98d66c46-33dc-4ea2-8f0c-566c8d62ed49 · Panevėžio apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1-430-1059/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40549-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.14.; 1.2.4.6.1.; 1.2.7.2.2.1.; 1.2.14.1.2.1.; 1.2.26.2.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.3.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.9.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.6.; (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 21 d.

RokiÅ¡kis Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų teisėjas Ignas Totilas, sekretoriaujant Astai Butėnaitei, dalyvaujant prokurorei Dianai Suvaizdytei – MakÅ¡imienei, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams: T. K. ir jos atstovui advokatui Irmantui Ruželei, I. G., kaltinamiesiems ir civiliniams atsakovams: S. J. ir jo gynėjui advokatui R. K., J. M. ir jo gynėjui advokatui V. K., E. U. ir jos gynėjui advokatui E. B., uždarame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. J., a k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1999-01-05 RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo pagal 1961 m.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 18 str. 6 d., 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 m. su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu. Taikytas 1961 m. BK 471 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 3 m.; 2) 1999-11-02 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. subendrinus bausmes – laisvės atėmimu 2 m. 2 mėn. su 5000 Lt vertės turto konfiskavimu; 2000-02-07 pritaikytas įstatymas Nr. VIII-1439, bausmė sumažinta iki 9 mėn. laisvės atėmimo su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; 3) 2003-01-09 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 225 str.2 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn.; 4) 2004-10-14 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 214 str. laisvės atėmimu 3 m. 1 mėn.; 5) 2005-02-24 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. 3 m. 4 mėn., 2005-05-26 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu 2005-02-24 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas ir paskirtas laisvės atėmimas 3 m. 8 mėn., 6) 2005-05-18 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn.; 7) 2005-08-23 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams 10 mėnesių; 2005-10-20 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu 2005-08-23 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas ir paskirtas laisvės atėmimas 3 m. 10 mėn.; 8) 2009-01-13 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 m. 3 mėn.; 9) 2015-03-13 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., 178 str. 2 d., BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams, 2015-08-28 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendis pakeistas;

S. J. pagal BK 178 str. 2 d. (A. V. kompiuterio vagystė) paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. Å¡iÄ bausmę bei RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu S. J. pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iÅ¡ I. Å . namo) bei BK 140 str. 1 d. paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti iÅ¡ dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnes bausmes, ir S. J. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę atliko 2017-06-02, teistumai neiÅ¡nykę, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str., 140 str. 1 d., 178 str. 2 d., 150 str. 2 d., J.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, teistas 2015-02-26 RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) vieÅ¡aisiais darbais 6 mėnesiams, 2015-05-08 RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartimi 2015-02-26 RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta viešųjų darbų bausmė – 168 valandos, pakeista į 28 MGL (1064 Eur) dydžio baudos bausmę, įpareigojant baudÄ sumokėti per 6 mėnesius, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str., 140 str. 1 d., 178 str. 2 d., 150 str. 2 d., E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡tekėjusi, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirbanti, neteista (teistumas iÅ¡nykęs), n u s t a t ė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės S. J. byloje buvo kaltinamas tuo, kad jis: - 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 19 val. viešoje vietoje, prie Rokiškio tvenkinio, esančio šalia Ežero gatvės Rokiškyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su J. M. ir E. U., elgdamasis įžūliai, matydamas bendrininkų veiksmus ir jiems pritardamas, spyrė ne mažiau kaip 5 kartus nukentėjusiajai T. K. į šonus, E. U. suduodant nukentėjusiajai ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu į veido sritį, J.

M. suduodant ne mažiau 2 kartus kumščiu nukentėjusiajai į kaklo sritį, taip bendrais veiksmais su J. M. ir E. U. padarė nukentėjusiajai daugybines poodines kraujosruvas kÅ«ne ir odos nubrozdinimÄ kairio peties srityje, poodines kraujosruvas abiejuose paakiuose, veido ir kaklo srityse, tokiu bÅ«du tyčia nežymiai sutrikdė T. K. sveikatÄ ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . - 2017 m. gruodžio 27 d. apie 00.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su J.

M., J. M. sudavus kumščiu vienÄ kartÄ nukentėjusiajai T. K. į kairę veido pusę, po ko, nukentėjusiajai iÅ¡bėgus iÅ¡ buto į laiptinę, to paties namo pirmojo aukÅ¡to laiptinėje, kartu su J. M. pasivijęs nukentėjusiÄ jÄ , rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 10 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas ir kumščiu ne mažiau kaip 3 kartus į veido sritį, J. M. sudavus nukentėjusiajai 10 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas ir ne mažiau kaip 3 smÅ«gius į veido sritį, taip bendrais veiksmais su J.

M. padarė nukentėjusiajai veido, rankų, pilvo, sėdmenų, ir kojų sumuÅ¡imus, pasireiÅ¡kusius nubrozdinimais veide, muÅ¡tine žaizda virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, poodinėmis kraujosruvomis rankų, pilvo, sėdmenų ir kojų srityse, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais su J. M. tyčia nežymiai sutrikdė T. K. sveikatÄ . - 2018 m. liepos 1 d., apie 01.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su J. M., bendrais veiksmais atkėlė pakeliamas garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nerakintas duris, įsibrovė į svetimÄ , I.

G. priklausantį garaÅ¾Ä ir pagrobė I. G. priklausantį turtÄ , o bÅ«tent: kartu su J. M. iÅ¡ garažo pasiėmė ir iÅ¡sinešė juodos spalvos rėmu dviratį “Ducati“ 350 eurų vertės, suvirinimo aparatÄ â€žSuperaustria“ 150 eurų vertės, akumuliatorinį suktukÄ â€žAsaki“ 90 eurų vertės, smÅ«ginį gręžtuvÄ â€žMakita“ 250 eurų vertės, elektrinį Å¡lifavimo aparatÄ â€žEinChell“ 60 eurų vertės, 6 vnt. plastikinių mėlynos spalvos kuro talpyklų su dyzeliniu kuru, kurių bendra vertė 150 eurų, taip bendrais veiksmais su J.

M. padarė nukentėjusiajam I. G. turtinę 1050 eurų žalÄ ir pagrobė svetimÄ turtÄ . - 2018-07-03, apie 16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su J. M., panaudodamas fizinį smurtÄ nukentėjusiosios T. K. atžvilgiu, seksualiai prievartavo T. K., o bÅ«tent: laikė prie vonios kraÅ¡to prispaustas T. K. rankas taip, kad ji negalėtų atsisukti ir pasiprieÅ¡inti, taip suteikdamas galimybę J. M. tenkinti lytinę aistrÄ analiniu bÅ«du su T.

K. prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ . J. M. byloje buvo kaltinamas tuo, kad jis: - 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 19 val. vieÅ¡oje vietoje, prie RokiÅ¡kio tvenkinio , esančio prie Ežero gatvės RokiÅ¡kyje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su E. U. ir S. J., elgdamasis įžūliai, matydamas bendrininkų veiksmus ir jiems pritardamas, sudavė ne mažiau kaip 2 kartus kumščiu T. K. į kaklo sritį, E. U. suduodant T.

K. ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu į veido sritį, S. J. spyrus ne mažiau kaip 5 kartus nukentėjusiajai į Å¡onus, taip bendrais veiksmais padarė T. K. daugybines poodines kraujosruvas kÅ«ne ir odos nubrozdinimÄ kairio peties srityje, poodines kraujosruvas abiejuose paakiuose, veido ir kaklo srityse, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais su S. J. ir E. U. tyčia nežymiai sutrikdė T. K. sveikatÄ ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . - 2017 m. gruodžio 27 d., apie 00.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su S. J., kumščiu sudavė vienÄ kartÄ T.

K. į kairę veido pusę; tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , nukentėjusiajai iÅ¡bėgus iÅ¡ buto į laiptinę, to paties namo pirmojo aukÅ¡to laiptinėje kartu su S. J. pasivijęs nukentėjusiÄ jÄ , rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 10 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas ir kumščiu ne mažiau kaip 3 kartus į veido sritį, S. J. sudavus 10 smÅ«gių nukentėjusiajai į įvairias kÅ«no vietas ir kumščiu ne mažiau kaip 3 kartus į veido sritį, taip bendrais veiksmais su S. J. padarė nukentėjusiajai veido, rankų, pilvo, sėdmenų, ir kojų sumuÅ¡imus, pasireiÅ¡kusius nubrozdinimais veide, muÅ¡tine žaizda virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje poodinėmis kraujosruvomis rankų, pilvo, sėdmenų ir kojų srityse, tokiu bÅ«du tyčia nežymiai sutrikdė T.

K. sveikatÄ . - 2018 m. liepos 1 d., apie 1.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su S. J. , bendrais veiksmais atkėlė pakeliamas garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nerakintas duris, įsibrovė į svetimÄ , I. G. priklausantį garaÅ¾Ä ir pagrobė I. G. priklausantį turtÄ , o bÅ«tent: kartu su S. J. iÅ¡ garažo pasiėmė ir iÅ¡sinešė juodos spalvos rėmu dviratį “Ducati“ 350 eurų vertės, suvirinimo aparatÄ â€žSuperaustria“ 150 eurų vertės, akumuliatorinį suktukÄ â€žAsaki’ 90 eurų vertės, smÅ«ginį gręžtuvÄ â€žMakita“ 250 eurų vertės, elektrinį Å¡lifavimo aparatÄ â€žEinChell“ 60 eurų vertės, 6 vnt. plastikinių mėlynos spalvos kuro talpyklų su dyzeliniu kuru, kurių bendra vertė 150 eurų, taip bendrais veiksmais su S. J. padarė nukentėjusiajam I.

G. turtinę 1050 eurų žalÄ ir pagrobė svetimÄ turtÄ . - 2018 m. liepos 3 d., apie 16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su S. J., S. J. panaudojant fizinį smurtÄ nukentėjusiosios T. K. atžvilgiu, seksualiai prievartavo T. K., o bÅ«tent: S. J. laikant prie vonios kraÅ¡to prispaustas nukentėjusiosios rankas taip, kad nukentėjusioji negalėtų atsisukti ir pasiprieÅ¡inti, jis tenkino lytinę aistrÄ su T. K. analiniu bÅ«du prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ .

E. U. byloje buvo kaltinama tuo, kad ji: - 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 19 val. viešoje vietoje, prie Rokiškio tvenkinio , esančio prie Ežero gatvės Rokiškyje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdama bendrininkų grupėje su J. M. ir S. J., elgdamasi įžūliai, dėl mažareikšmės dingsties, o būtent nesutikus nukentėjusiajai T. K. gerti alkoholio, sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu į veido sritį, po to, J.

M. sudavus nukentėjusiajai ne mažiau kaip 2 kartus kumščiu į kaklo sritį bei S. J. spyrus ne mažiau kaip 5 kartus nukentėjusiajai į abu Å¡onus, padarė nukentėjusiajai daugybines poodines kraujosruvas kÅ«ne, odos nubrozdinimÄ kairio peties srityje, poodines kraujosruvas abiejuose paakiuose, veido ir kaklo srityse, taip bendrais veiksmais su S. J. ir J. M. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios T. K. sveikatÄ ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . - 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 19 val. prie RokiÅ¡kio tvenkinio , esančio prie Ežero gatvės RokiÅ¡kyje, matant ant žemės gulinčiai sumuÅ¡tai nukentėjusiajai, iÅ¡ Å¡alia nukentėjusiosios buvusios rankinės iÅ¡traukė nukentėjusiosios piniginę, iÅ¡ kurios pagrobė T.

K. priklausančius joje buvusius pinigus: dvi kupiÅ«ras po 50 eurų, viso 100 eurų, taip padarydama nukentėjusiajai 100 eurų turtinę žalÄ atvirai pavogė svetimÄ , T. K. priklausiusį turtÄ . Teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė, kad S. J. 2017 m. gruodžio 27 d. apie 00.00 val., RokiÅ¡kio mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje sudavė nukentėjusiajai T. K. vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ , padarydamas jai muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje taip tyčia nežymiai sutrikdydamas T.

K. sveikatÄ . Taip pat jis 2018 m. liepos 1 d., apie 01.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, bendrais veiksmais atkėlė pakeliamas garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nerakintas duris, įsibrovė į svetimÄ , I. G. priklausantį garaÅ¾Ä ir pagrobė I. G. priklausantį turtÄ , o bÅ«tent: kartu su nenustatytu asmeniu iÅ¡ garažo pasiėmė ir iÅ¡sinešė juodos spalvos rėmu dviratį “Ducati“ 350 eurų vertės, suvirinimo aparatÄ â€žSuperaustria“ 150 eurų vertės, akumuliatorinį suktukÄ â€žAsaki“ 90 eurų vertės, smÅ«ginį gręžtuvÄ â€žMakita“ 250 eurų vertės, elektrinį Å¡lifavimo aparatÄ â€žEinChell“ 60 eurų vertės, 6 vnt. plastikinių mėlynos spalvos kuro talpyklų su dyzeliniu kuru, kurių bendra vertė 150 eurų, taip bendrais veiksmais su nenustatytu asmeniu padarė nukentėjusiajam I.

G. turtinę 1050 eurų žalÄ ir pagrobė svetimÄ turtÄ . Teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , nenustatė, kad kaltinamojo S. J. veiksmuose bÅ«tų nusikaltimų numatytų BK 284 str., 150 str. 2 d., kaltinamojo J. M. veiksmuose nusikaltimų numatytų BK 284 str., 140 str. 1 d., 150 str. 2 d., kaltinamosios E. U. nusikaltimų numatytų BK 284 str., 178 str. 2 d., požymių, taip pat neįrodyta, kad kaltinamasis J. M. padarė nusikaltimÄ numatytÄ BK 178 str. 2 d., todėl jie pagal pateiktus kaltinimus iÅ¡teisintini.

Ä®rodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados Kaltinamasis S. J. pareikÅ¡tÄ jam kaltinimÄ pripažino iÅ¡ dalies nurodydamas, kad pripažįsta jog jis 2017 m. gruodžio 27 d. sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajai T. K. taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatÄ , taip pat tai, kad 2018 m. liepos 1 d. veikdamas su asmeniu pravarde „brolis“ įsibrovęs į I. G. priklausantį garaÅ¾Ä pavogė svetimÄ jam priklausantį turtÄ , kitoje dalyje kaltinimų nepripažįsta ir juos neigia. Teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. ryte jam paskambino J.

M., pasiūlė ateiti pas S.. Nuėjo pas S., po kokio pusvalandžio ar valandos ten atėjo T. K.. Sėdėdami pas S., visi suplanavo važiuoti prie ežero. Išsikvietė taksi, nuvažiavo pas E., ji važiavo pasiimti bankomato kortelės, nes norėjo nusipirkti prekių, gėrimų. Vėliau nuvažiavo pas T. K., ji užbėgo pasiimti pledo ir visi nuvažiavo prie ežero. Prie ežero vartojo alkoholinius gėrimus, maudėsi. Jam su J. M. nuėjus maudytis, jis būdamas vandenyje pamatė kaip T. K. trenkė E. 2 kartus, todėl greitai išbrido.

Moterys stovėjo, kai K. trenkė U. KitÄ dienÄ pas U. buvo mėlynė. Po smÅ«gio U. K. dar gėrė. E. kalbėjo su J. M.. Jie atėjo prie ežero, o jis nuėjo kalbėtis su T. K.. K. prašė eiti namo, tačiau ji pasakė, kad neis, kvies policijÄ , ji buvo isterijoje, rėkė nežmoniÅ¡ku balsu. Jis paėmė iÅ¡ jos telefonÄ ir kažkurį laikÄ jai jo neatidavė, ji rėkė, kad iÅ¡kvies policijÄ , pradėjo jį gÄ sdinti, kad paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , todėl jis jai iÅ¡ karto atidavė telefonÄ .

Pamatęs, kad ji spaudžia mygtukus ir skambina policijai išėjo nuo ežero. Tuo metu ji jau kalbėjo su pareigÅ«nu arba apsimetinėjo, kad kalba. IÅ¡ paskos ėjo E. su J., kurie jį prisivijo ir visi ėjo namo. Už pusvalandžio mikrorajone juos sulaikė policija. TÄ dienÄ T. K. buvo visa iÅ¡tinusi, nes savaitę laiko gėrė, prieÅ¡ tai dienÄ jÄ buvo iÅ¡tikęs epilepsijos priepuolis, buvo nukritusi nuo laiptų, jai kiÅ¡o Å¡aukÅ¡tÄ . Matėsi, kad buvo truputį prisitrenkusi, lÅ«pa buvo patinusi, bet kraujo nebuvo, dėjo Å¡altÄ kompresÄ , kad neiÅ¡tintų.

Jis pirmÄ kartÄ tada sužinojo, kad ji serga epilepsija, buvo iÅ¡sigandęs. Kad jai buvo bÅ«tent epilepsijos priepuolis sprendė iÅ¡ to, jog jai iÅ¡ burnos ėjo putos, be to yra matęs ne vienÄ Å¾mogų, kuriam buvo epilepsijos priepuolis. Greitosios pagalbos nekvietė, nes ji iÅ¡gėrė vaistų ir jai praėjo. Ji atėjo pas S. su tamsintais akiniais, sužalojimų ant veido nepastebėjo. Ji miegojo be akinių, ryte nematė sužalojimų. Ji buvo ant jo užpykusi dėl to, kad jis iÅ¡ jos išėjo ir neprikėlė.

Su ja nebendravo iki ežero. Prie ežero susitaikė, bendravo. Kai buvo prie ežero, ji Å¡okinėjo nuo tilto, prie kurio buvo pririÅ¡ta valtis su varikliu. Ji Å¡oko nuo tilto ant galvos ir trenkėsi į valties kampÄ , tada iÅ¡lipo iÅ¡ vandens, vėl užlipo ant tilto ir vėl Å¡oko, nieko jai neatsitiko, kraujo nematė. BÅ«nant prie ežero, jis T. K. nesudavė jokių smÅ«gių, nebuvo su ja susipykęs, nebuvo jokios priežasties jÄ muÅ¡ti, nematė, kad kas suduotų jai smÅ«gius, ji jį, E. ir M. apÅ¡neka.

Po to įvykio jis su ja dar gyveno apie pusę metų, ji jo praÅ¡ydavo, kad liudytų prieÅ¡ E. ir M., kad duotų parodymus, jog jie jÄ mušė, sakė, kad jį padarys liudytoju. Sakė, kad nori pasodinti J. M.. Ji norėjo gauti pinigų iÅ¡ J. M., ėjo pas jo motinÄ ir reikalavo pinigų. Ji policijai nurodė, jog ir jis jÄ mušė prie ežero, nes yra pikta ant jo dėl to, kad jis bendrauja su M.. K. prašė ir jo motinos pinigų už tas peÅ¡tynes. TÄ dienÄ prie ežero T. K. pinigų neturėjo, nematė, kad ji bÅ«tų kÄ pirkusi, kad ji turėtų rankinukÄ taip pat nematė.

Kad K. neturėjo pinigų žinojo, nes gyveno kartu su ja bei žinojo, kiek ji turi pinigų. TÄ dienÄ jis pats turėjo pinigų – 70 eurų. Jo nuomone taksi kvietė J. M.. M. ir U. žinojo, kad jis turi pinigų, nes bÅ«dami prie ežero, jie ėjo į „DaividÄ â€œ pirkti degtinės. Jis pirko, mokėjo grynaisiais pinigais. Pas U. taksi važiavo pasiimti kortelę, nes ji neturėjo grynųjų, sakė, kad jos pinigai kortelėje. U. parduotuvėje pirko degtinės, mėsų, atsiskaitė kortele.

Ä®vykio dienÄ buvo iÅ¡gėręs, nustatytos gal 2 promilės girtumo. Iki to įvykio K. pažinojo ir M., ir U.. Dėl antro įvykio S. J. paaiÅ¡kino, kad 2017 m. žiemÄ jis su J. M. apie 18.00 val. vakaro nuėjo pas jį, ten buvo jo motina ir K.. K. buvo iÅ¡gėrusi, jos gėrė alų. Jie atsigėrė alaus, iÅ¡sikvietė taksi bei nuvažiavo pas J. M., nusivežė degtinės, jÄ gėrė. Visi trys buvo virtuvėje. Pirmi nuėjo parÅ«kyti į kambarį J. su K., tai buvo po maždaug 2 valandų pasibuvimo pas M..

Jis iÅ¡ virtuvės grįžęs į kambarį, pamatė K., apsižergusiÄ M. bei paklausė, kÄ ji čia daro, ji pasitraukė nuo jo, tada jie dar iÅ¡gėrė, su ja tuo metu neÅ¡nekėjo. M. pradėjo sakyti, kad eitų namo, nes jo motina turi grįžti. Jis su K. išėjo iÅ¡ M. normaliai iÅ¡gėrę. Išėjus iÅ¡ buto, prie laiptinės K. pasiÅ«lė grįžti pas M., tada jis supykęs jai priminė, kad ji buvo apsižergusi M. ir trenkė jai vienÄ smÅ«gį į lÅ«pas. Po jo suduoto smÅ«gio K. rėkė, žviegė, jis jÄ nuramino ir pasodino ant suoliuko, pasakė, kad sėdėtų, kol jis grįš bei nuėjo nusipirkti alaus, o grįžus su alumi, prie K. buvo greitoji pagalba ir policija bei jį sulaikė policijos pareigÅ«nai.

Jis bute nesiekė su T. K. turėti lytinių santykių, nepriekabiavo prie jos, nes jis su ja gyveno. K. neturėjo sužalojimų prieÅ¡ ateidama į butÄ . Kaip ji atėjo į butÄ apsirengusi, taip ir išėjo. Jis jos suplyÅ¡usių rÅ«bų nematė. Išėjus iÅ¡ M., ji tiek buvo girta, kad jį buvo nusitempusi nuo laiptų, griuvo, bet gana minkÅ¡tai nusileido. Jis jÄ pakėlė nuo žemės už rankos. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad smÅ«gį sudavė pas M. kambaryje, bet iÅ¡ tikrųjų, kiek atsimena, sudavė smÅ«gį lauke, dėl kurio labai gailisi.

M. jai smÅ«gio tikrai nesudavė. Dėl trečio kaltinimo kaltinamasis S. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 5, b. l. 65-66), kur buvo nurodęs, kad 2018 m. birželio mėnesio viduryje, susipažino su vyriÅ¡kiu, jam gal apie 35 metus, Å¡viesiais plaukais, trumpai kirptu, apie 178-180 Å«gio, lieknas, buvo apsirengęs tamsiais drabužiais vardo, pavardės, gyvenamosios vietos adresu, telefono, nežino, jį vadina „broliu“. Šį asmenį pažįsta D. J., jis juos ir supažindino prie 4 – os vidurinės stadione. 2018-06-30 apie 23.30 val. prie Blažio kepyklos sutiko tÄ vyriÅ¡kį.

Jis buvo vienas. Jis pasakė, kad žino, kur yra atrakintas garažas, kuriame yra įvairiausių daiktų, pasiÅ«lė padėti jam pavogti. Jis sutiko ir jie abu nuėjo į miÅ¡kų Å«kio pusę, jis parodė tÄ garaÅ¾Ä . Jis atitraukė į viršų garažo duris, tame garaže jis paėmė dvi talpas po 20 l su kuru. Paskui iÅ¡ garažo iÅ¡nešė kažkokiÄ dėžę ir dviratį iÅ¡varė tas vyriÅ¡kis, kuris parodė krÅ«mus prie garažo po kaire maždaug už 150 m už kelio.

Ten prie krÅ«mų paliko daiktus ir vėl grįžo į garaÅ¾Ä . Tada jis vėl ėmė dvi talpas, o tas vyras paėmė kažkÄ iÅ¡ daiktų. Taip kursavo kokius tris kartus. Jis iÅ¡ garažo nešė tik talpas su kuru. O tas vyriÅ¡kis nešė kažkokius daiktus. Maždaug už kokių 20 min. atvažiavo geltonos spalvos autobusiukas, kurio markės, valst. Nr. nežino. Vairavo nepažįstamas vyriÅ¡kis, kurį asmuo pravarde „brolis“ vadino seneliu. Tas vyriÅ¡kis, su kuriuo vogė iÅ¡ garažo, pasakė:

„važiuok su dviračiu“ ir , kad jis su juo susisieks. Jis iÅ¡važiavo, o juos paliko prie krÅ«mų. Dviratį pastatė namo, kuriame gyvena, rÅ«sio patalpoje. TÄ vakarÄ jis buvo apsirengęs Å¡ortais Å¡viesios spalvos ir sportbačiais juodos spalvos su balta. Vilkėjo mėlynos spalvos džemperį. Buvo be kepurės. Kai nešė daiktus iÅ¡ garažo, jis nebuvo užsidėjęs nei kepurės, nei kapiÅ¡ono, nes kepurės neturėjo, o kapiÅ¡ono ant džemperio nėra. Kur pavogti daiktai, jis nežino.

Dviratį iÅ¡ rÅ«sio pareigÅ«nai paėmė. Dviratis buvo sportinis, tamsios spalvos. Kai ėjo vogti, buvo blaivus. NuoÅ¡irdžiai gailisi, kad apvogė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. J. dėl veikos papildomai paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ ryto atvažiavo pareigÅ«nai ir jį sulaikė, jis iÅ¡ karto prisipažino, pasakė, kur padėtas dviratis, prašė, kad jį paleistų, nurodė, kad grÄ Å¾ins daiktus. Išėjęs iÅ¡ areÅ¡tinės, paskambino tardytojai, pasakė kur yra padėti daiktai.

TÄ asmenį, pravarde „brolis“, buvo sutikęs per D. J. bei jis atidavė pavogtus daiktus, o jis pranešė tyrėjai. Po to laiko D. J. matė Å iaulių kalėjime prieÅ¡ kelis mėnesius. Su juo tik pasisveikino. Su M. apie Å¡iÄ vagystę nekalbėjo, mano, kad SMS žinučių taip pat nerašė. Su Å¡ia vagyste M. nesusijęs. AtsipraÅ¡o nukentėjusiojo. Dėl ketvirtos veikos kaltinamasis S. J. paaiÅ¡kino, kad 2018 m. vasarÄ jis su M. atėjo pas jo motinÄ Ä¯ namus. K. sėdėjo su jo mama, gėrė arbatÄ ar kavÄ , Å¡nekučiavosi.

Kai atėjo į vidų, paklausė, ar čia buvo policija, mama pasakė, kad T. K. atėjo į butÄ kartu su policija, o kokiu klausimu atėjo, nebuvo atsakyta, pasimirÅ¡o, nebeklausinėjo. Jie atsinešė po 2 butelius Å¡ampano. Kartu gėrė Å¡ampanÄ , K. rėkė ant M., kad jį pasodins. Suprato, kad ji iÅ¡gėrusi ir nekreipė į jÄ dėmesio. Tada ji jį pasikvietė į virtuvę. Virtuvėje ji prašė jo dar nupirkti Å¡ampano, tačiau jis pasakė, kad neturi pinigų, tada ji jo paprašė pakviesti M.

į virtuvę. Jis nuėjo, atsisėdo prie kompiuterio ilgiausiai porai minučių. Grįžęs į virtuvę pamatė, kad K. trinasi su koja prie M. bei suprato, kad ji trinasi, nes nori, jog M. nupirktų daugiau alkoholio. Girdėjo, jog ji prašė M. Å¡ampano, žadėdama atsiimti pareiÅ¡kimus. M. nieko nesakė, nes jis nieko nedarė. Tada jÄ iÅ¡ karto paėmė už rankos, už kaklo ir iÅ¡stÅ«mė pro duris. Su M. jie dar pabuvo 5 minutes ir iÅ¡važiavo dviračiu pas M. žiÅ«rėti futbolo.

Tame bute iÅ¡buvo panaÅ¡iai apie valandÄ laiko. Jam paskambino tyrėja, pasakė, kad prisistatytų į policijÄ Ä¯ kÄ atsakė, kad ryte ateis. Atvažiavę policijos pareigÅ«nai jam pasakė, kad yra sulaikytas dėl priekabiavimo, o Panevėžyje jį pradėjo kaltinti iÅ¡prievartavimu. Sulaikė panaÅ¡iai už valandos – pusantros nuo to laiko, kai išėjo iÅ¡ buto. BÅ«nant bute, kiek atsimena, nė vienas iÅ¡ jų nebuvo tualete. Tame bute gyveno motina su juo. Jie su T. kartais ateidavo miegoti pas jÄ .

Gyvenimo draugo mama neturi. Yra užsiiminėję lytiniais santykiais su K. tame bute, tualete prieÅ¡ pusę metų iki įvykio. Nebuvo jokio nusikaltimo, jis su ja draugavo, o ji jį Å¡meižia visokiausiais bÅ«dais. Jis žino, kad T. K. negalima gerti, jai daug kartų neleisdavo gerti. Jis jÄ vesdavo į anoniminių alkoholikų susirinkimus, vesdavo blaivinti. Pats turi problemų su alkoholiu. Iki įvykio su T. K. turėjo lytinių santykių po paleidimo iÅ¡ laikino sulaikymo 2019 m. liepos 2 d., sekančios dienos ryte buvo pas T.

K. ir su ja turėjo lytinius santykius. T. K. seksualiai buvo aktyvi. Kaltinamasis J. M. kaltu dėl pareikÅ¡tų kaltinimų neprisipažino, nebent, kad Å¡iukÅ¡lino, triukÅ¡mavo prie ežero. Dėl pirmos veikos paaiÅ¡kino, kad 2017 m. rugpjūčio 9 dienÄ apie 14 val. susitiko su S. J. pas jo kaimynÄ S.. Jis atėjo su E. U., atsigėrė alaus, sugalvojo važiuoti prie ežero. S. pasikvietė draugę, kad nebÅ«tų liÅ«dna. IÅ¡sikvietė taksi, nuvažiavo pas E. U., ji pasiėmė mokėjimo kortelę, nuvažiavo į parduotuvę, apsipirko, nuvyko prie ežero, maudėsi, deginosi, iÅ¡gėrinėjo.

T. K. buvo įbridusi į vandenį iki pažastų, braidė. Akinių nuo saulės nebuvo nusiėmusi. Ant T. K. kūno mėlynių nematė. Sumušimų ant kūno nebuvo, nepastebėjo. Vieta, kurioje buvo yra privati valda, jie įėjo takeliu ir ten buvo. Buvo atėję žmonės, bet jiems nieko nesakė, leido ten būti. Nėra uždraustas priėjimas prie tos vietos, ženklų nėra. Ta vieta yra aptverta, bet ten tarp kiemų yra takas link ežero. Palei pakrantę praeiti galima. Jiems su S. J. besimaudant, E. U. susiginčijo su T..

T. K. su E. U. buvo susikabinusios rankomis, o jis atbėgo jų skirti, kad nesusimuÅ¡tų. T. sudavė smÅ«gį E. U.. Jis T. K. nustÅ«mė ant pledo ir ji atsisėdo, o jis su E. U. nuėjo maudytis. Nuo jo pastÅ«mimo T. K. negalėjo patirti sužalojimų, nes ji gražiai atsisėdo, stÅ«mė nestipriai. Ji nekvietė pagalbos, kai atsisėdo ant pledo, toliau triukÅ¡mavo, rėkavo, spjaudėsi, keikėsi, gÄ sdino juos. PasiÅ«lė eiti iÅ¡ ten, nes buvo privačioje valdoje, Å¡eimininkai galėjo iÅ¡kviesti policijÄ bei jie išėjo.

T. K. su jais nėjo, S. J. dar jÄ kėlė, bet ji nėjo ir jie jÄ paliko. Nuėjo į parkÄ , esantį mikrorajone, atsisėdo parÅ«kyti, sustojo pareigÅ«nai ir sulaikė už 10 minučių išėjus nuo ežero. Jis nematė, kad T. K. turėtų pinigų. T. K. niekas neprašė pinigų, galvojo, kad ji jų neturėjo. T. K. rankinuko nematė, buvo tik jos maiÅ¡elis su pledu. Eidami prie ežero atsinešė maisto, gėrimų, pledų, vienÄ butelį alaus ir brendžio, po to dar kartÄ Ä—jo su S. J.

į parduotuvę nusipirkti degtinės. Iki konflikto viskÄ iÅ¡gėrė ir ėjo vėl į parduotuvę. Nuo ežero iÅ¡sinešė likusį alų, traÅ¡kučius, rÅ«kytÄ viÅ¡tÄ . Su Å¡iais daiktais juos policija ir sulaikė. Policijos pareigÅ«nai paėmė bulvių traÅ¡kučius, alų, viÅ¡tÄ , jo laikrodį, telefonus. IÅ¡ S. J. pareigÅ«nai paėmė pinigus 50 eurų. Iki to įvykio T. K. pažinojo gal porÄ mėnesių, žinojo jos vardÄ . Ji žinojo jį kaip J. M.. Konflikto su E. U. metu T.

K. buvo girta, griuvinėjo, girtumas matėsi akivaizdžiai, ji neblaivi buvo jau pas S, kaimynÄ , tas aiÅ¡kiai matėsi. „Č“ yra jo kaimynas (duomenys neskelbtini)buto numerio nežino, kur pas motinÄ gyveno, ji vaikščiodavo pas jį, jos pažįstamas. Jam apie 40 metų, jį pažįsta kaip kaimynÄ iÅ¡ matymo, pasisveikina ir tiek. Kieme užaugo kartu. Nežino jo vardo, gal A.. Dėl antros veikos kaltinamasis J. M. paaiÅ¡kino, kad 2017 m. gruodžio 26 d. jis su S. J. apie 20.00 val. nuėjo pas S. J., ten sėdėjo S. J. motina ir T., gėrė alų.

Jie atsigėrė po stiklinę alaus, jis pasiÅ«lė važiuoti pas jį. T. jau buvo gerai iÅ¡gėrusi, todėl kvietė taksi, nes toli ji nebÅ«tų nuėjusi. Kol laukė taksi nusipirko butelį degtinės ir nuvažiavo pas jį apie 22.00 val., pasėdėjo gerÄ valandÄ ar pusantros, gėrė tÄ degtinę. T. pradėjo griuvinėti, sakė nebepaeis, matė, kad ji labai girta. S. J. pasakė, kad parvestų jÄ namo, nes ji netoli gyveno ir S. J. iÅ¡sivedė jÄ už parankės. T. K. sunkiai ėjo, trindamasi prie sienų.

Jiems iÅ¡einant, kai uždarė duris ir jas rakinant, pasigirdo triukÅ¡mingas nubildėjimas. Nėjo tikrinti, pasižiÅ«rėti koks ten triukÅ¡mas buvo ir nuėjo žiÅ«rėti televizoriaus. Po 2 parų, kai paleido S. J., sužinojo, kad T. K. parašė pareiÅ¡kimÄ , jog pas jį jÄ mušė. T. K. smÅ«gių nesudavė, kad S. J. bÅ«tų sudavęs smÅ«gių taip pat nematė, jie net nebuvo susipykę pas jį, normaliai elgėsi. BÅ«dami pas jį bute, kalbėjo, juokavo. Ji juokaudama buvo kojÄ ant jo uždėjusi, paskui nuėmė, nesigrabaliojo.

Neprašė, nesiÅ«lė jai santykiauti. Ji jo bute neverkė. T. K. noriai važiavo pas jį į namus, gėrė degtinę savo noru. Nesimatė, jog ji bÅ«tų sumuÅ¡ta, jokių sužalojimų ant jos nepastebėjo, tačiau iÅ¡skyrus veidÄ T. K. kitos kÅ«no dalys nebuvo matomos. Nesiskundė, jog jai kas skaudėtų. Dėl trečios veikos kaltinamasis J. M. paaiÅ¡kino, kad 2018 m. liepos 1 d. jis saugojo E. U. vaikus, miegojo pas jÄ , nes ji dirbo naktinėje pamainoje. IÅ¡ buto nebuvo išėjęs. Ji išėjo į darbÄ 18.00 val., tai nuo 18.00 val. iki 6.00 val. ryto jis buvo vienas pas E. U. su vaikais: 5 metų Goda ir 9 metų Dovydu.

TÄ dienÄ bendravo telefonu su S. J., jis jį apie 16.00 val. kvietė pas save į svečius, bet pasakė, kad vakare žiÅ«rės vaikus, todėl negali. Naktį nebendravo su juo telefonu. E. U. skambino naktį ir klausė kaip vaikai. Apie vagystę iÅ¡ I. G. garažo sužinojo liepos 3 d. iÅ¡ S. J.. S. J. jam sakė, kad ėjo į tÄ garaÅ¾Ä su nepažįstamu asmeniu. Dėl ketvirtos veikos kaltinamasis J. M. paaiÅ¡kino, kad 2018 m. liepos 3 d. pas jį adresu (duomenys neskelbtini) apie 12.00 – 13.00 val., atėjo S. J. bei jie nuėjo iki „Maximos“, nusipirko Å¡ampano, nuėjo pas jį, iÅ¡gėrinėjo alų.

S. J. paskambino motina, prašė, kad ateitų. Jie įsidėjo Å¡ampanÄ ir panaÅ¡iai apie 15-16 val. nuvyko pas jį adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus ten buvo T. su A. J., jos sėdėjo ir Å¡nekučiavosi. PrieÅ¡ jiems ateinant buvo pas jį atvažiavę policijos pareigÅ«nai, klausė A. J. dėl triukÅ¡mo. IÅ¡gėrus Å¡ampanÄ T. pradėjo jo praÅ¡yti, kad nupirktų dar iÅ¡gerti, prašė padaryti Å¡ventę, sakė atsiims pareiÅ¡kimÄ . Pasakė, kad nieko nereikia atsiimti, jog iÅ¡aiÅ¡kės teisybė, nes nenorėjo, kad ji atsiimtų pareiÅ¡kimÄ , norėjo, kad paaiÅ¡kėtų tiesa ir jÄ pačiÄ nuteistų už melÄ bei atsistojęs išėjo į kitÄ kambarį, kur sėdėjo A.

J.. Jis prie jos nesikabinėjo, jos nelietė. S. J. pamatęs, kad ji jo praÅ¡o Å¡ampano, iÅ¡varė jÄ pro duris, jos rankinuko nemetė. Pas S. J. tuo metu buvo jis, T. K., S. J. ir jo motina A. J.. S. J. motina buvo ten visÄ laikÄ . Nei vienas iÅ¡ jų nebuvo nuėję į tualetÄ , visÄ laikÄ kambaryje sėdėjo. Po 10 minučių jie išėjo pas jį žiÅ«rėti futbolo varžybų. Pas S. J. buvo apie valandÄ , nuo 15.00 val. iki maždaug 16.30 val. Kodėl T. K. jį apkalba jis nežino, iÅ¡ kur pas jÄ tas pyktis nesupranta, nes jis su ja nieko bendro neturi, ji S. J. draugė.

Ji bÅ«davo Å¡neka, nusiÅ¡neka, užgaulioja, apkalba, keikia, ji bÅ«davo agresyvi. Kaltinamoji E. U. neprisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir parodė, kad su J. nuėjo pas S., ten buvo S., po kiek laiko atėjo T., sugalvojo važiuoti prie ežero. Niekas pinigų neturėjo tik J. ant taksi. IÅ¡sikvietė taksi, nuvažiavo pas jÄ , ji persirengė, pasiėmė bankomato kortelę, tada nuvažiavo iki „Žilvyčio“ parduotuvės, nupirko brendžio butelį, alaus, cigarečių, saulėgrÄ Å¾Å³ ir deÅ¡ros.

Tada nuvažiavo iki T., ji irgi persirengė, jau buvo apsirengusi maudymosi kostiumėlį ir pasiėmė pledÄ . Nuvažiavo prie ežero, maudėsi, Å¡ventė. Prie ežero daugiau žmonių nebuvo, buvo darbo diena, maudykloje buvo vieni. Abi sėdėjo ant pledo, kai T. pradėjo žviegti, tada pradėjo kalbėti apie vaikus, iÅ¡siaiÅ¡kino, kad jai yra atimtas vaikas, klausinėjo kaip tai atsitiko ir ji jai vienÄ kartÄ trenkė į veidÄ . Ji jos paklausė kÄ ji daro, tada trenkė antrÄ kartÄ , bet ji sugavo jos rankas ir ji nepataikė.

Atėjo M. ir jÄ nutraukė, nusivedė prie ežero ir viskas. Tada vėl grįžo atgal, ji jau buvo apsiraminusi, bet visÄ laikÄ gulėjo. T. M. su S. nuėjo iki parduotuvės, M. paprašė nupirkti ledų. Jie atsinešė degtinės butelį ir ledų. Gėrė tÄ butelį, paskui susiruošė eiti į namus, tačiau ji nepaėjo, bandė dar kelti, kad eitų, bet ji nėjo ir jie išėjo palikę jÄ gulinčiÄ . Ji žvygavo, staugė, apsiramindavo ir vėl žviegdavo. Sulaikė juos po 20 minučių nuo išėjimo nuo ežero.

Atsisėdo parÅ«kyti parkelyje ir pamatė ateinančius pareigÅ«nus. Prie ežero tikrai prasėdėjo 2 valandas. Gėrė brendį, alų ir degtinę. Jai buvo nustatytas 2,48 promilės girtumas, gal ir ne visas detales atsimena. TÄ dienÄ K. pirmÄ kartÄ pamatė pas S. Ji buvo vartojusi alkoholio. Iki to įvykio prie ežero K. žinojo tik iÅ¡ matymo 3 – 4 mėnesius. Iki to įvykio su S. ji bendravo gal 4 mėnesius ar pusę metų. TÄ dienÄ ji buvo su akiniais, buvo prisiklijavusi blakstienas. Paprašė parodyti kÄ ji ten prisiklijavusi ir kai nusiėmė akinius, pamatė, kad kairėje pusėje buvo mėlynė, o ji pati visa iÅ¡tinusi, iÅ¡purtusi.

Buvo ryÅ¡ki mėlyna mėlynė po viena akimi. Prie ežero smÅ«gių jai niekas nesudavė, matė, kad ji griuvo nuo tiltelio kelis kartus taip pat prie kranto ant žemės, nes ten yra daug akmenų. Griuvo nuo tiltelio ir trenkėsi į tiltelio ar valties kampÄ . Ji buvo vandenyje tada. Nematė ar ji turėjo piniginę. TÄ dienÄ gėrė iÅ¡ jos pinigų, nes niekas daugiau jų neturėjo. Kortelėje buvo virÅ¡ 70 eurų, pinigai už vaikus, visus juos iÅ¡leido parduotuvėje „Žilvitis“.

Prie ežero sužinojo, kad J. turi pinigų, pas S. to nežinojo, jis iÅ¡leido motinos pinigus. 2018 metų iÅ¡ birželio 30 į liepos 1 d. ji dirbo naktį, o M. saugojo jos vaikus. Ji dirbo nuo 18.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto. Grįžo pusę septynių ryto. TÄ naktį skambinosi su M. 3-4 kartus, gali bÅ«ti, kad ir 10 kartų. Buvo tÄ dienÄ namuose, kai J. ir M. buvo sulaikyti liepos 3 dienÄ , atvažiavo jie abu, atsivežė 2 plastikinius butelius alaus ir žiÅ«rėjo futbolÄ , tada atvažiavo pareigÅ«nai, ji juos įleido ir jie juos iÅ¡sivežė.

Ikiteisminio tyrimo metu nesakė jog tÄ dienÄ ant K. kÅ«no ar veido jokių sužalojimų nematė, sakė, kad buvo mėlynės. Kitiems parodymams patikrinti buvo pagarsinti kaltinamosios E. U. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l.69), kur E. U. nurodė, kad 2017-08-09 dienÄ , su savo draugais J. M., S. J. ir jo drauge T. K., po pietų, taksi nuvažiavo prie ežero, esančio Ežero g., RokiÅ¡kio m. Ten maudėsi, deginosi, gėrė alkoholį, bendravo, kažkokio didelio konflikto tarp jos ir T.

K. nebuvo. Elgėsi ji labai įdomiai, vienÄ minutę normaliai kalbėjo, kitÄ pradėdavo žviegti, rėkauti. Žmonių aplinkui jokių nebuvo. Apie 18.00 val. nusprendė, kad eis namo, pradėjo kelti T., tačiau ji buvo labai girta, nepastovėjo ant kojų, todėl nusprendė jÄ palikti prie ežero. Kai jie išėjo, T. miegojo. Pati T. visÄ tÄ laikÄ atrodė neadekvačiai. Ji jÄ matė antrÄ kartÄ , ji draugauja su Sigitu, nėra jai draugė. Nematė, kad kažkas trenktų T., ji pati tikrai netrenkė nė vieno smÅ«gio T., jokių sužalojimų ant jos kÅ«no ar veido tÄ dienÄ nematė.

Galėjo ji pati užsigauti, nes buvo labai girta ir griuvinėjo ant žemės. Jiems išėjus nuo ežero, nuėjo į parkÄ , esantį RokiÅ¡kio m., Respublikos g., rÅ«kė ir iÅ¡ karto atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie visus tris sulaikė. Pagarsinus parodymus E. U. nurodė, kad geriausi parodymai yra patys pirmieji. Dėl parodymų nesutapimo patikslino, kad posėdyje sako tiesÄ , kad K. buvo su viena mėlyne kairėje pusėje. Nukentėjusioji T. K. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 31-34), kur buvo nurodžiusi, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. keturiese – ji, S. J., M. ir U. susitiko pas S. T. g., tikslaus adreso nežino.

Ten vartojo alkoholį. Po to M. su U. pasiÅ«lė važiuoti prie ežero. M. iÅ¡kvietė taksi, kuri juos paleido prie „Daividos“ parduotuvės ir visi nuėjo prie ežero. Ji buvo įbridusi į vandenį, bet nesimaudė, po to atsigulė ant pledo. Visi vartojo stiprų gėrimÄ , kurio ji nenorėjo. Kadangi atsisakė, U. jai sudavė apie 2-3 smÅ«gius į veidÄ . M. su J. matė ir nieko nedarė. Tada pripuolė M. ir gulinčiai jai sudavė 2 smÅ«gius į kaklo sritį. J. žinojo, kad ji prieÅ¡ dienÄ buvo gavusi pinigų.

J. jÄ bespardant, U. paėmė iÅ¡ jos piniginės po 50 eurų 2 kupiÅ«ras. Ji prašė jos nemuÅ¡ti, buvo labai iÅ¡sigandusi. Norėjo kviesti pagalbÄ , bet jai iÅ¡sikrovė telefonas. Jie, matydami, kad ji kviečia pagalbÄ , jÄ paliko gulinčiÄ ir išėjo. Negali pasakyti kiek ji taip pragulėjo, bet atsipeikėjusi kvietėsi pagalbÄ . Priėjo moteris su vyru, nusivedė į kiemÄ ir iÅ¡kvietė policijÄ . 2017-12-26 ji su J. nuėjo pas jo motinÄ A. J., ten vartojo alkoholį. Ä® duris paskambino M..

Po sumuÅ¡imų nebuvo jo sutikusi, prašė J. jo neįleisti. J. jÄ užtikrino, kad apgins jei M. norės kÄ nors padaryti. Sakė neduos jos nuskriausti. Besėdint M. pasiÅ«lė važiuoti pas jį, sakė, kad namuose pas jį nieko nėra. Jie iÅ¡kvietė taksi. Sutiko važiuoti, nejautė grėsmės, nes J. patikino, kad apgins jÄ . M. bute gėrė, po to jie pradėjo prie jos priekabiauti. Lietė jos lytinius organus, ji atitraukdavo jų rankas. Galvojo, kad jie juokauja, nes buvo Å¡ypsena jų veiduose.

Pajautė kaip jai suplyÅ¡o kelnės, tada apsiverkė. M. sudavė jai į veidÄ kumščiu. Jai beverkiant, M. išėjo į kitÄ patalpÄ , o J. nuėjo įsipilti sau alkoholio. Pasinaudojusi ta proga ji iÅ¡bėgo į koridorių. Pastebėję jie pasivijo jÄ ir sučiupo laiptinėje. Ji laikėsi už turėklų, o jie norėjo įsitempti jÄ Ä¯ butÄ . Pasipiktinę, kad jiems nieko nepavyko, pradėjo daužyti jÄ laiptinėje. Labai buvo iÅ¡sigandusi, nes tai ne pirmas kartas, rėkė, kad jie jos nemuÅ¡tų.

Sudavė kažkur po 10 smÅ«gių jai į visas kÅ«no vietas, ir kažkur po 3 smÅ«gius į veido sritį. Ji labai iÅ¡sigando, nes iÅ¡ lÅ«pos ir nosies pradėjo tekėti kraujas. VisÄ laikÄ rėkė ir prašė, kad jos nemuÅ¡tų. Po smÅ«gių prarado sÄ monę, kaip ir girdėjo kažkas sakė „kÄ jÅ«s darot?“. Jie, iÅ¡sigandę, pasitraukė, išėjusi į laukÄ , jau matė, kad stovi greitoji pagalba. Kažkas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . 2018-07-03 paskambino A. J., nes po visų įvykių vengė bendrauti su J..

Ji pasakė, kad J. nėra namuose. Kadangi ji gyvena skolose, paklausė ar ji turi valgyti. Nusprendė nuneÅ¡ti pavalgyti, nes S. J. nebuvo namuose. Atėjus pas jÄ , po kokių 10 min. bute atsirado J. ir M.. Jie atsinešė butelį Å¡ampano. Jie buvo linksmi, apie jos sumuÅ¡imus nebuvo kalbos. Jautėsi saugi, nes galvojo, kad jie jai nieko nepadarys, nes buvo J. motina. Stengėsi bÅ«ti toje patalpoje kur buvo J.. Po to nuėjo į tualetÄ nusimovė kelnes ir iÅ¡ karto tuo metu užėjo J., po to M.. J. laikė jos rankas prie vonios kraÅ¡to.

M. numovė jai kelnaites ir kelnes. Nusimovė pats sau ir norėjo iÅ¡prievartauti analiniu bÅ«du. Jam nepavyko, kadangi pasirodė kraujas. Rėkti negalėjo, nes bijojo bÅ«ti sumuÅ¡ta. Kadangi jiems nieko neišėjo, pasiuntė jÄ ant trijų raidžių ir pasakė „neįrodė vienÄ kartÄ , neįrodė antrÄ kartÄ , ir nieko ji nepadarys“. IÅ¡metė rankinukÄ ir jÄ pro duris. Ji pranešė policijai. Po 2017-08-09 sumuÅ¡imo pati nuėjo pas medikus. J. žinojo, kad ji turi pinigų, nes dienÄ prieÅ¡ tai kartu nuėjo prie bankomato nusiimti pinigų.

Su M. ir U. iki to buvo nesutarimų, su J. nebuvo. Su U. buvo konfliktas ankščiau bÅ«nant svečiuose. PrieÅ¡ suduodama smÅ«gius E. U. nieko nesakė, net nesuprato už kÄ . M., smogdamas jai irgi nieko nesakė. J. spardydamas sakė, kad M. gali jai iÅ¡daužyti langus, kad vakare gali jÄ pagauti. Ji bijodavo vakare iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Negali suprasti iki Å¡iol, kodėl jie jÄ sumušė ir paliko prie ežero. M. į kaklo sritį sudavė 2 kartus, J. spyrė 4-5 smÅ«gius į Å¡onus, nes ji gulėjo, kadangi negalėjo atsikelti.

U. paėmė pinigus iÅ¡ jos piniginės, kuri gulėjo rankinuke. Buvo iÅ¡gėrusi, bet viskÄ prisimena. Pati nebuvo susižalojusi. Po įvykio prie ežero, J. po savaitės pradėjo jai ir jos motinai skambinėti, prašė atsiimti pareiÅ¡kimÄ , sakė, kad nieko jis nedarė. Ji paklausė, kodėl jis pabėgo kartu su M. ir E.. Jis pasakė, jog iÅ¡sigando, kad ji skambino pagalbai. 2018-08-08 prie bankomato nusiėmė 150 eurų, daugiau pinigų neturėjo. Kai susitiko alkoholiniai gėrimai buvo nupirkti.

Ji iÅ¡ savo pinigų nieko nepirko. Kai jÄ nuvežė į komisariatÄ , jų buvo nupirktas didžiulis maiÅ¡as alkoholinių gėrimų, spėja, kad už jos pinigus. Yra sakiusi savo motinai, kad J. prieÅ¡ jÄ smurtauja, nėra sakiusi, kad J. prieÅ¡ jÄ nesmurtauja. Pirmu atveju buvo iÅ¡gėrusi, apsvaigusi, bet smÅ«gius jautė. Iki sumuÅ¡imo sužinojo, kad M. su U. yra draugai. Neprisimena ar M. su U. turėjo mėlynių prieÅ¡ atvykstant prie ežero. Po įvykio buvo nuėjusi pas M. motinÄ dėl žalos atlyginimo.

J. po įvykio skambinėjo jai ir jos motinai, norėjo susitaikyti, sakė, kad apgins nuo M.. Ji patikėjo, atleido, pradėjo vėl artimiau bendrauti. Laiptinėje jÄ tempė atgal, ji pargriuvo, jie pradėjo spardyti į įvairias kÅ«no vietas, visas kÅ«nas buvo nusėtas mėlynėmis. Ji prašė, kad jos nemuÅ¡tų. MuÅ¡dami, jie nieko nesakė. Gulint, jai sudavė po 2-3 smÅ«gius. Jautė skausmÄ . JÄ nuvežė greitoji į RokiÅ¡kio ligoninę, po to iÅ¡vežė į Panevėžį, ten iÅ¡tyrė ir paleido.

Buvo M. motinos bute, tikslaus adreso nežino. Važiavo, nes patikėjo J., kad jis jÄ apgins. Jiems begeriant M. bute, jÄ lietė už lytinių organų abu. Kambaryje Å¡viesos nebuvo, buvo prietema, kas kelnes perplėšė tiksliai pasakyti negali. PrieÅ¡ tai ir liečiant jos lytinius organus jie nieko nesakė. Sakė, kad nelystų prie jos, tačiau jie nereagavo. PrieÅ¡inosi, nes jie prie jos priekabiavo. Jie sėdėjo iÅ¡ Å¡onų. Abu tÄ vakarÄ norėjo sekso. Su S. J. tuo metu kartu su negyveno. 2017 m. gruodžio 26 d. buvo iÅ¡gėrusi, kiek negali atsakyti.

Po to A. J. kažkÄ minėjo dėl įvykio, bet konkrečiai nieko neÅ¡nekėjo. Po gruodžio 26 d. su M. nebendravo, su J. gal porÄ kartų buvo susitikusi. Aktas analiniu bÅ«du neįvyko. Tokių santykių iÅ¡ viso nėra turėjusi. Pas J. nuėjo, nes pagailėjo moters, sakė, kad neturi valgyti. J. ir M. pas J. atėjo iÅ¡gėrę, matėsi iÅ¡ elgsenos, kalbos. Atėjo, nieko nesakė, sučiupo ir norėjo atlikti aktÄ . J. sakė „nerėk“, nieko nesakė, nes eilinį kartÄ bijojo bÅ«ti sumuÅ¡ta.

M. norėjo. Tai vyko apie 10 min. nes pasirodė kraujas. Iki liepos 3 d. su J. lytinius santykius turėjo prieÅ¡ 6 ar 4 mėnesius. PolicijÄ iÅ¡sikvietė prie autobusų stotelės prieÅ¡ais J. namÄ . IÅ¡eidama iÅ¡ J. laiptinės, jokio žmogaus nebuvo susitikusi. Jautė kaip M. kiÅ¡a savo varpÄ Ä¯ mano iÅ¡angę. Jam tai pavyko iÅ¡ dalies, iki galo nepavyko įkiÅ¡ti, nes pasirodė kraujas iÅ¡ jos iÅ¡angės. J. jokių veiksmų neatliko. Papasakojo apie bandymÄ iÅ¡prievartauti A. P.. Jis jÄ lydėjo į Panevėžį ekspertizės atlikimui.

Po įvykio su J. ir M. nebebendravo. Kai J. ir M. užėjo į tualetÄ , ji stovėjo jau užsimovusi kelnaites ir kelnes, tvarkėsi. J., stovėdamas Å¡one, laikė jos rankas ant vonios kraÅ¡to, jai už nugaros stovėjo M.. Vonia ir tualetas yra viena patalpa. IÅ¡ karto išėjusi iÅ¡ buto nekvietė pareigÅ«nų, bėgo kuo greičiau iÅ¡ laiptinės, kad nepagautų. Ji vartoja kartais alkoholį, bet problemų neturi. 2018-07-03 buvo neblaivi. M. matė kraujÄ iÅ¡ jos iÅ¡angės, dėl to iÅ¡sigando.

Iki ateinant į J. butÄ buvo jau truputį iÅ¡gėrusi. Nežino dėl ko prieÅ¡ ateinant pas J. jau buvo atvažiavę pareigÅ«nai. Kai jÄ norėjo iÅ¡prievartauti, J. motina buvo kambaryje. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji T. K. patikslino, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , protokole, neteisingai nurodyta aplinkybė, kad ji prieÅ¡ 2017 m. rugpjūčio 9 d. įvykį pinigų važiavo nusiimti su S. J., nes ji su Å . S. nuvažiavo nusiimti pinigų iÅ¡ bankomato. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji T.

K. buvo apklausta ir papildomai paaiÅ¡kino aplinkybes, atsakė į užduotus klausimus. Ji dėl pirmos veikos paaiÅ¡kino, kad pirmas įvykis įvyko 2017 m. rugpjūčio 9 d. prie ežero. Su S. J. jie bendravo tik apie mėnesį. Jis buvo pasilikęs pas jÄ nakvoti, bet kai ji atsibudo jo ryte nebebuvo ir po to jie visi susitiko pas S. T. gatvėje, RokiÅ¡kio mieste. Ten buvo E., J. M., S. J., S. ir ji. Iki to įvykio E. U. matė vienÄ kartÄ prieÅ¡ 4 mėnesius. J. M. pažinojo tiek pat laiko kiek ir E., nes jie ten pat susipažino.

Jie visi vartojo alkoholį. T. E. su M. sugalvojo važiuoti prie ežero. Jie iÅ¡sikvietė taksi, tada važiuojant sustojo prie jos namų, ji pasiėmė pledÄ ir maudymosi kostiumėlį, taksistas juos paleido prie RokiÅ¡kio ežero, netoli „Daividos“ parduotuvės, ten netoli buvo maudykla. Jie prie ežero vartojo alkoholį, ji nesimaudė tik buvo įbridusi du kartus daugiau nei iki pusės, deginosi. Buvo ten vienas tiltelis, bet ant jo nebuvo užlipusi tik brisdama į vandenį jo prisilaikė.

E. pradėjo „kiÅ¡ti“ jai stiprų alkoholį, ji atsisakė bei ji pradėjo jÄ muÅ¡ti. Gavo tris smÅ«gius kumščiu į veido sritį. E. smÅ«giai buvo stiprÅ«s, nes atsirado mėlynės. Po to pribėgo J. M. ir sudavė du smÅ«gius kumščiu į kaklo sritį. Dėl J. M. smÅ«gių kaklo srity taip pat atsirado mėlynės. Jautė skausmÄ , klausė, už kÄ muÅ¡a bei prašė, nemuÅ¡ti. Tada S. J. pradėjo jÄ spardyti priėjęs iÅ¡ nugaros į visas kÅ«no sritis, daugiau į nugarinę dalį, į Å¡onus, buvo kokie 5 smÅ«giai.

Kol S. J. spardė, ji matė, kaip E. paėmė jos pinigus iÅ¡ piniginės – dvi kupiÅ«ras po 50 eurų piniginė buvo juodos spalvos rankinėje, jÄ turi iki Å¡iol. JÄ spardė į visas kÅ«no vietas, nugarÄ , Å¡onÄ , ji gulėjo ant pledo pusiau ant Å¡ono, netoliese buvo jos rankinukas, o jos žvilgsnis buvo į rankinuko pusę. S. J. žinojo, kad ji turi pinigų. Norėjo dar skambinti pagalbos, bet jai iÅ¡sikrovė telefonas. Jie visi išėjo apsipirkti alkoholinių gėrimų ir jÄ paliko gulinčiÄ .

Ji Å¡aukėsi pagalbos. Prie ežero buvo toks namas, iÅ¡ kurio vyriÅ¡kis ir moteriÅ¡kė jai padėjo. Ji gulėjo ir kai pasidarė geriau, Å¡aukėsi pagalbos. Telefonas buvo iÅ¡sikrovęs. Eiti kažkur ieÅ¡koti pagalbos negalėjo, nes neturėjo jėgų. IÅ¡ to namo išėjo vyriÅ¡kis ir moteriÅ¡kė, parsivedė į savo kiemÄ ir iÅ¡kvietė pagalbÄ , policijÄ . Po įvykio jÄ iÅ¡vežė į policijÄ . KitÄ dienÄ Ä—jo pas tyrėjÄ Ä¯ apklausÄ . Tiems, žmonėms daug nepasakojo, daugiau pasakojo policijai kas įvyko.

Minėjo policijai, kad buvo paimti pinigai. Ji patikrino piniginę, joje dokumentai buvo likę, o pinigų nebebuvo. Jos piniginė buvo raudonos spalvos policija jÄ jai grÄ Å¾ino. Kai atsikėlė tÄ dienÄ turėjo piniginėje 110 eurų, 2 kupiÅ«ros po 50 eurų ir 1 kupiÅ«ra 10 eurų. 10 eurų dingo, galvojo gal S. J. paėmė. Kai atėjo pas S., bute buvo E., J. M. ir S., o S. J. jÄ pasitiko, nebuvo iÅ¡gėrusi. S. J. pasakė, kad buvo paimti pinigai, bet jo neprašė nieko paliudyti dėl pinigų.

„Čirva“ galvojo, kad yra J. M. pravardė. Sakydama, kad mušė „čirva“ turėjo omenyje J. M.. Ä®vykio metu žinojo M. pavardę, vardo nežinojo, o pravardė jei neklysta „šurikas“. Iki to įvykio su E. ir J. M. sutarė blogai, nes jie ne pirmÄ kartÄ kėlė prieÅ¡ jÄ rankÄ . E. ne pirmÄ kartÄ jÄ mušė, J. M. iÅ¡ jos tyčiodavosi, todėl ji vengė su jais bendrauti. Kai jie susitiko pas S. bute kilo konfliktas su E. ir jie jÄ ten užpuolė. Atrodo, kad tÄ dienÄ buvo su akinukais nuo saulės. Iki tos dienos neturėjo jokių sužalojimų.

Po įvykio prie ežero kitÄ dienÄ kreipėsi medikų apžiÅ«rai pas B. Apie šį įvykį yra pasakojusi savo buvusiam sutuoktiniui Å . S. ir mamai. Jiems viskÄ papasakojo abstrakčiai. Mamai papasakojo tik tai, kad sumušė prie ežero. Å . S. daugiau papasakojo. Ä®vykio dienÄ prieÅ¡ eidama prie ežero nevartojo medikamentų nuo psichikos sutrikimo, nes tai nesuderinama. Å iaip vartoja vaistus nakčiai ir antidepresantus. S. J. žinojo, kad ji vartojo antidepresantus. Ji tÄ dienÄ parduotuvėje nebuvo, kas ėjo į parduotuvę nežino, nes kai nuėjo pas S., gėrimai jau buvo nupirkti.

Kai buvo prie ežero niekas nėjo į parduotuvę, gėrimų užteko. Po įvykio prie ežero buvo nuvykusi pas M. mamÄ , kad apmokėtų jai moralinę žalÄ , ji nesileido į kalbas, uždarė duris. 2017 m. gruodžio 26 d. ji buvo pas M. bute, atvažiavo apie 16.00 val. Buvo apsirengusi bliuzele ir striuke. JÄ norėjo iÅ¡prievartauti ir sumušė laiptinėje. J. M. ir S. J. lindo prie jos krÅ«tinės, lytinių organų, galvojo, kad jie nori ja lytiÅ¡kai pasinaudoti. Tai suprato iÅ¡ jų grabinėjimo už lytinių organų.

Prašė, kad jie atstotų, traukė jų rankas nuo savęs, tada gavo smÅ«gį į veidÄ iÅ¡ J. M. į deÅ¡inę veido pusę. J. M. nuėjo į tualetÄ , o S. J. nuėjo prie alkoholinių gėrimų. Ji iÅ¡bėgo į laiptinę ir J. M. jÄ tempė atgal į butÄ , ji laikėsi už turėklų, liko žymės ant rankų. Laiptinėje buvo maždaug po 10 smÅ«gių kojomis ir po 3 smÅ«gius rankomis, ji gulėjo ant nugaros. Jie nežiÅ«rėjo kur spardė, į rankas, į kojas, visur buvo mėlynės, M. spyrė apie 10, o S. apie 8 kartus į įvairias kÅ«no vietas.

Ä® galvÄ nespyrė tik kumščiavo į jÄ . Sudavė kumščiu apie 3-4 kartus, kraujas pradėjo bėgti iÅ¡ nosies, tada prisidėjo ir S., jis sudavė 2-3 smÅ«gius kumščiu į veido sritį, tada ji neteko sÄ monės. Ji laiptinėje rėkė, kad nemuÅ¡tų, paleistų, atstotų, lyg tai kažkas iÅ¡ kaimynų atidaręs duris kažkÄ pasakė ir jie iÅ¡sigando. Kai iÅ¡bėgo į laiptinę buvo apgirtusi, bet įvykius suprato. Gėrė degtinę, jei neklysta. Nevaikščiojo, negriuvinėjo M. bute.

Atsipeikėjo, kai jau buvo iÅ¡kviesta greitoji, kuri jÄ iÅ¡ karto iÅ¡vežė į Panevėžį. PrieÅ¡ įvykį laiptinėje tÄ dienÄ su J. nebuvo susipykę, santykiai buvo draugiÅ¡ki. Nuo vasaros įvykio prie ežero iki antro įvykio ji J. M. sutikusi nebuvo. 2018 m. liepos 3 d. J. M. ir S. J. jÄ norėjo iÅ¡prievartauti analiniu bÅ«du. Tai vyko pas A. J. (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ji nuėjo į tualetÄ Å¡lapintis, tada įbėgo S., po to M., S. laikė už rankų, o J. M. norėjo kiÅ¡ti į analinę angÄ lytinį organÄ .

Kažkiek jis jai jį įkiÅ¡o, bet ne pilnai, kad buvo viduj jautė, bet nebuvo kÅ«no prisilietimo ties juosmeniu, tada pasirodė kraujas bei pasakė, kad nieko su ja neiÅ¡eis ir iÅ¡metė jÄ pro duris, pasakė, kad niekas ja nepatikės. Kažkuris iÅ¡ kaltinamųjų pasakė, „tegu eina ant trijų raidžių, tegu daro kÄ nori, neįrodė nei vienÄ kartÄ , nei antrÄ ir dabar nieko neįrodys“. J. jÄ laikė suėmęs už abiejų riešų. Jos rankos buvo ant vonios kraÅ¡to. Jis stovėjo Å¡one, į voniÄ Ä¯lipęs nebuvo.

PirmÄ kartÄ kraujÄ ant kelnaičių pastebėjo tualete. Suprato, kad jie pastebėjo kraujÄ iÅ¡ jų kalbos. Ta kalba buvo labai trumpa, nes jis iÅ¡ karto iÅ¡bėgo iÅ¡ to tualeto, kad vos spėjo užsimauti kelnes, greitai viskas vyko. M. paminėjo apie kraujÄ . J. tuo metu buvo kambaryje, kai jie buvo tualete, jų neieÅ¡kojo. Nematė M. lytinio organo tik jautė, kad jis buvo stangrus. IÅ¡ tualeto pirmas išėjo J. M., tada ji užsimovė kelnaites, o S. pro duris į laiptinę iÅ¡metė jos rankinukÄ ir striukę.

Visas procesas nuo įėjimo į voniÄ iki jie jÄ iÅ¡metė truko 10 minučių. Iki įvykio tualete bute buvo maždaug 15-20 minučių. Tada iÅ¡sikvietė policijÄ Ä¯ autobuso stotelę, buvo pasimetusi, norėjo kuo greičiau iÅ¡ ten dingti, paprašė policijos kad jÄ nuvežtų į (duomenys neskelbtini) gatvę pas A.. Policijai nepasakė kas įvyko, nes buvo labai pasimetusi, sukrėsta. Policijai pasakė, kad buvo bandymas sumuÅ¡ti. Kai važiavo su policija į (duomenys neskelbtini) gatvę, telefonu su kaltinamaisiais nekalbėjo, matė, kaip iÅ¡ buto iÅ¡bėgo J.

M. ir S. J.. Jai skaudėjo iÅ¡angę, buvo sukrėsta, nes tokio dalyko jai neteko patirti. PareigÅ«nams apie tai nepasakojo, atsisėdo Å¡onu, jai buvo gėda apie tai kalbėti. Jie jÄ nuvežė, A. viskÄ papasakojo, iÅ¡kvietė policijÄ . Kai buvo antras iÅ¡kvietimas, draugas vyko su savo automobiliu iÅ¡ paskos. Pas medikus į Panevėžį tÄ patį vakarÄ nuvyko policijos ekipažu, ekspertizės atlikimui. IÅ¡kvietė daktarę ir ten darė ekspertizę. Iki įvykio tualete ji neprašė kaltinamųjų nupirkti Å¡ampano.

Lyg tai, kad buvo atvykę policijos pareigÅ«nai į J. butÄ prieÅ¡ ateinant M. ir J., neprisimena. Iki įvykio tualete nesirgo hemorojumi, nes jai nebuvo jokių skausmų. Policijai skambino, nes jautė grėsmę, norėjo kuo greičiau pasiÅ¡alinti nuo tų namų, jautė skausmÄ ir baimę. Pati nebandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ tos vietos, nes jai skaudėjo iÅ¡angę. Kad jÄ sumušė, suspardė ir iÅ¡metė iÅ¡ namų, o jie toliau sėdi ir toliau geria, galėjo taip pasakyti bendruoju pagalbos telefonu skambinančiam darbuotojui, nes jai buvo Å¡okas.

TÄ dienÄ skambino policijai 2 kartus. Iki to įvykio su S. J. turėjo lytinių santykių vienÄ kartÄ kelias dienas iki įvykio A. P. bute vaginaliniu bÅ«du. Paskutiniai lytiniai santykiai buvo su S. J.. J. M. nėra jos draugas. Civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos palaiko. KompensacijÄ 1520 eurų sumai yra gavusi. PraÅ¡omÄ priteisti sumÄ mažina ta suma, kuriÄ jau yra gavusi. Nukentėjusysis I. G. paaiÅ¡kino, kad ryte apie 6.00 val. atėjęs rado atvirÄ garaÅ¾Ä , įėjo, apžiÅ«rėjo, pamatė, kad nėra daug daiktų, nuėjo pasižiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame pastebėjo, kad atėjo du vyrai iÅ¡ kaimynų pusės, priėjo prie durų, atidarė garaÅ¾Ä , nes durys nebuvo užfiksuotos iÅ¡ vidaus ir pradėjo neÅ¡ti.

Darė kelis reisus. Nebebuvo 9 kanistrų talpų, kuriuose buvo dyzelinis kuras, suvirinimo aparato, drėlių, 3 kampinių Å¡lifuoklių, 2 elektrinių grÄ Å¾tų, akumuliatorinio suktuko, dviračio. Viena kamera yra prie Å«kinės patalpos. Kamera yra jo asmeninė, kuri įraÅ¡inėja vaizdÄ . IÅ¡ vaizdo įrašų matėsi žmonės, bet jis jų nepažino. Vienas buvo su kapiÅ¡onu, o kitas be kapiÅ¡ono, gal ir panaÅ¡Å«s į kaltinamuosius. Jam grÄ Å¾ino visus daiktus, pretenzijų neturi.

Teismo medicinos ekspertė S. M. paaiÅ¡kino, kad visus tris kaltinamuosius žiÅ«rėjo tÄ pačiÄ dienÄ . T. K. apžiÅ«rėjo liepos 3 dienÄ , ji buvo atvežta 21:40 val. Jai buvo nustatyti seni sužalojimai, nesusiję su jai užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis, tai yra kairės akies voke, kairio skruosto apatiniame kraÅ¡te ir deÅ¡inės ausies kauÅ¡elio priekiniame pavirÅ¡iuje buvo nustatytos gelsvos spalvos poodinės kraujosruvos, kurios padarytos ne mažiau kaip 7-9 paros iki apžiÅ«ros.

Užduotyje buvo nurodyta įvykio data liepos 3 d. apie 15.00 – 16.00 val. namuose jÄ buvo grasinama sumuÅ¡ti, analiniu bÅ«du iÅ¡prievartauta. Ginekologinės apžiÅ«ros metu buvo nustatytas gleivinės įtrÅ«kimas iÅ¡angės srityje, o kitų sužalojimų nebuvo. Negalima atmesti, kad tai galėjo bÅ«ti susiję su jos iÅ¡kritusiais hemorojiniais mazgais, bet gleivinės įtrÅ«kimas gali bÅ«ti padarytas ir kieto buko daikto poveikyje Å¡iuo atveju aplinkybėse nurodytu laiku ir bÅ«du, tam prieÅ¡taravimų nebuvo.

Vienas iÅ¡ hemorojinių mazgų požymių gali bÅ«ti iÅ¡angės gleivinės įtrÅ«kimas ir kraujavimas. Hemorojinių mazgų pasėkoje atsiranda gleivinės įtrÅ«kimas stanginantis, tuÅ¡tinantis, esant apsunkintam tuÅ¡tinimuisi prie vidurių užkietėjimo. Hemorojiniai mazgai iÅ¡lenda sunkiai keliant, moterims nėštumo metu, ir įvairių kitų priežasčių, tačiau, kiek jai žinoma, jie negali bÅ«ti iÅ¡prievartavimo pasekmė. Nežino, kada pas jÄ atsiradę hemorojiniai mazgai.

Per apžiÅ«rÄ T. K. papasakojo, kad įvykio metu jos nemušė, S. J. laikė suspaudęs riešų sritis, J. M. iÅ¡ nugaros pusės bandė įkiÅ¡ti savo lytinį organÄ Ä¯ iÅ¡angės sritį, jai skaudėjo, ji prieÅ¡inosi, prezervatyvo nenaudojo, spermos iÅ¡siliejimo nebuvo, bet ji ant kelnaičių pastebėjo kraujo ir kreipėsi į RokiÅ¡kio ligoninę. Jos papasakotos aplinkybės neprieÅ¡taravo tam kÄ rado ji. Ji konstatavo gleivinės įtrÅ«kimÄ ir hemorojinius mazgus. IÅ¡ medicinos dokumentų matė, kad iÅ¡angėje matomi keli hemorojiniai mazgai ir gleivinės įtrÅ«kimas, kraujavimo tuo metu nebuvo matyti.

Kai ji buvo pas jÄ , kraujavimo taip pat nebuvo matyti tik buvo kraujingi sutepimai kelnaičių srityje. Ambulatorinės medicininės kortelės ji neturėjo, turėjo tik tÄ dienÄ kreipimosi į RokiÅ¡kio ligoninę medicininius dokumentus. Tie mazgai matėsi iÅ¡angės srityje. Jeigu ji turėjo tuos hemorojinius mazgus, tai jie galėjo bÅ«ti tiek iÅ¡lindę tiek gydymo pasėkoje vėl jų nebÅ«ti. Medicininiais duomenimis skausmas, perÅ¡tėjimas, mazgo jautimas, kraujavimas yra kreipimosi priežastis dėl hemorojinių mazgų.

Be gleivinės įtrÅ«kimo kokių nors sužalojimų aplink iÅ¡angę ar tÄ mazgÄ , kurie patvirtintų smurtÄ , jokių paraudimų, patinimų nebuvo, bet jų nebuvimas neprieÅ¡tarauja prievartos buvimui. Hemorojus dažniausiai yra skausmingas, bet tai individualu. Ji atvykusi teigė, kad jai skauda iÅ¡angės srityje, skauda einant, sėdint. S. J. apžiÅ«ros metu jokių sužalojimų nebuvo nustatyta paėmė tik vaginalinių lÄ stelių tyrimÄ . J. M. apžiÅ«ros metu buvo nustatytos poodinės kraujosruvos deÅ¡inės Å¡launies priekinio pavirÅ¡iaus viduriniame trečdalyje.

J. M. neaiÅ¡kino, iÅ¡ kur atsirado tos kraujosruvos. Violetinės spalvos poodinė kraujosruva rodo, kad ji susiformavo viena – dvi paros iki apžiÅ«ros. ApžiÅ«rint moters rankas Å¡viežių sužalojimų rankų ir kojų srityse nebuvo. Specialistė R. B. parodė, kad ji T. K. gydo nuo 17 metų, kai jai buvo diagnozuota bulimija. Ji daug kartų yra gydyta stacionare, jai buvo nustatytas miÅ¡rus Å¡izoafektinis sutrikimas. Ji save žalodavo paauglystėje 18 – 20 metų, susipjaustydavo rankas taip nuimdama stresÄ .

Paskutinius penkis – Å¡eÅ¡is metus ji savęs nebežaloja. Tai darydavo streso nuėmimui. Tai įtampos, streso iÅ¡raiÅ¡ka. Lankosi ji reguliariai, kartais praleidžia vizitus, bet visada randa pasiteisinimÄ dėl ko neatvyko. Ji linkusi pagrÄ Å¾inti, linkusi meluoti. Kadangi daug metų jÄ pažįsta, visada aiÅ¡kina apie alkoholio žalÄ . Ji gal apie savo suėjimus, apie draugystes vengė kalbėti. Kartais ateidavo su mėlyne tai ant lÅ«pos, tai paakyje, paklausus iÅ¡ kur jos atsirado atsakydavo, kad tvarkant namus ar paslydus nuo laiptų nugriuvo, tai yra buitiniai dalykai, ji savo bendravimo, draugysčių jai nekomentuodavo, daugiau kalbėdavo apie jos mergaitę, apie jos buvusį gyvenimÄ su antru vyru, o apie esamus draugus ji pokalbių vengdavo.

Ji galėjo apie save fantazuodavo tik iÅ¡ gerosios pusės, ji visada ateidavo tvarkinga, pasidažiusi, susiÅ¡ukavusi, kartais jausdavosi alkoholio kvapas, bet kad visai girta bÅ«tų atėjusi, nėra buvę. Kad vyksta teismo procesas, kuriame ji yra nukentėjusioji, ji nepasakė. Vaistus jai raÅ¡o rimtus, vartojimo negali reguliuoti, todėl kad namuose viskas vyksta. Jai nustatytas Å¡izoafektinis susirgimas daugiau daro įtakÄ emocijoms, bÅ«na Å¡viesesni remisijos tarpai. MÄ stymo sutrikimai pasireiÅ¡kia labai dideliu pavirÅ¡utiniÅ¡kumu, savisaugos stoka, melagingumu, kritikos stoka.

Pagal aplinkoje vykstančius nutikimus, jos nuotaika bÅ«davo daugiau pažeminta, depresinė. Jai skiriami antidepresantai, vaistai mÄ stymo sutrikimams gydyti, miegui gerinti. Ji skundėsi paskutiniu metu, kad blogai miega. Tie vaistai sÄ veikauja su alkoholiu, greičiau apgirstama, greičiau sutrinka orientacija. KategoriÅ¡kai negalima vartoti Å¡ių vaistų su alkoholiu. Jei nevartojama vaistų, pagal mokslÄ tai pagilina mÄ stymo sutrikimus. Kai žmogus yra nepakaltinamas, gal ir negalima tikėti, bet ji Å¡ių visų dalykų nepasakojo, ji visada stengdavosi viskÄ pateikti iÅ¡ gražiosios, gerosios pusės ir tik apie save gerai.

Jos žodžius reikia vertinti kritiÅ¡kai, sunku atsakyti ar jos parodymais galima tikėti. Jos asmenine nuomone, iki tokio laipsnio ji pragalvoti negalėtų, tačiau ji pakankamai greitai orientuojasi, pakankamai greitai iÅ¡sisuka iÅ¡ padėties. Epilepsija jai nėra konstatuota apie jos fiziologines ligas jai nėra žinoma. Teismo psichologė – ekspertė J. R., kuri atliko teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę T. K. ir pasirašė ekspertizės akte paaiÅ¡kino, kad ji atliko T. K. pažintinių funkcijų ir asmenybės įvertinimÄ ir atsakė į vienÄ klausimÄ , kokie yra individualÅ«s psichologiniai T.

K. ypatumai, psichinė bÅ«sena, galinti turėti įtakos elgesiui. Tyrimo metu iÅ¡aiÅ¡kėjo pažintinių funkcijų ir mÄ stymo operacijų sutrikimai, asmenybės struktÅ«roje nustatė nerimastingumÄ ir nekritiÅ¡kumÄ , prastÄ emocijų kontrolę, apsunkintÄ socialinę adaptacijÄ ir elgesio planavimo sunkumus. IndividualÅ«s T. K. ypatumai apraÅ¡yti jos iÅ¡vadoje esminės įtakos jos elgesiui neturi, jos elgesį įtakoja nustatytas psichikos sutrikimas. Dėl parodymų teisingumo atsakyti negali, taip pat į klausimÄ ar ji galėtų sukurti visiÅ¡kai nebuvusius įvykius.

Ji pagal turimus mÄ stymo sutrikimus galėtų pateikti paaiÅ¡kinimus pavirÅ¡utiniÅ¡kai, skubotai aiÅ¡kinti, mėtytis tarp detalių, ne į esmines detales galėtų orientuotis, bet į tas, kurios jai tuo metu labiau užkliÅ«na, fiksuotis. Tikėtina, kad ji parodymus duos nenuosekliai, atsitiktine tvarka, skubotai, jie gali keistis eigoje, nes mÄ stymas nėra nuoseklus, nėra kryptingas. Teismo psichiatras – ekspertas K. M., RokiÅ¡kio teismo psichiatrijos skyriaus vedėjas informavo, jog ekspertė R. D., kuri atliko ekspertizę, nebedirba, ji yra iÅ¡vykusi į Å vedijÄ , bet jis T.

K. yra tyręs ne vienoje byloje. Kai tyrė, bÅ«klė buvo tikrai paÅ«mėjusi buvo stebimo mÄ stymo, ir emocijų sutrikimai. Ji buvo daug kartų buvo gydoma priverstinai. Ekspertizėje dėl jos sumuÅ¡imo stebėjo, kad pas jÄ yra pavirÅ¡utiniÅ¡kas, klampus mÄ stymas, stokojantis nuoseklumo, ji pateikia informacijÄ nenuosekliai, ne visai tiksliai, labai sudirgsta, kai klausiama apie ankstesnius teisėtvarkos pažeidimus. SmurtÄ prieÅ¡ vaikÄ apskritai neigė dėl asocialaus gyvenimo ji neiÅ¡gyvena. Apibendrinus nukentėjusiai diagnozuojamus sutrikimus ji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, T.

K. duodamus parodymus reikėtų vertinti kritiÅ¡kai. Kai jÄ matė, buvo ne ligos remisija, o ligos paÅ«mėjimas. IÅ¡ ligos paÅ«mėjimo atsirasti remisijos bÅ«senoje po keleto dienų negalėjo. Ankstesnėje byloje į teismo klausimÄ dėl jos dalyvavimo teisme, nerekomendavo jai dalyvauti teisme dėl galimo ligos paÅ«mėjimo, nes dėl Å¡ios ligos ji nebus pilnavertis proceso dalyvis. Negali įvertinti jos procesinio veiksnumo. Remisijos atveju manytų, kad ji galėtų duoti parodymus, galbÅ«t streso nesukeltų.

Pas jÄ yra mÄ stymo kryptingumo ir logikos stoka, sutrikusi dėmesio koncentracija. Dėl pačio įvykių sukÅ«rimo negali atsakyti, bet mÄ stymas galėtų bÅ«ti visaip pakreiptas. PrieÅ¡iÅ¡kumas prieÅ¡ Å¡iuos asmenis buvo, ji juos keikė, jos pozicijÄ galėjo įtakoti prieÅ¡iÅ¡kumas asmenims. Liudytojas E. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėn., galėjo bÅ«ti 9 diena, grįžo namo. Matė, kad prie ežero pievoje yra keli žmonės. Po kiek laiko pro jo namus ėjo iÅ¡ pažiÅ«ros neblaivÅ«s du vyrai, kurių nepažintų.

Po kiek laiko išėjęs iÅ¡ namų iÅ¡girdo moters balsÄ Å¡aukiant, kad jai padėtų. Nuėjo į tÄ vietÄ ir pamatė ant žemės gulinčiÄ nepažįstamÄ moterį, kuri sakė, kad jÄ sumušė „Čirva“. Moters veidas buvo iÅ¡purtęs, kaip nuo gėrimo. Žmona I. K. iÅ¡kvietė pagalbÄ . Jis nematė, kad tÄ moterį kas nors muÅ¡tų (t. 1, b. l. 133-134). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. K. papildomai paaiÅ¡kino, kad jie iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , paskambinę numeriu 112.

Prie jų namų gulėjo mergina, prašė pagalbos, sakė, kad jai negera. Atstumas nuo namų ir nuo tos vietos, kur gulėjo ta moteris apie 100 metrų, tarp garažiukų, maždaug 100 metrų nuo ežero. Ji buvo visa iÅ¡purtusi, melsva, bet kraujosruvų nebuvo. Buvo apsirengusi tamsiu megztuku. Veidas buvo iÅ¡purtęs, pamėlęs, pasirodė kaip girtas žmogus. Ji sakė, kad jÄ iÅ¡prievartavo ir sumušė „Čirva“, nors dėl iÅ¡prievartavimo tvirtinti negali. Sakė, kad neturi telefono.

Galimai turėjo juodÄ rankinukÄ , tačiau negali tvirtinti. Tie du vyrai ėjo nuo ežero pro jų kiemÄ Ä¯ miesto pusę. Nuo to momento, kai pamatė du praeinančius vyrus iki kol iÅ¡girdo pagalbos Å¡auksmus praėjo daugiau nei valanda. Buvo maždaug 17-18 val. vakaro. Laukė kol atvažiavo greitoji, po to už 10 minučių atvažiavo policija. Policija rado rÅ«bų toliau į ežero pusę. Buvo kartu su žmona, ji telefonu iÅ¡kvietė pagalbÄ . Jis pirmas rado tÄ merginÄ , paskui atėjo žmona.

Liudytoja I. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nurodė, kad 2017 m. rugpjÅ«tį jai vyras pasakė, kad kažkokia moteris praÅ¡o pagalbos. Tada ji nuėjo prie tos moters, kuri sėdėjo tarp jų malkinės ir garažiuko. Ji prašė pagalbos. Buvo labai girta. Jai atrodo, kad jos veidas buvo iÅ¡tinęs (iÅ¡purtęs), kraujosruvų nematė, nors labai nežiÅ«rėjo. Paskambino pagalbos telefonu. Kai atvyko policijos pareigÅ«nai moteris jiems sakė, kad jÄ sumušė.

Ji Å¡aukė, kad „čirva“, kurį jie turi žinoti. Kitų asmenų nebuvo, buvo tik ji viena. Trys žmonės išėjo nuo ežero 5 – 10 min. iki kol iÅ¡girdo, kad moteris Å¡aukiasi pagalbos. MuÅ¡tynių nematė. Kai grįžo iÅ¡ darbo, matė, kad kaimynų pievelėje kažkas gulėjo. O dar truputį vėliau ėjo per kiemÄ du vyrai. Moteris skambino, klausė ar advokatas galėtų paklausinėti apie įvykį, tačiau jai pasakė, kad nieko nežino, nematė ir daugiau nieko pasakyti nei ji, nei vyras negali (t. 1, 130-131).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. K. papildomai paaiÅ¡kino, kad jie moterį rado sumuÅ¡tÄ prie namų prieÅ¡ daugiau nei metus laiko, netoli ežero, RokiÅ¡kio mieste, buvo vasara. Atvažiavo iÅ¡ darbo apie 17.00 val., o tÄ moterį aptiko vėliau, ji buvo sumuÅ¡ta. Matė, kad prie ežero deginosi 2 moterys, o kai atidarė Å¡iltnamį ir grįžinėjo į kambarį, susitiko 2 vyrus, jie ėjo link ežero. Jie įėjo į vidų, pavalgė. Apie 19.00 val. vyras išėjo į laukÄ , paskui atbėgo, pasakė, kad rado gulinčiÄ moterį, pakvietė jÄ pažiÅ«rėti kartu.

Išėjus moteris rėkė, buvo girta, sumuÅ¡ta ir prašėsi pagalbos. Jie iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ . Nuo to momento, kai pamatė nueinančius du vyrus iki tol, kai nuėjo prie Å¡aukiančios moters, praėjo maždaug pora valandų. Kad moteris buvo sumuÅ¡ta sprendė iÅ¡ jos rėkimo, pasakymo, jog ji sumuÅ¡ta. Jos veidas buvo iÅ¡tinęs gal nuo sumuÅ¡imo, o gal nuo gėrimo. Ji buvo be akinių. Jai atrodo, kad rankinuko neturėjo. Mano, jog moteris buvo girta. Kol iÅ¡kvietė policijÄ praėjo maždaug 5 minutės, kol ji atvyko, maždaug 15 minučių.

Pirmiausia, jai atrodo, jog atvažiavo greitoji ir jÄ iÅ¡sivežė. JÄ policija apklausė iÅ¡ karto. Po apklausos nuėjo dar apžiÅ«rėti įvykio vietÄ . Kol policija iÅ¡važiavo praėjo maždaug pusvalandis. Moteris kalbėjo tik apie sumuÅ¡imÄ , minėjo asmenį „Čirva“. Kaltinamieji jai nematyti. Liudytojas A. K. parodė, kad dėl įvykio prie ežero, konkrečiai nieko neprisimena, yra byloje procesiniai dokumentai, kuriuose yra viskas užfiksuota. Nuotraukose užfiksuotas bendras rastų daiktų vaizdas, bet atskirai tie daiktai nebuvo apraÅ¡inėjami.

Jei ten būtų buvusi piniginė ir joje dokumentai, tai tie dokumentai ir pinigai būtų buvę tikrai atskirai užfiksuoti ir aprašyti. Liudytoja N. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nurodė, kad ji gyvena kartu su dukra T. K. ir kitos dukros anūkais, gyvena jai priklausančiame bute. S. J. pažįsta, nes dukra T. bendrauja su S. J., kartais pas juos ateina S., kartais jis pasilieka nakvoti, kitais atvejais T. nueina pas S. į namus. T. ir S. nėra sugyventiniai, nes jie pastoviai kartu negyvena, jie tik taip bendrauja, bendro ūkio neveda, T. ir S. niekada kartu negyveno, kartu buto nenuomojo.

Dukra T. K. nuo paauglystės turi problemų su sveikata. Ji lankosi psichikos sveikatos centre. Jos diagnozė gal Å¡izofrenija, taip yra girdėjusi. Ji buvo paauglystėje pradėjusi laikytis įvairių dietų, sirgo bulimija, jai kažkas atsitiko ir ji psichikos sutrikimų turi iki Å¡iol. Å iaip T. yra nuoÅ¡irdi, bet kai iÅ¡geria bÅ«na įkyri. Žino, kad vasarÄ , rugpjūčio mėnesio pradžioje buvo atvažiavę pas juos su taksi, buvo keturiese. Ji pasiėmė pledÄ , rÅ«belių. Ji buvo gavusi pinigų.

Kai ji iÅ¡važiavo buvo normali, nebuvo sumuÅ¡ta, buvo tuo metu iÅ¡gėrusi. Kai grįžo, T. buvo sumuÅ¡ta. Ji sakė, kad jÄ mušė. Ji kalbėjo ir apie S. ir apie moterį, kad jÄ mušė. Ji, kiek prisimena, sakė, kad mušė ir paliko. Paskui ji sakė, kad jai grasino, kad iÅ¡daužys stiklus. Niekas nebuvo atėjęs prie namo, niekas langų nedaužė. Ji nežino dėl ko grasino, bet kaip supranta, kad gal dėl to, kad jei ji pasiskųs, kad jÄ sumušė. S. anksčiau pas T. ateidavo dažnai, jie bendravo.

Ji nėra pastebėjusi, kad ji kažkÄ pasakodama prikurtų, jai atrodo, kad ji jai sako tiesÄ . T. lankosi pas gydytojÄ B., vartoja vaistus, ji juos turi vartoti kiekvienÄ dienÄ . 2017 m. gruodžio pabaigoje, dienos neprisimena, gal po pietų T. su S. išėjo iÅ¡ namų, sakė, kad eina pas S.. Kai išėjo T., ji namo negrįžo, kitÄ dienÄ iÅ¡ atvažiavusių policijos pareigÅ«nų sužinojo, kad T. yra sumuÅ¡ta ir yra gydoma ligoninėje. PareigÅ«nai jai nesakė, kas sumušė T.. Kai T. grįžo iÅ¡ ligoninės namo, matė T. veide kraujosruvas, kitų kÅ«no vietų nematė, nes jų nerodė.

T. sakė, kad jÄ sumušė, kas sumušė nesakė. T. smulkiai sumuÅ¡imo aplinkybių, nei kur nei kas, nei kodėl sumušė nepasakojo. Å iuo metu T. vėl bendrauja su S. J., prieÅ¡ tai su S. J. nebendravo, nes jis nuo 2018 m. sausio mėn. pradžios buvo iÅ¡važiavęs į reabilitacijos centrÄ . J. M. nepažįsta, pavardė negirdėta. (t.1, b. l. 136-137; t. 2, b. l. 78). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. G. papildomai paaiÅ¡kino, kad jos dukra T. su S. bendravo, jis ateidavo pas juos, pasilikdavo ir ji nueidavo pas jo motinÄ .

Maždaug prieÅ¡ porÄ metų, buvo vasara, kai jie keturiese – S., T., dar vienas vyras ir moteris, kurių ji nepažįsta atvažiavo automobiliu į kiemÄ , visi buvo iÅ¡gėrę. T. pasakė, kad važiuos maudytis, atvažiavo pasiimti pledo, rÅ«belių, susiruošė ir iÅ¡važiavo. T. minėjo, kad už taksi sumokės kažkas kitas. Paklausė, kur važiuos, pasakė, kad gautus pinigus namie paliktų, nes T. buvo gavusi paÅ¡alpÄ apie 200 eurų, tačiau iÅ¡važiavo nieko nepalikusi. PaÅ¡alpÄ ji gauna mėnesio pradžioje.

Grįžo vėlai, paryčiais, iÅ¡gėrusi, pasakė, kad jÄ sumušė prie ežero ir paliko, buvo iÅ¡kviesta greitoji ir policija. Sakė, kad mušė visi trys, pradėjo moteris, paskui ir vyrai – visi trys mušė bei paliko. Pasakė, kad eis į policija pasiimti savo daiktų. Nuėjo, pasiėmė savo daiktus. Grįžusios paklausė apie pinigus, atsakė, kad nepaliko ir kad pinigų nėra, viskÄ atėmė. Kaip jie dingo iÅ¡ dukros konkrečių aplinkybių nežino. Dukra turėjo vienu momentu raudonÄ piniginę, po to ir kitos spalvos.

Kai grįžo nuo ežero ant veido matė mėlynių, nors iÅ¡einant jų nebuvo. Vėliau ji pasakojo, kad jÄ sumušė S. su draugu, kurio ji nepažįsta. Tai jau kitas įvykis buvo. Sakė, kad S. laikė, o J. mušė. Pasakė, kad buvo pas S., tada jÄ pradėjo muÅ¡ti, o ji pabėgo. Apie iÅ¡prievartavimÄ sakė po trečio įvykio. Sakė, kad ant laiptų bandė iÅ¡prievartauti jÄ laiptinėje. Pasakojo, kad buvo pas S., buvo jo draugas ir tada jÄ norėjo iÅ¡prievartauti, pradėjo, bet pamatė, kad kraujas pasirodė, tai asmenys iÅ¡sigando ir jÄ paleido.

Sakė, kad S. laikė, o tas kitas prievartavo. Dabar skundėsi, kad nuėjus į tualetÄ bÅ«na, kad pasirodo kraujas. Iki Å¡io įvykio tokių nusiskundimų nebuvo. Å iuos padarinius ji sieja su Å¡iuo įvykiu. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingesni, apie J. ji nieko nesakė, nes tokio vardo nežinojo, tik prieÅ¡ posėdį jį sužinojo. S. atrodė normalus žmogus, atsineÅ¡davo valgyti, nesitiki, kad galėjo taip padaryti. Dukra ligonė, lankosi psichikos sveikatos centre pas gyd. R. B..

Liga iÅ¡sivystė nuo bulimijos, kuria sirgo anksčiau, bet pasekmės liko. Kol neiÅ¡geria ji normali, gera, padeda. Jei ji paragauja alkoholio, tai jai tada reikia gerti kelias dienas. Po antro įvykio ant veido irgi buvo žymės, nors prieÅ¡ įvykį ji nebuvo sumuÅ¡ta. Dukra turėjo banko kortelę. Pinigus pasiimdavo iÅ¡ bankomato, kuriuos ji atiduodavo jai, o paskui kiek reikia pasiimdavo. Dėl dukros fizinės sveikatos bÅ«klės pasikalbėdavo. Ji turi dukrÄ su pirmu vyru, vėliau jai buvo atliktas valymas ir daugiau ji pastoti negali.

BÅ«na, kad ji sugalvoja apie nėštumÄ , kad nepabėgtų vyrai. Apie hemorojų ji pasakė po įvykio, kad jÄ iÅ¡prievartavo. Liudytojas A. P. parodė, kad T. pažįsta maždaug penkerius metus. Jie yra geri draugai. Kai jos kambarys sudegė, ji buvo pas jį buvo apsistojusi keliems mėnesiams. Jis žinojo, kad T. draugavo su S.. Matydavo jÄ sumuÅ¡tÄ . Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pas tyrėjÄ dėl iÅ¡prievartavimo. Ji pas jį tuo momentu gyveno, buvo prisiglaudusi. Jis grįžo iÅ¡ darbo, jos namie nebuvo.

Vėliau atėjo verkdama, paklausė, kas buvo, tačiau ji nieko konkrečiai nepasakė, iÅ¡ pradžių tik raudojo. Iki įvykio ji neminėjo, kad skauda iÅ¡angę, o po įvykio minėjo. Paskui iÅ¡kvietė policijÄ . Jis paskui sužinojo apie įvykį. Tai buvo liepos 3 dienÄ , apie 16.00 val., jÄ palydėjo į ligoninę, į policijos komisariatÄ . Ji pati jam nelabai kÄ pasakojo apie įvykį, žinojo tiek, kiek pats iÅ¡girdo policijoje, nes kai jÄ apklausinėjo buvo tame pačiame kabinete, tik Å¡iek tiek toliau.

Jis girdėjo T. apklausÄ policijoje ir tai atpasakojo savo apklausoje. Žino, kad buvo mėlynės paakiuose rugpjūčio mėnesį. Dėl įvykio prie ežero, ji pasakojo, kad buvo kažkokia mergina su draugu, keturiese gėrė ir kažkas nutiko. Mergina jÄ sumušė, bet tiksliai negali pasakyti, užsimirÅ¡o. Apie ežero įvykius ji jam papasakojo po kelių dienų. Sužinojo, kad ji gavo paÅ¡alpÄ , prašė atiduoti jam skolÄ , bet pasakė, kad negali atiduoti, nes jÄ sumušė ir apvogė prie ežero.

Kiek jÄ pažįsta, T. galima tikėti. Kad kažkas nepasitvirtintų, kÄ pasakoja T., nebuvo. Nėra pastebėjęs, kad ji meluotų, tiki tuo, kÄ ji pasakoja. Kalbant apie tÄ paskutinį įvykį, ji pas jį gyveno nuo birželio mėnesio, apie mėnesį laiko iki tos dienos, kai grįžo verkdama. TÄ naktį ji nakvojo pas jį. Jis su ja neturėjo ir nebandė turėti intymių santykių, nes jie tik draugai. Yra matęs jÄ girtÄ . Kai ji bÅ«na girta, pradeda raudoti, alpsta. IÅ¡gėrinėdavo T. dažnai, ne vienÄ kartÄ per savaitę, ji ant jo nepuldavo, tarp jų draugiÅ¡ki santykiai.

Liudytoja A. J. parodė, kad liepos 3 dienÄ T. jai skambinėjo ir klausė, ar turi valgyti. Pasakė, kad turi, tačiau ji pasakė, kad verda skaniÄ sriubÄ ir atneÅ¡ jai. Po 15.00 val. ji buvo namie viena, kai atėjo T. su pareigÅ«ne. Kad ten buvo pareigÅ«nė sprendžia iÅ¡ to, kad ji buvo su uniforma. Ji padėjo jai maistÄ , paklausė ar nėra S,. Ji pasakė, kad nėra, tačiau tuoj ateis, nes yra prie ežero. Ji sėdėjo kambaryje ir laukė. Netrukus nuo ežero grįžo sÅ«nus S. ir jo draugas nusimaudę.

Jie atsinešė po Å¡ampano butelį. Tame kambaryje buvo visi kartu gėrė Å¡ampanÄ , nebuvo susipykę. Ji taip pat gėrė Å¡iek tiek Å¡ampano. ParÅ«kyti eidavo ir ji viena, ir visi trys buvo išėję, ir ji ėjo. Ä® voniÄ visi trys jie nebuvo nuėję. Pas jÄ yra atskira virtuvė. T. K. buvo pasiÅ¡aukusi J. M. į virtuvę, ji buvo kojÄ jam uždėjusi, T. glostė jam kojÄ , Å¡nibždėjosi, bet pas jÄ tikrai nieko nebuvo. Ji paprašė nupirkti dar Å¡ampano butelį ir pasakė, kad atsiims visas bylas, nes nori iÅ¡gerti.

Ji liepė T. vesti pro duris. S. prašė jos eiti namo bei ji buvo iÅ¡praÅ¡yta. Nuo T. K. atėjimo pas jÄ iki jos iÅ¡praÅ¡ymo praėjo daugiau nei valanda. T. vienÄ kartÄ buvo iÅ¡praÅ¡yta ir vėl atėjo, tada dar kartÄ buvo iÅ¡praÅ¡yta, tada nebegrįžo. PrieÅ¡ iÅ¡eidama T. K. sužalojimų neturėjo. Jie įsijungė kompiuterį ir paleido dainÄ apie mamÄ du kartus ir tada išėjo. Draugas pakvietė S. eiti pas jį žiÅ«rėti futbolo. Paklausę pora dainų, jie išėjo. Jiems išėjus, pasigirdo skambutis į duris.

Atvažiavo pareigÅ«nas ir ekspertas ir pasakė, kad T. teigia, jog S. jÄ iÅ¡prievartavo. Išėjus S. J. ir J. M., policijos pareigÅ«nai atėjo greitai, nepraėjus valandai. Tualetas ir vonia yra kartu. Išėjus svečiams, ji buvo užėjus į voniÄ , bet nieko nematė. Ji niekur nebuvo išėjusi iÅ¡ namų, iÅ¡prievartavimo tikrai nebuvo. T. yra sakiusi, kad jei eis pas advokatÄ I. Ruželę, jis viskÄ sutvarkys ir nieko niekam nebus, tai ji tikrai girdėjo. Liudytojas Å . S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nurodė, kad T.

K. yra buvusi sutuoktinė, jie iÅ¡situokę, tačiau bendrauja. Ji jam skambina, kai jai ko nors reikia, ar kai iÅ¡tinka kokia bėda. VasarÄ ji jam paskambino, pasakė, kad sumuÅ¡ta, prašė atvažiuoti. Jis nuvažiavo, matė kad ji sužalota – buvo mėlynės paakyje. Ji sakė, kad baliavojo prie ežero ir sumušė S. ir dar kažkas, ir dar kažkokia moteris ar merga, pavardžių jam nesakė. Vienintelį kur minėjo, tai S.. Jo pavardės lyg ir nesakė. Sakė, kad jai dingo pinigai.

Kodėl įvyko konfliktas, nesakė. Kartais T. sako tiesÄ , bet kartais meluoja akivaizdžiai net ir bÅ«dama blaivi. Ji buvo gavusi pensijÄ , kai ji turi pinigų, ji užbaliavoja. Visko galėjo bÅ«ti. Ji jam vėliau dar sakė, kad jai skambino sakė, kad grasino, jog jei ji neatsiims pareiÅ¡kimo, tai iÅ¡daužys langus. Ji niekada nėra sakiusi, kad kas nors slankiotų apie namus, ar bÅ«tų kas iÅ¡daužę kÄ . T. jam skambino bÅ«dama pagėrusi. Jis jai daug kartų yra sakęs, kad ji nevaizduotų aukos.

Ji jo praÅ¡o pinigų pastoviai. Jis jai sakė, kad ji gali dirbti ir užsidirbti. Kodėl įvyko konfliktas, ji nesakė (t. 1, b. l. 139-140). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Å . S. papildomai paaiÅ¡kino, kad kai T. K. buvo su juo, nebuvo problemų su ja. Žino, kad jÄ vasarÄ apiplėšė ir primušė prie ežero, ji buvo gavusi pensijÄ . Dėl to įvykio ji jam paskambino praėjus kelioms dienoms, jis nuvažiavo, ji buvo visa mėlyna, sudaužyta, iÅ¡tinusi. Paklausė, kas tai padarė, pasakė, kad tai padarė M., P. ir mergina pravarde “Rožė” ar “Tulpė”.

Nurodė, kad gėrė, kažko nepasidalino kažkas sudavė į veidÄ , tačiau kuris konkrečiai nesakė. T. K. jam sakė, kad daugiausia jÄ mušė asmuo, kuris teisiamojo posėdžio metu yra jam po kaire (J. M.). Tiksliai žino, kad ji tada turėjo pinigų, nes prieÅ¡ dvi dienas iki įvykio ji buvo gavusi pensijÄ , jis vežė jÄ Ä¯ bankÄ pasiimti pinigų. Ji tada neturėjo mėlynių. Ji sakė, kad jÄ dar ir apiplėšė. Konkrečiai nesakė kas paėmė tuos pinigus. Sakė, kad buvo apie 50 eurų, nes dalis pensijos buvo iÅ¡leista.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pasakė, jog T. kartais sako tiesÄ , bet kartais meluoja akivaizdžiai, turėdamas omeny, kad ji slėpdavo gėrimÄ , o dėl kitų aplinkybių nepastebėjo meluojant. Santuokos metu ji meluodavo sakydama, kad važiuoja pas mamÄ Å¾irnių gliaudyti, o vakare nuvažiavus jau bÅ«davo apsvaigusi nuo alkoholio. Ji buvo mėgėja vartoti alkoholinius gėrimus. T. K. yra minėjusi kad jÄ muÅ¡davo. Anksčiau nėra matęs tos moters, kuri galbÅ«t mušė jÄ prie ežero.

Tuos vyrus yra matęs jau anksčiau, jie RokiÅ¡kio įžymybės. Kaltinamieji žinojo alkoholio poveikį T. K., žinojo, kad ji lengvai pažeidžiama, žinojo viskÄ , nes kas tai žino, niekas neduoda jai iÅ¡gerti. Ji slėpdavo alkoholio vartojimÄ nuo jo. Nepagrįstai apkaltinti dėl nusikaltimų padarymo kitus asmenis nemano, kad gali. Su S. J. ji draugavo, vėliau jis jo numerį sužinojo ir pradėjo asmeniÅ¡kai raÅ¡yti visokias žinutes. Jis jam grasino, tačiau Å¡io dalyko nesureikÅ¡mino.

Dėl to įvykio prie ežero S. raÅ¡ydavo, kad nemušė. Jis jo klausė, kas primušė, tai sakė, kad draugas, pačio įvykio prie ežero neneigė. Paskutinis įvykis buvo rudenį ar žiemÄ , atvažiavęs matė jÄ sumuÅ¡tÄ . Pasakojo, kad jÄ sumušė abu – dviese P. su S. laiptinėje ir bandė jÄ iÅ¡prievartauti daugiabutyje mikrorajone. IÅ¡ pradžių ji buvo su S., o po to tas kitas prisistatė, jie baliavojo. Dėl iÅ¡prievartavimo ji nepasakojo detalių tik sakė, kad abu bandė.

