98dd0865-fdfd-439d-bd18-50418b7a6096 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedapeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-2897-603/2013 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dÄl žalos atlyginimo, tretieji asmenys antstolÄ R. M., antstolis N. A., antstolÄ S. V. ir antstolis J. K.. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas kreipÄsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, kuriuo praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo 5 328,92 Lt turtinÄs ir 200â000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimui neteisÄtai prievartavus turtÄ (b.l. 2).
Legislator headnote
AI generated98dd0865-fdfd-439d-bd18-50418b7a6096 · Lietuvos apeliacinis teismas: DÄl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad nenustatytos visos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos (CK 6.246-6.249 str.). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2A-658/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02649-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.; 44.5.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužÄs 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: Kazio KailiÅ«no, Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo) ir Donato Å erno, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.
B. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-2897-603/2013 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dÄl žalos atlyginimo, tretieji asmenys antstolÄ R. M., antstolis N. A., antstolÄ S. V. ir antstolis J. K.. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas kreipÄsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, kuriuo praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovo 5 328,92 Lt turtinÄs ir 200â000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimui neteisÄtai prievartavus turtÄ (b.l. 2).
NurodÄ, kad pagal CPK 739 straipsnį negalima iÅ¡ieÅ¡koti sumų, kurios priklauso skolininkui kaip paskirta invalidumo pensija. TaÄiau Lietuvos Respublika ir Jonavos rajono apylinkÄs teismas civilinÄse bylose nuo 2006 m. dengÄ nuo atsakomybÄs ir skatino neteisÄtus treÄiųjų asmenų antstolių R. M., S. V., N. A., J. K. veiksmus neteisÄtai prievartaujant ieÅ¡kovo turtÄ iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ invalidumo pensijos skolas valstybei ir vykdymo iÅ¡laidas antstoliams. DÄl to iÅ¡ ieÅ¡kovo invalidumo pensijos buvo iÅ¡skaiÄiuota ir iÅ¡skaiÄiuojama 5 328,92 Lt suma, kuriÄ atsakovas Lietuvos Respublika privalo sugrÄ Å¾inti ir atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .
Å iÄ aplinkybÄ patvirtina pridedamas 2012 m. spalio 26 d. SODROS Jonavos skyriaus raÅ¡tas. Taip pat ieÅ¡kovas teigia, kad jam turi bÅ«ti atlyginta patirta 200 000 Lt neturtinÄ Å¾ala, kuriÄ sudaro 41 000 Lt dÄl netektų septynių dantų, atsakovams suvaržius ir trukdžius ieÅ¡kovui gydytis, 9 000 Lt sukelti nepatogumai ir suvaržymas pirkti vaistus gydytis nuo akmenligÄs, 30 000 Lt suvaržymas ir trukdymas operuotis bei paÅ¡alinti akmenį iÅ¡ inksto, 30 000 Lt suvaržymas ir nepatogumų sudarymas trukdant operuoti deÅ¡inÄ kojÄ , kad galÄtų normaliai be skausmo vaikÅ¡Äioti, ir sistemingas ieÅ¡kovo kaip invalido sveikatos tokiu bÅ«du žalojimas, 20 000 Lt sistemingas trukdymas ir sudarymas nepatogumų rÅ«pintis savo vaikais ir tÄvais, priverÄiant pateikti ieÅ¡kinius ir vesti bylas prieÅ¡ atsakovus ir treÄiuosius asmenis dÄl neteisÄtai prievartaujamo turto, 70 000 Lt dÄl atsakovų Å¡antažo ir politinio persekiojimo baudžiamųjų bylų fabrikavimu už savo teisių ir teisÄtų interesų gynimÄ nuo atsakovų neteisÄto turto prievartavimo.
Å ias aplinkybes patvirtina ir pagrindžia vardinio vaistinio preparato užsakymo patvirtinimo kvitas, DELFI straipsnis, kaltinamasis aktas, ligos istorija. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ (b.l. 83-85). Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kovas kelia klausimÄ dÄl žalos, padarytos teisÄjų veiksmais nagrinÄjant jo atskirÄ jį skundÄ dÄl antstolio veiksmų, ir Å¡ioms aplinkybÄms pagrįsti pateikÄ Jonavos rajono apylinkÄs teismo ir Kauno apygardos teismo procesinius sprendimus, taÄiau nenurodÄ kokie konkreÄiai buvo atlikti neteisÄti teismo ar teisÄjų veiksmai.
