2026-01-19 Nr. CB-290-2-11-3-00164-2024-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-43

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00164-2024-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Agnės Tikniūtės, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 31 d. paduotu atsakovo K. F. (K. F.) kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu dėl sprendimo vykdymo sustabdymo,

n u s t a t ė :

Atsakovas K. F. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo R. D. ieškinys atsakovui K. F. dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo bendra daline nuosavybe, turto padalijimo, pripažinimo sutuoktinio asmeninės nuosavybės bendrąja sutuoktinių nuosavybe; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė Asta Sipavičienė, UAB „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde iš esmės nurodomi tokie argumentai:

1. Teismas, konstatuodamas, kad labiau tikėtina, jog butas buvo dovanotas ne vien I. F., pažeidė teisines prezumpcijas ir nesivadovavo bylos įrodymais. Šiuo pagrindu turto teisinis režimas negali būti keičiamas kitu.

2. Nei viena iš teismo nurodytų aplinkybių (t. y. kad I. F. ir R. D. nuo 2001‒2002 m. gyveno kartu kaip šeima, vedė bendrą ūkį ir prižiūrėjo butą; ieškovas pervesdavo pinigų I. F.; ieškovas pirko duris ir langus su jų įrengimu; UAB „JG Valuations“ konsultacijoje nurodyta, kad ginčo buto be remonto kaina 27 400 Eur, o suremontuoto ‒ 47 800 Eur) atskirai, nei jos visos kartu nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo pakeisti turto teisinio režimo. Tokie įrodymai negali būti vertinami kaip buto kapitalinis remontas ir nepagrindžia, kad I. F. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo iš esmės pagerintas.

3. Teismas peržengė ieškinio ribas, nors tokio pobūdžio bylose teismas nėra aktyvus. Teismas tokį reikalavimą, koks suformuluotas ieškinyje, turėjo atmesti, o ne priimti sprendimą dėl reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas.

4. Teismas nemotyvavo, kodėl priteisė ieškovui būtent ½ dalį ginčo buto.

5. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes iš esmės nepasisakė dėl atsakovo argumentų, o tik atkartojo pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija pažymi, kad, pagal CPK 347 straipsnio 4 dalį, prie kasacinio skundo turi būti pridėti įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir įrodymai, patvirtinantys šio prašymo motyvus.

Atsakovas už kasacinį skundą sumokėjo 220 Eur žyminį mokestį, nors skundžia teismo procesinio sprendimo dalį, kuria ieškovui pripažinta bendrosios dalinės nuosavybės teisė į 1/2 dalį ginčo buto. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad, pagal VĮ Registrų centro duomenis, buto vertė 27 100 Eur. Dėl to ginčijama suma, nuo kurios skaičiuotinas už kasacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis, yra 13 550 Eur (27 100 Eur / 2) (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi ir 82 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas paduotas ne elektroninių ryšių priemonėmis, už jį mokėtinas 407 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsakovas neprašo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti jo mokėjimą. Taigi, kasacinį skundą atsisakytina priimti ir dėl to, kad nesumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui K. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) 220 (du šimtus dvidešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gruodžio 29 d. mokėjimo pavedimu, žyminio mokesčio mokėjimo kodas ZP06208.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė

Eglė Zemlytė