Legislator Case Law & Legislation
98dd0865-fdfd-439d-bd18-50418b7a6096 AI generated

98dd0865-fdfd-439d-bd18-50418b7a6096 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 98dd0865-fdfd-439d-bd18-50418b7a6096
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2897-603/2013 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys antstolė R. M., antstolis N. A., antstolė S. V. ir antstolis J. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 5 328,92 Lt turtinės ir 200‘000 Lt neturtinės žalos atlyginimui neteisėtai prievartavus turtÄ (b.l. 2).

Legislator headnote

AI generated

98dd0865-fdfd-439d-bd18-50418b7a6096 · Lietuvos apeliacinis teismas: Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nenustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (CK 6.246-6.249 str.). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-658/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02649-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.; 44.5.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Kazio KailiÅ«no, Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Donato Å erno, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2897-603/2013 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys antstolė R. M., antstolis N. A., antstolė S. V. ir antstolis J. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 5 328,92 Lt turtinės ir 200‘000 Lt neturtinės žalos atlyginimui neteisėtai prievartavus turtÄ (b.l. 2).

Nurodė, kad pagal CPK 739 straipsnį negalima iÅ¡ieÅ¡koti sumų, kurios priklauso skolininkui kaip paskirta invalidumo pensija. Tačiau Lietuvos Respublika ir Jonavos rajono apylinkės teismas civilinėse bylose nuo 2006 m. dengė nuo atsakomybės ir skatino neteisėtus trečiųjų asmenų antstolių R. M., S. V., N. A., J. K. veiksmus neteisėtai prievartaujant ieÅ¡kovo turtÄ iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ invalidumo pensijos skolas valstybei ir vykdymo iÅ¡laidas antstoliams. Dėl to iÅ¡ ieÅ¡kovo invalidumo pensijos buvo iÅ¡skaičiuota ir iÅ¡skaičiuojama 5 328,92 Lt suma, kuriÄ atsakovas Lietuvos Respublika privalo sugrÄ Å¾inti ir atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Å iÄ aplinkybę patvirtina pridedamas 2012 m. spalio 26 d. SODROS Jonavos skyriaus raÅ¡tas. Taip pat ieÅ¡kovas teigia, kad jam turi bÅ«ti atlyginta patirta 200 000 Lt neturtinė žala, kuriÄ sudaro 41 000 Lt dėl netektų septynių dantų, atsakovams suvaržius ir trukdžius ieÅ¡kovui gydytis, 9 000 Lt sukelti nepatogumai ir suvaržymas pirkti vaistus gydytis nuo akmenligės, 30 000 Lt suvaržymas ir trukdymas operuotis bei paÅ¡alinti akmenį iÅ¡ inksto, 30 000 Lt suvaržymas ir nepatogumų sudarymas trukdant operuoti deÅ¡inę kojÄ , kad galėtų normaliai be skausmo vaikščioti, ir sistemingas ieÅ¡kovo kaip invalido sveikatos tokiu bÅ«du žalojimas, 20 000 Lt sistemingas trukdymas ir sudarymas nepatogumų rÅ«pintis savo vaikais ir tėvais, priverčiant pateikti ieÅ¡kinius ir vesti bylas prieÅ¡ atsakovus ir trečiuosius asmenis dėl neteisėtai prievartaujamo turto, 70 000 Lt dėl atsakovų Å¡antažo ir politinio persekiojimo baudžiamųjų bylų fabrikavimu už savo teisių ir teisėtų interesų gynimÄ nuo atsakovų neteisėto turto prievartavimo.

Å ias aplinkybes patvirtina ir pagrindžia vardinio vaistinio preparato užsakymo patvirtinimo kvitas, DELFI straipsnis, kaltinamasis aktas, ligos istorija. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (b.l. 83-85). Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas kelia klausimÄ dėl žalos, padarytos teisėjų veiksmais nagrinėjant jo atskirÄ jį skundÄ dėl antstolio veiksmų, ir Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti pateikė Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo procesinius sprendimus, tačiau nenurodė kokie konkrečiai buvo atlikti neteisėti teismo ar teisėjų veiksmai.

