2018-10-24 Nr. AB-18940-3-61-3-00629-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4766-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00629-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.; 22.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. ir atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Valstybinės energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–3, 15–16) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) viršininką priimti įsakymą dėl 10 procentų pareiškėjo pareiginės algos dydžio priemokos skyrimo už kiekvieną išdirbtą mėnesį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. vasario 12 d. ir užtikrinti šios priemokos išmokėjimą; 2) priteisti pareiškėjui po 0,02 procento delspinigių už kiekvieną dieną nuo laiku nesumokėtų priemokų sumų.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcijos viršininko 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-49 (toliau – ir Įsakymas) jam nuo 2015 m. liepos 1 d. buvo pavesta vykdyti darbinę funkciją, susijusią su leidimų išdavimu (interesantų konsultavimas, paklausimų, leidimų, teikimų ir sprendimų rengimas), kuri nebuvo numatyta jo pareigybės aprašyme. Kadangi pareiškėjas buvo pagrindinis šios funkcijos vykdytojas, jo krūvis žymiai padidėjo. Už minėtos funkcijos, kuri nebuvo nurodyta pareiškėjo pareigybės aprašyme, vykdymą jam nebuvo mokama, todėl, pareiškėjo nuomone, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 26 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos. Pareiškėjo nuomone, egzistuoja visos būtinos sąlygos (nuolatinis funkcijų, kurios nenumatytos pareigybės aprašyme, vykdymas, papildoma funkcija buvo priskirta vykdyti raštu – Įsakymu), kurios imperatyviai įpareigoja Inspekciją mokėti pareiškėjui priemoką. Atsižvelgdamas į papildomą darbo krūvį, kuris atsirado vykdant Įsakymu priskirtą funkciją, pareiškėjas manė, kad turėtų būti skirta 10 procentų pareiginės algos dydžio priemoka už kiekvieną mėnesį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. vasario 12 d.

3. Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti (I t., b. l. 40–46).

4. Atsakovas paaiškino, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir Išteklių įstatymas) 6, 13, 14, 15, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatoms, Inspekcijai buvo priskirta leidimų veiklai energetikos sektoriuje funkcija, tačiau jokių papildomų finansinių išteklių ir papildomų pareigybių nebuvo skirta, todėl net ir konstatavus, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas, atsakovas neturėjo ir neturi, iš ko V. R. mokėti priemokos. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui buvo žinoma, jog nuo 2015 m. liepos 1 d. viena iš pagrindinių jo darbo funkcijų bus leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje funkcija, todėl Įsakymu ši funkcija pareiškėjui buvo priskirta pagrįstai ir nebuvo netikėta. Atsakovo manymu, pareiškėjo darbo krūvis nepadidėjo, nes jis nevykdė savo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų ir atliko tik Įsakyme nustatytas funkcijas. Pabrėžė, jog 2015 m. rugsėjo mėnesį už padidėjusį darbo krūvį pareiškėjui buvo skiriama 30 procentų priemoka. Pažymėjo, kad Inspekcijos viršininko 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 1V-61 buvo patvirtinti nauji Planavimo ir kontrolės skyriaus nuostatai bei pareigybės aprašymai, kuriuose buvo nustatyta leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje funkcija, tačiau pareiškėjas naują pareigybės aprašymą atsisakė pasirašyti. Pareiškėjo atsisakymas pasirašyti pareiginius nuostatus nesudaro pagrindo priteisti jam priemoką.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo V. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pripažinęs pareiškėjo formalią teisę į priemoką, bet dėl įrodymų stokos negalėjęs nuspręsti, ar realiai pareiškėjui pagal teisės aktus priteistina priemoka ir kokio dydžio, 2018 m. vasario 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą panaikino ir bylos dalį dėl priemokos bei delspinigių priteisimo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos išmokėti pareiškėjui V. R. 502,99 Eur priemoką už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. vasario 12 d. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (II t., b. l. 156–159).

