2021-10-27 Nr. AB-22474-3-63-3-00294-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2188-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00294-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.3; 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fortum Klaipėda“ (dab. pavadinimas – „Gren Klaipėda“) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fortum Klaipėda“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Fortum Klaipėda“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. JAR(13.15)-3 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų byloje“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas teigė, kad Nutarimas, kuriuo jam skirta 300 Eur dydžio ekonominė sankcija už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, buvo priimtas remiantis Departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2020 m. sausio 16 d. patikrinimo aktu Nr. PA6-2 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame neteisingai nustatytos aplinkybės bei netinkamai įvertintos pareiškėjui išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimo sąlygos. Pareiškėjo nuomone, Patikrinimo akte nebuvo atsižvelgta į tai, kad į bendrą sudeginamo kuro apimtį neįskaičiuotina natūrali kuro netektis ir inertinių atliekų, nedalyvaujančių degime, kiekis (pareiškėjo Departamentui pateiktame rašte buvo pagrįsti natūralios netekties bei inertinių atliekų, pvz., geležies ir aliuminio, kiekiai). TIPK leidimo sąlyga, numatanti maksimalų leistiną atliekų kiekį, nustato atliekų, kurias deginant yra išgaunama energija, kiekį, o ne bendrą į deginimo įrenginį pateikiamų atliekų kiekį (tokia pozicija atitinka ankstesnę Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento praktiką, teisinis reglamentavimas ar TIPK leidimo sąlygos šiuo aspektu nesikeitė). Tuo atveju, jei teismas laikytųsi kitokios pozicijos, pareiškėjui netaikytina atsakomybė už teisės normų pažeidimą, kadangi jis vadovavosi ankstesne Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento praktika, atliekant analogiškus patikrinimus už 2016 ir 2017 metus, ir nebuvo informuotas, jog šių ankstesnių patikrinimų metu pateikta informacija klaidinga (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 36³ str. 2 d.). Be to, pareiškėjas tvirtino, jog dėl konstatuoto pažeidimo nebuvo padaryta žala aplinkai ar visuomenei.

3. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas tvirtino, kad sunaudotas atliekų kiekis ir gautų atliekų kiekis nėra tapačios sąvokos. 2018 metais sunaudotas atliekų kiekis jėgainėje apskaičiuotas remiantis objektyviais duomenimis, nurodytais Patikrinimo akte. Sutvarkytų atliekų kiekis buvo vertinamas taip: atliekų likutis bunkeryje 2017 m. gruodžio 29 d. + gautų atliekų kiekis - drėgmės ir LOJ natūrali netektis - atliekų likutis bunkeryje 2018 m. gruodžio 31 d. Įvertinus gautą atliekų kiekį, natūralią drėgmės netektį iš atliekų kuro bunkerio ir atliekų likučius buvo nustatytas didžiausias leidžiamas naudoti atliekų kiekis – 259 684,244 t/m. Sudeginus atliekas, 2018 metais po degimo susidariusios atliekos – inertinės atliekos, nedalyvaujančios degime, – nebuvo vertintos, nes šios atliekos, prieš tapdamos inertinėmis atliekomis, buvo gautos su kitomis atliekomis, kurias jėgainė priėmė deginti ir kurias degino arba naudojo energijai gauti kaip kurą bei buvo gautos su gautų atliekų kodais, jų svoris buvo gautų atliekų balanse. Minėtos atliekos buvo apskaitytos Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje kaip gautos atliekos bei apskaitytos kaip naudojamos atliekos. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjui išduotame TIPK leidime nėra nurodyta, kad iš gautų, leidžiamų naudoti, atliekų turi būti eliminuojamos inertinės atliekos. TIPK leidime taip pat nenumatyta, kad turėtų būti vertinamas leidžiamas naudoti tik tų atliekų kiekis, iš kurių gaunama energija. Laikytina, jog Departamento pareigūnai savo kompetencijos ribose tinkamai vertino atlikto patikrinimo rezultatus, teisingai aiškino teisės aktus bei TIPK leidimo sąlygas, padarytos išvados išsamios ir pagrįstos. Be to, atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog jam neturėtų būti taikoma atsakomybė už padarytus pažeidimus, ir pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo pateikta klaidinga oficiali konsultacija ar informacija.