Taip pat teismas nurodė, kad pagal CPK 737 straipsnio 7 punkto prasmę iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ darbo užmokesčio taisyklės yra taip pat taikomos ir sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkui priklausančių pensijų. Teismo teigimu, Å¡i teisės norma yra speciali ir yra taikoma visų rūšių skolininko gaunamoms pensijoms, neiÅ¡skiriant jų rūšies ar pagal kokį įstatymÄ jos yra mokamos. Kaip patvirtina ieÅ¡kovo pateikta pažyma, ieÅ¡kovo gaunama pensija yra mokama iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymÄ (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 4 str. 1 d. 2 p.), o ne pagal kitÄ Ä¯statymÄ , todėl nėra teisinio pagrindo priskirti mokamų piniginių lėšų prie sumų, numatytų CPK 739 straipsnyje.

Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog CPK 739 straipsnis riboja iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymÄ iÅ¡ pensijų, nes pagal CPK 737 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pensijų yra galimas. IeÅ¡kovui, praÅ¡ant priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ , neįrodžius deliktinės atsakomybės sÄ lygų, teismas ieÅ¡kinį atmetė (CPK 178 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas A. B. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti civilinę bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo bei apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (b.l. 97-98).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas pažeidė CPK 231 straipsnio 5 dalį, nes be apelianto sutikimo parengiamajame teismo posėdyje pradėtas žodinis bylos nagrinėjimas ir paskelbtas sprendimas. Apelianto teigimu, jis 2013 m. birželio 4 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ , kad 2013 m. birželio 4 d. bylÄ parengiamajame posėdyje nagrinėti jam nedalyvaujant ir nepereiti prie žodinio civilinės bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Teismas be Å¡alių sutikimo iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio pradėjo žodinį bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės pažeisdamas apelianto teisę ne tik žinoti apie tolimesnę civilinės bylos eigÄ , bet ir teisę naudotis kitomis CPK suteiktomis teisėmis, tarp jų dalyvauti civiliniame procese žodinio nagrinėjimo metu per atstovÄ .

Teismo sprendimas negalioja dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, nes apeliantui nepraneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Apeliantas nurodo, kad nesutikus, jog byla bÅ«tų nagrinėjama iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio, jam kaip byloje dalyvaujančiam asmeniui turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka apie paskirtÄ civilinės bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės žodinio proceso teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ .

Be to, sprendime nėra duomenų apie apelianto 2013 m. birželio 4 d. pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ nepereiti prie bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės motyvų. SprendimÄ priėmė Å¡aliÅ¡kas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas ir teisėja L. L., kurių atžvilgiu yra pradėtos ir nagrinėjamos civilinės bylos Lietuvos teismuose, dėl to yra pažeistas CPK 21 straipsnis. Be to neaiÅ¡ku, kaip Å¡ioje civilinėje byloje ir kada iÅ¡ atsakovų tarpo buvo paÅ¡alintas Jonavos rajono apylinkės teismas, nėra duomenų apie jo pateiktÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kas įtakojo neteisėtÄ sprendimÄ ir esminį CPK 270 straipsnio 3 dalies 2 punkto pažeidimÄ .

Teismas pažeidė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , nes neatskleista bylos esmė, netinkamai taikomi ir aiÅ¡kinami CK 6.272, 6.246-6.249 straipsniai. Sprendime nėra motyvų, kuriais teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad neįrodytos deliktinės atsakomybės sÄ lygos ir tai sudaro pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį, kas laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Taip pat sprendime nėra argumentų, kuriais atmetami apelianto pateikti įrodymai (CPK 270 str. 4 d.). Apelianto nurodytos aplinkybės ir faktai yra privalomi ir iÅ¡ naujo neįrodinėjami (CPK 18 str.), nes įsiteisėjusia Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartimi nustatyta, kad negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal CPK 739 straipsnį iÅ¡ invalidumo pensijos nei skolos, nei vykdymo iÅ¡laidų, Å¡ios nustatytos aplinkybės ir faktų nepanaikino Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi.

