AS-602-689-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-689/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00787-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo „Dėl asmenų, pageidaujančių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti žemės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1330 1 punktu patvirtinto Asmenų, pageidaujančių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti žemę, mišką ir vandens telkinius (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo XV punkto 6 papunktį; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjos 2012 m. liepos 3 d. įsakymo „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-958 2 punktu patvirtinto Asmenų, kuriems rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suprojektuoti žemės ir miško sklypai, sąrašo XV punkto 6 papunktį; 3) teismo sprendimu įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrių įtraukti M. B. į asmenų, pageidaujančių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti žemės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą kaip pageidaujantį pirkti valstybinį žemės sklypą Nr. 63, esantį (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti ginčijamų įsakymų galiojimą tose dalyse, kuriose valstybinio žemės sklypo pirkėju (pretendentu pirkti) nustatytas P. B., o taip pat – valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūras.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.

Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsniu bei apžvelgė, jog nagrinėjamu atveju ginčijamomis įsakymų dalimis trečiasis suinteresuotas asmuo P. B. įtrauktas į Asmenų, pageidaujančių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti žemę, mišką ir vandens telkinius (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, bei į Asmenų, kuriems rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą suprojektuoti žemės ir miško sklypai, sąrašus. Pažymėjo, jog pareiškėjas, prašydamas laikinai sustabdyti minėtų įsakymų dalių galiojimą, o taip pat prašydamas sustabdyti valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūras nenurodė jokių motyvų, dėl kurių, net ir patenkinus pareiškėjo skundo reikalavimus, pasunkėtų arba pasidarytų negalimas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Pabrėžė, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas turi būti objektyviai pagrįstas teismo sprendimo įvykdymo negalimumu ar pasunkėjimu ir atitinkamai sprendimas taikyti šias priemones turi būti paremtas išsamia kilusio ginčo, ginčijamo akto sukeliamų teisinių pasekmių bei reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pasekmių, inter alia proporcingumo principo kontekste, analize. Konstatavo, jog byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 180 – 182), kuriuo prašo: panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones bei: 1) laikinai sustabdyti 2011 m. rugpjūčio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymo „Dėl asmenų, pageidaujančių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti žemės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1330 ir 2012 m. liepos 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjos įsakymo „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-958 galiojimą tose dalyse, kuriose valstybinio žemės sklypo Nr. 63, esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini), pirkėju (pretendentu pirkti) nustatytas P. B.; 2) laikinai sustabdyti valstybinio žemės sklypo Nr. 63, esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo procedūras.

Atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad bylos medžiagoje nėra pakankamai įrodymų, jog nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo, iš esmės galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo šioje dalyje įvykdymas, tai yra buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas. Pažymi, jog ginčijami įsakymai sudaro prielaidas atitinkamoms institucijoms tęsti M. B. nepertraukiamai nuomojamo ir valdomo valstybinio žemės sklypo Nr. 63, esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), pirkimo-pardavimo procedūras.

Teigia, jog tai reiškia, kad laikinai nesustabdžius ginčijamų įsakymo galiojimo, Žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūros bus neabejotinai atliktos ir Žemės sklypas atiteks ginčijamuose įsakymuose nurodytam asmeniui – trečiajam asmeniui P. B.. Priduria, jog tokiu būdu tarp P. B. ir Lietuvos Respublikos bus sudaryta Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir P. B. įgis nuosavybės teisę į Žemės sklypą. Tikina, jog minėtu būdu galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas neabejotinai pasunkėtų – reikėtų papildomai inicijuoti teisminius ginčus ir ginčyti P. B. nuosavybės teisę į Žemės sklypą (dėl to priimtus administracinius aktus ir sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį su P. B.).

Akcentuoja, jog šios aplinkybės sukeltų papildomas išlaidas byloje dalyvaujantiems asmenims bei sąlygotų papildomą nuosavybės teisių į Žemės sklypą neapibrėžtumą, nes teisminių procesų metu nė vienas iš ūkininkų nebūtų užtikrintas tuo, koks bus galutinis teismų sprendimas, todėl Žemės sklypo naudojimas pagal tiesioginę paskirtį (augalų sėjimas, sodinimas ir pan.) praktiškai nebūtų įmanomas. Pažymi ir tai, jog su pradiniu skundu pirmosios instancijos teismui buvo pateikti pakankami įrodymai, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – pateikta daugybė administracinių aktų bei su jais susijusių dokumentų, iš kurių matyti, kad Žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūros yra vykdomos nuosekliai, kas reiškia, kad kompetentingos institucijos nemato kliūčių valstybinio Žemės sklypo parduoti P. B. ir dėl to priimti atitinkamų administracinių sprendimų.

Priduria, jog nesustabdžius šio ginčijamo akto galiojimo, P. B. įgijęs nuosavybės teisę, galėtų, be kita ko, pradėti dirbti ir naudoti Žemės sklypą, pasisavinti M. B. įdirbį, pasėlius ir panašiai. Teigia, jog tokiu atveju gali būti padaryta sunkiai pašalinama žala aplinkai, pareiškėjui, o buvusios padėties atkūrimas būtų susijęs su sudėtingais teisminiais procesais, pareikalautų nemažų finansinių, organizacinių, techninių išteklių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti ginčijamų įsakymų (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas; NŽT) Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo „Dėl asmenų, pageidaujančių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai žemę, mišką ir vandens telkinius, pirkti žemės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-1330 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjos 2012 m. liepos 3 d. įsakymo „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“ Nr. 2VĮ-(14.2.2.)-958) (toliau – ir ginčijami įsakymai) galiojimą tose dalyse, kuriose valstybinio žemės sklypo pirkėju (pretendentu pirkti) nustatytas kitas asmuo – P. B., o taip pat – valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūras.