Nei karto nebuvo susitikęs su kaltinamuoju (J. M.), tačiau žino jį, nes jie abu su S. J. vaikÅ¡to po miestÄ yra draugai. Per T. turėjo reikalų su policija, buvo buitinis konfliktas tarp jų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ji jį sumušė. VienÄ kartÄ jis pirmas užvožė jai. Buvo pora buitinių konfliktų per pusmetį. Jis atsiprašė, ji atsiėmė skundÄ ir viskas baigėsi. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokole jo teiginys, kad jis jai daug kartų yra sakęs, kad ji nevaizduotų aukos, reiÅ¡kia, kad ji jam paskambindavo ir sakydavo, kad neturi pinigų, praÅ¡ydavo nupirkti vaistų, jis jai jų nupirkdavo.

Su advokatu I. R. jie yra draugai, tačiau jokios įtakos jam jis niekada nedarė. Liudytoja L. B. parodė, kad ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ moteriai, kuri prašėsi pagalbos. Tai buvo 2017 metų pabaigoje, buvo žiema, Å¡alta. Kai atvažiavo su draugu pas jÄ Ä¯ namus, iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio iÅ¡girdo, kad kažkas Å¡aukiasi pagalbos. Jie priėjo ir pamatė, kad moteris klÅ«pi ant kelių, kraujuoja. Paklausė kas nutiko, ji pasakė, kad yra sumuÅ¡ta ir kad jai reikia greitosios, todėl jÄ iÅ¡kvietė.

Ji buvo apsirengusi tamsiai, kraujavo lÅ«pa, rankos buvo kruvinos, daugiau sužalojimų nesimatė. Palaukė, kol atvažiavo policija, po to greitoji ir tada praėjo žmogus pro Å¡alį, policija paklausė ar tai jis, ji pasakė, kad taip ir policija jį iÅ¡sivežė. Moteris atrodė, kad buvo neblaivi, nes sunkiai kalbėjo. Liudytojas S. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nurodė, kad 2017 m. gruodžio 26 d. vėlai vakare jis su savo drauge L. B. ėjo pas jÄ Ä¯ namus (duomenys neskelbtini).

Prie kitos to paties namo laiptinės iÅ¡girdo Å¡aukiančiÄ moterį, ji prašė pagalbos. Jie priėjo ir pamatė ant žemės sėdinčiÄ apie 30 m. moterį, kuri buvo visa purvina, ant kÅ«no matėsi daug kraujo, akivaizdu, kad ji buvo sumuÅ¡ta. Jie iÅ¡kvietė medikus. Kol kartu laukė medikų moteris visÄ laikÄ verkė, sakė, kad jÄ sumušė kažkoks „S.“. Jis jÄ pasodino ant suoliuko. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Kol policijos pareigÅ«nai bendravo su moterimi atėjo kažkoks vyriÅ¡kis, moteris paklausta policijos pareigÅ«nų patvirtino, kad tai pats vyriÅ¡kis, kuris jÄ primušė.

Policijos pareigÅ«nai sulaikė atėjusį vyriÅ¡kį, o neilgai trukus atvykę medikai iÅ¡sivežė sumuÅ¡tÄ moterį (t. 2 b. l. 82-83). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. K. papildomai paaiÅ¡kino, kad buvo žiema, vėlus tamsus vakaras, jis su drauge L. B. atvažiavo pas jÄ bei pastatė automobilį. IÅ¡lipę iÅ¡girdo moters pagalbos Å¡auksmÄ . Jie nuėjo pasižiÅ«rėti ir Laisvės g., maždaug 2 m. atstumu nuo laiptinės durų, atrado klÅ«pinčiÄ ant kelių moterį. Aplinkui žmonių nebuvo.

Jos veidas buvo kruvinas, patinęs, didesnėje veido dalyje kraujosruvos, tačiau atvirų žaizdų ir iÅ¡ kur kraujavo nesimatė. Moters drabužiai atitiko sezoniÅ¡kumÄ . Jam pasirodė, kad ji buvo neblaivi, tai matėsi iÅ¡ jos visos bÅ«senos. Jie su drauge jÄ apžiÅ«rėję nusprendė, kad reikia kviesti greitÄ jÄ . Ta moteris sutiko. Jis tÄ moterį pasodino ant suoliuko bei paskambino greitajai pagalbai. Pirmiausia atvažiavo policija, po to greitoji. Ta moteris sakė policijai, kad jÄ sumušė.

Po kiek laiko nuo gatvės pusės atėjo žmogus, kurį moteris atpažino kaip jÄ sužalojusį asmenį. Nuo moters radimo iki to vyro pasirodymo praėjo maždaug 20-30 minučių. Ta moteris minėjo tik vienÄ kaltininkÄ . Policija tÄ Å¾mogų iÅ¡sivežė. Liudytoja L. M. parodė, kad jie važiavo du kartus pagal iÅ¡kvietimÄ dėl T. K.. Kai skambino pirmÄ kartÄ , buvo Å¡viesu, vasara, 2018 m., apie 15.00 val. Buvo iÅ¡kvietimas, kad jÄ iÅ¡metė iÅ¡ buto. PirmÄ kartÄ jÄ rado Å epkos parkelyje, pasakojo, kad Å¡ventė su vyriÅ¡kiais ir jÄ iÅ¡metė iÅ¡ buto, paklausė apie vyriÅ¡kius, kur jie, bet ji negalėjo nurodyti kuris butas T. gatvėje.

Ji buvo supykusi, kad jÄ iÅ¡metė iÅ¡ vakarėlio, ji tuo metu nieko neminėjo apie iÅ¡prievartavimÄ , nebuvo susirietusi. Parke jos rÅ«bai nebuvo suplėšyti. Ji dar automobilyje skambinėjo kaip suprato tam draugui iÅ¡ to buto, kurį vadino „mažiuku“, nebuvo jokio pykčio, klausė kaip čia jis jÄ paliko, suprato, kad čia buvo tas, kuris, jÄ iÅ¡metė, bet kad bÅ«tų kažkas įvykę ji pirmÄ kartÄ tikrai nieko nesakė. Jie parvežė jÄ Ä¯ namus, į (duomenys neskelbtini) gatvę pas kažkokį vyriÅ¡kį, kad nebÅ«tų neblaivi vieÅ¡oje vietoje.

AntrÄ kartÄ ji skambino po valandos – pusantros, kad jÄ iÅ¡prievartavo. Kai nuvažiavo, ji vaikščiojo susirietusi, sakė, kad jÄ iÅ¡prievartavo ir kad skauda jai iÅ¡angę, nors prieÅ¡ tai ji vaikščiojo normaliai. Sakė, kad iÅ¡prievartavo T. gatvėje, bet ji negalėjo nurodyti namo, nes buvo stipriai neblaivi. SumuÅ¡imo nei pirmÄ , nei antrÄ kartÄ nesimatė. Ji klausė, kodėl ji nesakė anksčiau, ji atsakė, jog jai buvo gėda ar nenorėjo to prie draugo sakyti. Sakė, kad jÄ iÅ¡prievartavo du vyrai bute, kuriuos, ji žino, sulaikė.

Jie tada iÅ¡ karto važiavo į priėmimÄ , kolegos atlikinėjo kitus procesinius veiksmus. Liudytojas R. N. parodė, kad dirbo su L. M., kai gavo iÅ¡kvietimÄ , kad Å epkos parke moteriai reikalinga pagalba. Jie bendravo su moterimi vardu T.. JÄ parvežė namo į (duomenys neskelbtini) gatvę ten buvo kažkoks asmuo, jos draugas ar sugyventinis apie 30 metų, jie su juo bendravo. AntrÄ kartÄ juos iÅ¡kvietus ta pati moteris paaiÅ¡kino, kad buvo ar iÅ¡prievartauta, ar išžaginta, kad negali sėdėti, skauda sėdimÄ jÄ dalį, analiniu bÅ«du iÅ¡prievartauta, todėl kvietė medikus, atvažiavus jiems, kartu nuvažiavo į priėmimo skyrių.

Po antro iÅ¡kvietimo ji nurodė, kad iÅ¡prievartavo jÄ dar prieÅ¡ jiems atvažiuojant į Å epkos parkÄ . Nuo jos paėmimo iÅ¡ Å epkos parko iki antro iÅ¡kvietimo praėjo nuo vienos iki trijų valandų. Teisiamajame posėdyje proceso dalyviams sutinkant buvo iÅ¡vardinta raÅ¡ytinė bylos medžiaga, kuria teismas remiasi grįsdamas savo iÅ¡vadas: PraneÅ¡imas apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-40549-17 (t. 1, b. l. 4-6); Tarnybinis praneÅ¡imas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 29-30);

PraneÅ¡imas apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-67467-17 (t. 1, b. l. 31); PraneÅ¡imas apie galimai smurtÄ artimoje aplinkoje patyrusį asmenį (t. 1, b. l. 35); Tarnybinis praneÅ¡imas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo (t. 1, b. l. 36); Protokolas – pareiÅ¡kimas (t. 1, b. l. 40-41); PraneÅ¡imas apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-31241-18 (t. 1, b. l. 43-44); Protokolas – pareiÅ¡kimas (t. 1, b. l. 47-48); Tarnybinis praneÅ¡imas dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo (t. 1, b. l. 58);

Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolas (t. 1, b. l. 70-73); Alkoholio matavimo prietaiso duomenys (t. 1, b. l. 75-78); Asmens apžiÅ«ros protokolas (t. 1, b. l. 88-90); SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 92-93); Paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lapas (t. 1, b. l. 94); Specialisto iÅ¡vada Nr. G1320/2017 (05) (t. 1, b. l. 102-103); RokiÅ¡kio psichikos sveikatos centro medicininis pažymėjimas (t. 1, b. l. 107); PraneÅ¡imas dėl T. K. (t. 1, b. l. 110); RokiÅ¡kio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. 98TPK-37/2018 (t. 1, b. l. 115);

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 88TPK-49/2018 (t. 1, b. l. 124-126); 2017-08-22 Tarnybinis praneÅ¡imas dėl ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-40549-17 atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų (t. 1, b. l. 143); 2018-09-14 Tarnybinis praneÅ¡imas dėl liudytojo nustatymo (t. 1, b. l. 144); 2018-09-24 Tarnybinis praneÅ¡imas dėl T. K. banko sÄ skaitų (t. 1, b. l. 147); Duomenys apie asmens turimas sÄ skaitas bankuose (t. 1, b. l. 149-150); 2018-10-15 RaÅ¡tas „Dėl informacijos pateikimo“ (t. 1, b. l. 157);

Raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (t. 1, b. l. 160-161); 2018-10-15 Tarnybinis pranešimas dėl T. K. piniginių lėšų (t. 1, b. l. 162); 2018-03-01 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 164-165); Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 172-173); 2017-08-16 Paaiškinimas (t. 1, b. l. 176); 2017-05-03 Epikrizė (t. 1, b. l. 177-185); 2017-08-09-2017-08-10 Asmens apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 193); 2018-03-01 Tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-40549-17 (t. 1, b. l. 195); 2018-03-01 Patvirtinimas (t. 1, b. l. 199); 2017-12-27 Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 6-10); 2017-12-27 Asmens apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 17-20); 2017-12-29 Asmens apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 22-29);

VšĮ Rokiškio rajono ligoninės lydraštis „Dėl T. K. medicininių dokumentų pateikimo“ (t. 2, b. l. 35-51); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto išvada Nr. G 169/2018(05) (t. 2, b. l. 54-55); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto išvada Nr. pG 473/2018 (05) (t. 2, b. l. 59-60); 2017-12-29 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ( t. 2, b. l. 61); 2018-01-24 Daiktų apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 62-67); 2018-10-17 Papildomos apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 68-72);

Tarnybiniai praneÅ¡imai dėl liudytojo S. K. apklausos (t. 2, b. l. 84-85); PraneÅ¡imas dėl informacijos pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-67467-17 (t. 2, b. l. 86); 2018-07-01 ApžiÅ«ros protokolas (t. 2, b. l. 87-89); 2018-07-03 Tarnybinis praneÅ¡imas dėl įtariamojo S. J. gautos informacijos apie vogtų daiktų laikymo vietÄ (t. 2, b. l. 92); 2018-07-02 ApžiÅ«ros protokolas, b. l. 93-96); 2018-07-01 SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 2, b. l. 117-118); Vokas su vaizdo įraÅ¡u iÅ¡ A.

K. (t. 2, b. l. 119); 2018-07-01 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, (t. 2, b. l. 120-121); Vokas su vaizdo įrašu iš I. G. (t. 2, b. l. 122); 2018-07-13 Kitų objektų apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 123-124); 2018-07-01 Kratos protokolas (t. 2, b. l. 132-134); Kratos metu rastų ir paimtų objektų apyrašas (t. 2, b. l. 135-137); 2018-07-02 Tarnybinis pranešimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje atliktų kratų (t. 2, b. l. 139); 2018-07-03 Daiktų apžiūros protokolas, (t. 2, b. l. 147-155); 2018-07-03 Daiktų apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 157-164); 2018-07-03 Apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 168-181); 2018-07-17 civilinis ieškinys (t. 3, b. l. 63); 2018-08-13 Sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu (t. 3, b. l. 65-67);

Matuoklio panaudojimo registracijos žurnalas (t. 3, b. l. 68-70); Patikros sertifikatas (t. 3, b. l. 71); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto išvada Nr. G 844/2018 (05) (t. 3, b. l. 74-75); Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė (t. 3, b. l. 76-78); Medicinos dokumentų išrašas/ siuntimas (t. 3, b. l. 82); VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės lydraštis „Dėl medicininių dokumentų gavimo“ (t. 3, b. l. 85); 2018-07-05 Specialisto paaiškinimų protokolas (t. 3, b. l. 89-91);

Panevėžio AVPK pažyma apie įvykius, kuriuose dalyvavo fizinis asmuo (t. 3, b. l. 92); IBPS duomenys (t. 3, b. l. 93-94); 2018-07-04 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 3, b. l. 95-96); 2018-07-19 Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas (t. 3, b. l. 98-100); Pranešimas (t. 3, b. l. 115-122); 2018-07-24 Raštas „Dėl informacijos pateikimo (t. 3, b. l. 125); Garso įrašas iš bendrojo pagalbos centro (t. 3, b. l. 126); 2018-10-19 Apžiūros protokolas (t. 3, b. l. 127-133); 2018-07-20 Tarnybinis pranešimas dėl peržiūrėtų UAB „Maxima LT“ prekybos centrų vaizdo įrašų (t. 3, b. l. 137); 2018-07-04 Raštas „Dėl informacijos gavimo“ (t. 3, b. l. 139); 2018-07-09 Rokiškio psichikos sveikatos centro medicininis pažymėjimas (t. 3, b. l. 141); 2018-07-17 Tarnybinis pranešimas dėl įeinančių ir išeinančių skambučių, sms žinučių išklotinių (t. 3, b. l. 145); 2018-11-26 Tarnybinis pranešimas dėl išklotinių (t. 3, b. l. 151);

CD diskas su išklotinėmis (t. 3, b. l. 153); 2018-11-23 Tarnybinis pranešimas dėl įeinančių ir išeinančių skambučių, sms žinučių išklotinių analizės (t. 3, b. l. 154-163); Susirašinėjimo su S. J. kopijos (t. 3, b. l. 173); 2018-12-10 Tarnybinis pranešimas dėl liudytojo L. D. apklausos (T. 3, b. l. 174); Sodros duomenys (t. 3, b. l. 176-177); 2018-11-27 Tarnybinis pranešimas dėl įtariamojo J. M. telefono skambučių analizės (t. 3, b. l. 183-184); 2018-11-29 Tarnybinis pranešimas dėl bazinės stoties veikimo zonos (t. 3, b. l. 186); 2018-07-19 Tarnybinis pranešimas dėl kratos (t. 4, b. l. 1);

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. 4, b. l. 3-6); 2018-07-31 Kratos protokolas (t. 4, b. l. 14-16); 2018-07-31 Kratos protokolas (t. 4, b. l. 20-22); Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos Specialisto išvada Nr. S 307/2018 (01) (t. 4, b. l. 28-31); Serologijos ir DNR laboratorijos pateikti duomenys (t. 4, b. l. 32-58); 2018-10-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos raštas „ Dėl specialisto išvados Nr. S 307/2018 (01) (t. 4, b. l. 62); 2018-09-04 Tarnybinis pranešimas dėl paskirto biologinio DNR objektų tyrimo atlikimo (t. 4, b. l. 63); 2018-10-17 Nutarimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perdavimo saugojimui (t. 4, b. l. 68-6);

Kvitai (t. 4, b. l. 70, 73); 2018-10-17 Nutarimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perdavimo saugojimui (t. 4, b. l. 74-75); 2018-10-18 Kvitas (t. 4, b. l. 76); 2018-07-19 Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos komisariato Kelių policijos tarnybos raštas „Dėl specialisto išvados (t. 4, b. l. 77); 2018-08-01 Tarnybinis pranešimas dėl S. J. (t. 4, b. l. 80); 2018-07-27 Pareiškimas (t. 4, b. l. 101); 2018-10-25 Paaiškinimas (t. 4, b. l. 116); 2018-09-27 Patvirtinimas (t. 4, b. l. 119);

VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichikos sveikatos centro medicininis pažymėjimas (t. 4, b. l. 155); VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės raÅ¡tai „Dėl S. J. gydymosi“ (t. 4, b. l. 158, 167); RokiÅ¡kio teismo psichiatrijos skyriaus Specialisto iÅ¡vada (t. 4, b. l. 164); VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichikos sveikatos centro medicininis pažymėjimas (t. 4, b. l. 168); Duomenys apie asmens turimas sÄ skaitas banke (t. 4, b. l. 173-174); Alkoholio matuoklio duomenys (t. 5, b. l. 73); 2019-01-15 Tarnybinis praneÅ¡imas dėl S. J. (t. 5, b. l. 98); 2018-07-04 Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas (t. 5, b. l. 103-104); 2018-07-04 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 5, b. l. 105-107);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto išvada Nr. G 845/2018 (05) (t. 5, b. l. 110); 2017-08-09 Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas (t. 5, b. l. 114); 2018-07-03 Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas (t. 5, b. l. 128); 2019-01-16 Nutarimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perdavimo saugojimui (t. 5, b. l. 130-131); 2019-01-17 Kvitas (t. 5, b. l. 132); 2019-01-16 Nutarimas dėl pinigų perdavimo saugoti (t. 5, b. l. 133); 2019-01-23 Kvitas (t. 5, b. l. 134); 2018-12-12 Medicinos dokumentų išrašas (t. 6, b. l. 17); 2018-11-06 Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos skyriaus raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (t. 6, b. l. 29);

VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichikos sveikatos centro medicininis pažymėjimas (t. 6, b. l. 40); Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4- ojo skyriaus raÅ¡tas „Dėl E. U.“ (t. 6, b. l. 99-100); 2019-01-16 PraneÅ¡imas (t. 6, b. l. 106); RokiÅ¡kio teismo psichiatrijos skyriaus Specialisto iÅ¡vada (t. 6, b. l. 128); Duomenys apie asmens turimas sÄ skaitas bankuose (t. 6, b. l. 131-133); 2018-07-04 Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas (t. 6, b. l. 193-194); 2018-07-04 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 7, b. l. 1-3); 2018-07-03 Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas (t. 7, b. l. 4); 2019-01-15 ApžiÅ«ros protokolas (t. 7, b. l. 5-6);

Pokalbių iÅ¡klotinės (t. 7, b. l. 7-8); Fotolentelė Nr. 1 (t. 7, b. l. 9-13); 2019-01-16 Nutarimas dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perdavimo saugojimui (t. 7, b. l. 14-16); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto iÅ¡vada (t. 7, b. l. 19); 2017-08-09 Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas (t. 7, b. l. 23). Motyvai dėl surinktų įrodymų vertinimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 3 d. nurodyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Bylos duomenų pripažinimo įrodymais, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ â€“ tai iÅ¡imtinė teisėjo ar teismo prerogatyva (BPK 20 str. 2 d.). Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

Ä®rodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 str. 3 d., 4 d. nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų bei 5 d. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ ir tik po to darant apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios, neprieÅ¡taringos, logiÅ¡kos. Jokie įrodymai neturi teismui iÅ¡ anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranaÅ¡esni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. birželio 28 d. baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalgoje yra nurodęs, kad įrodymų vertinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti.

Ä®vertinęs teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadas dėl aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. IÅ¡vados daromos tik tada, kai iÅ¡vadai pagrįsti pakanka įrodymų. SprendimÄ dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti lemia daug aplinkybių: įrodymų kiekis, jų rÅ«Å¡ys, patikimumas ir pan. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję, iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados ir turi bÅ«ti paneigti kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. IÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis – teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-446/2013).

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Å is principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-429/2013).

Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje įrodymų vertinimas dėl atskirų nusikalstamų veikų, kur nukentėjusioji yra T. K. yra ypač sudėtingas, nes kaltinimas yra grindžiamas pagrinde nukentėjusiosios T. K., kuri turi psichikos sutrikimų, parodymais. Nukentėjusioji T. K. serga šizoafektiniu sutrikimu, mišraus tipo; psichikos ir elgesio sutrikimais dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromu. 2018 m. gegužės 22 – birželio 29 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadoje (t. 1, b. l. 124 – 126) konstatuota, kad tiriamuoju metu ir įvykdyto nusikaltimo metu T.

K. negalėjo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir negalėjo jų valdyti. IndividualÅ«s psichologiniai T. K. ypatumai apraÅ¡yti psichologo iÅ¡vadoje (iÅ¡skyrus mÄ stymo sutrikimus) esminės įtakos jos elgesiui neturi. T. K. elgesį įtakoja nustatytas psichikos sutrikimas. T. K. duodamus parodymus reikia vertinti kritiÅ¡kai. Ji negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Minimame ekspertizės akte nurodyta, kad dėl psichikos sutrikimų RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje T. K. gydyta 29 kartus, taip pat ir priverstinai.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo psichiatras ekspertas K. M. nurodė, kad nukentėjusiosios parodymai vertintini kritiÅ¡kai ir atsargiai. T. K. gydanti gydytoja psichiatrė R. B. T. K. charakterizavo, kaip linkusiÄ meluoti, tačiau labiau dalykus pagražinančiÄ nei vaizduojančiÄ juos neigiamai. Teismui nukentėjusiosios T. K. parodymus siÅ«lė vertinti, pasak gydytojos, „plius minus“. Gydytoja nurodė, kad nukentėjusiajai skiriami vaistai sÄ veikauja su alkoholiu, greičiau apgirstama, greičiau sutrinka orientacija.

KategoriÅ¡kai negalima vartoti Å¡ių vaistų su alkoholiu. Jei nevartojama vaistų, pagal mokslÄ tai pagilina mÄ stymo sutrikimus. Teismo psichologė ekspertė J. R. nesiėmė vertinti nukentėjusiosios parodymų teisingumo, tačiau nurodė, kad individualÅ«s psichologiniai T. K. ypatumai esminės įtakos jos elgesiui neturi, o T. K. elgesį įtakoja nustatytas psichikos sutrikimas. Pažymėjo, kad dėl mÄ stymo sutrikimų T. K. galėtų pateikti paaiÅ¡kinimus pavirÅ¡utiniÅ¡kai, skubotai, blaÅ¡kytis tarp detalių, ne į esmines detales galėtų orientuotis, į tas, kurios jai tuo metu atrodo svarbesnės, fiksuotis.

Remdamasi ekspertų paaiÅ¡kinimais prokurorė bandė paaiÅ¡kinti ir nukentėjusios tam tikro elgesio ypatumus, o bÅ«tent, priežastis dėl ko nukentėjusioji policijos pareigÅ«nus po iÅ¡prievartavimo iÅ¡kvietė dėl to, kad jÄ iÅ¡metė iÅ¡ buto, o ne dėl jos atžvilgiu panaudotos seksualinės prievartos, nurodydama, kad nukentėjusiajai galimai iÅ¡metimas iÅ¡ buto buvo didesnė trauma ir svarbesnis įvykis nei jos atžvilgiu panaudota seksualinė prievarta. Tai, kad nukentėjusioji T. K. yra linkusi meluoti ir jos parodymus reikia vertinti atsargiai patvirtina ir buvusio T.

K. sutuoktinio liudytojo Å . S. parodymai, kuris parodė, kad kartais T. K. sako tiesÄ , bet kartais meluoja akivaizdžiai net ir bÅ«dama blaivi. Å iÄ aplinkybę iÅ¡ dalies patvirtino ir T. K. mama liudytoja N. G., kuri teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad bÅ«davo jog dukra sugalvodavo apie nėštumÄ , kad nepabėgtų vyrai. Nukentėjusiosios T. K. neteisingų aplinkybių pateikimo nustatyta ir Å¡ioje byloje iÅ¡analizavus byloje surinktus įrodymus, pvz. 2018 m. liepos 3 d. kviesdama policijos pareigÅ«nus T.

K. nurodė buvusi sumuÅ¡ta, tačiau tokių aplinkybių nustatyta nebuvo, o ir pati nukentėjusioji T. K. vėliau Å¡ias aplinkybes paneigė, taipogi ji, klausiama apie tai ar apie iÅ¡prievartavimÄ minėjo pas jÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams melagingai nurodė, jog minėjo. Taip pat nukentėjusioji buvo nurodžiusi neteisingas aplinkybes dėl paskutinių lytinių santykių su S. J., bendravimo su juo, nurodydama, kad paskutiniai lytiniai santykiai su S. J. buvo prieÅ¡ 4 – 6 mėn. iki pasikėsinimo jÄ iÅ¡prievartauti, nors vėliau patvirtino, kad galimai ji lytinius santykius su S. J. turėjo dienÄ prieÅ¡ įvykį ar net tÄ pačiÄ dienÄ jei vadovautis S. J. parodymais.

Taip pat pažymėtina, kad S. J. telefono abonento iÅ¡klotinės (t. 3, b. l. 154 – 163) patvirtina aplinkybę, kad T. K. gana aktyviai bendraudavo su S. J. ir su juo bendravo telefonu 2018 m. liepos 3 d. ryte ir vėliau dienÄ . Nors pati nukentėjusioji teigė vengusi bendravimo su S. J. ir į butÄ Ä—jo tik įsitikinusi, kad jo bute nėra. Å iÄ aplinkybę paneigia S. J. mamos liudytojos A. J. parodymai, kad jai pasakius jog sÅ«nus greitai grįš T. K. liko jo laukti. Taip pat kiti žemiau aptarti duomenys.

Teismas papildomai pažymi, kad objektyvios tiesos byloje nustatymÄ apsunkina ir tai, jog tiek nukentėjusiosios parodymai, tiek kaltinamųjų parodymai, proceso metu keitėsi yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Tiesos nustatymÄ be visų Å¡ių aplinkybių apsunkina ir praėjęs ilgas laiko tarpas (nuo pirmos veikos beveik 2 metai), tai, kad tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamieji visų įvykių metu buvo smarkiai apsvaigę nuo alkoholio. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teismas motyvuodamas savo iÅ¡vadas nukentėjusiosios T.

K. parodymais rėmėsi tiek, kiek jos parodymus patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. IÅ¡nagrinėjus bylÄ kai kuriuos esančius prieÅ¡taravimus pavyko paÅ¡alinti, tačiau dėl kitų veikų esant pernelyg daug prieÅ¡taravimų ir abejonių, kurių nepavyko paÅ¡alinti, priimtinas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo Byloje kaltinamieji S. J., J. M. ir E. U. kaltinami pagal BK 284 str. tuo, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 19 val. vieÅ¡oje vietoje, prie RokiÅ¡kio tvenkinio, esančio prie Ežero gatvės RokiÅ¡kyje, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje elgdamiesi įžūliai, pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir nežymiai sutrikdė T.

K. sveikatÄ . Nurodyta, kad S. J. matydamas bendrininkų veiksmus ir jiems pritardamas, sudavė ne mažiau kaip 2 kartus kumščiu T. K. į kaklo sritį, E. U. ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu į veido sritį, S. J. spyrė ne mažiau kaip 5 kartus nukentėjusiajai į Å¡onus, taip bendrais veiksmais padarė T. K. daugybines poodines kraujosruvas kÅ«ne ir odos nubrozdinimÄ kairio peties srityje, poodines kraujosruvas abiejuose paakiuose, veido ir kaklo srityse. Kaltinimas kaltinamiesiems Å¡ioje dalyje yra grindžiamas nukentėjusiosios T.

K. parodymais bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1320/2017 (05) (t. 1, b. l.102-103) iÅ¡ kurios matyti, kad T. K. nustatyta daugybinės poodinės kraujosruvos kÅ«ne ir odos nubrozdinimas kairio peties srityje. Poodinės kraujosruvos lokalizuotos paakiuose abipus, veido ir kaklo srityse. Kitų poodinių kraujosruvų lokalizacija nedetalizuota („visame kÅ«ne“). Sužalojimai paakiuose ir kairio peties srityje padaryti trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais pasėkoje iki nukentėjusiajai patenkant į gydymo įstaigÄ 2017-08-10, 13 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir bÅ«du.

Sužalojimai „veide, kakle, visame kÅ«ne“ padaryti iki nukentėjusiajai patenkant į gydymo įstaigÄ 2017-08-10, 21.37 val., objektyvių duomenų, leidžiančių Å¡iuos sužalojimus susieti su tiriamu įvykiu, nėra. Nustatyti sužalojimai padaryti trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais pasėkoje, tame tarpe ir tiriamajai galimai „griuvinėjant ant žemės“. Pažymėta, kad poodinės kraujosruvos paakiuose paprastai nėra bÅ«dingos griuvimui. Kaltinamieji paaiÅ¡kindami įvykio aplinkybes pripažino, kad konfliktas tarp kaltinamosios E. U. su nukentėjusiÄ ja buvęs, tačiau pasak jų ne kaltinamoji E. U. sudavė nukentėjusiajai T.

K. smūgius, tačiau juos E. U. sudavė T. K.. Nurodė, kad kaltinamasis J. M. moteris skyrė, o kaltinamasis S. J. tuo metu buvo vandenyje ir maudėsi. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus – nukentėjusios T. K. parodymus, liudytojos N. G. parodymus ir kaltinamųjų parodymus sprendžia, kad T. K. specialisto išvadoje Nr. G 1320/2017 (05) konstatuoti sužalojimai paakiuose ir kairio peties srityje padaryti aptariamo įvykio metu. Teismas atmeta kaltinamųjų parodymus apie tai, kad T. K. buvo sužalota jau iki įvykio, nes tai paneigia tiek nukentėjusiosios T.

K. ir liudytojų N. G., Å . S. parodymai. Taip pat atmestini kaip neįtikinami ir kaltinamųjų parodymai apie tai nukentėjusioji galėjo susižaloti Å¡okinėdama nuo tiltelio ir atsitrenkdama į prie tiltelio pririÅ¡tÄ valtį, nes nukentėjusioji nurodė, kad ji ant tiltelio nelipo, buvo tik įbridusi į vandenį, o iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo (t. 1, b. l. 70-74), nustatyta, kad prie tiltelio įvykio vietos apžiÅ«ros metu jokia valtis nebuvo pririÅ¡ta. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad įvykusio konflikto tarp nukentėjusiosios T.

K. ir kaltinamosios E. U. metu kaltinamoji E. U. galėjo suduoti nukentėjusiajai T. K. smÅ«gius į veido sritį, nes tai patvirtina nukentėjusiosios T. K. parodymai bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1320/2017 (05), kurioje konstatuoti sužalojimai sutampa su T. K. nurodytomis aplinkybėmis. Neatmestina galimybė, kad nukentėjusioji galėjo bÅ«ti sužalota ir kaltinamojo J. M. veiksmais, kuris patvirtina jÄ stÅ«męs. Tuo metu nukentėjusioji T. K. nurodė, kad kaltinamasis J.

M. jai sudavė du smÅ«gius į kaklo Å¡onÄ , tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1320/2017 (05) nurodyta, kad sužalojimai kakle padaryti iki nukentėjusiajai patenkant į gydymo įstaigÄ 2017-08-10, 21.37 val. bei objektyvių duomenų, leidžiančių Å¡iuos sužalojimus susieti su tiriamu įvykiu, nėra. Taigi aukščiau aptartoje specialisto iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės paneigia nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes, todėl nukentėjusiosios parodymais Å¡ioje dalyje nesiremiama ir jie yra atmestini.

Teismas pažymi, kad duomenų jog nukentėjusiÄ jÄ sužalojo kaltinamasis S. J. byloje nėra. Nors nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis S. J. jÄ spardė (5 smÅ«giai) į įvairias kÅ«no vietas, nugarÄ , Å¡onus, tačiau Å¡ias jos nurodytas aplinkybes paneigia specialisto iÅ¡vada Nr. G 1320/2017 (05), kurioje sužalojimai nugaroje ir Å¡onuose, padaryti įvykio metu nukentėjusiajai nebuvo konstatuoti. Taipogi pažymėtina, kad kaltinamasis S. J. viso proceso metu, tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, tiek nukentėjusiajai T.

K. ir liudytojui Å . S. nuosekliai neigė įvykio dienÄ naudojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ T. K.. Å iuo aspektu atkreiptinas dėmesys į nukentėjusiosios T. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai, kuriuos ji patvirtino teisiamojo posėdžio metu, kur ji nurodė, jog po įvyko prie ežero, J. po savaitės pradėjo jai ir jos motinai skambinėti, prašė atsiimti pareiÅ¡kimÄ , sakė, kad nieko jis nedarė. Ji paklausė, tai, kodėl jis pabėgo kartu su M. ir E.. Jis pasakė, jog iÅ¡sigando, kad ji skambino pagalbai.

Nukentėjusioji duodamuose parodymuose tarsi duoda suprasti, kad S. J. kaltas tiek pat, nes pabėgo su kitais kaltinamaisiais. Tokie nukentėjusiosios parodymai teismo nuomone gali bÅ«ti sÄ lygoti nukentėjusiosios psichikos ir mÄ stymo sutrikimų, nes kaip nurodė apklausti teismo ekspertai psichiatras ir psichologė, nukentėjusioji duodama parodymus gali orientuotis į neesmines aplinkybes ir į kai kurias fiksuotis. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiosios parodymams įtakos gali turėti ir jos apsvaigimas nuo alkoholio, nes po įvykio jai buvo nustatytas sunkus girtumas 3, 59 % promilės. Pažymėtina, kad nukentėjusioji po įvykio negalėjo net pasikelti nuo žemės, nors, teismo nuomone, tai negalėjo bÅ«ti sÄ lygota, jai nustatytų sužalojimų bei buvo daugiau pasekmė sunkaus jos girtumo.

Kaltinamosios E. U. gynėjas advokatas iÅ¡kėlė abejonę ar apskritai kaltinamųjų veiksmai gali bÅ«ti laikomi vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu, nes vieta kur jie buvo susirinkę prie tvenkinio yra labai nuoÅ¡ali, jokio pliažo ten nėra, taip pat nei vieno žmogaus rimtis nebuvo sutrikdyta dėl kaltinamųjų veiksmų, o tik pačios nukentėjusiosios keliamas triukÅ¡mas atkreipė greta gyvenančių kaimynų dėmesį. Nemano, kad tas jų buvimas galėjo pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Kaltinamieji parodė, kad vietÄ , kurioje jie sėdėjo pasiekė eidami per privačiÄ teritorijÄ , taigi Å¡i vieta buvo gana nuoÅ¡ali. Liudytoja I. K. taipogi parodė, kad ji T. K. rado prie jų namų, netoli ežero tarp jų malkinės ir garažiuko. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. VieÅ¡oji tvarka – tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios vieÅ¡o elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje.

Å ių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normaliÄ gyvenimo eigÄ , tolerantiÅ¡kÄ bendravimÄ , civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo bÅ«dus, susilaikymÄ nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.).

Pagal BK 284 str. atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus.

Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant apie tai, kad kaltininko veiksmai turėjo neigiamų padarinių visuomenėje, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks buvo nukentėjusiųjų skaičius, kurioje vietoje buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie truko ir kt.

Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 str. iÅ¡kyla tais atvejais, kai straipsnio dispozicijoje numatytos veikos padaromos tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir Å¡ių padarinių nori.

Kaltininko tyčia gali bÅ«ti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta. Esant apibrėžtai tyčiai, kaltininkas tiksliai numato neigiamÄ poveikį, kurį ir siekia padaryti aplinkiniams ar aplinkai. Esant neapibrėžtai tyčiai, kaltininkas nekonkretizuoja, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bendrais bruožais numatydamas, kad vieÅ¡oji tvarka bus sutrikdyta. Nustatant vieÅ¡osios tvarkos pažeidimui bÅ«dingÄ tyčiÄ , svarbu konstatuoti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ , kad tai pagrindinis, o ne Å¡alutinis jo veikos aspektas.

Tokį asmens psichinį santykį su savo veika gali rodyti kaltininko veiksmų aiÅ¡kios motyvacijos nebuvimas, stichinė veikos tėkmė, padaužiÅ¡kumas, demonstratyvumas ir pan. Tuo tarpu konkrečių asmeninių ar savanaudiÅ¡kų motyvų dominavimas kaltininko veikoje gali rodyti, jog veika buvo nukreipta ne prieÅ¡ vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , bet prieÅ¡ kitas įstatymo saugomas vertybes. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad konfliktas tarp kaltinamosios E. U. ir nukentėjusiosios T. K. buvo asmeninio pobÅ«džio vartojant alkoholinius gėrimus.

IÅ¡ byloje surinktų duomenų negalima daryti iÅ¡vados, kad E. U. suprato savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ bei, kad tai buvo pagrindinis, o ne Å¡alutinis jos veikos aspektas. Teismo vertinimu kaltinamosios veiksmai Å¡iuo atveju buvo nukreipti tik į nukentėjusiÄ jÄ , konfliktas, neperžengė privataus konflikto tarp asmenų ribų. Tiek iÅ¡ nukentėjusiosios, tiek iÅ¡ kaltinamųjų parodymų matyti, kad jie įvykio dienÄ vartojo alkoholinius gėrimus pažįstamų asmenų rate.

VietÄ alkoholinių gėrimų vartojimui pasirinko gana nuoÅ¡aliÄ , į kuriÄ pateko per privačiÄ valdÄ . Pažymėtina, kad dėl kaltinamųjų veiksmų vieÅ¡oji tvarka nebuvo sutrikdyta bei jokių nusiskundimų dėl kaltinamųjų netinkamo elgesio vieÅ¡oje vietoje iÅ¡ viso nebuvo gauta. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ konstatuotina, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 str. sudėties. Teismas pažymi, kad nors byloje yra duomenų, kad T. K. sveikata galėjo bÅ«ti nežymiai sutrikdyta asmeninio konflikto su E. U. metu dėl naudojo prieÅ¡ jÄ fizinio smurto, tačiau kaltinimas dėl to reiÅ¡kiamas nebuvo.

Nukentėjusios pareiÅ¡kimo – protokolo dėl prieÅ¡ jÄ panaudoto fizinio smurto taipogi nėra, bylos nagrinėjimo metu nei prokurorė nei nukentėjusioji nereikalavo tęsti proceso E. U. ir pagal BK 140 str. 1 d. (BPK 256 str. 1, 2 d.), todėl vadovaujantis BPK 255 str. 1, 2 d. kaltinamoji E. U. negali bÅ«ti nuteista dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu ji nebuvo kaltinama ar kuri buvo perkvalifikuota, nes apie tokiÄ galimybę jai nebuvo praneÅ¡ta iÅ¡ anksto. Tokios praktikos laikomasi Panevėžio apygardos teismo priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-121-491/2018.

Dėl atvirosios vagystės Byloje kaltinamoji E. U. yra kaltinama tuo, kad ji 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 19 val. prie RokiÅ¡kio tvenkinio, esančio prie Ežero gatvės RokiÅ¡kyje, matant ant žemės gulinčiai sumuÅ¡tai nukentėjusiajai, iÅ¡ Å¡alia nukentėjusiosios buvusios rankinės iÅ¡traukė nukentėjusiosios piniginę, iÅ¡ kurios pagrobė T. K. priklausančius joje buvusius pinigus: dvi kupiÅ«ras po 50 eurų, viso 100 eurų, taip padarydama nukentėjusiajai 100 eurų turtinę žalÄ atvirai pavogė svetimÄ , T.

K. priklausiusį turtÄ . Kaltinamoji E. U. nepripažino padariusi nusikalstamos veikos bei nurodė, kad ji iÅ¡ nukentėjusiosios jokių pinigų nepavogė. Kaltinimas Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės yra grindžiamas tik nukentėjusiosios T. K. parodymais, kuri nurodė, kad bÅ«nant prie ežero S. J. pradėjo jÄ spardyti priėjęs iÅ¡ nugaros į visas kÅ«no sritis, daugiau į nugarinę dalį, į Å¡onus, kol S. J. spardė, ji matė, kaip E. paėmė iÅ¡ jos piniginės – dvi kupiÅ«ras po 50 eurų.

Piniginė buvo juodos spalvos rankinėje. Ji tuo metu gulėjo ant pledo pusiau ant Å¡ono, netoliese buvo jos rankinukas, o jos žvilgsnis buvo į rankinuko pusę. Minėjo policijai, kad buvo paimti pinigai. Ji patikrino piniginę, joje dokumentai buvo likę, o pinigų nebebuvo. Jos piniginė buvo raudonos spalvos policija jÄ jai grÄ Å¾ino. Byloje buvo akcentuojama, kad nukentėjusioji prieÅ¡ įvykį buvo gavusi pinigus, o kiti kaltinamieji pinigų neturėjo. Tai, kad nukentėjusioji prieÅ¡ įvykį neseniai buvo gavusi pinigų yra nustatyta, nors taip pat nustatyta, kad ir kiti kaltinamieji įvykio dienÄ turėjo pinigų – pas S. J. iÅ¡ karto po įvykio rasta ir paimta 48, 72 Eur.

Tačiau vien faktas, kad nuketėjusioji galėjo disponuoti tokio dydžio pinigų suma neįrodo, kad pinigai iÅ¡ jos buvo pavogti. IÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad byloje nėra surinkta įrodymų patvirtinančių, kaltinamajai reiÅ¡kiamÄ kaltinimÄ dėl sekančių motyvų. Kartu su kaltinamÄ ja įvykio dienÄ buvę kaltinamieji S. J. ir J. M. teigia vagystės fakto nematę, taip pat nematę, kad nukentėjusioji įvykio metu, iÅ¡ viso bÅ«tų turėjusi rankinukÄ ar pinigų.

IÅ¡ namų T. K. pasiėmė tik maiÅ¡elį su pledu. T. K. mama liudytoja N. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad iÅ¡važiuodama su kaltinamaisiais prie ežero pasiėmė tik pledÄ ir rÅ«bų. Apie tai, kad T. K. prie ežero bÅ«tų pasiėmusi rankinę su pinigine liudytoja neminėjo. Taip pat liudytoja apklausta nenurodė, kad dukra grįžusi jai bÅ«tų kÄ nors minėjusi apie pavogtus iÅ¡ jos pinigus. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja jau nurodė, kad T. K. prieÅ¡ įvykį buvo gavusi paÅ¡alpÄ apie 200 eurų, tačiau iÅ¡važiavo nieko nepalikusi.

Grįžusios paklausė apie pinigus, atsakė, kad nepaliko ir kad pinigų nėra, viskÄ atėmė. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino teisiamojo posėdžio metu bei nurodė, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo teisingesni nei duoti teisme. Taigi liudytoja patvirtino aplinkybes, kad ji nematė jog T. K. bÅ«tų pasiėmusi rankinę su pinigais, taip pat ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu nieko neminėjo apie tai, kad dukra jai bÅ«tų sakiusi kÄ nors dėl pavogtų iÅ¡ jos pinigų.

Abejones dėl nukentėjusiosios parodymų taipogi sustiprina ir tai, kad liudytojas Å . S. paaiÅ¡kino, kad jam T. K. minėjo tik tai, kad jai dingo 50 eurų, kai T. K. tvirtina mačiusi jog iÅ¡ jos piniginės buvo iÅ¡trauktos 2 kupiÅ«ros po 50 eurų. Vyresniojo tyrėjo A. K. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2017-08-09 RokiÅ¡kio r. PK gautas praneÅ¡imas, kad prie RokiÅ¡kio m. tvenkinio dvi moterys ir du vyrai vartojo alkoholį. Vyrai ir viena moteris nuėjo link miesto (vienas vyras sumuÅ¡tas iÅ¡ ankščiau.), antra moteris apie 40 m. sumuÅ¡ta, sÄ moninga, liko gulėti prie ežero.

Nuvykus į įvykio vietÄ , esančiÄ Ežero g., RokiÅ¡kio m. prie RokiÅ¡kio miesto V tvenkinio, nustatyta, kad per iÅ¡gertuves kilusio konflikto metu, vieÅ¡oje vietoje buvo sumuÅ¡ta T. K. (vėliau jai nustatytas 3,59 prom. girtumas). T. K. paaiÅ¡kino, kad apie 14 val. ji su pažįstamais asmenimis, atėjo prie RokiÅ¡kio tvenkinio maudyklos ir ten vartojo alkoholį. Vėliau nustatyta, kad tai buvo J. M. (vėliau jam nustatytas 2,59 prom. girtumas), E. U. (vėliau jai nustatytas 2,40 prom. girtumas), ir S. J. (vėliau jam nustatytas 2,24 prom. girtumas).

IÅ¡gertuvių metu tarp jos ir Å¡ių asmenų kilo konfliktas, kurio metu J. M. ir E. U. pradėjo kumščiais jÄ daužyti. Daužė į įvairias kÅ«no vietas. J. M. trenkė 4 kartus, E. U. trenkė 2 kartus, daugiausiai smÅ«gių kliuvo į veido sritį. Po to jai nugriuvus ant žemės, ji vėl buvo muÅ¡ama į įvairias kÅ«no vietas, tačiau kiek smÅ«gių buvo suduota ir kas jÄ mušė ji jau nebematė. T. K. teigė, kad S. J. jos nebandė ginti, taip pat jis galėjo jai suduoti kelis smÅ«gius kai ji gulėjo ant žemės. Ant T.

K. veido matėsi kraujosruvos. Taip pat T. K. teigė, kad kai ji buvo mušama, jai buvo grasinama susidorojimu (t. 1, b. l. 1). Taigi iš policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo matyti, kad T. K. paaiškindama įvykio aplinkybes iš karto po įvykio nieko nenurodė apie pavogtus iš jos pinigus. Šias aplinkybes nukentėjusioji policijos pareigūnams nurodė tik apklausta po dviejų dienų nuo įvykio 2017-08-11. Pažymėtina, kad įtarimas dėl T. K. pinigų pagrobimo atvirai E. U. buvo pareikštas praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo įvykio 2017-12-18.

Taipogi ir kitos T. K. nurodomos aplinkybės kelia abejonių ir yra paneigtos byloje surinktais įrodymais. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusioji nurodė, kad minėjo policijai, kad buvo paimti pinigai, tačiau Å¡iÄ aplinkybę paneigia aptartas aukščiau A. K. tarnybinis praneÅ¡imas. Taip pat ji nurodė, kad jos piniginę policija buvo paėmusi ir po to jai grÄ Å¾ino, tačiau apie tai, kad jos piniginė bÅ«tų buvusi paimta apžiÅ«rai nėra jokių duomenų. IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo (t. 1, b. l. 70-74) matyti, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, kuri yra Ežero g., RokiÅ¡kio m. prie RokiÅ¡kio miesto V tvenkinio, pietinės pusės, esantys paplÅ«dimys.

PaplÅ«dimio vakarinėje pusėje ant žolės, 10 m atstumu nuo ežero, matosi patiestas, baltos spalvos dekis, ant jo guli atidaryta bulvių traÅ¡kučių pakuotė. Å alia dekio sudėti drabužiai, rankÅ¡luostis, polietileninis maiÅ¡elis su asmeniniais daiktai. Å alia rankÅ¡luosčio guli tuščias 1 l talpos plastikinis butelis. Ä®vykio vietoje, tyrimui reikÅ¡mingų pėdsakų ir objektų nepastebėta. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K., kuris apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , paaiÅ¡kino, kad nuotraukose užfiksuotas bendras rastų daiktų vaizdas, bet atskirai tie daiktai nebuvo apraÅ¡inėjami.

Jei ten būtų buvusi piniginė ir joje dokumentai, tai tie dokumentai ir pinigai būtų buvę atskirai užfiksuoti ir aprašyti. Taigi iš aprašyto aukščiau darytina išvada, kad kaltinimas E. U. nepasitvirtino. Nukentėjusiosios parodymai buvo paneigti kitais byloje surinktais įrodymais, byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusioji būtų turėjusi rankinę su pinigais prie ežero be to byloje egzistuoja prieštaravimų, kurių nagrinėjimo metu nebuvo galimybės pašalinti, todėl E. U. yra išteisintina nesant jos veiksmuose nusikaltimo numatyto BK 178 str. 2 d. sudėties.

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo Byloje kaltinamieji S. J. ir J. M. yra taipogi kaltinami tuo, kad 2017 m. gruodžio 27 d., apie 00.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) bÅ«dami apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, J. M. kumščiu sudavus vienÄ kartÄ T. K. į kairę veido pusę; tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , nukentėjusiajai iÅ¡bėgus iÅ¡ buto į laiptinę, to paties namo pirmojo aukÅ¡to laiptinėje pasiviję nukentėjusiÄ jÄ , rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 10 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas ir kumščiu po ne mažiau kaip po 3 kartus į veido sritį, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai veido, rankų, pilvo, sėdmenų, ir kojų sumuÅ¡imus, pasireiÅ¡kusius nubrozdinimais veide, muÅ¡tine žaizda virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje poodinėmis kraujosruvomis rankų, pilvo, sėdmenų ir kojų srityse, tokiu bÅ«du tyčia nežymiai sutrikdė T.

K. sveikatÄ . Kaltinamasis S. J. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ pripažino iÅ¡ dalies nurodydamas, kad jis nukentėjusiajai sudavė vienÄ smÅ«gį į lÅ«pas taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatÄ . T. K. laiptinėje taip pat buvo nugriuvusi. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. J. pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nurodė, kad smÅ«gį T. K. sudavė bÅ«damas pas J. M. bute bei nurodė, jog smÅ«gį T. K. vis dėlto sudavė jau bÅ«damas lauke. Kaltinamasis J.

M. neigė kaltinime nurodytu metu sudavęs nukentėjusiajai smÅ«gius ir jÄ sužalojęs. Jis nurodė, kad bÅ«nant pas jį bute T. pradėjo griuvinėti, sakė nebepaeis, matė, kad ji labai girta. S. J. pasakė, kad parvestų jÄ namo, nes ji netoli gyveno ir S. J. iÅ¡sivedė jÄ už parankės. T. K. sunkiai ėjo, trindamasi prie sienų. Jiems iÅ¡einant, kai uždarė duris ir jas rakinant, pasigirdo triukÅ¡mingas nubildėjimas. Nukentėjusioji T. K. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, kad 2017-12-26 bÅ«nant pas J.

M. bute kaltinamieji J. M. ir S. J. prie jos priekabiavo, o jai pasiprieÅ¡inus J. M. sudavė į veidÄ kumščiu, jai iÅ¡bėgus į laiptinę kaltinamieji jÄ ir sučiupo laiptinėje. Sudavė kažkur po 10 smÅ«gių į visas kÅ«no vietas, ir kažkur po 3 smÅ«gius į veido sritį. IÅ¡ lÅ«pos ir nosies pradėjo tekėti kraujas. VisÄ laikÄ rėkė ir prašė, kad jos nemuÅ¡tų. Po smÅ«gių prarado sÄ monę, kaip ir girdėjo kažkas sakė „kÄ jus darot?“. Jie, iÅ¡sigandę, pasitraukė, išėjusi į laukÄ , matė, kad stovi greitoji pagalba, kuriÄ kažkas iÅ¡kvietė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji papildomai paaiÅ¡kino, kad 2017-12-26 apie 16.00 val. J. M. bute jÄ norėjo iÅ¡prievartauti ir sumušė laiptinėje. IÅ¡ pradžių smÅ«gį gavo iÅ¡ J. M. į deÅ¡inę veido pusę, jai iÅ¡bėgus į laiptinę ir J. M. jÄ tempė atgal į butÄ , ji laikėsi už turėklų, Laiptinėje buvo maždaug po 10 smÅ«gių kojomis ir po 3 smÅ«gius rankomis, ji gulėjo ant nugaros. Jie nežiÅ«rėjo kur spardė, į rankas, į kojas, visur buvo mėlynės, M. spyrė apie 10, o S. apie 8 kartus į įvairias kÅ«no vietas.

Ä® galvÄ nespyrė tik kumščiavo į jÄ . Sudavė kumščiu apie 3-4 kartus, kraujas pradėjo bėgti iÅ¡ nosies, tada prisidėjo ir S., jis sudavė 2-3 smÅ«gius kumščiu į veido sritį, tada ji neteko sÄ monės. Ji laiptinėje rėkė, kad nemuÅ¡tų, paleistų, atstotų, lyg tai kažkas iÅ¡ kaimynų atidaręs kažkÄ pasakė ir jie iÅ¡sigando. Nevaikščiojo, negriuvinėjo M. bute. Atsipeikėjo, kai jau buvo iÅ¡kviesta greitoji, kuri jÄ iÅ¡ karto iÅ¡vežė į Panevėžį.

IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ ir iÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis S. J. nežymiai sutrikdė T. K. sveikatÄ suduodamas jai vienÄ smÅ«gį į lÅ«pÄ ir padarydamas muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje. Teismas konstatuoja, kad smÅ«gį S. J. visgi sudavė bÅ«damas bute ar laiptinėje, nes jo teisme pakeistus parodymus apie smÅ«gio sudavimÄ lauke paneigia 2017-12-27 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodytos aplinkybės, iÅ¡ kurių matyti, kad įvykio Laisvės g. 5 B, RokiÅ¡kio m., laiptinė, įėjus į laiptinę ant betoninių grindų kairėje pusėje palei sienÄ yra raudonos spalvos biologinės, galimai kraujo, prilašėjusios dėmės, vietomis iÅ¡mindžiotos ( t. 2, b. l. 6-10).

Aplinkybė, kad galimai kraujo dėmės rastos laiptinės viduje patvirtina, kad nukentėjusioji buvo sužalota būdama laiptinėje arba bute, tačiau ne lauke. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad tiksli smūgio sudavimo vieta nenustatyta, aplinkybę dėl tikslios smūgio sudavimo vietos šalina. Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus visgi sprendžia, kad kaltinimas pasitvirtino S. J. pasitvirtino iš dalies, o J. M. iš viso nepasitvirtino. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 169/2018 (05) T.

K. nustatyti veido, rankų, pilvo, sėdmenų ir kojų sumuÅ¡imai pasireiÅ¡kę odos nubrozdinimais veide, muÅ¡tine žaizda virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje ir poodinėmis kraujosruvomis rankų, pilvo, sėdmenų ir kojų srityse padaryti ne mažiau kaip 7 trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais pasėkoje iki nukentėjusiajai patenkant į gydymo įstaigÄ 2017-12-27, 00.30 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir bÅ«du (t. 2, b. l. 54-55). Taigi atlikę nukentėjusiosios medicininį tyrimÄ specialistai nustatė, kad nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai ne mažiau 7 trauminių poveikių pasėkoje, tačiau kaltinime yra nurodoma, kad kaltinamieji J.

M. ir S. J. sudavė nukentėjusiajai net 27 smÅ«gius (1 J. M. bute ir po 13 J. M. ir S. J. laiptinėje). Teismas pažymi, kad atlikus pakartotinį medicininį T. K. tyrimÄ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. pG 473/2018 (05) konstatuota, kad T. K. nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 7 trauminių poveikių kietais bukais daiktais ar pavirÅ¡iais pasėkoje, tame tarpe ir tiriamajai galimai „laiptinėje lipant laiptais ir griÅ«nant“ (t. 2, b. l. 59-60), kas Å¡iuo atveju neprieÅ¡tarauja kaltinamojo S. J. parodymams apie tai, kad jis sudavė nukentėjusiajai vienÄ smÅ«gį į lÅ«pÄ , o išėjus į laiptinę nukentėjusioji griuvo, Å¡iuos kaltinamojo S. J. parodymus patvirtina ir kaltinamojo J.

M. parodymai, kuris nurodė, kad uždaręs duris girdėjo kaip laiptinėje kažkas subildėjo. Tai, kad nukentėjusioji buvo labai girta ir galimai sutrikusios koordinacijos patvirtina ir jos medicininio tyrimo metu surinkti duomenys, iš kurių matyti, kad jai po įvykio buvo nustatytas sunkus net 3, 41 % girtumas (t. 2, b. l. 38, 46). Akivaizdu, kad kaltinimas buvo pareikštas vadovaujantis nukentėjusiosios T. K. parodymais, tačiau išanalizavus šiuos parodymus nustatyta daugybė prieštaravimų tarp pačios nukentėjusiosios parodymų duotų ikiteisminio tyrimo teisėjai ir teisme bei su kitais byloje surinktais įrodymais.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo teisėjai nukentėjusioji nurodė, kad ji išėjusi į laukÄ pamatė, kad lauke jau stovi greitoji medicinos pagalba, tuo metu teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad ji atsipeikėjo tik tada, kai buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusioji teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė ir skirtingÄ suduotų smÅ«gių skaičių nei apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Nukentėjusiosios parodymus taip pat paneigia ir liudytojų L.

B. ir S. K. parodymai, kurie nurodė, kad jie atvykę prie L. B. namų iÅ¡girdo, kad moteris Å¡aukiasi pagalbos. Priėję pamatė klÅ«pinčiÄ ant kelių, neblaiviÄ moterį, jai kraujavo iÅ¡ lÅ«pos, rankos buvo kruvinos, ji sakė buvusi sumuÅ¡ta. IÅ¡kvietė moteriai greitÄ jÄ pagalbÄ ir policijÄ , tačiau pirma atvažiavo policija. Taigi liudytojų parodymais nustatyta, kad T. K. jiems atvykus buvo sÄ moninga, lauke, ji juos matė, tačiau akivaizdu ar dėl jai nustatyto sunkaus girtumo ar dėl psichikos sutrikimo, po įvykio nukentėjusioji nurodė kitokias aplinkybes, kas suteikia rimtÄ pagrindÄ abejoti ir atmesti nukentėjusiosios T.

K. parodymus apie to vakaro įvykius. Å iuo atveju ypatingai svarbÅ«s yra liudytojo S. K. parodymai, kuris nurodė, kad kol kartu laukė medikų moteris visÄ laikÄ verkė, sakė, kad jÄ sumušė kažkoks „S.“, minėjo tik vienÄ kaltininkÄ . Pažymėtina, kad liudytojai patvirtino, kad T. K. atpažino S. J. kaip jÄ sužalojusį asmenį. Liudytojo S. K. parodymai, patvirtina, kad iÅ¡ karto po įvykio T. K. nurodė, kad jÄ sumušė „S.“ (galimai S. J.), kitų jÄ sumuÅ¡usių asmenų neminėjo, ji S. J. iÅ¡ karto po įvykio atpažino kaip jÄ sumuÅ¡usį asmenį.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas iÅ¡tirto įrodymų viseto pagrindu pripažįsta, kad T. K. buvo sužalota kaltinamojo S. J. veiksmais, jam suduodant nukentėjusiajai vienÄ smÅ«gį kumščiu į lÅ«pÄ ir padarant muÅ¡tinę žaizdÄ lÅ«pos gleivinėje, tuo metu jokių įrodymų be T. K. parodymų, kurie buvo paneigti kitais byloje surinktais įrodymais, kad ji buvo sužalota kaltinamojo J. M. veiksmais, jam suduodant 14 smÅ«gių kumščiu ir smÅ«gių kojomis į įvairias kÅ«no vietas, byloje nėra, todėl J.

M. yra iÅ¡teisintinas iÅ¡ pateikto kaltinimo jam nepadarius veikos, kurios padarymu jis yra kaltinamas. Kaltinamojo S. J. padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., nes jis sudavęs nukentėjusiajai vienÄ smÅ«gį kumščiu į lÅ«pÄ ir padaręs muÅ¡tinę žaizdÄ lÅ«pos gleivinėje nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ . Teismas iÅ¡ kaltinimo Å¡alina aplinkybę, kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o ne veikÄ kvalifikuojantis požymis.

Dėl vagystės įsibraunant į patalpÄ Kaltinamieji S. J. ir J. M. yra kaltinami tuo, kad 2018 m. liepos 1 d. apie 1.30 val., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais atkėlė pakeliamas garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nerakintas duris, įsibrovė į svetimÄ , I. G. priklausantį garaÅ¾Ä ir pagrobė jam priklausantį turtÄ padarydami turtinę 1050 eurų žalÄ . Kaltinamasis S. J. dėl pareikÅ¡to jam kaltinimo prisipažino visiÅ¡kai tik nurodė, kad jis ėjo vogti ne su J.

M., o su asmeniu pravarde „brolis“ su kuriuo susipažino per D. J., kurio nei vardo, pavardės, gyvenamosios vietos, telefono nežino. Tai, kad kaltinamasis S. J. įvykdė kaltinime nurodyta veikÄ Ä¯rodyta jo prisipažinimu, nukentėjusiojo I. G. parodymais, 2018-07-01 ir 2018-07-02 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolais, 2018-07-01 kratos protokolu, 2017-07-03 daiktų apžiÅ«ros protokolais, vaizdo įrašų apžiÅ«ros protokolais ir kt. surinkta medžiaga. Ginčo dėl S. J. kaltės padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nėra, jis jÄ pripažino, nukentėjusiajam I.

G. pavogti daiktai yra grÄ Å¾inti ir jis pretenzijų neturi. Kaltinamojo S. J. veika pagal BK 178 str. 2 d. yra kvalifikuota teisingai, nes jis įsibrovęs į svetimÄ patalpÄ (garaÅ¾Ä ) pagrobė kitam asmeniui priklausantį turtÄ . Kaltinamasis J. M. nepripažino padaręs nusikalstamos veikos bei paaiÅ¡kino, kad 2018 m. liepos 1 d. jis saugojo E. U. vaikus, miegojo pas jÄ , nes ji dirbo naktinėje pamainoje. IÅ¡ buto nebuvo išėjęs. Ji išėjo į darbÄ 18.00 val., tai nuo 18.00 val. iki 6.00 val. ryto jis buvo vienas pas E. U. su vaikais: 5 metų Goda ir 9 metų Dovydu.

Kaltinamojo J. M. nurodytas aplinkybes teisiamajame posėdyje patvirtino kaltinamoji E. U., kuri nurodė, kad 2018 metų iÅ¡ birželio 30 į liepos 1 d. ji dirbo naktį, o M. saugojo jos vaikus nuo 18.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto. Ji grįžo apie 6.30 val. IÅ¡ byloje esančio UAB „Darola“ praneÅ¡imo (t. 6, b. l. 106) matyti, kad 2018 m. birželio 30 d. E. U. dirbo iki 2018 m. liepos 1 d. 00.00 val., kas suteikia pagrindÄ abejoti jos nurodomomis aplinkybėmis, tačiau savaime nepaneigia J. M. parodymų, kad jis buvo pas E. U. nusikalstamos veikos įvykdymo metu.

Nors nukentėjusysis I. G. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamieji jam esÄ panaÅ¡Å«s į tuos, kuriuos vagystės metu užfiksavo jo ir kaimyno apsaugos kameros, tačiau jis J. M. iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o neatpažino. ApžiÅ«rėjus pateiktus vaizdo įraÅ¡us ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 123 – 124) taip pat nebuvo nustatyta, kas yra kitas su S. J. nukentėjusiojo I. G. garaÅ¾Ä apvogęs asmuo. Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ vyriausiojo tyrėjo tarnybinio praneÅ¡imo dėl bazinės stoties veikimo zonos (t. 3, b. l. 186), kuriuo rėmėsi ir prokurorė praÅ¡ydama pripažinti J.

M. padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ matyti, kad nuo 2018-06-30 23:48:43 valandos iki 2018-07-01 04:23:45 valandos J. M., naudodamas mobilaus ryÅ¡io telefonÄ SIM kortelės numeris 8 622 19089 buvo prisijungęs prie bazinės stoties 755C, esančios adresu Pramonės g. 7, RokiÅ¡kis, kurios veikimo zonoje yra jo sugyventinės E. U. namai adresu (duomenys neskelbtini) ir įvykio (t. y. vagystės iÅ¡ I. G. garažo) vieta esanti (duomenys neskelbtini). Aukščiau nurodytame praneÅ¡ime nurodyta informacija byloje jokios įrodomosios vertės dėl J.

M. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ taip pat neturi ir patvirtina, kad J. M. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo bÅ«ti ir E. U. gyvenamojoje ir nusikaltimo vietose, nes Å¡ios abi vietos yra bazinės stoties 755C, esančios adresu Pramonės g. 7 RokiÅ¡kis, veikimo zonoje. Minimame praneÅ¡ime remiantis aplinkybe, kad J. M. su E. U. įvykio naktį bendravo telefonu, daroma prielaida, kad J. M. nebuvo namuose, tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad ir E. U. įvykio metu buvo namuose, žinoma, tik tiek, kad ji pagal darbdavio pateiktus duomenis dirbo trumpiau nei pati nurodė, kas Å¡iÄ prielaidÄ daro galimÄ , tačiau neįrodytÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu S. J. palaikė draugiÅ¡kus santykius su J. M. leisdavo su juo laikÄ dažnai taip pat į prokurorės teisiamojo posėdžio metu iÅ¡vardintus duomenis kyla įtarimų ir abejonių, kad asmuo su S. J. apvogęs I. G. garaÅ¾Ä galėjo bÅ«ti J. M., tačiau apkaltinamasis teismo nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ar abejonėmis, o byloje surinktų įrodymų pagrindu turi bÅ«ti neginčytinai įrodyta asmens kaltė. Visos abejonės, kurios nėra paÅ¡alintos yra vertinamos nusikaltimo padarymu kaltinamo asmens naudai.

Pažymėtina ir tai, kad nekaltumo prezumpcijos principas suponuoja tai, kad asmuo savo nekaltumo byloje įrodinėti neprivalo bei pareiga įrodyti asmens kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Å iuo konkrečiu atveju teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie neginčijamai pagrįstų, kad kaltinamasis J. M. veikdamas kartu su S. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu jis yra kaltinamas, todėl jis iÅ¡teisintinas. Vadovaujantis BPK 303 str. 6 d.

įsiteisėjus nuosprendžiui byla Å¡ioje dalyje perduotina prokurorui, kad jis imtųsi priemonių nustatyti kartu su S. J. nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį. Dėl seksualinio prievartavimo Byloje kaltinamieji S. J. ir J. M. yra taipogi kaltinami tuo, kad 2018 m. liepos 3 d., apie 16 val., bute, esančiame RokiÅ¡kyje, (duomenys neskelbtini), bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje S. J. panaudojus fizinį smurtÄ nukentėjusiosios T. K. atžvilgiu ir laikant prie vonios kraÅ¡to prispaustas nukentėjusiosios rankas taip, kad nukentėjusioji negalėtų atsisukti ir pasiprieÅ¡inti, J.

M. tenkino lytinę aistrÄ su T. K. analiniu bÅ«du prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ . Abu kaltinamieji reiÅ¡kiamÄ kaltinimÄ kategoriÅ¡kai neigia. Kaltinamasis S. J. paaiÅ¡kino, kad 2018 m. vasarÄ jis su M. atėjo pas jo motinÄ A. J. į namus. T. K. sėdėjo su jo mama, gėrė arbatÄ ar kavÄ , Å¡nekučiavosi. Jie atsinešė po 2 butelius Å¡ampano. Kartu gėrė Å¡ampanÄ , K. rėkė ant M., kad jį pasodins. Vėliau girdėjo, jog ji prašė M. Å¡ampano, žadėdama atsiimti pareiÅ¡kimus, prie jo su koja trynėsi.

Tada jÄ iÅ¡ karto paėmė už rankos, už kaklo ir iÅ¡stÅ«mė pro duris. BÅ«nant bute, kiek atsimena, nė vienas iÅ¡ jų nebuvo tualete. Tame bute gyveno motina su juo. Jie su T. kartais ateidavo miegoti pas jÄ . Yra užsiiminėję lytiniais santykiais su K. tame bute, tualete prieÅ¡ pusę metų iki įvykio. Po paleidimo iÅ¡ laikino sulaikymo 2019 m. liepos 2 d., sekančios dienos ryte buvo pas T. K. ir su ja turėjo lytinius santykius. Kaltinamasis J. M. dėl veikos paaiÅ¡kino, kad nuvykus pas S. J. buvo T. su A.

J., jos sėdėjo ir Å¡nekučiavosi. PrieÅ¡ jiems ateinant buvo pas jį atvažiavę policijos pareigÅ«nai, klausė A. J. dėl triukÅ¡mo. IÅ¡gėrus Å¡ampanÄ T. pradėjo jo praÅ¡yti, kad nupirktų dar iÅ¡gerti, prašė padaryti Å¡ventę, sakė atsiims pareiÅ¡kimÄ . S. J. pamatęs, kad ji jo praÅ¡o Å¡ampano, iÅ¡varė jÄ pro duris. Pas S. J. tuo metu buvo 3 žmonės: jis, T. K., S. J. ir jo motina A. J.. Nei vienas iÅ¡ jų nebuvo nuėję į tualetÄ , visÄ laikÄ sėdėjo kambaryje.

Veikos metu bute buvusi A. J. apklausta liudytoja parodė, kad po 15.00 val. ji buvo namie viena, kai atėjo T. K. su pareigÅ«ne. Netrukus nuo ežero grįžo sÅ«nus S. J. ir jo draugas J. M.. J. M., S. J., T. K. ir ji apie 1 – 1, 5 val. buvo pas jÄ bute vartojo alkoholį, rÅ«kė. Ä® voniÄ visi trys jie nebuvo nuėję. T. K. buvo pasiÅ¡aukusi J. M. į virtuvę, paprašė nupirkti dar Å¡ampano butelį ir pasakė, kad atsiims visas bylas, nes nori iÅ¡gerti. Ji liepė T. K. vesti pro duris, S. J. prašė jos eiti namo bei ji buvo iÅ¡praÅ¡yta, tada vėl atėjo ir buvo dar kartÄ buvo iÅ¡praÅ¡yta.

PrieÅ¡ iÅ¡eidama T. K. sužalojimų neturėjo. Taigi kaltinamieji S. J. ir J. M. ir liudytoja A. J. parodė, kad nukentėjusiosios T. K. įvykio dienÄ , kaltinime nurodytoje vietoje kaltinamieji neprievartavo, kaltinamieji ir nukentėjusioji tualete vienu metu nebuvo. Nukentėjusioji tuo metu paaiÅ¡kino, kad bÅ«nant pas A. J. ji nuėjo į tualetÄ nusimovė kelnes ir iÅ¡ karto tuo metu užėjo S. J. ir po to J. M.. J. laikė jos rankas prie vonios kraÅ¡to. M. numovė kelnaites ir kelnes, nusimovė pats sau ir norėjo iÅ¡prievartauti analiniu bÅ«du, tačiau jam nepavyko, kadangi pasirodė kraujas.

Rėkti negalėjo, nes bijojo bÅ«ti sumuÅ¡ta. Kadangi jiems nieko neišėjo iÅ¡metė rankinukÄ ir jÄ pro duris, o ji pranešė policijai. IÅ¡ tualeto pirmas išėjo J. M., tada ji užsimovė kelnaites, o S. pro duris į laiptinę iÅ¡metė jos rankinukÄ ir striukę. Visas procesas nuo įėjimo į voniÄ iki jie jÄ iÅ¡metė truko 10 minučių. Iki įvykio tualete bute buvo maždaug 15-20 minučių. Tada iÅ¡sikvietė policijÄ Ä¯ autobuso stotelę, buvo pasimetusi, norėjo kuo greičiau iÅ¡ ten dingti, paprašė policijos kad jÄ nuvežtų į (duomenys neskelbtini) gatvę pas A..

Policijai nepasakė kas įvyko, nes buvo labai pasimetusi, sukrėsta. Policijai pasakė, kad buvo bandymas sumuÅ¡ti. Kai važiavo su policija į (duomenys neskelbtini) gatvę, telefonu su kaltinamaisiais nekalbėjo, matė, kaip iÅ¡ buto iÅ¡bėgo J. M. ir S. J.. Jai skaudėjo iÅ¡angę, buvo sukrėsta, nes tokio dalyko jai neteko patirti. PareigÅ«nams apie tai nepasakojo, atsisėdo Å¡onu, jai buvo gėda apie tai kalbėti. Jie jÄ nuvežė, A. viskÄ papasakojo, iÅ¡kvietė policijÄ . Kai buvo antras iÅ¡kvietimas, draugas vyko su savo automobiliu iÅ¡ paskos.

Pas medikus į Panevėžį tÄ patį vakarÄ nuvyko policijos ekipažu, ekspertizės atlikimui. IÅ¡kvietė daktarę ir ten darė ekspertizę. Iki įvykio tualete nesirgo hemorojumi, nes jai nebuvo jokių skausmų. Policijai skambino, nes jautė grėsmę, norėjo kuo greičiau pasiÅ¡alinti nuo tų namų, jautė skausmÄ ir baimę. Pati nebandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ tos vietos, nes jai skaudėjo iÅ¡angę. Kad jÄ sumušė, suspardė ir iÅ¡metė iÅ¡ namų, o jie toliau sėdi ir toliau geria, galėjo taip pasakyti bendruoju pagalbos telefonu skambinančiam darbuotojui, nes jai buvo Å¡okas.

TÄ dienÄ skambino policijai 2 kartus. Iki to įvykio su S. J. turėjo lytinių santykių vienÄ kartÄ kelias dienas iki įvykio A. P. bute vaginaliniu bÅ«du. Paskutiniai lytiniai santykiai buvo su S. J.. Byloje taipogi buvo atlikti tiek nukentėjusiosios, tiek abiejų kaltinamųjų medicininiai tyrimai Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 844/2018 (05), T. K. nustatytas gleivinės įtrÅ«kimas iÅ¡angės srityje. Dėl Å¡io sužalojimo T. K. sveikata sutrikdyta nežymiai.

Kitų Å¡viežių sužalojimų nenustatyta. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai kiÅ¡ant lytinį organÄ Ä¯ iÅ¡angės sritį aplinkybėse nurodyto įvykio metu (t. 3, b. l. 74-75). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G845/2018 (05) nustatyta, kad atlikus S. J. apžiÅ«ros metu jokių sužalojimų nebuvo nustatyta (t. 5, b. l. 110). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 846/2018 (05) (05) nustatytam (t. 7, b. l. 19), kad J.

M. nustatytos poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje Å¡launyje, kurios susiformavo 1-2 paros iki apžiÅ«ros, į kÄ nurodo violetinė poodinių kraujosruvų spalva. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar pavirÅ¡iumi. J. M. apžiÅ«ros metu lytinių organų srityje ir jų aplinkoje sužalojimo požymių nerasta. Siekiant paÅ¡alinti byloje esančius prieÅ¡taravimus teisiamajame posėdyje buvo apklausta teismo medicinos ekspertė S. M., kuri paaiÅ¡kino, kad T. K. ginekologinės apžiÅ«ros metu buvo nustatytas gleivinės įtrÅ«kimas iÅ¡angės srityje, kuris gali bÅ«ti atsiradęs nukentėjusiajai diagnozuotų hemorojinių mazgų pasėkoje ar kieto buko daikto poveikyje.

PaaiÅ¡kino, kad hemorojiniai mazgai iÅ¡lenda sunkiai keliant, moterims nėštumo metu, ir įvairių kitų, tačiau, kiek jai žinoma, jie negali bÅ«ti iÅ¡prievartavimo pasekmė. Be gleivinės įtrÅ«kimo kokių nors sužalojimų aplink iÅ¡angę ar tÄ mazgÄ , kurie patvirtintų smurtÄ , jokių paraudimų, patinimų nebuvo. ApžiÅ«rint T. K. rankas Å¡viežių sužalojimų rankų ir kojų srityse nebuvo. S. J. apžiÅ«ros metu jokių sužalojimų nebuvo nustatyta. J. M. apžiÅ«ros metu buvo nustatytos poodinės kraujosruvos deÅ¡inės Å¡launies priekinio pavirÅ¡iaus viduriniame trečdalyje.

Violetinės spalvos poodinė kraujosruva rodo, kad ji susiformavo viena – dvi paros iki apžiÅ«ros. Teismas vertindamas kaltinamųjų ir nukentėjusiosios parodymus, byloje surinktÄ medicininių tyrimų medžiagÄ ir specialistės paaiÅ¡kinimus sprendžia, kad byloje egzistuoja esmingi prieÅ¡taravimai tarp nukentėjusiosios ir kaltinamųjų bei liudytojos A. J. nurodytų aplinkybių. Nukentėjusioji nurodė, kad jÄ buvo bandoma iÅ¡prievartauti analiniu bÅ«du, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 844/2018 (05) jai buvo nustatytas gleivinės įtrÅ«kimas iÅ¡angės srityje, tačiau teisiamajame posėdyje apklausta teismo medicinos ekspertė S. M. paaiÅ¡kino, kad Å¡is gleivinės įtrÅ«kimas galėjo atsirasti tiek kieto buko daikto pasėkoje, tiek ir dėl nukentėjusiajai diagnozuojamų iÅ¡kritusių hemorojinių mazgų.

Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė paneigė galimybę, kad hemorojiniai mazgai galėjo atsirasti kaip išprievartavimo pasekmė. Taigi byloje atlikus medicininius tyrimus ir apklausus teismo medicinos ekspertę S. M. nepavyko pašalinti tarp nukentėjusiosios parodymų ir kaltinamųjų gynybos esančių prieštaravimų dėl jai nustatyto gleivinės įtrūkimo atsiradimo aplinkybių. Medicininiu tyrimu taip pat nebuvo nustatyta šviežių sužalojimų ant nukentėjusiosios T. K. rankų (plaštakų), kurias kaip ji nurodė kaltinamasis S. J. laikė prispaudęs prie vonios krašto.

Taigi nukentėjusiosios parodymai taip pat nebuvo patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais. Šviežių S. J., J. M. sužalojimų medicininiais tyrimais taip pat nebuvo nustatyta. Byloje buvo atliktas biologinės kilmės pėdsakų tyrimas bei gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 307/2018(01), kuri patvirtina, kad ant S. J. trumpikių ir nuoplovose nuo varpos gautas S. J. DNR profilis su 99,99999999999% tikimybe, kito asmens DNR profilio negauta. Nuoplovose nuo J.

M. varpos gautas J. M. DNR profilis su 99,999999999999% tikimybe, kito asmens DNR profilio negauta. Ant J. M. trumpikių gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių vienas DNR profilis sutampa su J. M. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe, o kitas DNR profilis nesutampa su T. K. DNR profiliu. Ant tualetinio popieriaus dalių rastas žmogaus kraujas ir sperminis skystis. Ant tualetinio popieriaus dalių (5,12 mėg.) gautas DNR profilis sutampa su T. K. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe; (9,11 mėg.) gauti dviejų moteriškos lyties asmenų DNR profiliai, kurie nesutampa su T.

K. DNR profiliu; iÅ¡ sperminio skysčio DNR profilio tinkamo vertinimui negauta. Ant S. J. marÅ¡kinėlių gautas DNR profilis sutampa su T. K. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe. Ant T. K. kelnaičių rastas sperminis skystis. Atlikus DNR tyrimÄ ant kelnaičių (23, 25 mėg.) gautas miÅ¡rus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iÅ¡ kurių vienas DNR profilis sutampa su T. K. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe, o kitas DNR profilis sutampa su S. J. DNR profiliu su 99,99999999999% tikimybe. Ant T.

K. tamprių rastas sperminis skystis. Ant tamprių (25,26 mėg.) gautas miÅ¡rus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iÅ¡ kurių vienas DNR profilis sutampa su T. K. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe, o kitas DNR profilis sutampa su S. J. DNR profiliu su 99,99999999999% tikimybe (t. 4, b. l. 28-60). Viena vertus, aukščiau aptarta specialisto iÅ¡vada byloje patvirtina T. K. nurodytÄ aplinkybę apie kraujo pasirodymÄ jai bÅ«nant tualete S. J. mamos bute, tačiau, kita vertus, nėra aiÅ¡ku, kokiu bÅ«du ir aplinkybėmis Å¡is biologinis pėdsakas atsirado ant rastos tualetinio popieriaus dalies.

Atliktas biologinės kilmės pėdsakų tyrimas taip pat iÅ¡kelia ir kitų neaiÅ¡kumų. Atkreiptinas dėmesys, kad J. M., kuris yra kaltinamas tenkinęs lytinę aistrÄ analiniu bÅ«du su T. K. prieÅ¡ jos valiÄ varpos nuoplovose bei ant jo trumpikių ar kitų drabužių nerasta T. K. DNR profilio, kaip ir ant T. K. ir jos drabužių nerasta J. M. biologinių pėdsakų, tačiau ant J. M. trumpikių rasta kito asmens DNR profilio. Tuo tarpu ant T. K. kelnaičių ir tamprių rasta kaltinamojo S. J. sperminio skysčio, o ant S. J. marÅ¡kinėlių rasta S. J.

DNR profilio, kas Å¡iuo atveju patvirtina kaltinamojo S. J. nurodytas aplinkybes apie santykiavimÄ su nukentėjusiÄ ja T. K. įvykio dienos rytÄ . Tuo metu apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ T. K. nurodė, kad iki įvykio 2018-07-03 su S. J. paskutinį kartÄ santykiavo prieÅ¡ 4-6 mėn., tačiau teisme jau nurodė, kad tai galėjo bÅ«ti ir kelios dienos prieÅ¡ įvykį, kas parodo nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumÄ . NeaiÅ¡kumo ir dar daugiau prieÅ¡taravimų byloje įneÅ¡a ir kiti byloje surinkti duomenys, T.

K. prieštaringi ir nenuoseklūs parodymai, sunkiai logiškai paaiškinamas elgesys. Byloje nustatyta, kad T. K. 2018-07-03 17. 35 val. t. y. praėjus šiek tiek daugiau nei valandai nuo išėjimo iš S. J. mamos buto buvo apžiūrėta gydytojos D. B.. Medicinos dokumentų išraše (t. 3, b. l.

78) nurodyta, T. K. gydytojai skundėsi jog šį rytÄ draugas bandė iÅ¡prievartauti analiniu bÅ«du. Kaip nustatyta byloje T. K. įvykio metu palaikė draugiÅ¡kus santykius su dviem vyrais A. P. pas kurį gyveno ir S. J.. Kaip nurodė A. P. apklaustas liudytoju ir T. K. jie kartu lytinių santykių neturėdavo. Gautus duomenis sugretinus su Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. S 307/2018(01) iÅ¡vadomis apie rastÄ S. J. sperminį skystį ant T. K. kelnaičių ir tamprių bei T.

K. DNR profilio radimÄ ant S. J. marÅ¡kinėlių ir S. J. parodymais apie jo ir T. K. santykiavimÄ Ä¯vykio dienos ryte, kyla abejonių taip pat ir iÅ¡prievartavimo laiko ir tÄ padariusio asmens. Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ karto po įvykio suraÅ¡ytame Protokole – pareiÅ¡kime nuketėjusioji nurodė, kad 2018-07-03 po pietų, valandų tiksliai neprisimena, galbÅ«t apie 15-16 val., namuose, esančiuose RokiÅ¡kyje, (duomenys neskelbtini), jÄ analiniu bÅ«du iÅ¡prievartavo S. J. ir M., vardas lyg ir J..

Viskas vyko vonioje. S. J. jÄ laikė, nurengė, o M. jÄ prievartavo apie pusę valandos, kiÅ¡o savo lytinį organÄ Ä¯ jos iÅ¡angę, po to paleido ir ji pabėgo iÅ¡ tų namų. Jai skaudėjo. PraÅ¡o surasti kaltus asmenis ir juos nubausti įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 47-48). Vėliau jau duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai T. K. nurodė, kad jai užėjus į tualetÄ iÅ¡ karto užėjo J., po to M.. J. laikė jos rankas prie vonios kraÅ¡to. M. numovė jai kelnaites ir kelnes.

Nusimovė pats sau ir norėjo iÅ¡prievartauti analiniu bÅ«du, tačiau jam nepavyko, kadangi pasirodė kraujas. Tada iÅ¡metė rankinukÄ ir jÄ pro duris. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patikslino, kad ji nuėjo į tualetÄ Å¡lapintis, tada įbėgo S., po to M., S. laikė už rankų, o J. M. norėjo kiÅ¡ti į analinę angÄ lytinį organÄ . Kažkiek jis jai jį įkiÅ¡o, bet nepilnai, tada pasirodė kraujas bei pasakė, kad nieko su ja neiÅ¡eis ir iÅ¡metė jÄ pro duris.

Visas procesas nuo įėjimo į voniÄ iki jie jÄ iÅ¡metė truko 10 minučių. Taigi vertinant T. K. paaiÅ¡kinimus duotus iÅ¡ karto po įvykio gydytojai bei jos nurodytas Protokole – pareiÅ¡kime aplinkybes ir teisme duotus paaiÅ¡kinimus egzistuoja prieÅ¡taravimai dėl prievartavimo trukmės, jÄ nurengusio asmens, jos pasiÅ¡alinimo iÅ¡ buto ir kitų įvykio aplinkybių. Sunkiai paaiÅ¡kinamas yra ir nukentėjusiosios T. K. elgesys iÅ¡ karto po jos išėjimo (iÅ¡metimo) iÅ¡ S. J. mamos buto.

IÅ¡ byloje esančių įrašų iÅ¡ bendrojo pagalbos centro ir jų apžiÅ«ros protokolo (t. 3, b. l. 126-133) nustatyta, kad 2018-07-12 16.16 val. T. K. skambina bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 bei praneÅ¡a, jog ji kartu su draugais kartu gėrė ir jÄ sumušė, apspardė, iÅ¡metė iÅ¡ buto, o jie toliau tiesiog sėdi geria. Klausiama ar reikia medicininės pagalbos atsako, kad nereikia bei paaiÅ¡kina draugas atvažiuos jos pasiimti. 2018-07-12 16.21 val. gautas antras skambutis, T. K. praneÅ¡a, kad jÄ sumušė bei „veikėjai“ iÅ¡eina į aludės pusę, nurodo, kad ji sėdi stotelėje, mato atvažiuojančius policijos pareigÅ«nus. 2018-07-03 17.03 val. gautas trečias skambutis, kur T.

K. nurodo, kad nori kalbėti su RokiÅ¡kio policija arba kriminalais, pokalbis baigiasi. Praleidus T. K. skambuti bendrojo pagalbos centro darbuotojas 2018-07-03 17.04 val. skambina T. K., K. nurodo, kad jÄ bandė iÅ¡prievartauti oraliniu (analiniu) bÅ«du. Klausiant kur tai įvyko sako T. ir (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ji kraujuoja, negali padaryt nei didelio nei mažo. Paklausus ar reikalinga greitoji pagalba atsako, kad kol kas nereikia. Paklausus prieÅ¡ kiek laiko tai atsitiko T. K. nurodo, kad seniai čia buvo ir jai jau seniai kraujuoja, niekaip nenustoja ir ne per seniausiai ir vėl tÄ patį padarė Å¡iandien prieÅ¡ dvi tris valandas.

Abudu girti, prisiuostę kažko. S. J. trisdeÅ¡imt septynerių metų, o kito vardo ir pavardės nežino, tačiau žino kur gyvena. Nurodo, kad jÄ kÄ tik iÅ¡vežė iÅ¡ J. namo, nes jie ten jai bandė kažkÄ tai padaryti. Paklausus ar sakė apie tai policijai T. K. nurodo, kad sakė, bet neklauso labai. IÅ¡ aukščiau aptartų duomenų matyti, kad pirma T. K. iÅ¡sikvietė policijos pareigÅ«nus nurodydama, kad jÄ sumušė, apspardė ir iÅ¡metė iÅ¡ buto. Kas jos paaiÅ¡kinimus byloje daro dar labiau prieÅ¡taringus, nes vėliau skambindama nurodė, kad buvo iÅ¡prievartauta.

Taip pat ji skambindama pirmus du kartus nurodė, kad jai jokios medicinos pagalbos nereikia, iÅ¡ ko galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jautėsi ji gerai. Ji policijos pareigÅ«nų ar draugo, kaip pati nurodė, laukė stotelėje, kuri, kaip galima suprasti iÅ¡ pokalbio konteksto yra Å¡alia laiptinės. Ji sėdėdama matė iÅ¡einančius jÄ sumuÅ¡usius asmenis ir nurodė jų judėjimo kryptį policijos pareigÅ«nams. Taipogi iÅ¡ pokalbio konteksto galima suprasti, kad nukentėjusioji T. K. sėdi, nors vėliau nurodė, kad dėl skausmo prisėsti negalėjo.

Tuo metu paskambinusi praėjus beveik valandai nuo pirmo iÅ¡kvietimo T. K. jau nurodė, kad jÄ bandė iÅ¡prievartauti. Klausiama nurodė, kad apie tai, jau sakė anksčiau atvažiavusiems policijos pareigÅ«nams, kas byloje yra paneigta liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų L. M. ir R. N. parodymais ir leidžia teigti, kad T. K. nurodė neteisingas aplinkybes. AiÅ¡kindama aplinkybes T. K. telefonu nurodė, kad viskas buvo T. ir (duomenys neskelbtini)/ Klausiant kada tai buvo T. K. nurodė, kad seniai čia buvo ir jai seniai kraujuoja ir vėl tÄ patį padarė ne per seniausiai.

Šie T. K. teiginiai įneša dar daugiau neaiškumų byloje, nes iš T. K. paaiškinimų galima suprasti, kad ji buvo išprievartauta ir anksčiau taip pat ir (duomenys neskelbtini) ir jai jau seniai kraujuoja. Gretinant aukščiau išdėstytus T. K. paaiškinimus su S. J. parodymais apie tai, kad jis su T. K. paskutinius lytinius santykius turėjo įvykio dienos ryte bute (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno T. K., rastus jų biologinius pėdsakus ant vienas kito drabužių, T. K. paaiškinimus gydytojai apie tai, kad ji buvo išprievartauta ryte draugo byloje iškyla dar daugiau neaiškumų ir prieštaravimų.

PaÅ¡alinti byloje esančius prieÅ¡taravimus buvo apklausti įvykio dienÄ pagal T. K. iÅ¡kvietimus dėl sumuÅ¡imo ir iÅ¡prievartavimo vykę policijos pareigÅ«nai – L. M. ir R. N.. Liudytojos L. M. parodymais nustatyta, kad pirmas iÅ¡kvietimas buvo dėl iÅ¡metimo iÅ¡ buto. T. K. rado Å epkos parkelyje, ji pasakojo, kad Å¡ventė su vyriÅ¡kiais ir jÄ iÅ¡metė iÅ¡ buto. Ji buvo supykusi, kad jÄ iÅ¡metė iÅ¡ vakarėlio, ji tuo metu nieko neminėjo apie iÅ¡prievartavimÄ , nebuvo susirietusi.

Ji dar automobilyje skambinėjo kaip suprato tam draugui iÅ¡ buto, kurį vadino „mažiuku“, nebuvo jokio pykčio, klausė kaip čia jis jÄ paliko, suprato, kad čia buvo tas, kuris, jÄ iÅ¡metė. Jie parvežė jÄ Ä¯ namus, į (duomenys neskelbtini) gatvę pas kažkokį vyriÅ¡kį, kad nebÅ«tų neblaivi vieÅ¡oje vietoje. AntrÄ kartÄ ji skambino po valandos – pusantros, kad jÄ iÅ¡prievartavo. Kai nuvažiavo, ji vaikščiojo susirietusi, sakė, kad jÄ iÅ¡prievartavo ir kad skauda jai iÅ¡angę, nors prieÅ¡ tai ji vaikščiojo normaliai.

T. K. paklausta liudytojos, kodėl apie iÅ¡prievartavimÄ nesakė anksčiau, nurodė, kad dėl to, kad buvo gėda ar nenorėjo to prie draugo sakyti. Liudytojas R. N. parodė, kad dirbo su L. M., kai gavo iÅ¡kvietimÄ , kad Å epkos parke moteriai reikalinga pagalba. Jie bendravo su moterimi vardu T.. JÄ parvežė namo į (duomenys neskelbtini) gatvę ten buvo kažkoks asmuo, jos draugas ar sugyventinis apie 30 metų, mes su juo bendravo. AntrÄ kartÄ juos iÅ¡kvietus ta pati moteris paaiÅ¡kino, kad buvo ar tai iÅ¡prievartauta, ar išžaginta, kad negali sėdėti, skauda sėdimÄ jÄ dalį, analiniu bÅ«du iÅ¡prievartauta, todėl kvietė medikus, atvažiavus jiems, kartu nuvažiavo į priėmimo skyrių.

Taigi iÅ¡ liudytojos L. M. paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad pradžioje po pirmo iÅ¡kvietimo T. K. nieko nepasakojo apie jos iÅ¡prievartavimÄ , vaikščiojo normaliai, sėdėjo automobilyje, kaip ji suprato skambino vienam iÅ¡ jÄ iÅ¡variusių asmenų, vadino jį „mažiuku“, kalbėjo su juo nepiktai, klausė, kodėl jÄ paliko. Kai nepraėjus nei valandai po pirmo iÅ¡kvietimo jau vaikščiojo susirietusi ir nurodė buvusi iÅ¡prievartauta. Aukščiau aptarti įrodymai suteikia rimtÄ pagrindÄ abejoti nukentėjusiosios T.

K. duodamų parodymų teisingumu. Pažymėtina, kad apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji T. K. nurodė, kad vežama policijos pareigūnų telefonu su kaltinamaisiais nekalbėjo, tačiau ši aplinkybė yra paneigta byloje surinktais duomenimis. Iš byloje esančių įrašų iš bendrojo pagalbos centro ir jų apžiūros protokolo matyti, kad 16 val. 21 min. 08 s. T. K. skambino bendruoju pagalbos telefonu dėl sumušimo, pokalbis truko 2 min. 37 s. Pokalbio pabaigoje T. K. nurodė, kad mato atvažiuojančius policijos pareigūnus, taigi galimai ji su atvažiavusiais policijos pareigūnais turėjo susitikti apie 16 val. 23 min. 45 s. Iš byloje esančio tyrėjo R.

A. tarnybinio praneÅ¡imo dėl įeinančių ir iÅ¡einančių skambučių, sms žinučių iÅ¡klotinių analizės (t. 3, b. l. 154-163) matyti, kad nepraėjus nei 5 min. nuo susitikimo su policijos pareigÅ«nais, taigi galimai jiems važiuojant kartu, T. K. 16. 28 val., skambino S. J. ir su juo bendravo 72 s., kas suteikia pagrindÄ tikėti liudytojos L. M. parodymais, o T. K. nurodomas aplinkybes vertinti kaip neteisingas. Taip pat iÅ¡ aukščiau aptarto policijos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad T.

K. aktyviai ir kasdienÄ bendraudavo su S. J., o 2018 m. liepos 3 d. su nustatyta daugiau nei 20 kontaktų su juo. Nors apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek teisme T. K. nurodė, kad su kaltinamaisiais S. J. ir J. M. vengė, o pas A. J. atėjo tik įsitikinusi, kad Å¡i yra viena. A. J. parodymais taipogi nustatyta, kad A. K. liko laukti S. J., kai ji pasakė, kad jis turi greitai grįžti. Teismas atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuoja, kad T. K. parodymai dėl jos iÅ¡prievartavimo nėra nuoseklÅ«s, tarpais paneigti kitais byloje surinktais duomenimis, todėl jie vertintini kritiÅ¡kai bei jais nėra vadovaujamasi kaip vieninteliu įrodomuoju Å¡altiniu byloje.

Kaltinamieji S. M. ir S. J. nurodė, kad T. K. juos apkalba, iÅ¡ jų buvo reikalaujama pinigų už kaltinimų jiems panaikinimÄ . Byloje yra nustatyta, kad T. K. iÅ¡ kaltinamojo J. M. mamos prašė pinigų (tÄ pripažino pati T. K.), kaip nurodo už jai padarytÄ Å¾alÄ . Tikrųjų pinigų praÅ¡ymo tikslų ir motyvų teismui nepavyko iÅ¡siaiÅ¡kinti, tačiau apkalbėjimo galimybė atsižvelgiant į nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumÄ bei jos elgesį neatmestina. Pažymėtina, kad 2018-05-22 – 2018-06-29 dienomis nukentėjusiajai T.

K. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos RokiÅ¡kio teismo psichiatrijos skyriuje buvo atliekama ekspertizė, suraÅ¡ytas ekspertizės aktas (t. 1, 124-126). Teisiamojo posėdžio metu apklausti teismo ekspertai – psichologė J. R. ir psichiatras K. M. patvirtino, kad ekspertizės atlikimo metu T. K. bÅ«klė buvo paÅ«mėjusi. Teismo ekspertas psichiatras K. M. patvirtino, kad bÅ«klė iÅ¡ Å«mios į remisijÄ negali greitai pasikeisti, tam reikalingas laikas. Atliekant ekspertizę prieÅ¡iÅ¡kumas prieÅ¡ kaltinamuosius buvo, ji juos keikė, mano, kad jos pozicijÄ galėjo įtakoti prieÅ¡iÅ¡kumas asmenims.

Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertų T. K. buvo tiriama Å¡iek tiek daugiau nei prieÅ¡ mėnesį iki aptariamo įvykio, taigi jos psichikos bÅ«klė galimai dar buvo paÅ«mėjusi bei ji buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusistačiusi kaltinamųjų atžvilgiu be to T. K. įvykio dienÄ buvo labai girta, jai 16.39 val. buvo nustatytas sunkus 2, 94 % promilės girtumas (t.

3. b. l. 68-71), kas sÄ veikaujant su jai nustatytais psichikos sutrikimais galėjo turėti įtakos jos įvykių supratimui ir tuo pačiu duodamiems parodymams. Visos Å¡ios aplinkybės teismÄ Ä¯pareigoja T. K. parodymus vertinti kritiÅ¡kai, nes jų teisingumui įtakos galėjo turėti jai diagnozuojami psichikos sutrikimai, girtumas, prieÅ¡iÅ¡kumas kaltinamiesiems. Teismas aptarus byloje surinktus įrodymus, juos sugretinus, iÅ¡analizavus, sprendžia, kad egzistuoja nepaÅ¡alintų prieÅ¡taravimų, abejonių byloje, todėl negali bÅ«ti laikoma, kad kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamÄ nusikaltimÄ yra įrodyta nepaliekant pagrįstų abejonių, todėl jie iÅ¡teisintini.

Bausmės skyrimo S. J. motyvai Teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis S. J. padarė du baigtus – apysunkį ir nesunkų, tyčinius nusikaltimus, iÅ¡ kurių vienu žala padaryta turtinėms teisėms ir interesams, o kitu sveikatai. Kaltinamojo S. J. atsakomybę dėl abiejų veikų lengvina tai, kad pripažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 1 p.), nes jis nuo pat pradžių pripažino padaręs minimas veikas, kaltės niekada neneigė, o dėl I.

G. garažo vagystės papildomai jo atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru paÅ¡alino I. G. padarytÄ Å¾alÄ , grÄ Å¾indamas jam pavogtus daiktus (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę dėl S. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo sunkina tai, kad veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio kai jam buvo nustatytas artimas sunkiam 2, 41 % promilės girtumas, kas akivaizdu, kad turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat tai, kad jis veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamojo atsakomybę dėl vagystės įsibraunant į I. G. garaÅ¾Ä sunkina tai, kad veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu bendrininku (BK 60 str. 1 d. 1 p.), Å¡ios aplinkybės buvimas neturėtų bÅ«ti vertinamas formaliai, kaip yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje 2K-P-9/2009 ir tai, kad veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į BK 41 str. įtvirtintÄ bausmės paskirtį, o bÅ«tent, jog paskirta bausme yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį S. J. teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – teistas 9 kartus Lietuvos Respublikoje už nusikaltimus nuosavybei ir sveikatai, teistumai jam neiÅ¡nykę ir nepanaikinti, taip pat 1 kartÄ Danijos Karalystėje (t. 4, b. l. 4-32, 178-193), nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra kaltinamas padarė praėjus trumpam laikui nuo jo paleidimo iÅ¡ pataisos namų, iki suėmimo nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje (t. 4, b. l. 171), jis registruotas RokiÅ¡kio psichikos sveikatos centre, gydytas RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje (t. 4, b. l. 168), iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad S. J. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos bÅ«klė su delyru, tačiau skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę jam netikslinga ( t. 4, b. l. 164).

Aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės kaltinamÄ jį charakterizuoja iÅ¡imtinai neigiamai, kaip linkusį nusikalsti, nepaisantį visuomenėje priimtų elgesio normų ir taisyklių, todėl teismo nuomone jam už nusikalstamų veikų padarymÄ jam skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, jų padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes nustatytinas artimas vidurkiui.

Kaltinamajam skirtinos bausmės subendrintinos jas iÅ¡ dalies sudedant prie griežtesnės ir skirtinų bausmių pridedant minimaliÄ galimÄ laisvės atėmimo bausmės dalį Å¡velnesnės, nes veikos pagal pavojingumÄ labai nesiskiria, padarytos esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Ä® kaltinamajam skirtinÄ bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime Civilinis ieÅ¡kinys Byloje nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė T. K. dėl jai seksualiniu prievartavimu padarytos žalos pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 5000 Eur sumai neturtinei žalai atlyginti.

Kadangi kaltinamieji dėl šio kaltinimo yra išteisinami nesant jų veiksmuose nusikaltimų sudėties, pateiktas civilinis ieškinys yra paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Kiti procesiniai klausimai Daiktai: nukentėjusiosios T. K., kaltinamųjų S. J., J. M. seilių DNR lyginamieji pavyzdžiai; 20 vnt. nuorūkų iš peleninės; 2 vnt. plokštelių su rankų pėdsakais; panaudoto tualetinio popieriaus dalys; kaltinamųjų J. M. ir S. J. varpų nuoplovos ant tamponų; vokas su nuoplova nuo plastikinės talpos, saugomi Panevėžio apskrities VPK saugykloje (t. 2, b. l. 90-91; t. 4, b. l. 65-67), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai.

Daiktai: kaltinamojo J. M. trumpikės mėlynos su juodos spalvos juostelėmis, juodos spalvos sportinės kelnės „PUMA“, marškinėliai trumpomis rankovėmis Arlanda IBK, telefonas „Samsung“ su SIM kortele, juodos spalvos kuprinė, 3 vnt. raktų su pakabuku ir USB raktu „Kingston“, kaltinamojo S. J. juodi sportiniai bateliai, mėlynos spalvos šortai, mėlynos spalvos džinsinės kelnės, marškinėliai trumpomis rankovėmis „Puma“, vyriška striukė pilkos spalvos su geltonos spalvos ornamentais, nukentėjusiosios T.

K. Å¡alikas, pilkos spalvos marÅ¡kinėliai, rausvos spalvos džemperis, margos džinsinės kelnės, žalsvos spalvos kelnaitės, tamsiai mėlynos spalvos tamprės, pilkos su juoda spalvų džemperis, saugomi Panevėžio apskrities VPK saugykloje (t. 4, b. l. 68-76, t. 7, b. l. 14-16), nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini jų savininkams. Vadovaujantis BPK 103, 105 str., iÅ¡ kaltinamojo S. J. priteistina 39, 90 Eur proceso (paÅ¡to) iÅ¡laidų valstybei bei 1000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (advokato pagalbai apmokėti) – nukentėjusiajai T.

K.. Nuketėjusiosios patirtų iÅ¡laidų, advokato pagalbai, dydį, pagrindžia byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas (t. 9, b. l. 38). Å ios iÅ¡laidos nelaikytinos per didelėmis, nes byloje suraÅ¡ytas civilinis ieÅ¡kinys, nukentėjusiajai atstovauta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (6 posėdžiai truko 20 val. 39 min.). Kaltinamajai E. U. paskirta kardomoji priemonė naikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. KaltinamÄ jį J. M. iÅ¡teisinus dėl visų jam reikÅ¡tų kaltinimų jis iÅ¡ suėmimo paleistinas teismo posėdžių salėje.

Teismas pažymi, kad kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar Å¡velnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės (BPK 139 str. 1 d.). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės baigiamos taikyti: <...> įsiteisėjus iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymÄ , kadangi priėmus nuosprendį yra numatyta teisės jį apskųsti, o įsiteisėja nuosprendis tik pasibaigus jo apskundimo terminui ar apeliacinės instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus apeliacinį(us) skundÄ (us) ir priėmus dėl jo(ų) sprendimÄ , todėl paleidus J.

M. iš suėmimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jam skirtinos kitos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Kaltinamajam S. J. paskirta kardomoji priemonė suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 – 305, 307 – 308, 309, 313 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Pripažinti S. J. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams; - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – terminuotÄ laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017 m. rugpjūčio 9 iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. (2 dienos); 2017 m. gruodžio 27 d. (1 diena); nuo 2018 m. liepos 1 iki 2018 m. liepos 2 d. (1 diena) bei nuo 2018 m. liepos 3 d. iki nuosprendžio paskelbimo – 2019 m. birželio 21 d.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ paskirtÄ S. J. palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. IÅ¡teisinti S. J. nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 150 straipsnio 2 dalyje. IÅ¡teisinti J. M. nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje bei neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

J. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ panaikinti ir iÅ¡ suėmimo jį paleisti teismo posėdžių salėje. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. M. paskirti kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti įpareigojant jį neiÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos ir nepasiÅ¡alinti iÅ¡ gyvenamosios vietos (Laisvės g. 5B-4, RokiÅ¡kis) be teismo leidimo, nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su T. K. (Kauno g. 40-3, RokiÅ¡kis) ir dokumentų paėmimÄ paimant iÅ¡ jo asmens dokumentus (pasÄ ir asmens tapatybės kortelę).

IÅ¡teisinti E. U. nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje. Kaltinamajai E. U. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. T. K. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį 5000 Eur (penkių tÅ«kstančių eurų) sumai neturtinei žalai atlyginti, palikti nenagrinėtÄ . Priteisti iÅ¡ S. J. 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) T. K. advokato pagalbos iÅ¡laidoms apmokėti.

IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ S. J. valstybei 39, 90 Eur (trisdeÅ¡imt devynis eurus 90 ct) proceso (paÅ¡to) iÅ¡laidų. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – J. M. trumpikes mėlynos su juodos spalvos juostelėmis, juodos spalvos sportines kelnes „PUMA“, marÅ¡kinėlius trumpomis rankovėmis Arlanda IBK, telefonÄ â€žSamsung“ su SIM kortele, juodos spalvos kuprinę, 3 vnt. raktų su pakabuku ir USB raktu „Kingston“, S. J. juodus sportinius batelius, mėlynos spalvos Å¡ortus, mėlynos spalvos džinsines kelnes, marÅ¡kinėlius trumpomis rankovėmis „Puma“, vyriÅ¡kÄ striukę pilkos spalvos su geltonos spalvos ornamentais, T.

K. Å¡alikÄ , pilkos spalvos marÅ¡kinėlius, rausvos spalvos džemperį, margas džinsines kelnes, žalsvos spalvos kelnaites, tamsiai mėlynos spalvos tampres, pilkos su juoda spalvų džemperį, saugomus Panevėžio apskrities VPK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini jų savininkams. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – T. K., S. J., J. M. seilių DNR lyginamuosius pavyzdžius; 20 nuorÅ«kų iÅ¡ peleninės; 2 plokÅ¡teles su rankų pėdsakais; panaudoto tualetinio popieriaus dalis;

J. M. ir S. J. varpų nuoplovas ant tamponų; vokÄ su nuoplova nuo plastikinės talpos, saugomus Panevėžio apskrities VPK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius. Nuosprendžiui įsiteisėjus bylÄ dalyje dėl vagystės iÅ¡ I. G. garažo perduoti prokurorui, kad jis imtųsi priemonių nustatyti kartu su S. J. nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«muose.

Teisėjas Ignas Totilas