Todėl sprendime nepagrįstai nustatyta, kad neva nenurodyta, kokie konkretÅ«s atlikti Jonavos rajono apylinkės teismo ir jų teisėjų neteisėti veiksmai. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b.l. 102-103). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:IÅ¡ CPK 231 straipsnio 5 dalies matyti, kad teismas turėjo teisę pereiti prie žodinio bylos nagrinėjimo ir bylÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Apeliantas žalÄ kildina ir iÅ¡ teismo neteisėtų veiksmų, tačiau teismas priverstinai nevykdo teismo sprendimų, o Å¡iÄ funkcijÄ atlieka antstoliai.

Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nenustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (CK 6.246-6.249 str.). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarkaApeliantas praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t.y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, ir į tai, kad apeliantas nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių žodinio bylos nagrinėjimo bÅ«tinumÄ bei kokias faktines aplinkybes bÅ«tų reikalinga aiÅ¡kintis papildomai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka bÅ«tinumo nėra. Apeliacinis skundas netenkintinas. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindųApeliantas apeliacinį skundÄ inter alia grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ ir 329 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , tai yra absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai – sprendime nėra motyvų, kuriais teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad neįrodytos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, bei apeliantui nepraneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ .

Su Å¡iais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad sprendime nėra motyvų, kuriais teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad neįrodytos deliktinės atsakomybės sÄ lygos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ net ir nepakankamas teismo sprendimo motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Å is pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiÅ¡kai be motyvų.

Jei teismo sprendimo motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai, bet ir tokiu atveju byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo, kai Å¡ių pažeidimų negalima paÅ¡alinti apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 str. 1 d.). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius iÅ¡nagrinėto ginčo aspektus, tai negali bÅ«ti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ teismo sprendimÄ .

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas neįrodė deliktinės atsakomybės sÄ lygų, t.y. apeliantas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, dėl ko yra teisinis pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstytais motyvais (CPK 270 str. 4 d.). Tuo tarpu tai, kad teismo nurodyti motyvai netenkina apelianto, nėra pagrindas pripažinti, jog yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pripažįstamas tada, kai pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , kai nebuvo nors vieno iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , jeigu toks asmuo remdamasis Å¡ia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti apelianto argumentai, kad jam nebuvo praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ . Apeliantui Å¡aukimas į 2013 m. birželio 4 d. parengiamÄ jį teismo posėdį įteiktas asmeniÅ¡kai, t.y. apie Å¡io posėdžio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai (CPK 123 str. 1 d., 124 str. 1 d.). Å io fakto apeliantas neginčija. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. birželio 4 d. parengiamajame teismo posėdyje teismas nutarė bylÄ nagrinėti apeliantui nedalyvaujant, nes apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, o nustatęs, kad papildomi pasirengimo veiksmai byloje nereikalingi, nutarė pasirengimÄ bylai užbaigti ir pereiti prie bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės (b.l. 81-82).

Pagal CPK 231 straipsnio 5 dalies nuostatas (redakcija, galiojančia nuo 2011 m. spalio 1 d.), parengiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kėjus, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimÄ ir iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio, t.y. teismas nėra saistomas dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu. CPK 234 straipsnyje nustatyta, kad civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama, kai yra praneÅ¡ta byloje dalyvaujantiems asmenims.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡ias proceso teisės normas, darytina iÅ¡vada, kad teismas gali iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio ir priimti teismo sprendimÄ tokiu atveju, kai parengiamajame teismo posėdyje dalyvauja visi dalyvaujantys byloje asmenys ar jų atstovai arba kai kuris iÅ¡ jų nors ir nedalyvauja parengiamajame teismo posėdyje, tačiau apie šį posėdį jam yra tinkamai praneÅ¡ta. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tinkamai apeliantui pranešęs apie 2013 m. birželio 4 d. parengiamÄ jį teismo posėdį bei iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ iÅ¡ esmės ir priėmęs teismo sprendimÄ , CPK normų nepažeidė.