Taip pat teismas nurodÄ, kad pagal CPK 737 straipsnio 7 punkto prasmÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ darbo užmokesÄio taisyklÄs yra taip pat taikomos ir sprendžiant klausimÄ dÄl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkui priklausanÄių pensijų. Teismo teigimu, Å¡i teisÄs norma yra speciali ir yra taikoma visų rūšių skolininko gaunamoms pensijoms, neiÅ¡skiriant jų rūšies ar pagal kokį įstatymÄ jos yra mokamos. Kaip patvirtina ieÅ¡kovo pateikta pažyma, ieÅ¡kovo gaunama pensija yra mokama iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymÄ (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 4 str. 1 d. 2 p.), o ne pagal kitÄ Ä¯statymÄ , todÄl nÄra teisinio pagrindo priskirti mokamų piniginių lÄšų prie sumų, numatytų CPK 739 straipsnyje.
TodÄl teismas sprendÄ, kad nÄra pagrindo iÅ¡vadai, jog CPK 739 straipsnis riboja iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymÄ iÅ¡ pensijų, nes pagal CPK 737 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pensijų yra galimas. IeÅ¡kovui, praÅ¡ant priteisti turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ , neįrodžius deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, teismas ieÅ¡kinį atmetÄ (CPK 178 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas A. B. (toliau â apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti civilinÄ bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo bei apeliacinį skundÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka (b.l. 97-98).
Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas pažeidÄ CPK 231 straipsnio 5 dalį, nes be apelianto sutikimo parengiamajame teismo posÄdyje pradÄtas žodinis bylos nagrinÄjimas ir paskelbtas sprendimas. Apelianto teigimu, jis 2013 m. birželio 4 d. pateikÄ pareiÅ¡kimÄ , kad 2013 m. birželio 4 d. bylÄ parengiamajame posÄdyje nagrinÄti jam nedalyvaujant ir nepereiti prie žodinio civilinÄs bylos nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs. Teismas be Å¡alių sutikimo iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posÄdžio pradÄjo žodinį bylos nagrinÄjimÄ iÅ¡ esmÄs pažeisdamas apelianto teisÄ ne tik žinoti apie tolimesnÄ civilinÄs bylos eigÄ , bet ir teisÄ naudotis kitomis CPK suteiktomis teisÄmis, tarp jų dalyvauti civiliniame procese žodinio nagrinÄjimo metu per atstovÄ .
Teismo sprendimas negalioja dÄl absoliuÄių negaliojimo pagrindų, nes apeliantui nepraneÅ¡ta apie bylos nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs teismo posÄdžio vietÄ ir laikÄ (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Apeliantas nurodo, kad nesutikus, jog byla bÅ«tų nagrinÄjama iÅ¡ esmÄs iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posÄdžio, jam kaip byloje dalyvaujanÄiam asmeniui turÄjo bÅ«ti praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka apie paskirtÄ civilinÄs bylos nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs žodinio proceso teismo posÄdžio vietÄ ir laikÄ .
Be to, sprendime nÄra duomenų apie apelianto 2013 m. birželio 4 d. pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ nepereiti prie bylos nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs motyvų. SprendimÄ priÄmÄ Å¡aliÅ¡kas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas ir teisÄja L. L., kurių atžvilgiu yra pradÄtos ir nagrinÄjamos civilinÄs bylos Lietuvos teismuose, dÄl to yra pažeistas CPK 21 straipsnis. Be to neaiÅ¡ku, kaip Å¡ioje civilinÄje byloje ir kada iÅ¡ atsakovų tarpo buvo paÅ¡alintas Jonavos rajono apylinkÄs teismas, nÄra duomenų apie jo pateiktÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kas įtakojo neteisÄtÄ sprendimÄ ir esminį CPK 270 straipsnio 3 dalies 2 punkto pažeidimÄ .