5. Pareiškėjas 2020 m. liepos 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus. Pažymėjo, kad iš atsakovo argumentų matyti, jog jis, apskaičiuodamas atliekų kiekį, rėmėsi ne pareiškėjo pateiktais apskaitos dokumentais (šiais dokumentais būdavo remiamasi ankstesnių patikrinimų metu), o 2017 m. gruodžio 29 d. (Nr. 17-12-29-01) ir 2018 m. gruodžio 31 d. (Nr. 18-12-31-01) matavimo protokolais. Atsakovas teismui nepateikė Bendrovės kuro apskaitos dokumentų, nors juos turėjo. Jei atsakovas būtų vadovavęsis būtent Bendrovės pateiktais kuro apskaitos dokumentais, tai būtų padaręs išvadą, jog ji 2018 metais neviršijo 255 000 t normos. Pareiškėjas pabrėžė, jog minėtuose matavimo protokoluose buvo užfiksuoti atliekų likučių bunkeryje tūriai 2017 m. gruodžio 29 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d., o ne masė, t. y. matavimo protokoluose nėra atsakovo nurodytų dydžių, atitinkamai, 5 091,820 t ir 3 327,414 t. Neaišku, kuo remdamasis atsakovas apskaičiavo atliekų likučių masę, jis nepateikė duomenų apie atliktą atliekų tankio skaičiavimą. Pareiškėjas paaiškino, kad, atsižvelgiant į konkrečių atliekų tankį, bunkeryje atliekų gali būti ir daugiau nei TIPK leidime numatytas 6 000 t bunkerio talpos dydis. Be to, atsakovas atliekų likučio tūrį apskaičiavo ne, atitinkamai, 2018 m. sausio 1 d. pradžiai ir 2018 m. gruodžio 31 d. pabaigai, o anksčiau, todėl ginčui aktualus atliekų kiekis galėjo būti pakitęs (atliekos nuolat vežamos į jėgainę). Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose taip pat iš esmės pakartojo savo argumentus, jog į bendrą sutvarkytų atliekų kiekį neturėtų būti įtrauktas metalų (t. y. degime nedalyvaujančių inertinių atliekų) kiekis, taip pat atkreipė dėmesį į Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-149-557/2020, kuris, jo nuomone, turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai administracinei bylai.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. spalio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Fortum Klaipėda“ skundą.

7. Teismas nustatė, kad Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus pareigūnai atliko planinį patikrinimą ir 2020 m. sausio 16 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA6-2. Patikrinimo akto 3 išvadoje nurodyta, kad Bendrovės termofikacinėje jėgainėje 2018 metais viršytas TIPK leidime nurodytas didžiausias leidžiamas naudoti atliekų (atliekų kodai 02 02 03, 03 01 05, 03 03 08, 04 02 21, 04 02 22, 16 01 22, 16 03 06, 18 01 04, 18 01 09, 19 08 05, 19 12 08, 19 12 10, 19 12 12, 20 02 03, 20 03 07) kiekis – 255 000 t/m, atliekų naudojimo veikla R1 (iš esmės naudojimas kurui arba kitais būdais energijai gauti), nes faktiškai šių atliekų buvo sunaudota bei sutvarkyta 259 684,244 t. Tuo buvo pažeista TIPK leidimo 14 lentelėje „Leidžiamos naudoti atliekos“ nurodyta sąlyga, kad didžiausias leidžiamas naudoti atliekų naudojimo veikla R1 kiekis – 255 000 t/m, taip pat Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 118 punkto reikalavimai. Pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 235 straipsnio 4 dalį, už padarytą pažeidimą Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje yra numatyta ekonominė sankcija.

8. Pareiškėjas 2020 m. sausio 10 d. rašte Departamentui tvirtino, jog jis neviršijo TIPK leidime numatyto didžiausio leidžiamo sunaudoti atliekų kiekio. 2018 metais Bendrovė gavo 259 289,438 t atliekų, tačiau 1 369,62 t buvo prarastos dėl natūralios netekties (dėl drėgmės ir lakiųjų organinių junginių išgaravimo bunkeryje), o 3 390,54 t gautų atliekų buvo inertinės atliekos, nedalyvaujančios degime (juodieji metalai, spalvotieji metalai), todėl faktiškai 2018 metais jėgainėje sunaudota 253 448,548 t atliekų.

9. Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyrius, atsižvelgdamas į Patikrinimo akte padarytas išvadas, 2020 m. vasario 4 d. surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J9-2. Protokole konstatuota, kad, atlikus Bendrovės planinį patikrinimą, nustatyta, jog termofikacinėje jėgainėje 2018 metais viršytas TIPK leidime nurodytas didžiausias leidžiamas naudoti atliekų kiekis – 255 000 t/m, nes faktiškai buvo sudeginta 259 684,224 t atliekų, ir tuo buvo pažeista TIPK leidimo 14 lentelėje „Leidžiamos naudoti atliekos“ nurodyta sąlyga.

10. Pareiškėjas 2020 m. vasario 21 d. pateikė Departamentui paaiškinimus, kuriuose laikėsi pozicijos, kad planinį patikrinimą atlikę pareigūnai netinkamai interpretavo TIPK leidimo sąlygas ir padarė klaidų apskaičiuodami jėgainėje sunaudotų atliekų kiekį.

11. Departamento Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius 2020 m. vasario 25 d. priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriame padarė išvadą, jog pareiškėjas pažeidė TIPK leidime nustatytas sąlygas, tokia veika atitinka Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, todėl pareiškėjui skirta 300 Eur dydžio ekonominė sankcija.