Nors apeliantas 2013 m. birželio 4 d. pareiÅ¡kimu ir prašė nepereiti prie bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės (b.l. 80), tačiau, minėta, Å¡alių sutikimas pradėti žodinį bylos nagrinėjimÄ teismui nėra bÅ«tinas, o dalyvaujančių byloje asmenų pareikÅ¡tų praÅ¡ymų tenkinimas nėra privalomas. Pastebėtina, kad iÅ¡ įteikto apeliantui teismo Å¡aukimo turinio matyti, jog apeliantas buvo informuotas apie teismo teisę parengiamojo teismo posėdžio metu pradėti žodinį bylos nagrinėjimÄ ir iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po parengiamojo posėdžio (b.l. 62, 63) (CPK 134 str. 9 p.).

Dėl paminėto negalima pripažinti, kad yra CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.Nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas pareikÅ¡to apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.). Dėl kitų procesinių teisės normų pažeidimoIÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , daugiausiai nurodo procesinius teisės normų pažeidimus, kurie, jo nuomone, lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimÄ .

Jau minėta, kad bet kuriuo atveju pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas pagrindas sprendimui panaikinti yra tik tada, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė CPK 231 straipsnio 5 dalį, nes be apelianto sutikimo parengiamajame teismo posėdyje pradėtas žodinis bylos nagrinėjimas ir paskelbtas sprendimas. Iš dalies dėl šios procesinės normos jau pasisakyta aukščiau.

Papildomai paminėtina, kad apelianto iÅ¡reikÅ¡tas nesutikimas po parengiamojo teismo posėdžio iÅ¡ karto pradėti žodinį bylos nagrinėjimÄ ir nebuvo motyvuotas, nepateikti argumentai, iÅ¡ kurių teismas galėtų spręsti, kad dar yra reikalingi kokie nors papildomi pasirengimo bylÄ nagrinėti teisme veiksmai, dėl kurių nėra galimybės iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio pradėti bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės teismo posėdyje. Tokių veiksmų atlikimo bÅ«tinumo apeliantas faktiÅ¡kai nenurodo ir apeliaciniame skunde.

Todėl teismui nustačius, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi ir jÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio, apelianto teisės aptariamu aspektu nebuvo pažeistos. Apeliantas teigia, kad skundžiamÄ sprendimÄ priėmė Å¡aliÅ¡kas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas ir teisėja L. L., kurių atžvilgiu yra pradėtos ir nagrinėjamos civilinės bylos Lietuvos teismuose. Tačiau Vilniaus apygardos teismo ir teisėjos L. L. nuÅ¡alinimo klausimas nagrinėjamoje byloje buvo iÅ¡spręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad apeliantas nepateikė duomenų, kurie galėtų įrodyti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų asmeninį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, todėl tenkinti praÅ¡ymÄ dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nėra pagrindo (b.l. 54-56).

Be to, teisminėje praktikoje yra nurodyta, jog jeigu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovais patraukė ne valstybę, bet teisėjus ar teismus, ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ sprendžiantis teismas civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje, iÅ¡siaiÅ¡kinęs ieÅ¡kovo tikrÄ jÄ valiÄ ir nustatęs, kad ieÅ¡kovas siekia žalos atlyginimo dėl teisėjų ar teismų priimtų procesinių sprendimų, turi iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui, kad teismai, teisėjai turi imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės ir pagal tokį ieÅ¡kinį negali bÅ«ti traukiami atsakovais (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

Todėl tai, kad Vilniaus apygardos teismo ir teisėjos L. L. atžvilgiu Lietuvos teismuose yra nagrinėjamos civilinės bylos, neteikia pakankamo pagrindo manyti, kad jau vien dėl to teisėja objektyviai laikytina Å¡aliÅ¡ka. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apelianto argumentas dėl skundžiamÄ teismo sprendimÄ priėmusio teismo ir teisėjos Å¡aliÅ¡kumo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 12 str., 178 str.). Nors apeliantas skunde teigia, kad neaiÅ¡ku, kaip ir kada nagrinėjamoje byloje iÅ¡ atsakovų paÅ¡alintas Jonavos rajono apylinkės teismas, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad teismas, nustatęs, jog Jonavos rajono apylinkės teismui apeliantas materialinių reikalavimų nereiÅ¡kia, 2012 m. lapkričio 20 d. teisėjos rezoliucija jis nelaikytas byloje atsakovu (b.l. 2).

Atsakovas yra materialiojo teisinio santykio Å¡alis, (tariamai) pažeidusi ieÅ¡kovo materialiÄ sias teises ar interesus, dėl ko kviečiama į teismÄ atsakyti į ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ . Apeliantas materialinį reikalavimÄ yra pareiÅ¡kęs tik atsakovui Lietuvos Respublikai, be to, ir pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį žalÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ atlygina ne teismas ar teisėjas, o valstybė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinyje nurodytÄ Jonavos rajono apylinkės teismÄ nelaikė atsakovu.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų įrodytumoApeliantas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo (valstybės) 5 328,92 Lt turtinę ir 200 000 Lt neturtinę žalÄ , nes atsakovas ir Jonavos rajono apylinkės teismas civilinėse bylose nuo 2006 m. dengė nuo atsakomybės antstolius R. M., S. V., N. A. ir J. K., skaitino neteisėtus jų veiksmus. Jiems iÅ¡ apelianto invalidumo pensijos neteisėtai iÅ¡skaičiavus 5 328,92 Lt sumÄ , atsakovas privalo apeliantui jÄ sugrÄ Å¾inti bei atlyginti patirtÄ Å¾alÄ .

Pirmosios instancijos teismas, neįrodžius deliktinės atsakomybės sÄ lygų, apelianto ieÅ¡kinį atmetė. Apeliantas kvestionuodamas skundžiamÄ sprendimÄ teigia, kad teismas netinkamai taikė CK 6.272, 6.246-6.249 straipsnių normas bei neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija su apeliantu nesutinka.              Valstybės civilinė atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1 - 3 dalyse. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Taigi, valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų ir kaltų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-207/2011). Apeliantas, reikalaudamas atlyginti žalÄ , neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas, kurių neįrodžius žalos atlyginimas negalimas.             Apeliantas ieÅ¡kininius reikalavimus grindžia CPK 739 straipsnio norma teigdamas, kad negalima iÅ¡ieÅ¡koti sumų, kurios priklauso skolininkui kaip paskirta invalidumo pensija.

Å ioms aplinkybėms pagrįsti jis pateikė Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. ir Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis (b.l. 28-30, 31-34). Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių procesinių sprendimų, Jonavos rajono apylinkės teismas panaikino antstolio N. A. 2012 m. liepos 23 d. patvarkymÄ panaikinti lėšų areÅ¡tÄ ir įpareigoti skolininkÄ atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, dalyje dėl apelianto įpareigojimo ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per vienÄ kalendorinį mėnesį daryti iÅ¡skaitas iÅ¡ skolininko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių lėšų ir visas lėšas, jeigu jos nėra susiję su antstoliui žinoma pervedama pensija, lėšomis (pinigų sumomis), iÅ¡ kurių iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal CPK negalimas, ne rečiau, kaip vienÄ kartÄ per mėnesį pervesti į antstolio N. A. depozitinę sÄ skaitÄ .

Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartį pakeitė, panaikinant nutarties dalį, kuria buvo panaikinta antstolio N. A. 2012 m. liepos 23 d. patvarkymo dalis.             Visų pirma pažymėtina, kad atsakovas (valstybė) iÅ¡ieÅ¡kotas lėšas gavo teisėtai – teismų iÅ¡duotų vykdomųjų raÅ¡tų pagrindu (CPK 584 str., 587 str. 1 p.). Tuo tarpu iÅ¡ieÅ¡kotojas (valstybė) neįpareigotas ir nekontroliuoja, iÅ¡ kokių lėšų yra iÅ¡ieÅ¡koma pagal vykdomuosius raÅ¡tus, ir nėra atsakingas už iÅ¡ieÅ¡kojimo proceso vykdymo teisėtumÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių laikytini nepagrįstais iÅ¡ esmės apelianto argumentai, kad, antstoliams neteisėtai iÅ¡skaičiavus iÅ¡ jo invalidumo pensijos 5 328,92 Lt sumÄ , jÄ privalo sugrÄ Å¾inti valstybė. Tuo tarpu apeliantui teigiant, kad valstybė gavo lėšas pažeidžiant normas, reglamentuojančias pinigų sumas, iÅ¡ kurių iÅ¡ieÅ¡koti negalima (CPK 739 str.), ir pasitvirtinus tokiems apelianto teiginiams, neteisėtais turėtų bÅ«ti pripažinti bÅ«tent antstolių veiksmai, kurių pagrindu valstybei Å¡i suma buvo pervesta (CPK 510 str.).

Antstolis už savo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ atsako įstatymų nustatyta tvarka, t.y. asmeniÅ¡kai (Antstolių įstatymo 16 str.). Valstybė už antstolio padarytÄ Å¾alÄ neatsako nei pagal Antstolių įstatymÄ , nei pagal CK normas. Todėl, jeigu, apelianto manymu, antstolių veiksmais jam yra padaryta žala, tai jos atlyginimo apskritai turėtų bÅ«ti reikalaujama iÅ¡ antstolių, kurių atžvilgiu taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai, o ne iÅ¡ valstybės. Antra, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad jo minėti teismų procesiniai sprendimai patvirtina, kad iÅ¡ jo gaunamos invalidumo pensijos buvo neteisėtai (nes toks iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal CPK 739 straipsnį negalimas) vykdomi iÅ¡skaitymai.

CPK 737 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat yra taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ši teisės norma yra taikoma visų rūšių skolininko gaunamoms pensijoms. Ieškovo nurodyta invalidumo pensija apeliantui išmokėta iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (b.l. 3). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nėra teisinio pagrindo priskirti VSDFV Jonavos skyriaus išmokėtų apeliantui pinigines lėšas prie sumų, iš kurių išieškojimas negalimas pagal CPK 739 straipsnį.

Iš pareikšto ieškinio matyti, kad apeliantas valstybės atsakomybę kildina ir dėl to, kad Jonavos rajono apylinkės teismas civilinėse bylose nuo 2006 m. dengė nuo atsakomybės trečiuosius asmenis - antstolius R. M., S. V., N. A. ir J. K. ir skatino neteisėtus jų veiksmus. Tačiau aukščiau jau konstatavus, jog nėra pagrindo pripažinti, kad išieškojimas buvo neteisėtas, taip pat nėra ir jokio pagrindo pripažinti, kad teismai kokiu nors būdu dengė nuo atsakomybės minėtus asmenis, skatino jų neteisėtus veiksmus.

Todėl, nenustačius teismo ar teisėjų neteisėtų veiksmų, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantas neįrodė bÅ«tinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų. Remiantis iÅ¡dėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,              n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Teisėjai                                                                 Kazys KailiÅ«nas                                                                                                                                                             Alvydas PoÅ¡kus                                                                                                                                                                                                    Donatas Å ernas