8. Teismas nustatė, kad Inspekcijos viršininko 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-49 pareiškėjui nuo 2015 m. liepos 1 d. buvo pavesta vykdyti darbinę funkciją, susijusią su leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje išdavimu (interesantų konsultavimas, paklausimų, leidimų, teikimų ir sprendimų rengimas), kuri nebuvo numatyta jo pareigybės aprašyme.

9. Teismas atsakovo teiginius, kad pareiškėjui Įsakymu priskirtos funkcijos negali būti laikomos papildomomis, todėl priemoka jam nepriklauso, atmetė kaip nepagrįstus, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-126-261/2018 pripažino, jog pareiškėjui pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą turėjo būti skirta priemoka, neviršijanti Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto dydžio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino pareiškėjo formalią teisę į priemoką, tačiau dėl įrodymų stokos apie pareiškėjui mokėtą darbo užmokestį nenusprendė, ar realiai pareiškėjui pagal minėtus teisės aktus priteistina priemoka ir kokio dydžio. Todėl teismas nagrinėjamu atveju vertino tik prašomos priteisti priemokos dydžio pagrįstumą.

10. Teismas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalimi, 23 straipsnio 2 dalimi.

11. Teismas, atsižvelgęs į nustatytą pareiškėjui ginčo laikotarpiu mokamą pareiginį atlyginimą, nustatė, kad 10 procentų priemokos nuo minėtų sumų išmokėjimas nepažeistų nei Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio, nei 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto ribojimo. Teismas kritiškai vertino atsakovo teiginius, kad pareiškėjui jau sumokėta 30 procentų dydžio priemoka už papildomų užduočių atlikimą pagal Inspekcijos viršininko 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. 1P-60. Kaip matyti iš minėto įsakymo, pareiškėjui iš tiesų buvo skirta priemoka, tačiau Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, o nagrinėjamu atveju pareiškėjui priemoka skirtina pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-60 paskirta priemoka nagrinėjamu atveju aktuali tik vertinat priemokų dydžio ribojimą. Šiuo atveju pareiškėjo prašoma priteisti 10 procentų dydžio priemoka kartu su Inspekcijos viršininko 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-60 paskirta priemoka neviršija 60 procentų pareiškėjo pareiginės algos, todėl gali būti priteista.

12. Teismo vertinimu, 10 procentų priemokos dydis, atsižvelgiant į pareiškėjo dirbtą papildomą darbą, atitinka protingumo ir proporcingumo reikalavimus, todėl Inspekcija įpareigota išmokėti pareiškėjui 10 procentų pareiginės algos dydžio priemoką už kiekvieną išdirbtą mėnesį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. vasario 12 d., t. y. iš viso 502,99 Eur (2015 m. liepos mėn. – 57,68 Eur, rugpjūčio mėn. – 70,84 Eur, rugsėjo mėn. – 70,60 Eur, spalio mėn. – 47,95 Eur, lapkričio mėn. – 70,84 Eur, gruodžio mėn. – 73,50 Eur, 2016 m. sausio mėn. – 74,39 Eur, vasario mėn. – 37,19 Eur).

13. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti po 0,02 procento delspinigių už kiekvieną dieną nuo laiku nesumokėtų priemokų sumų teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašomus priteisti delspinigius klaidingai kildina iš Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinto reglamentavimo. Ginčo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 207 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.

Pažymėta, kad ginčo laikotarpiu taip pat galiojo Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas, kurio 2 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad, kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas išmokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną.

Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus. Pažymėta, kad minėtas įstatymas buvo taikomas ir valstybės tarnybos teisiniams santykiams, tačiau, vadovaujantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pastarojo įstatymo nuostatos taikytinos tik tais atvejais, kuomet dirbančiam darbuotojui ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, tai yra, kai valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra nutrūkę.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Inspekcijoje nebedirba. Nutrūkus darbo santykiams, esant pagrindui, darbuotojui, su kuriuo darbdavys neatsiskaitė atleidimo dieną, gali būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis, t. y. taikomi ne delspinigiai, o kitokio pobūdžio kompensacinė išmoka, kurios pareiškėjas nagrinėjamu atveju priteisti neprašė. Todėl teismas reikalavimo priteisti delspinigius netenkino.

III. 14. Pareiškėjas V. R. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį dėl delspinigių nepriteisimo ir priteisti pareiškėjui po 0,06 procento delspinigių už kiekvieną dieną nuo laiku nesumokėtų priemokų sumų (II t., b. l. 162–163).

15. Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis delspinigiai yra viena iš netesybų formų (6.71 str.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas raštu du kartus informavo atsakovą apie netinkamą įstatymo reikalavimų vykdymą. Delspinigiais vadinamas mokėjimas už netesybas, kurios skaičiuojamos už prievolės įvykdymo termino praleidimą nepertraukiamai.

16. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netiesiogiai nurodo, kad pareiškėjo prašoma delspinigių suma (0,02) yra mažesnė nei praktikoje naudojama mažiausiai 0,06 proc.

17. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas, neprivalėdamas mokėti delspinigių, nesistengs baigti bylą taikos susitarimu, be to, nebus suinteresuotas nedelsiant mokėti nustatytą sumą.

18. Pareiškėjo manymu, teismas klaidingai konstatuoja, kad delspinigiams mokėti būtini nenutrūkę darbo santykiai. Be to, pareiškėjo teigimu, teismas, nustatęs, kad prašomas prievolių nevykdymo kompensacijos dydis neatitinka įprastos praktikos, galėjo pakeisti į tinkamą.

19. Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti (II t., b. l. 164–167).

20. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į protingumo principą, nors Inspekcija akcentavo, kad pareiškėjas nevykdė savo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, o vykdė tik Įsakymu nustatytas funkcijas.

21. Atsakovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (2013 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1868/2013). Atsakovas pažymi, jog Įsakymu nustatytos funkcijos yra susijusios su Inspekcijos viršininko 2015 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1V-20 patvirtintame pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis, taip pat su Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1-7 patvirtintais Inspekcijos nuostatais, todėl neatsirado pareiškėjo teisė į Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą priemoką.

22. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui Inspekcijos viršininko 2015 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1V-79 buvo patvirtintas naujas pareigybės aprašymas, kuriame numatyta leidimų veiklai energetikos sektoriuje rengimo funkcija, tačiau pareiškėjas atsisakė pasirašyti pareigybės aprašymą. Pareiškėjas taip pat atsisakė susipažinti ir pasirašyti 2015 m. spalio 13 d. pranešimą Nr. 11R-468 „Dėl pareigybės panaikinimo ir atleidimo iš pareigų“ bei 2015 m. spalio 1 d. pranešimą Nr. 2R-28885 „Dėl pareigybės panaikinimo ir atleidimo iš pareigų“.

23. Pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje išdavimo funkcija jau buvo tapusi nuolatine ir negalėjo būti laikoma papildoma užduotimi, nes buvo pakeistas pareigybės aprašymas, įrašant leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje išdavimo funkciją, taip pat neįvertino pareiškėjo nemotyvuoto atsisakymo pasirašyti pareigybės aprašymą.

24. Inspekcijos nuomone, jei teismas formaliu pagrindu pripažino teisę gauti nepriemoką, tai ją turėjo išskirti į du laikotarpius ir apie kiekvieną jų pasisakyti atskirai: nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. vasario 12 d., bes Inspekcija nuo 2015 m. spalio 1 d. pakeitė pareiškėjo pareigybės aprašymą.

25. Pareiškėjas V. R. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Pareiškėjo teigimu, atsakovas apeliaciniame skunde pateikia tą pačią informaciją, dėl kurios jau yra priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-126-261/2018.

27. Pareiškėjas pateikė papildomą atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo jo apeliaciniame skunde bei kituose bylos dokumentuose nurodomą sąvoką „delspinigiai“ vertinti plačiau, išmokos prasme ir esant būtinumui ją įvardinti savo nuožiūra bei keisti jos dydį.

28. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

29. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo nurodyta Civilinio kodekso 6.71 straipsnio norma nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nes tarp pareiškėjo ir Inspekcijos nebuvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai.

30. Atsakovas pažymi, jog nors pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog delspinigiams mokėti turi būti nenutrūkę darbo santykiai, tačiau tokios savo pozicijos niekuo nepagrindžia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo V. R. teisės gauti 10 procentų dydžio pareiginės algos priemoką už papildomų užduočių atlikimą ir delspinigius nuo laiku nesumokėtų priemokos sumų.

32. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo dirbtą darbą ir įvertinęs nustatytą pareiškėjui ginčo laikotarpiu mokamą pareiginį atlyginimą, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju 10 procentų pareiginės algos dydžio priemoka atitinka protingumo ir proporcingumo reikalavimus ir įpareigojo Inspekciją išmokėti ją pareiškėjui už kiekvieną išdirbtą mėnesį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. vasario 12 d., iš viso 502,99 Eur. Pareiškėjo reikalavimo priteisti delspinigius netenkino, atsižvelgęs į tai, kad darbo santykiai tarp pareiškėjo ir Inspekcijos jau yra nutrūkę.

33. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jam nepriteisti delspinigiai nuo laiku nesumokėtų sumų. Atsakovas apeliacinio skundo argumentais ginčija pareiškėjo teisę gauti priemoką iš esmės.

34. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia gauti 10 procentų dydžio pareiginės algos priemoką, kadangi Inspekcijos 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-49 jam nuo 2015 m. liepos 1 d. buvo pavesta vykdyti darbinę funkciją, kuri nebuvo numatyta jo pareigybės aprašyme.

35. Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokamos priemokos už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu.

36. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje priimtoje 2018 m. vasario 1 d. nutartyje, kuria perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pripažino, kad pareiškėjui pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą turėjo būti skirta priemoka, ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo iš esmės tik dėl to, kad dėl įrodymų stokos negalėjo apskaičiuoti konkrečių priteistinos priemokos sumų.

37. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui.

38. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės pakartotinai ginčija pareiškėjo teisę į priemoką. Atsižvelgiant į tai, kad šie argumentai atsakovo jau buvo nurodyti ir išnagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, priimant 2018 m. vasario 1 d. nutartį, kurioje, kaip minėta, jau buvo pripažinta pareiškėjo teisė į priemoką, iš naujo juos vertinti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjui apskaičiuotų priemokos sumų atsakovas apeliaciniame skunde neginčija.

39. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su prašymu priteisti delspinigius, pažymėtina, jog, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo atveju taikytinas Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas, kurio 2 straipsnio 1 dalyje ginčui aktualiu laikotarpiu (iki 2017 m. liepos 1 d.) buvo nustatyta, jog kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas išmokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus. Kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje gali būti numatytos darbuotojams palankesnės sąlygos.

40. Šiuo aspektu svarbu tai, jog tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad delspinigių sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai, o po darbo santykių pasibaigimo, darbdaviui neįvykdžius Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalyje bei 206 straipsnyje nustatytos prievolės, gali būti taikoma Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta sankcija, o delspinigių skaičiavimas nutraukiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje A-858-834/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2902/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

41. Taigi, atsakovui neišmokėjus pareiškėjui jam priklausančių priemokų už papildomų užduočių atlikimą, pareiškėjas turi teisę į delspinigius, tačiau jų skaičiavimas nutraukiamas, kai nutrūksta pareiškėjo ir Inspekcijos darbo santykiai.

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją ir atsakovą pateikti savo skaičiavimus, kokio dydžio delspinigių suma pagal ginčui aktualų teisinį reglamentavimą nagrinėjamu atveju galėtų būti apskaičiuota pareiškėjui iki jo atleidimo dienos. Pažymėtina, jog savo skaičiavimus pateikė tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas. Tačiau pareiškėjas apskaičiavo delspinigius ne iki jo atleidimo dienos, o iki 2018 m. spalio 15 d., o atsakovas, apskaičiuodamas delspinigius, taikė neteisingą formulę. Todėl teismas pateiktais skaičiavimais nesivadovauja ir delspinigius apskaičiuoja pats, atsižvelgdamas į pareiškėjo ir atsakovo nurodytus duomenis.

43. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas iš Inspekcijos buvo atleistas 2016 m. vasario 12 d. Pagal atsakovo pateiktų Inspekcijos viršininko 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1V-138 patvirtintų Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos darbo apmokėjimo nuostatų 41 punktą darbo užmokestis mokamas kiekvieno mėnesio 6–7 dienomis, taigi Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatyme nustatytas jų skaičiavimo pradžios momentas – kito mėnesio 14 diena. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistini delspinigiai už laikotarpį nuo atitinkamo mėnesio 14 dienos iki atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2016 m. vasario 12 d.

44. Pareiškėjo skundo prašymas priteisti delspinigius vertinamas bendrąja prasme ir neapsiribojama jo skunde nurodytu dydžiu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartimi, kurioje buvo nurodytas ginčui aktualus delspinigių apskaičiavimą nustatantis reglamentavimas, nustatytą įpareigojimą, delspinigius skaičiavo taikydamas 0,06 procento dydį, ginčas nagrinėjamas būtent šiose ribose.

45. Teisėjų kolegija, remdamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, daro išvadą, kad už pareigybės aprašyme nenumatytų papildomų užduočių atlikimą pareiškėjui už 2015 m. liepos mėn. turėjo būti sumokėta 57,68 Eur priemoka. Atsakovui laiku to nepadarius, nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. vasario 12 d. skaičiuojami 0,06 proc. delspinigiai, kurie sudaro 6,30 Eur (57,68 Eur x 0,06/100 x 182 dienos). Už 2015 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjui turėjo būti sumokėta 70,60 Eur priemoka, o atsakovui jos nesumokėjus, nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2016 m. vasario 12 d. susidaro 6,40 Eur dydžio delspinigiai (70,60 Eur x 0,06/100 x 151 diena). Už 2015 m. rugsėjo mėn. pareiškėjui turėjo būti sumokėta 70,60 Eur priemoka, o atsakovui jos nesumokėjus, nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2016 m. vasario 12 d. susidaro 5,13 Eur dydžio delspinigiai (70,60 Eur x 0,06/100 x 121 diena). Už 2015 m. spalio mėn. pareiškėjui turėjo būti sumokėta 47,95 Eur priemoka, o atsakovui jos nesumokėjus, nuo 2015 m. lapkričio 14 d. iki 2016 m. vasario 12 d. susidaro 2,59 Eur dydžio delspinigiai (47,95 Eur x 0,06/100 x 90 dienų). Už 2015 m. lapkričio mėn. pareiškėjui turėjo būti sumokėta 70,84 Eur priemoka, o atsakovui jos nesumokėjus, nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2016 m. vasario 12 d. susidaro 2,55 Eur dydžio delspinigiai (70,84 Eur x 0,06/100 x 60 dienų). Už 2015 m. gruodžio mėn. pareiškėjui turėjo būti sumokėta 73,50 Eur priemoka, o atsakovui jos nesumokėjus, nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. vasario 12 d. susidaro 1,28 Eur dydžio delspinigiai (73,50 Eur x 0,06/100 x 29 dienos). Už 2016 m. sausio mėn. ir 2016 m. vasario mėn. priemoka pareiškėjui turėjo būti sumokėta pareiškėjo atleidimo dieną, t. y. nutrūkus darbo santykiams, todėl nuo šios sumos delspinigiai neskaičiuotini. Iš viso už pradelstą atsiskaityti laikotarpį pareiškėjui priteistina 24,25 Eur (6,30 + 6,40 + 5,13 + 2,59 + 2,55 + 1,28) delspinigių.

46. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš dalies klaidingas. Teismas be pagrindo iš viso netenkino pareiškėjo prašymo priteisti delspinigius, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti delspinigius, ir priteisti pareiškėjui V. R. iš atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 24,25 Eur (dvidešimt keturis eurus, 25 ct) delspinigių.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė