jo vertinimu, teisėjų procesiniuose sprendimuose daromas klaidas, reiškia panieką. Taip pat, pasak teisėjo D., Teisėjas, viešai atsiliepdamas apie teisėjų veiklą, teigia patiriantis savo asmeninę ir kartu „svetimą“ gėdą, nurodo turintis už teisėjus „aiškintis“ kitoms institucijoms, viešai kritikuoja kitų teisėjų procesinių sprendimų motyvus. Viename iš teisėjų susirinkimų Teisėjas paviešino keletą panaikintų sprendimų ir žeminančiai kiekvieno iš teisėjų asmeniškai klausinėjo, ką jam dabar daryti, kad kiti teisėjai taip nesielgtų (Išvados 10.6 papunktis). Šiuose paaiškinimuose nurodytų epitetų vartojimas, neigiamų nuostatų, pykčio demonstravimas, atsiliepiant apie kitų teisėjų priimtus procesinius sprendimus, teisėjų etikos požiūriu nėra toleruotinas. Kaip minėta pirmiau, teisėjų etikos principai – pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo – įpareigoja teisėją visada išlaikyti pagarbą, toleranciją, taktiškumą, mandagumą, kritiką išsakyti konstruktyviai, nemenkinant kitų asmenų ar jų darbų, nepasitenkinimą išreikšti pozityviai.

72. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pritaria Teisėjų garbės teismo išvadai, kad Teisėjas nekorektiškai, nepagarbiai pasisakė apie kitų teisėjų priimtus procesinius sprendimus, todėl pažeidė šios nutarties 68 punkte nurodytus teisėjų etikos reikalavimus, taip pakenkdamas geram teisėjo vardui ir teismo autoritetui. Šis Teisėjo elgesys taip pat atitinka Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisėjų drausminės atsakomybės pagrindą.

73. Teisėjų garbės teismas taip pat pripažino, kad Teisėjas, duodamas nurodymus teismo (duomenys neskelbtini) T., kad tam tikri teisėjai nekomentuotų savo priimtų sprendimų žiniasklaidos atstovams, sudarė kliūtis teismo teisėjams komentuoti savo priimtus sprendimus ir tokiu elgesiu pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintų pavyzdingumo ir solidarumo principų (Teisėjų etikos kodekso 14 straipsnio 2 punkto, 16 straipsnio 1 punkto) reikalavimus. Toks Teisėjo elgesys, pasak Teisėjų garbės teismo, kenkia geram teisėjo vardui ir teismo autoritetui, todėl konstatuotas Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas drausminės atsakomybės pagrindas.

74. Teisėjas savo skunde iš esmės nesutinka su išvados, kad jis sudarė kliūtis teisėjams komentuoti savo priimtus procesinius sprendimus, pagrįstumu.

75. Teisėjų garbės teismas šioje skundžiamo sprendimo dalyje rėmėsi teisėjos P., buvusios darbuotojos – (duomenys neskelbtini) T. (teisme dirbo nuo 2023 m. birželio mėn. iki 2024 m. rugpjūčio mėn.) ir buvusios darbuotojos I., kuri iki 2023 m. vasario 1 d. ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, paaiškinimais.

76. Buvusi darbuotoja T. paaiškino, kad jai buvo pateiktas sąrašas teisėjų, su kuriais negalima bendrauti (pateiktas sąrašas dešimties teisėjų, kurie kreipėsi į Teisėjų tarybą), ir nurodyta, kad nė vienas jų negali pasirodyti žiniasklaidoje. Ji pas Teisėją eidavo su teisėjų sąrašu ir klausdavo, kas galėtų iš jų pakomentuoti teismo sprendimą, Teisėjo vertinimu, beveik visi negalėdavo komentuoti. Vieną kartą, kai kreipėsi žurnalistai dėl civilinių bylų, ji susitarė su teisėja dėl komentaro, tačiau teismo pirmininkas neleido. Teisėjas jai yra pasakęs, kad nė vieno iš teisėjų negalima prie žmonių prileisti, kad gėdą jam daro, taip pat sakydavo, kad užteks, kad susitikimuose su žiniasklaidos atstovais dalyvaus tik Teisėjas (Išvados 15.5 papunktis).

77. Buvusi darbuotoja I. paaiškino, kad jai buvo pasakyta, į kuriuos teisėjus galima kreiptis dėl bendravimo ir komentavimo, o į kuriuos – ne (Išvados 9.4 papunktis), Teisėjas jai pasakė, kad, jei teisėjai patys kalbės žiniasklaidoje, jis negalės tinkamai užtikrinti teisėjų nepriklausomumo. Laisvai bendradarbiauti su žiniasklaida ir komentuoti savo priimtus sprendimus galėjo tik teismo pirmininko pavaduotoja civilinėms byloms M. (Išvados 15.4 papunktis). Teisėja P. Tyrimo komisijai nurodė, kad buvo aktyviausiai su žiniasklaida komunikuojanti teisėja. Nuo tada, kai 2023 m. gruodžio mėn. buvo pateiktas Teisėjų tarybai raštas dėl teisme susiklosčiusios situacijos, taip pat dėl darbo krūvio netolygumo, o ji buvo viena iš šį raštą pasirašiusių teisėjų, Teisėjas atstovei spaudai pasakė, kad daugiau ji (P.) negali „figūruoti“ niekur žiniasklaidos priemonėse, jai neleista vesti renginių, ekskursijų vaikams, dalyvauti teisme priimant kitų institucijų delegacijas ir pan. Teisėjai S. taip pat buvo uždrausta dalyvauti šioje teismo veikloje (Išvados 15.3 papunktis).

78. Teisėjų kolegijos vertinimu, drausmės byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad Teisėjas buvusiai darbuotojai – (duomenys neskelbtini) T. davė nurodymus, kad tam tikri teisėjai nekomentuotų savo priimtų procesinių sprendimų žiniasklaidos atstovams. Iš buvusios darbuotojos T. ir teisėjos P. paaiškinimų matyti, kad Teisėjo nurodymai dėl draudimo kai kuriems teisėjams komentuoti procesinius sprendimus buvo susiję su šių teisėjų pateiktu skundu Teisėjų tarybai. Pokalbio Tyrimo komisijoje metu T. nurodė, kad jai buvo pateikta 10 teisėjų skundo kopija.

Drausmės bylos medžiagoje (1 t., b. l. 204–208) pateiktas Teisėjų tarybos 2024 m. sausio mėn. atsakymas į 2023 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų bylų specializacijos teisėjų prašymą „Dėl situacijos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose“, kuriame, kaip nurodyta šiame Teisėjų tarybos atsakyme, keliami klausimai dėl žymiai išaugusio darbo krūvio teisme, teisėjų (ne)paskyrimų, perkėlimų, teismo vidaus darbo organizavimo, vidinės teismo organizacinės kultūros.

Visa tai rodo, kad buvusiai darbuotojai – (duomenys neskelbtini) T. buvo nurodyti konkretūs teisėjai, kuriems draudžiama bendrauti su žiniasklaidos atstovais. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš drausmės bylos medžiagos matyti, kad minėti nurodymai buvo grindžiami ne objektyviomis priežastimis, o asmeniniais Teisėjo motyvais, nusistatymu prieš tuos teisėjus, kurie 2023 m. gruodžio 11 d. pasirašė ir pateikė skundą Teisėjų tarybai dėl situacijos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, kuriems tuomet vadovavo Teisėjas. Teisėjo nurodoma aplinkybė, kad jis nei rašytiniuose elektroniniuose laiškuose, nei teismo vidaus dokumentuose nebuvo išreiškęs tokio draudimo, nepaneigia žodinių nurodymų davimo buvusiai darbuotojai T. fakto.

Teisėjas skunde nurodo nederinęs pranešimų spaudai teksto su kitais (išorės) asmenimis, ir tai patvirtina tiek atstovo ryšiams su žiniasklaida ir visuomene pareigybės aprašymai (2 t., b. l. 2–77), tiek į bylą pateikti susirašinėjimai elektroniniais laiškais su žurnalistais ir vienu iš teisėju (1 t., b. l. 252–254, 267–274). Šie skundo argumentai ir įrodymai nepaneigia aplinkybės dėl pirmiau aptartų nurodymų atstovei ryšiams su žiniasklaida ir visuomene davimo, kadangi jie nėra susiję su Teisėjo veiksmais duodant minėtus nurodymus, dėl kurių Teisėjų garbės teismas šioje sprendimo dalyje pripažino Teisėją pažeidus teisėjų etikos reikalavimus.

79. Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, kad Teisėjas, duodamas nepagrįstus nurodymus (duomenys neskelbtini) T., kad tam tikri teisėjai nekomentuotų savo priimtų sprendimų žiniasklaidos atstovams, kliudė teismo teisėjams laisvai naudotis teise žiniasklaidos atstovams komentuoti savo priimtus procesinius sprendimus.

80. Teisėjų etikos kodekso 14 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad, laikydamasis pavyzdingumo principo, teisėjas, be kita ko, privalo saugoti savo profesijos garbę ir prestižą. Teisėjų etikos kodekso 16 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad solidarumo principas reikalauja, jog teisėjas, be kita ko, teisėjų tarpusavio santykius grįstų pasitikėjimu, sąžiningumu, tolerancija, taktiškumu ir mandagumu. Demonstruodamas savo antipatijas teisėjams, kurių veikla jam nepatiko, dėl subjektyvių priežasčių varžydamas jų teises komentuoti priimtus procesinius sprendimus, Teisėjas menkino kitų teisėjų padėtį, elgėsi paisydamas asmeninių interesų, santykiuose su kolegomis (kitais teisėjais) nesilaikė aukščiausių profesinės etikos standartų, formavo įvaizdį, kad yra šališkas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nesaugojo teisėjo profesijos garbės ir prestižo, teisėjų tarpusavio santykių negrindė pasitikėjimu, sąžiningumu, tolerancija, taktiškumu ir mandagumu, todėl padarė teisėjų etikos reikalavimų pažeidimus, kurie atitinka Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisėjų drausminės atsakomybės pagrindą.

Dėl drausminės nuobaudos

81. Teismų įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, sprendimu gali: nutraukti drausmės bylą, nes nėra drausminės atsakomybės pagrindo; nutraukti drausmės bylą, jei praleistas terminas šiai bylai iškelti; apsiriboti drausmės bylos svarstymu; paskirti drausminę nuobaudą. Vadovaudamasis Teismų įstatymo 87 straipsnio 1 dalimi, Teisėjų garbės teismas gali skirti vieną iš šių drausminių nuobaudų: pareikšti pastabą; pareikšti papeikimą; pareikšti griežtą papeikimą. Nagrinėjamoje drausmės byloje Teisėjų garbės teismas už nustatytus pažeidimus Teisėjui pareiškė pastabą.

82. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienai teisinei atsakomybei, taip pat ir teisėjo drausminei atsakomybei, keliami tam tikri tikslai, kurių siekiama ją taikant pažeidimą padariusiam asmeniui: jie nukreipti ne tik į pažeidimą padariusį asmenį, bet ir į kitus asmenis, potencialiai galinčius padaryti analogiškus teisės pažeidimus. Teisinės atsakomybės proporcingumas siaurąja prasme reikalauja nustatyti konkrečiam teisės pažeidėjui taikomos poveikio priemonės ir teisinės atsakomybės tikslų atitikimą, o būtent – individualizuoti taikomą poveikio priemonę. Sankcijų už drausminius pažeidimus individualizavimas įstatymo nustatyta apimtimi įvyksta atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo sunkumą, pažeidėjo asmenybę ir aplinkybes, kuriomis teisės pažeidimas padarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje Nr. GT1-2/201; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis byloje Nr. GT1-1/2020).

83. Teisėjų garbės teismas, skundžiamu sprendimu pareikšdamas Teisėjui pastabą, tokį savo procesinį sprendimą grindė tuo, kad: Teisėjo veiksmuose buvo nustatytas ne vienas Teisėjų etikos kodekso principų pažeidimo faktas; nustatyti pažeidimai buvo padaryti Teisėjui einant teismo pirmininko pareigas; Teisėjas savo veiksmus vertino nepakankamai savikritiškai; Teisėjas nebuvo baustas drausmine tvarka. Teisėjas, skundo argumentais kvestionuodamas Teisėjų garbės teismo sprendimo dalį, susijusią su jo elgesiu 2023 m. rugpjūčio 16 d. ir 2023 m. rugsėjo 13 d. teisėjų susirinkimuose, šioje skundo dalyje nurodo, kad drausminė atsakomybė jam pritaikyta pažeidžiant proporcingumo principą.

84. Teisėjų kolegija, įvertinusi drausmės byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad skundžiamu Teisėjų garbės teismo sprendimu Teisėjui paskirta drausminė nuobauda yra netinkama. Drausminė nuobauda Teisėjui paskirta už sistemingą Teisėjo elgesį ir nevienkartinius veiksmus, kuriais Teisėjas pažeidė nemažai Teisėjų etikos kodekso principų. Nustatyti pažeidimai, vertinant Teisėjo elgesio visumą, yra šiurkštūs, darantys neigiamą įtaką teisėjo vardui ir teismo autoritetui, menkinantys teisėjo prestižą. Šios aplinkybės leidžia pritarti Teisėjų garbės teismo išvadai, kad pastaba, kaip poveikio priemonė, yra tinkama Teisėjo drausminės atsakomybės tikslui pasiekti. Pastaba, atsižvelgiant į padarytų pažeidimų skaičių, sunkumą, Teisėjo asmenybę, taip pat į tai, kad tai – pati švelniausia įstatyme nustatyta drausminė nuobauda, teisėjų kolegijos vertinimu, yra adekvati ir proporcinga drausminė nuobauda Teisėjui už šioje byloje nustatytus veiksmus. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus, padaro išvadą, kad Teisėjų garbės teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. 21P-2 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 86 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo Arūno Purvainio skundą dėl Teisėjų garbės teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 21P-2 dalies panaikinimo atmesti.

Teisėjų garbės teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 21P-2 palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Albinas Antanaitis

Virgilijus Grabinskas

Alenas Piesliakas