12. Teismas, spręsdamas dėl ginčo šalių argumentų pagrįstumo, atkreipė dėmesį į tai, jog Patikrinimo akte teigiama, kad iš kuro bunkerio išgaravusi drėgmė (iš atliekų prarastas drėgmės kiekis / svoris) buvo įvertina pagal 2016 m. rugpjūčio 30 d. Bendrovės nutarimą „Dėl kuro natūralios netekties, kuro bunkeryje įvertinimo“. Pagal kuro netekties dėl iš kuro bunkerio išneštos drėgmės aktus, 2018 metais natūrali netektis buvo 1 369,62 t. Taigi, Departamento pareigūnai, vertindami, kokį atliekų kiekį pareiškėjas sunaudojo 2018 metais, atsižvelgė į natūralią netektį, todėl šiuo aspektu pareiškėjo skundas nepagrįstas.

13. Teismas pažymėjo, kad Bendrovei išduoto TIPK leidimo 14 lentelėje „Leidžiamos naudoti atliekos“ yra nurodyta, kad pareiškėjas per kalendorinius metus jėgainėje turi teisę sunaudoti iki 255 000 t atliekų. TIPK leidime nėra numatyta jėgainėje deginimo procese panaudotų atliekų pavertimo energija apskaičiavimo metodika, leidžianti nustatyti, koks kiekis inertinių atliekų turėtų būti eliminuojamas iš bendro atliekų kiekio ir neįskaičiuojamas į maksimalų leistiną sudeginti atliekų kiekį. Tokia metodika neįtvirtinta ir kituose teisės aktuose: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Aplinkos apsaugos įstatyme, Taisyklėse, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-367 patvirtintose Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse ar kt. Teismas pastebėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros pareigūnai 2017 m. liepos 14 d. patikrinimo akte Nr. (9)-LT1-233 ir 2018 m. birželio 25 d. patikrinimo akte Nr. (9)-LT1-281, vertindami, ar Bendrovė, vykdydama ūkinę veiklą, nepažeidė TIPK leidime numatytų sąlygų, atsižvelgė į jos pateiktą informaciją apie inertinių atliekų, nedalyvaujančių degime, kiekį, tačiau minėtuose patikrinimo aktuose nėra pateikti argumentai, kodėl buvo priimtas toks sprendimas. Pareiškėjas skunde taip pat nenurodė jokio teisinio pagrindo, leidžiančio teigti, kad, apskaičiuojant jėgainėje sunaudotų atliekų kiekį, būtina įvertinti, koks kiekis atliekų yra inertinės atliekos ir nedalyvauja degime. Teismas konstatavo, kad teisės aktai Departamento pareigūnams nenumato pareigos planinio patikrinimo metu atsižvelgti į kiekį atliekų, kurios nedalyvavo degime. Kadangi viešojo administravimo subjektai gali veikti tik įstatymu jiems suteiktų įgaliojimų ribose, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad, apskaičiuojant 2018 metais Bendrovės sunaudotą atliekų kiekį, buvo padaryta teisės aktų reikalavimų pažeidimų.

14. Teismas akcentavo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-149-557/2020 nurodyta, jog Departamento Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. vasario 25 d. nutarimu Bendrovės darbuotojas R. J. buvo nubaustas pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį 700 Eur bauda už tai, kad jėgainėje 2018 metais viršytas TIPK leidime nurodytas didžiausias leidžiamas naudoti atliekų kiekis. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 24 d. nutarimu panaikino Departamento 2020 m. vasario 25 d. nutarimą ir nutraukė administracinio nusižengimo bylą. Bendrosios kompetencijos teismas nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pagrįstai tikėjosi, kad, nesant jokių pasikeitimų galiojančiame teisiniame reglamentavime ir negavus jokios informacijos iš Departamento apie numatomus taikyti kitokius vertinimo kriterijus tikrinant sudegintų atliekų kiekį, Bendrovės 2018 metais sudegintų atliekų kiekio patikrinimas bus vykdomas vadovaujantis tokiais pat kriterijais ir metodikomis kaip 2016 ir 2017 metų veiklos patikrinimai. Konstatuota, jog asmuo buvo nubaustas už administracinio nusižengimo padarymą nesant jo veiksmuose kaltės, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina. Teismas pažymėjo, kad minėtoje administracinio nusižengimo byloje buvo keliamas klausimas dėl administracinio nusižengimo sudėties subjektinės pusės, t. y. fizinio asmens kaltės, bet nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl aplinkybės, ar Departamentas planinio patikrinimo metu pagrįstai nustatė, jog Bendrovė 2018 metais jėgainėje sudegino didesnį atliekų kiekį nei numatytasis jai išduoto TIPK leidimo sąlygose. Tarp nagrinėjamos bylos ir Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtos bylos nėra prejudicinio ryšio, todėl minėtoje administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės neturi įtakos šiai administracinei bylai.

15. Teismas dėl skundo teiginių apie VAĮ 363 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymą pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į Departamentą ar kitą instituciją su prašymu pateikti oficialią konsultaciją dėl jėgainėje sunaudoto atliekų kiekio apskaičiavimo metodologijos ar taikomų kriterijų. Pareiškėjas jokios klaidingos oficialios konsultacijos ar informacijos iš atsakovo nėra gavęs. Tai, kad 2017 ir 2018 metais aplinkosaugos kontrolę vykdę pareigūnai, tikrindami Bendrovę, nenustatė pažeidimų, nešalina jos atsakomybės.

16. Teismas akcentavo byloje nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas 2018 metais jėgainėje sudegino didesnį kiekį atliekų nei numatytasis TIPK leidimo 14 lentelėje „Leidžiamos naudoti atliekos“, taigi, pareiškėjas 2018 metais ūkinę veiklą vykdė pažeisdamas TIPK leidime nustatytas sąlygas. Pareiškėjui paskirta ekonominė sankcija yra mažesnė nei Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje numatytos baudos vidurkis. Teismas nenustatė teisinio pagrindo konstatuoti, kad Nutarimas yra nepagrįstas ar neteisėtas.

III. 17. Pareiškėjas UAB „Fortum Klaipėda“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 9 d. sprendimą ir tenkinti jo skundo reikalavimus.

18. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas yra be motyvų, priimtas neįvertinus bylai svarbių įrodymų ir esminių pareiškėjo argumentų. Pareiškėjas pripažįsta, kad atsakovas, skaičiuodamas sutvarkytų atliekų (sudeginto kuro) kiekį, atėmė natūralią drėgmės netektį, tačiau tvirtinta, kad atsakovas rėmėsi nepagrįstais ir neteisingais atliekų likučių bunkeryje skaičiais. Atsakovo klaidingą skaičiavimą lėmė tai, kad jis: a) rėmėsi netinkamais atliekų likučių bunkeryje faktiniais duomenimis (rėmėsi kuro tūrio matavimo protokolais, o ne pareiškėjo pateiktais kuro apskaitos dokumentais); ir b) neišskaičiavo metalų kiekio. Atsakovas, nepaisydamas teismo įpareigojimo, pateikė ne visą su byla susijusią medžiagą, t. y. nepateikė Įmonės kuro apskaitos dokumentų, nors šiuos dokumentus turėjo.

19. Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovas, skaičiuodamas per 2018 metus sudegintų atliekų kiekį, prie 2018 metais gautų atliekų sumos (259 289,438 t) turėjo ne pridėti 5 091,820 t ir atimti 3 327,414 t, bet pridėti 6 677,02 t (2018 m. sausio 31 d. kuro judėjimo likučių ir kuro bunkerio apskaitos aktas) ir atimti 7 757,75 t (2018 m. gruodžio 31 d. kuro judėjimo likučių ir kuro bunkerio apskaitos aktas). Tokiu būdu atsakovo nurodyta sutvarkytų atliekų formulė būtų atrodžiusi taip: 6 677,02 + 259 289,438 - 1 369,62 - 7 757,75 = 256 839,088. Teismas nepasisakė, ar atsakovas, atlikdamas patikrinimą už 2018 metus, pagrįstai rėmėsi 2017 m. gruodžio 29 d. kuro tūrio bunkeryje matavimo protokolu Nr. 17-12-29-01 ir 2018 m. gruodžio 31 d. kuro tūrio bunkeryje matavimo protokolu Nr. 18-12-31-01, o ne pareiškėjo pateiktais 2018 m. sausio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. kuro judėjimo likučių ir kuro bunkerio apskaitos aktais, juolab kad būtent kuro judėjimo likučių ir kuro bunkerio apskaitos aktais buvo vadovaujamasi atliekant patikrinimus už 2016 ir 2017 metus. Pareiškėjas pažymi, kad minėtuose kuro tūrio matavimo protokoluose nėra duomenų apie atliekų kiekį (masę) 2018 metų pradžioje ir pabaigoje, nors būtent pagal šį kiekį turėjo būti atliktas sutvarkytų atliekų kiekio skaičiavimas. Atsakovas nustatė tik atliekų tūrį, tačiau neatliko jokių detalių atliekų tankio skaičiavimų, kurių pagrindu užfiksuotą atliekų tūrį būtų galėjęs perskaičiuoti į atliekų masę. Atsižvelgiant į skirtingų medžiagų tankio skirtumus, bunkeryje gali tilpti 8 000 t ir daugiau atliekų, nepaisant to, jog TIPK leidime nurodyta kuro bunkerio talpa – 6 000 t. Be to, pareiškėjas pastebi, kad matavimo protokole Nr. 17-12-29-01 atliekų likučio tūris bunkeryje buvo užfiksuotas 2017 m. gruodžio 29 d. 11.40 val. ir iki 2018 m. sausio 1 d. galėjo padidėti (atliekos ir toliau buvo vežamos Bendrovei). Atitinkamai, matavimo protokole Nr. 18-12-31-01 užfiksuotas atliekų likučio tūris bunkeryje užfiksuotas 2018 m. gruodžio 31 d. 11.45 val., iki dienos pabaigos atliekų kiekis galėjo realiai padidėti. Pagal minėtus matavimo protokolus atliktas skaičiavimas už laikotarpį, ilgesnį nei vieneri metai. Dėl tokių atsakovo veiksmų nebuvo užtikrintas objektyvus aplinkybių įvertinimas.

20. Pareiškėjas pakartoja, kad atsakovas, atlikdamas patikrinimą, metalus turėjo išskaičiuoti taip, kaip ankstesnių patikrinimų metų, o priešingu atveju buvo pažeista viešojo administravimo subjekto pareiga laikytis nuoseklumo, taip pat pažeisti teisinio apibrėžtumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principai bei kt. Nagrinėjamu atveju atsakovas niekada neinformavo pareiškėjo, jog ankstesnė praktika ir pozicija aiškinant ar taikant TIPK leidimo sąlygas pasikeitė, nepateikė jokių tokio pasikeitimo argumentų. Be to, pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad teisinis reguliavimas nenumato pareigos atsakovui, skaičiuojant bendrą sutvarkytų atliekų kiekį, atimti metalų kiekį. Pareiškėjo įsitikinimu, tai išplaukia iš paties TIPK leidimo sąlygų:

a) leidimo bendrojoje dalyje nurodyta, kad bendras kuro kiekis – 255 000 t;

b) leidime nurodyta, jog „laikoma, kad atliekos jėgainėje nešalinamos, o naudojamos energijai (šiluminei ir elektros) gauti“ (metalai negali būti naudojami energijai gauti);

c) leidimo 14 lentelėje nurodyta, kokios atliekos gali būti naudojamos, šiame sąraše nėra ir negali būti metalų (iš metalų negali būti išgaunamas kuras). Taigi, TIPK leidimo sąlygas aiškinant lingvistiniu, sisteminiu-loginiu bei precedentiniu (pagal ankstesnę Departamento praktiką) teisės aiškinimo metodais, darytina išvada, jog šiame leidime metinė normatyvinė riba nustatyta būtent kurui, t. y. tokiai medžiagai, kuri gali būti naudojama kaip kuras. Teisės aktuose kuras taip pat apibrėžiamas kaip degi medžiaga (Specialieji reikalavimai dideliems kurą deginantiems įrenginiams, patvirtinti aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 26 d.

įsakymu Nr. 486, Išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normos, patvirtintos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 712), tačiau metalai nėra degūs ir neturi energinės vertės. Pareiškėjas taip pat nepritaria teismo pozicijai, kad atsakovas deginimui pateiktų metalų kiekį (3 390,54 t) būtų galėjęs išskaičiuoti iš gauto atliekų kiekio tik tuo atveju, jeigu tai būtų aiškiai reglamentuota pačiame TIPK leidime ar kituose teisės aktuose. Toks teismo motyvas prieštarauja tiek atsakovo praktikai, tiek Nutarimui, tiek pateis teismo sprendimui, kuriuo buvo pritarta, jog natūrali netektis dėl drėgmės turi būti išskaičiuojama iš gauto atliekų kiekio, nors teisės aktuose tai nėra paminėta.

Aiškinant ir taikant teisę negali būti tokių dvigubų standartų. Esant tinkamai nustatytam atliekų likučių kiekiui 2018 metų pradžioje ir pabaigoje bei atėmus deginimui pateiktų metalų kiekį, sutvarkytų atliekų kiekis neviršytų TIPK leidime nustatyto metinio kuro kiekio normatyvo (256 839,088 - 3 390,54 =253 448,548).

21. Pareiškėjas mano, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-149-557/2020 turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Teigia, kad teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai susiaurino Klaipėdos apygardos teismo atliktą tyrimą iki nusižengimo subjektinės pusės (kaltės) tyrimo, neatsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos teismo konstatuotas faktines aplinkybes (be kita ko, dėl 2018 m. pradžioje ir pabaigoje gautų atliekų likučių bunkeryje skirtumo, metalų kiekio atėmimo). Minėtoje administracinio nusižengimo byloje ir nagrinėjamoje administracinėje byloje teismai nagrinėjo tuos pačius faktinius ir TIPK leidimo reguliacinius klausimus. Administracinėje byloje reikšmingi faktai bei jų vertinimas buvo įrodinėjimo dalykas ir administracinio nusižengimo byloje, t. y. Klaipėdos apygardos teismas tyrė, ar Bendrovė pažeidė TIPK leidime nustatytas sąlygas.

22. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog jis veiklą 2019 metais vykdė vadovaudamasis ankstesne atsakovo pozicija, taigi, jeigu teismas patvirtintų atsakovo parinktų metodų atliekant tyrimą už 2018 metus teisingumą, atlikus naują patikrinimą pažeidimas būtų konstatuotas ir už 2019 metus. Bendrovė yra pripažinta valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektu, į kurį dažnai atvežamos deginti atliekos ir dėl viešojo intereso (pvz., užterštas pienas iš Alytaus regiono, kilus gaisrui UAB „Ekologistika“), todėl ji turi teisėtą ir pagrįstą lūkestį, jog jos veiklą prižiūrinti institucija nesiims be konsultacijų taikyti ir aiškinti TIPK leidimo sąlygas ad hoc (esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju), pagal kiekvieno Departamento darbuotojo subjektyvų vertinimą. Šiuo atveju egzistuoja ir visuomeninis interesas turėtų aiškų ir pagrįstą reguliavimą (jo nesant – teisės aiškinimą), į kurį patenka ir klausimas, ar inertinės degime nedalyvaujančios atliekos (metalai) turėtų būti įskaičiuojamos vertinant per metus sunaudotą atliekų (kuro) kiekį.

23. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

24. Atsakovas iš dalies pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, be kita ko, su teismo išvadomis dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarimo reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nevertino ir nepasisakė dėl įrodymų, patvirtinančių atliekų likučių kiekį bunkeryje 2018 metų pradžioje ir pabaigoje, ir pažymi, kad šis argumentas laikytinas papildomomis aplinkybėmis, kuriose nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Atitinkamai, aplinkybės dėl atliekų likučio kiekio bunkeryje 2018 metų pradžioje ir pabaigoje nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nepaisant to, atsakovas paaiškina, jog atliekant patikrinimą buvo vadovaujamasi objektyviais, abejonių nekeliančiais duomenimis, užfiksuotais Patikrinimo akte. Pareiškėjas, 2016 metais teikdamas paraišką TIPK leidimui gauti, nurodė, jog 1 m3 atliekų kuro mišinio bunkeryje svoris (tankis) yra 0,4 t, ir būtent pagal šiuos duomenimis 2017 m. gruodžio 29 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. nustatytas atliekų kiekis (likutis) buvo perskaičiuotas iš tūrio į svorį.

Pats pareiškėjas atliekant patikrinimą nebuvo pateikęs jokių tikslių, objektyvių duomenų apie atliekų likučius kuro bunkeryje metų pradžioje ir pabaigoje. Atsakovas mano, kad Bendrovės darbuotojai, žinodami, jog atliekant patikrinimą vertinami duomenys už metus, galbūt nesistengė tiksliai fiksuoti duomenis apie atliekų likučius, tikėdamiesi, jog bus vertinami tokie duomenys, kokius Bendrovė pateiks apskaitos aktuose ar pan. Bendrovės atsakingas asmuo R. J. taip pat yra pažymėjęs, kad likučių kiekiai kuro bunkeryje gali skirtis nuo realiai išmatuotųjų dėl naudojamo krano griebtuvo svarstyklių (jos nesertifikuotos ir kitaip nepatikrintos) paklaidos.

Kita vertus, nes atliekų kiekį apskaičiavus pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, vis tiek būtų viršytas TIPK nustatytas didžiausias leidžiamas naudoti atliekų kiekis (neatėmus inertinių medžiagų). Atsakovas dėl pareiškėjo teiginių apie kuro tūrio bunkeryje matavimo dienas pažymi, kad atlikus skaičiavimus pagal turimus duomenis apie Bendrovės sunaudojamą atliekų kiekį, preziumuojant, jog atliekų gavimas ir deginimas vyko tolygiai, nėra pagrindo manyti, jog 2017 m. gruodžio 29–31 d. kuro kiekis bunkeryje pasikeitė tiek, jog nebebūtų viršytas didžiausias leidžiamas sunaudoti atliekų kiekis, t. y. nuo Departamento 2017 m. gruodžio 29 d. užfiksuoto kiekio (5 091,820 t) arba Bendrovės nustatyto kiekio 2018 m. sausio 1 d. (6 677,02 t) sumažėtų iki 407 t (toks atliekų likutis turėtų būti 2017 m. gruodžio 31 d. tam, kad nebūtų viršytas didžiausias leidžiamas sunaudoti atliekų kiekis).

25. Atsakovas dėl inertinių atliekų kiekio skaičiavimo pakartoja, jog atliekos, prieš tapdamos susidariusiomis (inertinėmis, nedalyvaujančiomis deginime) atliekomis, buvo gautos su kitomis atliekomis, kurias jėgainė priėmė deginti ir kurias degino arba naudojo energijai gauti (atliekų tvarkymo veikla R1) kaip kurą bei buvo gautos gautų atliekų kodais, jų svoris buvo atitinkamų gautų atliekų balanse. Sutvarkius (sudeginus) gautas atliekas, viena dalis jų buvo paversta energija (šilumine ir elektros), kita dalis pavirto susidariusiomis atliekomis (šlaku, pelenais, juodaisiais ir spalvotaisiais metalais, kt.).

Atsakovas pastebi, kad pareiškėjas reikalauja iš bendro sunaudotų atliekų kiekio išskaičiuoti tik metalus, bet ne kitas neva degime nedalyvaujančias atliekas (pvz., smėlis, žvyras, plastikas). Atsakovas pažymi, kad TIPK leidime numatytas bendras kuro kiekis – 255 000 t, kuris yra jėgainėje naudojamo kuro kiekis (t. y. atliekų kuro kiekis, nes kitoks kuras į jėgainę nevežamas ir nedeginamas). Iš TIPK leidimo 14 lentelės matyti, jog turi būti vertinamos naudojamos atliekos, o ne grynas kuras arba tik tas atliekų kiekis, iš kurio gaunama energija.

TIPK leidime nėra numatyta ir jėgainėje deginimo procese panaudotų atliekų pavertimo energija apskaičiavimo metodika. TIPK leidimo 13 lentelėje tokios atliekos kaip šlakas, pelenai, juodieji, spalvotieji metalai nurodytos kaip po deginimo susidariusios (inertinės) atliekos. Pareiškėjas nenurodė jokio teisinio pagrindo, leidžiančio teigti, kad, apskaičiuojant jėgainėje per metus sunaudotų atliekų kiekį, būtina įvertinti, koks kiekis atliekų yra inertinės atliekos ir nedalyvauja degime. Kaip teisingai pabrėžė teismas, viešojo administravimo subjektai gali veikti tik įstatymų jiems suteiktų įgaliojimų ribose, todėl susidariusioje situacijoje nėra pagrindo konstatuoti atsakovo padarytą teisės aktų pažeidimą.

Atsakovas tvirtino, jog pareiškėjas dar 2016 metų pabaigoje žinojo, kad inertinės atliekos nėra išskaičiuojamos iš bendro didžiausio leidžiamo sunaudoti atliekų kiekio (UAB „Swesco Lietuva“, teikianti konsultacines paslaugas pareiškėjui, be kita ko, aplinkos apsaugos srityje, yra teikusi paklausimus Aplinkos apsaugos agentūrai). Atsakovas paaiškina, kad, atliekant patikrinimą, iš bendro kiekio buvo atimta natūralios drėgmės netektis (1 369,62 t), kadangi duomenis apie iš kuro bunkerio išneštą drėgmę Bendrovė gavo naudodamasi sertifikuota nepertraukiama matavimo sistema, taigi šie duomenys yra patikimi ir objektyvūs.

26. Pareiškėjas 2021 m. spalio 13 d. pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus – UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. 2021-SD-110 ir Aplinkos apsaugos agentūros 2021 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. (30.1)-A4E-10915. Pareiškėjas paaiškina, kad analogišką veiklą vykdanti UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, siekdama išsiaiškinti, ar bendrovės metinis sudeginamų atliekų kieki gali būti skaičiuojamas naudojant tik energetinę vertę turinčių atliekų kiekį. Aplinkos apsaugos agentūra 2021 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. (30.1)-A4E-10915 nurodė, kad jėgainėje sudeginamų atliekų metinė apskaita galėtų būti vykdoma atsižvelgiant į gerąją atliekų apskaitos praktiką, t. y. atliekų svorio netektis dėl biodegeneravimo proceso ir iš atliekų srauto atgauto metalo kiekio. Pareiškėjas mano, kad tokia Aplinkos apsaugos agentūros, išdavusios TIPK leidimą, pozicija patvirtina jo argumentus šioje administracinėje byloje. Akcentuoja, kad minėtas Aplinkos apsaugos agentūros raštas buvo parengtas tik 2021 m. rugsėjo 24 d., todėl pareiškėjas neturėjo galimybės šiuos įrodymus pateikti teismui anksčiau.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą sprendžiama, ar Departamento Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Nutarimą.

28. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas yra priimtas neįvertinus bylai svarbių įrodymų ir esminių pareiškėjo argumentų. Pareiškėjas pripažįsta, kad atsakovas, skaičiuodamas sutvarkytų atliekų (sudeginto kuro) kiekį, atėmė natūralią drėgmės netektį, tačiau tvirtinta, kad atsakovas rėmėsi nepagrįstais ir neteisingais atliekų likučių bunkeryje skaičiais. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, atlikdamas patikrinimą, metalus turėjo išskaičiuoti taip, kaip ankstesnių patikrinimų metų, o priešingu atveju buvo pažeista viešojo administravimo subjekto pareiga laikytis nuoseklumo, taip pat pažeisti teisinio apibrėžtumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principai bei kt. Nagrinėjamu atveju atsakovas niekada neinformavo pareiškėjo, jog ankstesnė praktika ir pozicija aiškinant ar taikant TIPK leidimo sąlygas pasikeitė, nepateikė jokių tokio pasikeitimo argumentų. Be to, pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad teisinis reguliavimas nenumato pareigos atsakovui, skaičiuojant bendrą sutvarkytų atliekų kiekį, atimti metalų kiekį. Taip pat pareiškėjas mano, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-149-557/2020 turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.

29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

30. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamai administracinei bylai yra reikšmingi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-149-557/2020 atlikti faktinių aplinkybių vertinimai. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog minėta byla, kurioje buvo skirtingi proceso dalyviai negu šioje byloje, savaime neturi prejudicinės reikšmės šiai bylai, visgi pažymėtina, kad minėtoje byloje buvo vertinamos tapačios šiai bylai aplinkybės. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 24 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-149-557/2020 ne tik nutarė, kad pareiškėjo darbuotojas nekaltas dėl veikos, kad vietoj leidžiamo sudeginti TIPK leidime Nr. (11.2)-30-124/2008/T-KL.2-9/2015 atliekų kiekio 255 000 t/m buvo naudota (sudeginta) šių atliekų 259 684,224 t, bet ir įvertino faktines objektyvias aplinkybes. Paminėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjui pritaikyta administracinė atsakomybė už pažeidimą, kurio tapačius objektyviuosius požymius vertino Klaipėdos apygardos teismas nagrinėtoje byloje, pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalį, kurioje yra numatyta ekonominė sankcija.

31. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 24 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-149-557/2020, be kita ko, konstatavo, jog pareiškėjo TIPK leidime nėra nurodyta ne tik tai, kad iš gauto atliekų kiekio būtų galima išskaičiuoti metalus, tačiau ir tai, kad iš gauto atliekų kiekio būtų galima išskaičiuoti natūralią drėgmės netektį, o tai reiškia, jog pats Departamentas pripažįsta, kad kai kurie reguliaciniai TIPK klausimai išplaukia iš kitų TIPK nuostatų, jų sisteminio-loginio vertinimo bei atliekų deginimo proceso esmės ir paskirties, todėl teiginys, kad TIPK leidimas nenumato galimybės išskaičiuoti metalus, yra formalus ir nepaaiškina, kodėl pats Departamentas šiuos klausimus interpretuoja skirtingai.

Be to, nėra atsakyta į argumentą, jog TIPK leidime yra nurodyta, jog laikoma, kad atliekos jėgainėje ne šalinamos, o naudojamos energijai (šiluminei ir elektros) gauti. Minėto leidimo bendrojoje dalyje yra numatytas bendras 255 000 t kuro kiekis, o atliekų deginimo proceso esmė yra sukurti energiją, tačiau metalai energinės vertės neturi (iš jų kuras negali būti išgaunamas), todėl būtų nelogiška, jei jie būtų traktuojami kaip kuras. Be to, Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad Departamentas iki šiol į bendrą sutvarkytų atliekų kiekį neįtraukia natūralios drėgmės netekties dydžio, taip pat Departamentas, remdamasis pareiškėjo jam pateiktais dokumentais, išskaičiuodavo ne tik natūralios drėgmės netekties dydį, tačiau ir inertines atliekas, nedalyvaujančias degime.

Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas ir TIPK leidimo sąlygos per pastaruosius metus nesikeitė (keitėsi tik patikrinimą atlikęs Departamento specialistas, kuris, esant toms pačioms sąlygoms, ėmė kitaip interpretuoti teisės aktus ir vertinti pareiškėjo pateikiamus duomenis), pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas darbuotojas negalėjo tikėtis, kad dėl to gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tai mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) taikytina ir pareiškėjo atžvilgiu, t. y. jis turėjo pagrįstą lūkestį, kad metalai nebus laikomi atliekomis.

Šiame kontekste paminėtina, kad TIPK išdavusi institucija iš esmės irgi laikosi tokio požiūrio. Pabrėžtina, kad Klaipėdos apygardos teismas laikė abejotinu Departamento suskaičiuotą atliekų likučių kiekį bunkeryje 2018 metų pradžioje ir pabaigoje (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-149-557/2020 formuluotė „taip pat nėra visiškai tikslus“). Taigi, įvertinus Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-149-557/2020 padarytą objektyviųjų požymių analizę, darytina išvada, kad šioje byloje negalima vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas 2018 metais sudegino daugiau negu 255 000 t kuro.

32. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisės teorijoje teisės pažeidimo sudėtis apibūdinama kaip tipiškiausių ir esminių, objektyvių ir subjektyvių veikos požymių sistema, kuri apibūdina konkrečią veiką kaip pavojingą visuomenei ir priešingą teisei. Būtent su šiais požymiais teisės teorija ir galiojanti teisė dažniausiai sieja patį teisės pažeidimo faktą. Šie požymiai laikomi pakankamais, kad jais pasižyminčios veikos subjektą galima būtų patraukti teisinėn atsakomybėn. Taigi, nesant nustatytų visų būtinųjų požymių sistemos elementų, teisinė atsakomybė negalima (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017). Padarius išvadą, jog šioje byloje negalima vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas 2018 metais sudegino daugiau negu 255 000 t kuro, taip pat nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas padarė pažeidimą. Atitinkamai, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. vasario 25 d. nutarimas Nr. JAR(13.15)-3 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų byloje“ naikintinas.

33. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas, o Nutarimas panaikinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fortum Klaipėda“ (dab. pavadinimas – „Gren Klaipėda“) apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. JAR(13.15)-3 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų byloje“ panaikinti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė