98d92279-e1c8-4c3f-b1ec-afab156fd95d · Kauno apygardos teismas

                                                                                           Byla Nr. 1S-631-810/2018                                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-01-1-69900-2015-5                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS             N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Jurgio Kiškio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V.

B. skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. B. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 7 d. priimto nutarimo netaikyti V. B. lygtino paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : V. B. bausmę atlieka pagal Å iaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. kovo 1 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 1 d. Komisija 2018 m. birželio 7 d. priėmė nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam V.

B. netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis ir skatintas penkis kartus, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien Å¡ių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindÄ lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mai 2018 m. liepos 10 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. B. skundÄ dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į Komisijos nutarime esančius argumentus bei socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytus tyrimo duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , jog Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pritarė Komisijos nuomonei, jog Å¡iuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, kadangi nėra pagrindo manyti, kad bÅ«damas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis V. B. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. liepos 10 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ .Skunde nuteistasis pažymi, jog bausmės atlikimo metu buvo 5 kartus skatintas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, taip pat dengia priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, kadangi dirba valstybės įmonėje „MÅ«sų amatai“ tekintojo pareigose, lanko socialinės reabilitacijos programas. Taip pat skunde akcentuojama, jog V.

B. turi 4 mažamečius vaikus, su sutuoktine gyvena 10 metų, Marijampolės pataisos namų administracija yra gavusi pažymÄ apie tai, jog nuteistasis galės gyventi jo nurodytu adresu, bei praneÅ¡imÄ apie įdarbinimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistojo V. B. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V.

B. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taigi yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ . Tačiau, taikant BVK 157 straipsnio normas, vien formalaus pagrindo nepakanka. Lygtinio paleidimo taikymui bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant OASys metodikÄ , nustatyta, jog V. B. priklauso vidutinės rizikos grupei – 56 balai. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo pažanga siekiant sumažinti Å¡iÄ rizikÄ turi bÅ«ti iÅ¡imtinai akivaizdi ir įtikinanti.Nuteistasis skunde pažymi, jog yra penkis kartus skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, dengia civilinį ieÅ¡kinį, dirba VÄ® „MÅ«sų amatai“, lanko socialinės reabilitacijos programos.

Å ios aplinkybės neabejotinai vertintinos nuteistojo naudai, tačiau, kaip teisingai nustatė Komisija, vien jų nepakanka spręsti, jog nuteistojo daroma pažanga sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Spręsdamas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos instituto taikymo klausimÄ , teismas vertina eilę aplinkybių, leidžiančių spręsti apie nuteistojo daromÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ - konkretaus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, Å¡io elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mÄ stysenos adekvatumÄ , dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , padedančiÄ Ä¯vertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.

Atkreiptinas dėmesys, jog nors V. B. vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja elgesio pataisos programose, tačiau jo socialinio tyrimo iÅ¡vadoje vis dar iÅ¡skiriami kriminogeniniai veiksniai, keliantys rizikÄ pakartotinai nusikalsti – tai, jog nuteistasis teistas net 7 kartus, nusikaltimus vykdo pagal vienÄ modelį (3 iÅ¡ 5 nusikaltimų susiję su Å¡aunamaisiais ginklais), bei jo mÄ stymas ir elgesys. Nors informacija apie V. B. teistumus, padarytų nusikaltimų pobÅ«dį apima praeityje įvykusius faktus, kurių nuteistasis jau negalės pakeisti, tačiau likusį kriminogeninį veiksnį – mÄ stymÄ ir elgesį, bausmės atlikimo metu nuteistasis galėjo įtakoti ir panaikinti.

Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡is kriminogeninis veiksnys yra itin svarbus vertinant nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Kaip matyti iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados, pastarasis kriminogeninis veiksnys nuteistajam buvo nustatytas atsižvelgus į tai, kad nuteistasis, nors ir iÅ¡ dalies identifikuoja problemas susijusias su nusikalstamu elgesiu, tačiau ne visas, turi silpnus problemų sprendimų įgÅ«džius, nepakankamai suvokia elgesio pasekmes, be to, pernelyg optimistiÅ¡kai vertina ateitį.

Taip pat V. B. menkina savo veikos ir nusikalstamo elgesio ryšį, teigdamas, jog neturėjo kito pasirinkimo. BÅ«tent tai, jog V. B. vis dar sumenkina savo paties apsisprendimÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ , nusikalstamÄ elgesį iÅ¡ esmės pateisinant nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, neleidžia teismui daryti iÅ¡vados, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias iÅ¡vadas dėl jo praeityje padarytos nusikalstamos veikos. Be to, kaip jau minėta nuteistasis turi silpnus problemų sprendimų įgÅ«džius, kas verčia abejoti tuo, jog lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos V.

B., nepalankiai susiklosčius gyvenimiÅ¡koms aplinkybės, sugebės problemas iÅ¡spręsti tik teisėtomis priemonėmis. AukÅ¡tesnės instancijos teismui abejonių, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals kelia ir tai, jog Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas, tačiau nepaisant teismo jam parodyto pasitikėjimo, nuteistasis probacijos laikotarpiu padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Be to, tai, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ dar nėra pakankama ir akivaizdi, rodo ir tai, jog V. B. nusikalstamo elgesio rizika, naudojant OASys metodikÄ , nuo pirmojo vertinimo (pirmasis vertinimas atliktas 2017 m. spalio 10 d.) sumažėjo labai nežymiai – vos 4 balais. IÅ¡ Å¡iuo metu nuteistajam nustatomų 56 balų net 24 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis dar gali įtakoti ir sumažinti. Taigi, tęsdamas pataisos procesÄ pataisos įstaigoje, V. B. privalo siekti vis dar nustatomo kriminogeninio veiksnio – mÄ stysenos ir elgesio, panaikinimo, kas įtakotų ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balo mažėjimÄ daugiau nei keturiais balais.Nuteistojo skunde nurodomos Å¡eimyninės aplinkybės bei tai, jog lygtinio paleidimo atveju jis turės kur gyventi ir bus įdarbintas uždaroje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, nevertintinos kaip turinčios esminės reikÅ¡mės sprendžiant galimybę nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo institutÄ , kadangi jos nėra susijusios su nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Be to, visuomenės interesas užtikrinti teisingumo įgyvendinimÄ , visuomenės apsaugÄ tiek individualiosios, tiek ir bendrosios prevencijos aspektu pateisina ribojimus, susijusius su nuteistojo Å¡eiminiais, socialiniais ryÅ¡iais, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie galimÄ nuteistojo įdarbinimÄ negali bÅ«ti traktuojama kaip neabejotina ir įtikinanti, jog asmuo, išėjęs iÅ¡ pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje. SkundÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis V.

B. padarė pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundÄ dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nėra pagrindo. Skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. liepos 10 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, jÄ naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija n u t a r i a : atmesti nuteistojo V.

B. skundÄ ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. liepos 10 d. nutartį. Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai              Edita Dambrauskienė              Daiva Jankauskienė              Jurgis KiÅ¡kis