Iš faktinių bylos aplinkybių suprastina, jog ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje (duomenys neskelbtini) esančio sklypo Nr. 63 (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjas teigė, jog būtent jis yra ilgametis šio Žemės sklypo, kuris dabar gali būti parduotas kitam asmeniui, naudotojas, pateikęs visus reikalingus prašymus šio Žemės sklypo ilgalaikei nuomai ir pirkimui iš valstybės, tačiau ginčijamais įsakymais galimybė (eiliškumas) įsigyti Žemės sklypą buvo suteikta kitam asmeniui – P. B.. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog daugybę metų valdydamas žemę (nuo 2005 m.), kiekvienais metais ją dirbo, mokėjo nuomos mokestį bei teikė paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti. Todėl, jo manymu, būtent jis įgijo teisę išsinuomoti Žemės sklypą, o Žemės sklypas įtraukiamas į laisvos valstybinės žemės sąrašus būti apskritai negalėjo. Tuo tarpu kitas asmuo – P. B. – šio Žemės sklypo niekada nenaudojo bei nenuomojo, tačiau šiuo metu siekia įsigyti jau išdirbtą ir žemės ūkiui paruoštą žemės sklypą.

Atsakovas, kaip matyti iš byloje esančio NŽT Alytaus skyriaus rašto, savo ruožtu jam paaiškino, jog pareiškėjas, pageidaudamas pirkti ginčo Žemės sklypą, prašymą turėjo pateikti papildomai, apie ką jis buvo informuotas 2007 m. liepos 16 d. vykusiame Raitininkų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pirmame pretendentų susirinkime, tačiau tokio prašymo nepateikė, todėl rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ginčo žemės sklypą pasirinko pretendentas, pageidaujantis pirkti valstybinę žemę. Institucijos manymu, tai, kad pareiškėjas sudarinėjo trumpalaikes nuomos sutartis (1 metams), jo neapsaugo nuo pretendentų, pageidaujančių pirkti, nuomoti ar gauti valstybinę žemę neatlygintinai, nenustačius kitų asmenų, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą bei pareiškėjui pačiam minėto prašymo pirkti valstybinės žemės sklypą nepateikus.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.).

Taip pat pažymėtina, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011; kt.).

Įvertinus pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodytus argumentus, spręstina, jog šiuo atveju pareiškėjas tik nurodė galimas reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmes, kurios, nesant jas pagrindžiančių įrodymų, vertintinos kaip prielaidos ir negali pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo.

Atkreiptinas dėmesys, jog ginčijamais įsakymais (jų dalimis), vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsniu, įtvirtinančiu asmenų, įgyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius eilės tvarką, tik buvo sudarytos prielaidos kitam asmeniui – P. B. – vadovaujantis atitinkama eilės tvarka įgyti Žemės sklypą, tačiau kol kas jokių duomenų byloje apie realius valstybinės žemės pardavimo minėtam asmeniui veiksmus nėra, todėl toks prevencinis pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, laikinai stabdant ginčijamų įsakymų galiojimą ir valstybinės žemės pirkimą-pardavimą, vertintinas kaip pernelyg nutolęs nuo reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto tikslų – užtikrinti grįžimą į ankstesnę padėtį palankaus pareiškėjui sprendimo priėmimo atveju.

Pridurtina, jog net ir nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, akivaizdu, jog iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas netaptų negalimas ir iš esmės nepasunkėtų. Teisėjų kolegijos vertinimu, būsimą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ar įsakymą, remiantis kuriuo tokia sutartis bus sudaryta, pasitvirtinus pareiškėjo skunde dėstomoms aplinkybėms apie ginčijamų įsakymų (jų dalių), nustatančių pretendentų žemei įsigyti eiliškumą, neteisėtumą, bus galima nuginčyti teismine tvarka ir grąžinti šalis į status quo ante (lot. – ankstesnė padėtis). Be to, nors pareiškėjas ir tikina, kad netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, iškiltų grėsmė, jog kitas asmuo pasinaudotų jo ilgamečiu žemės įdirbiu ir pasėliais, teisėjų kolegijos vertinimu, jis dėl to kilusius nuostolius galėtų prisiteisti, pasinaudojęs žalos atlyginimo institutu. Teismo vertinimu, žemės ūkio naudmenų ar pasėlių suniokojimas, jei toks realiai įvyktų, kaip ir negalėjimas naudotis žeme (augalų sėjimas, sodinimas ir pan.) ir iš to kylančios negautos pajamos, nėra neapskaičiuojamas materialine išraiška dalykas, todėl pareiškėjas visas su tuo susijusias pretenzijas galėtų išreikšti teismine tvarka.

Pareiškėjas taip pat argumentuoja, jog teisminiai procesai, susiję su papildomų administracinių sprendimų pareikalautų nemažai finansinių, organizacinių ir techninių išteklių. Tačiau šiuo aspektu pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. AS502-177/2008, Nr. AS442-314/2008, Nr. AS143-504/2012 ir kt.). Todėl, tai, kad, anot pareiškėjo, teismui priėmus jam palankų sprendimą, galimai kiltų nauji teisminiai ginčai, taip pat nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir taikė procesines teisės nuostatas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius