2022-09-06 Nr. AB-22021-4-53-3-00181-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3760-815/2022

Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00181-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui B. B., jo atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

vertėjui Tadui Tvarijonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio B. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. liepos 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (duomenys neskelbtini) piliečiui B. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir VSAT) Kybartų Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir Centras) teikimas, kuriuo prašyta (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam B. B. (toliau – ir užsienietis), (duomenys neskelbtini), skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį VSAT, ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesiams t. y. iki 2023 m. sausio 27 d., bet ne ilgiau, nei iki bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. VSAT teikime nurodė, bei institucijos atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2021 m. liepos 18 d. apie 3.48 val., VSAT Varėnos pasienio rinktinės, Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, VSAT pareigūnai sulaikė asmenį be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kuris pažeisdamas Šengeno sienų kodekso nuostatas, pėsčiomis, neteisėtai, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Sulaikytas asmuo buvo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatęs B. B., (duomenys neskelbtini), kuris su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, bei kitų dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje bei pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

3. 2021 m. rugsėjo 23 d. užsienietis buvo apgyvendintas VSAT Centre, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6, 8 dalių nuostatomis.

4. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 21S36346 (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam užsieniečiui nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus Departamento sprendimui – išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C. SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos pavesta vykdyti VSAT.

5. B. B. pateikė skundą dėl šio Departamento sprendimo. Departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija, išnagrinėjusi skundą, priėmė sprendimą atmesti jį kaip nepagrįstą (2021 m. lapkričio 29 d. Nr. 6K-1802).

6. Užsienietis šį sprendimą apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, kurie 2022 m. kovo 3 d. išnagrinėję užsieniečio skundą priėmė sprendimą užsieniečio skundą tenkinti iš dalies: pakeisti Departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 21S36346 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, 3 punkte nurodytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą sutrumpinti nuo 5 metų iki 2 metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o 4 punkte sutrumpinti įvedimo į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo 3 metų iki 2 metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o likusios skundo dalies netenkinti.

7. 2022 m. vasario 4 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S64449 įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendinti užsienietį nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1895-525/2022 atmetė užsieniečio apeliacinį skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimą nepakeistą. LVAT priėmus neskundžiamą nutartį užsieniečio teisinis statusas pasikeitė iš prieglobsčio prašytojo į užsienietį, neteisėtai kirtusį Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui, jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

9. Šiuo metu užsienietis yra apgyvendintas VSAT Centre, sprendimu nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaujantis Įstatymo 140-8 straipsnio 7 dalies nuostatomis iki 2022 m. rugpjūčio 4 d.

10. Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos užtikrinančios jo poreikius, t.y. užsienietis gali judėti ne tik savo aukšte, ar kiemelyje, tačiau gali judėti visoje Centro teritorijoje, naudotis futbolo, bei krepšinio aikštėmis, esančiomis Centro stadione, bendrauti su kitais ten gyvenančiais asmenimis, taip pat turi galimybę susitikti su advokatu, naudotis ryšio priemonėmis. Be to, Centre apgyvendinti užsieniečiai, pateikę prašymą Centro administracijai, socialinių darbuotojų pagalba turi galimybę laikinai išvykti iš Centro teritorijos būtiniausiems poreikiams patenkinti ar maisto produktams, kurių nėra Centre esančioje parduotuvėje, įsigyti.

11. Pažymėjo, jog Centre yra sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kurios užtikrina jų teises į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką. Centre užsieniečiai apgyvendinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1V-340 „Dėl Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis.

12. Pažymėjo, kad Centre užsieniečiai yra maitinami tris kartus per dieną, taip pat yra numatyta galimybė ir patiems užsieniečiams gaminti maistą, aukštuose yra įrengtos bendro naudojimo virtuvės patalpos su visa reikalinga buitine technika bei indais ir įrankiais. Užsieniečiai gali pasirinkti tradicinį, alternatyvų ir vegetarišką valgiaraštį. Maistas yra pateikiamas ir meniu sudaromas atsižvelgiant į užsieniečių mitybos ypatumus. Užsieniečių maitinimo valgiaraščiai sudaromi ir maitinimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūriniuose padaliniuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2020 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-289.

13. Centre yra teikiamos medicininės paslaugos, užsieniečiai yra aprūpinami vaistais ar kitais medicininiais preparatais. Centre veikia parduotuvė, kurioje yra galimybė ne tik įsigyti turimas prekes, bet užsisakyti norimų prekių. Centre lankosi psichologai, kurie teikia psichologo paslaugas užsieniečiams. Centre esančios socialinės darbuotojos, bei Nevyriausybinės organizacijos organizuoja užsieniečiams įvairius laisvalaikio užsiėmimus. Be to, Centro administracija, pagal galimybes, imasi visų priemonių užsieniečių sąlygoms gerinti.

14. Įvertinus visus byloje esančius dokumentus ir aplinkybes, nustatytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4, 10 punktuose nurodytos aplinkybės dėl kurių užsienietis gali pasislėpti, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nes iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog asmuo neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, asmuo Centro pareigūnams nėra pateikęs jokių dokumentų ar įrodymų apie gyvenamojo būsto turėjimą ar nuomą Lietuvos Respublikoje; užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, Centrui nėra pateikęs jokių įrodymų apie turimas lėšas, kad galėtų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

15. Atkreipė dėmesį, kad asmuo iki šiol nėra pateikęs jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsieniečiui buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus, tačiau užsieniečio asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų iki šiol negauta. Nepateikęs savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento galimai sąmoningai bando suklaidinti arba nuslėpti savo tapatybę, todėl darytina prielaida, kad asmuo galimai slepia savo asmenybę dėl to, kad yra padaręs nusikaltimus kitose valstybėse ir kelia grėsmę valstybės saugumui. Užsienietis, būdamas pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl jo asmens tapatybę patvirtinančio asmens dokumento neturėjimas, nelegaliai kertant Europos Sąjungos narės valstybės sieną vienareikšmiai traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis. Be to, vykstant pokalbiui su šiuo užsieniečiu dėl jo teisinės padėties, buvo išaiškinta, jog pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui, jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečiui buvo išaiškinta savanoriško grįžimo į kilmės valstybę galimybės ir tvarka, tačiau jis kategoriškai atsisakė grįžti į savo kilmės šalį.

16. Pažymėjo, jog užsienietis neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog užsienietis jau nebe prieglobsčio prašytojas, nes LVAT neskundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo, užsienietis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę užsieniečiui pasislėpti ar pabėgti į kitą Europos Sąjungos valstybę.

17. Šiuo metu užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jau pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. VSAT kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl asmens grįžimo dokumento išdavimo. Gavus minėtus dokumentus užsienietis bus išsiųstas į kilmės valstybę.

18. Užsieniečiui yra išaiškinta esama situacija, tačiau jis kategoriškai nesutinka grįžti į savo kilmės valstybę. Kadangi sprendimas dėl prieglobsčio asmeniui jau yra priimtas, t. y. asmeniui atsisakyta suteikti prieglobstį, bei nuspręsta asmenį išsiųsti į kilmės valstybę, netaikant asmeniui judėjimo laisvės apribojimų, asmuo, vengdamas išsiuntimo, gali pasislėpti ir (ar) išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę visoje Šengeno erdvėje. Manome, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

19. VSAT teismo posėdžio metu teikimą palaikė.

20. Užsienietis teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti iš dalies, bei taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. 21. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. liepos 26 d. sprendimu buvo nuspręsta VSAT Centro teikimą tenkinti.

22. Teismas nustatė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, bei kitų dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje bei pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

23. 2021 m. rugsėjo 23 d. užsienietis buvo apgyvendintas VSAT Centre.

24. Departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 21S36346 (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam B. B. nuspręsta nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus sprendimui – išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C. SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos pavesta vykdyti VSAT prie LR VRM. Užsienietis pateikė skundą dėl šio Departamento sprendimo. Departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija, išnagrinėjusi skundą, priėmė sprendimą atmesti jį kaip nepagrįstą (2021 m. lapkričio 29 d. Nr. 6K-1802).

25. Užsienietis šį sprendimą apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, kurie 2022 m. kovo 3 d. išnagrinėję užsieniečio skundą priėmė sprendimą užsieniečio skundą tenkinti iš dalies: Pakeisti Departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 21S36346 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, 3 punkte nurodytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą sutrumpinti nuo 5 metų iki 2 metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o 4 punkte sutrumpinti įvedimo į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo 3 metų iki 2 metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o likusios skundo dalies netenkinti.

26. 2022 m. vasario 4 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S64449 įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendinti užsienietį nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1895-525/2022, atmetė užsieniečio apeliacinį skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimą nepakeistą. LVAT priėmus neskundžiamą nutartį užsieniečio teisinis statusas pasikeitė iš prieglobsčio prašytojo į užsienietį, neteisėtai kirtusį Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui, jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

28. Šiuo metu užsienietis yra apgyvendintas VSAT Centre, sprendimu nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaujantis Įstatymo 140-8 straipsnio 7 dalies nuostatomis iki 2022 m. rugpjūčio 4 d.

29. Iš teikimo medžiagos teismas nustatė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirtęs valstybės sieną, ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Šiuo metu užsienietis Lietuvos Respublikoje turi nelegalaus migranto statusą, jis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, Centro pareigūnams nėra pateikęs jokių dokumentų ar įrodymų apie gyvenamąjį būsto turėjimą ar nuomą Lietuvos Respublikoje; užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, Centrui nėra pateikęs jokių įrodymų apie turimas lėšas, kad galėtų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Nepateikęs savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento galimai sąmoningai bando suklaidinti arba nuslėpti savo tapatybę, todėl darytina prielaida, kad asmuo galimai slepia savo asmenybę dėl to, kad yra padaręs nusikaltimus kitose valstybėse ir kelia grėsmę valstybės saugumui. Užsienietis, būdamas pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turėjo pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl jo asmens tapatybę patvirtinančio asmens dokumento neturėjimas, nelegaliai kertant Europos Sąjungos narės valstybės sieną vienareikšmiai traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis.

30. Teismas taip pat pabrėžė, kad šiuo metu užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jau pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. VSAT kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl asmens grįžimo dokumento išdavimo. Gavus minėtus dokumentus užsienietis bus išsiųstas į kilmės valstybę. Užsieniečiui yra išaiškinta esama situacija, tačiau jis kategoriškai nesutinka grįžti į savo kilmės valstybę. Kadangi sprendimas dėl prieglobsčio asmeniui jau yra priimtas - asmeniui atsisakyta suteikti prieglobstį, bei nuspręsta asmenį išsiųsti į kilmės valstybę, netaikant asmeniui judėjimo laisvės apribojimų, asmuo, vengdamas išsiuntimo, gali pasislėpti ir (ar) išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę visoje Šengeno erdvėje. Atsižvelgiant į tai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

31. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, be kita ko, teismas nusprendė, kad būtina atsižvelgti į užsieniečio elgesį gyvenimo Centre laikotarpiu. Byloje teismas nenustatė, kad minėtu laikotarpiu užsienietis būtų bandęs pabėgti iš Centro teritorijos ar pažeidinėti Centro vidaus tvarkos taisykles, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracijos įstatymų, todėl jo atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Tačiau, teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jau pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. VSAT kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl asmens grįžimo dokumento išdavimo, tačiau kategoriškai nesutinka grįžti į savo kilmės valstybę, pagrįstai manytina, kad netaikant asmeniui judėjimo laisvės apribojimų, asmuo, vengdamas išsiuntimo, gali pasislėpti ir (ar) išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl tikslinga riboti jo judėjimo laisvę, kurios taikymas šiuo atveju yra pakankamas ir proporcingas siekiamiems tikslams.

32. Teismas konstatavo, kad aptartos aplinkybės sudarė teismui pagrindą pripažinti, kad nagrinėjamu atveju yra sąlygos užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

33. Kartu bylą nagrinėjantis teismas pažymėjo, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminas parenkamas įvertinus galiojantį reguliavimą, įtvirtintą 14018 straipsnio 1 dalyje, kad pareiga periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, kreiptis dėl pervarstymo, numatyta tik sulaikymo atveju.

III. 34. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. liepos 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti užsieniečiui apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

35. VSAT Centras atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad neprieštarauja, jog pareiškėjui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas VSAT Centro teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės nustatymo užsieniečiui, teisėtumas ir pagrįstumas.

37. Pirmosios instancijos teismas tenkino VSAT teikimą, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis pateko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, neturi socialinių ir ekonominių ryšių šalyje, gali pasislėpti, vengdamas išsiuntimo.

38. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo skirti jam švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nes jo elgesys apgyvendinimo vietos teritorijoje buvo geras, jis labai ilgą laiką Lietuvoje laikomas be teisės judėti.

39. Byloje nustatyta, kad Departamentas priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir sprendimui įsiteisėjus išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs.

40. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir ekstremalioji situacija iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančio Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

42. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

43. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde užsienietis neginčija alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, tačiau prašo skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje vertins judėjimo laisvės ribojimų pagrįstumą.

44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog užsienietis 2021 m. liepos 18 d. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir nuo atvykimo momento, t. y. daugiau nei vienus metus jo judėjimo laisvė buvo ribojama. Byloje nesurinkta duomenų, jog per šį laikotarpį užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo tvarką, nesilaikęs nustatytų taisyklių ar nebendradarbiavęs su kompetentingų institucijų pareigūnais, atsisakęs teikti informaciją ar klaidinęs tarnybų pareigūnus. Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento arba jo kopijos nepateikimas savaime neįrodo asmens nebendradarbiavimo. Nenustatyta, jog užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

45. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

46. Taigi pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie išvados, jog judėjimo laisvės ribojimo priemonės, leidžiant judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, ribojančios užsieniečio judėjimo laisvę, taikymas šiuo atveju yra pakankamas ir proporcingas siekiamiems tikslams, tinkamai neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir teisinio reglamentavimo.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes bei šiuo metu taikomos priemonės prigimtį, tikslą, pažymi, jog nagrinėjamu atveju šios priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, nėra tinkamas ir proporcingas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, keistina į alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

48. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, skiriant užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio B. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. liepos 26 d. sprendimą pakeisti: užsieniečiui (duomenys neskelbtini)piliečiui B. B. skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 27 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rasa Ragulskytė – Markovienė

Ernestas Spruogis