2018-12-05 Nr. AB-22366-3-62-3-01599-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3175-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01599-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovas), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2015 m. lakričio mėn. iki 2017 m. vasario 1 d. jis buvo apgyvendintas Alytaus PN 6-ojo lokalinio sektoriaus 15 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje, kurioje nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas gyvenamojo ploto vienam asmeniui reikalavimas. Minėtoje patalpoje buvo 11 gyvenamųjų vietų ir tiek pat asmenų. Gyvenamosios patalpos plotą mažino joje esantys baldai ir kiti įrenginiai, kurių užimamas plotas iš gyvenamosios patalpos ploto turėtų būti atimtas apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą. Apšvietimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, buvo netinkamas, šviestuvai yra pritvirtinti ne prie lubų, o prie sienų.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra neįgalus, todėl jam negalėjo būti skiriama lova antrame aukšte. Be to, prie lovų nėra kopetėlių, todėl jam sunku nuo žemės užlipti į lovą antrame aukšte. Pasivaikščiojimo kiemai per maži, negalėjo laisvai judėti. Dušuose nebuvo guminių kilimėlių, vanduo lėtai bėgo, dušai netvarkingi, maudytis po dušu leidžiama tik vieną kartą per savaitę, be to, buvo įrengtos tik 6 dušo kabinos, maudymuisi skiriamos 2 val., per tą laiką maudosi 66 asmenys. Pareigūnai naktį trukdo miegoti, garsiai vaikšto, tranko durimis. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė nepatogumus, dvasines ir fizines kančias, sukrėtimą, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, negali ramiai miegoti, jaučia baimę, negali bendrauti, nepasitiki savimi. Pareiškėjas reikalavimus grindžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, taip pat prašė vadovautis Lietuvos teismų praktika analogiško pobūdžio bylose.

4. Atsakovas pateiktame atsiliepime, kurį patikslino, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d., nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. sausio 26 d., nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2016 m. birželio 28 d., nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2017 m. liepos 11 d. buvo paskirtas gyventi į 15 būrį 6 gyvenamąją bendrabučio tipo patalpą, kuri yra 33,02 kv. m ploto, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, įrengtas ir sanitarinis mazgas. Nuo 2017 m. vasario 1 d. 15 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje (miegamajame) yra įrengtos 9 gyvenamosios vietos. Dušinėje veikia 6 dušo kabinos, vandens spaudimas tinkamas, nuteistieji prausiasi pagal grafiką.

6. Atsakovo nuomone, reikšminga aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Akcentavo, kad Alytaus pataisos namuose visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, t. y. gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio (viena su medine, kita su asfalto danga), futbolo (viena su natūralia, kita su dirbtine danga), tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus PN, higienos normos pažeidimų nenustatė. Pareiškėjas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į Alytaus visuomenės sveikatos centrą nesikreipė.

7. Atsakovas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose užtikrina tinkamą oro temperatūrą, oro drėgmę, Alytaus PN šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas. Patalpos ventiliuojamos atidarant langus. Pasivaikščiojimo kiemelių plotų teisės aktai nereglamentuoja. Pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpoje, 6 lokalinio sektoriaus kiemas yra 584 kv. m, todėl jis laisvai galėjo judėtišioje kiemo teritorijoje. Nurodė, jog duomenų, kuriame lovos aukšte pareiškėjui buvo suteikta miegamoji vieta, Alytaus PN neturi, tačiau pareiškėjo neįgalumas neturėjo įtakos jo judėjimui.

8. Atsakovas nurodė, kad pareigūnai gali patikrinti miegamąjį, tačiau durų atverti nereikia, nes duryse įrengtas langelis, tačiau pareiškėjo argumentai, kad patikrinimai atliekami kiekvieną naktį, nepagrįsti. Visi patikrinimai ir kratos yra fiksuojami raštiškai ir segami į nuteistųjų bylas.

9. Alytaus PN pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir priteisė A. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d., nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. sausio 26 d., nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2016 m. birželio 28 d., nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2017 m. liepos 11 d. buvo paskirtas gyventi į 15 būrį 6 miegamąjį, kurio plotas yra 33,02 kv. m, jame įrengta 11 miegamųjų vietų. Todėl vienam asmeniui teko 3,00 kv. m. Nuo 2017 m. vasario 1 d. 15 būrio 6 miegamajame yra įrengtos 9 gyvenamosios vietos, todėl nuo 2017 m. vasario 1 d. pareiškėjui teko 3,66 kv. m ploto. Teismas sprendė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. sausio 31 d. teko 3,00 kv. m (398 paras trūko 0,1 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose), t. y. nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus. Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerose esantys baldai, sanitarinis mazgas ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam teisės aktus atitinkančiose gyvenamosiose patalpose.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamo apšvietimo patalpose, šviestuvų pritvirtinimo prie sienų, o ne prie lubų, nurodė, kad Alytaus PN nepateikė teismui duomenų apie patalpų apšvietimą pareiškėjo buvimo joje laikotarpiu, tik nurodė, kad Alytaus PN užtikrina tinkamas sąlygas, numatytas Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Atsakovas teismui pateikė Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktą Nr. PA-436, 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12), iš kurių matyti, jog ginčo laikotarpiu buvo atliekami patikrinimai visose Alytaus PN patalpose. Tikrinimo metu nustatyta, jog Higienos normos HN 76:2010 ir HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Teismas nurodė, kad teisės aktai nereglamentuoja, kurioje patalpos vietoje (ant lubų ar sienų) turi būti įrengiamos apšvietimo lempos. Pareiškėjas į Alytaus PN pareigūnus, administraciją ar į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų bendrabučio tipo patalpose (dėl apšvietimo) nesikreipė, todėl teismas vertino, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl netinkamos apšvietimo dėl praėjusio laiko negalima nustatyti, dėl to pareiškėjo argumentus šiuo klausimu atmetė kaip nepagrįstus.

13. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su pasivaikščiojimo kiemelių plotu, guminių kilimėlių dušo patalpose nebuvimo, vandens srovės, maudymosi dažnumo, nurodė, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelio ploto, vienu metu kiemelyje leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus, todėl pareiškėjo argumentus šiuo klausimu atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta teisė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, todėl teisės aktų reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, jog dušuose turi būti guminiai kilimėliai, todėl nenustatė pareiškėjo atžvilgiu pažeidimo. Teismas, remdamasis atsakovo pateiktais duomenimis, nustatė, kad dušinėje veikia 6 dušo kabinos, vandens spaudimas tinkamas, nuteistieji prausiasi pagal grafiką. Duomenų, ar pareiškėjas kreipėsi dėl nurodytų pažeidimų į administraciją, byloje nepateikta, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, dėl to pareiškėjo argumentus dėl netinkamai veikiančių dušų atmetė kaip nepagrįstus.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl pareigūnų netinkamo elgesio (naktį per patikrinimus trukdo miegoti, garsiai vaikšto, tranko duris) pažymėjo, kad pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagristi samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismas taip pat akcentavo, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalį, nuteistųjų nuolatinė priežiūra ir izoliavimas yra vieni iš pagrindinių pataisos įstaigų režimo reikalavimų. Teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmetė.

15. Vertindamas neturtinės žalos dydį, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo skunde nurodytas aplinkybes, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam pablogėjo sveikata, patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų ir pan. Teismas, įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis nurodė, kad iš joje nurodytų duomenų negalima vienareikšmiškai spręsti, jog pareiškėjo nurodomi sveikatos sutrikimai galėjo būti sukelti būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Byloje nėra įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad pareiškėjui dėl netinkamų gyvenimo sąlygų būtų sutrikusi sveikata, taip pat nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to, medicininiuose dokumentuose nurodyta, jog pareiškėjui pripažintas 50 proc. nedarbingumas be judėjimo sutrikimų.

16. Teismas nurodė, kad dėl nagrinėjamoje byloje nustatytų pažeidimų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas, pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą, buvo laikomas 398 dienas, gyvenamojo ploto norma buvo pažeista nežymiai (pareiškėjui trūko 0,1 kv. m), atsižvelgdamas į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertino 800 Eur ir priteisė ją iš atsakovo.