Teismas pažeidÄ CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , nes neatskleista bylos esmÄ, netinkamai taikomi ir aiÅ¡kinami CK 6.272, 6.246-6.249 straipsniai. Sprendime nÄra motyvų, kuriais teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad neįrodytos deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygos ir tai sudaro pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį, kas laikytina absoliuÄiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Taip pat sprendime nÄra argumentų, kuriais atmetami apelianto pateikti įrodymai (CPK 270 str. 4 d.). Apelianto nurodytos aplinkybÄs ir faktai yra privalomi ir iÅ¡ naujo neįrodinÄjami (CPK 18 str.), nes įsiteisÄjusia Jonavos rajono apylinkÄs teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartimi nustatyta, kad negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal CPK 739 straipsnį iÅ¡ invalidumo pensijos nei skolos, nei vykdymo iÅ¡laidų, Å¡ios nustatytos aplinkybÄs ir faktų nepanaikino Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi.
TodÄl sprendime nepagrįstai nustatyta, kad neva nenurodyta, kokie konkretÅ«s atlikti Jonavos rajono apylinkÄs teismo ir jų teisÄjų neteisÄti veiksmai. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b.l. 102-103). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:IÅ¡ CPK 231 straipsnio 5 dalies matyti, kad teismas turÄjo teisÄ pereiti prie žodinio bylos nagrinÄjimo ir bylÄ iÅ¡sprÄsti iÅ¡ esmÄs. Apeliantas žalÄ kildina ir iÅ¡ teismo neteisÄtų veiksmų, taÄiau teismas priverstinai nevykdo teismo sprendimų, o Å¡iÄ funkcijÄ atlieka antstoliai.
DÄl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad nenustatytos visos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos (CK 6.246-6.249 str.). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
ApeliacinÄs instancijos teismas ex officio patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. DÄl bylos nagrinÄjimo žodinio proceso tvarkaApeliantas praÅ¡o bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinÄjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t.y. jeigu bylÄ nagrinÄjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinÄjimas bÅ«tinas. DalyvaujanÄio byloje asmens praÅ¡ymas nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismui nÄra privalomas (CPK 322 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dÄsÄiusios procesiniuose dokumentuose, ir į tai, kad apeliantas nenurodÄ jokių argumentų, pagrindžianÄių žodinio bylos nagrinÄjimo bÅ«tinumÄ bei kokias faktines aplinkybes bÅ«tų reikalinga aiÅ¡kintis papildomai, teisÄjų kolegija sprendžia, kad nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka bÅ«tinumo nÄra. Apeliacinis skundas netenkintinas. DÄl absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindųApeliantas apeliacinį skundÄ inter alia grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidÄ CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ ir 329 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , tai yra absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai â sprendime nÄra motyvų, kuriais teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad neįrodytos deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygos, bei apeliantui nepraneÅ¡ta apie bylos nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs teismo posÄdžio vietÄ ir laikÄ .
Su Å¡iais apelianto argumentais apeliacinÄs instancijos teismas nesutinka. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad sprendime nÄra motyvų, kuriais teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad neįrodytos deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygos. TeisÄjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ net ir nepakankamas teismo sprendimo motyvavimas nÄra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Å is pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiÅ¡kai be motyvų.
Jei teismo sprendimo motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dÄl to byla galÄjo bÅ«ti iÅ¡sprÄsta neteisingai, bet ir tokiu atveju byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta nagrinÄti iÅ¡ naujo, kai Å¡ių pažeidimų negalima paÅ¡alinti apeliacinÄs instancijos teisme (CPK 329 str. 1 d.). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius iÅ¡nagrinÄto ginÄo aspektus, tai negali bÅ«ti pagrindas vien dÄl formalių pažeidimų panaikinti iÅ¡ esmÄs teisingÄ teismo sprendimÄ .
NagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas neįrodÄ deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, t.y. apeliantas neįrodÄ savo reikalavimų pagrįstumo, dÄl ko yra teisinis pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindÄ skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dÄstytais motyvais (CPK 270 str. 4 d.). Tuo tarpu tai, kad teismo nurodyti motyvai netenkina apelianto, nÄra pagrindas pripažinti, jog yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pripažįstamas tada, kai pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinÄjo bylÄ , kai nebuvo nors vieno iÅ¡ dalyvaujanÄių byloje asmenų, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posÄdžio laikÄ ir vietÄ , jeigu toks asmuo remdamasis Å¡ia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundÄ .
TeisÄjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti apelianto argumentai, kad jam nebuvo praneÅ¡ta apie bylos nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs teismo posÄdžio vietÄ ir laikÄ . Apeliantui Å¡aukimas į 2013 m. birželio 4 d. parengiamÄ jį teismo posÄdį įteiktas asmeniÅ¡kai, t.y. apie Å¡io posÄdžio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai (CPK 123 str. 1 d., 124 str. 1 d.). Å io fakto apeliantas neginÄija. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. birželio 4 d. parengiamajame teismo posÄdyje teismas nutarÄ bylÄ nagrinÄti apeliantui nedalyvaujant, nes apie posÄdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, o nustatÄs, kad papildomi pasirengimo veiksmai byloje nereikalingi, nutarÄ pasirengimÄ bylai užbaigti ir pereiti prie bylos nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs (b.l. 81-82).
Pagal CPK 231 straipsnio 5 dalies nuostatas (redakcija, galiojanÄia nuo 2011 m. spalio 1 d.), parengiamojo posÄdžio metu paaiÅ¡kÄjus, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinÄti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisÄ pradÄti žodinį bylos nagrinÄjimÄ ir iÅ¡sprÄsti bylÄ iÅ¡ esmÄs iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posÄdžio, t.y. teismas nÄra saistomas dalyvaujanÄių byloje asmenų sutikimu. CPK 234 straipsnyje nustatyta, kad civilinÄ byla teismo posÄdyje nagrinÄjama, kai yra praneÅ¡ta byloje dalyvaujantiems asmenims.
SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡ias proceso teisÄs normas, darytina iÅ¡vada, kad teismas gali iÅ¡nagrinÄti bylÄ iÅ¡ esmÄs iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posÄdžio ir priimti teismo sprendimÄ tokiu atveju, kai parengiamajame teismo posÄdyje dalyvauja visi dalyvaujantys byloje asmenys ar jų atstovai arba kai kuris iÅ¡ jų nors ir nedalyvauja parengiamajame teismo posÄdyje, taÄiau apie šį posÄdį jam yra tinkamai praneÅ¡ta. TodÄl nagrinÄjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tinkamai apeliantui praneÅ¡Äs apie 2013 m. birželio 4 d. parengiamÄ jį teismo posÄdį bei iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posÄdžio iÅ¡nagrinÄjÄs civilinÄ bylÄ iÅ¡ esmÄs ir priÄmÄs teismo sprendimÄ , CPK normų nepažeidÄ.
Nors apeliantas 2013 m. birželio 4 d. pareiÅ¡kimu ir praÅ¡Ä nepereiti prie bylos nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs (b.l. 80), taÄiau, minÄta, Å¡alių sutikimas pradÄti žodinį bylos nagrinÄjimÄ teismui nÄra bÅ«tinas, o dalyvaujanÄių byloje asmenų pareikÅ¡tų praÅ¡ymų tenkinimas nÄra privalomas. PastebÄtina, kad iÅ¡ įteikto apeliantui teismo Å¡aukimo turinio matyti, jog apeliantas buvo informuotas apie teismo teisÄ parengiamojo teismo posÄdžio metu pradÄti žodinį bylos nagrinÄjimÄ ir iÅ¡sprÄsti bylÄ iÅ¡ esmÄs iÅ¡ karto po parengiamojo posÄdžio (b.l. 62, 63) (CPK 134 str. 9 p.).
DÄl paminÄto negalima pripažinti, kad yra CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.NenustaÄius absoliuÄių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apskųsto sprendimo teisÄtumas ir pagrįstumas vertintinas pareikÅ¡to apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.). DÄl kitų procesinių teisÄs normų pažeidimoIÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , daugiausiai nurodo procesinius teisÄs normų pažeidimus, kurie, jo nuomone, lÄmÄ nepagrįsto sprendimo priÄmimÄ .
Jau minÄta, kad bet kuriuo atveju pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinÄs teisÄs normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas pagrindas sprendimui panaikinti yra tik tada, kai dÄl Å¡io pažeidimo galÄjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡sprÄsta byla.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidÄ CPK 231 straipsnio 5 dalį, nes be apelianto sutikimo parengiamajame teismo posÄdyje pradÄtas žodinis bylos nagrinÄjimas ir paskelbtas sprendimas. IÅ¡ dalies dÄl Å¡ios procesinÄs normos jau pasisakyta aukÅ¡Äiau.
Papildomai paminÄtina, kad apelianto iÅ¡reikÅ¡tas nesutikimas po parengiamojo teismo posÄdžio iÅ¡ karto pradÄti žodinį bylos nagrinÄjimÄ ir nebuvo motyvuotas, nepateikti argumentai, iÅ¡ kurių teismas galÄtų sprÄsti, kad dar yra reikalingi kokie nors papildomi pasirengimo bylÄ nagrinÄti teisme veiksmai, dÄl kurių nÄra galimybÄs iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posÄdžio pradÄti bylÄ nagrinÄti iÅ¡ esmÄs teismo posÄdyje. Tokių veiksmų atlikimo bÅ«tinumo apeliantas faktiÅ¡kai nenurodo ir apeliaciniame skunde.
TodÄl teismui nustaÄius, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinÄti teisme veiksmai nereikalingi ir jÄ iÅ¡nagrinÄjus iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posÄdžio, apelianto teisÄs aptariamu aspektu nebuvo pažeistos. Apeliantas teigia, kad skundžiamÄ sprendimÄ priÄmÄ Å¡aliÅ¡kas ir priklausomas Vilniaus apygardos teismas ir teisÄja L. L., kurių atžvilgiu yra pradÄtos ir nagrinÄjamos civilinÄs bylos Lietuvos teismuose. TaÄiau Vilniaus apygardos teismo ir teisÄjos L. L. nuÅ¡alinimo klausimas nagrinÄjamoje byloje buvo iÅ¡sprÄstas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad apeliantas nepateikÄ duomenų, kurie galÄtų įrodyti visų Vilniaus apygardos teismo teisÄjų asmeninį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, todÄl tenkinti praÅ¡ymÄ dÄl visų Vilniaus apygardos teismo teisÄjų nuÅ¡alinimo nÄra pagrindo (b.l. 54-56).
Be to, teisminÄje praktikoje yra nurodyta, jog jeigu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje dÄl žalos atlyginimo priteisimo atsakovais patraukÄ ne valstybÄ, bet teisÄjus ar teismus, ieÅ¡kinio priÄmimo klausimÄ sprendžiantis teismas civilinÄs bylos iÅ¡kÄlimo stadijoje, iÅ¡siaiÅ¡kinÄs ieÅ¡kovo tikrÄ jÄ valiÄ ir nustatÄs, kad ieÅ¡kovas siekia žalos atlyginimo dÄl teisÄjų ar teismų priimtų procesinių sprendimų, turi iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui, kad teismai, teisÄjai turi imunitetÄ nuo civilinÄs atsakomybÄs ir pagal tokį ieÅ¡kinį negali bÅ«ti traukiami atsakovais (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjÅ«Äio 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 2-796/2012).
TodÄl tai, kad Vilniaus apygardos teismo ir teisÄjos L. L. atžvilgiu Lietuvos teismuose yra nagrinÄjamos civilinÄs bylos, neteikia pakankamo pagrindo manyti, kad jau vien dÄl to teisÄja objektyviai laikytina Å¡aliÅ¡ka. Esant Å¡ioms aplinkybÄms, apelianto argumentas dÄl skundžiamÄ teismo sprendimÄ priÄmusio teismo ir teisÄjos Å¡aliÅ¡kumo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 12 str., 178 str.). Nors apeliantas skunde teigia, kad neaiÅ¡ku, kaip ir kada nagrinÄjamoje byloje iÅ¡ atsakovų paÅ¡alintas Jonavos rajono apylinkÄs teismas, taÄiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad teismas, nustatÄs, jog Jonavos rajono apylinkÄs teismui apeliantas materialinių reikalavimų nereiÅ¡kia, 2012 m. lapkriÄio 20 d. teisÄjos rezoliucija jis nelaikytas byloje atsakovu (b.l. 2).
Atsakovas yra materialiojo teisinio santykio Å¡alis, (tariamai) pažeidusi ieÅ¡kovo materialiÄ sias teises ar interesus, dÄl ko kvieÄiama į teismÄ atsakyti į ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ . Apeliantas materialinį reikalavimÄ yra pareiÅ¡kÄs tik atsakovui Lietuvos Respublikai, be to, ir pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį žalÄ dÄl neteisÄtų teisÄjo ar teismo veiksmų nagrinÄjant civilinÄ bylÄ atlygina ne teismas ar teisÄjas, o valstybÄ. TodÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinyje nurodytÄ Jonavos rajono apylinkÄs teismÄ nelaikÄ atsakovu.
DÄl valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų įrodytumoApeliantas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo (valstybÄs) 5 328,92 Lt turtinÄ ir 200 000 Lt neturtinÄ Å¾alÄ , nes atsakovas ir Jonavos rajono apylinkÄs teismas civilinÄse bylose nuo 2006 m. dengÄ nuo atsakomybÄs antstolius R. M., S. V., N. A. ir J. K., skaitino neteisÄtus jų veiksmus. Jiems iÅ¡ apelianto invalidumo pensijos neteisÄtai iÅ¡skaiÄiavus 5 328,92 Lt sumÄ , atsakovas privalo apeliantui jÄ sugrÄ Å¾inti bei atlyginti patirtÄ Å¾alÄ .
Pirmosios instancijos teismas, neįrodžius deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, apelianto ieÅ¡kinį atmetÄ. Apeliantas kvestionuodamas skundžiamÄ sprendimÄ teigia, kad teismas netinkamai taikÄ CK 6.272, 6.246-6.249 straipsnių normas bei neatskleidÄ bylos esmÄs. TeisÄjų kolegija su apeliantu nesutinka.              ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl teisÄjo ir teismo neteisÄtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1 - 3 dalyse. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl neteisÄtų teisÄjo ar teismo veiksmų nagrinÄjant civilinÄ bylÄ , atlygina valstybÄ visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dÄl teisÄjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltÄs. Taigi, valstybÄs pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygos â žala (CK 6.249 str.), neteisÄti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.) ir kaltÄ (CK 6.248 str.).
TeisÄjų kolegija pažymi, kad Å¡ios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybÄs institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisÄtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dÄl nurodytų subjektų neteisÄtų ir kaltų veiksmų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr.3K-3-207/2011). Apeliantas, reikalaudamas atlyginti žalÄ , neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti bÅ«tinÄ sias civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas, kurių neįrodžius žalos atlyginimas negalimas.             Apeliantas ieÅ¡kininius reikalavimus grindžia CPK 739 straipsnio norma teigdamas, kad negalima iÅ¡ieÅ¡koti sumų, kurios priklauso skolininkui kaip paskirta invalidumo pensija.
Å ioms aplinkybÄms pagrįsti jis pateikÄ Jonavos rajono apylinkÄs teismo 2012 m. spalio 18 d. ir Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis (b.l. 28-30, 31-34). Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių procesinių sprendimų, Jonavos rajono apylinkÄs teismas panaikino antstolio N. A. 2012 m. liepos 23 d. patvarkymÄ panaikinti lÄšų areÅ¡tÄ ir įpareigoti skolininkÄ atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, dalyje dÄl apelianto įpareigojimo ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per vienÄ kalendorinį mÄnesį daryti iÅ¡skaitas iÅ¡ skolininko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄių lÄšų ir visas lÄÅ¡as, jeigu jos nÄra susijÄ su antstoliui žinoma pervedama pensija, lÄÅ¡omis (pinigų sumomis), iÅ¡ kurių iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal CPK negalimas, ne reÄiau, kaip vienÄ kartÄ per mÄnesį pervesti į antstolio N. A. depozitinÄ sÄ skaitÄ .
Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkÄs teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartį pakeitÄ, panaikinant nutarties dalį, kuria buvo panaikinta antstolio N. A. 2012 m. liepos 23 d. patvarkymo dalis.             Visų pirma pažymÄtina, kad atsakovas (valstybÄ) iÅ¡ieÅ¡kotas lÄÅ¡as gavo teisÄtai â teismų iÅ¡duotų vykdomųjų raÅ¡tų pagrindu (CPK 584 str., 587 str. 1 p.). Tuo tarpu iÅ¡ieÅ¡kotojas (valstybÄ) neįpareigotas ir nekontroliuoja, iÅ¡ kokių lÄšų yra iÅ¡ieÅ¡koma pagal vykdomuosius raÅ¡tus, ir nÄra atsakingas už iÅ¡ieÅ¡kojimo proceso vykdymo teisÄtumÄ .
DÄl Å¡ių priežasÄių laikytini nepagrįstais iÅ¡ esmÄs apelianto argumentai, kad, antstoliams neteisÄtai iÅ¡skaiÄiavus iÅ¡ jo invalidumo pensijos 5 328,92 Lt sumÄ , jÄ privalo sugrÄ Å¾inti valstybÄ. Tuo tarpu apeliantui teigiant, kad valstybÄ gavo lÄÅ¡as pažeidžiant normas, reglamentuojanÄias pinigų sumas, iÅ¡ kurių iÅ¡ieÅ¡koti negalima (CPK 739 str.), ir pasitvirtinus tokiems apelianto teiginiams, neteisÄtais turÄtų bÅ«ti pripažinti bÅ«tent antstolių veiksmai, kurių pagrindu valstybei Å¡i suma buvo pervesta (CPK 510 str.).
Antstolis už savo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ atsako įstatymų nustatyta tvarka, t.y. asmeniÅ¡kai (Antstolių įstatymo 16 str.). ValstybÄ už antstolio padarytÄ Å¾alÄ neatsako nei pagal Antstolių įstatymÄ , nei pagal CK normas. TodÄl, jeigu, apelianto manymu, antstolių veiksmais jam yra padaryta žala, tai jos atlyginimo apskritai turÄtų bÅ«ti reikalaujama iÅ¡ antstolių, kurių atžvilgiu taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai, o ne iÅ¡ valstybÄs. Antra, teisÄjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad jo minÄti teismų procesiniai sprendimai patvirtina, kad iÅ¡ jo gaunamos invalidumo pensijos buvo neteisÄtai (nes toks iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal CPK 739 straipsnį negalimas) vykdomi iÅ¡skaitymai.
CPK 737 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ darbo užmokesÄio taisyklÄs taip pat yra taikomos ir iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ skolininkui priklausanÄių pensijų. Kaip pagrįstai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, Å¡i teisÄs norma yra taikoma visų rūšių skolininko gaunamoms pensijoms. IeÅ¡kovo nurodyta invalidumo pensija apeliantui iÅ¡mokÄta iÅ¡ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (b.l. 3). TodÄl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nÄra teisinio pagrindo priskirti VSDFV Jonavos skyriaus iÅ¡mokÄtų apeliantui pinigines lÄÅ¡as prie sumų, iÅ¡ kurių iÅ¡ieÅ¡kojimas negalimas pagal CPK 739 straipsnį.
IÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio matyti, kad apeliantas valstybÄs atsakomybÄ kildina ir dÄl to, kad Jonavos rajono apylinkÄs teismas civilinÄse bylose nuo 2006 m. dengÄ nuo atsakomybÄs treÄiuosius asmenis - antstolius R. M., S. V., N. A. ir J. K. ir skatino neteisÄtus jų veiksmus. TaÄiau aukÅ¡Äiau jau konstatavus, jog nÄra pagrindo pripažinti, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo neteisÄtas, taip pat nÄra ir jokio pagrindo pripažinti, kad teismai kokiu nors bÅ«du dengÄ nuo atsakomybÄs minÄtus asmenis, skatino jų neteisÄtus veiksmus.
TodÄl, nenustaÄius teismo ar teisÄjų neteisÄtų veiksmų, teisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantas neįrodÄ bÅ«tinųjų atsakovo civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų. Remiantis iÅ¡dÄstytu teisÄjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikÄ materialinÄs ir procesinÄs teisÄs normas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nÄra pagrindo, todÄl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
             TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,              n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              TeisÄjai                                                                 Kazys KailiÅ«nas                                                                                                                                                             Alvydas PoÅ¡kus                                                                                                                                                                                                    Donatas Å ernas