III. 17. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjui priteista 800 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

18. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui pateikė visą su keliamu ginču susijusią medžiagą, tačiau teismas neobjektyviai ją įvertino. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė, nurodyti teiginiai apie neva padarytą žalą neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvertinti kaip objektyvius, nepateikė, nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

19. Pažymi, kad pareiškėjui 398 dienas nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktuose nustatytas gyvenamosios patalpos plotas, ploto trūko tik 0,1 kv. m, t. y. labai nežymiai, tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Atsakovo nuomone, šiuo atveju pripažinimas, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, būtų pakankama satisfakcija. Akcentuoja, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse. Be to, įrengti sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji gali dirbti ūkio brigadoje (pareiškėjas prašymo dėl priėmimo į darbą nebuvo pateikęs), dvasiškai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje ar užsiimti kita pataisos namuose leistina, prasminga veikla. Be viso to, nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialinės reabilitacijos programas, kurių pataisos namuose yra trylika. Taigi pareiškėjui ploto trūkumas buvo kompensuotas aukščiau nurodytomis priemonėmis.

20. Atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, tais atvejais, kai siekiama nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, būtina tinkamai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįsti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidas ir bendro pobūdžio pareiškimus apie galimą teisių pažeidimą. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus.

21. Pareiškėjas A. T. pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti galioti.

22. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Gyvenamojoje patalpoje dalį ploto užima baldai ir kitas inventorius, be to, joje įrengtos 5 dviejų aukštų ir 1 vieno aukšto lovos, dalį ploto užima sanitarinis mazgas. Todėl jam teko dar mažiau gyvenamojo ploto. Alytaus PN lauko durys rakinamos 17 val., o nuo 23 val. iki 7 val. užrakinami ir miegamieji. Pareigūnai apie 3 val. nakties miegamuosius atrakina, garsiai kalba, tranko duris, todėl trukdo miegoti. Atsakovo teiginiai šiuo klausimu yra neteisingi.

23. Pareiškėjas nurodo, kad jis 3 kartus kreipėsi į Alytaus PN direktoriaus pavaduotoją dėl darbo, tačiau galimybė dirbti nebuvo suteikta. Jis su skundu kreipėsi ir į Kalėjimų departamentą, taip pat į gydytoją, kad leistų jam dirbti, tačiau dėl to, kad jis yra neįgalus, dirbti nebuvo leista. Todėl atsakovo teiginiai, kad pareiškėjas nesikreipė dėl darbo neatitinka tikrovės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų, t. y. vienam asmeniui tenkančio ploto gyvenamojoje patalpoje reikalavimų ir higienos reikalavimus atitinkančių sąlygų.

25. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu (iš viso 398 paras) neužtikrino pareiškėjui teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimo gyvenamojoje patalpoje (pareiškėjui teko 3 kv. m, trūko 0,1 kv. m, dalį gyvenamojo ploto užėmė baldai ir kitas inventorius), nenustatęs kitų pažeidimų pareiškėjo atžvilgiu, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad pareiškėjui priteistina neturtinė žala pinigais, todėl iš atsakovo priteisė 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

26. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nors ir nurodo, kad teismas neobjektyviai įvertino į bylą pateiktus įrodymus dėl pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, tačiau iš apeliaciniame skunde dėstomų argumentų matyti, kad Alytaus PN iš esmės nesutinka su teismo pareiškėjui parinktu neturtinės žalos atlyginimo būdu priteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir teigia, kad šiuo atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti pakanka vien pažeidimo pripažinimo.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja.

23. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos būdo ir dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1046-624/2017 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

24. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu 398 paras pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus gyvenamosios patalpos plotas, be to, dalį gyvenamosios patalpos ploto užėmė baldai ir kitas inventorius, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko dar mažiau, ir šis pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, ir tik teisės pažeidimo pripažinimo, nagrinėjamu atveju, nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

26. Teisėjų kolegija, konkrečiai įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimų mastą ir trukmę (398 paras neužtikrintas gyvenamojo ploto vienam asmeniui reikalavimas, ploto trūkumas – 0,1 kv. m), dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį, tai, kad nenustatyta, jog Alytaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, tai, kad pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, todėl ploto trūkumą iš dalies kompensavo galimybė laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti yra per didelė, todėl mažinama, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui A. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Romanas Klišauskas